CP v2

Category: Regionai

  • Lavoriškių gimnazijos septintokai savivaldybėje: kaip iš arti veikia Vilniaus rajono sprendimai

    Lavoriškių gimnazijos septintokai savivaldybėje: kaip iš arti veikia Vilniaus rajono sprendimai

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankė Lavoriškių gimnazijos septintos klasės mokiniai. Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su savivaldos darbu ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai, kurie daro įtaką vietos bendruomenei.

    Mokiniai ieškojo atsakymų į konkrečius klausimus: ar meras yra tarybos narys, kiek narių dirba Vilniaus rajono savivaldybės taryboje ir kiek savivaldybių šiuo metu veikia Lietuvoje. Tokie klausimai tapo atspirties tašku diskusijoms apie demokratiją, atsakomybes ir institucijų vaidmenis.

    Jaunuosius svečius mero Roberto Duchnevič vardu pasveikino patarėjas Kęstutis Butvydas. Jis pabrėžė, kad savivaldos tikslas yra kurti patrauklią aplinką gyventi, mokytis ir dirbti, o sprendimai priimami atsižvelgiant į bendruomenės poreikius.

    „Šitoje salėje esate tarsi mažajame Seime – vietoje, kurioje svarstomi klausimai ir priimami sprendimai, balsuojant už tai, kas svarbu mūsų bendruomenei“, – sakė Kęstutis Butvydas.

    Vizito metu mokiniams buvo parengta praktinė programa: interaktyvus lavinamasis žaidimas, paskaita apie savivaldos politiką ir tarybos posėdžio simuliacija. Pasak organizatorių, tokios veiklos leidžia ne tik išgirsti teoriją, bet ir išbandyti sprendimų priėmimo logiką, argumentavimą bei kompromisų paiešką.

    Susitikimą ir simuliaciją moderavo vienas jauniausių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių Martynas Motuzas. Tokios patirties, kai mokiniai patys „pasimatuoja“ tarybos nario vaidmenį, padeda geriau suprasti, kodėl viešajame sektoriuje svarbios procedūros, taisyklės ir skaidrumas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai su mokiniais yra atviros politikos krypties dalis, skirta stiprinti pilietiškumą ir skatinti jaunimo įsitraukimą į vietos gyvenimą. Praktiniai vizitai taip pat padeda jaunimui aiškiau pamatyti, kuo savivalda skiriasi nuo nacionalinių institucijų ir kaip kasdieniai sprendimai atsiranda „čia ir dabar“.

    Šis apsilankymas tęsia anksčiau pradėtą bendradarbiavimą su Lavoriškių gimnazija. Prieš kelias savaites mokykloje lankėsi savivaldybės atstovai, kurie pristatė jaunimo reikalų tarybos veiklą ir galimybes jaunimui įsitraukti į iniciatyvas, kurios formuoja bendruomenės ateitį.

  • Festivalis „ConTempo“ skelbia programą: Kaune – šokis, cirkas ir akrobatika 10 metrų aukštyje

    Festivalis „ConTempo“ skelbia programą: Kaune – šokis, cirkas ir akrobatika 10 metrų aukštyje

    Rugpjūčio 1–9 dienomis Kaune aštuntą kartą vyksiantis festivalis „ConTempo“ paskelbė šių metų programą. Organizatoriai žada pasirodymus, kuriuose susitinka šiuolaikinis šokis, cirkas ir teatras, o dalis renginių vyks netikėtose miesto vietose ir po atviru dangumi.

    Šių metų programoje numatyta 12 pasirodymų ir atskira jaunųjų menininkų linija. Į Kauną atvyks kūrėjai iš Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Airijos, JAV, taip pat pasirodys Lietuvos menininkai, todėl festivalio repertuaras išlaiko tarptautinį mastą.

    Spektakliai virš žiūrovų galvų

    Festivalį atidarys vizualiai ryškus spektaklis „RoZéO“, kuriame prancūzų trupės „Gratte Ciel“ akrobatų pasirodymas vyks maždaug 10 metrų aukštyje. Skambant gyvai muzikai, žiūrovai kviečiami patirti reginį, kuriame svarbus ne tik triukas, bet ir lėtas, meditatyvus judesio dramaturgijos tempas.

    Uždarymo renginiai numatyti ne vien Kaune: pasirodymai planuojami Visagine, Užutrakio dvare ir Kauno Santakos parke. Čia žadamas fiziškai sudėtingas belgų oro akrobatikos kūrinys „Epiphytes“, kuriame dėmesys telkiamas į pusiausvyrą, riziką ir erdvės pojūtį.

    Miestas kaip scena ir maršrutas

    „ConTempo“ ir toliau remiasi idėja, kad miestas gali tapti pilnaverte scena, todėl dalis pasirodymų vyks gatvėse, aikštėse ar kitose netradicinėse lokacijose. Toks formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Europos festivaliuose, nes leidžia pritraukti publiką, kuri ne visada ateina į teatro sales.

    Vienas ryškesnių programos pavyzdžių – prancūzų spektaklis „One Shot“, kuriame žiūrovai kviečiami leistis į beveik kilometro ilgio kelionę miesto erdvėmis. Tokie „keliaujantys“ pasirodymai keičia įprastą žiūrėjimo patirtį, nes publika tampa ne tik stebėtoja, bet ir maršruto dalimi.

    Nuo eksperimentų iki kūrinių šeimoms

    Programoje numatyti ir eksperimentiniai darbai, kuriuose scenos menas jungiamas su instaliacijomis, objektų teatru ar žiūrovų įtraukimu. Tarp jų – Darragh McLoughlin minimalistinis spektaklis „Stickman“, o taip pat JAV ir Belgijoje kuriantis Davis Freeman su kūriniu „Nothing Happens Without You“, kalbančiu apie netektį ir ryšį.

    Festivalis akcentuoja ir jauną auditoriją: šiemet stiprinama vaikų edukacijai skirta kryptis „ConTempo for Kids“. Pasak organizatorių, iniciatyva siekia suteikti daugiau galimybių vaikams ir paaugliams iš arčiau susipažinti su profesionaliu scenos menu, dalyvauti dirbtuvėse ir susitikimuose su kūrėjais.

    Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė, o dalis programos vyks ir partnerių miestuose. Organizatoriai pabrėžia, kad „ConTempo“ išlaiko miesto festivalio charakterį, bet kartu plečia geografiją, kad skirtingos bendruomenės galėtų pasiekti tarptautinę scenos menų programą.

  • Brno dovana Kaunui: rotušėje skambės Nacionalinio teatro solistai – ką išgirs klausytojai

    Brno dovana Kaunui: rotušėje skambės Nacionalinio teatro solistai – ką išgirs klausytojai

    Kauno ir Brno partnerystė šiemet žymi 32 metų bendradarbiavimo sukaktį, o šiai progai Čekijos miestas Kaunui dovanoja išskirtinį muzikinį vakarą. Gegužės 31 dieną 19 valandą Kauno rotušėje vyks Brno Nacionalinio teatro solistų koncertas, į kurį klausytojai kviečiami nemokamai.

    Pasak organizatorių, renginys tęsia jau kelis dešimtmečius trunkančius miestų kultūrinius mainus, kai per bendrus projektus susitinka ne tik institucijos, bet ir kūrėjai bei bendruomenės. Toks formatas ypač svarbus miestams, kurie partnerystę grindžia ne protokolu, o gyvais žmonių ryšiais.

    „Kauno ir Brno partnerystė – tai gyvas ir nuolat augantis ryšys tarp dviejų miestų ir jų bendruomenių. Tokie renginiai ne tik stiprina draugystę, bet ir dovanoja miestiečiams išskirtines kultūrines patirtis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kauno rotušėje pasirodys Brno Nacionalinio teatro solistai: mecosopranas Václava Krejčí Housková ir baritonas Roman Hoza. Koncerto programoje numatomi žymiausių čekų kompozitorių kūriniai, todėl vakaras turėtų būti patrauklus tiek operos mėgėjams, tiek tiems, kurie klasikinę muziką nori atrasti per nacionalinės tradicijos skambesį.

    Václava Krejčí Housková Čekijoje vertinama dėl ryškių dramatinių vaidmenų ir ekspresyvios sceninės kalbos, o tarptautinį dėmesį jai pelnė Leošo Janáčeko kūrybos interpretacijos ir įrašai, sulaukę profesionaliosios kritikos pripažinimo. Roman Hoza išsiskiria plačiu repertuaru: jo koncertinėje veikloje greta operos dažnai atsiranda baroko ir kamerinė muzika, reikalaujanti lankstaus vokalinio meistriškumo.

    Brno Nacionalinis teatras laikomas viena svarbiausių scenos meno institucijų Čekijoje ir platesniame Centrinės Europos kontekste. Teatras siejamas su Leošo Janáčeko kūrybos tradicija, o Brno mieste rengiami projektai ir festivaliai prisideda prie to, kad Janáčeko muzika skambėtų ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.

    Partnerystės sukaktis Kaune minima ir platesniu kultūrinių veiklų ciklu. Organizatoriai primena, kad miestų ryšius pastarosiomis savaitėmis papildė moksleivių kūrybinės iniciatyvos bei nemokami kino renginiai, leidžiantys pažinti Čekijos kultūrą per skirtingas formas.

  • Artėja terminas sodininkų bendrijų paramai: ką pateikti ir kaip nepraleisti birželio 9 dienos

    Sodininkų bendrijoms liko nedaug laiko pateikti prašymus finansinei paramai pagal specialią savivaldybės rėmimo programą. Paraiškų teikimo terminas baigiasi 2026 metais birželio 9 dieną, todėl dokumentus verta susitvarkyti iš anksto.

    Ši programa skirta padėti bendrijoms atlikti būtinus darbus ir gerinti infrastruktūrą, kuri tiesiogiai svarbi sklypų savininkams ir nuolatiniams gyventojams. Praktikoje tokia parama dažniausiai aktuali kelių ir privažiavimų tvarkymui, vandentiekio ar elektros ūkio atnaujinimui bei bendrai teritorijų priežiūrai.

    Kur dažniausiai stringa paraiškos

    Didžiausia rizika, artėjant terminui, yra ne pats prašymo išsiuntimas, o trūkstami priedai ir netikslūs bendrijos sprendimai. Savivaldybės paprastai tikrina, ar sprendimai dėl paraiškos teikimo ir planuojamų darbų yra patvirtinti bendrijos nustatyta tvarka ir ar aiškiai pagrįsta prašoma suma.

    Taip pat svarbu, kad dokumentuose sutaptų rekvizitai, kontaktai ir atsakingi asmenys, o darbų aprašymas būtų konkretus. Kuo tiksliau įvardyti planuojami darbai ir jų apimtis, tuo mažiau rizikų, kad paraiška bus grąžinta tikslinti, kai laiko iki termino liks minimaliai.

    Kaip pateikti dokumentus laiku

    Prašymus ir reikiamus dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu arba atvykus į savivaldybę. Teikiant el. paštu verta įsitikinti, kad visi priedai prisegti, failai įskaitomi, o laiško tema ir turinys aiškiai nurodo, jog tai paraiška pagal sodininkų bendrijų rėmimo programą.

    Jei dokumentai pristatomi fiziškai, pravartu pasilikti pateikimo faktą patvirtinantį įrodymą, ypač kai terminas jau arti. Kilus neaiškumams dėl reikalaujamų priedų ar tinkamų išlaidų, saugiausia kreiptis į savivaldybės atsakingus specialistus dar prieš pateikiant galutinę paraišką.

  • Kauno rajono bendrojo plano 2-asis keitimas suderintas: kas keisis plėtroje ir želdynuose?

    Kauno rajono savivaldybė praneša, kad bendrojo plano 2-asis keitimas pasiekė svarbų etapą: sprendiniai suderinti su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis ir perduoti vertinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tai reiškia, kad dokumentas juda link galutinio procedūrinio įvertinimo, po kurio galės būti tvirtinamas nustatyta tvarka.

    Pasak savivaldybės, šio etapo tikslas yra suderinti skirtingus interesus ir užtikrinti nuoseklią rajono plėtrą, kad augimas neatsiliktų nuo realių infrastruktūros ir paslaugų poreikių. Kauno rajonas pastaraisiais metais išlieka viena sparčiausiai augančių savivaldybių, todėl planavimo sprendiniai tampa ypač svarbūs kasdieniam gyventojų patogumui.

    „Džiaugiuosi, kad ilgai trukęs procesas pasiekė baigiamojo etapo stadiją. Tik bendromis pastangomis galime siekti, kad Kauno rajonas augtų nuosekliai ir darniai, išlaikydamas pusiausvyrą tarp gyvenamosios aplinkos kokybės, ekonominės plėtros, infrastruktūros ir gamtos apsaugos“, – sako meras Valerijus Makūnas.

    Akcentai: želdynai ir gamtos apsauga

    Tarp numatomų krypčių akcentuojami želdynai ir rekreacinės erdvės: planuojama daugiau žaliųjų teritorijų, medžių alėjų ir viešų erdvių, kurios padėtų mažinti urbanizacijos poveikį gyvenimo kokybei. Savivaldybės teigimu, želdynų tinklas vertinamas kaip svarbi priemonė ir mikroklimato, ir patrauklios gyvenamosios aplinkos požiūriu.

    Taip pat pabrėžiama, kad naujos urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų funkcinės zonos nenumatomos saugomose teritorijose, įskaitant draustinius, biosferos poligonus ar Natura 2000 teritorijas. Tokia kryptis atitinka bendrąją praktiką, kai plėtra siejama su mažesne rizika pažeisti jautriausias gamtines vertybes.

    Daugiau dėmesio judumui ir paslaugoms

    Kitas svarbus blokas susijęs su judumu: numatoma daugiau dėmesio viešajam transportui, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrai bei kompaktiškesnei teritorijų plėtrai. Tokie sprendiniai paprastai padeda mažinti priklausomybę nuo individualaus automobilio, o kartu ir spūstis bei triukšmą intensyviausiai augančiose vietovėse.

    Be to, plane numatomas socialinės ir inžinerinės infrastruktūros gerinimas, siekiant, kad paslaugos gyventojams būtų lengviau pasiekiamos ir kokybiškesnės. Savivaldybės požiūriu, tai ypač aktualu augant gyventojų skaičiui, kai sparčiai didėja poreikis darželiams, mokykloms, susisiekimo sprendimams ir inžineriniams tinklams.

    Ką reiškia perdavimas inspekcijai

    Sprendinių perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai reiškia, kad dokumentas bus vertinamas dėl procedūrų ir planavimo reikalavimų laikymosi. Po šio vertinimo, priklausomai nuo išvadų, planas gali būti tikslinamas arba judėti į tvirtinimo etapą.

    Gyventojams tai svarbu tuo, kad bendrasis planas nubrėžia ilgalaikę teritorijų naudojimo kryptį: kur ir kaip gali plėstis gyvenamosios, komercinės ar visuomeninės teritorijos, kokios yra gamtos apsaugos ribos ir kokie prioritetai keliami infrastruktūrai. Praktikoje tai daro įtaką tiek investicijų planams, tiek kasdieniams sprendimams, susijusiems su gyvenamąja aplinka.

  • Vasaros skaityklos sugrįžta į Kauno parkus: kur ir kada lauks knygos, koncertai bei edukacijos

    Vasaros skaityklos sugrįžta į Kauno parkus: kur ir kada lauks knygos, koncertai bei edukacijos

    Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka skelbia vasaros skaityklų po atviru dangumi sezono pradžią. Šiltuoju metų laiku kauniečiai ir miesto svečiai vėl galės leisti laiką su knyga Dainavos, Kalniečių ir Santarvės parkuose.

    Skaityklose bus galima ne tik skaityti vietoje, bet ir skolintis leidinius į namus, pavartyti naujausią spaudą. Taip pat numatytos veiklos šeimoms: stalo ir lauko žaidimai, susitikimai, edukacijos bei kiti nemokami renginiai.

    Kada atidaromos skaityklos?

    Pirmoji duris atvers Kalniečių parko skaitykla, kurios sezono pradžia numatyta gegužės 28 dieną 18 valandą. Ji įsikurs šalia naujos vaikų žaidimų aikštelės, o atidarymo proga suplanuotas akustinis Kazimiero Likšos koncertas.

    Dainavos parko skaitykla lankytojų lauks nuo birželio 2 dienos. Atidarymo vakarą 18 valandą čia numatytas Nedos Malūnavičiūtės ir Richardo Banio koncertas, o skaityklos erdvė bus įrengta šalia tvenkinio.

    Santarvės parko skaitykla Šilainiuose pradės veikti birželio 4 dieną 18 valandą. Atidarymas vyks per šeimų pikniką Kuriame miestą drauge, o skaityklos vieta bus šalia pagrindinio įėjimo į parką.

    Ką dar žada vasaros programa?

    Biblioteka skelbia, kad skaityklos veiks iki rugpjūčio pabaigos, o vien knygomis programa neapsiribos. Birželį Kalniečių parke prasidės Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projekto Atviros kūrybinės dirbtuvės Etnosodas VII veiklos.

    Per vasarą numatyti susitikimai su autoriais, paskaitos, koncertai, įvairios edukacijos ir užsiėmimai vaikams. Į skaityklas planuojama kviesti ir žinomus kūrėjus bei visuomenėje atpažįstamus autorius, o dalis renginių bus orientuota į bendruomenių įtraukimą.

    Kodėl skaityklos populiarios?

    Tokios bibliotekos erdvės parkuose leidžia kultūros paslaugas patogiai pasiekti ten, kur žmonės natūraliai leidžia laisvalaikį, ir prisideda prie kultūros decentralizacijos mieste. Kartu tai tampa alternatyva tradiciniam bibliotekos lankymui, ypač vasarą, kai daugiau laiko praleidžiama lauke.

    Praėjusią vasarą skaityklos sulaukė beveik 30 000 lankytojų, buvo surengti 105 renginiai, kuriuose dalyvavo apie 6 000 žmonių. Biblioteka pabrėžia, kad visos vasaros skaityklose teikiamos paslaugos ir renginiai yra nemokami.

    Skaityklose taip pat galima tapti oficialiu bibliotekos skaitytoju ir gauti skaitytojo pažymėjimą. Vasaros skaityklų įrengimą ir veiklą organizuoja Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, o finansavimą užtikrina Kauno miesto savivaldybė.

  • Kauno rajone išbandyta dronų aptikimo sistema: kaip ji galėtų sustiprinti žemutinės oro erdvės kontrolę

    Kauno rajone, Juragių radijo ir televizijos retransliavimo stotyje, realiomis sąlygomis pademonstruota žemutinės oro erdvės kontrolės sistema, skirta bepiločių orlaivių aptikimui ir stebėsenai. Bandymas surengtas siekiant įvertinti, kaip technologija veiktų aplinkoje, artimoje realiems incidentų scenarijams.

    Demonstracijoje dalyvavo valstybės institucijų atstovai ir partneriai, atsakingi už nacionalinį saugumą bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Renginyje akcentuota, kad dronų keliamos rizikos pastaraisiais metais išaugo, todėl žemutinės oro erdvės stebėsena tampa vis svarbesne saugumo grandimi.

    Kaip veikia žemutinės oro erdvės kontrolė?

    Pristatyta sistema paremta centralizuotu, daugiasluoksniu jutiklių tinklu, kuris realiuoju laiku gali aptikti, identifikuoti ir sekti skirtingų tipų objektus. Praktikoje tokios sistemos paprastai remiasi kelių technologijų deriniu, kad sumažintų klaidingų pavojaus signalų tikimybę ir geriau veiktų sudėtingomis sąlygomis.

    Bandymo metu dėmesys skirtas gebėjimui matyti dronų judėjimą, fiksuoti skrydžio trajektorijas ir atskirti objektus pagal elgseną ore. Taip pat vertinta, kaip stabiliai sistema veikia, kai ore vienu metu juda keli skirtingi taikiniai.

    Testas realioje aplinkoje

    Demonstracijai įranga buvo sumontuota ant Telecentro infrastruktūros objektų, kad būtų patikrinta, kaip toks išdėstymas veiktų praktikoje. Tokia integracija svarbi todėl, kad radijo ir televizijos retransliavimo, ryšio bokštai ar kiti aukšti statiniai dažnai turi palankią geografinę padėtį stebėjimui.

    Kauno rajone atkurtomis sąlygomis buvo imituoti scenarijai, artimi bepiločių orlaivių incidentams, o bandymuose naudoti skirtingų tipų dronai. Jie skrido skirtingais maršrutais, nevienodu greičiu ir įvairiame aukštyje, taip sudarant situacijas, su kuriomis realybėje gali susidurti už oro erdvės saugą atsakingos tarnybos.

    Ką duotų sistemos įdiegimas Lietuvoje?

    Tokios sistemos tikslas yra nuolatinė, visą parą veikianti stebėsena, kuri padėtų greičiau nustatyti galimą grėsmę ir operatyviai perduoti informaciją atsakingoms institucijoms. Svarbus aspektas yra ir duomenų perdavimas realiuoju laiku, nes sprendimų priėmimas dronų incidentuose dažnai priklauso nuo minučių ar net sekundžių.

    Žemutinės oro erdvės kontrolės sprendimai ypač aktualūs saugant kritinę infrastruktūrą, ryšių objektus, energetikos mazgus ar viešus renginius, kur net ir nedidelis dronas gali sukelti trikdžių. Po demonstracijos tikimasi įvertinti, ar tokio tipo sprendimas galėtų būti pritaikytas pažeidžiamiausiose vietose ir kaip jis derėtų su jau veikiančiomis oro erdvės stebėjimo bei gynybos priemonėmis.

  • Kauno Rotušės aikštė po rekonstrukcijos: daugiau žalumos, vandens srovės ir erdvė renginiams

    Kauno Rotušės aikštė po rekonstrukcijos: daugiau žalumos, vandens srovės ir erdvė renginiams

    Kauno senamiestyje užbaigta Rotušės aikštės rekonstrukcija, o atnaujinta erdvė sutapo su lauko kavinių sezono pradžia. Miestas skelbia, kad aikštėje įrengta nauja danga, suformuotos žalumos salelės, atnaujintas apšvietimas, o grindinyje integruotos vandens srovės jau tapo nauju traukos tašku.

    Kauno savivaldybės teigimu, Rotušės aikštės pokyčiai yra platesnio senamiesčio atnaujinimo tęsinys po Rotušės pastato ir Vilniaus gatvės sutvarkymo. Aikštė projektuota taip, kad būtų patogesnė kasdieniam judėjimui, lengviau pritaikoma renginiams ir geriau atlieptų senamiesčio lankytojų srautus šiltuoju metų laiku.

    Kas pasikeitė aikštėje

    Rekonstrukcijos metu, prižiūrint archeologams, atnaujintos požeminės komunikacijos ir ištirtas apie 4 000 kvadratinių metrų plotas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai buvo vieni didžiausių tokio pobūdžio archeologinių darbų šioje miesto dalyje, todėl tvarkymo tempas priklausė ir nuo radinių fiksavimo.

    Važiuojamoji dalis aplink aikštę išliko grįsta akmenimis, o likusioje erdvėje įrengta granito danga. Aikštės paviršius suformuotas vienodo aukščio, atsisakyta bortelių ir ryškių iškilumų, todėl erdvė tapo patogesnė pėstiesiems, tėvams su vežimėliais ir žmonėms su judėjimo negalia.

    Vietoje anksčiau buvusio sunkiau pasiekiamo fontano sprendimo atsirado iš grindinio trykštančios vandens srovės šalia Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Toks sprendimas pastaraisiais metais dažnai pasirenkamas Europos miestų aikštėse, nes leidžia erdvę greitai transformuoti nuo žaidybinės zonos dieną iki renginių aikštės vakare.

    Erdvė poilsiui ir šventėms

    Pagal architektūrinę viziją aikštėje įrengtos skirtingų dydžių žalumos salelės, o aplink jas sumontuoti žiedo formos suoleliai. Taip kuriamos kelios mažesnės poilsio zonos, kurios padeda išskaidyti žmonių srautus ir suteikia pavėsio bei jaukumo įspūdį net ir atviroje, reprezentacinėje erdvėje.

    Centrinė aikštės dalis palikta atvira renginiams, koncertams, šventėms, taip pat paviljonams ar turgeliams. Miestas nurodo, kad atnaujintoje erdvėje jau vyko didesni susibūrimai, tarp jų ir Kauno 618-ojo gimtadienio renginių programa.

    Parkavimo tvarka grąžinta į ankstesnę

    Užbaigus rekonstrukciją, savivaldybė praneša grąžinusi ankstesnę parkavimo tvarką ir panaikinusi laikinai įrengtą oranžinę automobilių stovėjimo zoną. Rotušės aikštė ir jos prieigos priskirtos senamiesčio rinkliavos zonai, kur parkavimo valanda kainuoja 2 eurus.

    Taip pat nurodoma, kad senamiesčio zonoje, apimančioje teritoriją tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, rinkliava renkama visomis dienomis visą parą. Savivaldybė akcentuoja, kad pirmoji stovėjimo valanda yra įskaičiuota į sumažintos taršos zonos mokestį, todėl daliai vairuotojų papildomos išlaidos gali neatsirasti.

    „Dabar čia kur kas jaukiau ir patogiau. Norime, kad Senamiestis trauktų žmones, todėl galiu patikinti, kad darbų dar tikrai bus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

  • Kėdainiai Open 2026: Deimantė Jankauskaitė Junior II Solo Latino finale iškovojo antrą vietą

    Gegužės 23 dieną Kėdainiuose surengtose Lietuvos sportinių šokių reitingo ir kvalifikacinėse varžybose „Kėdainiai Open 2026“ susirinko įvairių klubų šokėjai, siekę reitingo taškų ir aukštesnių sportinių klasių normatyvų.

    Jaunių amžiaus grupėje ryškiai pasirodė Deimantė Jankauskaitė. Ji Junior II Open Solo Latino kategorijoje pateko į finalą ir užėmė antrąją vietą, aplenkdama dalį stipriausių varžovių ir užtikrintai išlaikydama aukštą pasirodymo stabilumą.

    Sportinių šokių varžybose rezultatą lemia kelių teisėjų vertinimas pagal techniką, muzikos pajautimą, choreografijos švarą ir bendrą įspūdį. Solo Latino rungtyse didelę reikšmę turi ritmikos tikslumas ir sceninė laikysena, nes šokėjui tenka visą dėmesį išlaikyti be poros atramos.

    Šokėją treniruoja Lilija Bernatavičienė, o nuoseklus darbas treniruotėse dažnai atsispindi būtent kvalifikacinėse varžybose, kur svarbus ne tik vienas sėkmingas startas, bet ir pastovūs pasiekimai viso sezono metu.

    Toks rezultatas Kėdainiuose yra reikšmingas žingsnis tolesniems startams, nes reitinginės varžybos padeda kaupti patirtį, gerinti sportinę formą ir užsitikrinti palankesnes pozicijas kituose šalies turnyruose. Deimantės Jankauskaitės sidabras „Kėdainiai Open 2026“ rodo, kad jaunajai sportininkei pavyksta kryptingai įgyvendinti pasirengimo planą.

  • Kaimynų diena Jazminų parke gegužės 29 dieną: edukacijos, vaikų erdvė ir Vytauto Šiškausko koncertas

    Gegužės 29 dieną 16 valandą Jazminų parke Alytuje vyks Kaimynų diena, kviečianti gyventojus susitikti, pabendrauti ir daugiau sužinoti apie savo bendruomenę. Renginys planuojamas Drugio skvere, šalia prekybos centro „Lidl“.

    Organizatoriai žada neformalų, visiems atvirą formatą, kuriame svarbiausia ne scena, o žmonės ir kaimynystės ryšiai. Tai proga susipažinti su šalia gyvenančiais, pasikeisti idėjomis ir aptarti, kaip kartu spręsti kasdienius kiemo ar namo klausimus.

    Veiklos šeimoms ir vaikams

    Mažųjų dalyvių lauks Vaikų kiemelis, kuriame bus siūlomos įvairios veiklos ir pramogos. Tikimasi, kad vaikai ras užsiėmimų pagal amžių, o tėvams bus paprasčiau įsitraukti į bendrą renginio atmosferą.

    Taip pat veiks Pikniko zona, kur bus galima vaišintis vietoje ruošiama karšta koše ir arbata arba atsinešti savo užkandžių. Renginio dalyviai kviečiami atsinešti pledus ar kilimėlius ir įsitaisyti taip, kaip patogiausia.

    Pasirodymai ir vakaro programa

    Renginyje pasirodys alytiškis Darvinas Tamulynas, o dinamišką programos dalį papildys N2 „Mokslo šturmo“ pasirodymas. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklos derinamos taip, kad įdomu būtų ir šeimoms, ir vyresniems dalyviams.

    Vakaro programą vainikuos Vytauto Šiškausko koncertas. Renginio metu taip pat planuojama pagerbti „Kaimynų kaimynus“ – žmones ar organizacijas, kurie savo darbais kuria stipresnę ir draugiškesnę aplinką.

    Ką verta žinoti atvykstant?

    Kaimynų diena skirta kaimynams, bendruomenėms, bendrijoms, įstaigoms ir visiems norintiems susiburti. Gyventojai raginami pakviesti savo laiptinės, namo ar kiemo kaimynus ir atvykti kartu, kad šventė taptų tikru bendruomenės susitikimu.

    Norintiems patogesnio vakaro organizatoriai siūlo pasirūpinti pikniko atributais ir užkandžiais, o svarbiausia – ateiti nusiteikus bendrauti. Tokie susitikimai dažnai tampa pradžia naujoms iniciatyvoms, kurios vėliau pagerina kasdienį gyvenimą rajone.