CP v2

Category: Regionai

  • Naktiniai darbai Tūkstantmečio gatvėje: „Grinda“ keis šulinių dangčius, vairuotojų laukia ribojimai

    Rugpjūčio 19-21 dienomis Tūkstantmečio gatvėje keis susidėvėjusius paviršinių nuotekų tinklų šulinių dangčius.
    Darbai bus vykdomi naktimis, nuo 20 val. iki 6 val., maždaug 3 km ilgio atkarpoje nuo Žirnių gatvės Savanorių žiedo link.

    Bus tvarkomi tik tie šuliniai, kurių dangčiai dėl didelių transporto apkrovų yra labiausiai susidėvėję. Kadangi darbai bus vykdomi po vieną šulinį, eismo ribojimai bus taikomi tik ties konkrečia darbų vieta. Prie jos taip pat bus pastatyti laikini kelio ženklai, ribojantys leistiną transporto priemonių greitį iki 50 km/val.

    Tūkstantmečio gatvė yra viena svarbiausių Vilniaus transporto arterijų, jungianti pietinę miesto dalį su centru ir vakarine miesto dalimi.

  • Svarbus perspėjimas vairuotojams: savaitę keisis eismas Paberžės gatvės sankryžoje

    Nuo rugpjūčio 21 dienos iki rugpjūčio 28 dienos Paberžės gatvės sankryžoje bus taikomi laikini eismo ribojimai. Jie įvedami dėl šilumos tinklų remonto darbų, kurie laikinai keis įprastą transporto judėjimą.

    Tokio pobūdžio darbai paprastai apima vamzdynų atkarpų keitimą, šulinių ar sklendžių mazgų remontą bei tinklų sandarumo patikrą. Dėl to dalyje sankryžos gali būti susiaurintos eismo juostos, trumpam perkeltos važiavimo trajektorijos ar ribojamas pravažiavimas tam tikromis kryptimis.

    Vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutą, rinktis alternatyvias gatves ir palikti daugiau laiko kelionei, ypač piko valandomis. Taip pat svarbu atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus ir vadovautis reguliuotojų nurodymais, jei jie bus paskirti.

    Eismo ribojimų metu didžiausia rizika kyla dėl staigių juostų susiaurėjimų ir netikėtų kliūčių važiuojamojoje dalyje, todėl saugus greitis ir didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio gali padėti išvengti incidentų. Pėstiesiems ir dviratininkams patariama laikytis pažymėtų apėjimų ir perėjimų, nes darbų zona gali keistis.

    Jei darbai vyks sklandžiai, ribojimai turėtų galioti iki rugpjūčio 28 dienos, tačiau terminai kartais kinta dėl techninių aplinkybių ar oro sąlygų. Vairuotojai raginami būti atidūs ir kantrūs, kol sankryžoje bus atkurta įprasta eismo tvarka.

  • Vilniaus centre savaitgalį uždarys Naugarduko gatvės atkarpą: įspėja dėl spūsčių

    Vilniuje dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbų rugpjūčio 21–23 dienomis bus taikomi laikini eismo ribojimai ties Vytenio ir Naugarduko gatvių sankryžos žiedu. Miesto vairuotojai raginami iš anksto planuoti maršrutus ir įvertinti galimas spūstis.

    Rugpjūčio 21 dieną nuo 9 valandos numatomi daliniai eismo ribojimai, eismą šioje vietoje reguliuos eismo reguliuotojai. Tą pačią dieną nuo 20 valandos bus uždaroma Naugarduko gatvės atkarpa tarp Vytenio ir Švitrigailos gatvių.

    Vairuotojams primenama vadovautis laikinais kelio ženklais ir, jei įmanoma, pasirinkti alternatyvius maršrutus. Dėl pasikeitusių važiavimo trajektorijų daugiau laiko kelionei vertėtų skirti ir vykstantiems per žiedą piko metu.

    Kodėl vykdomi darbai?

    Šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija paprastai atliekama siekiant sumažinti avarijų riziką, šilumos nuostolius trasose ir užtikrinti stabilesnį šildymo bei karšto vandens tiekimą. Tokie darbai ypač aktualūs senesnėse miesto dalyse, kur požeminė infrastruktūra intensyviai dėvisi dėl amžiaus ir apkrovų.

    Artėjant šaltajam sezonui, šilumos tinklų atnaujinimas leidžia patikimiau pasirengti didesniam sistemos apkrovimui. Nors laikini eismo ribojimai sukelia nepatogumų, jų tikslas – sumažinti ilgalaikių gedimų ir netikėtų kasinėjimų riziką ateityje.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams?

    Planuojantiems keliones per Naugarduko, Vytenio ir Švitrigailos gatvių prieigas rekomenduojama stebėti eismo situaciją realiu laiku ir, esant galimybei, perskirstyti kelionės laiką. Jei maršrutas veda į miesto centrą ar iš jo, verta numatyti atsarginį kelią.

    Gyventojų ir vairuotojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus, pabrėžiant, kad darbai būtini patikimam ir efektyviam šilumos tiekimo infrastruktūros veikimui užtikrinti. Darbų metu prašoma kantrybės ir atidumo, ypač prie laikinų eismo organizavimo sprendimų.

  • Vilkpėdės gatvėje kelioms paroms uždaromas eismas: kur teks sukti ir kas keisis naktį

    Vilniuje dėl susidėvėjusių šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos Vilkpėdės gatvėje artimiausiomis dienomis bus įvedami laikini eismo ribojimai. Vairuotojai raginami iš anksto planuoti maršrutus, nes dalyje gatvės eismas bus visiškai uždaromas.

    Rugpjūčio 22 dieną nuo 6.00 valandos iki rugpjūčio 24 dienos 00.00 valandos bus uždarytas visų transporto priemonių eismas Vilkpėdės gatvėje ties „Viada“ degaline, esančia Vilkpėdės g. 2. Šioje atkarpoje bus vykdomi rekonstrukcijos darbai, todėl pravažiuoti nebus galimybės.

    Iš Šlaito gatvės ir Zietelos gatvės eismas bus nukreipiamas į Naugarduko gatvę, o iš Savanorių prospekto vairuotojams bus siūloma apylanka per Tūkstantmečio gatvę ir Naugarduko gatvę. Savivaldybė prašo laikytis laikinųjų kelio ženklų ir atidžiai stebėti pasikeitusią eismo organizavimo tvarką.

    Viešojo transporto maršrutai dėl ribojimų iš esmės nesikeis, tačiau išimtis taikoma naktiniam N9 maršruto autobusui. Keleiviams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti aktualų tvarkaraštį ir stotelių aptarnavimą, nes pokyčiai dažniausiai daromi siekiant išlaikyti punktualumą uždarytose gatvės atkarpose.

    Rugpjūčio 24 dieną nuo 00.00 iki 20.00 valandos numatyti asfaltavimo darbai. Jų metu bus taikomas dalinis eismo ribojimas, o eismas pagal poreikį bus reguliuojamas reguliuotojų, todėl vairuotojams reikėtų įvertinti galimas papildomas laiko sąnaudas.

    Šilumos tinklų rekonstrukcijos miestuose dažniausiai planuojamos tam, kad būtų sumažinti šilumos nuostoliai ir avarijų rizika, ypač artėjant šildymo sezonui. Nors trumpalaikiai ribojimai kelia nepatogumų, tokie darbai paprastai padeda išvengti netikėtų gedimų ir didesnių eismo trikdžių žiemą.

  • Palangos vasaros skaitykla slepia netikėtą praeitį: kas čia buvo dar iki modernizmo paviljono?

    Atnaujintas Palangos vasaros skaityklos tyrimas parodė, kad vieno žinomiausių šalies modernizmo paviljonų istorija prasideda gerokai anksčiau nei įprasta manyti. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iniciatyva pristatytas prof. dr. Marijos Drėmaitės sudarytas leidinys „Vasaros skaitykla Palangoje“ išryškina ir mažiau matytą šios vietos sluoksnį.

    Tyrime atsiskleidžia, kad dabartinė kultūrinė erdvė susiformavo ne tik kaip pajūrio skaitymo tradicijos tąsa, bet ir kaip konkrečios, su Palanga susijusios asmeninės istorijos ženklas. Jubiliejaus proga prie pastato atidengta memorialinė lenta priminė ankstesnį sklypo gyvenimą ir jį formavusius žmones.

    Kas daro paviljoną išskirtinį?

    Palangos vasaros skaitykla laikoma vienu ankstyvųjų ir iki šiol išlikusių organiškojo modernizmo paviljonų Lietuvos pajūryje, išsaugojusiu pirminę paskirtį daugiau kaip šešis dešimtmečius. Architekto Albino Čepio suprojektuotą pastatą atpažįstamu daro banguotas stogas, medinė konstrukcija ir dideli stiklo plotai, leidžiantys architektūrai susilieti su aplinka.

    2014 metais skaitykla įtraukta į Kultūros vertybių registrą, o pastaraisiais metais ji vis dažniau minima kaip svarbus medinio modernizmo pavyzdys. Tokie objektai šiandien ypač vertinami dėl autentiškumo, medžiagiškumo ir santykio su kraštovaizdžiu, kurį sunku atkurti nauja statyba.

    „Lietuvos nacionalinė biblioteka saugo praeities liudijimus ne tik knygose, rankraščiuose ar archyvuose, bet ir mūsų kultūrai reikšmingose erdvėse. Tokia yra ir Palangos vasaros skaitykla, kur susitinka architektūros paveldas, skaitymo tradicija ir aktyvus kultūrinis gyvenimas“, – sakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

    Vienoje vietoje susitinka dvi istorijos

    Leidinys akcentuoja, kad dar iki skaityklos šiame sklype buvo diplomato, rašytojo ir visuomenės veikėjo Jurgio Savickio šeimos vasarnamis. Iki šiol ši detalė platesnei auditorijai buvo mažiau žinoma, nors ji svarbi suprantant, kaip Palangos erdvės kito ir kokius kultūrinius ryšius telkė.

    Tyrimą sustiprino ir Jurgio Savickio anūko Raimondo Savicko perduotas šeimos archyvas, leidęs tiksliau atkurti vietos chronologiją. Archyvinės fotografijos, dokumentai ir istorinė medžiaga padeda pamatyti ne tik pastatą, bet ir jo socialinį kontekstą bei Palangos kaip kūrėjų ir diplomatų traukos vietos vaidmenį.

    „Palangos vasaros skaitykla yra puikus organiško modernizmo pavyzdys, parodantis, kaip architektūra gali taikytis prie gamtinės aplinkos, o ne bandyti ją pakeisti“, – sakė leidinio „Vasaros skaitykla Palangoje“ sudarytoja prof. dr. Marija Drėmaitė.

    Kas laukia toliau?

    Istoriniai tyrimai tampa praktiniu įrankiu planuojant paveldo objektų ateitį, ypač kai kalbama apie medines konstrukcijas pajūryje, kurias veikia drėgmė, vėjas ir temperatūrų svyravimai. Tokiais atvejais svarbu rasti balansą tarp autentiškumo išsaugojimo ir šiuolaikinių saugumo bei eksploatacijos reikalavimų.

    Numatyta, kad rugsėjo 10 dieną ir rugsėjo 11 dieną Palangos vasaros skaitykloje vyks architektūros studentų ir ekspertų iš Lietuvos bei Danijos simpoziumas, skirtas restauravimo galimybėms aptarti. Tikimasi, kad diskusijos ir papildomi tyrimai padės pasirinkti sprendimus, leidžiančius išlaikyti pastato savitumą ir jo, kaip atviros kultūros erdvės, funkciją.

  • STT ir šauliai kviečia į nemokamą žygį Telšių rajone: registracijai liko laiko

    Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-ąja rinktine 2026 metų rugsėjo 12 dieną rengia žygį Vertybių keliu’26. Ketvirtus metus organizuojamas renginys šįkart vyks Pavandenės apylinkėse Varnių seniūnijoje Telšių rajone.

    Organizatoriai teigia, kad žygis skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumo bei antikorupcinio sąmoningumo stiprinimui. Į renginį tradiciškai kviečiami gyventojai, jaunimas, švietimo bendruomenė, nevyriausybinių organizacijų nariai ir visi norintys.

    Kur ir kada prasidės žygis?

    Žygio startas numatytas 2026 metų rugsėjo 12 dieną 10 valandą. Dalyviai keliaus maršrutu, kuriame numatyti tiek gamtos, tiek kultūros paveldo objektai.

    Skelbiama, kad pakeliui planuojama aplankyti Moteraičio ir Sprūdės piliakalnius, Pavandenės dvarą, Gludo ežero apylinkes, Pavandenės alkakalnį, vietos bažnyčią bei kitas šiam kraštui reikšmingas vietas. Įveikusiems trasą bus įteikti atminimo medaliai, o finiše lauks šauliška košė.

    Edukacijos ir partneriai

    Renginio metu numatyti edukaciniai užsiėmimai, kuriuos organizuos ne tik STT ir Lietuvos šaulių sąjunga, bet ir partneriai. Prie žygio prisijungia Lietuvos Raudonasis Kryžius bei Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

    Tokio formato renginiai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, nes vienoje vietoje sujungia pažintinį turizmą, bendruomeniškumą ir praktines žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga prasmingai praleisti dieną ir geriau pažinti regiono istoriją bei kraštovaizdį.

    Registracija ir dalyviai

    Į žygį kviečiami registruotis pavieniai žmonės, šeimos, draugų ar kolegų komandos, vietos bendruomenės, ugdymo įstaigų bendruomenės, studentai, jaunimo ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat viešojo sektoriaus įstaigos.

    Registracija vyksta iki 2026 metų rugsėjo 4 dienos. Renginys yra nemokamas, o tikslią dalyvių registravimo ir organizacinę informaciją organizatoriai pateikia STT interneto svetainėje.

    „Norime, kad žygis būtų atviras kiekvienam ir skatintų ne tik judėti, bet ir stiprinti pilietines nuostatas“, – teigiama organizatorių informacijoje.

  • Savanorystė bibliotekoje, kuri keičia ateitį: po 6 mėnesių – darbas ir 0,25 balo priedas

    Jaunimo savanorystė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik prasminga veikla, bet ir praktišku tramplinu į profesinį gyvenimą. Tai ypač ryšku kultūros įstaigose, kur jauni žmonės gali išbandyti komunikacijos, organizavimo ir kūrybos įgūdžius realiomis sąlygomis.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje savanoriai prisideda prie kasdienės veiklos ir kartu gauna galimybę augti. Įstaiga per pastaruosius trejus metus priėmė penkis Jaunimo savanoriškos tarnybos dalyvius, kurie savanoriavo po šešis mėnesius.

    Bibliotekos patirtis rodo, kad nuosekli savanorystė gali virsti konkrečiomis karjeros galimybėmis. Viena aktyviausių dalyvių Smiltė Rimkutė tris mėnesius savanorystę atliko bibliotekoje, vėliau tęsė kitoje organizacijoje, o vasarą dėl pademonstruotų gebėjimų buvo įdarbinta bibliotekoje.

    Kita dalyvė Akvilė Liaudanskaitė per pusmetį tapo svarbia bibliotekos komandos dalimi ir įsitraukė į įvairias užduotis. Ji tvarkė knygų fondą, kūrė ir montavo vaizdo įrašus, vedė edukacinius užsiėmimus, prisidėjo prie renginių organizavimo ir iš arčiau pažino bibliotekininko darbo kasdienybę.

    Ryškesni savanorių projektai bibliotekoms padeda atsinaujinti ir pritraukti jaunesnę auditoriją, ypač socialiniuose tinkluose. Akvilės inicijuoti kūrybiniai sprendimai, tarp jų ir vaizdo siužetas „Kolega apie kolegas“, tapo pavyzdžiu, kaip jauno žmogaus idėjos gali įnešti naujos energijos į bendruomenės gyvenimą.

    „Savanorystė bibliotekoje man buvo puiki patirtis. Per šį laiką įgijau daug įgūdžių, tobulinau bendravimą, laiko planavimą ir discipliną, taip pat geriau pažinau save ir darbo aplinką“, – sakė A. Liaudanskaitė.

    Nuo šių metų sausio mėnesio bibliotekoje savanorystę atliko ir Gabriela Šidlauskaitė, kuri daug dėmesio skyrė kūrybiniam turiniui bei renginiams. Ji dalyvavo edukacinėse veiklose, prisidėjo prie miesto šventės ir padėjo įgyvendinti festivalio „Naisių vasara 2026“ edukacinius užsiėmimus.

    „Biblioteką savanorystei pasirinkau siekdama įsitraukti į kūrybines ir kultūrines veiklas. Savanoriaudama kūriau filmukus, dalyvavau edukacijose ir renginiuose, o ši patirtis ugdė atsakomybę, kūrybiškumą ir gebėjimą bendradarbiauti“, – sakė G. Šidlauskaitė.

    Šiuo metu bibliotekos komandoje savanorystę pradėjo Gintarė Mikalauskaitė. Artimiausiais mėnesiais ji planuoja prisidėti prie kultūrinių veiklų, organizuoti Vasaros skaityklos darbą, vesti edukacinius užsiėmimus ir padėti viešinti bibliotekos iniciatyvas.

    Ko suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra šešių mėnesių programa, skirta 14–29 metų jaunuoliams, siekiantiems ugdyti bendrąsias kompetencijas. Joje didelis dėmesys skiriamas atsakomybei, komandiniam darbui, komunikacijai ir praktinei patirčiai, kuri praverčia tiek moksluose, tiek pirmojo darbo paieškose.

    Programą baigusiems jaunuoliams taikoma ir aiški motyvacinė priemonė stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Sėkmingai įvykdžius tarnybą suteikiamas papildomas 0,25 stojamojo balo priedas.

    Kodėl bibliotekoms svarbūs savanoriai

    Bibliotekų vaidmuo keičiasi: jos tampa ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės centru, kuriame vyksta edukacijos, renginiai ir skaitmeninio raštingumo veiklos. Tokiose erdvėse savanoriai gali prisidėti prie modernių formatų, pavyzdžiui, trumpų vaizdo įrašų kūrimo, renginių komunikacijos ir kūrybinių dirbtuvių.

    Biblioteka pabrėžia, kad savanoriai suteikia naujų idėjų ir padeda pasiekti jaunesnę auditoriją, o patys įgyja apčiuopiamų įgūdžių. Tikimasi, kad sėkmingos patirtys paskatins daugiau jaunuolių rinktis savanorystę kaip būdą prasmingai įsitraukti į bendruomenę ir kartu kryptingai pasiruošti ateičiai.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka yra akredituota Jaunimo savanoriškos tarnybos savanorius priimanti organizacija. Tai reiškia, kad jaunuoliai čia gali atlikti programą struktūruotai, su aiškiomis veiklomis ir kompetencijų ugdymu.

    Kristina Ruočienė, Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė

  • „Elektrum Lietuva“ pažadas Kupiškyje: šviesa kaimams ir 47 mln. eurų hibridinis parkas

    „Elektrum Lietuva“ Kupiškio rajono Puponių ir Paberžių gyvenvietėse iki metų pabaigos planuoja įrengti pagrindinių gatvių apšvietimą. Bendrovė šiam projektui skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų, o įrengtą infrastruktūrą po darbų neatlygintinai perduos Kupiškio rajono savivaldybei.

    Gyvenvietės yra šalia vystomo hibridinio vėjo ir saulės parko, kurio vertė siekia apie 47 mln. eurų. Tokia kaimynystė dažnai kelia klausimų dėl kasdienio komforto, todėl bendruomenėms aktualūs sprendimai tampa svarbia projekto dalimi.

    „Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus siekiame kurti vertę ne tik šalies energetikos sistemai, bet ir bendruomenėms, šalia kurių dirbame“, – sakė „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.

    Puponių kaime numatyta įrengti 35 LED šviestuvus, pakloti beveik 1,7 kilometro elektros kabelio ir apšviesti apie 1 150 metrų ilgio Juozo Baltušio gatvę. Tai pagrindinė gyvenvietės gatvė, kur apšvietimas tiesiogiai veikia eismo ir pėsčiųjų saugumą tamsiuoju paros metu.

    Paberžių kaime planuojama įrengti 12 LED šviestuvų, pakloti beveik 0,5 kilometro kabelio ir apšviesti apie 340 metrų pagrindinės gatvės. LED technologija dažniausiai pasirenkama dėl mažesnių elektros sąnaudų ir ilgesnio tarnavimo laiko, o tai svarbu vėlesnei infrastruktūros priežiūrai.

    Baigus darbus, apšvietimo infrastruktūrą perėmus savivaldybei, ji bus atsakinga už eksploatavimą ir remontą. Praktikoje tai reiškia, kad bendruomenės gauna naują viešą turtą, o jo išlaikymas tampa įprasta savivaldybės komunalinių paslaugų dalimi.

    Pirmasis hibridinis parkas Kupiškyje

    Kupiškio rajone „Elektrum Lietuva“ vystomas hibridinis parkas apjungs vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimo sistemą. Projektą sudarys keturios vėjo jėgainės, kurių bendra galia sieks 24 MW, 6 MW galios saulės elektrinė ir 2,4 MW galios energijos kaupimo sistema.

    Planuojama, kad pirmosios parko pagamintos kilovatvalandės pasieks tinklą 2027 metų pradžioje. Bendrovės skaičiavimu, per metus parkas turėtų pagaminti apie 93 GWh elektros energijos, kurios pakaktų maždaug 32 tūkst. vidutinių namų ūkių poreikiui.

    Energetikos rinkoje hibridiniai projektai vertinami kaip būdas geriau išnaudoti skirtingų šaltinių gamybos profilius, o kaupimas padeda lankščiau valdyti pikus. Tai ypač aktualu sparčiai augant atsinaujinančios energetikos daliai ir stiprėjant poreikiui užtikrinti sistemos patikimumą.

    Ką tai reiškia vietos žmonėms?

    Vietos bendruomenėms artimiausias pokytis – apšviestos pagrindinės gatvės, kurios mažina avaringumo riziką ir didina saugumo jausmą. Ilgesnėje perspektyvoje svarbi ir aiški savivaldybės bei investuotojo komunikacija, nes būtent nuo jos priklauso, kaip sklandžiai sprendžiami praktiniai klausimai šalia didelių energetikos objektų.

    Tokie sprendimai kaip gatvių apšvietimas dažnai tampa ir bendruomenių dialogo forma, kai į konkrečius poreikius atsakoma apčiuopiamais darbais. Kartu tai rodo tendenciją, kad atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau siejama ne tik su gamybos pajėgumais, bet ir su vietos infrastruktūros stiprinimu.

  • Valstybinės žemės pardavimo kaina: kada skaičiuoja žemėlapiai, o kada vertintojas?

    Valstybinės žemės, priskiriamos kitai paskirčiai, pardavimo kaina nėra vienoda visiems atvejams. Ją lemia konkretaus sklypo paskirtis, vieta ir teisės aktuose nustatytas vertės nustatymo būdas.

    Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieniems sklypams taikomas masinis vertinimas pagal žemės verčių žemėlapius, o kitiems reikalingas individualus turto vertinimas. Dar atskira tvarka taikoma namų valdos sklypams, kai daliai pirkėjų gali būti suteikiamos nuolaidos.

    Masinis vertinimas pagal žemėlapius

    Sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė paprastai nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Šie žemėlapiai sudaromi masinio vertinimo būdu, įvertinus rinkos vertę lemiančius veiksnius.

    Skaičiuojant konkretaus sklypo kainą, vertė siejama su jo priskyrimu tam tikrai verčių zonai, kuri atspindi vietos rinkos situaciją. Dėl to individualus turto vertinimas dažniausiai nereikalingas, o pardavimo kaina išvedama pagal žemėlapiuose nurodytą vertę.

    Pagal tą patį principą vertinami ir įsiterpę valstybinės žemės plotai, kai dėl dydžio, formos ar išsidėstymo nėra galimybės suformuoti racionalių ribų atskiro sklypo. Tokiais atvejais kaina taip pat remiama žemės verčių žemėlapiais, o ne individualiu vertintojo skaičiavimu.

    Įsiterpusio ploto kriterijai apibrėžiami teisės aktuose, o praktikoje vertinama, ar plotas iš tiesų negali būti suformuotas kaip savarankiškas sklypas. Gyvenamosios paskirties teritorijose dažnai minimas iki 0,04 hektaro orientyras, kitose teritorijose gali būti taikomos didesnės ribos.

    Kada būtinas individualus vertinimas

    Komercinės paskirties valstybinės žemės sklypams ir kitiems be aukciono parduodamiems sklypams dažniau taikomas individualus turto vertinimas. Toks vertinimas atliekamas pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatas.

    Individualus vertinimas leidžia tiksliau atsižvelgti į sklypo specifiką, pavyzdžiui, naudojimo galimybes, apribojimus, susisiekimą, inžinerinę infrastruktūrą ir panašią rinkos informaciją. Vertinimą užsako Nacionalinė žemės tarnyba, parinkdama teisę vertinti turinčius specialistus viešųjų pirkimų tvarka.

    Vertinimo išlaidas iš pradžių apmoka Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau pirkėjas jas kompensuoja iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šios išlaidos įskaičiuojamos į galutinę sklypo kainą, todėl pirkėjui svarbu iš anksto įvertinti ne tik pačią vertę, bet ir susijusias procedūrines sąnaudas.

    Namų valdos sklypams taikoma kita tvarka

    Namų valdos žemės sklypų pradinė kaina skaičiuojama pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos vertės tam tikrais atvejais gali būti pridedamas teisės aktuose numatytas priedas už inžinerinius statinius.

    Fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos žemės sklypus, gali būti taikomos 40–50 proc. nuolaidos, kurios priklauso nuo vietos ir aplinkybių. Nuolaidos paprastai taikomos tik nustatytai sklypo daliai, o už didesnį plotą nuolaida nebetaikoma.

    Iki 1995 metų birželio 1 dienos nustatytose miestų ribose ar iki tos datos miestams priskirtose teritorijose taikoma 40 proc. nuolaida ne didesnei kaip 0,06 hektaro sklypo daliai, o senatvės pensininkams gali būti taikoma 50 proc. nuolaida. Kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 metų birželio 1 dienos miestams priskirtose teritorijose paprastai taikoma 50 proc. nuolaida ne didesnei kaip 0,15 hektaro daliai.

    Jeigu tas pats fizinis asmuo perka kelis namų valdos sklypus, nuolaida taikoma tik vienam iš jų. Perkant bendrosios nuosavybės teise, nuolaida skaičiuojama kiekvienam bendraturčiui pagal jo įsigyjamą dalį, neviršijant nustatytų hektarų ribų.

    Praktikoje pirkėjams svarbiausia iš anksto aiškiai identifikuoti, kuri kategorija taikoma konkrečiam sklypui, nes nuo to priklausys ir kainos nustatymo kelias, ir terminai. Kilus klausimams dėl vertinimo būdo, įsiterpusio ploto kriterijų ar nuolaidų taikymo, reikšminga pasitikrinti aktualias teisės aktų redakcijas ir institucijų taikomą praktiką.

  • Atidaroma anksčiau nei žadėta: nauja Kauno Pietrytinio aplinkkelio trasa ir pokyčiai per HE

    Kaune rugpjūčio 24 dieną planuojama atverti naują Pietrytinio aplinkkelio atkarpą, vedančią T. Masiulio gatvės kryptimi. Tą pačią dieną vairuotojams bus atnaujintas ir pravažiavimas per Kauno hidroelektrinę, kur lauks pasikeitusi eismo tvarka.

    Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti greičiau nei numatyta, todėl eismas bus paleistas anksčiau. Iki šiol dėl baigiamųjų darbų pravažiavimas per Kauno HE buvo laikinai ribojamas, o vairuotojams teko rinktis apylankas.

    Nauji maršrutai ir tikslas

    Atidarius atkarpą, nuo Vilniaus pusės atvykstantys vairuotojai turės patogesnį maršrutą, leidžiantį greičiau pasiekti Marijampolės kryptį ir aplenkti intensyvesnes miesto centro gatves. Miesto gyventojams projektas turėtų palengvinti susisiekimą su Palemonu ir Petrašiūnais.

    „Šiuolaikinio miesto susisiekimas neatsiejamas nuo patogių ir greitų apvažiavimų, leidžiančių tranzitiniam transportui aplenkti centrą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, tuneliai ties Amaliais, kurie ilgą laiką buvo vertinami kaip neužbaigtos infrastruktūros grandis, pradės veikti visu pajėgumu ir taps vientisos jungties dalimi.

    Kur keičiasi eismo tvarka?

    Atvėrus aplinkkelio atkarpą ir pravažiavimą per Kauno HE, vairuotojai turės atidžiau sekti kelio ženklus, nes keisis prioritetai ir judėjimo kryptys. Važiuojantieji hidroelektrinės keliu Pažaislio vienuolyno link galės rinktis, ar važiuoti tiesiai nauju aplinkkeliu, ar leistis viaduku į T. Masiulio gatvę.

    „Įrengus Pietrytinio aplinkkelio atkarpą, šioje vietoje keisis pirmumas ir įsivyraus vienpusis eismas. Vairuotojų prašome atkreipti dėmesį į kelio ženklus“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Taip pat primenama, kad pokyčiams buvo ruošiamasi iš anksto: Ateities plento transporto mazge jau pakoreguotas horizontalusis ženklinimas ir atnaujinti kelio ženklai. Savivaldybė ragina pirmosiomis dienomis planuoti keliones su laiko rezervu, nes nauja schema gali laikinai sulėtinti srautų pasiskirstymą.

    Kas jau padaryta ir kas dar laukia?

    Pirmąjį projekto etapą sudaro trys atkarpos. Prieš dvejus metus ties Amaliais atidarytas Ateities plento tęsinys su viadukais, žiedinėmis sankryžomis, pėsčiųjų ir dviračių takais bei atnaujintais inžineriniais tinklais.

    Dabar baigiant jungtį iki Kauno HE, likusiose atkarpose įrengtos požeminės komunikacijos, šviesoforai, kelio pagrindai su asfalto danga, jungiamosios gatvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, viadukas bei atraminės konstrukcijos šlaitams sutvirtinti.

    Visą Pietrytinio aplinkkelio projektą sudaro keturi etapai. Numatyta, kad apie 11 kilometrų ilgio trasa sujungs magistralę A1 su „Via Baltica“ kryptimi, stiprindama tranzito apvažiavimo galimybes ir mažindama dalies transporto srautus miesto gatvėse.