CP v2

Category: Regionai

  • Alytaus rūšiavimo centruose – lankytojų antplūdis: prašo atliekas paruošti iš anksto

    Alytaus rūšiavimo centruose – lankytojų antplūdis: prašo atliekas paruošti iš anksto

    Alytaus regiono atliekų rūšiavimo centruose pastaruoju metu fiksuojamas didesnis nei įprastai gyventojų srautas. Dėl to atliekų tvarkytojai ragina prieš vykstant atliekas iš anksto susirūšiuoti ir paruošti taip, kad iškrovimas vietoje užtruktų kuo trumpiau.

    Pirmiausia siūloma atliekas išrūšiuoti dar namuose, atskiras rūšis sudėti atskirai ir vežant didesnį kiekį pasirūpinti, kad viską būtų patogu iškrauti. Taip trumpėja eilės, o aptarnavimas vyksta sklandžiau ir greičiau.

    Atliekų tvarkytojai primena, kad į rūšiavimo centrus reikėtų vežti tas atliekas, kurių negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Tarp jų paprastai patenka stambiagabaritės, statybinės ir remonto, elektros ir elektronikos, pavojingos buitinės atliekos bei kitos specifinės frakcijos.

    Tokia tvarka svarbi ne tik patogumui, bet ir kokybiškam tolimesniam atliekų sutvarkymui. Iš anksto nesurūšiuotos ar sumaišytos atliekos dažniau sukelia papildomų klausimų, pailgina priėmimo laiką ir apsunkina vėlesnį apdorojimą.

    Prieš vykstant verta pasitikrinti konkretaus rūšiavimo centro darbo laiką ir kontaktus, nes skirtingose vietose priėmimo sąlygos ir srautai gali skirtis. Iš anksto pasiruošus atliekas, vizitas dažniausiai būna trumpesnis, o eilės juda sparčiau.

  • Varėnoje pagerbti šimtukininkai: sužinokite, kas surinko 100 ir kas juos paruošė

    Varėnoje pagerbti šimtukininkai: sužinokite, kas surinko 100 ir kas juos paruošė

    Varėnos rajono savivaldybėje surengtas susitikimas su abiturientais, pasiekusiais aukščiausius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, ir juos parengusiais mokytojais. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie pasiekimai yra nuoseklaus darbo ir motyvacijos rezultatas.

    Moksleivius ir pedagogus pasveikino Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas bei administracijos direktorė Vilma Miškinienė. Jie dėkojo už atkaklumą, žingeidumą ir atsakomybę, o kartu palinkėjo sėkmės renkantis studijas bei žengiant į naują gyvenimo etapą.

    Tarp šių metų geriausių rezultatų išsiskyrė informatikos valstybinis brandos egzaminas. 100 balų įvertinimą jame pelnė Arnas Gasiliūnas ir Rokas Kazakauskas, kuriuos mokė mokytoja Vilija Jurgelevičienė.

    Dar vienas aukštas pasiekimas – 99 balai, kuriuos informatikos egzamine surinko Erikas Sinkevičius, taip pat mokytas V. Jurgelevičienės. Savivaldybė akcentavo, kad vieno dalyko rezultatų „sankaupa“ dažnai rodo kryptingą mokyklos ir mokytojo darbą, stiprią metodiką bei nuoseklų pasirengimą.

    Į šimtukui prilygintą įvertinimą buvo įskaitytas ir tarptautinis anglų kalbos egzaminas, kurio rezultatas prilygintas 100 balų valstybiniam brandos egzaminui. Tokį įvertinimą gavo Ugnė Aksomaitytė ir Reda Alekšiūnaitė, kurias mokė mokytoja Vida Juškevičienė.

    Šimtukui prilygintas rezultatas taip pat skirtas Barborai Balcevičiūtei ir Smiltėi Didikaitei, kurių mokytoja buvo Jolita Černienė. Savivaldybė pabrėžė, kad aukšti kalbos rezultatai dažnai tampa svariu pranašumu stojant į konkurencingas studijų programas Lietuvoje ir užsienyje.

    Susitikimo metu abiturientai pasidalijo savo pasirinktomis studijų kryptimis, ateities planais ir profesinėmis svajonėmis. Pasak savivaldybės atstovų, tokie pokalbiai leidžia geriau suprasti jaunų žmonių lūkesčius ir padeda kurti aplinką, skatinančią mokymosi motyvaciją.

    Varėnos rajono savivaldybė sveikino visus šių metų abiturientus ir jų mokytojus, pabrėždama bendro darbo svarbą. Pasiekimai brandos egzaminuose įvardyti kaip tvirtas pagrindas tolesniems iššūkiams, studijoms ir sėkmingam profesiniam keliui.

  • Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Zarasų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai pradeda vadovauti Vija Platačiūtė, vadovaujanti viešajai įstaigai „Inovatorių slėnis“. Savivaldybė skelbia, kad tai žymi naują NVO tarybos veiklos etapą, kuriame akcentuojamas aktyvesnis bendruomenių telkimas ir partnerystės stiprinimas.

    2026 metais liepos pabaigoje Zarasų rajono savivaldybės taryba patvirtino Viją Platačiūtę NVO tarybos nare, o netrukus tarybos nariai jai patikėjo ir pirmininkės pareigas. Pirmininkės pavaduotojos pareigas toliau eis Zarasų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Malakauskė.

    NVO taryba savivaldybėse paprastai veikia kaip konsultacinė platforma, jungianti savivaldybę ir nevyriausybinį sektorių. Tokios tarybos padeda derinti bendrus prioritetus, aptarti finansavimo ir paslaugų organizavimo klausimus bei užtikrinti, kad sprendimai labiau atlieptų vietos bendruomenių poreikius.

    Pirmasis akcentas – bendruomenių sąskrydis

    Vienas artimiausių NVO tarybos darbotvarkės įvykių numatytas rugsėjo 5 dieną, minint Zarasų krašto bendruomenių metus. Tądien Zarasų rajono savivaldybėje planuojamas bendruomenių sąskrydis Didžiosios salos Mažojo slėnio Kupolėje, į kurį kviečiamos rajono bendruomenės.

    Renginio tikslas – ne tik susitikti ir pasidalyti patirtimis, bet ir aptarti, kaip toliau stiprinti žmonių įsitraukimą į vietos iniciatyvas. Savivaldybės praktikoje būtent NVO ir bendruomenių aktyvumas dažnai lemia, ar projektai tampa ilgalaikiais, o paslaugos pasiekia jautriausias grupes.

    Rudenį – bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis

    Dar vienas svarbus rudenio planas – spalio 1 dieną NVO tarybos atstovų vizitas į Kupiškį, kur vyks Lietuvos savivaldybių NVO tarybų susitikimas. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie susitikimai leidžia keistis gerąja praktika ir ieškoti sprendimų dėl bendrų iššūkių.

    Pastaraisiais metais NVO sektoriuje vis didesnis dėmesys skiriamas tvariam finansavimui, savanorystės pritraukimui, projektų administravimo naštos mažinimui ir aiškiems savivaldybių bei organizacijų bendradarbiavimo principams. Tokios temos dažnai tampa pagrindine darbotvarke, kai savivaldybių NVO tarybos tariasi dėl prioritetų ateinantiems metams.

    Ko tikimasi iš naujos vadovės?

    Vija Platačiūtė į NVO tarybos veiklą atsineša nevyriausybinio sektoriaus, projektų įgyvendinimo ir bendruomeninių iniciatyvų telkimo patirtį. Savivaldybė pabrėžia, kad vadovaujant „Inovatorių slėnis“ ji susidūrė su praktiniais vietos iniciatyvų organizavimo ir partnerystės su skirtingais dalyviais klausimais.

    Artimiausiu laikotarpiu NVO tarybos uždavinys bus išlaikyti aktyvų dialogą su bendruomenėmis ir nuosekliai stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Savivaldybės teigimu, naujas etapas turėtų prisidėti prie gyvesnio, aktyvesnio ir stipresnio Zarasų krašto.

  • Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Visagino savivaldybė paskelbė mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Vaizdo įraše aptariamos temos, kurios tiesiogiai paliečia kasdienį miesto gyvenimą: nuo viešosios tvarkos iki infrastruktūros darbų ir ekonominių planų.

    Daug dėmesio skiriama saugumui mieste ir tam, kaip savivaldybė mato prevencijos priemones bei bendradarbiavimą su atsakingomis tarnybomis. Tokie atsakymai gyventojams paprastai aktualūs ne tik dėl viešosios tvarkos, bet ir dėl renginių sezono, kai mieste padaugėja lankytojų ir srautų.

    Taip pat aptariamas mokytojų ir mokinių skatinimas, kuris savivaldybėms tampa vis svarbesnis dėl konkurencijos tarp regionų ir mokyklų bendruomenių motyvacijos. Švietimo srityje savivaldybių sprendimai dažnai siejami su ilgalaike strategija, kaip išlaikyti jaunus žmones mieste ir gerinti ugdymo kokybę.

    Kas keisis mieste?

    Atsakymuose paliečiami kapinių ir kolumbariumo klausimai, kurie daugelyje savivaldybių tampa jautria tema dėl vietos trūkumo ir paslaugų prieinamumo. Taip pat kalbama apie atliekų surinkimo aikšteles ir jų veikimą, nes gyventojams svarbu aiškumas, kur ir kada galima tvarkingai priduoti didžiąsias bei pavojingąsias atliekas.

    Ne mažiau svarbi dalis skiriama miesto infrastruktūros projektams, tarp jų ir Kosmoso gatvės rekonstrukcijai bei kitiems aplinkos tvarkymo darbams. Savivaldybės akcentuoja, kad tokie projektai paprastai planuojami etapais, o realūs terminai priklauso nuo finansavimo, projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų.

    Ekonomika ir LEZ planai

    Vaizdo įraše aptariamas Visagino laisvosios ekonominės zonos klausimas ir platesnė miesto bei regiono ekonominė ateitis. Tokios temos gyventojams svarbios dėl darbo vietų, investicijų pritraukimo ir to, kokius prioritetus savivaldybė mato artimiausiais metais.

    Gyventojai taip pat kviečiami teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad tokia grįžtamojo ryšio forma leidžia iš anksto sugrupuoti temas ir periodiškai atsakyti į aktualiausius klausimus vienoje vietoje.

  • Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Artėjant naujiems mokslo metams, Visaginas kviečia mokinius, tėvus, globėjus, mokytojus ir visą bendruomenę į Mokslo ir žinių dienos šventes. Rugsėjo 1 dieną įvairiose miesto ugdymo įstaigose numatyti oficialūs renginiai, skirti mokslo metų pradžiai.

    Mokslo ir žinių diena Lietuvoje tradiciškai pažymi naujų mokslo metų startą ir suburia mokyklų bendruomenes į iškilmingas ceremonijas. Įprastai jų metu skamba sveikinimai, įteikiamos gėlės mokytojams, o mokiniai supažindinami su svarbiausia metų pradžios informacija.

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje ir Visagino „Verdenės“ gimnazijoje šventiniai renginiai prasidės 10.00 valandą. Tai vienos pirmųjų miesto vietų, kuriose bendruomenė susitiks pradėti mokslo metų.

    11.00 valandą šventės vyks Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje, Visagino Draugystės progimnazijoje ir Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centre. Šiuo metu į renginius kviečiami ir mokiniai, ir jų artimieji.

    12.00 valandą Mokslo ir žinių diena bus minima Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Miesto organizatoriai linki, kad naujieji mokslo metai būtų kupini žinių, prasmingų atradimų, gražių susitikimų ir ryžto siekti tikslų.

  • Žolinė Vilniaus rajone: kuo šiemet nustebino atlaidai, koncertai ir naujos erdvės?

    Žolinė Vilniaus rajone: kuo šiemet nustebino atlaidai, koncertai ir naujos erdvės?

    Rugpjūčio 15 dieną Vilniaus rajono gyvenvietėse buvo minima Žolinė, tradiciškai sutraukianti bendruomenes į bažnyčias, atlaidus ir vietos renginius. Šventės dieną žmonės rinkosi maldai, bendram stalui ir koncertams, o kai kur akcentuotos ir naujai įrengtos viešosios erdvės.

    Katalikų tradicijoje Žolinė sutampa su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilme, o Lietuvoje šis pavadinimas siejamas su žolynais ir derliaus simbolika. Žolynų puokščių šventinimas bažnyčiose iki šiol išlieka vienu atpažįstamiausių papročių, jungiančių religinius ir senesnius agrarinius ritualus.

    Šilėnuose Žolinė pažymėta parapijos atlaidais: šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, po kurių bendruomenė susibūrė į renginius ir koncertinę programą. Vietos gyventojai rinkosi ir bendrai agapei, dalijosi atsineštais patiekalais bei skyrė laiko pokalbiams.

    Mickūnuose po Šv. Mišių bendruomenė persikėlė į kultūros erdvę, kur surengtas koncertas. Renginyje dalyvavo ir Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, o scenoje pasirodė vietos ir svečių kolektyvai, pabrėžę šventės bendruomeniškumą.

    Mostiškėse Žolinės šventė vyko naujoje laisvalaikio erdvėje, kuri, pasak organizatorių, jau tapo vieta susitikimams ir renginiams. Tokios erdvės rajonuose vis dažniau siejamos su gyventojų iniciatyvomis ir savivaldybių programomis, kai viešosios vietos pritaikomos kasdieniam poilsiui, vaikų užimtumui ir bendriems renginiams.

    „Dar visai neseniai čia buvo tik lygi vieta, o šiandien – jauki ir šiuolaikiška erdvė bendruomenei, vaikų žaidimams ir šventėms“, – sakė vicemeras Algis Vaitkevičius.

    Žolinės koncertai vyko ir kitose Vilniaus rajono vietovėse, kur programose skambėjo lietuvių ir lenkų liaudies bei populiariosios muzikos kūriniai. Tokie renginiai dažnai tampa proga susitikti kelioms kartoms, prisiminti vietos istoriją ir sustiprinti ryšį su tradicijomis, kurios kaimo ir miestelių bendruomenėms tebėra svarbios.

  • Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išgraibstytos per 1,5 mėnesio: savivaldybė prašo atsakymų

    Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išgraibstytos per 1,5 mėnesio: savivaldybė prašo atsakymų

    Nemokamų kompostavimo dėžių poreikis Vilniaus rajone nemažėja: šiemet gyventojams skirtos 2 000 dėžių buvo išdalintos per pusantro mėnesio. Savivaldybė skelbia, kad ir toliau sulaukia prašymų, todėl siekia tiksliau įvertinti, kiek dėžių realiai reikėtų papildomai.

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia individualių namų ūkių gyventojus dalyvauti apklausoje, kuri turėtų padėti planuoti tolesnį kompostavimo dėžių dalijimą. Apklausos duomenys, kaip nurodoma, bus naudojami analizei ir planavimo tikslams.

    „Matome, kad nemokamos kompostavimo dėžės Vilniaus rajono gyventojams yra reikalinga ir vertinama priemonė – tai rodo nuolat augantis susidomėjimas ir aktyvus jų atsiėmimas. Mums svarbiausia, kad ši galimybė būtų prieinama žmonėms ir atitiktų jų poreikius. Todėl kviečiu gyventojus dalyvauti apklausoje“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės, per 2025–2026 metus individualių namų ūkių gyventojams jau išdalinta 7 000 kompostavimo dėžių. Šių metų kompostavimo dėžių įsigijimui skirta 151 371 eurų, o tai, savivaldybės vertinimu, rodo augantį gyventojų susidomėjimą biologinių atliekų tvarkymo sprendimais.

    „Svarbu, kad nemokamų kompostavimo dėžių dalijimas gyventojams vyktų sklandžiai, o ši galimybė būtų prieinama, patogi ir aiški kiekvienam. Jau ne vienerius metus ši iniciatyva skatina gyventojus rinktis tvaresnį atliekų tvarkymą, todėl siekiame ją nuolat tobulinti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Jos teigimu, apklausa savivaldybei reikalinga tam, kad būtų išgirsta gyventojų nuomonė ir objektyviau įvertintas poreikis. Remiantis rezultatais, planuojama priimti sprendimus dėl tolesnio dėžių dalijimo apimčių ir organizavimo.

    Kartu savivaldybė akcentuoja, kad kompostavimas padeda sumažinti mišrių atliekų kiekį ir skatina atsakingiau tvarkyti biodegraduojančias atliekas namų ūkiuose. Didesnis dėmesys, kaip teigiama, skiriamas ir atokesnėms vietovėms, kad informacija bei galimybės pasiektų visus rajono gyventojus.

    Dalyvauti apklausoje kviečiama iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad kiekvieno gyventojo įsitraukimas padeda tiksliau suplanuoti priemones ir užtikrinti, jog dėžės būtų skiriamos ten, kur jų labiausiai reikia.

  • Varėna ruošia didžiausią metų šventę: kviečia įmones ir NVO į Žinių ir pramogų alėją

    Varėna ruošia didžiausią metų šventę: kviečia įmones ir NVO į Žinių ir pramogų alėją

    Varėnos rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais rugsėjo 12 dieną vyks tradicinė Grybų šventė, laikoma didžiausiu Varėnos krašto renginiu. Šventės metu Vasario 16-osios pėsčiųjų gatvėje bus įrengta Žinių ir pramogų alėja, į kurią kviečiamos vietos įmonės, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas alėjoje yra galimybė vienoje vietoje pristatyti veiklą, iniciatyvas, vykdomus projektus ar teikiamas paslaugas tiek vietos gyventojams, tiek gausiai į šventę atvykstantiems svečiams. Tokie bendruomeniniai renginiai savivaldybėms tampa ir praktiniu būdu stiprinti vietos tapatybę bei skatinti bendradarbiavimą tarp sektorių.

    Žinių ir pramogų alėja veiks nuo 10 iki 14 valandos, todėl dalyviai raginami iš anksto suplanuoti, kaip per ribotą laiką patraukliai pristatyti savo idėjas. Dažniausiai lankytojus labiausiai įtraukia ne tik informacinė medžiaga, bet ir gyvos veiklos, edukacijos ar demonstracijos, kurios leidžia patirti paslaugą ar iniciatyvą vietoje.

    2026 metų šventės tema – Miško pasaka, tad, esant galimybei, kviečiama ekspozicijas ir veiklas papildyti miško, gamtos, tvarumo ar regiono pasakojimų akcentais. Pastaraisiais metais renginių organizatoriai vis dažniau remiasi aiškia tema, nes ji padeda sukurti vientisą lankytojų patirtį ir didina renginio įsimintinumą.

    Norintys dalyvauti organizacijų atstovai turi užsiregistruoti iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Registruojantis prašoma nurodyti organizacijos pavadinimą, atsakingo asmens vardą, pavardę ir telefono numerį, pageidaujamą užimamo ploto dydį bei informuoti, ar reikalingas elektros tiekimas.

    Pasibaigus registracijai, dalyvių atsakingiems asmenims bus išsiųsta papildoma informacija apie Žinių ir pramogų alėjos išdėstymą, priskirtą vietą ir kitus organizacinius klausimus. Savivaldybė kviečia prisidėti prie šventės kūrimo ir drauge užtikrinti, kad Grybų šventė išliktų svetinga, aktyvi ir bendruomeniška.

  • Japonų architektas atvykęs į Varėną atskleidė, kodėl minimalizmas šiandien taip traukia

    Japonų architektas atvykęs į Varėną atskleidė, kodėl minimalizmas šiandien taip traukia

    Projektai Dzūkijoje sulaukė dėmesio

    Japonų architektas Masahiro Katsume, dirbantis jau keturis dešimtmečius įvairiose šalyse, dalį savo kūrybinių idėjų šiandien perkelia į Dzūkiją. Varėnos rajone jo komandos sumanyti japoniškos architektūros projektai paskatino platesnes diskusijas apie tai, kaip šiuolaikiniai pastatai gali derėti su jautriu kraštovaizdžiu.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – prie Glūko ežero vystomas „Konga Village“, kurtas kartu su architekte Mette Fredskild. Projektas sulaukė tarptautinio dėmesio ir buvo paminėtas tarp nominantų „ArchDaily Building of the Year 2026“ gyvenamųjų namų kategorijoje.

    Kas lemia sprendimus vietoje?

    Pasak architekto, projektavimo procesas prasideda nuo vietos stebėjimo: kaip ji priglaudžia šviesą, kokios čia vyrauja vėjo kryptys, kokia augmenija ir kokie pastatai jau egzistuoja aplink. Tikslas – sukurti architektūrą, kuri būtų neatsiejama nuo konkrečios vietos ir organiškai į ją įsilietų.

    Varėnos kraštovaizdis, kuriame dominuoja miškai ir ežerai, jo teigimu, natūraliai diktuoja mastelį ir medžiagiškumą. Todėl, planuojant projektus, vengiama masyvių tūrių ir sprendimų, kurie vizualiai ar funkciniu požiūriu užgožtų gamtinę aplinką.

    „Architektūros mastelis turi derėti su gamtos masteliu, o vertė neturi apsiriboti vien funkcija“, – sakė Masahiro Katsume.

    „Kinoka“ idėja ir diskusijos dėl senų pastatų

    Varėnos senojoje poilsiavietėje planuojamas projektas pavadintas „Kinoka“, o pavadinimas siejamas su medžio kvapu ir lėtesniu, mažiau įtampos turinčiu buvimu gamtoje. Architekto požiūriu, tokia kryptis atliepia augantį žmonių poreikį bent trumpam atsitraukti nuo nuolatinio tempo ir informacinio triukšmo.

    Vis dėlto projektas atsidūrė ir viešų ginčų lauke, ypač dėl statybų proceso bei senojo pastato likimo. Architektas pabrėžia, kad skirtingose šalyse paveldas ir senų statinių pernaudojimas sprendžiami nevienodai, o sprendimus dažnai nulemia objekto būklė, saugumas ir bendruomenės santykis su vieta.

    „Gerbiu jausmus tų, kurie su senais pastatais turi emocinį ryšį, tačiau saugumas ir reali būklė yra esminiai kriterijai“, – sakė Masahiro Katsume.

    Numatoma, kad naujasis bendrojo naudojimo pastatas turėtų tarnauti bendruomenei: jame planuojamos maitinimo, apgyvendinimo ir poilsio erdvės. Projekto vystytojai akcentuoja, kad komplekso mastas nėra orientuotas į masinį srautą, o veikiau į darnų buvimą prie gamtos.

    Kodėl minimalizmas vėl tampa aktualus?

    Architektas minimalizmo populiarumą sieja ne tik su estetika, bet ir su platesnėmis socialinėmis bei aplinkosauginėmis priežastimis. Japonijos patirtis, gyvenant šalia stichijų ir nuolat permąstant žmogaus santykį su gamta, ilgainiui suformavo požiūrį, kad su gamta ne kovojama, o prisitaikoma.

    Kita vertus, jo teigimu, šiuolaikinis perteklinio vartojimo modelis daugelyje šalių verčia žmones ieškoti saikingesnių sprendimų. Minimalizmas čia tampa ne tik interjero ar architektūros stiliumi, bet ir praktiniu atsaku į brangstančius resursus, energijos taupymo poreikį bei norą mažinti poveikį aplinkai.

    „Vis daugiau žmonių permąsto savo gyvenimo būdą ir renkasi paprastesnį, kuklesnį kelią, kuris yra pagarbesnis aplinkai“, – sakė Masahiro Katsume.

    Kalbėdamas apie kultūrinius ryšius, architektas pabrėžia, kad pagarba gamtai yra giliai įsišaknijusi tiek Japonijos, tiek Lietuvos tradicijose. Būtent todėl japoniška estetika, nuo sodų iki architektūros principų, čia randa palankią terpę ir tampa ne vien mados klausimu, o vertybinio pasirinkimo dalimi.

  • Projektas „Susikibę rankomis“ suvienijo Vilkaviškį ir Punsko jaunimą: kas liks po šios draugystės?

    Projektas „Susikibę rankomis“ suvienijo Vilkaviškį ir Punsko jaunimą: kas liks po šios draugystės?

    Vilkaviškio menų mokykla nuo birželio 2 dienos įgyvendina Vilkaviškio rajono savivaldybės kultūros ir meno projektą „Susikibę rankomis“. Jo ašis – bendras kūrybinis darbas, kuris suartino vietos bendruomenę ir lietuvių jaunimą iš Punsko Lenkijoje.

    Projekto organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos stiprina kultūrinį tapatumą ir ryšį su gimtuoju kraštu, ypač jaunajai kartai. Bendros repeticijos, susitikimai ir pasirodymai tapo praktine erdve mokytis išlaikyti tradicijas ir jas perduoti toliau.

    Įrašai, kurie išlieka ilgam

    Vienas ryškiausių projekto rezultatų – kartu sukurti muzikiniai įrašai, turintys išliekamąją vertę. Jie ne tik įprasmina kūrybinį procesą, bet ir tampa kultūriniu palikimu, kurį bus galima naudoti edukacijai bei tradicinės muzikos sklaidai ateityje.

    Įrašų kūrimas dalyviams leido patirti profesionalų darbo ritmą ir atsakomybę, kai rezultatas lieka ne vien atmintyje, bet ir konkrečioje, prieinamoje formoje. Tokia praktika atitinka pastaraisiais metais vis dažniau taikomą kultūros sklaidos kryptį, kai gyvas paveldas fiksuojamas ir pateikiamas platesnei auditorijai.

    Partnerystė su „Puniukais“

    Projektui ypatingos prasmės suteikė bendradarbiavimas su Punsko lietuvių kultūros namų vaikų liaudies meno studija „Puniukai“. Ši partnerystė padėjo ne tik sutelkti jaunus atlikėjus bendrai veiklai, bet ir sustiprinti lietuviškos kultūros ryšius už Lietuvos ribų.

    Svečiai iš Punsko kartu su vilkaviškiečiais valandas praleido įrašų studijoje, dalijosi patirtimi ir kūrė bendrą meninį rezultatą. Pasibaigus darbams, menų mokyklos bendruomenė suorganizavo pažintinę programą, į kurią įtrauktas apsilankymas dr. Jono Basanavičiaus tėviškėje, Kybartų miesto požemiuose, Bartninkuose ir pasivaikščiojimas Vilkaviškyje.

    Patirtis, kuri stiprina ryšius

    Projekto metu jaunuoliai įsitraukė į kultūrinę veiklą skirtingose aplinkose, stiprino dainavimo, muzikavimo ir liaudies šokių tradicijas. Repeticijose Vilkaviškyje ir dalyvaujant dainų šventėje „Laiku. Ratu. Kartu.“ Vilniuje buvo kuriama gyva bendruomeniškumo patirtis.

    Organizatoriai akcentuoja, kad svarbiausias rezultatas – užmegzta draugystė ir praplėstas ryšių tinklas su dar didesniu būriu Lenkijos lietuvių. Pozityvią projekto energiją pajuto ir mokiniai, ir vadovai, o tokie kontaktai dažnai tampa pagrindu tęstiniams mainams bei naujoms iniciatyvoms.