CP v2

Category: Regionai

  • Ukmergės 693-iasis gimtadienis startavo Pilies parke: vėliava, salvė ir svečiai iš 9 šalių

    Gegužės 22 dienos vakarą Ukmergės Pilies parkas tapo pagrindine 693-iojo miesto gimtadienio šventės scena. Atidarymo renginyje susipynė istorinė simbolika, bendruomenių įsitraukimas ir oficialūs sveikinimai, pažymėję kelių dienų šventės pradžią.

    Šventę pradėjo istorinio šokio kolektyvo pasirodymas, o raudonu kilimu žengęs Kunigaikštis priminė svarbų miesto istorijos akcentą. Ukmergei priminta Magdeburgo teisių sugrąžinimo 1792 metais reikšmė ir tai, kad miesto rašytiniai šaltiniai siejami su 1333 metais.

    „Ukmergė – tai mūsų žmonės, mūsų namai, mūsų istorija, mūsų bendrija. Noriu padėkoti kiekvienam, kuris Ukmergėje gyvena, augina vaikus, kartu kuria, kad Ukmergė būtų gražesnė, stipresnė ir gyva. Su gimtadieniu, Ukmerge!“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas.

    Iškilmingą nuotaiką sustiprino chorų atliekama daina „Šilų gėlė“, po kurios pakelta miesto vėliava. Vakarą paženklino ir patrankos salvė, skirta miestui bei jo žmonėms.

    Ukmergę sveikino miestų partnerių delegacijos, atvykusios iš devynių užsienio miestų: Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langensalzos Vokietijoje, Kiškunmajsos Vengrijoje, Tarnowo Podgorne Lenkijoje bei Finspango Švedijoje. Skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai akcentavo bendradarbiavimą, draugystę ir palaikymą, ypač miestams, kurių kasdienybę keičia geopolitiniai iššūkiai.

    Vienu laukiamiausių momentų tapo gimtadienio torto įnešimas ir bendras šventinis palinkėjimas miestui. Po oficialios dalies svečiai pakviesti vaišintis ne tik tortu, bet ir saldumynais, kuriuos paruošė daugiau nei 30 Ukmergės bendruomenių, įstaigų ir organizacijų.

    Vakaro programą tęsė muzikiniai pasirodymai ir koncertai: scenoje pasirodė „Percussion Ukmergė 2026“ dalyviai, skambėjo Ukmergės meno mokyklos 70-mečiui skirtas koncertas „Dovana Ukmergei“, o vėliau vyko šokiai su šios mokyklos ir BrassBand „Sklepučini“ iš Panevėžio rajono orkestrais.

    Organizatoriai pabrėžia, kad miesto gimtadienis Ukmergėje tampa ne vien pramoga, bet ir bendruomeniškumo testu, kurį kasmet išlaiko vis daugiau iniciatyvų ir partnerių. Šventės atidarymas parodė, kad Ukmergės tapatybė kuriama per istorijos atmintį, kultūrą ir paprastą, tačiau svarbų dalyką – žmonių susitikimą bendroje miesto erdvėje.

    Renginio akimirkas įamžino fotografas Dainius Vytas, o informaciją pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

  • Ukmergėje gimsta Bendrystės parkas: medžiais įamžinta devynių užsienio miestų draugystė

    Ukmergėje, prie pagrindinio miesto tilto ir Mirabelių tako, pradėtas kurti Bendrystės parkas, skirtas miestų partnerystei ir tarptautinei draugystei įamžinti. Gegužės 23 dieną čia pasodinti pirmieji medžiai, kurie ateityje turėtų tapti nauju traukos tašku tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.

    Pirmuosius sodinukus į žemę įleido į Ukmergės miesto šventę atvykusios delegacijos iš devynių partnerystės miestų. Tarp jų buvo atstovai iš Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langensalzos Vokietijoje, Kiškunmajsos Vengrijoje, Tarnowo Podgorne Lenkijoje ir Finspango Švedijoje.

    Parke pasodinti du paprastieji ir du pelkiniai ąžuolai, taip pat rausvažiedis kaštonas, mažalapė liepa, baltažiedė robinija, karpotasis beržas ir kedrinė pušis. Savivaldybė nurodo, kad medžiai parinkti atsižvelgiant į delegacijų atstovaujamų šalių augalų simboliką arba artimus jos motyvus, kartu renkantis rūšis, tinkamas Lietuvos klimatui.

    Tokie parkai miestams paprastai tampa ne tik žaliąja erdve, bet ir gyvu atminties ženklu, primenančiu ilgalaikius ryšius su partneriais. Augant medžiams, erdvė natūraliai kinta ir įgyja papildomą prasmę, o tarptautinių vizitų metu pasodinti augalai dažnai virsta tradicija, kurią vėliau papildo naujos delegacijos.

    Pasak renginio organizatorių, skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai susiliejo į bendrą žinutę apie pagarbą, draugystę ir bendrystę. Tikimasi, kad Bendrystės parkas taps vieta, kur tarptautinė Ukmergės partnerystė bus matoma ne simboliniuose dokumentuose, o kasdienėje miesto aplinkoje.

    Ukmergės savivaldybė taip pat pabrėžia, kad tokios iniciatyvos prisideda prie miesto viešųjų erdvių kokybės ir žaliosios infrastruktūros stiprinimo. Brandūs medžiai ilgainiui gerina mikroklimatą, didina pavėsį, sugeria dalį oro taršos ir triukšmo, o tai ypač svarbu intensyvesnio judėjimo zonose.

    Savivaldybės informaciją papildo Dainiaus Vyto nuotraukos.

  • Ukmergė pagerbė 127 naujagimius: miesto šventėje šeimoms įteiktos dovanos ir kūdikio kraiteliai

    Ukmergėje, miestui minint 693-iąjį gimtadienį, per Miesto šventę Pilies parke tradiciškai pagerbti naujieji miesto bendruomenės nariai – per pastaruosius metus gimę kūdikiai. Ši iniciatyva Ukmergėje tęsiama jau dešimtus metus iš eilės ir tapo viena ryškiausių šventės akimirkų jaunoms šeimoms.

    2026 metų šventėje dėmesio sulaukė 127 mažieji ukmergiškiai. Į renginį susirinkusius kūdikius ir jų tėvus pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, mero patarėja Goda Juzėnaitė ir VšĮ Ukmergės šeimos centro direktorė Jurgita Vijūnė.

    „Linkime, kad vaikai augtų sveiki, stiprūs ir laimingi, o šeimos rastų laiko džiaugtis kiekviena kartu praleista akimirka“, – sakė renginyje sveikinę savivaldybės atstovai.

    Mažiesiems įteiktos simbolinės dovanos, skirtos pažymėti jų atėjimą į Ukmergės bendruomenę: žaisliniai šuniukai, specialiai šiai progai sukurti marškinėliai ir pažymėjimai. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ne tik graži šventės tradicija, bet ir nuoseklus ženklas, jog jaunų šeimų kasdieniai rūpesčiai yra matomi.

    Prie iniciatyvos prisideda ir Ukmergės šeimos centras, kuris kartu su savivaldybe kiekvienam gimusiam kūdikiui įteikia kūdikio kraitelį. Tai praktinė pagalba pirmaisiais mėnesiais ir kartu priminimas, kad parama šeimoms apima ne vien vienkartinius gestus, bet ir ilgalaikį dėmesį.

    Ukmergės šeimos centras taip pat teikia paslaugas besilaukiančioms šeimoms ir tėvams, auginantiems vaikus iki 6 metų. Centre organizuojamos konsultacijos ir užsiėmimai, orientuoti į emocinę gerovę, ankstyvąjį ugdymą ir tėvystės įgūdžių stiprinimą, taip pat vyksta edukacijos, susijusios su kūdikių priežiūra ir šeimos kasdienybe.

    Savivaldybės teigimu, tokios iniciatyvos padeda stiprinti bendruomeniškumą ir kurti aplinką, kurioje šeimos jaučiasi laukiamos. Miesto šventėje skiriamas dėmesys naujagimiams kasmet tampa priminimu, kad miestų augimą lemia ne vien infrastruktūra, bet ir žmonės.

    Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Dešimtasis Susitikimas Ežio dvare Varėnoje: 261 moksleivis, premija ir kūrybos atradimai

    Dešimtasis Susitikimas Ežio dvare Varėnoje: 261 moksleivis, premija ir kūrybos atradimai

    Varėnoje surengtas dešimtasis respublikinis meninės kūrybos festivalis Susitikimas Ežio dvare, kurį organizuoja Varėnos viešoji biblioteka. Renginys skirtas vaikų literatūros klasiko Martyno Vainilaičio atminimui ir sukaktims paminėti, primenant, kad jo kūryba tebėra gyva jaunųjų skaitytojų pasaulyje.

    Į šventę susirinko moksleiviai, mokytojai, bibliotekininkai, poetai ir svečiai iš įvairių Lietuvos miestų. Festivalyje dalyvavo ir poeto žmona bei renginio globėja Sofija Vainilaitienė, kuriai skirta padėka už ilgametį kūrybos puoselėjimą ir tradicijos saugojimą.

    Scenoje ir kūryboje – visa Lietuva

    Festivalio programoje skambėjo poezija, muzika, vyko vaikų kūrybos pristatymai ir susitikimai su autoriais. Pasirodė Varėnos „Ryto“ progimnazijos mokiniai, VšĮ „Teatriukas“ aktoriai, „Karališkasis vaikų orkestras“, taip pat Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos ugdytiniai ir jaunieji solistai.

    Savo kūryba dalijosi poetai ir rašytojai Marius Burokas, Jurgita Jasponytė, Juozas Žitkauskas, Indrė Pliuškytė-Zalieckienė ir Paulius Norvila. Tokie susitikimai vaikams dažnai tampa pirmu gyvu kontaktu su literatūra, kai tekstai iš vadovėlių ar knygų virsta pokalbiu apie kalbą, vaizduotę ir kasdienes patirtis.

    261 dalyvis ir laureatų darbai

    Šiemet respublikiniame moksleivių konkurse dalyvavo 261 jaunasis kūrėjas iš visos šalies. Organizatorių teigimu, konkursui pateikta 73 literatūros darbai ir 188 dailės darbai, atkeliavę iš didžiųjų miestų ir mažesnių bendruomenių.

    Įvertinti laureatų darbai atskleidė įvairias menines kryptis – nuo piešinių iki trumpųjų literatūrinių formų. Tarp apdovanotųjų paminėti Rostyslav Palli, Emilis Krilavičius, Gabrielė Snežko, Kamilė Lideikytė, Jorė Palaimaitė ir Gabija Janulevičiūtė, kurių kūrinius renginiui padėjo parengti mokytojai.

    Speciali padėka ir prizas skirtas Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos mokiniui Dominykui Zalieckui. Jo darbą konkursui parengė mokytoja Genė Bartkevičienė.

    Premija už mitologijos įkvėptą kūrybą

    Festivalio metu devintąjį kartą įteikta Martyno Vainilaičio premija, kurią skiria Varėnos rajono savivaldybė už mitologinės tematikos kūrinius vaikams. Šių metų laureate tapo rašytoja Rasa Lazauskaitė už knygą „Šiurpinys. Pasakos siaubasakos vaikams“.

    Renginyje sveikinimo žodį tarė Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas, pabrėžęs, kad festivalis tapo reikšminga kultūrine tradicija. Jo teigimu, gausus dalyvių būrys rodo, jog vaikų noras kurti, skaityti ir ieškoti savos kalbos formų išlieka stiprus.

    Organizatoriai dėkojo partneriams, komisijų nariams, mokytojams, atlikėjams, rėmėjams ir visiems, prisidėjusiems prie šventės. Festivalis ir toliau siekia išlaikyti gyvą ryšį tarp vaikų literatūros, kūrybos ugdymo ir regiono kultūrinės atminties.

  • Vilniaus rotušėje pagerbtos 13 naujų gyvojo paveldo vertybių: nuo kanklių iki Sartų tradicijų

    Vilniaus rotušėje antradienio popietę pristatytos trylika naujų reiškinių, įrašytų į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Į sąvadą pateko tiek šimtmetį menančios muzikavimo ir dainavimo tradicijos, tiek bendruomenes telkiančios šventės, amatai ir kulinarinis paveldas.

    Renginyje dalyvavo tradicijų puoselėtojai ir savivaldybių atstovai iš įvairių šalies vietovių, taip pat Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovai. Įrašymą į sąvadą patvirtinantys sertifikatai įteikti bendruomenėms, šeimoms ir pavieniams saugotojams, kurie perduoda žinias iš kartos į kartą.

    Kas šiemet papildė sąvadą?

    Tarp įvertintų tradicijų – regionų savitumą ryškinančios muzikinės ir apeiginės praktikos. Pristatyta Darsūniškio Trijų Karalių vaikštynių tradicija, taip pat Skriaudžių kanklininkų puoselėjamas repertuaras ir grojimo technika, kuri per laiką tapo atpažįstamu vietos kultūriniu ženklu.

    Skambėjo ir Žemaitijos dounininkų daugiabalsis dainavimas, o Kelmėje vykstantys etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai pristatyti kaip svarbi žinių perdavimo grandis. Renginyje dėmesio sulaukė ir liuteronų giedojimo tradicija, primenanti Mažosios Lietuvos religinės muzikos paveldą.

    Nuo maisto iki žvejybos ir fotografijos

    Sąvadą papildė ir ūkinės bei meninės praktikos, buriančios vietos bendruomenes. Tarp jų – bulvinių bandų ant kopūsto lapų kepimas, siejamas su Dzūkijos kulinariniu paveldu, ir archajiška nėgių žvejyba Šventosios upėje, padedanti išlaikyti vietos tapatybę bei tradicinį gyvenimo būdą.

    Įvertinta ir analoginės fotografijos praktika, kurios puoselėtojai saugo tradicinius vaizdų kūrimo procesus bei amato žinias. Ši kryptis pastaraisiais metais pastebimai atgimsta Europoje ir Lietuvoje, o bendruomenės vis dažniau kuria dirbtuves, edukacijas ir mažatiražius leidinius.

    Žirgo tradicijos ir tautinių bendrijų indėlis

    Tarp naujų vertybių – žirgų maudynių praktika Anykščių naktigonės šventėje, pabrėžianti ryšį tarp žmogaus ir žirgo. Taip pat pristatytos daugiau kaip du šimtus metų skaičiuojančios Sartų žirgų lenktynės Dusetose, kurios šiandien jungia istorinę atmintį, sportą ir vietos turizmą.

    Šiemet išskirtas ir tautinių bendrijų aktyvumas: pristatytos moldavų ir rumunų pavasario šventės „Marcišor“ tradicijos bei romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“. Tokios iniciatyvos, kultūros lauke vis dažniau akcentuojant įtrauktį, prisideda prie daugiakultūrio Lietuvos veido matomumo.

    „Šios iškilmės primena, kad kultūrą kuria žmonės, o tradicijų gyvybingumas priklauso nuo bendruomenių atsidavimo“, – sakė Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys.

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas kuriamas nuo 2017 metais ir nuosekliai pildomas kasmet. Sąvado valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kviečiantis bendruomenes rudenį teikti naujas paraiškas dėl tradicijų įrašymo.

  • Telšiuose planuojama Naujosios gatvės rekonstrukcija: projektiniai pasiūlymai ir viešas aptarimas

    Telšių rajono savivaldybė informuoja apie numatomą Naujosios gatvės Telšių mieste rekonstrukcijos projektą ir parengtų projektinių pasiūlymų pristatymą. Projektas apima ne tik gatvės atnaujinimą, bet ir lietaus nuotekų šalinimo tinklų įrengimą bei automobilių stovėjimo aikštelės statybą.

    Pagal skelbiamą informaciją, Naujosios gatvėje numatomas esamo statinio rekonstravimas, o lietaus nuotekų tinklams planuojama nauja statyba. Taip pat projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė adresu Naujoji g. 5D, Telšiuose.

    Projektinius pasiūlymus parengė projektuotojas Vytautas Matulevičius. Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Vilniuje, Ateities g. 10, darbo metu nuo 8 iki 16 valandos.

    Gyventojai ir suinteresuotos grupės pastabas bei pasiūlymus projektuotojui gali teikti iki 2026 metų birželio 11 dienos. Praktikoje tai svarbiausias etapas, kai dar galima atkreipti dėmesį į eismo saugos sprendinius, pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo patogumą, automobilių parkavimo logiką bei lietaus nuotekų surinkimo sprendimų pakankamumą.

    Viešasis susirinkimas dėl projektinių pasiūlymų vyks 2026 metų birželio 11 dieną 15.00 valandos nuotoliniu būdu. Savivaldybė nurodo, kad susirinkimas bus organizuojamas vaizdo konferencijos formatu.

    Kas dažniausiai sprendžiama tokiuose projektuose

    Gatvių rekonstrukcijos projektai paprastai apima dangų atnaujinimą, eismo organizavimo pakeitimus ir sprendinius, susijusius su saugumu sankryžose bei ties perėjomis. Kartu dažnai tikslinamas apšvietimas, nuovažų pritaikymas žmonėms su negalia ir viešojo transporto privažiavimai.

    Lietaus nuotekų tinklai tampa vienu svarbiausių elementų dėl intensyvesnių liūčių ir didesnės apkrovos miesto infrastruktūrai. Tokiais atvejais projektuose vertinama, ar numatytas tinklų pralaidumas padės sumažinti vandens kaupimąsi važiuojamojoje dalyje ir kiemuose.

    Ką verta įsivertinti gyventojams

    Teikiant pastabas dažniausiai prašoma patikslinti, kaip bus užtikrinamas saugus judėjimas pėstiesiems ir dviratininkams, kur numatytos perėjos ir ar jos gerai matomos. Taip pat dažnai keliami klausimai dėl triukšmo, automobilių srautų, parkavimo vietų skaičiaus ir jų išdėstymo.

    Jeigu projektas paliečia kasdienius maršrutus, patogu iš anksto peržiūrėti projektinius pasiūlymus ir įsitikinti, ar numatomi sprendiniai atitinka realius gyventojų srautus. Pastabos šiame etape paprastai leidžia tikslinti sprendinius dar iki galutinių projektavimo ir statybos procedūrų.

  • LT72 programėlė telefone: oficialūs perspėjimai, priedangų žemėlapis ir veiksmai ekstremalioje situacijoje

    Ekstremalios situacijos metu svarbiausia greitai gauti patikimą informaciją ir aiškias instrukcijas, ką daryti pirmiausia. Tam sukurta LT72 – oficiali pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms programėlė, skirta gyventojams vienoje vietoje pateikti civilinės saugos rekomendacijas ir aktualius pranešimus.

    Programėlėje pateikiami perspėjimai ir praktiniai veiksmai įvairiais atvejais, pavyzdžiui, kilus stichijai, dideliam gaisrui, pavojingam incidentui ar sutrikus svarbioms paslaugoms. Čia taip pat primenama, kaip pasiruošti iš anksto: ką turėti namuose, ką įsidėti į išvykimo krepšį ir kaip susitarti dėl šeimos ryšio plano.

    Kas svarbiausia LT72 viduje

    LT72 leidžia greitai rasti artimiausias priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius ir gyventojų evakuacijos punktus. Žemėlapio informacija padeda orientuotis, kur būtų saugiausia vykti konkrečioje vietovėje, o rekomendacijos paaiškina, kaip elgtis iki atvykstant tarnyboms.

    Programėlė naudinga ir kasdieniam pasirengimui, nes pateikia aiškius, trumpus veiksmų scenarijus, kuriuos lengva prisiminti streso metu. Specialistai nuolat pabrėžia, kad išankstinis pasirengimas ir patikimų kanalų pasirinkimas sumažina klaidų riziką, kai sprendimus tenka priimti per kelias minutes.

    Kodėl verta įsidiegti iš anksto

    Perspėjimai ir nurodymai daugiausia vertės suteikia tada, kai programėlė jau būna telefone ir sukonfigūruota iš anksto. Rekomenduojama iš karto patikrinti, ar įjungti pranešimai, ir peržiūrėti svarbiausius skyrius, kad kritiniu momentu nereikėtų visko ieškoti nuo nulio.

    LT72 yra nemokama ir skirta plačiam naudojimui, todėl ją verta įsidiegti ne tik sau, bet ir artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kuo daugiau gyventojų naudojasi vieningu oficialios informacijos šaltiniu, tuo lengviau užtikrinti aiškų veiksmų koordinavimą ekstremalių įvykių metu.

  • Perkūnkiemyje kyla nauja progimnazija: kapsulė ateities kartoms ir 612 vietų mokykla su baseinu

    Vilniaus Perkūnkiemio rajone pažymėta naujos progimnazijos statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė ateities kartoms. Pavilnionių gatvėje 25 planuojama pastatyti keturių aukštų mokyklą, kurioje galės mokytis apie 612 mokinių.

    Projektas numato 22 klases, o mokyklos bendruomenę turėtų sudaryti maždaug 65 pedagogai. Sklypo plotas siekia 1,48 hektaro, o sprendiniai orientuoti į šiuolaikinę ugdymo aplinką ir aktyvų laisvalaikį.

    Mokykla, kurios laukė rajonas

    Perkūnkiemis – vienas sparčiausiai augusių Vilniaus gyvenamųjų rajonų, todėl mokyklos poreikis čia ilgą laiką buvo viena aktualiausių vietos bendruomenės temų. Savivaldybė pabrėžia, kad mokykla arčiau namų mažina kasdienes keliones ir apkrovą aplinkinėms gatvėms.

    „Šios progimnazijos vietos bendruomenė laukė jau seniai – mokykla šalia namų iš tiesų pagerina visos šeimos gyvenimo kokybę“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės atstovų, projektas siejamas ir su 15 minučių miesto kryptimi, kai pagrindinės paslaugos gyventojams pasiekiamos greitai be automobilio. Tokia logika vis dažniau taikoma planuojant naują viešąją infrastruktūrą sostinėje.

    Atriumas, stogo erdvės ir baseinas

    Progimnazijoje suplanuotas per visą pastato aukštį kylantis atriumas, kuris turėtų suteikti daugiau natūralios šviesos ir atvirumo. Vidinis kiemas numatomas kaip bendras mokyklos centras susitikimams, pertraukoms ir veikloms lauke.

    Numatyta, kad mokiniai iš antrojo aukšto galės tiesiai patekti į kiemą ir sporto aikšteles, o žaidimų zona turėtų atsirasti ant bibliotekos stogo. Trečiame aukšte projektuojamas atviras sodas, ketvirtame – terasa, pritaikoma ir ugdymo veikloms.

    Objekte suplanuotas baseinas, kurį po pamokų, kaip skelbiama, galėtų naudoti ir vietos gyventojai. Taip pat numatyti du sporto salių blokai: didžioji apie 1 050 kvadratinių metrų ir mažesnė salė papildomoms veikloms.

    Šalia mokyklos planuojamas apie 2 000 kvadratinių metrų sporto aikštynas, po kuriuo būtų įrengta priedanga. Tokie sprendiniai vis dažniau integruojami į naujus viešuosius projektus, vertinant civilinės saugos poreikius.

    Kas projektuoja ir kada atsidarys

    Progimnazijos projektą rengė MB „De architectura“ kartu su UAB „Baltic Engineers“, dirbusiais per „Office De Architectura“ ir „Be Live“. Architektai teigia siekę nutolti nuo tradicinio institucinio mokyklos įvaizdžio ir kurti erdves, kuriose norisi būti ne tik per pamokas.

    „Šią mokyklą projektavome tokią, kad ir vaikai, ir vietos bendruomenė galėtų ir norėtų čia laiką leisti nuolat“, – sakė MB „De architectura“ partneris ir architektas Andrius Ropolas.

    Skelbiama, kad statybų vertė siekia 28,2 mln. eurų, o duris mokiniams progimnazija planuoja atverti 2027 metų rugsėjį. Miestas taip pat nurodo, kad tai dalis platesnės švietimo infrastruktūros plėtros, numatant naujų mokyklų projektus ir kitose Vilniaus vietose.

  • Naujininkuose tvarkomi želdiniai: Švitrigailos gatvėje šalinamos dvi liepos, Varėnos gatvėje – klevai

    Kur ir kokie medžiai šalinami?

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Naujininkų seniūnijoje numatyti želdinių tvarkymo darbai dviejose vietose. Darbai apima pavojingų ir nesaugotinų medžių šalinimą, kartu siekiant išsaugoti perspektyvius, geros būklės želdinius.

    Švitrigailos gatvėje, ties 29 numeriu, planuojama pašalinti dvi liepas. Savivaldybės teigimu, vienas medis yra visiškai nudžiūvęs, o kitas įvardijamas kaip prastos būklės ir pavojingai pasviręs maždaug 45 laipsnių kampu.

    Kodėl Varėnos gatvėje šalinami klevai?

    Varėnos gatvėje, ties 15 numeriu, darbai susiję su šlaito tvirtinimu ir grunto valymu atliekomis užterštoje teritorijoje. Savivaldybė nurodo, kad dėl šių darbų bus šalinami keli savaime išaugę klevai, augantys nestabiliame, šiukšlėmis užterštame grunte.

    Akcentuojama, kad kritulių metu nuo šlaito išplaunamos įvairios atliekos, o sąnašos kaupiasi ant pravažiavimo, todėl teritoriją būtina sutvarkyti. Tokiose vietose savaiminiai medžiai gali ne tik trukdyti tvarkymo darbams, bet ir didinti rizikas, jei šlaitas yra nestabilus.

    Kokius medžius žadama išsaugoti?

    Numatoma šalinti nesaugotinus medžius, kurių kamieno skersmuo neviršija 12 centimetrų, taip pat blogos būklės daugiakamienį klevą, kuris yra skilęs ir aplūžęs. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai grindžiami medžių būkle ir saugumo argumentais.

    Taip pat nurodoma, jog perspektyvius, geros būklės medžius, kurie netrukdo numatytiems darbams, bus stengiamasi išsaugoti. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas teikiamas pavojų keliančių, nudžiūvusių ar pažeistų medžių pašalinimui, o ne masinei želdinių kirtimo apimčiai.

  • Marijampolėje – Krepšinio įgūdžių diena: ką parodė jaunieji krepšininkai ir komandos

    Marijampolėje – Krepšinio įgūdžių diena: ką parodė jaunieji krepšininkai ir komandos

    Marijampolės sporto centro salėje surengta Krepšinio įgūdžių diena subūrė įvairaus amžiaus jaunuosius krepšininkus, kurie jėgas išbandė tiek individualiose, tiek komandinėse užduotyse. Renginio tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo motyvaciją sportuoti ir suteikti progą pasitikrinti pažangą aikštėje.

    Dalyviai varžėsi estafetėse, kuriose reikėjo pademonstruoti kamuolio varymo techniką, perdavimų tikslumą ir metimų taiklumą. Užduotys buvo parengtos taip, kad tikrintų ne vien greitį, bet ir gebėjimą išlaikyti kontrolę bei susikaupimą, kai sprendimus tenka priimti per kelias sekundes.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokio formato įgūdžių patikros leidžia aiškiau pamatyti, kuriose srityse jauniesiems sportininkams sekasi geriausiai, o kur dar reikia kryptingo darbo. Tai ypač svarbu ugdymo procese, nes ankstyvame amžiuje formuojami technikos pagrindai dažnai lemia tolesnį žaidėjo progresą.

    Akcentas – ne tik technika

    Be individualių rungčių, vyko ir komandinės užduotys, kuriose ryškėjo tarpusavio komunikacija, pasitikėjimas bei gebėjimas laikytis susitarimų. Tokios rungtys suteikė progą įvertinti ne vien asmeninį meistriškumą, bet ir tai, kaip jaunieji krepšininkai prisitaiko prie komandos ritmo.

    Treneriams tai taip pat yra praktinis įrankis, padedantis pastebėti sportininkų sprendimų priėmimą, reakciją į klaidas ir emocinį stabilumą. Šie aspektai šiandieniniame krepšinyje vertinami beveik tiek pat, kiek fizinis pasirengimas, nes rungtynėse spaudimas ir nuovargis dažnai išryškina tikrąjį pasirengimo lygį.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Krepšinio įgūdžių dienos formatas padeda vaikams aiškiai suprasti, kad kasdieniai pratimai virsta apčiuopiamu rezultatu, kai jis pamatuojamas laiku ar taškais. Tai kuria sveiką konkurenciją ir stiprina vidinę motyvaciją, ypač tiems, kurie dar tik ieško savo vaidmens sporte.

    Organizatoriai pažymėjo, kad tokie renginiai kuria bendrystę tarp skirtingų amžiaus grupių sportininkų ir trenerių, o teigiamos emocijos tampa papildomu postūmiu tęsti treniruotes. Kartu tai primena, kad sportas ugdo discipliną, atkaklumą ir pasitikėjimą savimi ne tik aikštėje, bet ir kasdienėje veikloje.