CP v2

Category: Regionai

  • Administracinės naštos mažinimas: ką iš tiesų keičia įstatymas ir kaip vertinami pokyčiai audituose

    Administracinės naštos mažinimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su viena kryptimi: mažiau perteklinių reikalavimų gyventojams ir verslui, greitesnėmis procedūromis ir aiškesnėmis taisyklėmis. Ši sritis remiasi Administracinės naštos mažinimo įstatymu, kuris nustato, kaip institucijos turi vertinti, skaičiuoti ir mažinti reikalavimų keliamą laiko bei sąnaudų naštą.

    Praktikoje administracinė našta atsiranda tada, kai žmogus ar įmonė privalo pateikti duomenis, pildyti formas, rinkti pažymas, teikti ataskaitas ar atlikti kitus veiksmus vien tam, kad įvykdytų teisės aktų reikalavimus. Tokie procesai gali būti pagrįsti, tačiau problema kyla, kai jie dubliuojasi, nepamatuotai apsunkina veiklą arba nebeatitinka realių rizikų.

    Įstatymo logika paprasta: prieš įvedant naujus reikalavimus turi būti įvertinta, kiek papildomo darbo ir kaštų tai sukels, o taikomi reikalavimai turi būti peržiūrimi ir optimizuojami. Tai ypač aktualu srityse, kuriose daug reguliavimo ir periodinių ataskaitų, pavyzdžiui, mokesčiuose, darbo santykiuose, licencijavime ar viešuosiuose pirkimuose.

    Kaip matuojama administracinė našta

    Administracinė našta paprastai vertinama skaičiuojant, kiek laiko užtrunka įvykdyti konkretų informacinį įpareigojimą ir kiek tai kainuoja, įskaitant darbuotojų laiką ar išorinių paslaugų poreikį. Vertinimas svarbus ne tik rengiant įstatymus ar poįstatyminius aktus, bet ir tada, kai institucijos peržiūri jau galiojančias tvarkas.

    Šalia kiekybinių skaičiavimų svarbi ir kokybinė pusė: ar reikalavimas aiškus, ar jį galima įvykdyti vienoje vietoje, ar duomenys jau yra valstybės registruose ir galėtų būti gaunami be papildomų prašymų. Vis daugiau dėmesio skiriama principui, kad institucijos neturėtų prašyti informacijos, kurią valstybė jau turi.

    Skaitmeninimas šioje srityje yra esminis, bet vien technologijos problemos neišsprendžia. Jei skaitmeniniu būdu įgyvendinamas tas pats perteklinis procesas, reali našta mažėja nedaug, todėl reformos paprastai siejamos ir su pačių reikalavimų peržiūra bei jų supaprastinimu.

    Ką rodo vidaus audito ataskaitos

    Administracinės naštos mažinimo pažanga dažnai vertinama vidaus audito ataskaitose, kurios apima kelių metų laikotarpius ir leidžia matyti, ar institucijose atsiranda nuosekli praktika. Tokiose ataskaitose paprastai tikrinama, ar administracinės naštos vertinimai atliekami laiku, ar jie pagrįsti, ar pasirenkami tinkami rodikliai ir ar priemonės realiai mažina reikalavimų skaičių bei įgyvendinimo laiką.

    Audito išvadose dažnai kartojasi kelios problemos: nevienoda metodika skirtingose institucijose, ribotas duomenų palyginamumas, formalus vertinimų atlikimas „dėl procedūros“ ir per retas jau galiojančių reikalavimų peržiūrėjimas. Kita vertus, teigiami pokyčiai paprastai siejami su paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę, integracijomis su registrais ir vieno langelio principo taikymu.

    Vidaus auditas taip pat leidžia identifikuoti sritis, kuriose mažinimas stringa ne dėl teisės aktų, o dėl organizacinių priežasčių: neaiškių atsakomybių, ribotų kompetencijų, trūkstamų duomenų mainų tarp sistemų ar nepakankamo procesų savininkų įsitraukimo.

    Kur link juda tendencijos

    Naujausios kryptys administracinės naštos mažinime dažniausiai siejamos su duomenų pakartotinio naudojimo plėtra, automatizuotais patikrinimais ir proaktyviomis paslaugomis, kai žmogui nereikia atskirai prašyti to, kas jam priklauso. Taip pat stiprėja lūkestis, kad reguliavimas būtų grįstas rizika: mažesnės rizikos veikloms taikomi paprastesni reikalavimai, o kontrolė labiau koncentruojama ten, kur tikimybė pažeidimams didesnė.

    Prie to prisideda ir DI sprendimai, kurie gali padėti institucijoms greičiau apdoroti didelius informacijos kiekius, aptikti neatitikimus ar automatizuoti pasikartojančias užduotis. Vis dėlto diegiant DI būtini aiškūs duomenų valdymo, skaidrumo ir atsakomybės principai, kad supaprastinimas nevirstų papildomomis rizikomis ar netiksliais sprendimais.

    Gyventojams ir verslui administracinės naštos mažinimas labiausiai jaučiamas tada, kai mažėja realių veiksmų skaičius: kai nereikia teikti tų pačių dokumentų kelis kartus, kai atsisakoma perteklinių pažymų ir kai paslauga suteikiama greičiau. Būtent todėl šalia įstatymo svarbiausia tampa nuoseklus įgyvendinimas ir reguliarus rezultatų tikrinimas.

  • Administracinė informacija: ką iš tiesų reiškia įstaigos kodas, registrai ir svetainės slapukų nustatymai

    Administracinė informacija svetainėse dažnai atrodo kaip formalumas, tačiau ji padeda greitai suprasti, kas valdo puslapį, kokiu pagrindu tvarkomi duomenys ir kokias teises turi lankytojas. Paprastai tokioje skiltyje nurodoma, kad duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, pateikiamas įstaigos kodas.

    Įstaigos kodas yra pagrindinis identifikatorius, leidžiantis patikrinti organizacijos statusą, teisinę formą ir pagrindinius registrinius duomenis. Tai aktualu tiek gyventojams, ieškantiems oficialių kontaktų, tiek tiekėjams ar partneriams, kurie vertina patikimumą ir atsiskaitymo rizikas.

    Kas yra Juridinių asmenų registras?

    Juridinių asmenų registras Lietuvoje yra oficiali sistema, kurioje kaupiami duomenys apie įmones, asociacijas, biudžetines įstaigas ir kitas organizacijas. Skelbiamas faktas, kad duomenys ten kaupiami, reiškia, jog organizacija yra registruota ir jos pagrindiniai rekvizitai turi oficialų šaltinį.

    Praktikoje tai suteikia skaidrumo: kilus klausimams dėl veiklos ar dokumentų, galima remtis registriniais įrašais. Taip pat tai palengvina sutartinius santykius, nes kodas ir registras dažnai naudojami sąskaitose, sutartyse ir viešuosiuose pirkimuose.

    Slapukai: ką būtina žinoti lankytojui?

    Pranešimas apie slapukus skirtas informuoti, kokie duomenys gali būti renkami naršant svetainėje ir kokiais tikslais tai daroma. Dažniausiai atskiriami būtini slapukai, kurie reikalingi bazinėms funkcijoms, pavyzdžiui, naršymui ar pasirinkimui sutikti arba nesutikti su slapukais.

    Taip pat gali būti minimi funkciniai slapukai, kurie įsimena nustatymus, pavyzdžiui, pasirinktą kalbą ar rodymo parametrus. Jei nurodoma, kad funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami, tai reiškia, kad svetainė tokių papildomų įsiminimo funkcijų aktyviai netaiko.

    Analitiniai ir trečiųjų šalių slapukai

    Analitiniai slapukai paprastai naudojami lankomumo statistikai: jie padeda suprasti, kurie puslapiai skaitomi dažniausiai, iš kur ateina srautas ir kaip lankytojai juda svetainėje. Dažnai pabrėžiama, kad tokie duomenys apdorojami apibendrintai, siekiant matuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti.

    Atskira kategorija yra trečiųjų šalių slapukai, kurie dažnai siejami su įterptu turiniu, pavyzdžiui, vaizdo įrašais. Jei tokie slapukai išjungti, dalis funkcijų gali neveikti, pavyzdžiui, gali būti nerodomi vaizdo įrašai arba kitas išorinis turinys.

    Vartotojui svarbiausia praktinė taisyklė paprasta: būtini slapukai užtikrina veikimą, o visi papildomi dažniausiai skirti patogumui, statistikai ar turinio pateikimui. Jei kyla abejonių, verta peržiūrėti privatumo politiką ir pasirinkti nustatymus pagal asmeninį komfortą.

  • „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą efektyvumo didinimą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė teigia, kad net ir kintant finansavimo apimtims pavyko užtikrinti nenutrūkstamą valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir veiklos tęstinumą.

    Pasak įmonės, metų pradžioje sumažėjęs finansavimas pareikalavo greitų sprendimų: buvo peržiūrėti procesai, tiksliau paskirstyti ištekliai ir ieškota būdų mažinti sąnaudų dalį pajamose. Bendrovė nurodo, kad toks valdymas leido išlaikyti pelningumą ir tuo pačiu išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Akcentas – prevencija, o ne pasekmės

    2025 metais „Kelių priežiūra“ daugiau dėmesio skyrė prevenciniams darbams, kad kelių pažaidos būtų pastebimos ir šalinamos anksčiau, kol netapo brangiai kainuojančiomis problemomis. Įmonė teigia didinusi nuolatinės kelių priežiūros darbų apimtis ir intensyvinusi kasdienius darbus, turinčius tiesioginį poveikį eismo saugumui.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių – kelkraščių tvarkymas, pralaidų valymas, žvyrkelių priežiūra ir kiti einamieji darbai, kurie prisideda prie ilgesnio dangų tarnavimo laiko. Bendrovė pabrėžia, kad sistemingas darbas mažina riziką, jog smulkūs defektai virs didesniais pažeidimais, o tai ilgainiui leidžia racionaliau naudoti priežiūros biudžetus.

    Saugumas keliuose ir darbuotojams

    Atskiras dėmesys skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui, ypač didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose. Įmonė nurodo maksimaliai naudojusi smūgio slopintuvus bei toliau stiprinusi saugumo kultūrą, orientuotą į prevenciją ir rizikų valdymą.

    Tokios priemonės aktualios dėl darbų specifikos: kelių priežiūra dažnai vyksta realiomis eismo sąlygomis, o papildomos apsaugos priemonės mažina incidentų tikimybę. Bendrovė akcentuoja, kad saugumas vertinamas kompleksiškai – nuo darbo organizavimo iki techninių sprendimų parinkimo.

    Daugiau duomenų ir bandomųjų sprendimų

    „Kelių priežiūra“ teigia 2025 metais plėtusi sprendimus, paremtus duomenimis ir bandymais realiomis sąlygomis. Tarp minėtų projektų – fluorescencinių, šviesą atspindinčių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto dangos sprendimai bei žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovės teigimu, tokie bandymai leidžia priimti sprendimus remiantis matavimais, o ne prielaidomis, ir įvertinti ne tik techninį efektą, bet ir ekonominį pagrįstumą bei poveikį aplinkai. Ši kryptis siejama ir su bendra kelių sektoriaus tendencija daugiau dėmesio skirti viso gyvavimo ciklo kaštams, o ne vien momentiniam darbų įkainiui.

    Taip pat pranešama, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, kuriame įtvirtintos pagrindinės kryptys: kokybė ir saugumas, efektyvus išteklių naudojimas, pažangių sprendimų diegimas ir tvarumas. Bendrovė pabrėžia, kad nuoseklus planavimas leidžia geriau valdyti prioritetus ir užtikrinti didesnį darbų poveikį visam kelių tinklui.

    Įmonė primena, kad pagrindinė jos veikla – valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Priežiūros kokybė ir apimtys vykdomos vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, o šaltuoju metų laiku ir pavasarį darbų sudėtingumą didina sunkiai prognozuojamos meteorologinės sąlygos, reikalaujančios pasirengimo tiek technika, tiek medžiagomis.

    AB „Kelių priežiūra“ informacija

  • Veisiejuose baigėsi menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“: miestą papuoš nauji darbai

    Veisiejuose baigėsi menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“: miestą papuoš nauji darbai

    Veisiejuose užbaigtas tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“, savaitę sujungęs kūrybą, bendrystę ir viešųjų erdvių atnaujinimą. Šiemet į renginį atvyko kūrėjai iš skirtingų Lietuvos miestų ir Latvijos, o dalis darbų jau perkelti į miestą bei vietos įstaigas.

    Plenero uždarymas surengtas Veisiejų VESK aktų salėje, kur susitiko dalyviai, savivaldybės atstovai ir bendruomenė. Renginyje dalyvavusi merė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad pleneras tapo vienu laukiamiausių kultūrinių įvykių krašte ir kasmet įgauna daugiau apimties.

    „Džiaugiuosi, kad „Veisiejų pavasaris“ kiekvienais metais stebina vis naujais darbais ir sukuria vertę, kuri lieka žmonėms ilgai po renginio“, – sakė Ausma Miškinienė.

    Plenero metu sukurti darbai apima kryždirbystę, medžio drožybą, kalvystę ir tapybą, o rezultatų geografija neapsiriboja vien Veisiejais. Organizatorių teigimu, daliai kūrinių prireiks daugiau laiko užbaigti, tačiau pagrindiniai akcentai jau matomi ir įsilieja į miesto kasdienybę.

    Veisiejietis Audrius Goberis atkūrė autentišką Sorakos Petroškų kaimo kryžių, tęsiant vietos sakralinio paveldo tradicijas. Liaudies meistras Juozas Videika išdrožė koplytstulpį su Šv. Agotėlės skulptūra, o kalvis Tomas Pacaitis jį papuoš metalo saulute.

    Jaunasis kūrėjas Benas Jezerskas su komanda pagamino dešimt ąžuolinių suolų, kurie papildys Veisiejų viešąsias erdves ir bus praktiškai naudojami gyventojų bei svečių. Kalviai Juozas Varnelis ir Ramūnas Šuminskas nukalė meniškus senųjų Veisiejų kapinių vartus, taip sustiprindami kapinių aplinkos estetiką ir ilgaamžiškumą.

    Vienas ryškiausių plenero akcentų – darbai, susiję su vietos sakraline erdve ir istorine atmintimi. Medžio drožėjas Artūras Zienka Veisiejų Šv. Jurgio parapijos bažnyčiai dovanoja apaštalų Petro ir Povilo skulptūras, kurios papildys bažnyčios meninį ansamblį.

    Į plenerą įsilieję Latvijos kūrėjai prisidėjo ir prie didelio formato darbų. Dailininkė Ieva Liepina kartu su Arvydu Brazdžiūnu ant bažnyčios sienos tapė Šv. Jurgį, kovojantį su slibinu – darbą, reikalaujantį kruopštumo, techninio pasirengimo ir darbo aukštyje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie plenerai regionuose vis dažniau tampa ne vien menininkų susitikimais, bet ir tvariu viešųjų erdvių stiprinimo būdu. Lietuvoje ryškėjanti tendencija – meną priartinti prie kasdienės aplinkos, kai kūriniai kuriami konkrečioms vietoms, o bendruomenė įtraukiama ne tik kaip žiūrovas, bet ir kaip proceso dalis.

    Šiemet plenero programoje atsirado ir aiškesnis ryšys su sukaktimis bei kultūrine edukacija. Kadangi Lazdijų rajone minimas Antano Žmuidzinavičiaus jubiliejus, sukurti šeši dailininko kūrinių printai, kurie papuoš savivaldybės erdves, o dailininkas Alfredas Jurevičius nutapė Antano Žmuidzinavičiaus portretą.

    Prie dovanojamų darbų prisidėjo ir kiti plenero dalyviai: Elena Griščenko Lazdijų kultūros centrui parengė Rudaminos bažnyčios vaizdinį, o tapytojai savo drobėse įamžino Lazdijų krašto gamtos motyvus. Pasak organizatorių, tai leidžia plenerui išlikti ne vien kaip renginiui, bet ir kaip augančiai kultūrinei kolekcijai.

    Plenero rengėjai dėkojo kūrėjams, rėmėjams, partneriams ir vietos bendruomenei, prisidėjusiems prie renginio logistikos ir priėmimo. Plenero akimirkas fiksavo fotografas Artūras Bėkšta, o sukurti darbai artimiausiu metu bus pristatomi ir plačiau, kviečiant gyventojus juos atrasti Veisiejų ir kitose Lazdijų rajono erdvėse.

  • Kupiškio savivaldybė skelbia kvietimą bendruomenėms: projektams 2026 metais numatyta 29 084 eurų

    Kupiškio savivaldybė skelbia kvietimą bendruomenėms: projektams 2026 metais numatyta 29 084 eurų

    Kupiškio rajono savivaldybė kviečia bendruomenines organizacijas teikti paraiškas projektams pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Kvietimas skirtas veikloms, kurios sprendžia vietos gyventojų poreikius ir stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Konkursas vykdomas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 18 dieną patvirtintą tvarką. 2026 metais konkursui numatyta 29 084 eurų valstybės biudžeto lėšų suma.

    Vienam projektui galima prašyti nuo 500 eurų iki 5 000 eurų. Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, kurios Juridinių asmenų registre turi žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 25 dieną iki 2026 metų birželio 15 dieną 17.00 valandos. Paraiška turi būti parengta valstybine kalba, užpildyta kompiuteriu ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens.

    Pildoma elektroninė paraiškos forma su privalomais priedais turi būti pateikta pdf arba adoc formatu elektroniniu paštu savivaldybe@kupiskis.lt. Pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką, o po pateikimo jos taisyti ar papildyti pareiškėjo iniciatyva nebegalima.

    Tarp tinkamų finansuoti veiklų numatytos iniciatyvos, stiprinančios pilietiškumą, lyderystę ir savanorystę, taip pat veiklos, skirtos bendruomenės sutelktumui, vaikų ir jaunimo užimtumui, kultūrai, švietimui bei sportui. Atskirai išskiriamos medijų ir informacinio raštingumo veiklos, kurios padeda bendruomenėms atpažinti dezinformaciją ir stiprinti atsparumą informacinėms grėsmėms.

    Finansavimas gali būti skiriamas ir viešųjų erdvių bei aplinkos kokybės gerinimo iniciatyvoms, socialinėms veikloms, bendruomenės psichologinės gerovės stiprinimui, taip pat veikloms, susijusioms su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu. Numatytos ir priemonės, susijusios su civilinės saugos bei gynybos organizavimu bendruomenėje, įskaitant reikalingų priemonių įsigijimą ir mokymus.

    Jei projektas susijęs su viešųjų erdvių tvarkymu ar socialinio verslo kryptimi, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Ši nuostata skirta užtikrinti, kad didžioji finansavimo dalis būtų nukreipta į realias bendruomenines veiklas ir paslaugas, o ne vien į įsigijimus.

    Su konkursu susijusiais klausimais pareiškėjus konsultuoja Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vyriausioji specialistė Regina Urbonienė. Informacija teikiama telefonu ir elektroniniu paštu savivaldybės nurodytu darbo laiku.

  • Kėdainiuose komposto dėžės išgraibstytos: savivaldybė skelbia, kada dalijimas grįš rudenį

    Kėdainiuose komposto dėžės išgraibstytos: savivaldybė skelbia, kada dalijimas grįš rudenį

    Kėdainių rajono savivaldybė praneša, kad gyventojų aktyvumas pranoko lūkesčius – visos turėtos komposto dėžės jau išdalintos. Dėl to papildomos dalinimo dienos, kurios buvo numatytos anksčiau, šiuo metu nebevyks.

    Pasak savivaldybės, toks susidomėjimas rodo augantį gyventojų įsitraukimą į atliekų rūšiavimą ir tvaresnius kasdienius įpročius. Kompostavimas leidžia sumažinti į mišrių atliekų srautą patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekį ir praktiškai panaudoti jas sode ar kieme.

    Kada dalijimas bus atnaujintas?

    Šiuo metu savivaldybė rengia naują komposto dėžių pirkimą. Skelbiama, kad dalinimą planuojama atnaujinti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai bus gauta nauja siunta.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją, nes atnaujinus dalinimą svarbūs bus konkretūs terminai ir tvarka. Praktikoje tokios priemonės dažnai išdalinamos greitai, todėl aktualu iš anksto pasiruošti ir nepraleisti registracijos ar atsiėmimo etapų.

    Kodėl kompostavimas svarbus?

    Biologiškai skaidžios atliekos sudaro reikšmingą buities atliekų dalį, todėl jų atskyrimas ir kompostavimas laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti sąvartynams tenkančią apkrovą. Kompostuojant namuose taip pat galima išgauti kompostą, tinkamą dirvos gerinimui.

    Savivaldybė ragina gyventojus ir toliau prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Kol laukiama naujo dalinimo etapo, verta įsivertinti, kokios atliekos gali būti kompostuojamos, ir kaip patogiausiai įsirengti vietą komposto dėžei kieme.

  • Vokiečių kalbos šventė Kelmėje: 23-ą kartą įvertinti mokiniai, pagerbtas ilgametis rėmėjas

    Vokiečių kalbos šventė Kelmėje: 23-ą kartą įvertinti mokiniai, pagerbtas ilgametis rėmėjas

    Gegužės 15 dieną Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokykloje surengta 23-ioji vokiečių kalbos šventė, tapusi mokslo metų pabaigos darbų apibendrinimu ir bendruomenės susitikimu. Renginyje susitiko mokiniai, mokytojai, savivaldybės atstovai ir ilgamečiai partneriai, prisidedantys prie vokiečių kalbos ugdymo rajone.

    Šventėje dalyvavo Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados atstovė Kristiana Asmann, Gėtės instituto Vilniuje kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja, Vilniaus universiteto atstovai ir Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Tadas Kasparas. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai stiprina ryšius tarp mokyklų, kultūros įstaigų ir tarptautinių institucijų.

    Šventės pradžioje tylos minute pagerbtas 2026 metų balandžio 20 dieną miręs Johanesas Volfgangas Gertė, 2019 metais apdovanotas Kelmės rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Kelmės rajonui“. Nurodoma, kad nuo 2010 metų jis rėmė vokiečių kalbos mokymąsi Kelmės rajone ir skatino jaunimą siekti platesnių tarptautinių galimybių.

    Renginio metu dešimčiai aštuntos klasės mokinių įteikti tarptautinių A1 lygio vokiečių kalbos egzaminų sertifikatai. Sertifikatus mokiniams įteikė Gėtės instituto Vilniuje atstovė, akcentuodama nuoseklaus mokymosi svarbą ir tai, kad ankstyvas kalbos įsivertinimas padeda drąsiau planuoti tolesnius tikslus.

    Taip pat apdovanoti vokiečių kalbos konkursų nugalėtojai ir konferencijos „Mano pasaulis“ pranešėjai, kuriems prizus skyrė Lietuvos vaikų rėmimo draugija. Meninės programos dalyviai sulaukė Kelmės rajono savivaldybės įteiktų padėkų, o renginio pabaigoje akcentuota, kad vokiečių kalba išlieka svarbi studijų, darbo ir kultūrinių mainų kryptis Europoje.

    Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė dėkojo mokyklų bendruomenėms ir vokiečių kalbos mokytojams už kryptingą darbą. Ji taip pat išskyrė partnerių indėlį, kuris padeda išlaikyti tęstinumą ir motyvaciją mokiniams siekti apčiuopiamų rezultatų.

    Švietimo ekspertai pažymi, kad užsienio kalbų mokymasis šiandien vis dažniau siejamas su praktiniais įgūdžiais ir ankstyvu pasiekimų patvirtinimu tarptautiniais sertifikatais. Tokie renginiai kaip vokiečių kalbos šventė Kelmėje kuria mokiniams aiškią motyvacinę sistemą, o mokykloms suteikia progą stiprinti ryšius su akademinėmis ir kultūrinėmis institucijomis.

  • Kėdainių savivaldybė pelnė Tautinių mažumų departamento apdovanojimą: kuo įvertintas darbas?

    Kėdainių savivaldybė pelnė Tautinių mažumų departamento apdovanojimą: kuo įvertintas darbas?

    Gegužės 21 dieną Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje, Lietuvos tautinių bendrijų dienos minėjime Kėdainių rajono savivaldybei ir merui Valentinui Tamuliui įteiktas Tautinių mažumų departamento apdovanojimas. Įvertinimas skirtas už nuoseklų dėmesį tautinių mažumų kultūros, paveldo ir istorinės atminties išsaugojimui bei puoselėjimui.

    Renginį organizavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o jo metu pagerbti žmonės ir institucijos, prisidedantys prie kultūrinės įvairovės stiprinimo Lietuvoje. Kėdainių atstovų teigimu, apdovanojimas svarbus ne tik kaip simbolinis gestas, bet ir kaip paskata tęsti pradėtus darbus.

    Daugiakultūrės tapatybės argumentai

    Pasak mero V. Tamulio, Kėdainiai istoriškai formavosi kaip miestas, kuriame sugyveno skirtingos tautos ir konfesijos, o tai paliko ryškų pėdsaką miesto veide. Anot jo, šis daugiakultūris sluoksnis atsispindi tiek architektūroje, tiek atminties vietose, tiek bendruomenių tradicijose.

    „Kėdainiuose nuo seno sugyveno įvairios tautos, vyko amatų, mokslo, kultūros mainai. Miesto istorija, persipynusi su skirtingomis konfesijomis, nulėmė daugiakultūrio miesto identitetą ir unikalų kultūrinį tapatumą“, – sakė meras V. Tamulis.

    Jis pabrėžė, kad daugiatautis palikimas mieste iki šiol atpažįstamas per istorinius ženklus, susijusius su škotų, žydų, lenkų, vokiečių ir rusėnų bendruomenėmis. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbu ne tik saugoti materialius objektus, bet ir stiprinti pagarbos skirtingoms kultūroms tradiciją.

    Projektai, kurie tapo įrodymu

    Savivaldybė primena vykdomus ir jau įgyvendintus paveldo išsaugojimo darbus, kurie ir sudaro apčiuopiamą tokios politikos rezultatą. Tarp jų minimas Kėdainių parke esantis Minaretas, kurio tvarkymo darbai siejami su platesniu miesto istorinio pasakojimo išsaugojimu.

    Taip pat pabrėžiama, kad restauruotos visos trys išlikusios Kėdainių sinagogos, o šiandien jos pritaikytos kultūros, meno ir bendruomenės reikmėms. Tokie sprendimai, savivaldybės vertinimu, leidžia paveldo objektams išlikti gyviems, o ne tapti tik uždarais eksponatais.

    „Mūsų pareiga – ne tik gyventi praeities sentimentais, bet ir saugoti daugiakultūrį palikimą. Mums rūpi išlaikyti tiek materialųjį, tiek nematerialųjį Kėdainiuose gyvenusių tautų paveldą“, – pabrėžė rajono vadovas.

    Kėdainių savivaldybė pažymi, kad apdovanojimas sutampa su platesniu miesto kultūrinių iniciatyvų ciklu ir siekiu telkti bendruomenes bendriems projektams. „Šį įvertinimą vežame į Kėdainius – šių metų Lietuvos kultūros sostinę“, – dėkodamas sakė V. Tamulis.

  • Kelmės rajone rengiamas sklypo pertvarkymo projektas: Pašiaušėje ketinama sujungti valstybinę žemę

    Kelmės rajone rengiamas sklypo pertvarkymo projektas: Pašiaušėje ketinama sujungti valstybinę žemę

    Kelmės rajono savivaldybės administracija praneša, kad pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Pašiaušės kaime, Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje. Projektas susijęs su sklypu Gėlių gatvėje 8 ir greta esančiu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu.

    Pagrindinis projekto tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu privačiu sklypu. Tokie sprendimai dažniausiai taikomi siekiant aiškiau suformuoti sklypo ribas, suvienodinti naudojimą ir išvengti situacijų, kai tarp sklypų lieka nedideli, praktiškai sunkiai panaudojami žemės „intarpai“.

    Kur galima susipažinti su projektu?

    Gyventojai ir suinteresuoti asmenys projekto eigą bei sprendinius gali stebėti per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Nurodytas paslaugos numeris yra ZSFP-211539, pagal kurį sistemoje pateikiama aktuali informacija apie projekto būsenas ir viešinimo etapus.

    Savivaldybė taip pat primena, kad pastabos ir pasiūlymai priimami iki viešo svarstymo pabaigos. Pasiūlymus galima pateikti raštu Kelmės rajono savivaldybės administracijai, adresu Vytauto Didžiojo gatvė 58, 86143 Kelmė, arba elektroniniu paštu.

    Kaip teikti pastabas ir kam kreiptis?

    Jei kyla klausimų dėl rengiamo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, gyventojai kviečiami kreiptis į savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus atsakingą specialistą. Savivaldybė nurodo, kad konsultacijos teikiamos telefonu ir elektroniniu paštu.

    Sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros paprastai apima sprendinių viešinimą, pasiūlymų rinkimą ir jų įvertinimą, o vėliau – sprendinių derinimą bei tvirtinimą nustatyta tvarka. Tokia seka leidžia suinteresuotiems asmenims laiku įsitraukti ir pateikti argumentuotus pasiūlymus, jei projektas gali turėti įtakos jų interesams ar kaimyninių sklypų naudojimui.

  • Pakruojo rajone išrinkti Metų mokytojai: kam atiteko 1 000 eurų premija ir kodėl

    Pakruojo rajone išrinkti Metų mokytojai: kam atiteko 1 000 eurų premija ir kodėl

    Pakruojo rajone gegužės 21 dieną posėdžiavusi Mokytojų iniciatyvų skatinimo konkurso komisija atrinko šių metų Metų mokytojus. Komisijai vadovavo Virginijus Kacilevičius, o svarstytos kandidatūros buvo pateiktos rajono ugdymo įstaigų.

    Šio skatinimo tikslas – įvertinti pedagogų profesinės veiklos rezultatus ir paskatinti toliau imtis inovacijų bei kūrybiškų sprendimų ugdymo procese. Premija skiriama už pastarųjų trejų metų nuopelnus, mokinių pasiekimus ir pažangą, taip pat už indėlį į pilietinių ir bendražmogiškųjų vertybių ugdymą.

    Kam skiriama premija?

    Konkurse numatyta 1 000 eurų premija gali būti skiriama ugdymo įstaigų vadovams ir pedagogams, dirbantiems pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Taip pat įvertinami ikimokyklinio ugdymo ir pagalbos mokiniui bei mokytojui specialistai.

    Šiemet komisija sulaukė keturių kandidatūrų iš keturių rajono mokyklų. Įvertinus pateiktą medžiagą ir pasiektus rezultatus, išrinkti trys pedagogai, pripažinti iniciatyviausiais ir pasiekusiais geriausių profesinės veiklos rezultatų 2025 metais.

    Metų mokytojais pripažinti trys pedagogai

    Metų mokytoja tapo Roma Stočkė – Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos socialinė pedagogė ir vokiečių kalbos mokytoja. Jos darbas siejamas su mokinių gerove, pagalba bendruomenei ir ugdymo proceso stiprinimu.

    Įvertinta ir Aida Čepulienė – Pakruojo „Žemynos“ progimnazijos gamtos mokslų, biologijos mokytoja metodininkė. Tokios kvalifikacijos pedagogai dažnai prisideda ne tik prie pamokų kokybės, bet ir prie metodinės pagalbos kolegoms bei ugdymo turinio tobulinimo.

    Trečiąja laureate tapo Simona Dovidonienė – Žeimelio pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja. Komisija pabrėžė reikšmingus pasiekimus ugdomojoje veikloje ir nuoseklų darbą siekiant mokinių pažangos.

    Premijos, kaip įprasta, bus įteiktos Mokytojų dienos šventės metu. Komisija taip pat padėkojo visiems konkurse dalyvavusiems mokytojams ir palinkėjo toliau stiprinti pedagoginį profesionalumą bei gerinti mokinių ugdymo rezultatus.