CP v2

Category: Regionai

  • Mažeikių savivaldybėje ieškota būdų, kaip gyventojus realiai įtraukti į sprendimų priėmimą

    Gegužės 22 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje vyko diskusija, skirta gyventojų įtraukimui į savivaldos sprendimų priėmimą. Aptarta, kokias realias galimybes savivaldybės turi telkti pilietinę visuomenę ir kokie praktiniai metodai veikia geriausiai.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė, mero patarėja Viktorija Pagojė, administracijos direktorius Arvydas Pocius, vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys, skyrių vedėjai ir specialistai. Diskusiją moderavo Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Vytautas Valentinavičius.

    KTU tyrėjų komanda, kurioje dirba ir dr. V. Valentinavičius, atlieka tyrimą apie tai, kaip pilietiškumas ir piliečių mokslas gali stiprinti visuomenės bei bendruomenių atsparumą įvairioms grėsmėms. Mažeikiuose vykusi fokus grupės diskusija buvo vienas iš šio tyrimo etapų.

    Kodėl gyventojų įtraukimas tampa svarbesnis

    Diskusijoje akcentuota, kad gyventojų įsitraukimas svarbus ne tik dėl demokratijos kokybės, bet ir dėl sprendimų tvarumo. Kai bendruomenė prisideda prie problemų įvardijimo ir sprendinių pasirinkimo, dažniau pasiekiamas aiškesnis prioritetų suderinimas ir didesnis pasitikėjimas savivalda.

    Taip pat aptarta, kad pilietinis aktyvumas siejasi su atsparumu krizių metu, kai reikalinga greita informacijos sklaida, savanorystė ir tarpusavio pagalba. Tokiais atvejais svarbūs ne vien formalūs kanalai, bet ir iš anksto sukurti ryšiai tarp savivaldybės, organizacijų ir gyventojų.

    Piliečių mokslas ir atsparumo stiprinimas

    Susitikime nagrinėta, kaip piliečių mokslas gali būti pritaikomas savivaldos lygmeniu, pavyzdžiui, renkant duomenis apie aplinkos būklę, viešųjų paslaugų pasiekiamumą ar infrastruktūros problemas. Tokios iniciatyvos padeda savivaldybei gauti daugiau vietos konteksto duomenų, o gyventojams suteikia aiškesnį vaidmenį sprendimų grandinėje.

    Kalbėta ir apie tai, kad vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti, jog įtrauktis nebūtų vien formali. Tam reikalingi aiškūs grįžtamojo ryšio principai, suprantamai paaiškinama, kaip gyventojų pasiūlymai įvertinami ir kokie sprendimai priimami, taip pat nuoseklus dialogas, o ne vienkartinės konsultacijos.

    Tyrimo etapas ir tolimesni žingsniai

    Pažymėta, kad analogiškos fokus grupių diskusijos vykdomos ir kitose savivaldybėse, siekiant palyginti patirtis bei įvardyti dažniausiai pasiteisinančius įtraukimo modelius. Tyrimo išvados turėtų prisidėti prie rekomendacijų savivaldybėms, planuojant gyventojų dalyvavimo priemones ir jų vertinimo kriterijus.

    Mažeikių rajono savivaldybėje vykusioje diskusijoje apibendrinta, kad gyventojų įtraukimui būtina derinti skirtingus kanalus ir priemones, o didžiausią poveikį kuria nuoseklumas ir aiškiai matomas rezultatas. Tai leidžia pilietinį aktyvumą paversti praktine pagalba savivaldai ir pačiai bendruomenei.

  • Maudynės be rizikos: svarbiausios taisyklės vaikams ir suaugusiesiems prie vandens telkinių

    Vanduo vilioja ir vaikus, ir suaugusiuosius, o poilsis prie ežerų, upių ar jūros daugeliui tampa vasaros kasdienybe. Vis dėlto net ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų, todėl pareigūnai kasmet primena paprastas, bet gyvybiškai svarbias elgesio taisykles.

    Saugiausia maudytis gerai žinomose, oficialiai prižiūrimose vietose, kur stebima vandens kokybė ir įrengtos maudyklos. Nežinomuose telkiniuose riziką didina staiga gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės, kurias ypač sunku įvertinti atvykus pirmą kartą.

    Vaikai prie vandens

    Vaikų negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net seklumoje, nes pavojinga situacija gali susidaryti per kelias sekundes. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamas gelbėjimosi liemenes, tačiau jos neatstoja budraus stebėjimo ir atsakomybės.

    Su vaikais svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių ribų, kur galima bristi, o kur ne, ir priminti, kad žaidimai vandenyje turi taisykles. Prie vandens taip pat vertinga turėti telefoną su įkrauta baterija, kad prireikus būtų galima nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112.

    Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

    Viena pavojingiausių klaidų yra šuoliai į nepažįstamą vandens telkinį, kai nežinomas gylis ar dugno struktūra. Toks sprendimas gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus.

    Nelaimių riziką smarkiai didina alkoholis, nes silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti realų pavojų. Net patyrę plaukikai turėtų vengti plaukti per toli, nes nuovargis, banguotumas, šaltas vanduo ar srovė gali greitai atimti jėgas.

    Ką daryti, jei žmogus skęsta?

    Pamačius skęstantį žmogų, svarbiausia išlikti ramiems ir nedelsiant skambinti 112. Skęstančiajam reikėtų mesti gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą ir stengtis padėti iš kranto, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti į pavojų ir gelbėtoją.

    Jei į bėdą patenkate patys, stenkitės nepanikuoti ir taupyti jėgas, laikytis virš vandens, kviesti pagalbą balsu ir rankos mostais. Patekus į stipresnę srovę, nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją, geriau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada artėti prie kranto.

    Taip pat svarbu nesimaudyti audros metu, ypač žaibuojant: vanduo gerai praleidžia elektrą, o atviroje erdvėje ant vandens žmogus gali tapti aukščiausiu tašku. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir elementarios taisyklės padeda užtikrinti, kad poilsis prie vandens baigtųsi geromis, o ne skaudžiomis istorijomis.

  • Kiek iš tiesų kainuoja paros šildymas daugiabutyje: skaičiai pagal lauko temperatūrą ir kainą

    Šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje daugiabučių gyventojams dažnai kyla tas pats klausimas: ar verta šildymą išjungti keliomis savaitėmis anksčiau, kad sąskaitos būtų mažesnės. Praktikoje didžiausią įtaką šilumos suvartojimui turi ne sprendimas „šildyti ar ne“, o temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko bei pastato sandarumas.

    Centralizuotai tiekiamos šilumos kiekis kiekviename name apskaitomas įvadiniu šilumos skaitikliu, todėl suvartojimas matuojamas tiksliai. Kai butuose palaikoma panaši temperatūra, šilumos poreikis kinta priklausomai nuo orų: naktimis, apniukusiomis dienomis ar atvėsus, sąnaudos didėja, o atšilus ar pašvietus saulei – mažėja.

    Tipiniame sovietinės statybos, vidutinės energetinės būklės daugiabutyje šilumos sąnaudos dažnai skaičiuojamos kvadratiniam metrui. Praktinis palyginimas rodo, kad 60 kvadratinių metrų bute šalčiausiomis dienomis išlaidos gali pasiekti apie 6–7 eurus per parą, o esant teigiamai lauko temperatūrai, pavyzdžiui, apie +7 laipsnius, jos sumažėja iki maždaug 1,5–2 eurų per parą.

    Tokie skirtumai paaiškinami paprastai: kuo didesnis vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas, tuo daugiau šilumos „išteka“ per sienas, stogą, langus ir kitas atitvaras, o šildymas tą netektį tik kompensuoja. Dėl to trumpalaikis šildymo stabdymas, kai lauke dar vėsu, ne visada duoda apčiuopiamą finansinį efektą, ypač jei po kelių dienų tenka vėl sparčiai kelti vidaus temperatūrą.

    Svarbu įvertinti ir tai, kad vieno namo ar net vienos laiptinės rezultatai gali smarkiai skirtis: renovuotuose ar gerai prižiūrimuose pastatuose paros kaina paprastai mažesnė, o prastos būklės, nesandariuose namuose – didesnė. Jeigu rudenį ar pavasarį butuose akivaizdžiai per karšta, dažniausia priežastis būna netinkamai sureguliuotas šilumos punktas arba parinktas netikslus šildymo režimas, o ne „per ilgas“ sezonas.

    Lyginant su alternatyvomis, šildymas elektra dažnai kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, 1 kilovato galios elektrinis šildytuvas, veikdamas visą parą, sunaudoja apie 24 kilovatvalandes, todėl net ir vidutinei elektros kainai išlaidos gali siekti kelis eurus per dieną vien už vieną prietaisą.

    Galutinis atsakymas, kiek kainuoja viena šildymo para, priklauso nuo trijų dalykų: lauko temperatūros, šilumos kainos konkrečioje savivaldybėje ir pastato energinės būklės. Tačiau bendra tendencija aiški: šildymo sezono kraštuose paros kaina dažniausiai būna palyginti nedidelė, todėl sprendžiant dėl šildymo verta remtis ne gandais, o skaitiklio duomenimis ir realiu komfortu namuose.

  • Europos muziejų naktis Panevėžyje: 18 erdvių kviečia miestą atrasti per žaidimus ir ekskursijas

    Gegužės 23 dieną Panevėžyje vyks Europos muziejų naktis – nuo 17 iki 23 valandos mieste atvers duris muziejai, galerijos, bibliotekos, teatrai ir kitos kultūros erdvės. Lankytojams siūlomos nemokamos edukacijos, ekskursijos, kūrybinės veiklos ir pasirodymai, o šių metų tema „Žaidimai“ kviečia kultūrą patirti aktyviai.

    Renginį koordinuoja Panevėžio kraštotyros muziejus, jį finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė. Prie iniciatyvos šiemet prisijungė 18 miesto įstaigų ir organizacijų, todėl programa išsiplėtė nuo tradicinių ekspozicijų lankymo iki orientacinių užduočių, interaktyvių veiklų ir naktinių turų.

    Europos muziejų naktis – visoje Europoje vykstanti iniciatyva, skirta pritraukti platesnę auditoriją į kultūros erdves ir paskatinti miestus pažinti netradiciniais maršrutais. Pastaraisiais metais renginiuose vis dažniau akcentuojamas patyriminis dalyvavimas: lankytojai ne tik žiūri, bet ir kuria, sprendžia užduotis, įsitraukia į žaidybines veiklas.

    Pagrindiniai akcentai mieste

    Panevėžio kraštotyros muziejuje bus galima aplankyti ekspozicijas ir parodas, išbandyti kroketo žaidimą, susipažinti su restauratorių darbu bei dalyvauti žaidimų kiemo veiklose. Taip pat numatyti išmanieji STEAM žaidimai su dronų ir robotų pristatymais, o vakare – muzikiniai pasirodymai.

    Nuo 17.30 iki 19.30 valandos muziejaus Edukacijos centre vyks prof. dr. Gedimino Navaičio paskaita apie psichologinius žaidimus. Muziejaus ekspozicijoje „Gamtos medija“ tam tikrais laikais bus įjungiami specialūs garso ir šviesų efektai, skirti sustiprinti patyrimą.

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje suplanuotas orientacinis žaidimas, naktinės ekskursijos po biblioteką, edukacinės veiklos šeimoms ir stalo žaidimų pristatymai. Vakaro programoje numatyta ir paskaita apie kiemo žaidimų istoriją bei vinilinių plokštelių klausymosi vakaras.

    Nuo meno iki kino ir teatro

    „Stasys Museum“ kvies nemokamai lankyti ekspozicijas, stebėti šokio pasirodymus ir dalyvauti ekskursijose po parodas. Kino centre „Garsas“ numatytas filmo seansas, o Panevėžio miesto dailės galerijoje lankytojų lauks kūrybinės meno stotelės, pritaikytos įvairaus amžiaus dalyviams.

    Fotografijos galerijoje vyks ekskursijos po Dariaus Misiūno parodą „Daktaras Faustas“, kurias ves pats autorius. Juozo Miltinio dramos teatras siūlys naktinę ekskursiją po teatro erdves, o Panevėžio lėlių vežimo teatras kvies į edukaciją, supažindinančią su kelione nuo lėlės sukūrimo iki spektaklio.

    Žaidybiniai maršrutai ir patyrimai

    Panevėžys NOW organizuos pažintinę ekskursiją-žaidimą „Pramonės detektyvai“, kurioje miesto istorija bus pristatoma per užduotis ir atradimus. Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ numatyta interaktyvi lauko šaškių erdvė ir dirbtuvės, kviečiančios į vaizdą pažvelgti kaip į žaidimą.

    Aktyvesniems lankytojams Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija prie „Kalnapilio“ arenos žada judriuosius žaidimus ir užduotis, o Panevėžio kolegijoje Taikomųjų tyrimų ir inovacijų centre bus siūloma patyriminė ekskursija apie inovacijas ir ateities technologijas.

    Organizatoriai primena, kad visi Europos muziejų nakties renginiai Panevėžyje yra nemokami, tačiau daliai veiklų gali būti reikalinga išankstinė registracija dėl riboto vietų skaičiaus. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami vakaro maršrutą susiplanuoti iš anksto ir Panevėžį patirti kaip gyvą, žaidybišką kultūros erdvę.

    „Europos muziejų naktis kasmet suburia miesto kultūros įstaigas bendram tikslui – atverti kultūrą žmonėms gyvai, patraukliai ir šiuolaikiškai“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

  • Festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ Panevėžyje: seansai, diskusijos ir naujos erdvės

    Panevėžyje prasidėjo 22-asis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“, kuris žiūrovus lydės iki vasaros pabaigos. Šių metų programa žada ne tik europinio kino seansus, bet ir pokalbius bei specialius renginius, skirtus aktualioms šiandienos temoms.

    Festivalis šiemet vyksta atsinaujinusiame kino centre „Garsas“, įsikūrusiame „Stasys Museum“ erdvėje. Organizatoriai tikisi, kad moderni aplinka pritrauks ir nuolatinius kino gerbėjus, ir tuos, kurie europinį kiną dar tik atranda.

    Programa ir temos

    Festivalio sudarytojai akcentuoja, kad atrinkti filmai padeda pažinti skirtingas Europos kultūras ir visuomenės patirtis. Dalis seansų papildomi diskusijomis, kurios leidžia gilesniame kontekste aptarti ekrane keliamus klausimus.

    Pastaraisiais metais europinis kinas vis dažniau atsigręžia į tapatybės paieškas, santykių trapumą, emocinę sveikatą, bendruomeniškumą ir pilietinį aktyvumą. Šias kryptis atliepia ir festivalio Panevėžyje programa, kviečianti ne tik žiūrėti, bet ir kalbėtis.

    Nemokami seansai ir susitikimai

    Gegužės 23 dieną, minint Europos muziejų naktį, numatytas nemokamas norvegų režisieriaus Ole Giæver filmo „Leiskite upei gyventi“ seansas. Filmas pasakoja apie samių kilmės mokytoją, o siužete paliečiamos tapatybės, gamtos išsaugojimo ir pilietinio įsitraukimo temos.

    Gegužės 27 dieną žiūrovams pristatomas čekų režisierės Zuzanos Kirchnerovos debiutinis ilgo metro filmas „Karavanas“, rodytas Kanų kino festivalyje. Po seanso planuojama diskusija su knygų autore, vertėja ir vaikų literatūros eksperte Aiguste Vykante Bartkute-Poderiene, taip pat dalyvaus Čekijos Respublikos ambasados Vilniuje atstovai.

    Gegužės 28 dieną kino centras „Garsas“ kartu su Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuru kvies į kroatų režisierės Jasnos Nanut komediją „Devintame danguje“, skirtą Nacionalinei vyrų dienai. Po filmo numatyta diskusija su priklausomybių konsultantu Valdemaru Misevičiumi.

    Organizatoriai primena, kad dalis renginių yra nemokami, tačiau reikalinga išankstinė registracija arba bilietų atsiėmimas. Festivalio renginiai Panevėžyje vyks iki rugpjūčio pabaigos.

  • Panevėžys paminėjo išvadavimo iš bolševikų 107-ąsias metines: salvės, žygis ir padėka savanoriams

    Panevėžyje paminėtos Lietuvos nepriklausomybės kovų ir miesto išvadavimo iš bolševikų 107-osios metinės. Minėjimas pradėtas šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje, o vėliau Nepriklausomybės aikštėje surengta iškilminga rikiuotė.

    Renginio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusių karių atminimą, o prie pulkininko leitenanto Jono Variakojo paminklo buvo padėtos gėlės. Taip akcentuota savanorių ir kariuomenės reikšmė valstybės laisvės kovose.

    „Panevėžio išvadavimo diena primena, kad valstybės stiprybė gimsta iš žmonių drąsos, atsakomybės ir ištikimybės savo šaliai. Šiandien dėkojame visiems, kurie anuomet gynė Lietuvos laisvę, ir tiems, kurie ją saugo dabar“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Pagerbiant laisvės gynėjus ir kariuomenės bei miesto bendrystę, minėjime nuaidėjo trys garbės salvės. Jos skirtos Panevėžio miestui ir jo žmonėms, Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams bei Karaliaus Mindaugo husarų batalionui.

    Minėjimo išvakarėse Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalionas organizavo tradicinį pėsčiųjų žygį. Dalyviai ėjo istoriniais 4-ojo pėstininkų pulko puolimo keliais nuo Upytės iki Laisvės aikštės Panevėžyje.

    Žygiu įprasminta 1919 metų gegužės 19 dieną vykdyta operacija, kai Jono Variakojo vadovaujami savanoriai galutinai išvadavo Panevėžį iš bolševikų. Šis įvykis siejamas su nepriklausomybės įtvirtinimu šiaurės Lietuvoje ir savanorių judėjimo indėliu į valstybės gynybą.

    Organizatoriai nurodo, kad žygyje dalyvavo husarų bataliono kariai, pavieniai žygeiviai, šeimos, miesto įstaigų ir organizacijų bendruomenės. Žygeiviai galėjo rinktis 7, 15 arba 25 kilometrų maršrutus.

    Kasmetinis Panevėžio išvadavimo dienos minėjimas tampa proga ne tik prisiminti konkrečius istorinius įvykius, bet ir stiprinti pilietinį ryšį su krašto gynybos tradicija. Mieste pabrėžiama, kad atminties kultūra, pagarba savanoriams ir bendruomenės įsitraukimas padeda istoriją išlaikyti gyvą.

  • Panevėžyje su daugiabučių bendrijomis tariamasi dėl socialinių paslaugų: kas keisis gyventojams?

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru susitiko su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais. Susitikime aptartos gyventojams aktualios socialinės paslaugos, jų prieinamumas ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės, socialinių paslaugų specialistų ir vietos bendruomenių. Pabrėžta, kad bendrijų pirmininkai dažnai pirmieji pastebi vienišumą, sveikatos pablogėjimą ar finansinius sunkumus, todėl gali padėti greičiau nukreipti žmogų pagalbos.

    Kaip gyventojams pasiekti pagalbą

    Specialistai pristatė Panevėžio mieste teikiamų socialinių paslaugų spektrą ir paaiškino kreipimosi tvarką. Akcentuota, kad aiški informacija laiptinėse, bendrijų kanalais ir tiesioginis kontaktas su socialiniais darbuotojais padeda žmonėms greičiau suprasti, kur kreiptis, kai prireikia pagalbos.

    Susitikime aptartos paslaugos ir priemonės, kurios dažniausiai kelia praktinių klausimų gyventojams: pagalba asmenims su negalia, pavėžėjimo paslaugų organizavimas, taip pat būsto pritaikymo galimybės. Pažymėta, kad bendruomenių įsitraukimas ypač svarbus laiku atpažįstant pagalbos poreikį ir perduodant informaciją atsakingoms tarnyboms.

    Bendruomenių vaidmuo kasdienybėje

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad efektyvi pagalba priklauso nuo nuoseklaus institucijų ir bendruomenių bendradarbiavimo bei greito informacijos pasidalijimo. Jei signalas apie problemą pasiekia socialinių paslaugų teikėjus anksčiau, pagalbą galima suteikti operatyviau ir tiksliau.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad reguliarus dialogas tarp savivaldybės institucijų, socialinių paslaugų specialistų ir daugiabučių bendrijų padeda užtikrinti kokybiškesnes ir gyventojų poreikius labiau atitinkančias paslaugas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad stiprios, tarpusavyje bendraujančios bendruomenės prisideda ne tik prie kasdienių problemų sprendimo, bet ir prie geresnio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms.

    Tikimasi, kad tokio pobūdžio susitikimai Panevėžyje taps tęstiniai. Savivaldybė ir socialinių paslaugų teikėjai siekia, kad bendrijų atstovai turėtų aiškius kontaktus, žinotų veikimo algoritmą ir galėtų gyventojams greičiau padėti pasinaudoti jiems priklausančiomis socialinėmis paslaugomis.

  • Panevėžyje minima Vyšyvankos diena: ukrainietiškų raštų simbolika ir bendrystės šventė

    Gegužės trečiąjį ketvirtadienį visame pasaulyje minima Vyšyvankos diena, skirta ukrainietiškai siuvinėjimo tradicijai ir kultūriniam tapatumui. Panevėžyje šiai progai skirtas renginys vyks gegužės 23 dieną Panevėžio švietimo centre (Topolių al. 12), pradžia – 11 valandą.

    Organizatoriai kviečia miesto gyventojus ir svečius susipažinti su vyšyvanka – tradiciniais siuvinėtais ukrainietiškais marškiniais – jų kilme, raštais ir prasmių įvairove. Renginyje numatyta ne tik pažintinė dalis, bet ir bendruomeniškas susibūrimas, kuriame laukiami tiek ukrainiečiai, tiek panevėžiečiai.

    „Šiandien, kai žmonės pavargsta nuo įtampos, karo žinių ir kasdienio nerimo, ypač svarbu išsaugoti žmogišką artumą, kultūrą ir bendrystę. Tokios šventės primena, kad stiprybė gimsta iš žmonių gebėjimo išlikti drauge, saugoti savo tradicijas ir palaikyti vieni kitus“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje – šokių ansamblio „Mavka“ pasirodymas, ukrainietiški eilėraščiai vaikų ir suaugusiųjų atlikime, taip pat vaišės su tradiciniais kepiniais. Dalyviai bus kviečiami ne tik stebėti, bet ir įsitraukti kuriant jaukią, skirtingas patirtis sujungiančią atmosferą.

    Vyšyvanka – daugiau nei rūbas

    Ukrainoje vyšyvanka laikoma tautinės tapatybės, šeimos tradicijų ir kultūrinės atminties simboliu. Skirtinguose regionuose susiformavo saviti ornamentai ir spalvų deriniai, o raštuose dažnai siejama augmenijos, gyvybės, stiprybės, namų ir žemės simbolika.

    Nors siuvinėti marškiniai yra ilgaamžė tradicija, Vyšyvankos diena kaip iniciatyva išplito palyginti neseniai. Nuo 2006 metais pradėtos minėti šventės ji tapo tarptautine proga, vienijančia ukrainiečių bendruomenes įvairiose šalyse ir kviečiančia palaikyti kultūrą per kasdienius, lengvai atpažįstamus ženklus.

    Kviečia ateiti pasipuošus

    Panevėžyje vyksiantis minėjimas skirtas ne tik ukrainiečių bendruomenei – jame laukiami visi, norintys geriau suprasti kaimyninės šalies tradicijas ir kartu praleisti laiką bendrystėje. Organizatoriai ragina atvykti pasipuošus tautiniais ar tradiciniais drabužiais ir prisidėti prie šventės nuotaikos.

    Pasak renginio rengėjų, tokie susitikimai padeda kurti ryšius mieste, stiprina tarpkultūrinį dialogą ir primena, kad kultūra gali tapti kasdieniu būdu palaikyti vieniems kitus net ir sudėtingu laikotarpiu.

  • Trakų savivaldybė kviečia SVV teikti paraiškas: kompensacijos iki 1 500 eurų ir aiškūs terminai

    Trakų savivaldybė kviečia SVV teikti paraiškas: kompensacijos iki 1 500 eurų ir aiškūs terminai

    Trakų rajono savivaldybė paskelbė kvietimą smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams teikti paraiškas finansavimui iš Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programos. Parama teikiama išlaidų kompensavimo principu, todėl verslui būtina turėti patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

    Pagal savivaldybės patvirtintą tvarką vienam pareiškėjui per vienus metus galima skirti iki 1 500 eurų. Paraiškas gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei verslininkai, kurie yra įregistruoti ir veiklą vykdo Trakų rajono savivaldybėje.

    Šios programos lėšos numatytos konkretiems verslo poreikiams: nuo įmonės steigimo kaštų ir verslo planų rengimo iki rinkodaros sprendimų ar dalies palūkanų kompensavimo už banko kreditus. Taip pat galima kompensacija naujų darbo vietų įkūrimui reikalingoms priemonėms ir įrangai.

    Tarp dažniausiai aktualių priemonių išskiriamas įmonės įregistravimo ir su steigimu susijusių išlaidų kompensavimas iki 150 eurų, verslo planų ar investicijų projektų rengimas iki 500 eurų. Dalies palūkanų padengimui gali būti skiriama iki 600 eurų per metus, o interneto svetainės sukūrimui ir rinkodaros priemonėms formuoti – iki 250 eurų.

    Programoje numatyti ir atvejai, kai parama gali padėti atsigauti po nenumatytų įvykių: kompensacijos dėl gaisrų ar stichinių nelaimių padarytos žalos gali siekti iki 1 500 eurų. Taip pat lėšos gali būti naudojamos verslo bendruomenę stiprinančioms iniciatyvoms, pavyzdžiui, rajono verslo dienos ar profesinių švenčių prizams ir nominacijoms.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metais gegužės 25 dienos iki 2026 metais birželio 23 dienos 16.00 valandos. Paraiška ir priedai turi būti užpildyti kompiuteriu, o dokumentus galima pateikti atvykus į savivaldybės administraciją, atsiuntus paštu arba pateikiant elektroniniu paštu.

    Jei paraiška teikiama elektroniniu paštu, ji privalo būti patvirtinta elektroniniu parašu. Savivaldybė pažymi, kad vertinant paraiškas esminę reikšmę turės pateiktų dokumentų tikslumas ir išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl verslui rekomenduojama iš anksto pasiruošti sąskaitas, sutartis ir kitus priedus.

    Dėl paraiškų teikimo ir programos sąlygų papildomą informaciją teikia Trakų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistė Karolina Mečkovska. Savivaldybė taip pat nurodo, kad detali programos tvarka ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės informaciniuose kanaluose.

  • Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų rajono savivaldybėje gegužės 21 dieną surengtas Užimtumo tarnybos seminaras darbdaviams, skirtas žmonių su negalia įdarbinimui ir darbo vietų pritaikymui. Renginyje aptartos praktinės priemonės, kurios gali padėti greičiau spręsti darbuotojų trūkumo klausimus ir kartu didinti įtrauktį darbo rinkoje.

    Seminare Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus atstovai pristatė įdarbinimo su pagalba priemonę, apimančią konsultacijas įsidarbinimo procedūrų metu ir palydimąją pagalbą jau pradėjus dirbti. Akcentuota, kad toks modelis darbdaviams mažina riziką adaptacijos laikotarpiu, o darbuotojui padeda sklandžiau įsilieti į kolektyvą.

    Taip pat išsamiau paaiškinta, kokia finansinė parama gali būti taikoma darbdaviams: subsidijos darbo užmokesčiui ir darbo asistento išlaidoms, kai pagalba darbo vietoje reikalinga nuolat arba tam tikru laikotarpiu. Dalyviams priminta, kad subsidijų sąlygos priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl prieš priimant sprendimus verta pasikonsultuoti dėl tinkamiausio paramos derinio.

    Darbo vietos pritaikymas ir profesinė reabilitacija

    Renginyje aptartos ir darbo vietų pritaikymo subsidijavimo galimybės, kurios gali būti naudojamos techninės pagalbos priemonėms įsigyti ar patalpų pritaikymui bei remontui. Pabrėžta, kad darbdaviams tai leidžia greičiau pašalinti praktines kliūtis, o darbuotojams suteikia saugesnes ir patogesnes darbo sąlygas.

    Darbdaviams pristatytas ir darbo funkcijų pritaikymas, siejamas su profesinės reabilitacijos paslaugomis. Šis sprendimas padeda peržiūrėti užduotis, paskirstyti jas pagal darbuotojo galimybes ir suderinti darbo organizavimą taip, kad rezultatai būtų tvarūs tiek darbuotojui, tiek organizacijai.

    Kas aptarta Trakuose

    Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus vadovė Inga Sakalauskaitė atkreipė dėmesį, kad pristatytos priemonės prisideda prie didesnių žmonių su negalia įsidarbinimo galimybių ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje. Tuo pačiu tai darbdaviams suteikia daugiau instrumentų, kaip praktiškai spręsti darbo jėgos pritraukimo ir išlaikymo iššūkius.

    Mokymuose dalyvavo 13 dalyvių iš Trakų rajono institucijų ir įstaigų. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie seminarai padeda aiškiau suprasti, kokios pagalbos formos egzistuoja ir kaip jas pritaikyti realiose atrankos, įdarbinimo bei darbo organizavimo situacijose.

    Darbdaviams, svarstantiems įdarbinti žmones su negalia, rekomenduota įsivertinti ne tik galimas subsidijas, bet ir darbo vietos pritaikymo poreikius, komandų pasirengimą bei ilgalaikį darbuotojo įvedimo planą. Praktikoje būtent šių elementų derinimas dažniausiai lemia, ar įdarbinimas bus sklandus ir abiem pusėms naudingas.