CP v2

Category: Regionai

  • Trakų rajone startuoja balsavimas: gyventojai rinks vieną iš 9 bendruomenės projektų idėjų

    Trakų rajone startuoja balsavimas: gyventojai rinks vieną iš 9 bendruomenės projektų idėjų

    Trakų rajono savivaldybė kviečia gyventojus balsuoti už bendruomenės iniciatyvų projektų idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai gerinti. Po dviejų vertinimo etapų iš 11 pateiktų pasiūlymų patvirtintos 9 idėjos, kurios teikiamos viešam gyventojų balsavimui.

    Balsavimas vyks 2026 metais gegužės 25 dieną–birželio 8 dieną. Dalyvauti gali Trakų rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, balsavimo dieną sulaukę ne mažiau kaip 18 metų.

    Kas pateko į balsavimą?

    Patvirtintų idėjų sąraše dominuoja viešųjų erdvių tvarkymas ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra. Tarp pasiūlymų yra profesionalių lauko treniruoklių ir modulinių patalpų įrengimas Trakų sporto centro stadione, taip pat keli skverų bei poilsio erdvių projektai skirtingose rajono vietovėse.

    Gyventojai taip pat gali rinktis iniciatyvas, susijusias su vaikų žaidimų aikštelės gerinimu Lentvaryje, bendruomenės poilsio ir susirinkimų teritorijos sutvarkymu Račkūnuose, viešųjų maudyklų infrastruktūros papildymu Aukštadvaryje pontoniniais liepteliais bei muzikinių lauko instrumentų erdvės plėtra Senųjų Trakų parkelyje.

    Biudžetai ir praktinė nauda

    Daugumos projektų planuojamas biudžetas siekia apie 30 000 eurų, o mažiausias iš pateiktų – 18 150 eurų. Savivaldybės praktikoje tokio dydžio sumos dažniausiai skiriamos greitai įgyvendinamiems, aiškiai apčiuopiamos naudos projektams, kurie per trumpą laiką gali pakeisti konkrečią viešą erdvę.

    Tokios iniciatyvos paprastai orientuotos į kasdienius bendruomenės poreikius: apšvietimą, mažąją architektūrą, sporto ir laisvalaikio zonas, saugesnę aplinką vaikams, patogesnį judėjimą ir patrauklesnes viešąsias erdves. Dėl to gyventojų balsavimas dažnai tampa svarbiausiu filtru, padedančiu išskirti labiausiai palaikomą projektą.

    Kaip balsuoti, kad balsas galiotų?

    Vienas gyventojas gali balsuoti ne daugiau kaip už vieną projektą, o jei balsuojama kelis kartus, galioja paskutinis pasirinkimas. Balsuojant būtina pateikti gimimo datą, vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą ir telefono numerį.

    Savivaldybė pabrėžia, kad nepateikus bent vieno duomens arba nurodžius netiksliai, balsas atmetamas. Pateikti duomenys naudojami tik asmens tapatybei patikrinti ir įsitikinti, kiek kartų gyventojas balsavo, o viešai skelbiami nebus.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyrių. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir balsuoti iki nustatyto termino pabaigos.

  • Zarasų taryba šaukia 40-ąjį posėdį: tvirtins 2025 metų ataskaitas ir svarstys svarbius pakeitimus

    Zarasų taryba šaukia 40-ąjį posėdį: tvirtins 2025 metų ataskaitas ir svarstys svarbius pakeitimus

    Zarasų rajono savivaldybėje šaukiamas 40-asis tarybos posėdis, kuris vyks 2026 metų gegužės 28 dieną 9 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje. Posėdis organizuojamas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir tarybos veiklos reglamentu.

    Darbotvarkėje numatyta daugiau nei 20 klausimų, apimančių savivaldybės finansų, administravimo, infrastruktūros, švietimo ir socialinės paramos sritis. Dalis sprendimų yra techninio pobūdžio, tačiau keli punktai gali turėti tiesioginę įtaką gyventojų aptarnavimui ir paslaugų organizavimui.

    2025 metų ataskaitos ir biudžeto klausimai

    Vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų – 2025 metų savivaldybės ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Tokie dokumentai paprastai apima biudžeto vykdymo rezultatus, finansinių įsipareigojimų ir turto pokyčius bei savivaldybės įstaigų finansinę padėtį.

    Taip pat planuojama svarstyti sprendimo dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo pakeitimą. Centralizavimas savivaldybėse dažniausiai siejamas su skaidresne apskaita ir didesniu procesų suvienodinimu, tačiau kartu kelia klausimų dėl įstaigų savarankiškumo ir paslaugų operatyvumo.

    Gatvių pavadinimai, atliekos ir kompensacijos

    Posėdyje numatyta spręsti dėl pavadinimų gatvėms suteikimo, gatvių priskyrimo ir geografinių charakteristikų keitimo. Tokie sprendimai svarbūs gyventojams ir verslui dėl adresų tikslumo, registrų duomenų atnaujinimo bei pašto ir gelbėjimo tarnybų darbo.

    Darbotvarkėje taip pat yra atliekų turėtojų skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo ne teismo tvarka taisyklių tvirtinimas. Praktikoje tai gali reikšti aiškesnę procedūrą, kaip gyventojai turės kreiptis dėl paslaugų kokybės, apskaitos ar mokėjimų ginčų.

    Numatoma svarstyti ir kompensavimo tvarkų pakeitimus, susijusius su individualių nuotekų valymo įrenginiais bei požeminio vandens gavybos gręžiniais. Tokios priemonės paprastai aktualiausios kaimiškose teritorijose, kur nėra centralizuotos infrastruktūros, o investicijos gyventojams yra didelės.

    Švietimo tinklo ir projektų sprendimai

    Posėdyje planuojama svarstyti Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos reorganizavimą prijungiant ją prie Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos. Švietimo įstaigų pertvarkos savivaldybėse dažniausiai siejamos su mokinių skaičiaus pokyčiais, efektyvesniu išteklių naudojimu ir ugdymo kokybės užtikrinimu.

    Taip pat numatyta nustatyti mokinių skaičių klasėse, klasių skaičių srautuose bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių rodiklius 2026–2027 mokslo metams. Šie sprendimai tiesiogiai susiję su pedagogų krūviais, klasių komplektavimu ir savivaldybės planuojamu finansavimu.

    Darbotvarkėje yra ir keli projektiniai klausimai, įskaitant iniciatyvas „Jaunimas nori dirbti“, Suvieko kaimo bendruomenės namų atnaujinimą bei „Kaimiškų gerovės patirčių maršrutai“. Tokie sprendimai paprastai reiškia pritarimą paraiškų teikimui ir įsipareigojimus dėl projekto įgyvendinimo bei galimo prisidėjimo savivaldybės lėšomis.

    Be to, taryba svarstys sprendimus dėl valstybės turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn ir jo perdavimo švietimo įstaigoms, savivaldybės finansinio turto investavimo į viešąją įstaigą Sveikatos centrą, taip pat ankstesnių sprendimų dėl turto nuomos ir paslaugų kainų koregavimo pakeitimus.

    Posėdžio dokumentai ir sprendimų projektai viešai skelbiami teisės aktų informacinėse sistemose, o priimti tarybos sprendimai paprastai įsigalioja juos paskelbus nustatyta tvarka. Gyventojams, manantiems, kad jų teisės pažeistos, numatytos administracinio ginčo nagrinėjimo ir skundo teikimo procedūros.

  • Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Pastaruoju metu Lietuvoje gyventojai vis dažniau susiduria su perspėjimo pranešimais telefonuose ir sirenų signalais. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o iš anksto žinoti, ką reiškia skirtingi oro pavojaus lygiai ir kokie veiksmai realiai padeda apsaugoti save bei artimuosius.

    Oro pavojaus perspėjimai paprastai skirstomi į tris būsenas: tikėtiną oro pavojų, oro pavojų ir pranešimą, kad oro pavojaus nėra. Kiekviena būsena reiškia skirtingą situacijos rimtumą, todėl svarbu ne tik perskaityti pranešimą, bet ir tiksliai įvykdyti nurodymus.

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad pavojų galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuoti, tačiau situacija stebima atidžiau. Tai metas pasiruošti: įsivertinti, kur yra artimiausia priedanga, susitarti su šeima dėl veiksmų plano ir, pastebėjus įtartiną skrendantį ar nukritusį objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbiamas, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas objektas arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Gavus tokį pranešimą, rekomenduojama nedelsiant vykti į artimiausią priedangą, o jei jos greitai pasiekti nepavyksta, slėptis pastato viduje laikantis dviejų sienų taisyklės.

    Pranešimas, kad oro pavojaus nėra (balta), reiškia, kad galima palikti priedangas ir saugias vietas. Vis dėlto gyventojai raginami išlikti budrūs ir toliau sekti oficialią informaciją, nes situacija gali keistis, o nauji perspėjimai siunčiami atskirais pranešimais.

    Kaip elgtis gavus raudoną perspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra išlaikyti ramybę ir informuoti šalia esančius artimuosius ar kaimynus, ypač jei jie gali negirdėti sirenų ar nepastebėti pranešimo telefone. Toliau būtina sekti oficialią informaciją per LRT ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes rekomendacijos gali būti tikslinamos pagal realią situaciją.

    Ryšio tinklai krizių metu gali būti perkrauti, todėl skambinti telefonu reikėtų tik esant būtinybei, pavyzdžiui, pranešti apie sužeistuosius ar prašyti pagalbos. Svarbu kuo mažiau būti lauke ir atvirose erdvėse, o saugioje vietoje likti iki atskiro pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kur slėptis namuose ir lauke?

    Jei esate namuose, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite priedangą. Jei taip, verta pasiimti dokumentus, vandenį, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir trumpam laikui reikalingas priemones, tačiau svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti apsaugotoje vietoje.

    Jei priedanga per toli, rinkitės saugiausią pastato patalpą: rūsį, cokoliniame aukšte esančią erdvę arba kambarį be langų. Kai tokios galimybės ribotos, taikoma dviejų sienų taisyklė: slėpkitės taip, kad tarp jūsų ir lauko būtų bent dvi sienos, ir laikykitės atokiau nuo langų.

    Jei perspėjimą gaunate būdami lauke, prioritetas yra kuo greičiau rasti priedangą arba vietą su viršutine priedanga, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį. Pastebėjus skrendantį objektą, rekomenduojama jo nefotografuoti ir nefilmuoti, o apie pavojingus radinius informuoti atsakingas tarnybas.

    Vairuojant patariama sustoti saugioje vietoje, geriausia po konstrukcija, kuri pridengia iš viršaus, ir sekti informaciją per radiją. Viešajame transporte būtina vykdyti vairuotojo ar personalo nurodymus, o sustojus ir išlipus kuo greičiau vykti į artimiausią priedangą.

    Vaikai ugdymo įstaigose ir augintiniai

    Ugdymo įstaigose oro pavojaus metu mokiniai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas ar kitas plane numatytas saugias vietas, o svarbiausias principas yra organizuotas reagavimas. Tėvams rekomenduojama nevykti į mokyklas oro pavojaus metu ir nelaukti, kad vaikai būtų išleisti, kol nepaskelbta, jog pavojus baigėsi.

    Gyventojams taip pat patariama iš anksto apgalvoti, ką daryti su naminiais gyvūnais, nes palikti juos lauke ar pririštus prie būdos yra pavojinga. Jei vykstate į priedangą, augintinį reikėtų pasiimti kartu ir turėti bent minimalų rinkinį: vandenį, pavadėlį, transportavimo priemonę ir būtiniausius gyvūno dokumentus.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausia apsauga yra pasirengimas dar iki perspėjimo: žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl veiksmų ir turėti paruoštus būtiniausius daiktus. Tokiu atveju net ir netikėtas pranešimas telefone tampa ne panikos priežastimi, o aiškiu signalu veikti.

  • Zarasų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: kada renkasi Socialinis, Finansų ir Ūkio

    Zarasų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: kada renkasi Socialinis, Finansų ir Ūkio

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė artimiausių Savivaldybės tarybos komitetų posėdžių grafiką. Posėdžiai vyks gegužės 25 dieną savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22 (antras aukštas).

    Pirmasis tądien renkasi Socialinis komitetas, posėdžio pradžia numatyta 8.00 valandą. Vėliau, 10.00 valandą, vyks Finansų komiteto posėdis toje pačioje vietoje.

    Popietę suplanuoti dar du posėdžiai: 13.00 valandą rinksis Savivaldos komitetas, o 15.00 valandą – Ūkio komitetas. Savivaldybė nurodo, kad visi šie posėdžiai vyks Didžiojoje salėje.

    Taip pat pranešta ir apie artimiausią Savivaldybės tarybos posėdį. Zarasų rajono savivaldybės tarybos 40-asis posėdis vyks gegužės 28 dieną 9.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje.

    Komitetų posėdžiuose paprastai svarstomi sprendimų projektai, kurie vėliau teikiami tvirtinti tarybai, todėl būtent šiame etape dažniausiai vyksta detaliausios diskusijos dėl biudžeto, socialinių paslaugų, vietos ūkio ir savivaldos klausimų. Gyventojams aktualią informaciją apie darbotvarkes ir priimtus sprendimus savivaldybės įprastai skelbia savo viešuose informavimo kanaluose.

  • „Panevėžio energija“ už 1,7 mln. eurų atnaujins per 4 km šilumos tinklų: kur vyks darbai

    „Panevėžio energija“ už 1,7 mln. eurų atnaujins per 4 km šilumos tinklų: kur vyks darbai

    AB „Panevėžio energija“ 2026 metais tęs centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimą ir į rekonstrukciją planuoja investuoti apie 1,7 mln. eurų. Bendrovė skelbia atnaujinsianti daugiau nei 4 kilometrus šilumos tiekimo vamzdynų Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainiuose, Rokiškyje ir Zarasuose.

    Įmonė pabrėžia, kad prioritetas išlieka patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas, mažesni energijos nuostoliai tinkle bei didesnis sistemos efektyvumas. Pasak bendrovės, iki šiol jau modernizuota didžioji dalis valdomų trasų, todėl nuoseklūs atnaujinimo darbai padeda mažinti avarijų riziką ir eksploatacines sąnaudas.

    Kur bus rekonstruojami tinklai

    Panevėžyje planuojama rekonstruoti apie 2,2 kilometro šilumos tiekimo vamzdynų Savitiškio, Klaipėdos, Smėlynės, Senamiesčio ir Teatro gatvėse. Dar apie 1 kilometras tinklų numatytas pakeisti Pažagieniuose Panevėžio rajone.

    Kėdainiuose ketinama atnaujinti apie 0,45 kilometro vamzdynų Chemikų, Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių prieigose. Rokiškyje planuojama rekonstruoti apie 0,4 kilometro tinklų Panevėžio ir Vilties gatvių atšakose, o Zarasuose iki 0,12 kilometro Dariaus ir Girėno gatvėje.

    Ką duos modernizavimas

    Bendrovės skaičiavimu, įgyvendinus šiuos projektus per metus būtų sutaupoma apie 700 megavatvalandžių šilumos. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, prilygsta maždaug trijų 75 butų daugiabučių metiniam šilumos poreikiui.

    Rekonstrukcijų metu susidėvėję vamzdynai bus keičiami naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais. Taip pat numatoma diegti integruotą gedimų kontrolės sistemą, kuri padeda greičiau identifikuoti pažeidimus ir mažinti šilumos nuostolius tinkluose.

    Įtaka sąnaudoms ir taršai

    Efektyvesnis šilumos perdavimas paprastai reiškia mažesnį šilumos gamybai reikalingo kuro poreikį, todėl mažėja ir anglies dioksido emisijos. Tinklų atnaujinimas yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių stabilizuoti šilumos tiekimo kaštus, ypač ten, kur trasos yra senos ir nuostoliai didesni.

    „Aptarnaujame daugiau nei 63 tūkst. klientų, todėl patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas yra vienas pagrindinių Bendrovės prioritetų“, – sakė AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna.

    Bendrovės duomenimis, jos valdomų šilumos tinklų ilgis siekia apie 265 kilometrus. Nurodoma, kad modernizuota dalis sudaro 71 proc. visų trasų, arba apie 188 kilometrus, o suplanuoti darbai yra tęstinės programos dalis.

  • NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) įspėja, kad viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, aktyviai platinama klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis turinio gali būti sufabrikuota, o kai kuriais atvejais naudojami manipuliuoti vaizdai ar DI sugeneruota vaizdinė medžiaga.

    NKVC nurodo, kad internete pasirodo įrašų, kuriuose teigiama, esą Lietuvos teritorijoje skraido ne Lietuvos koviniai dronai, taip pat dalijamasi tariamomis jų kritimo vietų nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Institucija pabrėžia, kad tokia medžiaga gali būti sukurta ar pakoreguota siekiant sudaryti klaidingą įspūdį ir paskatinti emocines reakcijas.

    Lygiagrečiai platinami ir vienas kitam prieštaraujantys naratyvai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, o visa informacija apie incidentus tariamai išgalvota. NKVC teigimu, tokios versijos dažnai lydimos sąmokslo teorijų apie neva į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie esą organizuoja provokacijas.

    Centro vertinimu, melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, silpninti pasitikėjimą oficialia komunikacija ir apsunkinti institucijų darbą. NKVC atkreipia dėmesį, kad informacinėmis atakomis gali būti siekiama sukelti sumaištį, skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir destabilizuoti situaciją.

    NKVC ragina gyventojus išlikti budriems ir kritiškai vertinti sensacingus pranešimus apie dronus, ypač tuos, kurie plinta be aiškios kilmės ar patvirtinimo. Patariama nesidalyti nepatikrintais įrašais, tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose ir remtis oficialiais institucijų pranešimais.

    Ekspertai primena, kad DI įrankiai leidžia greitai sukurti tikroviškai atrodančias nuotraukas, vaizdo įrašus ar įrašų fragmentus, todėl vien vizualaus turinio nepakanka patikimumui įvertinti. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį į paskyros patikimumą, publikavimo laiką, kontekstą, o kilus abejonių – palaukti oficialaus paaiškinimo.

  • Naktis Zarasų savivaldybėje: jaunimas apie politiką, sprendimus ir tai, kas vyksta už kulisų

    Naktis Zarasų savivaldybėje: jaunimas apie politiką, sprendimus ir tai, kas vyksta už kulisų

    Trečiadienį, gegužės 20 dieną, Zarasų rajono savivaldybėje surengtas renginys Naktis savivaldybėje subūrė jaunus žmones, savivaldos atstovus ir svečius atviram pokalbiui apie jaunimo politiką ir dalyvavimą sprendimų priėmime. Organizatoriai akcentavo, kad renginio tikslas buvo priartinti savivaldą prie jaunimo ir paskatinti aktyviau įsitraukti į vietos bendruomenės gyvenimą.

    Vakaro metu taip pat paminėtas Lietuvos jaunimo politikos 30-metis. Ši sukaktis tapo proga aptarti, kaip per tris dešimtmečius kito jaunimo įsitraukimo formos, kokie mechanizmai veikia savivaldybėse ir kodėl nuoseklus dialogas tarp institucijų ir jaunų žmonių išlieka vienu svarbiausių pasitikėjimo pagrindų.

    Ką jauni žmonės nori girdėti

    Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Jevgenijus Šuklinas. Pokalbyje aptartos jaunimui aktualios temos, nuo pilietinio aktyvumo iki praktinių kliūčių, su kuriomis susiduriama bandant įsitraukti į sprendimų priėmimą vietos lygmeniu.

    „Jaunimo balsas savivaldoje svarbus ne tik dėl idėjų, bet ir dėl ilgalaikės atsakomybės už savo miestą ir rajoną“, – sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

    Dalyviai taip pat kėlė klausimus apie stereotipus, dėl kurių politika jauniems žmonėms neretai atrodo tolima ar nepatraukli. Diskusijoje akcentuota, kad sprendimų priėmimo procesai yra kasdienis, dažnai nematomas darbas, o didelė dalis rezultatų gimsta ne viešuose pasisakymuose, bet susitikimuose, derinimuose ir ilgose procedūrose.

    Politikos užkulisiai ir savivalda

    Renginyje kalbėta ir apie tai, kaip atrodo politiko darbo rutina bei kokie iššūkiai kyla dirbant su rinkėjų lūkesčiais ir ribotais ištekliais. Akcentuota, kad savivaldybės lygmeniu sprendimai dažniausiai tiesiogiai paliečia kasdienybę, nuo jaunimo užimtumo iki viešųjų paslaugų kokybės.

    Diskusiją moderavo Simona Matusevičiūtė. Prie pokalbio prisijungė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė ir Savivaldybės tarybos narys Ramūnas Keršys, pasidaliję įžvalgomis apie jaunimo lūkesčius bei realius būdus, kaip juos įtraukti į vietos sprendimus.

    Vakaro dalis su muzika

    Antroje renginio dalyje pasirodė atlikėjas Pijus Opera. Organizatorių teigimu, pasirodymas buvo interaktyvus, įtraukė publiką ir suteikė vakarui lengvesnį toną po diskusijų apie viešąjį gyvenimą ir atsakomybę.

    Renginio organizatoriai dėkojo visiems dalyviams ir prisidėjusiems prie įgyvendinimo. Taip pat padėkota Zarasų rajono savivaldybės kultūros centrui už pagalbą, UAB „Danvita“ už paramą produkcija bei fotografui Domui Gilbrantui už renginio akimirkų įamžinimą.

  • Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Gegužės 20 ir 21 dieną dalis Lietuvos gyventojų, tarp jų ir Utenos apskrities savivaldybių žmonės, mobiliuosiuose telefonuose gavo pranešimus apie oro pavojų. Tokie perspėjimai gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti, ką reiškia skirtingos spalvos ir kokių veiksmų tikimasi iš gyventojų.

    Lietuvoje naudojami trys oro pavojaus perspėjimų lygiai, kurie pranešimuose dažniausiai atskiriami spalvomis. Kiekvienas lygis siunčiamas atskiru pranešimu, o situacijai pasikeitus gyventojai turi sulaukti naujo įspėjimo arba atšaukimo.

    Ką reiškia skirtingos spalvos?

    Geltonas perspėjimas – tikėtinas oro pavojus. Tai reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija vertinama kaip potencialiai pavojinga, todėl žmonės raginami išlikti budrūs, numatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas perspėjimas – oro pavojus. Jis skelbiamas, kai neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje. Gavus tokį pranešimą, būtina nedelsiant vykdyti nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Baltas pranešimas reiškia, kad oro pavojaus nėra. Tai signalas, jog galima palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir toliau sekti naujausius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus oro pavojaus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlaikyti ramybę ir veikti kryptingai. Patikimiausia informaciją sekti per nacionalinį transliuotoją LRT, taip pat tikrinti mobiliajame telefone gaunamus perspėjimus ir kitus oficialius civilinės saugos pranešimus.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, kuo skubiau reikia ieškoti priedangos: rūsio, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia apsaugą. Jei priedanga nepasiekiama greitai, rekomenduojama rinktis saugiausią patalpą pastato viduje, pavyzdžiui, rūsį ar kambarį be langų.

    Slėpdamiesi patalpose, laikykitės dviejų sienų taisyklės, tai yra, rinkitės vietą, kur tarp jūsų ir lauko yra bent dvi sienos. Taip pat verta pasirūpinti artimaisiais, perspėti kaimynus, o jei liekate namuose, sumažinti rizikas: užtraukti užuolaidas, saugoti augintinius ir vengti būti prie langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, pasiimkite svarbiausius daiktus: asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir, jei turite, nešiojamą radiją su atsarginėmis baterijomis. Taip pat svarbu be būtinos priežasties neapkrauti ryšio linijų ir skambinti tik prireikus skubios pagalbos.

    Kodėl svarbu laukti atskiro atšaukimo?

    Gyventojai informuojami apie kiekvieną perspėjimo lygį atskiru pranešimu, todėl vien tik geltonas įspėjimas nereiškia, kad situacija baigėsi, o raudonas įspėjimas gali būti atšauktas tik gavus naują pranešimą. Praktikoje tai padeda išvengti klaidingų interpretacijų ir leidžia institucijoms greitai atnaujinti informaciją pagal realią situaciją.

    Jei gavote geltoną perspėjimą, tai signalas pasiruošti ir sekti žinias iki tol, kol bus paskelbta, kad oro pavojaus nėra, arba kol situacija pasikeis į raudoną. Tokiais atvejais svarbiausia yra budrumas, aiškus veiksmų planas ir gebėjimas greitai pasiekti saugią vietą.

  • Infoturas Ignalinoje: žurnalistams pristatytos naujos vietos, socialinis verslas ir sugrįžę medikai

    Infoturas Ignalinoje: žurnalistams pristatytos naujos vietos, socialinis verslas ir sugrįžę medikai

    Gegužės 21 dieną Ignalinos rajono savivaldybė surengė tradicinį Infoturą, į kurį pakvietė nacionalinės žiniasklaidos atstovus. Vizito tikslas buvo supažindinti su turizmo naujienomis, bendruomenių iniciatyvomis ir žmonėmis, kurie į Ignaliną grįžo gyventi bei dirbti arba čia atvyko kurti savo veiklų.

    Žurnalistus sutiko savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas, pabrėžęs, kad Ignalinoje patogu gyventi ir dirbti, o kokybiškam gyvenimui reikalingos paslaugos pasiekiamos vietoje. Pasak jo, rajono stiprybė yra ne tik gamta, bet ir žmonės, kurie kuria vietos identitetą.

    Turizmo naujienos ir nauji objektai

    Infoturo dalyviai keturiose grupėse aplankė šiemet lankytojams duris atvėrusį Dūkšto dvarą ir susipažino su jo kultūrine istorija. Taip pat pristatytas Palūšėje pernai įkurtas Istorinių augalų sodas ir šiuo metu vystomas Mėnulio laboratorijos projektas.

    Maršrutuose buvo ir Rojuje esantis Prof. Adomo Hrebnickio muziejus, minintis 65-erių metų veiklos sukaktį. Lankytas ir „Ievalaukis“, 6,5 hektaro teritorijoje siūlantis aktyvaus sporto bei ramaus poilsio paslaugas.

    Dalyviams pristatytas Kazitiškio seniūnijoje veikiantis „Gėrio ūkis“, kuriame kuriami žolelių, arbatų, miško gėrybių ir pirties produktai. Aplankyta „Sūrio kelio“ svetyčia ir ūkis, taip pat Mėčionių kaime esanti Jakštų sodyba, išlaikanti daugiau nei 300 metų giminės istorijos pėdsakus.

    Bendruomenės ir socialinis verslas

    Infoturo programoje dėmesys skirtas ir socialinėms iniciatyvoms: aplankyta Naujojo Daugėliškio bendruomenė, Gyvų istorijų muziejus, susipažinta su Socialinių dirbtuvių veikla ir kūrybiniais projektais. Taip pat pristatyta bendrystė su kavine „Šeimos virtuvė“.

    Žurnalistams pristatytas savivaldybės remiamas MB Švenčionėlių bistro projektas Restoranas „Žolynė“, siekiantis plėtoti inovatyvaus socialinio verslo modelį. Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos svarbios ne tik užimtumui, bet ir vietos paslaugų įvairovei bei bendruomenių tvarumui.

    Žmonės, kurie kuria krašto dvasią

    Ignalinos kraštas dažniausiai siejamas su ežerais, pušynais ir ramesniu gyvenimo ritmu, tačiau Infoturo metu ryškiausiai atsiskleidė vietos žmonių istorijos. Dalis pašnekovų į Ignaliną grįžo iš didmiesčių, kiti atvyko čia įgyvendinti profesinių ar kūrybinių sumanymų.

    Infoturo metu kalbinta įvairių idėjų iniciatorė Indrė Gruodienė, Naujojo Daugėliškio gyventojas Almantas Junke Barkovskis, verslininkė ir kulinarė Eglė Sikorskytė, taip pat Monika Šimonėlė ir jos pagalbininkė dukra Liepa. Taip pat pristatyti į kraštą grįžusieji Solveiga Stanevičiūtė, Audinga Čeponytė ir prof. Remigijus Noreika.

    Žurnalistai bendravo ir su Lietuvos bei Ignalinos krašto Metų mokytojomis Virginija Stugliene ir Nijole Trinkūniene, taip pat su aktyvia gimnaziste Gintaute Šriubėnaite. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda parodyti regiono potencialą per realias profesines ir gyvenimo istorijas.

    Dėmesio sulaukė ir nauji rajono gyventojai, prie vietos sveikatos paslaugų stiprinimo prisidedantys gydytojai Arnas ir Luiza Ulevičiai. Taip pat pristatyta slaugytoja, palydėjimo dula ir knygų autorė Laima Baršauskienė bei menotyrininkė Beatričė Vanagaitė, dirbanti bibliotekos projektų vadove.

    Vienas iš Infoturo dalyvių ir palydėtojų buvo gidas bei kelionių organizatorius Adomas Davalga, įsikūręs Gaveikėnuose ir siūlantis maršrutus po Ignalinos kraštą. „Šis kraštas pilnas įdomių, seną istoriją turinčių vietų. Tikėjomės, kad čia bus gerai, bet kad taip gerai, tikrai ne…“, – sakė Adomas.

    Šių metų Infoturas turėjo ir netikėtą įvykį: dienos pabaigoje buvo paskelbtas oro pavojus, todėl dalyviams teko slėptis priedangose. Pasak organizatorių, situacija baigėsi sklandžiai, o vakare įvyko aptarimas ir pasidalijimas įspūdžiais „Šeimos virtuvėje“.

    Ignalinos rajono savivaldybė padėkojo visiems priėmusiems, pristatymus rengusiems ir prie programos prisidėjusiems žmonėms. Organizatorių teigimu, Infoturas išlieka viena priemonių, padedančių nuosekliai pristatyti regiono turizmo kryptis, paslaugų naujoves ir bendruomenių kuriamą pridėtinę vertę.

  • Biržų rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: kaip ir iki kada atiduoti balsą?

    Biržų rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: kaip ir iki kada atiduoti balsą?

    Biržų rajono savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti į dalyvaujamąjį biudžetą ir nuo 2026 metų gegužės 22 dienos iki birželio 20 dienos (imtinai) balsuoti už gyventojų pasiūlytas projektų idėjas. Savivaldybė pabrėžia, kad daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos bus įgyvendinamos 2026 metais.

    Balsuoti galima dviem būdais: elektroniniu būdu savivaldybės interneto svetainėje arba atvykus į seniūnijų patalpas jų darbo metu. Elektroniniam balsavimui būtina patvirtinti tapatybę per elektroninę autentifikacijos sistemą, o balsuojant gyvai reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    Šiemet gyventojai pateikė dvi projektų idėjas, kurių bendra siūloma vertė siekia 99 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad abi idėjos atitiko nustatytus reikalavimus, todėl jos pateikiamos gyventojų balsavimui.

    Balsuoti gali Biržų rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, kuriems yra ne mažiau nei 16 metų. Vienas gyventojas gali balsuoti vieną kartą, atiduodamas po vieną balsą už kiekvieną atrinktą projektą.

    2026 metų savivaldybės biudžete gyventojų projektų idėjoms finansuoti numatyta skirti 50 000 eurų. Ši suma reiškia, kad balsavimo rezultatai ne tik parodys bendruomenės prioritetus, bet ir nulems, kurioms idėjoms bus skiriamas realus finansavimas įgyvendinimui.

    Dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėse paprastai laikomas viena iš praktinių priemonių gyventojams tiesiogiai prisidėti prie aplinkos gerinimo: nuo viešųjų erdvių sutvarkymo iki mažesnių infrastruktūros sprendimų. Biržų rajono savivaldybė ragina gyventojus pasinaudoti balsavimo laikotarpiu ir išreikšti nuomonę, kurios idėjos labiausiai reikalingos bendruomenei.