CP v2

Category: Regionai

  • Miesto centre kertami žuvę medžiai: kur tiksliai vyks darbai ir kaip keisis K. Sirvydo skveras

    Artimiausiu metu miesto centre planuojama pašalinti žuvusius medžius K. Sirvydo skvere ir Vokiečių gatvėje. Šie darbai numatomi siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir eismo dalyvių saugumą, ypač po audrų ar stipresnio vėjo, kai sausi kamienai ir šakos gali kelti didesnę riziką.

    K. Sirvydo skvere bus šalinamos trys žuvusios mažalapės liepos, kurių kamienų skersmuo siekia 40, 37 ir 58 centimetrus. Taip pat numatyta pašalinti išdžiūvusius totorinį ir paprastąjį klevus, kurių skersmenys yra 21 ir 40 centimetrų.

    Vokiečių gatvėje planuojama pašalinti dvi žuvusias liepas, kurių kamienų skersmenys yra 40 ir 21 centimetras. Tokie darbai dažniausiai atliekami tada, kai medžių būklė nebeleidžia jų išsaugoti, o laikinos priemonės, pavyzdžiui, papildomas genėjimas, nebesuteikia pakankamo saugumo.

    Numatomas genėjimas ir dirvožemio gerinimas

    Be šalinimo darbų, K. Sirvydo skvere numatytas ir stipriai apdžiūvusių medžių sanitarinis genėjimas. Jo metu bus pašalinamos sausos, pažeistos ar pavojingos šakos, kad likę medžiai būtų saugesni ir galėtų toliau augti.

    Skvere taip pat planuojama įgyvendinti dirvožemio gerinimo priemones, skirtas augančių medžių būklei ir gyvybingumui stiprinti. Tokios priemonės paprastai orientuotos į šaknų zonos sąlygų gerinimą, nes miesto centre medžius dažnai silpnina suslėgtas gruntas, druskos, sausros ir ribota vandens infiltracija.

    Ar bus atsodinami nauji medžiai?

    Skelbiama, kad bus vertinamos galimybės pašalintus medžius pakeisti naujais želdiniais, atsižvelgiant į konkrečios vietos sąlygas. Miesto aplinkoje atsodinimui svarbūs veiksniai yra požeminės komunikacijos, šaligatvių plotis, dirvožemio tūris šaknims ir pasirenkamų rūšių atsparumas sausrai bei ligoms.

    Numatomi darbai pristatomi kaip priemonės, padėsiančios užtikrinti želdinių saugumą ir kartu išsaugoti vertingus skvero želdinius. Gyventojams pokyčiai labiausiai bus matomi ten, kur medžiai šalinami dėl visiško nudžiūvimo, tačiau dalyje teritorijų akcentuojamas tikslas stiprinti ir išlaikyti dar gyvybingus medžius.

  • Bendrojo naudojimo objektų administratorius: ką turi žinoti Architektų g. 101 ir A. Jakšto g. 16 gyventojai

    Daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas reiškia, kad už namo priežiūrą, remontų organizavimą ir atsiskaitymus atsakinga bus savivaldybės paskirta įmonė ar administratorius. Tokiais atvejais gyventojams aktualiausia, kokioms namo dalims tai taikoma ir kaip bus priimami sprendimai dėl darbų bei išlaidų.

    Paprastai administratoriaus paskyrimas taikomas bendrosioms konstrukcijoms ir inžinerinėms sistemoms: laiptinėms, stogui, fasadui, vamzdynams, šildymo ir vandens sistemoms, elektros instaliacijai bendrose erdvėse. Administratorius taip pat organizuoja avarinių situacijų šalinimą, rangovų parinkimą ir užtikrina privalomų patikrų atlikimą.

    Gyventojams svarbu suprasti, kad administravimas nereiškia automatinio didelio remonto. Tačiau atsiranda pareiga apmokėti faktiškai suteiktas paslaugas, patvirtintus darbus ir administravimo išlaidas pagal nustatytą tvarką, o sprendimai dėl didesnių projektų paprastai derinami su butų ir kitų patalpų savininkais.

    Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl skaidrumo: kaip bus skaičiuojami mokesčiai, kaip gyventojai gaus ataskaitas ir kaip galės teikti pastabas. Dėl to verta iš karto pasitikslinti, kur bus skelbiami planuojami darbai, kaip teikiami pasiūlymai ir per kiek laiko administratorius privalo atsakyti į paklausimus.

    Jeigu gyventojai nesutinka su paskyrimu arba nori pasirinkti kitą administravimo modelį, dažniausiai yra galimybė inicijuoti savininkų sprendimą dėl bendrijos steigimo ar kito administratoriaus pasirinkimo. Tam reikalinga laikytis nustatytų procedūrų ir terminų, todėl svarbiausia nedelsti ir kreiptis į savivaldybę ar namo atstovus dėl tikslių veiksmų.

    Konkrečiu atveju, susijusiu su Architektų gatvės 101 ir A. Jakšto gatvės 16 adresais, gyventojams rekomenduojama įsivertinti, ar namo dokumentai ir techninė būklė yra sutvarkyti, ar yra susikaupusių defektų, ir kokie darbai galėtų būti įtraukti į artimiausią planą. Tai leidžia išvengti netikėtų sąskaitų ir užtikrina, kad prioritetas būtų skiriamas saugai bei būtiniems remontams.

  • Vilniaus rajono kvietimas skinti lubinus: gražios puokštės idėja, kuri realiai stabdo invaziją

    Vilniaus rajono kvietimas skinti lubinus: gražios puokštės idėja, kuri realiai stabdo invaziją

    Vilniaus rajono savivaldybė šiemet ragina gyventojus skinti pakelėse ir pievose gausiai žydinčius gausialapius lubinus, tačiau ne vien dėl grožio namams. Pasak savivaldybės, tai paprastas būdas prisidėti prie invazinės rūšies plitimo mažinimo, kol augalai dar nespėjo subrandinti sėklų.

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius pabrėžė, kad net vienas nuskintas žiedynas gali turėti praktinę naudą. „Kviečiame suderinti estetinį malonumą su naudinga misija – skindami lubinų žiedus, apribojame šio augalo plitimą sėklomis ir stabdome jo invaziją“, – sakė V. Vansavičius.

    Kartu savivaldybė prašo elgtis atsakingai ir nenešti nužydėjusių stiebų su susiformavusiomis sėklomis į kitas vietas, kad invazija nebūtų netyčia paskleidžiama dar plačiau. Skinti rekomenduojama taip, kad būtų kuo mažiau mindomi kiti lauko augalai, taip pat svarbu gerbti privačios nuosavybės ribas.

    Kodėl lubinai laikomi problema

    Nors mėlyni ar violetiniai lubinų sąžalynai daugeliui atrodo įspūdingi, gausialapis lubinas Lietuvoje priskiriamas invazinėms rūšims. Jis sparčiai plinta pakelėse, pamiškėse ir apleistose pievose, sudarydamas tankius sąžalynus, kurie išstumia vietines pievų bei smėlynų augalų rūšis.

    Viena priežasčių, kodėl lubinai greitai užkariauja teritorijas, yra jų biologinės savybės. Šie augalai gyvena simbiozėje su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, todėl dirvožemis praturtinamas azotu, o tai keičia natūralių buveinių sąlygas ir sudaro pranašumą sparčiai augančioms, konkurencingoms rūšims.

    Kas veikia geriausiai

    Specialistai akcentuoja, kad efektyviausia priemonė yra reguliarus augalų naikinimas iki sėklų subrandinimo. Skynimas ir šienavimas žydėjimo metu padeda sumažinti sėklų kiekį, o tai ilgainiui silpnina populiaciją ir riboja plitimą į naujas teritorijas.

    Savivaldybė primena, kad kova su invazinėmis rūšimis dažniausiai duoda rezultatą tik tada, kai įsitraukia daug žmonių ir veiksmai kartojami ne vieną sezoną. Todėl, parsinešant lubinų puokštę, siūloma tai daryti atsakingai ir suvokiant tikslą: kuo mažiau sėklų turi patekti atgal į gamtą.

  • Ekskursija Generalinėje prokuratūroje: Vilniaus rajono jaunimui paaiškino atsakomybę ir pagalbos kelius

    Ekskursija Generalinėje prokuratūroje: Vilniaus rajono jaunimui paaiškino atsakomybę ir pagalbos kelius

    Birželio 3 dieną 13–17 metų jaunuoliai iš Vilniaus rajono lankėsi Lietuvos Respublikos prokuratūroje Vilniuje, Rinktinės gatvėje. Vizito metu jie iš arčiau susipažino su tuo, kaip veikia prokuratūra, kuo kasdien užsiima prokurorai ir kokios teisinės pasekmės gali kilti nepilnamečiams.

    Ekskursijoje dalyvavo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos mokiniai ir VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globotiniai. Jaunuoliams pristatyta prokuratūros istorija, institucijos vaidmuo baudžiamajame procese ir tai, kuo prokuroro darbas skiriasi nuo kitų teisėsaugos grandžių.

    Didžiausias dėmesys skirtas praktinėms situacijoms, su kuriomis paaugliai gali susidurti kasdienybėje. Kalbėta apie viliojimą į nusikalstamas veikas, spaudimą prisidėti prie neteisėtų veiksmų ir rizikas, kylančias bendraujant tiek realioje aplinkoje, tiek internete.

    Taip pat aptarti apsvaigimo atvejai, kai žmogus apsvaigsta ne savo noru, ir kaip tokiose situacijose elgtis saugiai. Jaunuoliai supažindinti, į ką atkreipti dėmesį pajutus grėsmę, kaip kuo greičiau kreiptis pagalbos ir kodėl svarbu kuo anksčiau apie tai pranešti atsakingoms institucijoms ar suaugusiesiems.

    Atskirai paaiškinta, nuo kokio amžiaus Lietuvoje gali būti taikoma atsakomybė už teisės pažeidimus ir kuo skiriasi administracinė bei baudžiamoji atsakomybė. Diskusijoje akcentuota, kad nepilnamečiams taikomos priemonės priklauso nuo amžiaus, veikos pobūdžio ir aplinkybių, o sprendimuose vertinamas ir prevencijos bei resocializacijos tikslas.

    Susitikimo metu jaunuoliai aktyviai uždavinėjo klausimus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjai Elenai Martinonienei. Pasak organizatorių, tokio formato vizitai padeda ne tik geriau suprasti teisėsaugos darbą, bet ir sustiprinti praktines žinias, ką daryti susidūrus su grėsmėmis ar neteisėtu spaudimu.

    Organizatorių teigimu, tai buvo pirmoji tokio pobūdžio ekskursija, subūrusi jaunimą iš skirtingų įstaigų. Vizitą organizavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patarėja, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Juliana Lipinska.

  • Europos geografinio centro projektas Vilniaus rajone: iki 2028-ųjų žadama nauja turizmo infrastruktūra

    Europos geografinio centro projektas Vilniaus rajone: iki 2028-ųjų žadama nauja turizmo infrastruktūra

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija gegužės 22 dieną su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto Europos geografinio centro pritaikymo turizmo poreikiams finansavimo sutartį. Numatyta, kad iki 2028 metų gegužės 31 dienos lankymui bus pritaikytas Girijos kraštovaizdžio draustinis ir jame esantis kultūros paveldo objektas – Bernotų piliakalnis su papiliu ir gyvenvietės papiliu.

    Projektas apima Europos geografinio centro teritoriją Girijos kaime (Nemenčinės seniūnija), kur siekiama pagerinti lankytojų patirtį ir užtikrinti patogesnį susisiekimą bei aiškesnę navigaciją. Savivaldybė pabrėžia, kad tai turėtų sustiprinti vietovės, kaip regioninio traukos taško, vaidmenį ir prisidėti prie turizmo srautų augimo.

    „Europos geografinis centras yra išskirtinis mūsų savivaldybės ir visos šalies reprezentacinis objektas. Šis projektas yra viena iš trijų savivaldybės planuojamų investicijų, kuriomis Europos geografinio centro teritoriją siekiame paversti kokybišku regioniniu edukaciniu, turistiniu ir kultūriniu traukos objektu“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pagal numatytus darbus planuojama įrengti takus su lauko ekspozicijos aikštelėmis, suformuoti aikštelę su privažiavimo taku, pastatyti informacinį stendą projekto viešinimui ir įrengti informacines rodykles. Taip pat numatomi riboženkliai, teritorijos apšvietimas bei mažosios architektūros statiniai, kurie turėtų pagerinti patogumą ir saugumą skirtingais metų laikais.

    Planuojama, kad atnaujinta infrastruktūra sudarys prielaidas turizmo paslaugų plėtrai ir skatins privačias investicijas funkcinėje zonoje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai dažnai veikia kaip katalizatorius vietos verslams, ypač apgyvendinimo, maitinimo, gidų paslaugų ir edukacinių veiklų srityse.

    Bendra projekto vertė siekia 600 000 eurų. Iš jų 300 000 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, 210 000 eurų – bendrojo finansavimo lėšos, o 90 000 eurų numatyta iš savivaldybės biudžeto.

    Projektas finansuojamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Naujos kartos Lietuva. Tokios investicijos Lietuvoje dažniausiai orientuotos į regionų konkurencingumo didinimą, vietos išteklių panaudojimą ir tvaresnį turizmo vystymą, kai lankymo infrastruktūra derinama su gamtos bei paveldo apsauga.

  • Rudaminos seniūnaičių sueiga birželio 10 dieną: darbotvarkėje 2026 metų išlaidų klausimas

    Rudaminos seniūnaičių sueiga birželio 10 dieną: darbotvarkėje 2026 metų išlaidų klausimas

    Birželio 10 dieną 12.00 valandą organizuojama Rudaminos seniūnijos seniūnaičių sueiga. Susitikimas vyks seniūnijos pastate Vilniaus gatvėje 4, Rudaminos miestelyje, taip pat bus sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu.

    Seniūnaičių sueiga yra darbo formatas, kuriame seniūnaitijoms atstovaujantys seniūnaičiai aptaria aktualius vietos bendruomenės klausimus, teikia pasiūlymus seniūnijai ir savivaldybei, derina veiklos prioritetus. Tokie susitikimai paprastai skirti sprendimams, susijusiems su kasdieniais gyventojų poreikiais ir vietos iniciatyvų įgyvendinimu.

    Šį kartą svarbiausias darbotvarkės klausimas susijęs su 2026 metų antrojo ketvirčio seniūnaičių išlaidomis, kurios patiriamos vykdant seniūnaičio veiklą. Sueigoje numatyta aptarti šių išmokų panaudojimo kryptis ir su tuo susijusias praktines detales.

    Taip pat bus nagrinėjami kiti klausimai, kuriuos sueigos dalyviai gali iškelti pagal aktualumą. Gyventojams, kurie turi pasiūlymų ar pastebėjimų dėl savo seniūnaitijos problemų, rekomenduojama juos perduoti seniūnaičiams iš anksto, kad jie būtų įtraukti į aptarimą.

    Dalyvavimas nuotoliniu būdu leidžia prisijungti ir tiems seniūnaičiams, kurie negali atvykti į vietą, tačiau nori dalyvauti sprendimų priėmime. Praktinė prisijungimo informacija paprastai pateikiama seniūnijos komunikacijos kanaluose arba perduodama tiesiogiai sueigos dalyviams.

  • Partnerystė vaiko gerovei: konferencijoje savivaldybėje ieškota, kaip greičiau padėti šeimoms

    Partnerystė vaiko gerovei: konferencijoje savivaldybėje ieškota, kaip greičiau padėti šeimoms

    Birželio 4 dieną Vilniaus rajono savivaldybės Didžiojoje salėje vykusi konferencija Partnerystė vaiko gerovei. Bendradarbiavimas kuria pokytį subūrė skirtingų sričių specialistus, kurie kasdien sprendžia vaikų ir šeimų problemas. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip greičiau atpažinti rizikas ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų vaiką laiku.

    Į diskusijas įsitraukė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, savivaldybių atstovai, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos ir teisėsaugos specialistai, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Toks dalyvių spektras atspindi vieną pagrindinių vaiko gerovės politikos principų: veiksmingos pagalbos neįmanoma sukurti vienos įstaigos pastangomis.

    Kas svarbiausia kasdienėje praktikoje?

    Konferencijos dalyvius mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikinęs vicemeras Algis Vaitkevičius akcentavo, kad vaiko gerovė yra bendras įsipareigojimas, o pasitikėjimas ir nuolatinis dialogas tarp institucijų tiesiogiai lemia pagalbos kokybę. Pasak jo, savivaldybės tikslas yra užtikrinti, kad pagalba vaikui ir šeimai būtų ne tik prieinama, bet ir veiksminga bei orientuota į žmogaus orumą.

    Renginyje kalbėjusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė pabrėžė, kad augančiame Vilniaus rajone didėja ir atsakomybė laiku pastebėti šeimų sunkumus. Ji išskyrė požiūrį, kad pagalba turi stiprinti šeimą ir ieškoti problemų šaknų, o ne remtis vien formaliosiomis procedūromis.

    Konferenciją atidariusi Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos vadovė Sigita Šimkienė atkreipė dėmesį į specialistų telkimosi svarbą. Pasak jos, būtent koordinavimas ir aiškūs susitarimai tarp skirtingų grandžių dažnai tampa skirtumu tarp pavėluotos ir laiku suteiktos pagalbos.

    Valstybės kryptys ir vaiko teisių prioritetai

    Pranešimų dalį pradėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, pristatydama socialinės politikos aktualijas, susijusias su vaiku ir šeima. Kontekste akcentuota, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai intervencijai, paslaugų prieinamumui savivaldybėse ir sklandžiam institucijų informacijos apsikeitimui, laikantis teisinių reikalavimų.

    Svarbias įžvalgas pateikė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė, kalbėjusi apie veiklos prioritetus ir pagalbą vaikams, susiduriantiems su elgesio sunkumais. Akcentuota, kad vertinant vaiko situaciją svarbu matyti ne vien elgesio apraiškas, bet ir platesnį gyvenimo aplinkybių kontekstą.

    „Vertindami vaiką turime matyti visą jo istoriją, o ne tik tai, kas matoma čia ir dabar“, – sakė A. Jakavonienė.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pristatė komisijos prioritetus, pabrėždama sisteminės stebėsenos poreikį ir tarpsektorinio bendradarbiavimo svarbą sprendžiant vaikams bei šeimoms kylančius iššūkius. Toks požiūris atliepia praktikų lūkestį turėti aiškius rodiklius, kurie padėtų savivaldybėms vertinti, ar priemonės veikia, ir kuriose grandyse stringa pagalba.

    Metodai, kurie padeda šeimai

    Praktinių sprendimų dalyje pristatyta multidimensinė šeimos terapija, apie ją kalbėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai Mindaugas Perkauskas ir Greta Zigmantavičienė. Šis metodas dažniausiai taikomas kompleksinėms situacijoms, kai šeimai reikalingas nuoseklus, kelių sričių specialistų koordinuojamas darbas.

    Po pertraukos NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė aptarė nevyriausybinių organizacijų vaidmenį, kai reikia lanksčių, greitai pritaikomų paslaugų ar emocinės paramos šeimoms. NVO dažnai tampa tiltu tarp institucijų ir šeimų, ypač kai šeimos vengia formalių struktūrų arba išgyvena pasitikėjimo krizę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pranešime apie vaikų saugumo iššūkius akcentavo, kad prevencija prasideda nuo ankstyvų signalų atpažinimo mokykloje, bendruomenėje ir sveikatos priežiūros sistemoje. Praktikoje tai reiškia ne tik reagavimą į jau įvykusį smurtą ar krizę, bet ir nuoseklų darbą su rizikos veiksniais.

    Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Lina Chmieliauskienė aptarė prevencijos ir intervencijų galimybes jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo srityje. Aptariant šią temą pabrėžta, kad mokyklų, šeimos gydytojų, psichikos sveikatos paslaugų ir socialinių darbuotojų grandys turi veikti kaip viena sistema, nes psichologiniai sunkumai dažnai pasireiškia keliuose gyvenimo kontekstuose vienu metu.

    Renginio pabaigoje VšĮ „Social Hug“ direktorius Egidijus Kuckailis pristatė sociokultūrinio projekto „Chillin Street“ patirtį, pabrėždamas, kad įtrauki veikla ir ryšio kūrimas su jaunimu gali tapti svarbia prevencijos dalimi. Konferenciją vainikavusioje diskusijoje dalyviai sutarė, kad nuolatinis, koordinuotas ir aiškiai apibrėžtas bendradarbiavimas yra pagrindinė sąlyga kuriant saugią ir palaikančią aplinką kiekvienam vaikui.

  • Kaune – nemokamos dainų ir šokių dirbtuvės visai vasarai: suplanuoti užsiėmimai ir koncertas

    Kaune – nemokamos dainų ir šokių dirbtuvės visai vasarai: suplanuoti užsiėmimai ir koncertas

    Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka šią vasarą tęsia projektą „Etnosodas“ ir kviečia kauniečius bei miesto svečius į atviras dainų ir šokių dirbtuves. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti gali visi norintys, nepriklausomai nuo patirties, o veiklos orientuotos į kartų bendrystę.

    Užsiėmimai vyks Kalniečių parko skaitykloje, kur visą vasarą bus galima ne tik dainuoti ir šokti, bet ir susipažinti su lietuvių folkloro tradicijomis. Biblioteka skelbia, kad renginiai nemokami, o programa sudaryta taip, kad būtų patraukli ir šeimoms su vaikais, ir jaunimui, ir senjorams.

    Dainavimai Kalniečių parke

    Dainų dirbtuvės startuoja birželio 9 dieną Kalniečių parko skaitykloje. Antradieniais 18 valandą pasidainavimus ves ansamblis „Kadujo“ ir jo vadovė etnomuzikologė Laura Lukenskienė.

    Dalyviai bus kviečiami dainuoti tiek senąsias, tiek vėlesnių laikų dainas, taip pat mokytis giedoti sutartines. Sutartinės yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir laikomos viena ryškiausių lietuvių daugiabalsio dainavimo tradicijų.

    Šokiai ir Joninės bendruomenėje

    Šokių užsiėmimai šiemet prasidės birželio 23 dieną 19 valandą Joninių šventėje Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje. Tradicinius pasišokimus ves folkloro muzikos duetas Medetka, žadantis supažindinti su pagrindiniais valso, fokstroto ir polkos žingsneliais.

    Vėliau šokių vakarai sugrįš į Kalniečių parko skaityklą, kur suplanuoti susitikimai liepos 23 dieną ir rugpjūčio 20 dieną 19 valandą. Organizatoriai teigia, kad repertuaras bus platus, o atmosfera labiau primins bendruomenišką vakaronę nei formalią pamoką.

    Valstybės dienos koncertas

    Vienu ryškiausių projekto akcentų įvardijamas Sauliaus Petreikio koncertas, skirtas Valstybės dienai. Pasirodymas Kalniečių parko skaitykloje numatytas liepos 3 dieną 19 valandą.

    Bibliotekos teigimu, atlikėjo programa klausytojams siūlo kelionę per skirtingus muzikinius pasaulius, o scenoje kartu pasirodys ir jo brolis Donatas Petreikis. Organizatoriai tikisi, kad koncertas taps proga į folkloro skambesį pažvelgti šiuolaikiškai ir įtraukti įvairaus amžiaus auditoriją.

    Rudenį projekto veiklos persikels į bibliotekos Girstupio padalinį, kur planuojamos folkloro dirbtuvės vaikams. Taip pat, bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, dalyviai bus kviečiami išbandyti tradicinius lietuvių amatus ir geriau suprasti jų vietą šiuolaikinėje kasdienybėje.

    „Svarbiausia čia – smalsumas ir noras patirti senąją lietuvių tradiciją“, – teigia organizatoriai. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o partneriais įvardijamos asociacija „Kadujo“ ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija.

  • Kauno rajono seniūnijų sporto žaidynės: komandas burti kviečia iki birželio 17 dienos

    Kauno rajonas kviečia seniūnijas suburti komandas ir dalyvauti seniūnijų sporto žaidynėse, kurios vyks birželio 27 dieną. Tai yra 2026 metais Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių pirmasis etapas Kauno rajone.

    Dalyvavimas planuojamas komandomis, todėl seniūnijoms raginama iš anksto susitarti dėl atstovų ir pasirengimo. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas ne tik rezultatams, bet ir bendruomenių įsitraukimui bei aktyviam laisvalaikiui.

    Svarbiausia sąlyga norint dalyvauti yra išankstinė registracija. Komandos seniūnijose turi būti užregistruotos iki birželio 17 dienos, kad organizatoriai galėtų suderinti dalyvių skaičių ir varžybų eigą.

    Kauno rajono etapas yra dalis nacionalinės sistemos, kai pirmiausia vyksta atrankos savivaldybėse, o vėliau stipriausios komandos tęsia kovą tolesniuose etapuose. Tokia struktūra leidžia į varžybas įtraukti daugiau vietos bendruomenių ir išlaikyti aiškų kelią iki finalinių startų.

    Norintys dalyvauti gyventojai kviečiami kreiptis į savo seniūniją dėl komandos sudėties, registracijos ir tikslesnės varžybų dienos informacijos. Papildomos detalės, įskaitant rungtis ir tvarkaraštį, paprastai pateikiamos seniūnijų ir savivaldybės komunikacijos kanaluose.

  • Karščio bangai įsibėgėjant Kaune grįžo vandens dulksnos: kur mieste jos veikia kasdien?

    Karščio bangai įsibėgėjant Kaune grįžo vandens dulksnos: kur mieste jos veikia kasdien?

    Prasidėjus kalendorinei vasarai ir dažnėjant karštesnėms dienoms, Kauno viešosiose erdvėse vėl veikia keturios vandens dulksnų stotelės. Jos skirtos padėti greičiau atsigaivinti miesto centre ir poilsio zonose, kai oro temperatūra pakyla, o saulės spinduliuotė tampa intensyvesnė.

    Vandens dulksnos Kaune praeivius vėsina kasdien nuo 11 iki 21 valandos. Tokie sprendimai ypač aktualūs per karščio bangas, kai dėl perkaitimo didėja rizika vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie daug laiko praleidžia lauke.

    Mieste taip pat veikia 15 lauko gertuvių, kuriose galima atsigaivinti geriamuoju vandeniu arba įsipilti jo į daugkartinę tarą. Bendrovė „Kauno vandenys“ nurodo, kad gertuvės įrengtos patogiose, žmonių gausiai lankomose vietose – parkuose, skveruose ir aktyvaus laisvalaikio erdvėse.

    Atsigaivinti galima Studentų skvere, prie Zoologijos sodo, Kauno marių prieplaukoje (Masiulio gatvėje), Draugystės, Girstučio, Kalniečių ir Santakos parkuose. Geriamojo vandens stotelės taip pat įrengtos šalia Lampėdžių paplūdimio, prie Trijų Mergelių tilto, prie Kauno pilies, prie Dainų slėnio, A. Smetonos alėjoje, Griunvaldo, S. Daukanto ir Sporto gatvėse.

    Šį sezoną gertuvių tinklą planuojama papildyti dar dviem geriamojo vandens fontanėliais Lampėdžių paplūdimio teritorijoje. Savivaldybė ir vandens tiekėjai tokiais sprendimais siekia skatinti naudotis viešai prieinamu vandeniu, mažinti vienkartinio plastiko vartojimą ir sudaryti patogias sąlygas gyventojams karščio metu.

    Specialistai primena, kad per karštį svarbu reguliariai gerti vandenį, vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje vidurdienį ir daryti pertraukas pavėsyje. Tokiose situacijose vandens dulksnos ir lauko gertuvės tampa paprasta, bet veiksminga pagalba mieste judantiems pėstiesiems, dviratininkams ir šeimoms su vaikais.