CP v2

Category: Regionai

  • Vilkaviškyje atnaujinama 2023–2029 strategija: gyventojai kviečiami siūlyti civilinės saugos veiklas

    Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė pradėjo rengti vietos plėtros 2023–2029 metų strategijos pakeitimus. Numatyta strategiją papildyti naujomis veiklomis civilinės saugos srityje, orientuotomis į gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Pasak iniciatorių, pakeitimais siekiama stiprinti bendruomenės atsparumą ir didinti visuomenės informuotumą. Praktinis tikslas – kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip elgtis kilus pavojui ir kaip pasiruošti iš anksto, kol pagalba dar tik pakeliui.

    Planuojama organizuoti mokymus, praktinius užsiėmimus, situacijų simuliacijas ir informacinius renginius. Tokios veiklos dažniausiai apima pirmosios pagalbos pagrindus, evakuacijos ir priedangų temą, ryšio bei būtiniausių atsargų planavimą, taip pat aiškias veiksmų schemas šeimai ir kaimynystei.

    Rengiant strategijos pakeitimus kviečiami įsitraukti vietos gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, jaunimo atstovai, įstaigos ir kiti suinteresuoti asmenys. Pateikti pasiūlymai padės tiksliau įvardyti, kokių civilinės saugos veiklų labiausiai reikia Vilkaviškyje ir kaip jas pritaikyti skirtingoms auditorijoms.

    Pasiūlymų laukiama iki 2026 metų gegužės 29 dienos el. paštu [email protected]. Gauti pasiūlymai bus įvertinti rengiant galutinį strategijos pakeitimo variantą.

  • Oro atakos pavojus Visagine atšauktas: KAM skelbia statusą balta ir primena, ką daryti pastebėjus droną

    Oro atakos pavojus Visagine atšauktas: KAM skelbia statusą balta ir primena, ką daryti pastebėjus droną

    Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad oro atakos pavojus Visagino savivaldybėje atšauktas, o perspėjimo statusas pakeistas į baltą. Tai reiškia, kad gyventojai gali tęsti įprastą veiklą, tačiau raginami išlikti budrūs.

    Anksčiau dalyje Lietuvos rajonų buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas apie galimą oro pavojų. KAM aiškino, kad statusas geltona reiškia, jog ataka dar nevyksta, bet yra tikėtina, todėl tai laikoma prevencine civilinės saugos priemone.

    Vilniaus apskrityje tuo metu buvo paskelbtas signalas raudona, o gyventojams nurodyta nedelsiant eiti į priedangas. Tokie pranešimai skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę ir sumažinti riziką, kol tarnybos įvertina situaciją.

    Priežastimi įvardyta Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos stebėta radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Kartu buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, o atsakingos institucijos vertino galimus scenarijus.

    KAM primena, kad pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą būtina skambinti numeriu 112 ir prie jo nesiartinti. Taip pat rekomenduojama išlikti ramiems, iš anksto numatyti saugią vietą ir sekti oficialius institucijų pranešimus.

    Institucijos pabrėžia, kad perspėjimo sistemos veikia tam, kad gyventojai laiku gautų aiškias instrukcijas, o tarnybos galėtų koordinuoti veiksmus. Statusų keitimas atspindi atnaujintą rizikos vertinimą, todėl svarbu reaguoti būtent į naujausią oficialią informaciją.

  • „Tradicijų paveldėtojai“: paskelbti XV konkurso nugalėtojai, dalyvių skaičius pasiekė rekordą

    „Tradicijų paveldėtojai“: paskelbti XV konkurso nugalėtojai, dalyvių skaičius pasiekė rekordą

    Baigėsi visos XV respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkurso–festivalio „Tradicijų paveldėtojai“ 2026 metų perklausos, o komisija paskelbė šių metų laureatus ir diplomantus. Organizatoriai pabrėžia, kad šis etapas ypač svarbus etninės kultūros bendruomenei, nes parodo, kaip tradicijos perduodamos jaunajai kartai.

    Šių metų perklausos vyko keliais formatais ir skirtinguose regionuose. Gegužės 9 dieną jaunieji atlikėjai rinkosi Visagino kultūros centre „Draugystė“, o gegužės 16 dieną Vilniaus perklausa tradiciškai surengta Šv. Kotrynos bažnyčioje.

    Dalis pasirodymų, įskaitant Klaipėdos krašto ir kitų vietovių dalyvių programas, komisijai buvo pateikta nuotoliniu būdu įrašais. Toks sprendimas leido išplėsti geografiją ir sudaryti galimybes dalyvauti kolektyvams, kuriems sudėtinga atvykti į gyvas perklausas.

    Organizatoriai skelbia, kad 2026 metais konkursas–festivalis fiksavo rekordinį mastą: jame dalyvavo apie 1 500 dalyvių ir 75 kolektyvai. Tai didžiausias rodiklis per penkiolikos metų renginio istoriją.

    Renginys išsiskyrė ir dalyvių kultūrine įvairove: programas pristatė armėnų, baltarusių, kartvelų, lenkų, lietuvių, romų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių, žydų bei Lietuvos sentikių bendruomenių atstovai. Pasak organizatorių, į pasirodymus įtraukiant ir vyresnio amžiaus atlikėjus siekta sustiprinti gyvą tradicijų perdavimą iš kartos į kartą.

    Perklausose vertintas ne tik atlikimo tikslumas, bet ir santykis su tradicija, jos pajauta bei gebėjimas prasmingai perteikti repertuarą šiuolaikinei auditorijai. Komisijos sprendimu kolektyvams suteikti I, II ir III laipsnio laureatų vardai, taip pat įteikti diplomai.

    Folkloro kategorijos pirmosios premijos laureatai lapkritį bus pakviesti į baigiamąjį koncertą Vilniaus rotušėje. Šis koncertas taps simboline festivalio kulminacija, kurioje pasirodys geriausiai įvertinti jaunieji atlikėjai.

    Ne tik konkursas, bet ir ugdymas

    „Tradicijų paveldėtojai“ apima ir platesnį veiklų spektrą: konsultacijas dalyviams ir vadovams, meistriškumo kursus, koncertus–paskaitas mokyklose bei edukacines iniciatyvas. Tokios veiklos padeda ne tik pasirengti scenai, bet ir nuosekliai gilinti tradicinės kultūros pažinimą.

    Festivalio rengėjai atkreipia dėmesį, kad globalėjančios masinės kultūros sąlygomis vaikų etnokultūrinis ugdymas šeimose dažnai silpnėja. Dėl to tokie konkursai–festivaliai tampa viena iš nedaugelio erdvių, kur tradicija patiriama praktiškai, per gyvą atlikimą, bendrystę ir bendruomeninį mokymąsi.

    Dėmesys tautinių bendrijų metams

    2026 metų programa siejama su Tautinių bendrijų metais, todėl daugiau dėmesio skiriama Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrai ir jos perdavimui jaunimui. Organizatorių teigimu, festivalis veikia kaip platforma, kurioje skirtingų kultūrų vaikai ir jaunimas susitinka ne tik varžytis, bet ir kurti dialogą per bendrą muzikinę ir etnografinę patirtį.

    Konkurso–festivalio organizatorius VšĮ Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras dėkoja kolektyvams, jų vadovams, partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo. Nugalėtojų sąrašai ir sprendimų detalės skelbiami organizatorių kanaluose.

  • Visaginas tariasi su „LTG LINK“: kuriama darbo grupė, taikomasi į traukinį į Daugpilį žiemą

    Visaginas tariasi su „LTG LINK“: kuriama darbo grupė, taikomasi į traukinį į Daugpilį žiemą

    Visagino savivaldybė praneša, kad gegužės 20 dieną nuotoliniame susitikime su „LTG LINK“ sutarta formuoti bendrą darbo grupę bendradarbiavimo sutarčiai parengti. Į ją planuojama deleguoti iki 3 savivaldybės administracijos atstovų, kurie kartu su vežėjo komanda derins teisinius ir organizacinius klausimus.

    Pasak savivaldybės, aptariant galimą maršruto atnaujinimą nutarta suteikti mandatą Visagino merui pradėti derybas su kaimyninėmis savivaldybėmis. Siekiama išsiaiškinti, kurios jų būtų suinteresuotos prisidėti prie traukinių susisiekimo su Latvijos Daugpiliu atkūrimo.

    „Planuojama, kad susisiekimas bus atnaujintas jau šių metų gruodžio 15 dieną, prieš pat Kalėdas. Savaitgaliais kursuos bandomieji reisai, leisiantys tiek visaginiečiams, tiek Daugpilio gyventojams patogiai aplankyti kaimyninį miestą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Tokio pobūdžio pilotiniai reisai paprastai naudojami tam, kad realiomis sąlygomis būtų patikrintas keleivių srautas, tvarkaraščio patogumas ir maršruto sąnaudos. Jei paklausa pasiteisina, vėliau sprendžiama dėl dažnesnio kursavimo, sezoninio grafiko ar integravimo į nuolatinį maršrutų tinklą.

    Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausi klausimai darbo grupei bus susiję su maršruto modeliu, atsakomybių pasidalijimu ir praktiniais keleivių aptarnavimo sprendimais. Susitikime taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai ir specialistai, atsakingi už vietos ūkio ir infrastruktūros klausimus.

  • Gegužės 21 dieną minima Tautinių bendrijų diena: kuo išskirtinis Visaginas ir jo bendruomenės

    Gegužės 21 dieną minima Tautinių bendrijų diena: kuo išskirtinis Visaginas ir jo bendruomenės

    Gegužės 21 dieną Lietuvoje minima Tautinių bendrijų diena. Ši data skirta priminti, kad šalyje gyvenančios tautinės bendrijos prisideda prie valstybės kultūrinės įvairovės, bendruomeniškumo ir tarpusavio pagarbos.

    Seimas 2013 metais gegužės 21-ąją paskelbė Tautinių bendrijų diena, pabrėždamas siekį saugoti Lietuvoje gyvenančių tautų savitumą, laisvę ir bendradarbiavimą. Ši proga dažnai minima savivaldybėse, kuriose tautinė įvairovė yra ryškiausia.

    Visaginas – daugiakultūris miestas

    Visaginas išsiskiria kaip vienas daugiakultūriškiausių Lietuvos miestų, kuriame susitelkusios skirtingų tautybių ir tradicijų bendruomenės. Miesto tapatybę formuoja įvairiakalbė aplinka, skirtingos kultūrinės patirtys ir aktyvus bendruomeninis gyvenimas.

    Ši įvairovė atsispindi kasdienybėje: nuo kultūrinių renginių ir švenčių iki švietimo, nevyriausybinių organizacijų veiklos ir tarpusavio pagalbos iniciatyvų. Savivaldybė pabrėžia, kad skirtingos bendruomenės stiprina miesto atsparumą ir socialinį ryšį.

    Sveikinimas bendruomenei

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz Tautinių bendrijų dienos proga sveikino tautinių bendrijų ir mažumų atstovus, puoselėjančius savo tradicijas. Pasak jo, miesto stiprybė yra gebėjimas sujungti skirtingas tapatybes į bendrą, pagarba grįstą visumą.

    „Nuoširdžiai sveikinu kiekvieną tautinių bendrijų ir mažumų atstovą, puoselėjantį savo tradicijas ir turtinantį Visaginą savo išskirtiniu tapatumu“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Jo teigimu, vienybė ir tarpusavio pasitikėjimas yra pamatas, leidžiantis bendromis jėgomis kurti pažangų miestą ir užtikrinti gerovę bei saugumą visiems gyventojams. Tautinių bendrijų diena tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir iš naujo įvertinti bendruomenių indėlį į miesto gyvenimą.

  • Pradedamas P. Vileišio g. 12 sklypo formavimo projektas Vilniuje: kur ir iki kada teikti pastabas

    Kas planuojama P. Vileišio gatvėje

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad pradedamas rengti žemės sklypo P. Vileišio g. 12 formavimo ir pertvarkymo projektas. Tokie projektai rengiami tam, kad realiai naudojamas sklypas būtų suformuotas ir teisiškai sutvarkytas pagal galiojančius reikalavimus.

    Nurodoma, kad projekto tikslas yra suformuoti kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Praktikoje tai reiškia sklypo ribų, ploto ir naudojimo parametrų sureguliavimą taip, kad jie atitiktų faktinį objektų naudojimą.

    Galimos ribos ir kaimynystė

    Skelbiama, kad formuojamas žemės sklypas P. Vileišio g. 12 galimai turės bendrą ribą su nesuformuotu atskiru žemės sklypu P. Vileišio g. 12A. Tokiais atvejais viešinimo metu ypač svarbios kaimyninių sklypų naudotojų ir suinteresuotų asmenų pastabos.

    Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros paprastai apima sprendinių parengimą, jų derinimą ir viešinimą, kad gyventojai bei besiribojančių teritorijų savininkai galėtų įvertinti, ar planuojami sprendimai nepažeidžia teisėtų interesų. Galutiniai sprendiniai priimami tik įvertinus teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus argumentus.

    Kur sekti informaciją ir teikti pasiūlymus

    Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai ir pastabos gali būti teikiami projekto viešinimo metu per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS. Projekto paieškai pateikiamas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-205529.

    Informaciją apie projekto eigą, viešinimo terminus ir paskelbtus sprendinius gyventojams rekomenduojama sekti būtent ŽPDRIS sistemoje, nes ten skelbiami oficialūs dokumentai ir priimamos pastabos. Dėl papildomų paaiškinimų galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistę Vilmą Gargasienę telefonu +370 5 211 2735.

  • Vilniuje pradedamas P. Vileišio g. 12 sklypo formavimo projektas: ką svarbu žinoti gyventojams

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė pradedanti rengti žemės sklypo P. Vileišio g. 12 formavimo ir pertvarkymo projektą. Savivaldybė nurodo, kad procedūros vykdomos pagal aplinkos ministro patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles.

    Pagrindinis projekto tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokie projektai paprastai reikalingi aiškesniam sklypo ribų nustatymui, naudojimo teisėms sureguliuoti ir tikslesniam teritorijos planavimui.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad formuojamas sklypas P. Vileišio g. 12 galimai turės bendrą ribą su atskirai nesuformuotu žemės sklypu, kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas P. Vileišio g. 13. Dėl to projekto sprendiniai gali būti aktualūs ir kaimyninių sklypų ar pastatų valdytojams bei gyventojams.

    Pasiūlymus ir pastabas gyventojai galės teikti projekto viešinimo metu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS. Savivaldybė nurodo, kad projekto informacija sistemoje pateikiama pagal registracijos numerį ZSFP-205529.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė rekomenduoja kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrį. Pranešime taip pat nurodoma, kad už projekto komunikaciją atsakinga poskyrio vyresnioji specialistė Vilma Gargasienė.

  • Nemėžio seniūnijos seniūnaičių sueiga gegužės 25 dieną: svarstys 2026 metų lėšų panaudojimą

    Nemėžio seniūnijos seniūnaičių sueiga gegužės 25 dieną: svarstys 2026 metų lėšų panaudojimą

    Kada ir kaip vyks sueiga

    Nemėžio seniūnijoje gegužės 25 dieną 17.00 valandą vyks seniūnaičių sueiga. Susitikimas organizuojamas mišriu būdu: dalyviai galės jungtis gyvai ir nuotoliu.

    Nuotolinei daliai bus naudojama „Microsoft Teams“ platforma. Toks formatas leidžia dalyvauti ir tiems seniūnaičiams, kurie dėl darbo ar kitų priežasčių negali atvykti į vietą.

    Kas numatyta darbotvarkėje

    Pagrindinis klausimas susijęs su seniūnaičių veiklai skirtų lėšų planavimu. Sueigoje bus aptariama, kaip panaudoti 2026 metų pirmo ir antro ketvirčio seniūnaičių veiklai numatytas lėšas.

    Šios lėšos paprastai siejamos su bendruomenės poreikiais ir mažesnės apimties iniciatyvomis, kurios gerina kasdienę gyvenamosios aplinkos kokybę. Aptarimas sueigoje svarbus siekiant suderinti prioritetus ir užtikrinti, kad sprendimai atitiktų gyventojų lūkesčius.

    Kiti klausimai ir aktualumas gyventojams

    Darbotvarkėje numatyta ir dalis kitiems klausimams, todėl sueigoje gali būti keliami aktualūs vietos infrastruktūros, aplinkos tvarkymo, saugumo ar paslaugų prieinamumo klausimai. Tokiuose susitikimuose dažnai išryškėja labiausiai skubūs seniūnijos problemų taškai.

    Gyventojams tai aktualu todėl, kad seniūnaičiai yra arčiausiai bendruomenės esantys atstovai, o jų teikiami siūlymai ir sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką kasdieniams praktiniams reikalams. Kuo aiškiau įvardijami prioritetai ir planuojamas biudžetas, tuo sklandžiau vėliau vyksta sprendimų įgyvendinimas.

  • Vilniaus rajonas skiria 111 400 eurų kultūrai: 57 projektai kviečia į 2026 metų renginius

    Vilniaus rajonas skiria 111 400 eurų kultūrai: 57 projektai kviečia į 2026 metų renginius

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė 2026 metais remiamų kultūros projektų sąrašą: iš biudžeto paskirstoma 111 400 eurų 57 iniciatyvoms. Savivaldybė teigia, kad finansavimas leis gyventojams ir rajono svečiams pasiūlyti daugiau renginių, edukacijų ir bendruomeninių veiklų skirtingose seniūnijose.

    Pasak savivaldybės, programa orientuota į tradicijų puoselėjimą ir šiuolaikinių formų plėtrą: nuo amatų ir paveldo pristatymo iki profesionaliojo meno renginių bei jaunimui skirtų patirčių. Taip pat akcentuojama, kad siekiama didesnio kultūros prieinamumo, kai veiklos vyksta ne tik didžiuosiuose centruose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse.

    „Vilniaus rajono kultūrinis gyvenimas sparčiai skleidžiasi, tampa gyvybingesnis, įvairesnis ir, svarbiausia, prieinamas kiekvienam“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Vertinant paraiškas daugiausia dėmesio skirta jų aktualumui vietos bendruomenei, numatomam kultūriniam poveikiui, tęstinumui, finansiniam pagrįstumui ir potencialui garsinti Vilniaus rajoną. Savivaldybės teigimu, toks kriterijų rinkinys leidžia atrinkti projektus, kurie turi aiškų turinį, auditoriją ir realų įgyvendinimo planą.

    „Šiemet savivaldybė palaikys net 57 iš 60 sulauktų iniciatyvų, kad Vilniaus rajonas garsiai skambėtų įdomiais, kokybiškais ir prasmingais kultūros akordais“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškų skaičius ir finansavimas per pastaruosius metus didėjo. 2024 metais gautos 38 paraiškos ir finansuota 30 projektų, kuriems skirta 68 000 eurų, o 2025 metais iš 50 paraiškų finansuotos 44 iniciatyvos, paskirstant 80 000 eurų.

    Projektų vykdytojams primenama apie administracinius terminus: per 5 darbo dienas nuo sąrašo paskelbimo reikia pateikti užpildytą išlaidų sąmatą, suderintą su skirta suma. Savivaldybė nurodo, kad su atrinktų projektų autoriais bus sudaromos biudžeto lėšų naudojimo sutartys, o pasirašymas vyks tik kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Taip pat pažymima, kad veiklas galima pradėti dar iki sutarties sudarymo dienos, o savivaldybės lėšomis gali būti kompensuojamos tiesioginės projekto išlaidos, patirtos nuo 2026 metų pradžios. Kartu akcentuojama, jog parama negali būti naudojama darbuotojų atlyginimams, patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams, labdarai, patalpų remontui ar kitoms su projektu nesusijusioms reikmėms.

    Jeigu dėl objektyvių priežasčių projektas negali būti įgyvendintas, lėšų gavėjas turi ne vėliau kaip per 20 darbo dienų raštu informuoti projekto administratorių ir grąžinti paskirtas lėšas. Dėl praktinių įgyvendinimo ir atskaitomybės klausimų konsultuoja savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus atstovai.

  • Vilniaus rajono rašybos konkursas Nemenčinėje: 29 mokiniai varžėsi „Rašau be klaidų“

    Vilniaus rajono rašybos konkursas Nemenčinėje: 29 mokiniai varžėsi „Rašau be klaidų“

    Gegužės 14 dieną Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje surengtas Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų 3–4 klasių mokinių lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos rašybos konkursas „Rašau be klaidų“. Į renginį atvyko mokiniai iš mokyklų, kuriose ugdymas vyksta lenkų kalba, o iš viso dalyvavo 29 mokiniai iš 15 mokyklų.

    Renginį atidarė laikinai direktorės pareigas ėjusi Daiva Losinskienė, pasveikinusi konkurso dalyvius, mokytojus ir svečius. Šventinę nuotaiką kūrė pradinių klasių mokinių meninė programa, kurioje skambėjo dainos, eilėraščiai ir pasirodė šokėjai.

    Pasak organizatorių, tokie konkursai svarbūs ne tik kaip žinių patikrinimas, bet ir kaip motyvacija nuosekliai lavinti raštingumą. Pradinių klasių amžiuje tvirtinami pagrindiniai kalbos įgūdžiai, o diktantas leidžia įvertinti ir taisyklių supratimą, ir atidumą tekstui.

    Sveikinimo žodį tarė ir Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų lenkų ir rusų mokomąja kalba metodinio būrelio pirmininkė Irina Didbalienė. Kol mokiniai rašė konkursinį diktantą, mokytojams vyko metodinė valanda ir paskaita, kurią vedė pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Danuta Stepien.

    Pasibaigus rašymo daliai, vertinimo komisija peržiūrėjo darbus ir įvertino rezultatus. Organizatoriai pažymėjo, kad dalyviai demonstravo geras rašybos žinias ir atsakingą pasirengimą, o konkurencija buvo artima.

    Trečiųjų klasių grupėje pirmąją vietą laimėjo Milena Tomaševič iš Mickūnų gimnazijos, antrąją vietą užėmė Evelina Bundzevič iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, trečiąją vietą pelnė Elžbieta Bogdanovič iš Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos. Ketvirtųjų klasių grupėje nugalėjo Veronika Žindul iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, antroji buvo Milena Žukovska iš Mickūnų gimnazijos, trečioji – Estela Liudkievič iš Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos.

    Renginio pabaigoje padėkota dalyviams, juos ruošusiems mokytojams ir svečiams už bendrystę bei prasmingą popietę. Organizatoriai tikisi, kad konkursas ir toliau išliks kasmetine tradicija, skatinančia mokinius puoselėti gimtosios kalbos raštingumą.

    Tekstą parengė Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos pradinio ugdymo mokytojos metodininkės Alina Cesiul ir Honorata Feklistova.