CP v2

Category: Regionai

  • Vilniaus rajono bėgikai Pultuske skynė pergales: aukso, sidabro ir bronzos medaliai

    Vilniaus rajono bėgikai Pultuske skynė pergales: aukso, sidabro ir bronzos medaliai

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rajono sporto centro ir Vilniaus rajono Nemenčinės sporto mokyklos bėgikai dalyvavo XXIII tarptautiniame olimpinės čempionės Irenos Szewińskos bėgime Pultuske. Į varžybas susirinko daugiau nei 1 000 dalyvių iš kelių šalių, o renginys tradiciškai sutraukė tiek jaunimą, tiek patyrusius bėgimo entuziastus.

    Organizatoriai skirtingoms amžiaus grupėms parengė atskiras distancijas, o trasos vedė per Pultusko miesto erdves ir Narevo upės prieigas. Tokia varžybų struktūra būdinga daugeliui masinių bėgimų Europoje, kur siekiama suderinti sportinį rezultatą ir bendruomenišką šventės formatą.

    Ryškiausias startas mergaičių grupėje

    700 metrų distancijoje mergaičių (2013–2014 metais gimusių) amžiaus grupėje puikiai pasirodė Paulina Jasiukevič. Ji jau distancijos pradžioje išsiveržė į priekį ir finišavo pirma tarp 96 dalyvių.

    Toje pačioje rungtyje Ekaterina Litvinova iki distancijos vidurio laikėsi netoli lyderių, o finišo atkarpoje paspartino tempą ir iškovojo antrąją vietą. Patrycja Kulešo finišavo 14-oje vietoje, Lijana Šapuro liko 16-oje vietoje.

    Prizai ir berniukų distancijose

    900 metrų bėgime tarp 78 dalyvių startavęs David Dombrovski distancijos pradžioje buvo apie penkioliktas, tačiau palaipsniui gerino poziciją. Galiausiai jis finišavo trečias ir pelnė bronzos medalį.

    1100 metrų distancijoje Vilniaus rajonui atstovavo Antoni Butkevič ir Radoslav Gužauskas. Radoslav Gužauskas finišavo šeštas, o Antoni Butkevič užėmė dešimtą vietą tarp 66 dalyvių.

    Komandinis įvertinimas ir apdovanojimai

    Sporto klubų įskaitoje Vilniaus rajono atstovai užėmė trečiąją vietą ir buvo apdovanoti taure bei diplomu. Tokios įskaitos masiniuose bėgimuose vertinamos kaip svarbi motyvacija klubams, nes apdovanojamas ne vienas lyderis, o nuoseklus visos komandos pasirodymas.

    Varžybų nugalėtojams ir prizininkams įteikti diplomai, medaliai ir piniginiai prizai. Apdovanojimuose dalyvavo renginio svečiai ir organizatorių atstovai, tarp jų ir Słavomir Janusz Szewiński.

    „Džiaugiamės sportininkų pasiekimais ir tuo, kad jie garbingai atstovauja Vilniaus rajonui tarptautinėse varžybose“, – sakė Marijan Kačanovski, Vilniaus rajono sporto centro direktorius.

    Vilniaus rajono bėgikų rezultatai Pultuske parodė, kad kryptingas darbas jaunimo grupėse duoda apčiuopiamą grąžą net ir konkurencinguose tarptautiniuose startuose. Komandos nariai tikisi tęsti sezoną kituose bėgimuose ir gerinti asmeninius bei ekipos pasiekimus.

  • Kauno rajono vaikų vasaros stovyklos: kas gali registruotis ir iki kada pateikti paraišką

    Kvietimas registruotis į Kauno rajono savivaldybės vaikų vasaros stovyklas šiemet skirtas plačiai mokinių grupei, įskaitant ir diasporos vaikus. Registracija vykdoma iki gegužės 25 dienos, todėl tėvams rekomenduojama neatidėlioti paraiškos pateikimo.

    Stovyklos numatytos 1–12 klasių mokiniams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone, ir arba tiems, kurie mokosi Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Savivaldybė taip pat kviečia registruotis diasporos vaikus, kurie atostogų metu planuoja laiką Lietuvoje.

    Svarbi sąlyga šeimoms – vienas vaikas už skirtas savivaldybės lėšas gali dalyvauti tik vienoje stovykloje ir arba tik vienoje jos pamainoje. Tai reiškia, kad pasirinkus konkrečią pamainą, finansuojamas dalyvavimas kitose stovyklų pamainose tam pačiam vaikui nebus taikomas.

    Kur rasti stovyklų sąrašą?

    Kauno rajono savivaldybė skelbia stovyklų sąrašą savo interneto svetainės aktualijų skiltyje, kurią kuruoja Kultūros, švietimo ir sporto skyrius. Ten pateikiama informacija apie stovyklų organizatorius, pamainas ir registracijos tvarką.

    Registruojantis verta atkreipti dėmesį į konkrečios stovyklos amžiaus grupę, pamainos datas bei papildomus reikalavimus, jei jie taikomi. Kadangi vietų skaičius stovyklose paprastai yra ribotas, sprendimą dėl dalyvavimo rekomenduojama priimti kuo anksčiau.

  • VDU verslo inkubatorius atveria vietas jaunoms įmonėms: siūlo lengvatinę nuomą ir prieigą prie laboratorijų

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius Kauno rajone, Akademijoje, kviečia įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Prioritetas teikiamas komandoms, kurios jau vykdo arba artimiausiu metu planuoja pradėti inovacinę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP).

    Inkubatorius įsikūręs greta universiteto infrastruktūros, todėl dalyviams atsiveria praktinės galimybės bendradarbiauti su akademine bendruomene ir greičiau pereiti nuo idėjos prie prototipo. Toks modelis ypač aktualus ankstyvos stadijos verslams, kuriems reikia patalpų, kompetencijų ir patikimų partnerių bandymams bei produkto validavimui.

    Kas gali pretenduoti?

    Į lengvatines sąlygas orientuotas kvietimas skirtas įmonėms, veikiančioms iki trejų metų. Atrankoje vertinama, ar planuojama veikla turi inovacinį pagrindą ir ar įmonė realiai gali pasinaudoti universiteto aplinka kuriant produktus, procesus ar technologinius sprendimus.

    VDU nurodo, kad artima laboratorijų ir tyrėjų kaimynystė yra vienas svarbiausių inkubatoriaus privalumų, ypač kai reikalingi matavimai, bandymai ar konsultacijos dėl metodikų. Praktikoje tai gali sutrumpinti kūrimo ciklą ir sumažinti kaštus, kurie startuoliams dažnai tampa esminiu barjeru.

    Į ką orientuojasi inkubatorius?

    Inkubatorius akcentuoja kryptis, kurioms svarbi laboratorinė bazė ir taikomieji tyrimai: agrobiotechnologiją, bioenergetiką, miškininkystę, maisto technologijas, saugą ir sveikatinimą, aplinkosaugą bei socialines agroinovacijas. Tokia specializacija atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai regioniniuose inovacijų centruose vis dažniau telkiamos konkrečios kompetencijos, o ne siekiama aprėpti viską.

    Įmonėms tai gali reikšti greitesnį priėjimą prie tikslinės ekspertizės ir labiau tematiškai susietą bendruomenę, kurioje lengviau rasti bendražygių bandomiesiems projektams ar partnerystėms. Kartu tai padeda formuoti stipresnį inovacijų klasterį, ypač ten, kur svarbi sąveika tarp mokslo ir verslo.

    Ką gauna inkubuojamos įmonės?

    VDU verslo inkubatorius siūlo biuro patalpas, bendras diskusijų erdves ir automobilių stovėjimo aikštelę, o svarbiausia dalis daugeliui jaunų įmonių yra konsultacinė pagalba. Ji apima klausimus nuo verslo kūrimo ir produkto vystymo iki finansavimo pritraukimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir projektų valdymo.

    Taip pat akcentuojama tinklaveika: galimybė įsitraukti į universiteto renginius, mokymus, konferencijas ir temines parodas. Startuoliams tai dažnai tampa kanalu greičiau pasiekti mentorius, potencialius klientus ar investuotojus, o taip pat pasitikrinti idėjos aktualumą rinkoje.

    Registracija ir turto apžiūra organizuojama kontaktuojant su inkubatoriaus koordinatore. Organizatoriai nurodo, kad dokumentai priimami tik pristatant vietoje, o siuntimas paštu nenumatytas, todėl įmonėms svarbu iš anksto suplanuoti vizitą ir registracijos laiką.

  • Kauno ir Klaipėdos rajonų pamokos augant: kaip suvaldyti plėtrą ir infrastruktūros įtampą

    Kauno rajono savivaldybėje trečiadienį viešėjo Klaipėdos rajono atstovai – dvi sparčiausiai augančios savivaldybės dalijosi patirtimi, kaip suvaldyti plėtrą, kai gyventojų skaičius kyla greičiau nei infrastruktūros pajėgumai. Registrų centro duomenimis, Kauno rajone jau gyvena daugiau kaip 120 000 gyventojų, o Klaipėdos rajonas, pasak savivaldybės atstovų, sparčiai artėja prie 80 000 ribos.

    Sparčiausiai augančiose seniūnijose kuriasi jaunos šeimos, todėl didėja darželių, mokyklų, viešojo transporto, vietinės reikšmės kelių ir inžinerinių tinklų poreikis. Savivaldybės pabrėžia, kad gyventojų lūkesčiai dažnai išauga greičiau nei galima suprojektuoti, suderinti ir įgyvendinti darbus, ypač kai plėtra vyksta fragmentiškai.

    Infrastruktūros įmokos ir jų poveikis

    Kauno rajono savivaldybės atstovai pristatė, kaip praktikoje veikia Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir su juo susijusios infrastruktūros įmokos. Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 metais patvirtino tarifus, kurie, priklausomai nuo zonos, vienur skatina plėtrą, kitur ją pristabdo, kad apkrovos būtų paskirstytos tolygiau.

    Per penkerius metus savivaldybė sudarė 267 infrastruktūros plėtros sutartis ir surinko daugiau kaip 13 mln. eurų įmokų. Šios lėšos, pasak savivaldybės, leido sparčiau plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei tvarkyti vietinės reikšmės kelius, kurie priemiesčiuose dažnai tampa pirmuoju „butelio kakleliu“.

    Taip pat akcentuota, kad tarifai nėra statiški: planuojama juos peržiūrėti, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius ir realų plėtros tempą. Tokia praktika tampa svarbi dėl statybų ciklų ir rinkos pokyčių, kai vienais metais vystymas suintensyvėja, o kitais – sulėtėja, bet infrastruktūros poreikis išlieka.

    Lietaus nuotekos – problema, kuri grįžta po liūčių

    Vienas ryškiausių susitikimo akcentų – lietaus nuotekų infrastruktūra, kuri priemiesčiuose neretai atsilieka nuo naujų kvartalų augimo. Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis siūlė, kad infrastruktūros mokesčių logikoje nuosekliau atsirastų ir lietaus nuotekų tinklų įrengimas, nes nauji sklypai ir kietos dangos keičia vandens nutekėjimo režimą.

    „Žmogus pasistato namą, o po to mums siunčia nuotraukas, iliustruojančias, kad skęsta“, – sakė Antanas Nesteckis.

    Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad pajūrio ir pamario teritorijose ši tema ne mažiau jautri: vietomis problemą sustiprina aukštas gruntinis vanduo, reljefo ypatumai ir greitai užstatomos buvusios atviros teritorijos. Savivaldybės sutaria, kad be aiškaus planavimo ir finansavimo mechanizmo lietaus nuotekų klausimas kartosis po kiekvienos intensyvesnės liūties.

    Plėtrą riboja ne tik pinigai

    Susitikime aptarta, kad urbanistinę plėtrą valdyti padeda ne vien įmokos, bet ir aiškūs vietos sprendiniai, nustatantys taisykles vystytojams bei naujakuriams. Kauno rajonas priminė, kad taryba yra patvirtinusi Kelių plėtros specialųjį planą, o taip pat taikomi reikalavimai dėl parkavimo prie naujų daugiabučių, siekiant mažinti chaotišką automobilių statymą kiemuose ir gatvėse.

    Ne mažiau dėmesio skirta žemėtvarkos klausimams, kurie praktiškai nulemia, ar infrastruktūra išvis gali atsirasti laiku: privažiavimai prie sklypų, kelių platinimas, servitutai ir susitarimai su privačiais savininkais. Savivaldybės pabrėžė, kad šiose situacijose svarbus ankstyvas dialogas ir aiškūs teritorijų planavimo sprendiniai, nes uždelstos derybos dažnai reiškia dar didesnes sąnaudas ateityje.

  • Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Kauno Rotušės aikštėje keičiasi parkavimo tvarka: aikštė ir jos prieigos priskiriamos Senamiesčio rinkliavos zonai. Tai daroma artėjant Rotušės aikštės rekonstrukcijos pabaigai ir siekiant suvienodinti parkavimo taisykles visame Senamiestyje.

    Iki šiol rekonstrukcijos laikotarpiu čia galiojo laikina oranžinė zona, kurioje parkavimas valandai kainavo 1 eurą. Savivaldybė pabrėžia, kad ši lengvata buvo taikoma kaip laikinas sprendimas, kol vyko darbai ir buvo ribojamas privažiavimas bei automobilių statymo galimybės.

    Priskyrus Rotušės aikštę Senamiesčio zonai, parkavimas valandai kainuos 2 eurus, o rinkliava bus renkama visomis dienomis ir visą parą. Toks režimas taikomas platesnėje Senamiesčio teritorijoje tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, į kurią dabar įtraukiama ir Rotušės aikštė.

    „Grįžtame prie ankstesnės tvarkos – Rotušės aikštė ir jos prieigos priklausys Senamiesčio rinkliavos zonai ir čia automobilio parkavimas valandai kainuos 2 eurus. Atvykstantieji asmeniniais reikalais papildomai pinigų neišleis, nes į STZ mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio stovėjimą“, – primena Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pokyčiai siejami ir su Senamiestyje veikiančia sumažintos taršos zona, kurioje 2024 metais vasarą pradėtas taikyti 2 eurų mokestis. Savivaldybė teigia, kad šis sprendimas padėjo sumažinti tranzitinį eismą siauromis Senamiesčio gatvėmis maždaug trečdaliu.

    Įvažiavimą į sumažintos taršos zoną fiksuoja transporto priemonių atpažinimo vietos pagrindinėse prieigose, o vairuotojai papildomai informuojami švieslentėmis ir kelio ženklais. Savivaldybė ragina planuojant keliones į Senamiestį įsivertinti galiojančius mokesčius ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius susisiekimo būdus ar parkavimą už Senamiesčio ribų.

    Sprendimui dėl rinkliavos zonų pakeitimo Rotušės aikštėje pritarė miesto taryba. Tikimasi, kad suvienodinta tvarka sumažins painiavą vairuotojams ir padės nuosekliau valdyti srautus istorinėje miesto dalyje.

  • Lapių lopšelis-darželis mini 40-metį: atnaujintos erdvės ir 121 vaiko bendruomenės šventė

    Ketvirtadienį Lapių lopšelyje-darželyje surengta 40-mečio šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, darbuotojus, tėvus ir svečius. Jubiliejus tapo proga prisiminti darželio kelią ir įvertinti, kaip per keturis dešimtmečius keitėsi ugdymo aplinka bei poreikiai.

    Renginio metu scenoje pasirodė darželio ugdytiniai: mažiausieji džiugino šokiais, vyresnieji dovanojo dainas ir kitus pasirodymus. Šventinė programa pabrėžė, kad ugdymo įstaigos tapatybę kuria ne tik pastatai ar priemonės, bet ir kasdienės patirtys, kurios vaikams tampa pirmuoju ryškiu bendruomeniškumo jausmu.

    Pasveikinti jubiliejaus proga atvyko Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris, administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė, Lapių seniūnė Gita Kaminskienė, kitų ugdymo įstaigų vadovai ir kolegos. Svečių dėmesys akcentavo įstaigos svarbą vietos gyvenime ir jos vaidmenį kelių kartų kasdienybėje.

    „Per 40 metų įstaiga tapo svarbia ne vienos kartos gyvenimo dalimi: dėkoju darbuotojams už atsidavimą vaikams, tėvams – už pasitikėjimą, o bendruomenei linkiu klestėti dar ne vieną dešimtmetį“, – sakė Mantas Rikteris.

    Šiandien Lapių lopšelis-darželis apjungia 121 vaiką ir 33 darbuotojų kolektyvą. Per keturis dešimtmečius įstaiga augo kartu su vietos bendruomene, tačiau nuosekliai išlaikė svarbiausią kryptį – vaikų gerovę ir saugios ugdymo aplinkos kūrimą.

    Darželyje renovuotos ir naujai įrengtos patalpos, sukurtos šiuolaikiškesnės erdvės ugdymui, poilsiui ir žaidimams. Atnaujinta infrastruktūra pritaikyta vaikų poreikiams, o modernios ugdymo priemonės ir jaukesnė aplinka padeda užtikrinti saugesnę kasdienybę bei skatina aktyvesnį vaikų įsitraukimą.

    Įstaigoje taip pat akcentuojama emocinė vaikų gerovė, saugi aplinka, šiuolaikiškas ugdymas, sveikos gyvensenos bei ekologinio sąmoningumo ugdymas. Šios kryptys atliepia pastarųjų metų ugdymo tendencijas, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne tik akademiniams gebėjimams, bet ir vaikų emociniams bei socialiniams įgūdžiams.

    Darželio istorijoje yra ir išskirtinių pavyzdžių: Lapių lopšelyje-darželyje pirmuosius žingsnius žengė ir šiandien Lietuvą garsinantys irkluotojai broliai Domantas ir Dovydas Stankūnai. Bendruomenė pabrėžia, kad dideli pasiekimai dažnai prasideda nuo palaikančios, saugios ir vaikui palankios aplinkos.

  • Kauno gimtadienio vakarai: koncertai Santakoje, „Audra“ Nemuno saloje ir finalinis stichijų šou

    Kauno gimtadienio vakarai: koncertai Santakoje, „Audra“ Nemuno saloje ir finalinis stichijų šou

    Kaunas gegužės 22–24 dienomis minės 618-ąjį miesto gimtadienį, o pagrindiniai šventės akcentai tradiciškai persikels į vakarus. Miestas žada tris skirtingo ritmo vakarus: nuo senamiesčio pramogų iki didžiųjų koncertų ir finalinių šviesų, muzikos bei vandens ir ugnies reginių.

    Šventės organizatoriai šių metų programą dėlioja taip, kad ji aprėptų skirtingas auditorijas: šeimas, miesto svečius, populiariosios muzikos gerbėjus ir elektroninės scenos fanus. Didžiausio lankytojų srauto tikimasi Santakos parke, tačiau ryškūs renginiai numatyti ir Nemuno saloje bei senamiestyje.

    Senamiestis startuos ketvirtadienį

    Gegužės 22 dieną Kauno gimtadienio pradžia numatyta senamiestyje, kur vakaro atmosferą kurs maisto erdvės, gyva muzika ir šokiai. Programoje skelbiami pasirodymai ir atviros erdvės diskoteka Rotušės aikštės prieigose, kad šventės startas būtų labiau panašus į miesto festivalį nei į vieną sceną.

    Šis vakaras įprastai tampa patogiausia proga „pasimatuoti“ šventę be didelių minių, nes pagrindiniai koncertai planuojami vėliau. Miestas taip pat tikisi, kad senamiestis taps natūraliu traukos centru tiek vietiniams, tiek atvykstantiems savaitgaliui.

    Didieji koncertai ir „Audra“

    Gegužės 23 dieną didžiausias dėmesys kryps į Santakos parką, kur numatyta koncertinė programa nuo ankstyvo vakaro. Skelbiama, kad scenoje pasirodys Merūnas Vitulskis su orkestru „Sinfonietta“, taip pat Gabrielė Vilkickytė ir Rokas Yan.

    Tą pačią dieną Nemuno saloje suplanuota festivalio „Audra“ programa, orientuota į alternatyvą ir elektroninę muziką. Organizatoriai skelbia, kad pasirodys „Katarsis“, „Golden Parazyth“ ir „dargana“, o šokių scenoje – keli DJ pasirodymai, skirti ilgesnei naktinei programai.

    Finalas prie pilies ir sekmadienio uždarymas

    Šeštadienio vakaro kulminacija numatyta prie Kauno pilies ir Santakos parko prieigose, kur planuojamas finalinis reginys „Stichijų Santaka“. Jame žadama jungti ugnį, vandenį, muziką ir šviesos sprendimus, kad uždarymas būtų matomas plačiai auditorijai ir taptų pagrindine savaitgalio kulminacija.

    Vėliau šventės veiksmas persikels į Rotušės aikštę, kur numatytas akrobatikos, lazerių ir muzikos vakaras. Gegužės 24 dieną gimtadienio savaitgalį užbaigs koncertinė programa Santakos parke, kur, kaip skelbiama, pasirodys Rubininis Kauno choras ir Martynas Kavaliauskas.

    Be koncertų, programa apima ir kitas miesto šventėms būdingas veiklas: šviesos instaliacijas, pramogas šeimoms, sporto iniciatyvas, prekybos ir maisto erdves. Vis dėlto didžiausi srautai prognozuojami vakarinėse dalyse, todėl įprastai rekomenduojama atvykti anksčiau ir planuoti judėjimą tarp skirtingų miesto zonų.

  • Edukacinio kino savaitė 2026 kino teatre Dainava: moksleiviams skirti seansai ir edukacijos

    Nuo gegužės 25 dienos iki birželio 12 dienos kino teatre Dainava rengiama Edukacinio kino savaitė 2026 – speciali programa, skirta įvairaus amžiaus moksleiviams. Organizatoriai žada ne tik filmų peržiūras, bet ir edukacines veiklas, padedančias kiną paversti pamoką papildančia patirtimi.

    Tris savaites truksiantys seansai orientuoti į pradinių, progimnazinių ir vyresniųjų klasių mokinius, todėl turinys pritaikytas skirtingiems amžiaus tarpsniams. Greta filmų numatyti pristatymai, aptarimai ir susitikimai, kuriuose moksleiviai kviečiami diskutuoti apie matomas temas ir jų ryšį su kasdienybe.

    Ką duoda kino edukacija?

    Kino edukacija vis dažniau įvardijama kaip veiksmingas būdas ugdyti kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir gebėjimą atpažinti emocijas. Vizualus pasakojimas padeda paprasčiau kalbėtis apie sudėtingus klausimus, o filmo aptarimas skatina argumentuoti, girdėti kitą nuomonę ir analizuoti kontekstą.

    Mokykloms tokios programos svarbios ir dėl praktinių priežasčių: kinas leidžia vienu metu įtraukti didesnę grupę mokinių, o po seanso organizuojamos veiklos gali būti siejamos su lietuvių kalbos, istorijos, pilietiškumo ar etikos pamokomis. Tai ypač aktualu, kai ugdymo turinyje daugėja dėmesio kompetencijoms, o ne vien faktų atkartojimui.

    Programa pagal amžiaus grupes

    Programoje numatyti tiek lietuviški, tiek užsienio filmai, nagrinėjantys draugystės, paauglystės, kūrybiškumo, istorijos ir visuomenės temas. Jaunesniems žiūrovams žadami seansai, kurie padeda kalbėti apie drąsą, savivertę ir santykius klasėje, o vyresniems – apie tapatybę, pasirinkimų kainą ir pilietinę laikyseną.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja papildomas edukacijas prie dalies filmų, kai po peržiūros vyksta teminiai užsiėmimai ar diskusijos. Tokia forma leidžia filmą ne tik pamatyti, bet ir „išsinešti“ į klasę per refleksiją, kūrybines užduotis ar pokalbius su edukatoriais.

    Registracija ir vietų skaičius

    Registracija į edukacinius seansus jau vyksta, o vietų skaičius ribotas, todėl mokyklos raginamos planuoti apsilankymą iš anksto. Kino teatras Dainava taip pat numato galimybę rinktis iš laisvų seansų laikų, kad klasės galėtų prisitaikyti vizitą prie pamokų tvarkaraščio.

    Pasak organizatorių, Edukacinio kino savaitė siekia parodyti, kad kinas gali būti gyva mokymosi erdvė, kurioje susijungia emocinis ugdymas, menas, istorija ir bendravimas. Tokie projektai ypač vertingi tada, kai mokiniams reikia saugios ir įtraukios terpės kalbėtis apie jautrias temas.

  • Alytuje apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: 636 dalyviai ir aiškūs rekordai

    Alytaus miesto savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodžiusiems dalyviams. Šiemet tvaraus gyvenimo ir atliekų tvarkymo žinias pasitikrino 636 alytiškiai, o prizus pelnė 52 dalyviai, suklydę nė karto arba padarę tik vieną klaidą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad egzaminas tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir praktiniu postūmiu keisti kasdienius įpročius. Rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir atsakingas vartojimas yra tiesiogiai susiję su savivaldybių išlaidomis atliekų tvarkymui, taršos mažinimu ir žiedinės ekonomikos tikslais.

    Kas šiemet išsiskyrė?

    Daugiausia dalyvių šiemet subūrė Adolfo Ramanausko-Vanago ir Putinų gimnazijos: per abi įstaigas egzamine dalyvavo 349 žmonės. Tai rodo, kad mokyklos išlieka viena svarbiausių grandžių, formuojant rūšiavimo ir atsakingo vartojimo įpročius šeimose.

    Teisingai į visus 20 klausimų atsakė trys dalyviai: mokytoja Jolita Noruvienė, gimnazistai Nojus Selemonavičius ir Simas Kristupas Jasas. Dar kelių dešimčių dalyvių rezultatai buvo beveik maksimalūs, o tai, pasak rengėjų, rodo augantį praktinį supratimą, ką ir kur mesti.

    „Kiekvienais metais Alytuje atliekų rūšiavimas gerėja po 10 proc. Bet visada norisi, kad būtų dar geriau ir efektyviau“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Renginyje dalyvavo ir vicemerė Kristina Daugelevičienė bei mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik gerinti statistinius rodiklius, bet ir mažina kasdienėje buityje daromas klaidas, kai atliekos patenka į netinkamus konteinerius.

    Egzamino reikšmė ir platesnis kontekstas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas yra nacionalinė iniciatyva, vykstanti nuo 2020 metais, ir kasmet pritraukianti tūkstančius dalyvių visoje Lietuvoje. Jo esmė paprasta: kuo aiškiau žmonės supranta rūšiavimo taisykles, tuo mažiau atliekų užteršiama, o daugiau jų galima perdirbti arba panaudoti pakartotinai.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne vien konteinerių ar infrastruktūros trūkumas, bet ir rūšiavimo kokybė. Net nedidelės klaidos, pavyzdžiui, netinkamai išrūšiuotos pakuotės ar užterštos antrinės žaliavos, gali sumažinti perdirbamumo galimybes ir didinti atliekų tvarkymo kaštus.

    Kas organizuoja iniciatyvą?

    „Atliekų kultūros“ egzamino organizatorius yra UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, o projekto globėja – Aplinkos ministerija. Partneriai apima Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei regioninius atliekų tvarkymo centrus, tarp jų – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą.

    Organizatorių teigimu, viena stipriausių projekto pusių yra tai, kad žinios greitai „persikelia“ į namus. Vaikai, išmokę taisykles mokyklose ir per egzaminą, dažnai tampa pagrindiniais šeimos edukatoriais ir skatina tėvus bei senelius rūšiuoti teisingiau.

    „Didžiausi edukatoriai, kaip matome, yra vaikai, jie parneša žinias į namus ir skatina mus, suaugusius, atsakingai elgtis“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis.

  • Metimo rūkyti pagalbos linija 1819: artėjant Pasaulinei dienai be tabako – kaip ji veikia

    Metimo rūkyti pagalbos linija 1819: artėjant Pasaulinei dienai be tabako – kaip ji veikia

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, Pasaulio sveikatos organizacija kasmet kviečia atkreipti dėmesį į tabako ir nikotino daromą žalą bei priklausomybės mechanizmus. Ši diena dažnai tampa proga žmonėms ryžtis pokyčiui ir ieškoti konkrečios pagalbos metant rūkyti.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad tabako ir nikotino produktų vartojimas išlieka viena svarbiausių išvengiamų sveikatos rizikų, o didelę reikšmę turi ankstyvas vartojimo pradėjimas. Dėl to daug dėmesio skiriama priemonėms, kurios gali daryti įtaką vaikams ir jaunimui, ypač per patraukliai pateikiamus produktus bei komunikaciją.

    Nuo ko pradėti metant rūkyti?

    Lietuvoje viena tiesiogiai prieinamų pagalbos priemonių yra nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819. Ji skirta žmonėms, kurie nori mesti rūkyti, svarsto apie pokyčius arba ieško aiškių patarimų, kaip susitvarkyti su potraukiu ir kasdienėmis situacijomis, kurios dažnai grąžina prie cigaretės.

    Tokia pagalba svarbi dėl paprastos priežasties: priklausomybė nuo nikotino paprastai nėra vien valios klausimas. Įpročius palaiko ir biologiniai, ir psichologiniai veiksniai, todėl lengviau, kai žmogus gauna struktūruotą palaikymą, gali nusistatyti tikslą, aptarti kliūtis ir susiplanuoti realius žingsnius.

    Kam skirta linija 1819?

    Pagalbos linija 1819 aktuali ne tik ilgai rūkantiems, bet ir tiems, kurie vartoja kitus nikotino produktus bei pastebi, kad potraukis trukdo kasdienybei. Ji gali būti naudinga ir žmonėms, kurie yra metę, bet patyrė atkrytį ir nori grįžti prie plano, o ne kaltinti save dėl nesėkmės.

    Praktikoje dažniausios rizikos situacijos yra stresas, įtampa darbe, alkoholis, socialinės aplinkybės ir įprasti dienos ritualai. Aptariant šiuos momentus iš anksto, lengviau pasiruošti, ką daryti, kai potraukis sustiprėja, ir kaip išlaikyti sprendimą net tada, kai motyvacija laikinai krenta.

    Informaciją apie Pasaulinės dienos be tabako kampanijos temą ir tikslus pateikia Pasaulio sveikatos organizacija, o Lietuvoje apie pagalbos priemones primena Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Artėjanti minima diena gali tapti patogiu atspirties tašku: ne tik pasižadėti, bet ir iš karto pasinaudoti konkrečia pagalba.