CP v2

Category: Regionai

  • Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje pristatytos bendruomeninių paslaugų plėtros kryptys žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Savivaldybėje vykusiame susitikime aptarta, kaip stiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienio gyvenimo ir mažinti priklausomybę nuo institucinės globos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą. Jo esmė – pereiti nuo didelių globos įstaigų prie paslaugų bendruomenėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir gauti individualius poreikius atitinkančią pagalbą.

    Pagalba arčiau žmogaus

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad bendruomeninės paslaugos turi būti teikiamos oriai, suprantamai ir atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją. Tokia kryptis siejama ne tik su socialine parama, bet ir su žmogaus teise priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.

    Susitikime aptarta apsaugoto būsto, grupinio gyvenimo namų veikla ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtra. Praktikoje tai reiškia mažesnius, bendruomenėje integruotus sprendimus, kurie leidžia išlaikyti kasdienius įgūdžius ir palaikyti ryšius su artimaisiais.

    Atvejo vadyba ir sprendimų parama

    Renginyje pristatytas atvejo vadybos modelis ir pagalbos priimant sprendimus specialisto vaidmuo. Šios priemonės skirtos tam, kad žmogui būtų lengviau susiorientuoti sistemoje ir gauti suderintą socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo bei teisinių paslaugų paketą.

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriuje jau teikiama atvejo vadybos paslauga darbingo amžiaus asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, kai reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba. Du specialistai konsultuoja, vertina situaciją, koordinuoja pagalbos planą ir bendradarbiauja su institucijomis bei organizacijomis, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Užimtumas ir paslaugų tęstinumas

    Taip pat aptarta socialinių dirbtuvių paslauga, jos nauda ir iššūkiai užtikrinant tęstinumą. Tokios paslaugos siejamos su prasmingu užimtumu, įgūdžių palaikymu ir didesnėmis galimybėmis dalyvauti darbo rinkoje ar bendruomenės veiklose.

    Renginio pabaigoje agentūros atstovai lankėsi naujame apsaugotame būste ir susipažino su gyvenimo sąlygomis bei paslaugų organizavimu. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

  • Oro pavojus ir dronų grėsmė: Panevėžys primena, kur slėptis ir kaip elgtis gavus perspėjimą

    Panevėžio miesto savivaldybė, reaguodama į viešojoje erdvėje aptariamas rizikas dėl įvykių Lietuvos oro erdvėje ir bepiločių orlaivių, ragina gyventojus išlikti budrius. Akcentuojama, kad tai prevencinis priminimas, o ne pranešimas apie konkrečią grėsmę miestui.

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta daug skirtingos informacijos, todėl gyventojai raginami remtis tik oficialiais institucijų pranešimais. Savivaldybė pabrėžia, kad nepatikrintų žinučių dalijimasis gali kelti papildomą įtampą ir trukdyti tarnybų darbui.

    Kas svarbiausia išgirdus sirenas?

    Išgirdus civilinės saugos sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, pirmiausia rekomenduojama išlikti ramiems ir kuo greičiau susirasti patikimą informaciją. Tam tinka radijas, televizija ir oficialūs valstybės institucijų kanalai.

    Jeigu yra galimybė, patariama vykti į artimiausią priedangą. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, saugiausia likti pastato viduje, rinktis patalpą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų.

    Tinkamiausios vietos yra rūsiai, pusrūsiai ar vidinės patalpos be langų. Primename, kad sprogimo bangos metu vienas didžiausių pavojų yra stiklo šukės, todėl verta pasitraukti nuo langų ir, jei įmanoma, užtraukti užuolaidas ar nuleisti žaliuzes.

    Jei pavojus užklupo lauke

    Jeigu perspėjimas užklumpa lauke, rekomenduojama kuo greičiau rasti artimiausią pastatą ar priedangą ir vengti atvirų vietų. Taip pat patariama nesibūriuoti, nes minios gali apsunkinti evakuaciją ir trukdyti specialiosioms tarnyboms.

    Vairuojant svarbu sustoti saugioje vietoje ir netrukdyti operatyviosioms tarnyboms. Jei įmanoma, palikus automobilį reikėtų pasitraukti į saugų pastatą ir sekti oficialią informaciją.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartiną ar neaiškios paskirties droną, savivaldybė ragina nedelsti ir eiti į pastato vidų arba priedangą. Rekomenduojama vengti langų, balkonų ir laikytis dviejų sienų taisyklės, kai slepiamasi vidinėje patalpoje, neturinčioje tiesioginio išėjimo į lauką.

    Prie drono artintis nereikėtų ir juo labiau nebandyti jo gaudyti ar kitaip paveikti. Jei situacija leidžia, saugiu atstumu galima įsidėmėti jo judėjimo kryptį ir apie tai pranešti telefonu 112.

    Taip pat rekomenduojama neviešinti jautrios informacijos ar vaizdo medžiagos realiu laiku socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali klaidinti žmones, kelti paniką ir suteikti nereikalingų detalių tiems, kam jos neturėtų būti prieinamos.

    Ypatingą dėmesį patariama skirti vaikų, senjorų ir augintinių saugumui, o namuose turėti būtiniausių daiktų rinkinį. Į jį gali įeiti vanduo, medikamentai, dokumentų kopijos, įkrautas telefonas ir kitos ryšio priemonės.

    Radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį, jo liesti negalima. Reikia atsitraukti, perspėti aplinkinius ir nedelsiant pranešti telefonu 112.

    Daugiau praktinių patarimų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms teikiama LT72 informacijos kanaluose ir mobiliojoje programėlėje LT72. Konsultacijas civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais taip pat teikia visą parą veikianti konsultavimo linija 1856.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: ką dėl sveikatinimo turizmo nutarė savivaldybės

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: ką dėl sveikatinimo turizmo nutarė savivaldybės

    Raudondvario dvaro pilyje įvyko XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius. Susitikime daugiausia dėmesio skirta asociacijos veiklos rezultatams ir ateinančių metų darbų planui.

    Renginio metu pristatytos praėjusių metų finansinės bei veiklos ataskaitos, taip pat aptarta ir patvirtinta 2026 metų finansinė sąmata. Tokie sprendimai savivaldybėms svarbūs planuojant bendras iniciatyvas, kurios daro įtaką kurortų ir kurortinių teritorijų paslaugų kokybei.

    Sveikatinimo turizmo kryptys

    Diskusijose akcentuoti pokyčiai sveikatinimo turizmo srityje ir tai, kaip kinta keliautojų lūkesčiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja trumpesnių, bet dažnesnių poilsio kelionių tendencija, o kurortams vis dažniau tenka derinti sveikatinimo paslaugas su aktyvaus laisvalaikio, kultūros ir renginių pasiūla.

    Suvažiavime taip pat aptartos kurortologijos mokslinių tyrimų aktualijos ir jų praktinis pritaikymas savivaldybių sprendimuose. Dėmesys tyrimams svarbus vertinant kurortų aplinkos kokybę, gamtinių išteklių tvarų naudojimą ir paslaugų poveikį lankytojų sveikatai.

    Artimiausi prioritetai

    Asociacijos nariai apžvelgė pagrindines veiklos kryptis ir diskutavo apie svarbiausius artimiausio laikotarpio prioritetus. Tarp jų paprastai atsiduria infrastruktūros atnaujinimas, paslaugų prieinamumas visus metus, sezoniškumo mažinimas ir aiškesnis kurortų pozicionavimas vidaus bei užsienio rinkose.

    Taip pat akcentuota bendradarbiavimo reikšmė tarp savivaldybių ir su turizmo bei sveikatinimo paslaugų teikėjais. Tokie susitikimai leidžia suderinti bendrus tikslus ir greičiau reaguoti į besikeičiančias turizmo rinkos sąlygas.

  • Kaip elgtis pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus perspėjimą: svarbiausi veiksmai ir klaidos

    Kaip elgtis pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus perspėjimą: svarbiausi veiksmai ir klaidos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų ar priedangą. Atvirose erdvėse rizika didesnė, todėl venkite balkonų, langų ir vietų, kur esate matomi iš viršaus.

    Slėpkitės laikantis dviejų sienų taisyklės: jei dronas yra lauke, saugiausia būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidinėje patalpoje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte skeveldrų ar smūgio bangos poveikį, jei netoliese įvyktų sprogimas.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nebandykite jo liesti, ardyti, perkelti ar „neutralizuoti“ patys. Net jei jis atrodo neaktyvus, jis gali būti pavojingas, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką jums ir aplinkiniams.

    Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite drono kryptį, aukštį, judėjimo pobūdį ir laiką, kada jį matėte. Apie situaciją praneškite telefonu 112, o surinktą vaizdinę medžiagą ar detales perduokite atsakingoms tarnyboms, tačiau neviešinkite socialiniuose tinkluose.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą: ką daryti?

    Išgirdus sirenas ar gavus oro pavojaus pranešimą telefone, pirmiausia vadovaukitės oficialia informacija ir nurodymais. Sekite pranešimus per radiją, televiziją ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes situacija gali greitai keistis.

    Jei esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos: požeminės perėjos, tunelio, rūsio ar kitos tvirtos patalpos. Jei iki priedangos nespėjate per kelias minutes, rinkitės artimiausią saugiausią vietą pastate, geriausia be langų ir su tvirtomis sienomis.

    Jei liekate namuose, užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas ir pasitraukite nuo langų. Praktikoje saugiausios vietos dažniausiai yra koridorius, vonios kambarys ar kita vidinė patalpa be langų, o jei yra galimybė, rūsio patalpa ar specialiai pritaikyta priedanga.

    Su savimi verta turėti būtiniausius daiktus: dokumentus, telefoną, įkroviklį, vandenį, ne greitai gendančio maisto, pirmosios pagalbos priemones ir būtinus vaistus. Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei užrakinkite duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rasdami įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite patikrinti, kas tai yra. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti ir laikytis kuo didesnio atstumo, o priedangai rinktis tvirtas konstrukcijas, vengiant vietų po langais.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą bei matomus požymius. Kol atvyks tarnybos, jei įmanoma, perspėkite aplinkinius neiti į tą zoną, tačiau patys nekelkite papildomos rizikos ir nesibūriuokite įvykio vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar daiktas pavojingas. Gyventojai neprivalo nustatyti, ar tai sprogmuo, o atsakingų tarnybų patikra yra saugesnis kelias nei bandymas situaciją aiškintis patiems.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausią priedangą, turėti susitarimą su šeima dėl ryšio ir susitikimo vietos, bei būti pasiruošus kelioms valandoms ar parai be įprastų paslaugų. Tokie veiksmai mažina chaosą ir padeda greičiau priimti teisingus sprendimus.

  • Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasų rajono savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros egzamine“ pasirodžiusiems dalyviams. Renginyje akcentuota, kad aplinkosauginiai įpročiai prasideda nuo žinių, o jos virsta konkrečiais kasdieniais sprendimais.

    Savivaldybė iniciatyvą palaikė ir šiemet, įsteigdama prizus rajono mokiniams bei suaugusiesiems, kurie pademonstravo tvirčiausias atliekų rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos žinias. Tokia praktika, pasak organizatorių, stiprina bendruomenės įsitraukimą ir padeda aplinkosaugą perkelti iš deklaracijų į veiksmą.

    Apdovanojimai savivaldybėje

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė laureatams įteikė prizus ir padėkas. Ji pabrėžė, kad salėje susirinkę vaikai ir jaunimas savo smalsumu bei atsakomybe kuria pavyzdį, kuris dažnai veikia stipriau nei raginimai.

    „Rūpestis gamta prasideda nuo supratimo, o tada persikelia į įpročius: kaip rūšiuojame, kiek vartojame ir ką pasirenkame kasdien“, – sakė Nijolė Guobienė.

    „Atliekų kultūros egzaminas“ Lietuvoje kasmet primena, kad rūšiavimas nėra vien techninis veiksmas. Jis tiesiogiai siejasi su mažesniu sąvartynų apkrovimu, didesniu perdirbamų žaliavų kiekiu ir atsakingesniu vartojimu, kai pirmenybė teikiama pakartotiniam naudojimui.

    Kas tapo nugalėtojais

    1–4 klasių grupėje geriausiai pasirodė Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos trečiokė Aušrinė Komkaitė. 5–10 klasių grupėje lyderiais tapo Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos penktokas Dominykas Komka, Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijos dešimtokė Julija Krastinaitė ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos dešimtokas Vytautas Gurskij.

    Vyresniųjų ir suaugusiųjų kategorijoje išskirti Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vienuoliktokas Augustinas Pupelis bei suaugusiųjų grupės nugalėtoja Kristina Špūraitė-Pepelienė. Renginyje priminta, kad tvarumo srityje svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomeninė pažanga.

    Komandinio įsitraukimo simboliu tapo geriausiai pasirodžiusi klasė: Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos 4C. Pasak renginio organizatorių, klasės ir mokyklos bendruomenės įtrauktis yra vienas veiksmingiausių būdų, padedančių tvarius įpročius paversti norma.

    Savivaldybė sveikino visus dalyvius ir nugalėtojus, ragindama pasiekimą laikyti ne finišu, o startu. Akcentuota, kad net maži kasdieniai pasirinkimai, kai juos daro daug žmonių, ilgainiui virsta reikšmingu pokyčiu.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija gegužės 14 dieną ir gegužės 15 dieną lankėsi Budapešte, kur vyko „Interreg Europe“ programos projekto GRANDIS darbuotojų mainų vizitas. Kelionės ašis – moterų valdomo smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimas, socialinės inovacijos bei žaliųjų ir skaitmeninių sprendimų diegimas regionuose.

    GRANDIS projektas orientuotas į viešosios politikos ir praktinių priemonių tobulinimą: nuo mentorystės modelių iki bendruomenių įtraukties ir paramos mechanizmų, kurie padeda moterims lengviau pradėti ar plėsti verslą. Toks formatas ypač svarbus regionams, kuriuose verslo ekosistema dažnai priklauso nuo kelių aktyvių organizacijų ir riboto finansavimo.

    Ko vyko mokytis į Vengriją?

    Vizitą koordinavo pagrindinis projekto partneris – Pietų Uždanubės regioninė inovacijų agentūra. Zarasų atstovai Vengriją pasirinko dėl partnerių pristatytų pavyzdžių, kaip kultūrinės iniciatyvos, mentorystė ir bendruomeniškumas gali tapti praktiniu įrankiu verslumui auginti.

    Delegacija siekė ne tik išklausyti pristatymus, bet ir išsiaiškinti, kaip konkrečios priemonės veikia kasdienybėje: kas finansuoja programas, kaip pritraukiami dalyviai, kokie rodikliai padeda įvertinti poveikį ir su kokiais barjerais susiduriama įgyvendinant idėjas vietos lygmeniu.

    Susitikimai su kultūros ir verslumo organizacijomis

    Pirmąją dieną Zarasų delegacija lankėsi Vengrijos liaudies menininkų asociacijoje, kur pristatytas kasmet organizuojamas Liaudies meno festivalis. Aptarta, kaip savanorystė, tradicinių amatų sklaida ir partnerystės su vietos bendruomenėmis gali sukurti ir socialinę, ir ekonominę grąžą.

    Taip pat aplankyti Vengrijos kultūros paveldo rūmai, kur pristatyti kultūros paveldo komunikacijos ir edukacinių veiklų organizavimo principai. Tokios institucijos dažnai veikia kaip platforma vietos kūrėjams ir smulkiajam verslui, ypač kai kuriami renginiai, mokymai ir turistiniai maršrutai.

    Antrąją dieną programa tęsėsi Vengrijos verslių moterų asociacijoje, kur pristatyta „TalentA Hungary“ iniciatyva, apjungianti mokymus ir mažąsias dotacijas. Dėmesys čia skiriamas praktiniams sprendimams, padedantiems diegti žaliąsias ir skaitmenines inovacijas, ypač žemės ūkio srityje.

    Delegacija susipažino ir su mentorystės iniciatyva „Poppy Pod“, kurią įgyvendina įmonė „Panyi Zsuzsi“. Programos esmė – kryptingai padėti amatininkėms ir kūrėjoms susidėlioti verslo pradžios žingsnius, nuo produkto pateikimo iki pardavimų kanalų ir komunikacijos.

    Ką tai gali reikšti Zarasų rajonui?

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip moterų inicijuotos veiklos gali būti stiprinamos ne pavienėmis akcijomis, o nuoseklia sistema: mentorystės tinklu, mokymais, vietos renginiais ir aiškiomis sąlygomis mažoms paramos priemonėms. Tokie modeliai regionuose dažnai veikia efektyviausiai, kai sujungiami savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo partnerių resursai.

    Į Budapeštą vyko GRANDIS projekto koordinatorės Raimonda Kuolė ir Simona Matusevičiūtė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Paula Džahija bei laikinai Zarasų verslo ir turizmo informacijos centro direktorės pareigas einanti Natalija Sapožnikova. Pasak delegacijos, tarptautiniai mainai padeda greičiau atsirinkti veikiančius sprendimus ir susikurti ryšius, reikalingus tęstiniams projektams.

    GRANDIS įgyvendinamas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą „Interreg Europe“ ir finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tokie projektai paprastai siekia, kad gerosios praktikos būtų pritaikytos ne tik vieno vizito metu, bet ir vėliau, atnaujinant regiono priemones, paslaugas bei partnerystes.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Trakų vasara 2026: papildomas vėlyvas traukinys į Vilnių ir nemokamas miesto autobusas

    Trakų vasara 2026: papildomas vėlyvas traukinys į Vilnių ir nemokamas miesto autobusas

    Trakų rajono savivaldybė prieš miesto šventę Trakų vasara 2026 ragina į renginius atvykti viešuoju transportu. Organizatoriai pabrėžia, kad patogiausia į Trakus keliauti traukiniu ar autobusu, o tarp pagrindinių šventės vietų judėti miesto autobusu.

    Vežėjas „LTG Link“ skelbia, kad šventės dienomis maršrutu Vilnius–Trakai traukiniai kursuos iki 12 kartų per dieną. Šeštadienį, gegužės 30 dieną, numatytas ir papildomas vėlyvas reisas po vakarinio koncerto – iš Trakų jis išvyks 23.59 valandos.

    Nemokamas autobusas ir vėlyvi reisai

    Šeštadienį, gegužės 30 dieną, Trakuose nuo 10.00 iki 24.00 valandos miesto autobusas kursuos kas 20–25 minutes. Keleiviai juo galės nemokamai pasiekti šventės erdves ir grįžti į svarbiausius miesto taškus.

    Po koncerto, nuo 23.35 iki 23.40 valandos, autobusai keleivių lauks prie kavinės „AJ šokoladas“ (Vytauto g. 4) ir veš iki Trakų geležinkelio stoties. Penktadienį, gegužės 29 dieną, ir sekmadienį, gegužės 31 dieną, miesto autobusas važiuos pagal įprastą tvarkaraštį.

    Kur ir kada ribos eismą?

    Atvykstantiems automobiliu primenama, kad gegužės 29–30 dienomis Trakų miesto gatvėse bus taikomi eismo ribojimai. Savivaldybė nurodo, jog ribojimai reikalingi saugiam dalyvių judėjimui ir renginių aptarnavimui užtikrinti.

    Gegužės 29 dieną eismas bus ribojamas nuo 10.00 iki 18.00 valandos atkarpoje nuo Karaimų ir Žaliosios gatvių sankryžos iki Trakų g. 2C. Gegužės 30 dieną ribojimai bus taikomi keliose miesto dalyse nuo ryto iki vėlyvo vakaro, įskaitant Vytauto g. atkarpas ir Trakų gatvę.

    Ribojimai vandenyje: uždaroma akvatorija

    Šventės metu numatyti apribojimai ir Galvės ežere. Saugumo sumetimais gegužės 30 dieną nuo 18.00 iki 24.00 valandos bus uždaryta Galvės ežero akvatorija.

    Organizatoriai kviečia kelionę suplanuoti iš anksto, įvertinti galimus eismo ribojimus ir rinktis viešąjį transportą. Taip tikimasi sumažinti spūstis, trumpinti atvykimo laiką ir užtikrinti sklandesnį judėjimą šventės metu.

  • Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sertifikatas Zarasų krašto atstovams įteiktas gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose iškilmėse „Tapatybės kodas“.

    Renginyje bendruomenes ir tradicijų puoselėtojus sveikino Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Programą vedė žurnalistas ir LRT laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius.

    Į iškilmes atvyko ir Zarasų krašto delegacija: merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, savivaldybės atstovai, kultūros įstaigų darbuotojai, Dusetų dailės galerijos komanda bei tradicinė kapela „Sadūnai“.

    Kas yra nematerialus paveldas?

    Nematerialus kultūros paveldas apima gyvas tradicijas, žinias ir praktikas, kurias bendruomenės perduoda iš kartos į kartą. Tai gali būti šventės, amatai, muzikinės ir kulinarinės tradicijos, taip pat su gamta susiję įgūdžiai, kai svarbiausia yra ne objektas, o žmonių kuriama ir nuolat atnaujinama praktika.

    Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas pradėtas formuoti 2017 metais, o jo tvarkymą koordinuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Kultūros ministerija ir ekspertais. Įtrauktos vertybės vertinamos pagal gyvybingumą, bendruomenės vaidmenį ir realias išsaugojimo priemones.

    „Sartai“ – daugiau nei varžybos

    Sartų žirgų lenktynės Dusetose ilgą laiką buvo suvokiamos kaip sporto ir žiemos šventės derinys, tačiau bendruomenei tai yra platesnė tapatybės forma. Renginys jungia žirgininkystės kultūrą, vietos istoriją, mugės tradicijas, muziką ir stiprų ryšį tarp žmogaus ir žirgo.

    Istoriškai tradicija siejama su paprotiniais pasivažinėjimais per Užgavėnes, kurie laikui bėgant virto organizuotu renginiu. Bėgant metams keitėsi ir pati forma, bet esmė išliko ta pati: tai susitikimo vieta, kurioje dalyvauja ir profesionalai, ir vietos entuziastai, o šventę palaiko plati bendruomenė.

    „Sertifikatas patvirtina, kad tai ne tik vietos šventė, bet ir visos šalies kultūros vertybė, kurią saugo pati bendruomenė“, – sakė sertifikatą įteikęs menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Ką praktiškai keičia įrašymas?

    Įrašymas į sąvadą pirmiausia yra oficialus pripažinimas, kad tradicija turi aiškų kultūrinį turinį ir yra gyvybinga. Toks statusas dažnai padeda lengviau telkti partnerius, pagrįsti edukacines veiklas ir planuoti tradicijos tęstinumą, nes atsiranda daugiau argumentų savivaldybėms ir kultūros įstaigoms investuoti į išsaugojimą.

    Kartu tai yra ir įsipareigojimas: nematerialaus paveldo vertybės turi būti puoselėjamos taip, kad išliktų autentiškas turinys, o tradicija nebūtų pakeista vien komerciniu renginiu. Dusetoms tai reiškia didesnį dėmesį tradicijos perdavimui, žirgininkystės kultūros sklaidai ir bendruomenės įtraukimui.

    Šiemet sąvadą papildė 13 naujų reiškinių, tarp jų ir regioninės kulinarijos, muzikavimo, švenčių bei žvejybos tradicijos. Šiuo metu sąvade yra 83 vertybės, atspindinčios skirtingų Lietuvos regionų kultūrinę įvairovę.

    Sartų žirgų lenktynių tradicijos įrašymas į sąvadą Zarasų kraštui tampa ne tik simboline pergale, bet ir aiškiu ženklu, kad Dusetose puoselėjamas reiškinys yra svarbus nacionaliniu mastu. Tai kartu ir priminimas, kad gyvas paveldas išlieka tik tada, kai jį nuosekliai kuria ir perduoda patys žmonės.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Gegužės 19 dieną Kauno rajone, Raudondvario pilyje, surengtas XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merė Nijolė Guobienė, merės patarėja Simona Burokaitė ir Architektūros bei teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Ulianskas.

    Suvažiavime pristatyta asociacijos 2025 metų veiklos ataskaita, patvirtinti finansiniai dokumentai ir aptarta 2026 metų finansinė sąmata. Taip pat diskutuota apie svarbiausius kurortų ir kurortinių teritorijų klausimus, kurie vis dažniau siejami ne vien su turizmu, bet ir su regionų gyvybingumu bei paslaugų kokybe.

    Augantys lūkesčiai ir ribotas finansavimas

    Diskusijose akcentuota, kad kurortai ir kurortinės teritorijos susiduria su sparčiai augančiais gyventojų, lankytojų ir investuotojų lūkesčiais. Iš šių vietovių tikimasi tvarkingos infrastruktūros, patrauklios viešosios aplinkos ir kokybiškų sveikatinimo, turizmo bei rekreacijos paslaugų.

    Kartu pabrėžta, kad realias plėtros galimybes neretai riboja nepakankamas finansavimas ir nenuoseklūs sprendimai nacionaliniu lygmeniu. Suvažiavimo dalyviai kalbėjo apie poreikį stiprinti bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir Seimo nariais, kad kurortinių teritorijų poreikiai būtų aiškiau matomi formuojant prioritetus.

    Kurortai kaip nacionalinis klausimas

    Suvažiavimo metu išskirta, kad kurortai ir kurortinės teritorijos prisideda prie šalies įvaizdžio, vietos ekonomikos ir turizmo srautų augimo, todėl jų plėtra tampa nacionalinio masto tema. Pasak dalyvių, ilgalaikiams rezultatams būtinas strateginis valstybės požiūris, o ne vien savivaldybių pastangos.

    Praktikoje tai reiškia ne tik viešųjų erdvių tvarkymą, bet ir susisiekimo, vandentvarkos, energetinio efektyvumo, aplinkosaugos sprendimus bei sezoninių srautų valdymą. Tokie klausimai tiesiogiai lemia, ar kurortinė teritorija gali priimti daugiau lankytojų neblogindama vietos gyventojų gyvenimo kokybės.

    2026 metų planas: įvaizdis, partnerystės, bendros iniciatyvos

    Lietuvos kurortų asociacijos 2026 metų veiklos plane numatytos kryptys apima narių interesų atstovavimą ir dalyvavimą viešojoje politikoje, kurortų ir kurortinių teritorijų įvaizdžio stiprinimą bei rinkodaros priemonių plėtrą. Taip pat planuojamas aktyvesnis bendradarbiavimas sveikatinimo turizmo, balneologijos ir gamtinių gydomųjų išteklių srityse.

    Numatoma organizuoti pažintinius vizitus, konferencijas, tyrimus ir kitas bendras iniciatyvas, kurios padėtų derinti praktikas tarp skirtingų savivaldybių. Tokios partnerystės ypač svarbios mažesnėms kurortinėms teritorijoms, siekiančioms pritraukti investicijų ir išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Lietuvos kurortų asociacija veikia nuo 2007 metais ir vienija Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą, taip pat Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono kurortines teritorijas. Asociacijos tikslas yra spręsti bendras problemas, atstovauti narių interesams valstybės institucijose bei tarptautinėse organizacijose ir skatinti sveikatinimo paslaugų bei natūralių gamtinių išteklių vystymą.

    Informacija parengta pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis.

  • Zarasų savivaldybėje apsilankė P. Širvio progimnazijos šeštokai: kokias profesijas atrado?

    Zarasų savivaldybėje apsilankė P. Širvio progimnazijos šeštokai: kokias profesijas atrado?

    Gegužės 20 dieną Zarasų rajono savivaldybėje apsilankė Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 6a klasės mokiniai. Vizito metu jie susipažino su savivaldybės darbu, kasdieniais procesais ir žmonėmis, kurie užtikrina, kad rajone veiktų viešosios paslaugos.

    Mokiniai domėjosi, kokių profesijų atstovai dirba savivaldybėje ir kokių gebėjimų reikia viešajame sektoriuje. Jiems pristatyta, kad administracijoje dirba administravimo, dokumentų valdymo, viešųjų ryšių, finansų, teisės, architektūros, švietimo, socialinės paramos ir infrastruktūros specialistai.

    Su šeštokais susitiko merė Nijolė Guobienė. Ji papasakojo apie mero darbą, atsakomybes ir sprendimus, kurie daro įtaką kasdieniam gyventojų gyvenimui, taip pat pabrėžė ryšio su bendruomene svarbą.

    Susitikimo metu mokiniai uždavė klausimų apie tai, kas savivaldybėje atsakingas už tvarką, kaip planuojami darbai ir kokios savybės svarbios vadovaujant. Vaikams rūpėjo ir praktiniai dalykai, pavyzdžiui, kokių darbuotojų savivaldybei dažniausiai reikia bei kaip atrodo karjeros kelias tokiose pareigose.

    Tokios išvykos laikomos reikšminga ugdymo karjerai dalimi, nes leidžia mokiniams pamatyti realią darbo aplinką ir geriau suprasti skirtingų profesijų turinį. Praktinis pažinimas padeda ne tik tiksliau įsivertinti savo pomėgius, bet ir susieti mokykloje įgyjamas žinias su konkrečiomis veiklomis.

    Profesinio orientavimo veiklos mokyklose vis dažniau grindžiamos partnerystėmis su įstaigomis ir darbdaviais, o karjeros ugdymas integruojamas į kasdienį ugdymo procesą. Tokiuose susitikimuose moksleiviai gauna progą išgirsti apie skirtingas pareigybes, jų atsakomybes ir reikalingas kompetencijas, kurios svarbios tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

    Vizitas siejamas ir su profesinio orientavimo iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti nuoseklias karjeros paslaugas mokiniams. Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje taip pat vykdomos profesinio veiklinimo veiklos, skatinančios mokinius aktyviai pažinti profesijų pasaulį ir drąsiau planuoti savo ateities pasirinkimus.

    Savivaldybė padėkojo mokiniams ir juos lydėjusioms mokytojoms už smalsumą, aktyvumą ir įsitraukimą. Pasak organizatorių, tokie susitikimai prisideda prie geresnio savivaldos supratimo ir stiprina mokinių pilietiškumą.