CP v2

Category: Regionai

  • Ignalinos klubo „YOKO“ auklėtiniai suspindėjo Vilniuje: 6 prizinės vietos kiokušin karatė lygoje

    Ignalinos klubo „YOKO“ auklėtiniai suspindėjo Vilniuje: 6 prizinės vietos kiokušin karatė lygoje

    Ignalinos kiokušin karatė klubo „YOKO“ sportininkai sėkmingai pasirodė Vilniaus kiokušin karatė lygos varžybose, kurios gegužės 17 dieną vyko Vilniuje. Ričardo Trimonio vadovaujama komanda parsivežė šešias prizines vietas ir dar kartą patvirtino, kad aukšti rezultatai gimsta nuosekliame darbe.

    Vilniaus kiokušin karatė lyga laikoma vienu didžiausių tokio formato renginių Lietuvoje, sutraukiančiu platų klubų ir amžiaus grupių spektrą. Šįkart varžybose dalyvavo 658 sportininkai iš 36 kiokušin karatė klubų, todėl kiekviena pergalė buvo iškovota itin konkurencingoje aplinkoje.

    Čempionės titulas ir medaliai

    Ryškiausią laimėjimą iškovojo U11 amžiaus grupės sportininkė Gustė Žilėnaitė, kovojusi svorio kategorijoje iki 40 kg. Ji užėmė pirmą vietą, tapo čempione ir buvo apdovanota medaliu bei taure.

    Trečiąsias vietas skirtingose amžiaus grupėse iškovojo keturi „YOKO“ atstovai. U13 amžiaus grupėje, svorio kategorijoje virš 70 kg, bronzą pelnė Augustinas Semionovas, o U10 grupėje iki 40 kg trečią vietą užėmė Juozas Dubauskas.

    Dar du bronzos medaliai atiteko U12 amžiaus grupėje kovojusiems sportininkams: Maryan Tereshchenia svorio kategorijoje iki 40 kg ir Tautrimas Brukštus svorio kategorijoje virš 55 kg. Abu sportininkai taip pat buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis.

    Vieta penketuke ir komandos rezultatas

    U12 amžiaus grupėje, svorio kategorijoje virš 65 kg, Aironas Rusteika užėmė penktą vietą. Toks rezultatas, ypač didelio dalyvių skaičiaus varžybose, rodo stabilų pasirengimo lygį ir potencialą ateities startams.

    Šios varžybos klubams svarbios ne tik dėl medalių, bet ir dėl praktinės patirties, kurią sportininkai įgyja susitikdami su skirtingų mokyklų varžovais. „YOKO“ auklėtinių pasiekimai Vilniuje parodė, kad Ignalinos sportininkai sėkmingai konkuruoja nacionaliniu mastu ir nuosekliai augina savo meistriškumą.

  • Ignalinos rajone dėl galimo oro pavojaus: ką daryti pamačius droną ir kur slėptis

    Ignalinos rajone dėl galimo oro pavojaus: ką daryti pamačius droną ir kur slėptis

    Lietuvos kariuomenė paskelbė perspėjimą apie tikėtiną oro pavojų ir ragina gyventojus išlikti ramius bei iš anksto numatyti saugią vietą. Pabrėžiama, kad pastebėjus skrendantį ar nukritusį droną ar kitą įtartiną objektą, prie jo artintis negalima.

    Ignalinos rajono savivaldybė informavo, kad visose rajono mokyklose mokiniai ir mokytojai turi vykti į priedangas. Įstaigų darbuotojams nurodoma trauktis į saugias vietas, esančias toliau nuo langų, ir laukti tolesnių nurodymų.

    Specialistai primena, kad dronas ar jo nuolaužos gali kelti grėsmę ne tik dėl galimo sprogmens, bet ir dėl to, kad objektas gali būti naudojamas žvalgybai arba turėti pavojingų medžiagų. Dėl to svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: neliesti, nejudinti ir nebandyti patiems „įsitikinti“, kas tai.

    Pastebėjus droną, rekomenduojama pasitraukti į uždarą patalpą, laikytis atokiau nuo langų ir, jei įmanoma, stebėti situaciją iš saugaus atstumo. Apie droną ar įtartiną radinį reikia nedelsiant pranešti skubios pagalbos tarnybų numeriu 112, nurodant tikslią vietą ir kuo daugiau aiškių detalių.

    Apie pavojaus pabaigą žadama informuoti atskiru pranešimu. Kol kas gyventojai raginami vadovautis oficialiais nurodymais, neplatinti nepatikrintos informacijos ir laikytis civilinės saugos rekomendacijų.

  • Lietuvos kariuomenė paskelbė oro pavojų: raginama nedelsti ir vykti į priedangas

    Lietuvos kariuomenė paskelbė oro pavojų: raginama nedelsti ir vykti į priedangas

    Lietuvos kariuomenė pranešė apie paskelbtą oro pavojų ir paragino gyventojus nedelsiant vykti į priedangas arba kitas saugias vietas. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolesnių oficialių rekomendacijų.

    Gyventojams primenama išlikti budriems ir sekti patikimus informacijos kanalus, nes situacija gali kisti. Apie pavojaus pabaigą, kaip nurodoma pranešime, bus informuota atskiru pranešimu.

    Ką reiškia oro pavojus?

    Oro pavojaus signalas paprastai reiškia, kad dėl galimos grėsmės iš oro rekomenduojama kuo greičiau pasitraukti iš atvirų vietų ir pasirinkti apsaugą suteikiančias patalpas. Prioritetas teikiamas priedangoms, požeminėms patalpoms ar kitoms vietoms, kurios gali sumažinti riziką.

    Tokiais atvejais institucijos paprastai ragina nevykti į lauką be būtinos priežasties, iš anksto įvertinti artimiausias priedangas ir išlaikyti ryšį su šeimos nariais. Svarbu vadovautis tik oficialiai skelbiama informacija, kad būtų išvengta klaidinančių pranešimų.

    Kur ieškoti priedangų informacijos?

    Savivaldybės paprastai skelbia priedangų sąrašus ir jų adresus, o gyventojams rekomenduojama iš anksto žinoti artimiausią vietą pagal gyvenamąją ar darbo teritoriją. Jei esate viešoje vietoje, saugiausio maršruto ir priedangos pasirinkimui svarbu atsižvelgti į situaciją bei institucijų nurodymus.

    Gyventojai raginami laukti atnaujinimų ir į pavojaus pabaigą reaguoti tik gavus atskirą oficialų pranešimą. Kol kas rekomenduojama išlikti priedangose ar saugiose vietose ir sekti naujausią informaciją.

    „Oro pavojus. Nedelsdami skubėkite į priedangą ar saugią vietą, pasirūpinkite artimaisiais, laukite tolesnių rekomendacijų“, – sakė Lietuvos kariuomenė.

  • Oro pavojus atšauktas: kariuomenė skelbia, kad grėsmės nėra, bet ragina išlikti budriems

    Oro pavojus atšauktas: kariuomenė skelbia, kad grėsmės nėra, bet ragina išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė pranešė, kad oro pavojaus signalas atšauktas, o gyventojai gali palikti priedangas ir kitas saugias vietas. Pasak kariuomenės, šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra.

    Anksčiau dalyje šalies buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas apie galimą oro pavojų. Statusas geltona paprastai reiškia, kad ataka dar nevyksta, tačiau rizika vertinama kaip tikėtina ir situacija stebima.

    Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas aukštesnio lygio signalas raudona, kuriuo gyventojai raginami nedelsiant eiti į priedangas. Tokie perspėjimai laikomi prevencine civilinės saugos priemone, skirta sumažinti riziką, kol tikslinama informacija.

    Perspėjimas buvo susietas su Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos fiksuota radaro atžyma, turinčia bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Reaguojant į situaciją, buvo aktyvuota NATO oro policijos misija.

    Net ir atšaukus oro pavojų, gyventojai raginami išlikti budrūs, iš anksto nusimatyti artimiausią saugią vietą ir stebėti oficialius pranešimus. Pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, būtina skambinti 112 ir prie jo nesiartinti.

    Savivaldybės primena, kad priedangų vietos ir civilinės saugos informacija turėtų būti pasiekiama gyventojams įprastais savivaldybės kanalais. Aktualu įsivertinti, kur artimiausia priedanga namų, darbo ar ugdymo įstaigos aplinkoje, kad prireikus nereikėtų improvizuoti.

  • Elektrėnų savivaldybė paskelbė priedangų sąrašą: kur slėptis Elektrėnuose, Vievyje ir seniūnijose

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 20 dieną paskelbė parinktų priedangų sąrašą, skirtą gyventojams informuoti, kur būtų galima laikinai pasislėpti kilus grėsmei. Dokumente pateikiamos konkrečios vietos Elektrėnuose, Vievyje ir kitose savivaldybės seniūnijose, nurodant adresus ir pagrindinius parametrus.

    Sąraše matyti, kad priedangoms numatyti įvairios paskirties pastatai: ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigos, kultūros bei sporto objektai, seniūnijų pastatai, taip pat dalis daugiabučių. Prie kiekvieno objekto pateikiamas valdytojas ir Lietuvos koordinačių sistemos koordinatės, kurios leidžia vietą tiksliau rasti žemėlapiuose.

    Kas įtraukta į sąrašą?

    Tarp Elektrėnų miesto objektų minimos Elektrėnų Versmės gimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Elektrėnų ligoninė, socialinės globos namai, Elektrėnų kultūros centras, baseinas ir ledo arena. Taip pat įtraukti keli savivaldybės valdomi pastatai bei prekybos paskirties patalpos Taikos gatvėje.

    Vievyje nurodomos ugdymo įstaigos, darželis, sveikatos centro padaliniai, o taip pat nemažai daugiabučių. Kitose vietovėse į sąrašą pateko, pavyzdžiui, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Kietaviškių progimnazija, Semeliškių gimnazija ir keli seniūnijų pastatai.

    Ką reiškia skaičiai prie priedangos?

    Prie kiekvienos priedangos pateikiamas plotas kvadratiniais metrais ir preliminarus žmonių skaičius, kiek gyventojų joje būtų galima sutalpinti. Iš viso sąraše nurodytas bendras priedangų plotas siekia 38 414 kvadratinių metrų, o talpa – 25 238 žmones.

    Taip pat pažymima, ar priedanga pritaikyta asmenims su negalia. Ši informacija svarbi planuojant evakuaciją ar trumpalaikį slėpimąsi, nes reali prieiga, įėjimai ir judėjimo galimybės gali skirtis net to paties tipo pastatuose.

    Kuo priedanga skiriasi nuo slėptuvės?

    Priedanga paprastai yra civilinės saugos objektas, skirtas laikinai apsaugai nuo pavojų, pavyzdžiui, skeveldrų, sprogimo bangos poveikio ar ekstremalių oro sąlygų. Tuo metu slėptuvė dažniausiai reiškia aukštesnio apsaugos lygio, specialiai įrengtą statinį ar patalpą, kurios reikalavimai griežtesni.

    Praktikoje gyventojams svarbiausia ne vien tai, ar vieta įvardyta kaip priedanga, bet ir kaip greitai ją galima pasiekti, ar ji bus atverta krizės metu, koks įėjimas numatytas ir ar yra bazinės sąlygos trumpam buvimui. Dėl to savivaldybių skelbiami sąrašai vertinami kaip atspirties taškas planavimui, o ne vienkartinis sprendimas visoms situacijoms.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasižymėti artimiausias priedangas pagal gyvenamąją vietą ir darbo ar mokymosi maršrutus. Taip pat verta sekti savivaldybės ir atsakingų tarnybų informaciją, nes sąrašai gali būti atnaujinami, tikslinami arba papildomi naujais objektais.

  • Elektrėnų savivaldybė skelbia derybas dėl 15 butų: kam tinka parduoti ir kokių sąlygų prašo

    Elektrėnų savivaldybės administracija pradėjo socialinio būsto fondo plėtros pirkimą ir skelbia derybas dėl butų įsigijimo. Savivaldybė ieško būstų Elektrėnų ir Vievio miestuose, o pasiūlymų laukiama iki 2026 metų birželio 8 dienos 17 valandos.

    Pirkimas vykdomas socialinio būsto fondo plėtros projektui, o procedūros grindžiamos savivaldybės patvirtintomis sąlygomis bei Vyriausybės nustatyta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka. Tai reiškia, kad vertinamos ne tik kainos, bet ir aiškiai apibrėžti techniniai bei teisiniai reikalavimai.

    Kokių butų ieškoma?

    Pirkimas suskirstytas į 15 dalių ir apima vieno, dviejų bei trijų kambarių butus. Didžioji dalis numatytų įsigyti būstų yra Elektrėnų mieste, trys dalys skirtos Vievio miestui.

    Vieno kambario butams keliami 21–40 kvadratinių metrų naudingojo ploto reikalavimai. Dviejų kambarių butams numatytas 40–55 kvadratinių metrų, o trijų kambarių butams – 55–70 kvadratinių metrų plotas.

    Pagrindiniai reikalavimai būstui

    Savivaldybė nurodo, kad perkamų butų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė nei C. Taip pat būtina, kad statybos baigtumas būtų 100 proc., o butas turėtų visus patogumus, įskaitant vandentiekį, kanalizaciją, šildymą, karšto vandens tiekimą ir apskaitos prietaisus.

    Didelis dėmesys skiriamas dokumentų tvarkai: kadastro duomenų byla turi atitikti faktinį suplanavimą, o visi pakeitimai, įskaitant rūsio dalį, jei ji priklauso butui, privalo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, fizinis nusidėvėjimas negali viršyti 60 proc.

    Reikalaujama ir teisinio aiškumo: dėl buto negali vykti teisminių ginčų, o parduodamame būste neturi gyventi asmenys, kurie ir pasikeitus savininkui išsaugotų teisę naudotis patalpa. Sutarties sudarymo dieną pardavėjas savo lėšomis turi būti atsiskaitęs už komunalines paslaugas ir kitus privalomus mokesčius.

    Kokie butai netiks ir kaip pateikti pasiūlymą?

    Savivaldybė neperka bendrabučio tipo pastatuose esančių butų su bendro naudojimo patalpomis, taip pat pusrūsiuose įrengtų būstų ar patalpų ne gyvenamosios paskirties pastatuose. Netiks ir objektai, kurių statybos baigtumas mažesnis nei 100 proc., taip pat tie, kurių išplanavimas nesutampa su kadastriniais duomenimis ar nusidėvėjimas viršija 60 proc.

    Pasiūlymai priimami Elektrėnų savivaldybės administracijoje Rungos gatvėje 5, 101 kabinete. Kandidatai dokumentus gali pristatyti patys, per kurjerį arba siųsti registruotu laišku, o visi dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba.

    Pateikiant pasiūlymą reikia nurodyti buto adresą, aprašyti būklę, įrašyti pageidaujamą kainą ir kontaktus. Taip pat būtina pridėti nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kadastrinių matavimų bylos kopiją ir energinio naudingumo dokumentus, jei jie nėra nurodyti registre, bei patvirtinimą apie atsiskaitymą už paslaugas.

    Praktikoje toks pirkimas aktualus tiek gyventojams, norintiems parduoti tinkamą būstą savivaldybei, tiek vystytojams ar NT rinkos dalyviams, turintiems atitinkančių butų. Tačiau sėkmei esminė sąlyga – tvarkingi dokumentai ir aiškiai įvykdyti energinio naudingumo bei baigtumo reikalavimai.

  • Kalio jodido tabletės Astravo zonos gyventojams: receptai galioja iki birželio 10 dienos

    Gyventojams, gyvenantiems 17 savivaldybių 100 kilometrų zonoje nuo Astravo atominės elektrinės, ir toliau skiriamos kalio jodido tabletės. Jos numatytos kaip prevencinė priemonė galimos branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kai aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas.

    Elektrėnų savivaldybė skelbia, kad nuo 2025 metų balandžio 3 dienos iki dabar tabletes atsiėmė apie 57,1 proc. savivaldybės gyventojų. Savivaldybė ragina neatidėlioti, nes elektroniniai receptai nėra pratęsiami nuolat ir jų galiojimas yra ribotas.

    Kalio jodido tabletės gyventojams išduodamos vaistinėse pagal automatiškai suformuotą e. receptą. Šiuo metu nurodoma, kad receptai galioja iki 2026 metų birželio 10 dienos, o jų būseną galima pasitikrinti prisijungus prie e. sveikatos sistemos.

    Atsiimant tabletes būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pagal e. receptą vienam gyventojui priklauso keturios nemokamos tabletės, nepriklausomai nuo amžiaus.

    Jei žmogus pats atvykti negali, jam priklausančias tabletes gali atsiimti kitas asmuo, pateikęs to gyventojo asmens dokumentą. Taip pat vienas šeimos narys gali paimti tabletes kartu gyvenantiems šeimos nariams, tačiau vaistinėje reikės pateikti visų jų asmens dokumentus.

    Kada kalio jodidas iš tiesų reikalingas?

    Sveikatos apsaugos specialistai pabrėžia, kad kalio jodido tabletės nėra kasdienis profilaktinis preparatas. Jos skirtos skydliaukės apsaugai tik tuo atveju, kai į aplinką patenka radioaktyviojo jodo, ir tik tada, kai vartojimą oficialiai rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija.

    Didžiausia nauda pasiekiama kalio jodidą pavartojus likus mažiau kaip 24 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo poveikio. Apsauga dar gali būti veiksminga praėjus iki 2 valandų po poveikio, tačiau vėliau nei po 8 valandų vartoti paprastai neberekomenduojama, nes nauda mažėja, o netinkamas vartojimas gali būti žalingas.

    Dozės pagal amžiaus grupes

    Dažniausiai Lietuvoje dalijamos 65 miligramų tabletės, o vienkartinė dozė priklauso nuo amžiaus. Naujagimiams iki 1 mėnesio rekomenduojamas ketvirtis tabletės, kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų – pusė tabletės, vaikams nuo 3 iki 12 metų – viena tabletė.

    Vaikams nuo 12 metų, suaugusiesiems, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims įprastai skiriamos dvi tabletės, tai yra 130 miligramų. Savivaldybės pateikiamoje informacijoje taip pat pažymima, kad žmonėms, kuriems skydliaukė pašalinta, kalio jodido vartoti nereikia.

    Viena vienkartinė dozė skirta apsaugoti skydliaukę apie 24 valandas. Naujagimiams, nėščiosioms, krūtimi maitinančioms moterims ir vyresniems nei 60 metų žmonėms paprastai rekomenduojama tik viena dozė, o kitoms grupėms, priklausomai nuo situacijos, institucijos gali nurodyti ir pakartotinį vartojimą.

    Ko nevartoti vietoj kalio jodido

    Specialistai primena, kad skydliaukės apsaugai netinka vaistinėse parduodami jodo tirpalai, purškalai su jodu ar maisto papildai su jodu. Juose stabiliojo jodo kiekis per mažas, kad patikimai apsaugotų nuo radioaktyviojo jodo, o kai kurios priemonės, pavyzdžiui, spiritinis jodo tirpalas, yra skirtos tik išoriniam vartojimui.

    Kalio jodido tabletės gali būti nuryjamos arba sukramtomos, o vaikams jos gali būti sutrinamos ir ištirpinamos tinkamame skystyje, suvartojant nedelsiant. Dėl galimų nepageidaujamų reakcijų gyventojai raginami perskaityti informacinį lapelį ir, jei turi skydliaukės ar kitų lėtinių ligų, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir artimuosius

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar kitą priedangą. Riziką didina smūgio banga ir skeveldros, todėl vertinga taisyklė yra laikytis dviejų sienų principo: rinktis patalpą be langų arba kuo toliau nuo išorinių sienų.

    Reikėtų vengti balkonų, kiemų, parkų ir kitų atvirų vietų, taip pat nestovėti prie langų, net jei objektas atrodo toli. Jei esate lauke, ieškokite vietos, kur virš galvos yra tvirta danga, o jei tai neįmanoma, pasitraukite į artimiausią pastatą.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nemėginkite jo liesti, perkelti ar ardyti, nes jis gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų pavojingų elementų, pavyzdžiui, baterijų. Tokiais atvejais reikia atsitraukti saugiu atstumu ir skambinti 112, tiksliai nurodant vietą ir situacijos aplinkybes.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir apytikrį aukštį, tačiau nesiekite to fiksuoti rizikuodami savo saugumu. Nerekomenduojama filmuotos medžiagos skelbti socialiniuose tinkluose, nes ji gali atskleisti jautrią informaciją apie vietą, judėjimą ar infrastruktūrą.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmas žingsnis yra rasti priedangą ir sekti oficialius nurodymus per patikimus kanalus, ypač nacionalinį radiją ir televiziją. Praktikoje kritiškai svarbios pirmosios minutės, todėl verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą ir trumpiausią kelią iki jos.

    Jei priedangos pasiekti greitai nepavyksta, saugiausia likti pastate ir pasirinkti patalpą be langų, pavyzdžiui, koridorių ar sanitarinį mazgą, arba slėptis rūsyje. Langų zona yra pavojingiausia dėl galimo stiklo dužimo, todėl verta atitraukti žmones nuo langų, užtraukti užuolaidas ir, jei yra laiko, sumažinti riziką sutvirtinant stiklus lipnia juosta.

    Ruošiantis slėptis ar trumpam evakuotis, rekomenduojama turėti parengtą būtiniausių daiktų krepšį: dokumentus, vaistus, geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, įkroviklį, prožektorių ir radiją su baterijomis. Ryšio tinklai pavojaus metu gali būti perkrauti, todėl geriau trumpai susirašinėti ir skambinti tik esant būtinybei.

    Jei pavojaus signalas užklumpa automobilyje, sustokite saugioje vietoje, įjunkite radiją ir vykdykite instrukcijas, o esant galimybei persikelkite į pastato vidų. Gavus nurodymą evakuotis, prieš išeinant reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus ir užrakinti duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus reikia vertinti kaip potencialiai pavojingus: jų negalima liesti, judinti, purtyti ar bandyti atidaryti. Saugiausia tuo pačiu keliu ramiai pasitraukti nuo radinio ir nedelsiant skambinti 112, nurodant tikslią vietą, orientyrus ir tai, ką matote.

    Saugus atstumas priklauso nuo aplinkybių, tačiau praktinė taisyklė yra paprasta: jei daiktą aiškiai matote, vadinasi, esate per arti, todėl verta atsitraukti kuo toliau ir prisidengti tvirta konstrukcija. Taip pat svarbu nestovėti po langais ar šalia stiklo fasadų, nes sprogimo atveju šukės gali sužeisti net ir nesant tiesioginėje smūgio zonoje.

    Kol atvyksta pareigūnai, reikėtų pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos vietos, tačiau nebandyti veikti vieniems, jei tai kelia grėsmę. Pranešti apie radinį verta net tada, kai nesate tikri, kas tai yra, nes tokį objektą įvertinti ir saugiai patikrinti turi specialiosios tarnybos.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo: iš anksto susiplanuotas veiksmų planas namuose, darbe ir kelyje sumažina stresą ir padeda priimti teisingus sprendimus. Kilus grėsmei, svarbiausia vadovautis oficialiais nurodymais, saugoti save ir padėti tiems, kuriems sunkiausia greitai reaguoti.

  • Druskininkų meras susitiko su jaunimu: ką atsakė apie lyderystę, politiką ir sprendimus miestui

    Druskininkų meras susitiko su jaunimu: ką atsakė apie lyderystę, politiką ir sprendimus miestui

    Druskininkų savivaldybėje įvyko mero Ričardo Malinausko susitikimas su iniciatyvoje „Pasimatuok profesiją gyvai“ ir programoje „Academia Maestro“ dalyvaujančiais jaunuoliais. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta politikai, lyderystei ir tam, kaip priimami sprendimai, keičiantys miestą.

    Susitikime dalyvavę jaunuoliai iš Vilniaus, Jonavos, Druskininkų, Mažeikių, Telšių ir Marijampolės klausė apie mero kelią į politiką, komandos formavimą ir darbą su jaunimu. Aptarti ir asmeniniai pasirinkimai, kurie dažnai nulemia profesinę kryptį bei atsakomybės jausmą bendruomenei.

    „Mano politikos principas paprastas – laikytis duoto žodžio ir dirbti taip, kad pasibaigus paskutinei kadencijai, sutikti žmonės nebėgtų į kitą gatvės pusę, o sustotų pasisveikinti. Jo laikausi jau 26 metus“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Pasak savivaldybės, meras pristatė ir savivaldybės taikomas priemones, kuriomis siekiama skatinti jaunimo užimtumą bei iniciatyvas. Tarp paminėtų krypčių – parama jaunimą įdarbinančiam verslui, mokomosioms mokinių bendrovėms, taip pat tradicija tapę jaunimo apdovanojimai, skirti aktyviausiems jaunuoliams ir jų idėjoms įvertinti.

    Po diskusijos dalyviai įsitraukė į simbolinę miesto puoselėjimo veiklą – prie Druskininkų miesto muziejaus pasodintos 11 sakurų. Savivaldybės teigimu, tai buvo bendrovių „Tobis“ ir „Femina Bona“ iniciatyva, kurią palaikė ir susitikimo dalyviai.

    Sakurų sodinime dalyvavo ir bonsai meno Lietuvoje pradininku vadinamas meistras Kęstutis Ptakauskas. Jis su jaunimu dalijosi įžvalgomis apie medžių simboliką, kantrybę ir augimą, o pati ceremonija tapo proga sustoti ir plačiau pažvelgti į miesto kūrimą kaip ilgalaikį procesą.

    „Academia Maestro“ – metinė programa, suburianti 28 jaunuolius iš visos Lietuvos, tarp jų – ir tris Druskininkų atstovus. Programos organizatoriai akcentuoja, kad gyvi susitikimai su skirtingų sričių lyderiais padeda jaunimui realiau įvertinti profesijų kasdienybę ir sąmoningiau planuoti ateities sprendimus.

    Iniciatyva „Pasimatuok profesiją gyvai“ orientuota į patyriminį mokymąsi, kai jaunuoliai profesijas ir atsakomybes pamato realioje aplinkoje. Tokie susitikimai, pasak organizatorių, skatina kelti daugiau klausimų apie vertybes, lyderystę ir asmeninę kryptį, o ne tik apie konkrečią specialybę.

  • Kurortų ateitis po suvažiavimo Raudondvaryje: kokių sprendimų ilgalaikei plėtrai tikimasi?

    Kurortų ateitis po suvažiavimo Raudondvaryje: kokių sprendimų ilgalaikei plėtrai tikimasi?

    Suvažiavimas Raudondvario pilyje

    Raudondvario pilyje surengtame Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavime aptarta, kaip kurortams planuoti plėtrą ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti konkurencingumą. Renginyje dalyvavo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, vicemeras Simonas Kazakevičius ir Turizmo, kultūros ir komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Gražulytė.

    Susitikime kurortų ir kurortinių teritorijų atstovai sutarė, kad šiandienos prioritetai neapsiriboja vien turizmo srautais. Vis dažniau kalbama apie infrastruktūros kokybę, viešųjų erdvių priežiūrą, paslaugų įvairovę ir nuoseklų valstybės dėmesį sektoriui.

    Kokius iššūkius įvardijo kurortai

    Diskusijose akcentuota, kad kurortams tenka atliepti augančius lankytojų ir gyventojų lūkesčius: nuo patogaus susisiekimo iki tvarkingos aplinkos ir sveikatinimo paslaugų kokybės. Praktikoje tai reiškia nuolatines investicijas į pėsčiųjų, dviračių infrastruktūrą, apšvietimą, želdynus, kultūros bei sporto erdves.

    Kitas dažnai minimas klausimas – sezoniškumo mažinimas ir didesnė paslaugų pasiūla visus metus. Kurortams svarbu pritraukti ne tik poilsiautojus, bet ir verslo renginius, sporto stovyklas, medicininio turizmo bei reabilitacijos paslaugomis besinaudojančius žmones.

    Kodėl tai svarbu visai Lietuvai

    Suvažiavime pabrėžta, kad kurortų plėtra yra ne vien atskirų savivaldybių reikalas. Kurortai prisideda prie regionų gyvybingumo, skatina vietos užimtumą, padeda pritraukti investicijas ir formuoja šalies įvaizdį kaip saugios, tvarkingos ir patogios kelionių krypties.

    Taip pat akcentuota gyvenimo kokybės dimensija: kurortuose kuriama infrastruktūra tarnauja ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenėms. Tvarkomos viešosios erdvės, parkai, takai ir kultūros objektai didina miestų patrauklumą gyventi, dirbti ir kurti verslus.

    Susitikimo metu aptarti bendri Lietuvos kurortų asociacijos prioritetai, regionų bendradarbiavimo stiprinimas, turizmo konkurencingumo klausimai ir ilgalaikės investicijų kryptys. Kurortų atstovai sutarė, kad siekiant tvarios plėtros būtina derinti savivaldybių planus su nacionalinio lygmens sprendimais ir finansavimo galimybėmis.

    Kurortų sektorius artimiausiais metais vis labiau remsis kokybės standartu, tvarumu ir patirčių kūrimu, o ne vien kiekybiniais lankytojų rodikliais. Būtent dėl to suvažiavime didelis dėmesys skirtas ilgalaikei kurortų plėtrai ir nuosekliam bendradarbiavimui tarp regionų.