CP v2

Category: Regionai

  • Mažeikiuose startuoja 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 26 dienos

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija pradėjo registraciją į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registruotis kviečiami tiek jaunuoliai, tiek darbdaviai, o paraiškos priimamos iki gegužės 26 dienos.

    Programa skirta padėti jaunimui vasarą įgyti pirmosios darbo patirties, sustiprinti praktinius įgūdžius ir lengviau žengti į darbo rinką. Savivaldybė pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, todėl kviečia neatidėlioti.

    Kas gali dalyvauti programoje?

    Dalyvauti gali jauni žmonės nuo 14 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje ir besimokantys bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigoje. Įdarbinimas planuojamas vasaros laikotarpiu, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Darbdaviais gali tapti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai, kitos organizacijos, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys. Darbo vieta turi būti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

    Įdarbinimo datos ir kompensacijos

    Numatytas įdarbinimo laikotarpis – nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos. Praktikoje tai reiškia, kad jaunuoliai gali dirbti vasaros mėnesiais, kai nėra pamokų ar kitų privalomų ugdymo veiklų.

    Darbdaviams už programoje įdarbintą jaunuolį gali būti kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų per mėnesį, jei dirbamas pilnas darbo laikas. Jei dirbama trumpiau, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Kompensacija mokama tik tuo atveju, jei jaunuolis dirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat vienam darbdaviui kompensacija gali būti skirta daugiausia už 3 jaunuolius.

    Ką svarbu žinoti prieš registruojantis?

    Savivaldybė nurodo esminę sąlygą: jaunuolis turi būti susiradęs darbdavį arba darbdavys – jaunuolį. Kitaip tariant, programoje registracija vyksta jau turint sutartą darbo vietą ir konkrečią darbo galimybę.

    Registracijai reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentus galima pateikti nuskenuotus arba pasirašytus elektroniniu parašu ir atsiųsti elektroniniu paštu.

    Taip pat akcentuojama, kad dalyviai bus kviečiami pagal registracijos datą ir laiką. Dėl to norintys pasinaudoti galimybe raginami dokumentus pateikti kuo anksčiau.

  • Utenos rajone startuoja maudyklų vandens kokybės stebėsena: kur ir kaip dažnai bus tiriama

    Utenos rajono savivaldybės administracija pranešė, kad maudymosi sezonu bus vykdoma paplūdimių ir poilsiaviečių maudyklų vandens kokybės stebėsena. Sezonas trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

    Reguliarūs vandens tyrimai kas dvi savaites numatyti Alaušo ežero maudykloje Sudeikiuose ir Tauragno ežero maudykloje Tauragnuose. Taip pat bus tiriamas Dauniškio ežero vanduo Utenoje, paplūdimiuose ties Aušros ir Sudeikių gatvėmis.

    Į stebėsenos sąrašą įtrauktas ir Utenos tvenkinys, Klovinių maudykla Vestuvių gatvėje, taip pat Vyžuonaičio ežeras Utenoje, poilsiavietėse ties Ežero, Molėtų gatvėmis. Šiose vietose tyrimų periodiškumas toks pats, kas dvi savaites.

    Kitose Utenos rajono seniūnijose esančiose poilsiavietėse vandens kokybė bus tikrinama rečiau, du kartus per sezoną. Tyrimai planuojami vasaros pradžioje ir vasaros pabaigoje, kad būtų galima įvertinti pokyčius per visą maudymosi laikotarpį.

    Kaip nurodo savivaldybė, vandens kokybės tyrimų rezultatai bus viešinami internete ir pačiose maudyklose. Aktualią informaciją gyventojai ras utenosmonitoringas.lt bei informaciniuose stenduose prie maudyklų.

  • Jonavoje Knygų terasa mini 10-metį: visą vasarą nemokami spektakliai ir edukacijos šeimoms

    Jonavoje Knygų terasa mini 10-metį: visą vasarą nemokami spektakliai ir edukacijos šeimoms

    Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka šią vasarą vėl atveria Knygų terasą ir kviečia į nemokamų renginių ciklą Atostogos Knygų terasoje. Birželio–rugpjūčio mėnesiais miesto centre vyks susitikimai, kuriuose dera literatūra, teatras, muzika, judesys ir kūrybinės veiklos.

    Šiemet Knygų terasa išskirtinė dar ir tuo, kad mini 10-ąjį gimtadienį. Per dešimtmetį ši erdvė tapo vasaros trečiadienių tradicija Jonavoje ir vieta, į kurią sugrįžta užaugę mažieji lankytojai, o naujos šeimos atranda biblioteką kaip gyvą bendruomenės centrą.

    12 renginių nuo kūdikių iki paauglių

    Renginiai planuojami vasaros trečiadieniais 11 valandą, o programa pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklų turinys numatytas tiek patiems mažiausiems, tiek vyresniems vaikams, paaugliams ir jų artimiesiems.

    Numatyti 12 nemokamų susitikimų, kuriuose bus rodomi spektakliai, rengiami teatralizuoti koncertai ir edukacijos. Dalis veiklų skirta net patiems mažiausiems vaikams nuo 5 iki 24 mėnesių, todėl dėmesys skiriamas ritmui, pojūčiams, judesiui ir ankstyvajai kultūrinei patirčiai.

    Kas atvyksta į Knygų terasą?

    Šių metų programoje dalyvaus profesionalūs teatrai ir edukatoriai, tarp jų LABAI teatras, NO SHOES teatras, Klounų teatro studija DULIDU, teatras PRADŽIA, TAŠKO teatras, VšĮ „Šeimos erdvė“, Vaidybos džiaugsmo teatras „Gerutė ir Nevaliukas“.

    Žiūrovų lauks teatralizuotas koncertas Šventė ir spektakliai Aplink pasaulį II, Cukrelis ir grūdelis, Lizdeikos repo legendos, Sesutė Gerutė ir broliukas Nevaliukas, Kuris kurį, 5 sekundės šlovės, Profesorius ir blusa, Pirštinė, taip pat judesio ir kūrybiškumo edukacijos.

    Kuo ši iniciatyva svarbi miestui?

    Biblioteka pabrėžia, kad Knygų terasa yra ne tik pramogų ciklas, bet ir nuoseklus kultūrinio prieinamumo projektas, kai profesionalus menas atkeliauja į atvirą, nemokamą ir patogiai pasiekiamą miesto erdvę. Tokie formatai ypač aktualūs vasarą, kai dalis šeimų atostogauja mieste ir ieško turiningų veiklų be papildomų išlaidų.

    Ankstesniais metais renginiai suburdavo daugiau nei 1 000 dalyvių, o į atskirus susitikimus susirinkdavo po 100–300 žiūrovų. Organizatoriai tikisi, kad 10-mečio sezonas išlaikys šį tempą ir dar labiau sustiprins bendruomeniškumą.

    Visi Knygų terasos renginiai nemokami, o programos detalės bus skelbiamos bibliotekos informaciniuose kanaluose. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė.

  • Ko Jonavos delegacija parsivežė iš Danijos: Kopenhagos dviračių sprendimai Kauno regionui

    Ko Jonavos delegacija parsivežė iš Danijos: Kopenhagos dviračių sprendimai Kauno regionui

    Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovai 2026 metais gegužės 6–8 dienomis su projekto LTPL00419 „Dviračių regionai“ partneriais iš Lietuvos ir Lenkijos dalyvavo gerosios patirties mainų vizite Danijoje. Delegacija siekė iš arčiau pamatyti, kaip planuojami dviračių maršrutai ir kokie sprendimai realiai veikia kasdienėje miestų infrastruktūroje.

    Vizito tikslas buvo stiprinti partnerių kompetencijas ir susiderinti bendrą požiūrį į dviračių infrastruktūros plėtrą, kad maršrutai būtų ne tik nutiesti, bet ir patogūs, saugūs bei naudojami. Danija pasirinkta kaip viena stipriausių Europos šalių pagal dviračių kultūrą, o Kopenhaga dažnai minima kaip miestas, kuriame dviratis yra pilnavertė susisiekimo priemonė.

    Kas buvo stebima Kopenhagoje

    Didžioji dalis programos vyko dviračiais, todėl dalyviai galėjo praktiškai įvertinti takų tęstinumą, sankryžų sprendimus, srautų valdymą ir ženklinimą. Tokia patirtis ypač svarbi planuojant maršrutus regionuose, kur dažnai susiduriama su skirtingais kelių valdytojais, nevienodu takų standartu ir „nutrūkstančiomis“ atkarpomis.

    Susitikimuose su Danijos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarta, kaip dviračių takai integruojami į bendrą transporto sistemą ir kaip skatinami gyventojų įpročiai rinktis dviratį trumpoms ir vidutinėms kelionėms. Daug dėmesio skirta saugumui, aiškiam maršrutų prioritetizavimui ir sprendimams, kurie mažina konfliktus tarp pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių srautų.

    Kaip patirtis gali būti pritaikyta regione

    Pasak projekto partnerių, Danijoje matyti pavyzdžiai padėjo konkrečiau įvardyti, ko reikia, kad dviračių maršrutai taptų patrauklūs ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdienėms kelionėms. Akcentuota, kad infrastruktūra turi būti nuosekli: svarbu ne atskiros atkarpos, o vientisas maršrutas su aiškiomis jungtimis į gyvenamuosius rajonus, viešąjį transportą ir traukos objektus.

    Tikimasi, kad vizito metu užmegzti kontaktai ir surinktos įžvalgos prisidės prie tolimesnio dviračių infrastruktūros vystymo Kauno ir Hainuvkos regionų savivaldybėse. Įgyta patirtis planuojama panaudoti įgyvendinant projekto „Dviračių regionai“ veiklas ir tobulinant būsimus sprendimus, kad investicijos duotų apčiuopiamą naudą vietos gyventojams.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Programos rėmuose siekiama, kad tarpvalstybiniai maršrutai būtų suderinti, o regionų infrastruktūra vystoma pagal aiškius, palyginamus standartus.

  • Panevėžyje trūksta paauglių globėjų: dėdė Audrius pasakoja, kas iš tiesų pasikeičia

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, skirtą stiprinti globą šeimos aplinkoje. Jo tikslas – didinti pagalbos prieinamumą globėjams ir padrąsinti žmones priimti vaiką į savo namus.

    Globos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiandien ypač trūksta žmonių, galinčių globoti vyresnius vaikus ir paauglius. Būtent ši amžiaus grupė dažnai susiduria su ilgesniu laukimu, nes globėjai dažniau renkasi mažesnius vaikus.

    Paauglių globa: kodėl jos taip stinga?

    Pasak specialistų, paauglių globai dažniausiai pritrūksta ne geros valios, o pasitikėjimo savimi ir žinojimo, kur kreiptis. Žmonės baiminasi sudėtingų emocijų, elgesio iššūkių ar minties, kad ryšį su paaugliu sukurti per vėlu.

    Tačiau praktika rodo, kad vyresniems vaikams pirmiausia reikia stabilumo ir aiškaus suaugusiojo buvimo šalia. Jiems svarbu turėti žmogų, kuris nepasitrauks kilus konfliktui, padės susitarti dėl taisyklių ir palaikys kasdienėse situacijose.

    Audriaus sprendimas: globa prasidėjo nuo šeimos

    Panevėžietis Audrius globėju tapo tuomet, kai gyvenimas pareikalavo greito sprendimo – šeimoje atsirado paauglys, kuriam reikėjo saugių namų. Vyras sako, kad tuomet svarbiausia buvo ne planai ar idealios sąlygos, o atsakomybė už artimą žmogų.

    „Susiklostė tokia situacija, kad vaikas liko be mamos. Būdamas dėdė, tiesiog supratau, kad turiu padėti“, – sakė Audrius.

    Vyras neslepia, kad pradžia buvo kupina klausimų: kaip kalbėtis, kaip reaguoti į užsidarymą ar pyktį, kaip kurti pasitikėjimą. Pasak jo, didžiausią pokytį atnešė kantrybė ir supratimas, kad ryšys neatsiranda per vieną dieną.

    Ryšys gimsta iš kasdienybės, o ne iš „tobulumo“

    Audrius pasakoja, kad pasitikėjimas augo per paprastus dalykus: kasdienius pokalbius, bendrą laiką, nuoseklų susitarimų laikymąsi. Paaugliui svarbu pamatyti, kad suaugusysis yra prognozuojamas ir patikimas net tada, kai emocijos užverda.

    „Svarbiausia buvo parodyti, kad esu žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Kad liksiu šalia ir tada, kai bus sunkiau“, – sakė Audrius.

    Tapus globėju, pasikeitė ir vyro kasdienybė: atsirado daugiau atsakomybės, aiškesnė dienotvarkė, daugiau bendrų patirčių. Audrius pabrėžia, kad šiame kelyje ypač reikalingas palaikymas, todėl svarbų vaidmenį atlieka Globos centro specialistai ir artimųjų ratas.

    Vyras ragina ypač vyrus, svarstančius apie globą, nepervertinti „tobulumo“ kartelės ir nebijoti kreiptis dėl konsultacijos. Pasak jo, vaikui dažniausiai reikia ne idealių sąlygų, o žmogaus, kuris geba būti šalia, išklausyti ir mokytis kartu.

    Daugiau informacijos apie globą ir pagalbą globėjams Panevėžyje teikia Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centras. Gyventojai kviečiami domėtis, pasitarti su specialistais ir įvertinti, kokią pagalbos formą galėtų suteikti vaikui, kuriam svarbiausia – saugumas ir stabilumas.

  • Panevėžio vakarinėje dalyje trims dienoms stabdomas karšto vandens tiekimas: kada ir kur

    Ruošdamasi 2026–2027 metų šildymo sezonui, AB „Panevėžio energija“ Panevėžyje atliks hidraulinius bandymus ir šilumos tinklų remonto darbus. Bendrovė teigia, kad tokie patikrinimai padeda iš anksto aptikti silpnas vietas ir sumažinti avarijų riziką šildymo metu.

    Dėl darbų nuo 2026 metų gegužės 25 dienos 00 val. iki gegužės 28 dienos 18 val. vakarinėje Panevėžio miesto dalyje laikinai nebus tiekiama šiluma ir karštas vanduo. Gyventojai raginami iš anksto įsivertinti, kaip tai paveiks kasdienę buitį, ypač jei namuose planuojami remonto darbai.

    Pranešime nurodoma, kad laikini nepatogumai palies pastatus vakarinėje miesto dalyje, įskaitant dalį Klaipėdos, Nemuno, Respublikos, Pramonės, Savitiškio, Taikos alėjos, Tulpių ir kitas gatves bei kvartalą Vakarinėje gatvėje. Konkretus sąrašas yra itin platus, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, ar jų adresas patenka į darbų zoną.

    Laikinai sustabdžius karšto vandens tiekimą, gyventojų prašoma patikimai užsukti karšto vandens čiaupus, kad būtų išvengta karšto vandens nutekėjimo. Jei tuo laikotarpiu bute planuojami šildymo ar karšto vandens sistemos remonto arba profilaktikos darbai, apie tai būtina informuoti pastato sistemų prižiūrėtoją arba asmenį, atsakingą už namo šilumos ūkį.

    Bendrovė pažymi, kad, esant galimybei, šilumos ir karšto vandens tiekimas gali būti atnaujintas anksčiau nei nurodyta. Pastatuose tiekimą po darbų atnaujina pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į namus, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti ir karštas vanduo tiekiamas atvira sistema. Tokiais atvejais, atnaujinus tiekimą, karštas vanduo kurį laiką gali būti drumstas, kol sistema stabilizuosis.

  • Panevėžys perka socialinius butus: ieškoma 12 būstų, keliami aiškūs ploto ir energinės klasės reikalavimai

    Panevėžio miesto savivaldybė pradėjo socialinių būstų įsigijimą įgyvendindama projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje. Savivaldybė skelbia, kad siekia padidinti socialinio būsto prieinamumą tiems gyventojams, kuriems pritaikytas būstas yra būtinybė.

    Pagrindinis projekto tikslas – sudaryti geresnes sąlygas asmenims su negalia ir gausioms šeimoms gauti socialinį būstą. Tokia kryptis atitinka visoje Lietuvoje matomą tendenciją, kai savivaldybės socialinio būsto fondą plečia ne tik statybomis, bet ir pirkdamos jau įrengtus butus rinkoje.

    Kam skirti perkami būstai?

    Projekto tikslinė grupė – gausios šeimos ir asmenys, turintys judėjimo, psichikos, proto arba regos negalią. Savivaldybė pabrėžia, kad daliai gyventojų reikalingas specialiai pritaikytas būstas, todėl svarbūs ne tik buto parametrai, bet ir galimybės pritaikyti aplinką kasdieniams poreikiams.

    Pirkimas vykdomas pagal Vyriausybės 2017 metais gruodžio 13 dieną nutarimu Nr. 1036 patvirtintą tvarkos aprašą, taikomą žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams. Pasirinktas pirkimo būdas – skelbiamos derybos.

    Kiek ir kokių butų ieškoma Panevėžyje?

    Savivaldybė planuoja įsigyti 12 socialinių būstų daugiabučiuose namuose Panevėžio mieste. Nurodoma, kad butai turi būti su būtinomis inžinerinėmis sistemomis, įskaitant šalto ir karšto vandens tiekimą, nuotekas, šildymą, vėdinimą, dujas ir elektrą.

    Numatyta įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas būtų ne didesnis kaip 40 kv. m. Taip pat ieškoma 7 trijų kambarių butų, kurių naudingasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kv. m ir ne didesnis kaip 80 kv. m.

    Visiems perkamiems butams taikomas energinio naudingumo reikalavimas – klasė turi būti ne žemesnė nei C. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė orientuojasi į būstus, kurių išlaikymo sąnaudos gyventojams būtų labiau prognozuojamos, o šildymo poreikis – mažesnis.

    Terminai ir kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame Laisvės a. 20, Panevėžys, įėjimas iš Vilniaus g. Dokumentai priimami darbo dienomis darbo valandomis, taip pat gali būti siunčiami paštu.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 metais gegužės 27 dienos 10 valandos. Komisijos posėdis, kurio metu bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metais gegužės 27 dieną 11 valandą, Savivaldybės administracijos priimamojo 104 kabinete.

    Dėl pirkimo procedūrų ir papildomos informacijos gyventojai bei pardavėjai gali kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją. Savivaldybė nurodo, kad visi pasiūlymai turi būti parengti lietuvių kalba ir pateikti kartu su pirkimo sąlygose įvardytais dokumentais.

  • Europos muziejų naktis Panevėžyje: 18 erdvių ir žaidimų tema kvies miestą atrasti iš naujo

    Europos muziejų naktis Panevėžyje: 18 erdvių ir žaidimų tema kvies miestą atrasti iš naujo

    Gegužės 23 dieną Panevėžyje vyks Europos muziejų naktis, kuri šiemet kvies miestą patirti per žaidimus. Nuo 17 iki 23 valandos įvairios kultūros erdvės žada nemokamas ekskursijas, edukacijas ir kūrybines veiklas skirtingo amžiaus lankytojams.

    Renginį koordinuoja Panevėžio kraštotyros muziejus, o finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė. Prie iniciatyvos prisijungė 18 Panevėžio įstaigų ir organizacijų, tad vieną vakarą mieste bus galima susidėlioti asmeninį maršrutą nuo parodų iki aktyvių užduočių.

    „Europos muziejų naktis kasmet suburia miesto kultūros įstaigas bendram tikslui – atverti kultūrą žmonėms gyvai, patraukliai ir šiuolaikiškai. Šių metų tema kviečia miestą pažinti per žaidimą – per smalsumą, atradimą ir bendrą patirtį“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

    Kas laukia Kraštotyros muziejuje

    Panevėžio kraštotyros muziejuje lankytojų lauks ekspozicijos ir parodos, taip pat žaidybinės veiklos: kroketas, žaidimų kiemas, skautų užsiėmimai. Numatyti ir STEAM sprendimų pristatymai su dronų bei robotų pasirodymais.

    Nuo 17.30 iki 19.30 valandos Edukacijos centre suplanuotas susitikimas su prof. dr. Gediminu Navaičiu tema apie psichologinius žaidimus. Vakaro programoje numatyti ir specialūs garso bei šviesų sprendimai ekspozicijoje Gamtos medija.

    20 valandą muziejaus vidiniame kiemelyje vyks kanklių muzikos vakaras, kurio metu bus įteiktos nominacijos Metų bičiulis, Metų lankytojas ir Metų muziejininkas. 22 valandą numatytas mušamųjų instrumentų grupės „Ritmas kitaip“ pasirodymas.

    Biblioteka, menas ir naktinės ekskursijos

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje nuo 17 valandos vyks orientacinis žaidimas, naktinės ekskursijos ir edukacinės veiklos šeimoms. Lankytojams žadami senųjų ir šiuolaikinių stalo žaidimų pristatymai, o vakare – vinilinių plokštelių klausymas.

    Nuo 18 valandos bibliotekoje planuojamos naktinės ekskursijos kas 30 minučių, o 18.30 valandą – paskaita apie kiemo žaidimų istoriją. Vėliau numatytas performansas Šachmatai, kurį pristatys SJ klubo Mados ikona nariai.

    Kur dar verta užsukti

    Į programą įsitraukė ir kitos miesto erdvės: „Stasys Museum“ žada nemokamą apsilankymą ekspozicijose ir ekskursijas, o kino centre „Garsas“ vakare numatytas filmo seansas. Taip pat suplanuotos veiklos Panevėžio miesto dailės galerijoje ir Fotografijos galerijoje, kur ekskursijas ves pats parodos autorius.

    Veiklų netrūks ir šeimoms: Panevėžio lėlių vežimo teatras kvies į edukaciją apie lėlių teatro užkulisius, o Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka siūlys stalo žaidimų vakarą. Juozo Miltinio dramos teatras planuoja naktinę ekskursiją po teatro erdves.

    Europos muziejų naktis Panevėžyje tradiciškai tampa proga vieną vakarą pamatyti kultūros įstaigas kitaip ir išbandyti formatus, kurie įprastomis dienomis ne visada pasiekiami. Organizatoriai primena, kad visi renginiai mieste nemokami, tačiau daliai veiklų gali būti taikoma išankstinė registracija.

  • Zarasai patvirtino 2026 metų suaugusiųjų mokymosi programas: 5 projektams skirta 5 000 eurų

    Zarasai patvirtino 2026 metų suaugusiųjų mokymosi programas: 5 projektams skirta 5 000 eurų

    Ką patvirtino savivaldybė

    Zarasų rajono savivaldybės administracija patvirtino 2026 metais finansuojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų sąrašą. Sprendimas priimtas po kovo mėnesį skelbto programų atrankos konkurso, kuriame dalyvavo penki paraiškų teikėjai.

    Savivaldybė nurodo, kad tris paraiškas pateikė rajono biudžetinės įstaigos, dar dvi – kiti švietimo teikėjai. Visas paraiškas vertino administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuri konstatavo, kad jos atitinka reikalavimus.

    Finansavimas ir programų apimtis

    Patvirtintoms veikloms numatytas 5 000 eurų finansavimas iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Programos daugiausia vyks 2026 metų birželio–gruodžio mėnesiais, viena jų planuojama iki rugpjūčio.

    Numatytos veiklos apima tiek bendrųjų kompetencijų stiprinimą, tiek kalbų mokymąsi, tiek sveikatingumo užsiėmimus bei tradicinių amatų puoselėjimą. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis programų orientuota į vyresnio amžiaus gyventojus ir bendruomenės įtrauktį.

    Kokios programos atrinktos 2026 metams

    Didžiausios apimties programa numatyta Zarasų trečiojo amžiaus universitete – 86 valandų mokymosi ciklas, skirtas vyresnio amžiaus žmonių saviraiškai, psichologiniam atsparumui, sveikatos stiprinimui ir mokymuisi visą gyvenimą. Joje planuojami ir išvažiuojamieji edukaciniai užsiėmimai, taip pat bendri mokymai su Latvijos Preili ir Daugpilio vyresnio amžiaus žmonių mokymosi organizacijomis.

    Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendins 40 valandų anglų kalbos kursus, orientuotus į Pre–Intermediate (A2) lygį. Programoje numatyta praktika kasdienėmis temomis, gramatikos struktūrų įtvirtinimas ir skaitymo bei supratimo įgūdžių stiprinimas.

    Zarasų švietimo pagalbos tarnyba vykdys 24 valandų programą Kalbu lietuviškai, skirtą kitakalbiams gyventojams, siekiant suteikti bazinius lietuvių kalbos įgūdžius A1–A2 lygiu. Programoje numatytas gramatikos pagrindų mokymas, dažniausiai vartojamos frazės ir praktiniai kalbėjimo, klausymo, skaitymo bei rašymo pratimai.

    Zarasų krašto muziejus organizuos 24 valandų programą Geldų drožyba: gyvasis paveldas, kurioje dalyviai susipažins su medžio drožybos tradicijomis, įrankiais, medžiagomis ir ornamentika. Baigus užsiėmimus planuojama, kad dalyviai gebės praktiškai išdrožti tradicinę geldą ir ją dekoruoti regionui būdingais motyvais.

    Taip pat patvirtinta laisvosios mokytojos Ingridos Mulvinienės 24 valandų programa Vyresniojo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo ugdymas Zarasuose. Jos metu numatytos paskaitos apie fizinį aktyvumą ir mankštas, kurias dalyviai galės tęsti savarankiškai, bei praktiniai užsiėmimai, skirti sveikos gyvensenos įpročiams stiprinti.

    Savivaldybės pateikiama informacija rodo, kad 2026 metų programų kryptys derina praktinius įgūdžius, socialinę įtrauktį ir sveikatingumą. Tokia sudėtis atitinka bendrą tendenciją savivaldybėse telkti finansavimą į lengvai pritaikomas, bendruomenę įtraukiančias veiklas, kurios padeda gyventojams mokytis visą gyvenimą ir išlikti aktyviems.

  • ESO Utenos apskrityje investuoja 28 mln. eurų: šiemet po žeme perkelia 340 km elektros linijų

    ESO Utenos apskrityje investuoja 28 mln. eurų: šiemet po žeme perkelia 340 km elektros linijų

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) 2026 metais į elektros tinklo modernizavimą Utenos apskrityje nukreipia 28 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų skiriama kabeliavimui ir tinklo automatizavimui, siekiant sumažinti atjungimų riziką miškingose teritorijose.

    ESO skaičiuoja, kad šiemet regione bus nutiesta apie 340 km kabelinių linijų, o taip pat pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės. Šie darbai apima tiek senų oro linijų rekonstrukciją, tiek tinklo plėtrą ten, kur daugėja naujų vartotojų.

    Kodėl akcentuojamas kabeliavimas?

    Miškingose vietovėse elektros tiekimą dažniausiai sutrikdo virstantys medžiai, šlapdriba ir stiprus vėjas, todėl oro linijų keitimas kabelinėmis laikomas vienu efektyviausių sprendimų. Kabelinis tinklas rečiau pažeidžiamas, o gedimų lokalizavimas ir atstatymas paprastai vyksta greičiau.

    ESO teigimu, vienas svarbiausių tinklo patikimumo rodiklių per pastaruosius metus pastebimai gerėjo: vidutinė elektros tiekimo sutrikimų trukmė vienam klientui per metus sumažėjo nuo 399 iki 75 minučių. Bendrovė šį pokytį sieja su kryptingomis investicijomis į kabeliavimą ir tinklo automatizavimą.

    Kur bus daugiausia darbų?

    Modernizavimo projektai didžiausia apimtimi numatyti Zarasų ir Molėtų rajonuose, kur miškingose teritorijose fiksuojama daugiausia avarinių atjungimų. Planuojama, kad rekonstrukcijos darbai tiesiogiai pagerins elektros tiekimo patikimumą tūkstančiams vietos gyventojų ir verslų.

    Zarasų rajone darbai planuojami Zarasų, Dusetų, Turmanto ir Imbrado seniūnijose, o Molėtų rajone – Alantos, Balninkų, Dubingių, Giedraičių, Joniškio, Mindūnų ir Suginčių seniūnijose. Pasak ESO, rekonstruojamose linijose šiuo metu prijungta daugiau kaip 28 000 klientų.

    Investicijos ir nauji prijungimai

    Iš 28 mln. eurų sumos didžioji dalis, apie 17,3 mln. eurų, skiriama tinklo modernizavimui. Vien oro linijų perkėlimui po žeme miškuose planuojama skirti apie 13,2 mln. eurų, o bendrai rekonstruoti ketinama beveik 260 km elektros linijų.

    Dar apie 10,8 mln. eurų regione planuojama investuoti į naujų klientų prijungimą ir esamų vartotojų galios didinimą. Šiam tikslui numatyta nutiesti apie 83 km kabelinių linijų ir pastatyti apie 45 transformatorines, kad būtų užtikrinta pakankama galia augantiems poreikiams.

    ESO nurodo, kad aktyvesnė gyvenamųjų teritorijų plėtra šiuo metu matoma vakarinėje Utenos miesto dalyje, kur vystomi individualių namų kvartalai. Didesnė tinklo plėtra siejama ir su perspektyva, kad artimiausiais metais šioje zonoje gali atsirasti keli šimtai naujų elektros vartotojų.

    „Į Utenos apskritį ESO šiemet nukreipė dešimtadalį visų suplanuotų investicijų Lietuvoje. Miškingose teritorijose kabeliavimas ir automatizavimas tampa būtinybe, o patikimesnį elektros tiekimą turėtų pajusti dešimtys tūkstančių klientų“, – sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

    „Mūsų rajone nemaža dalis žmonių gyvena atokesnėse, miškingose vietovėse, todėl patikimas elektros tiekimas čia itin svarbus. Tokios investicijos reiškia ne tik mažiau sutrikimų, bet ir didesnį saugumo jausmą“, – sakė Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė.

    ESO taip pat primena, kad kabeliavimo tempas didinamas visoje Lietuvoje: iki 2028 metų miškingose teritorijose planuojama po žeme perkelti apie 2 000 km oro linijų. Bendrovės vertinimu, paspartinti projektai artimiausiais metais patikimesnį tinklą padėtų užtikrinti maždaug ketvirčiui milijono klientų.

    Kabeliavimas siejamas ne tik su patikimumu, bet ir su mažesniu poveikiu aplinkai, nes mažėja poreikis plačiai kirsti apsaugos zonas. ESO nurodo, kad kabeliuojant oro linijas apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų, o 2 000 km projektas teoriškai sudarytų prielaidas miško plėtrai grąžinti apie 4 000 hektarų.