Category: Regionai

  • Druskininkai ruošiasi 2030-iesiems: kaip keisis paslaugos žmonėms su intelekto negalia

    Druskininkai ruošiasi 2030-iesiems: kaip keisis paslaugos žmonėms su intelekto negalia

    Susitikime – savivaldybė, NVO ir šeimos

    Druskininkuose įvyko savivaldybės specialistų, nevyriausybinių organizacijų ir tėvų, auginančių vaikus su negalia, susitikimas. Jo tikslas buvo aptarti, kaip stiprinti pagalbą žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia bei jų artimiesiems.

    Diskusiją inicijavo Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown kartu su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadove Ramune Lebedyte Undzėniene. Susitikime akcentuota, kad planuojant paslaugas būtina remtis realiais šeimų poreikiais.

    Kodėl svarbūs 2030 metai?

    Susitikime pabrėžta, kad keičiasi teisinis ir politinis socialinių paslaugų kontekstas: savivaldybės raginamos iš anksto ruoštis 2030 metams. Tuomet ilgalaikė socialinė globa žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia turės būti organizuojama kitaip, didinant paslaugų prieinamumą bendruomenėje.

    Diskusijos dalyviai sutarė, kad laikas yra kritinis veiksnys: paslaugų infrastruktūra, specialistų rengimas ir finansavimo planavimas turi vykti nuosekliai, nelaukiant paskutinės minutės. Druskininkų savivaldybė signalizuoja ketinanti sprendimus grįsti dialogu su gyventojais.

    „Įsigalioję nauji teisės aktai įpareigoja savivaldybes ruoštis 2030 metams, kai Lietuvoje nebeliks specializuotų globos namų asmenims su negalia. Laikas bėga labai greitai, todėl jau šiandien turime galvoti, kaip užtikrinsime pagalbą mūsų savivaldybės gyventojams“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Kokios paslaugos aptartos ir ką norima plėsti

    Susitikime įvardytos jau veikiančios bendruomeninės paslaugos: dienos centrai, savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas ir laikino atokvėpio pagalba. Pasak dalyvių, būtent šios kryptys leidžia žmogui išlaikyti kuo daugiau savarankiškumo ir kasdienio ryšio su bendruomene.

    Taip pat aptartos galimos naujos iniciatyvos, kurios padėtų šeimoms lengviau derinti priežiūrą ir darbą, o žmonėms su negalia suteiktų daugiau pasirinkimų. Akcentuota, kad paslaugų plėtra turi būti susieta su individualiais poreikiais, o ne vien „vienu modeliu visiems“.

    „Savivaldybėje planuojame naujus projektus, todėl pirmiausia pokyčius pradedame nuo pokalbio su žmonėmis, jų išklausymo ir bendrų sprendimų paieškos“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Bendradarbiavimas – esminė sąlyga

    Susitikimo metu daug dėmesio skirta bendradarbiavimui tarp savivaldybės, socialinių paslaugų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Dalyviai pabrėžė, kad NVO dažnai pirmosios pamato spragas praktikoje, o savivaldybei svarbu šias įžvalgas paversti konkrečiais sprendimais.

    Sutarta, kad artimiausiu metu aktualu ne tik išlaikyti turimas paslaugas, bet ir didinti jų prieinamumą, stiprinti atvejo vadybą bei užtikrinti sklandų informacijos pateikimą šeimoms. Pasak dalyvių, tik taip pagalba gali būti arčiau žmogaus kasdienybės, o ne vien dokumentuose.

  • Į Nemuną supiltas „VectoBac“: kaip šiemet bus stabdomas upinių mašalų antplūdis Pietų Lietuvoje

    Į Nemuną supiltas „VectoBac“: kaip šiemet bus stabdomas upinių mašalų antplūdis Pietų Lietuvoje

    Ties Varviškės kaimu į Nemuną supiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“, skirtas kraujasiurbių upinių mašalų lervoms naikinti. Darbus vietoje stebėjo Gamtos tyrimų centro mokslininkai ir Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai.

    Kaip planuojama kasmet, preparatas į upę bus pilamas du kartus, kad poveikis sutaptų su lervų vystymosi laikotarpiu. Pirmuoju etapu panaudota 4 000 litrų, o antruoju numatyta supilti dar 2 500 litrų.

    Kodėl preparatas pilamas dabar

    Biologinė kontrolė veiksmingiausia tuomet, kai mašalai yra lervų stadijoje, nes preparatas nėra skirtas kiaušinėliams ar lėliukėms. Dėl to sprendimas, kada pradėti darbus, grindžiamas kasmetiniais stebėjimais ir tyrimais, vertinant populiacijos būklę bei vystymosi tempus.

    Šis metodas Pietų Lietuvoje taikomas jau daugiau kaip dešimtmetį, nes būtent Nemuno baseine veisiančios rūšys sukelia didžiausią diskomfortą gyventojams ir gyvūnams. Literatūroje nurodoma, kad upiniai mašalai nuo upės gali nutolti iki 70 kilometrų, todėl problema apima ne vien pakrantes.

    Kiek kainuoja kontrolė ir kas ją finansuoja

    Upinių mašalų reguliavimas vykdomas Aplinkos ministerijos ir penkių Alytaus regiono savivaldybių lėšomis. Savivaldybių teigimu, kasmetinės priemonės kainuoja daugiau kaip 100 000 eurų, tačiau tai laikoma praktiškai vienintele realia priemone, leidžiančia išvengti masinio mašalų antplūdžio vasaros pradžioje.

    „Bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centro mokslininkais, kurie kasmet atlieka tyrimus ir nustato tinkamiausią lervų naikinimo laiką, mašalų populiacija reguliuojama jau daugiau kaip dešimt metų“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Pasak jo, nuosekli kontrolė leidžia gyventojams ir kurorto svečiams ramiau planuoti laiką lauke prasidedant šiltesniems orams. Antrasis pylimas bus vykdomas pagal mokslininkų rekomendacijas, įvertinus pakartotinius populiacijos rodiklius.

    Ar tai saugu aplinkai

    Specialistai pabrėžia, kad „VectoBac 12AS“ sukurtas taip, jog veiktų tik konkrečios grupės vabzdžius jų lervų stadijoje. Dėl to jis neturėtų kenkti augmenijai ar kitai gyvūnijai, o poveikis siejamas su tiksliu naudojimo laiku ir dozuotėmis.

    Gamtos tyrimų centro atstovai akcentuoja, kad, lyginant su laikotarpiu, kai biologinė kontrolė nebuvo taikoma, mašalų gausa sumažėjo šimtais kartų. Vis dėlto situacija kasmet kinta, todėl stebėsena išlieka būtina, ypač artėjant birželio aktyvumo pikui.

    „Anksčiau tam tikrais laikotarpiais mašalų kiekiai būdavo milžiniški, o žmonėms lauke išbūti tapdavo tikru iššūkiu. Dabar matome akivaizdų pokytį, pasiektą nuosekliai taikant biologinę mašalų kontrolę“, – sakė Gamtos tyrimų centro atstovė dr. Rasa Bernotienė.

    Lietuvoje aptinkama apie 30 mašalų rūšių, tačiau ne visos kanda žmonėms. Didžiausią įtaką gyventojų kasdienybei daro rūšys, kurios veisiasi didelėse upėse, todėl Nemuno ruožai Pietų Lietuvoje kasmet išlieka svarbiausia prevencijos zona.

    Primename, kad upinių mašalų reguliavimo programa buvo patvirtinta 1999 metais, tačiau po administracinių pertvarkų finansavimas buvo nutrūkęs. Programa atnaujinta 2016 metais, o projekto koordinavimas patikėtas Druskininkų savivaldybės administracijai.

  • Vabalninke 100 metų jubiliejų atšventusi Emilija Janulienė sulaukė vicemerės sveikinimų

    Vabalninke 100 metų jubiliejų atšventusi Emilija Janulienė sulaukė vicemerės sveikinimų

    Gegužės 13 dieną Biržų rajono Vabalninko mieste 100 metų jubiliejų paminėjo Emilija Otilija Janulienė. Jubiliatę aplankė ir pasveikino Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė bei Vabalninko seniūnijos seniūno pavaduotoja Zena Švainauskienė.

    E. O. Janulienė gimė 1926 metų gegužės 13 dieną ir didelę savo gyvenimo dalį paskyrė medicinai. Kaip nurodoma savivaldybės pranešime, Vabalninko ligoninėje ji slaugytojos padėjėja dirbo apie 50 metų.

    Šeimos apsuptyje jubiliejų pasitikusi senolė džiaugėsi gausiu artimųjų būriu ir gera nuotaika. Anot sveikintojų, šventėje netrūko šypsenų, o pati jubiliatė pabrėžė esanti iš ilgaamžių šeimos.

    Vizito metu vicemerė jubiliatei perdavė mero linkėjimus ir padėkojo už ilgametį darbą bei atsidavimą bendruomenei. Taip pat palinkėta stiprios sveikatos ir ramių, prasmingų metų.

    Šimto metų sukaktis Lietuvoje laikoma išskirtiniu jubiliejumi, kurį dažnai pažymi ir savivaldybės, aplankydamos garbaus amžiaus sulaukusius gyventojus. Tokie susitikimai tampa proga priminti ne tik asmeninę žmogaus istoriją, bet ir vietos bendruomenei svarbius darbus, kuriuos jis atliko per savo gyvenimą.

  • Šeimų diena Biržuose: pilies kieme vyko festivalis „Sėjau rūtą“, paskelbta Metų šeima 2026

    Šeimų diena Biržuose: pilies kieme vyko festivalis „Sėjau rūtą“, paskelbta Metų šeima 2026

    Gegužės 15 dieną Biržų pilies kieme surengtas Tarptautinei šeimų dienai ir Vaiko dienai skirtas festivalis „Sėjau rūtą – kartu per gyvenimą“. Renginį organizavo Biržų kultūros centras ir Biržų lopšelis-darželis „Genys“.

    Šventėje, kaip ir kasmet, pasirodė Biržų rajono lopšelių-darželių, mokyklų bei Kultūros centro kolektyvai. Skambėjo lietuvių liaudies dainos, o žiūrovai buvo kviečiami įsitraukti į bendras veiklas ir edukacijas.

    Festivalis tapo proga ne tik susiburti skirtingų kartų bendruomenėms, bet ir pabrėžti šeimos bei vaikų gerovės temų svarbą. Tokie renginiai dažnai sutelkia vietos įstaigas ir organizacijas, stiprina bendruomeniškumą ir skatina prasmingą laisvalaikį.

    Renginio metu priminta ir kasmetinė Biržų rajono savivaldybės Šeimos tarybos iniciatyva, kuria siekiama pastebėti aktyvias, iniciatyvias šeimas. Šeimų rinkimai rengiami tam, kad bendruomenė turėtų progą padėkoti tiems, kurie savo pavyzdžiu telkia aplinkinius.

    Šiais metais Biržų rajono savivaldybės Šeimos tarybos įsteigta nominacija „Metų šeima 2026” atiteko Rasos ir Mindaugo Lelių šeimai iš Anciškių. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie įvertinimai yra svarbus paskatinimas puoselėti šeimos tradicijas ir bendrystę.

  • Darbas Biržuose: lopšelis-darželis „Drugelis“ ieško buhalterio – svarbiausios sąlygos ir terminai

    Darbas Biržuose: lopšelis-darželis „Drugelis“ ieško buhalterio – svarbiausios sąlygos ir terminai

    Biržų rajono savivaldybės lopšelis-darželis „Drugelis“ paskelbė atranką buhalterio pareigoms. Ieškomas darbuotojas dirbtų visu darbo laiku, 1,0 etatu, pagal terminuotą darbo sutartį.

    Įstaiga nurodo, kad pareiginės algos koeficientas siektų nuo 0,73 iki 1,15 ir priklausytų nuo turimos darbo patirties. Darbo vieta yra Žemoji g. 9, Biržuose (LT-41171), įstaigos juridinio asens kodas 290534290.

    Ko tikimasi iš kandidatų

    Kandidatams keliami kvalifikaciniai reikalavimai apima aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą buhalterijos, finansų ar apskaitos srityje. Taip pat būtinos buhalterinės apskaitos žinios ir gebėjimas dirbti su buhalterinės apskaitos programomis.

    Be formalių kriterijų, įstaiga akcentuoja asmenines savybes: atsakingumą, kruopštumą, mandagų bendravimą, toleranciją ir gebėjimą dirbti savarankiškai. Tai ypač aktualu biudžetinėse įstaigose, kur buhalterinė apskaita dažnai apima ir atskaitomybę pagal viešojo sektoriaus reikalavimus.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Norint dalyvauti atrankoje, prašoma pateikti prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas bei gyvenimo aprašymą. Kandidatai papildomai gali pateikti ir buvusių darboviečių rekomendacijas.

    Dokumentus galima pateikti keliais būdais: atvykus į įstaigą, siunčiant registruotu laišku arba pateikiant skenuotas kopijas elektroniniu paštu. Jei dokumentai siunčiami registruotu laišku, priimamos kopijos, o originalus reikės pateikti atrankos dieną.

    Terminai ir atrankos eiga

    Dokumentai priimami nuo 2026 metų gegužės 19 dienos iki 2026 metų birželio 5 dienos. Įstaiga dokumentus priima darbo dienomis nuo 9.00 valandos iki 15.00 valandos, su pietų pertrauka nuo 12.00 valandos iki 13.00 valandos.

    Atrankos būdas numatytas dviejų etapų: pateiktų dokumentų analizė ir pokalbis. Kandidatai, atitinkantys reikalavimus, bus pakviesti į pokalbį.

    Pokalbis numatytas 2026 metų birželio 10 dieną, 10.00 valandą, lopšelio-darželio direktoriaus kabinete. Galutinį sprendimą, pasikalbėjęs su visais pretendentais ir išklausęs stebėtojų nuomonę, priims įstaigos direktorius, o kandidatai apie rezultatą bus informuoti tiesiogiai.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas telefono numeris +370 450 31539 ir elektroninio pašto adresas info@lddrugelis.lt.

  • Biržuose paminėta Šv. Florijono diena: ugniagesiai šventė Biržų ugniagesybos 150 metų jubiliejų

    Biržuose paminėta Šv. Florijono diena: ugniagesiai šventė Biržų ugniagesybos 150 metų jubiliejų

    2026 metų gegužės 8 dieną Biržuose surengtas Šv. Florijono, ugniagesių gelbėtojų globėjo, dienos minėjimas. Tą pačią dieną pažymėtas ir svarbus vietos istorijos įvykis – Biržų ugniagesybos 150 metų jubiliejus.

    Renginį organizavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Biržų rajono savivaldybe. Šventė sutelkė tiek tarnyboje dirbančius pareigūnus, tiek veteranus, savivaldybių atstovus ir Biržų bendruomenę.

    Minėjimas nuo Mišių iki Biržų pilies

    Šventinis minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Po jų ugniagesių gelbėtojų rikiuotė žygiavo Biržų miesto gatvėmis iki Biržų pilies, kur vyko oficialioji dalis.

    Minėjime dalyvavo Vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, regiono merai, savivaldybės vadovai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

    Pagarba žuvusiesiems ir dėmesys tarnybai

    Renginio metu skambėjo Lietuvos himnas, taip pat ugniagesių himnas, kurį atliko Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Tylos minute pagerbti žuvę Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai ir Ukrainos ugniagesiai, dirbantys karo sąlygomis.

    Minėjimas tapo proga visuomenei iš arčiau pamatyti gelbėjimo tarnybų kasdienybę. Renginio svečiai apžiūrėjo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos ekspoziciją, susipažino su naudojama įranga ir tarnybos specifika.

    Apdovanojimai už tarnybą ir nuopelnus

    Per minėjimą pagerbti ugniagesiai gelbėtojai ir kiti sistemos darbuotojai, įvertinti už nepriekaištingą tarnybą, profesionalumą ir indėlį į gyventojų saugumą. Padėkos ir apdovanojimai įteikti įvairiais lygmenimis – nuo Seimo pirmininko ir Ministrės pirmininkės padėkų iki Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklų.

    Tarp įteiktų įvertinimų minėti atminimo ženklai „Tėvynės labui“, pasižymėjimo kryžiai „Artimui pagalbon“, ženklai „Ugniagesio kryžius“, taip pat „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“ ir „Už nuopelnus gyventojų saugai“. Biržų rajono savivaldybė taip pat skyrė atskirus įvertinimus už tarnybą ir reikšmingus darbus rajono gyventojų saugumui.

    Šv. Florijono dienos minėjimas Biržuose tapo ir simboliniu priminimu, kad ugniagesių darbas – ne tik gaisrų gesinimas, bet ir platus gelbėjimo, prevencijos bei civilinės saugos užduočių spektras. Jubiliejus pabrėžė ilgametę tradiciją, kuri Biržuose tęsiasi jau pusantro šimtmečio.

  • Biržų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: kada vyks ir kokie sprendimai laukia gyventojų

    Biržų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: kada vyks ir kokie sprendimai laukia gyventojų

    Biržų rajono savivaldybė paskelbė artimiausių tarybos komitetų posėdžių grafiką ir preliminarią darbotvarkę. Posėdžiai numatyti Biržų rajono savivaldybės Magdeburgo salėje, Vytauto gatvėje Biržuose.

    Socialinio vystymo komitetas rinksis gegužės 25 dieną 9.00 valandą, Ekonomikos ir finansų komitetas – gegužės 25 dieną 13.30 valandą. Teritorijų vystymo ir aplinkos apsaugos komitetas posėdžiaus gegužės 26 dieną 14.00 valandą.

    Savivaldybė nurodo, kad posėdžiai gali vykti mišriu būdu, daliai komiteto narių dalyvaujant nuotoliniu būdu. Tai leidžia užtikrinti darbų tęstinumą ir lankstesnį dalyvavimą, tačiau gyventojams svarbu sekti atnaujinimus dėl galimų formato ar laiko korekcijų.

    Kas svarstoma darbotvarkėje?

    Preliminarioje darbotvarkėje numatyti klausimai, susiję su šilumos ūkio specialiojo plano keitimu, taip pat keli socialinės paramos teikimo dokumentų pakeitimai ir naujų tvarkų tvirtinimas. Šie sprendimai paprastai daro tiesioginę įtaką paramos skyrimo procedūroms ir gyventojų galimybėms gauti pagalbą.

    Taip pat planuojama svarstyti ankstesnių tarybos sprendimų pripažinimą netekusiais galios ir kelių senesnių tvarkos aprašų panaikinimą. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami siekiant atnaujinti reguliavimą, suvienodinti nuostatas ir pašalinti pasikartojančias ar nebeaktualias taisykles.

    Biudžetas, strateginis planas ir ataskaitos

    Komitetams pateikti klausimai dėl Biržų rajono savivaldybės 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimų ir 2026–2028 metų biudžeto patikslinimų. Tokie sprendimai apima finansavimo perskirstymą, prioritetų koregavimą ir planuojamų darbų terminų derinimą.

    Darbotvarkėje numatytas ir 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Metinės ataskaitos yra vienas svarbiausių dokumentų, leidžiančių tarybai ir visuomenei įvertinti, kaip vykdytas biudžetas, kokie tikslai pasiekti ir kokios rizikos ar iššūkiai išliko.

    Mokesčiai, rinkliavos ir projektai

    Komitetai taip pat svarstys 2027–2028 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus bei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą metodikos ir nuostatų pakeitimus. Šie klausimai aktualūs tiek gyventojams, tiek verslui, nes susiję su būsimais mokestiniais įsipareigojimais ir paslaugų apmokestinimo tvarka.

    Numatytas ir sprendimas dėl projekto Kilučių vandens pramogų parko įkūrimas teikimo bei bendrojo finansavimo. Savivaldybė pabrėžia, kad darbotvarkės projektas gali būti pildomas, todėl galutiniai svarstomi klausimai dar gali keistis iki posėdžių dienų.

  • Dešimtasis „Ad astra“ įvertinimas: apdovanota Kavarsko bibliotekininkė Eglė Djačenko

    Dešimtasis „Ad astra“ įvertinimas: apdovanota Kavarsko bibliotekininkė Eglė Djačenko

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka jau dešimtą kartą pagerbė Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų bei mokyklų bibliotekų specialistus. Jubiliejinė „Ad astra“ apdovanojimų ceremonija vyko 2026 metų gegužės 14 dieną.

    „Ad astra“ nominacija skiriama už bibliotekininkų profesionalumą ir nuoseklų darbą stiprinant skaitymo kultūrą, telkiant bendruomenes bei praturtinant vietos kultūrinį gyvenimą. Apdovanojimo idėja siejama su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės puoselėtomis vertybėmis: švietimu, pagarba žmogui ir pagalba bendruomenei.

    Kas pelnė apdovanojimus?

    Šiemet laureatai išrinkti konkurso būdu trijose kategorijose. Nominacija „Ad astra“ įsteigta 2017 metais, o kasmetinis apdovanojimas tapo regiono bibliotekų bendruomenę suburiančia tradicija.

    Savivaldybių viešųjų bibliotekų kategorijoje įvertinta Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos projektinės veiklos vyriausioji vadybininkė Edita Jareckaitė. Savivaldybių viešųjų bibliotekų filialų kategorijoje apdovanojimą pelnė Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Panemunio filialo vyresnioji bibliotekininkė Elena Baronienė.

    Mokyklų bibliotekų kategorijoje „Ad astra“ įteiktas Anykščių rajono Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekininkei Eglei Djačenko. Šis įvertinimas išryškina mokyklų bibliotekų vaidmenį ne tik aptarnaujant skaitytojus, bet ir kuriant edukacines veiklas bei skatinant vaikų ir jaunimo skaitymą.

    Apdovanojimo simbolika ir šventė

    Laureatams įteikti panevėžiečio skulptoriaus Alfrido Pajuodžio sukurti medaliai „Ad astra“. Apdovanojimo pavadinimas pasirinktas pagal Gabrielės Petkevičaitės-Bitės romaną „Ad astra“.

    Renginio metu šventinę programą susirinkusiesiems dovanojo atlikėja ir dainų autorė, Panevėžio purpurinio choro vadovė Gabija Sinė. Ceremonijoje akcentuota, kad bibliotekininkų darbas vis dažniau apima ne vien knygų skolinimą, bet ir medijų raštingumo, kultūrinių iniciatyvų bei bendruomeniškumo stiprinimą.

    Eglę Djačenko pasveikino Anykščių rajono savivaldybės atstovai: mero patarėja Šarūnė Kalibataitė, Švietimo skyriaus vedėja Loreta Daugėlienė, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislavo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.

    Organizatoriai pabrėžė, kad toks pripažinimas yra ir padėka už nuoseklų kasdienį darbą su skaitytojais, ir paskatinimas tęsti iniciatyvas, kurios regionuose padeda išlaikyti gyvą kultūrinį pulsą. Pasak jų, „Ad astra“ kasmet primena, kad bibliotekos išlieka vienu stabiliausių vietos bendruomenių atramos taškų.

  • Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešas pristatymas persikelia į gyvą susitikimą Anykščiuose

    Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešas pristatymas persikelia į gyvą susitikimą Anykščiuose

    Valstybinės reikšmės kelio Molėtai–Anykščiai projekto viešinimas vyks 2026 metų gegužės 26 dieną 16.00 valandą Anykščių rajono savivaldybės trečio aukšto salėje, adresu J. Biliūno g. 23, Anykščiuose.

    Iš pradžių pristatymas buvo planuotas nuotoliniu būdu, tačiau nuspręsta jį rengti gyvai. Savivaldybė teigia inicijavusi dialogą su bendrove „Via Lietuva“, kad strategiškai svarbus projektas būtų aptartas tiesiogiai su bendruomene.

    Anykščių meras Kęstutis Tubis po susitikimų su gyventojais ir gautų pastabų kreipėsi į „Via Lietuva“ atstovus. Savivaldybės teigimu, į išsakytus argumentus jau sureaguota konstruktyviai.

    Gyvo susitikimo metu gyventojai, verslo atstovai ir bendruomenių nariai galės užduoti klausimus projekto rengėjams ir užsakovams. Tikimasi, kad toks formatas leis aiškiau aptarti sprendinius, terminus bei planuojamus pokyčius ir jų poveikį kasdieniam susisiekimui.

    Savivaldybė kviečia suinteresuotus asmenis aktyviai dalyvauti pristatyme ir diskusijoje. Pabrėžiama, kad viešinimo tikslas – surinkti pastabas ir užtikrinti, kad kelio Molėtai–Anykščiai sprendiniai būtų saugūs, šiuolaikiški ir patogūs tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams.

    Informacija parengta pagal Anykščių rajono savivaldybės pranešimą.

  • SADM skelbia 2026–2027 metų konkursą: 360 000 eurų NVO projektams vyresnių žmonių IT įgūdžiams

    SADM skelbia 2026–2027 metų konkursą: 360 000 eurų NVO projektams vyresnių žmonių IT įgūdžiams

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paskelbė papildomą 2026–2027 metų konkursą, skirtą bendriems jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių nevyriausybinių organizacijų projektams. Priemonės tikslas – stiprinti vyresnių žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje ir mažinti skaitmeninę atskirtį.

    Konkursas numatytas Nacionalinės jaunimo politikos 2023–2027 metų veiksmų plane, todėl finansuojami projektai turi derėti su plane įtvirtintais uždaviniais ir rodikliais. Ministerija pabrėžia, kad svarbiausia – praktinė nauda vyresnio amžiaus žmonėms ir realus jaunimo įsitraukimas į mokymų bei konsultacijų veiklas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėju gali būti Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, laikomas nevyriausybine organizacija pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Numatyta, kad organizacija iki paraiškos pateikimo dienos turi veikti ne trumpiau kaip 8 metus. Be to, pareiškėjai turi atitikti formaliuosius kriterijus, taikomus valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems NVO projektams, ir nebūti gavę finansavimo analogiškame 2026–2027 metų konkurse.

    Finansavimas ir veiklos

    2026 metais konkursui numatyta 180 000 eurų, o 2027 metais – dar 180 000 eurų. Vienam projektui galima skirti nuo 50 000 iki 60 000 eurų, todėl praktikoje finansavimą gali gauti ribotas skaičius didesnės apimties iniciatyvų.

    Finansuojamos veiklos apima mokymo medžiagos parengimą, vyresnių žmonių poreikių ir galimybių įvertinimą, bendrų jaunimo ir senjorų užsiėmimų organizavimą, taip pat įrangos ar programų įsigijimą arba nuomą. Taip pat numatytas jaunų žmonių parengimas ir konsultavimas, kad jie galėtų kokybiškai padėti vyresnio amžiaus dalyviams mokymų metu.

    Paraiškų teikimo terminai

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 18 dienos iki 2026 metų birželio 16 dienos 17 valandos. Dokumentai teikiami per Socialinių paslaugų priežiūros departamento informacinę paraiškų teikimo, vertinimo ir administravimo sistemą SOPAS.

    SADM nurodo, kad dėl konkurso sąlygų konsultacijos teikiamos darbo dienomis iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos, o paskutinę dieną – iki 14 valandos. Dėl techninių klausimų, susijusių su paraiškų pateikimu per SOPAS, konsultuoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas.

    Taip pat numatyta vieša nuotolinė konsultacija 2026 metų gegužės 28 dieną 11 valandą, kuri vyks per „Microsoft Teams“. Ministerija ragina pareiškėjus iš anksto pasiruošti paraiškos turinį ir atsakingai suformuoti komandos vaidmenis sistemoje, nes tai vertinimo metu gali turėti reikšmės administracinei atitikčiai.