CP v2

Category: Regionai

  • Kėdainių rajone kultūros paveldui – 50 tūkst. eurų: kam atiteks didžiausia dalis ir kodėl

    Kėdainių rajone kultūros paveldui – 50 tūkst. eurų: kam atiteks didžiausia dalis ir kodėl

    Kėdainių rajono savivaldybė paskirstė 50 tūkst. eurų Kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbų finansavimo programos lėšų. Jos bus skiriamos tiek konkretiems tvarkybos darbams, tiek projektavimo paslaugoms objektams savivaldybės teritorijoje ir Kėdainių senamiesčio dalyje.

    Pasak savivaldybės, programos tikslas – prisidėti prie rajono kultūros paveldo išsaugojimo, tvarkybos ir istorinės aplinkos puoselėjimo. Tokios savivaldybių paramos priemonės dažnai tampa būtinu pradiniu finansavimo šaltiniu, leidžiančiu parengti projektus ar pradėti neatidėliotinus darbus.

    Didžiausia suma – stogui senamiestyje

    Didžiausia skirta suma – 15 549,67 euro – numatyta kultūros paveldo statinio Didžioji g. 8-1 ir Didžioji g. 8-2 Kėdainiuose stogo keitimo darbams. Savivaldybės teigimu, stogo tvarkymas dažnai laikomas kritiniu, nes nuo jo būklės tiesiogiai priklauso pastato apsauga nuo drėgmės ir tolesnio nykimo.

    Finansavimas taip pat nukreiptas į kelis dvarų paveldo objektus, kur numatomi tiek realūs tvarkybos darbai, tiek projektavimo etapas. Pastarasis svarbus dėl paveldo objektams taikomų reikalavimų, kai darbai turi būti pagrįsti parengtais sprendiniais ir suderinti nustatyta tvarka.

    Dvarų objektams – tvarkybos ir projektavimo darbai

    Programos lėšomis bus prisidedama prie Lipliūnų, Kalnaberžės ir Dotnuvos dvarų objektų išsaugojimo. Numatyta 3 450,33 euro Lipliūnų dvaro sodybos fragmentų rūmų paveldo tvarkybos darbams.

    Kalnaberžės dvaro sodybai skiriamos kelios atskiros sumos projektavimui: 8 500 eurų kluono paveldo tvarkybos projekto parengimui, 10 000 eurų arklidės vietos paveldo tvarkybos projekto parengimui ir 8 000 eurų tvarto paveldo tvarkybos projekto parengimui. Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių komplekso pirmosios bandymų stoties paveldo tvarkybos projekto parengimui skiriama 4 500 eurų.

    Kaip vertintos paraiškos

    Visas paraiškas vertino speciali komisija, sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tokia tvarka savivaldybėse paprastai taikoma siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos pagal nustatytus kriterijus, įvertinus darbų būtinumą ir objektų būklę.

    Savivaldybė pabrėžia, kad parama skirta ne tik paveldo statinių atnaujinimui, bet ir projektavimo etapui, be kurio dalis darbų negalėtų startuoti. Tikimasi, kad suplanuotos investicijos prisidės prie paveldo išsaugojimo ir Kėdainių senamiesčio istorinės aplinkos kokybės gerinimo.

  • Kėdainiai ruošiasi 2026-iesiems: Seime pristatyta Lietuvos kultūros sostinės programa ir renginiai

    Kėdainiai ruošiasi 2026-iesiems: Seime pristatyta Lietuvos kultūros sostinės programa ir renginiai

    Seime pristatytas projektas Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė 2026, kuriuo miestas siekia pritraukti daugiau lankytojų ir sustiprinti savo kultūrinį identitetą. Pristatymas akcentavo, kad programa orientuota ne tik į šventinius renginius, bet ir į ilgalaikę miesto kultūros plėtrą.

    Projektą pristatė Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, Seimo narys Viktoras Fiodorovas, projekto komunikacijos vadovas Benas Cechanavičius ir Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė. Pasak organizatorių, tikslas – pakviesti atvykti ne formaliai, o smalsiai pažinti miesto istoriją, kultūrą ir žmones.

    Programoje numatyta įvairių formatų renginių, kurie turėtų apimti skirtingas auditorijas: nuo klasikinės muzikos ir chorinės kultūros iki miestietiškų tradicijų bei šiuolaikinių iniciatyvų. Kėdainiai pabrėžia, kad 2026 metais lankytojams bus siūloma ne vien pavieniai koncertai, o ištisas ciklas, padedantis mieste užsibūti ilgiau.

    Tarp suplanuotų akcentų įvardijami Tarptautinis chorų festivalis, Česlovo Milošo renginiai, „Radviliada“, Agurkų festivalis, tarptautinis vargonų ir šviesų festivalis bei renginių ciklas Skambančios turgaus aikštės. Taip pat numatoma iniciatyva Prakalbinkime Mikalojų Daukšą ir išplėsta Kėdainių miesto šventės programa.

    „Kėdainiai yra atviri visiems, norintiems dar labiau pažinti mūsų nuostabų miestą. Laukiame tų, kuriems įdomi praeitis, rūpi šiandiena ir vilioja ateitis“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Kultūros sostinės metai Lietuvoje dažnai tampa proga miestams investuoti į kultūrinę infrastruktūrą, partnerystes su kūrėjais ir turizmo kryptingumą, todėl Kėdainiai tikisi, kad 2026 metų programa duos apčiuopiamą naudą ir pasibaigus tituliniams metams. Organizatoriai žada artimiausiu metu detaliau pristatyti renginių kalendorių, partnerius ir pagrindines programos kryptis.

  • Kelmės rajone birželio 11 dieną nemokamai rinks pavojingas atliekas: kur ir kada atvykti

    Kelmės rajone birželio 11 dieną nemokamai rinks pavojingas atliekas: kur ir kada atvykti

    Kelmės rajono savivaldybė praneša, kad birželio 11 dieną rajono gyventojams bus sudaryta galimybė nemokamai atiduoti susikaupusias aplinkai pavojingas atliekas. Surinkimas vyks seniūnijose pagal nustatytą grafiką, atliekas priimant tik nurodytu laiku.

    Bus renkamos panaudotos transporto ir buities atliekos: automobilių akumuliatoriai, amortizatoriai, kuro, tepalo ir oro filtrai, panaudota alyva, baterijos (galvaniniai elementai) bei lengvųjų automobilių padangos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai atliekos, kurias netinkamai laikant ar išmetus į mišrias šiukšles galima padaryti žalą aplinkai.

    Atliekos priimamos tik iš fizinių asmenų ir tik perduodant jas surinkimo vietoje UAB „Žalvaris“ vairuotojui. Palikti atliekas surinkimo vietose iš anksto ar po grafike nurodyto laiko griežtai draudžiama.

    Padangoms taikomas ribojimas: vienas gyventojas arba transporto priemonės valdytojas galės atiduoti ne daugiau kaip 4 naudotas padangas. Atvykstant būtina turėti transporto priemonės registracijos pažymėjimą, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi nustatytos tvarkos.

    Kur bus priimamos atliekos?

    Birželio 11 dieną atliekos bus priimamos Šaukėnų seniūnijoje prie seniūnijos nuo 9.00 iki 9.20. Užventyje prie seniūnijos atliekos bus priimamos nuo 9.45 iki 10.05, Vaiguvoje prie seniūnijos nuo 10.20 iki 10.40.

    Kražiuose prie seniūnijos surinkimas vyks nuo 11.05 iki 11.25, Pakražantyje prie seniūnijos nuo 11.45 iki 12.05. Kukečiuose prie seniūnijos atliekos bus priimamos nuo 12.30 iki 12.50.

    Kelmėje atliekas bus galima perduoti prie gaisrinės nuo 13.05 iki 13.25. Lioliuose prie seniūnijos surinkimas vyks nuo 13.45 iki 14.05, Tytuvėnuose prie seniūnijos nuo 14.35 iki 14.55.

    Ką svarbu žinoti verslui?

    Priminta, kad transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugas teikiantys asmenys ir įmonės tokių atliekų negali perduoti kaip gyventojai. Jiems atliekų susidarymo apskaita ir perdavimas turi būti vykdomi per GPAIS.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 650 20493 arba elektroniniu paštu. Savivaldybė ragina atliekas pristatyti tik grafike nurodytu laiku, kad surinkimas vyktų sklandžiai ir saugiai.

  • Kelmės savivaldybės delegacija Kroatijoje: kokias ES investicijų pamokas parsivežė iš Zadaro?

    Vizitas Zadaro regione

    2026 metų gegužės 11–15 dienomis Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir mero patarėjas ryšiams su visuomene bei žiniasklaida Justinas Drapanauskas dalyvavo oficialiame darbo vizite Kroatijoje, Zadaro regione. Vizitą organizavo Šiaulių regiono plėtros taryba.

    Delegacijos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta regioninei plėtrai, ES fondų investicijoms ir infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Kartu su kitų Šiaulių regiono savivaldybių atstovais siekta praktiškai įvertinti, kaip Kroatijos regionai planuoja ir administruoja ES lėšomis finansuojamas programas.

    Vizito metu delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Tokia diplomatinių atstovų įtrauktis paprastai padeda atverti daugiau institucinių kontaktų ir pagreitina galimų bendrų iniciatyvų derinimą.

    Susitikimai su savivalda

    Gegužės 12 dieną Lietuvos savivaldybių atstovai lankėsi Zadaro miesto savivaldybėje. Ten jie susitiko su Zadaro meru Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininku Ivica Žuvela.

    Susitikimuose aptartos miesto vystymo kryptys, tvarios infrastruktūros plėtra ir tai, kaip ES finansavimas padeda sparčiau įgyvendinti strateginius projektus. Taip pat nagrinėta, kaip savivaldybės stiprina viešųjų paslaugų kokybę ir ilgalaikį planavimą, kai projektai apima kelių metų ar net dešimtmečio horizontą.

    Delegacija lankėsi ir Višnjik sporto centre, kur pristatyti sporto infrastruktūros vystymo sprendimai bei objektų valdymo modeliai. Tokie pavyzdžiai aktualūs savivaldybėms, ieškančioms būdų suderinti viešąją naudą, finansinį tvarumą ir lankytojų srautų valdymą.

    ES fondų administravimas ir ateities planai

    Gegužės 13 dieną vyko susitikimai su Zadaro apskrities administracijos atstovais, tarp jų su apskrities viršininko pavaduotoju Robertino Dujela ir atsakingais specialistais, dirbančiais su ES fondais. Daug dėmesio skirta praktiniams administravimo klausimams: projektų parengčiai, atsiskaitymui už pasiektus rodiklius ir rizikų valdymui.

    Aptarta ir tai, kaip viešosios investicijos siejamos su turizmo, vietos ekonomikos bei infrastruktūros modernizavimo tikslais. Lietuvos savivaldybėms tai ypač aktualu ruošiantis ateinantiems ES finansavimo ciklams, kai vis svarbesnės tampa žaliosios transformacijos, atsparumo ir regionų konkurencingumo priemonės.

    Delegacija taip pat apžiūrėjo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotus objektus ir susipažino su tvarios infrastruktūros iniciatyvomis. Praktinės patirtys vietoje leidžia tiksliau įvertinti, kurie sprendimai realiai pasiteisina, o kurie reikalauja korekcijų jau planavimo etape.

    Kultūrinėje programoje vizito dalyviai apsilankė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, minint jo 150-ąsias gimimo metines, skirtoje parodoje Zadaro nacionaliniame muziejuje. Taip pat lankytasi Tarptautiniame povandeninės archeologijos centre, kur pristatytos paveldo išsaugojimo ir tarptautinio bendradarbiavimo praktikos.

    Kelmės rajono savivaldybė teigia, kad tokie vizitai prisideda prie gerosios praktikos perėmimo ir naujų partnerystės ryšių kūrimo. Pasak savivaldybės atstovų, būtent tiesioginiai kontaktai ir realių projektų analizė padeda greičiau rasti sprendimus, kaip efektyviau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtros planus.

  • Kėdainių savivaldybė plečia socialinį būstą: per derybas ieško 3 butų Kėdainių mieste

    Kėdainių savivaldybė plečia socialinį būstą: per derybas ieško 3 butų Kėdainių mieste

    Kėdainių rajono savivaldybė pradėjo socialinio būsto fondo plėtrą ir skelbiamų derybų būdu planuoja įsigyti tris butus Kėdainių mieste. Numatyta, kad būstai bus pritaikyti skirtingoms socialinėms grupėms pagal jų poreikius.

    Du iš planuojamų pirkti butų turėtų būti dviejų kambarių ir skirti asmenims su negalia. Savivaldybė nurodo, kad šie būstai bus įtraukti į socialinio būsto fondą, siekiant didinti tinkamų ir prieinamų būstų pasiūlą.

    Trečiasis numatomas pirkinys – keturių kambarių butas, kuris būtų skirtas gausioms šeimoms. Tokios apimties būsto poreikis socialiniame fonde paprastai siejamas su tuo, kad didesnėms šeimoms rinkoje rasti prieinamą nuomai būstą yra sudėtingiau.

    Skelbiamų derybų procedūra reiškia, kad savivaldybė derasi su pardavėjais pagal iš anksto nustatytas pirkimo sąlygas. Šis būdas dažnai pasirenkamas, kai siekiama per protingą laiką įsigyti konkrečius reikalavimus atitinkantį būstą ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamas socialinei paskirčiai.

    Detalesnės pirkimo sąlygos, reikalavimai būstams ir kita aktuali informacija skelbiama Kėdainių rajono savivaldybės svetainės skiltyje „Aktualijos“.

  • Kretingos rajono savivaldybė įvertinta už teisingus sprendimus verslui: mažino NT mokesčio tarifus

    Kretingos rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už verslui palankius sprendimus. Kretingos rajono merui Antanui Kalniui įteikta padėka ir simbolinė statulėlė, pabrėžianti savivaldos ir verslo partnerystę.

    Apdovanojimas skirtas už sprendimą taikyti vienus mažiausių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų verslui. Savivaldybė teigia taip siekianti sudaryti palankesnes sąlygas kurti ir plėsti verslą bei pritraukti investicijas Kretingos rajone.

    Komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, įskaitant administracinės, maitinimo, paslaugų, viešbučių, poilsio, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto paskirties objektus, tarifas sumažintas nuo 0,7 iki 0,5 proc. Kitam turtui tarifas mažintas nuo 1 iki 0,8 proc.

    Praktikoje tokie sprendimai reiškia mažesnę mokestinę naštą įmonėms, ypač toms, kurios veikia didesnėse patalpose ar investuoja į naujus objektus. Savivaldybės dažnai konkuruoja tarpusavyje dėl investuotojų, todėl NT mokesčio dydis tampa vienu iš kriterijų, lemiančių, kur planuojama plėtra.

    Verslo aplinkai svarbus ne tik mokesčių lygis, bet ir sprendimų stabilumas bei aiškumas, nes tai leidžia tiksliau planuoti kaštus ir investicijų grąžą. Savivaldybė pabrėžia, kad sieks išlaikyti dialogą su vietos verslu ir ieškoti priemonių, kurios skatintų darbo vietų kūrimą bei ekonominį aktyvumą rajone.

    „Verslas yra svarbi rajono augimo ir gyvybingumo dalis – jis kuria darbo vietas, skatina investicijas ir stiprina vietos ekonomiką. Savivaldybės tikslas – būti patikimu partneriu verslui, priimant sprendimus bei kuriant palankią aplinką“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

    „Gautas apdovanojimas rodo, kad judame teisinga linkme“, – pridūrė jis.

  • Baigėsi biudžeto lėšos: sustabdytas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms sustabdytas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti. Kvietimas sustabdytas gegužės 19 dieną 9.10 valandą.

    Parama skirta pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, formuoti. Šios pažymos yra būtinos, kad gyventojai galėtų kreiptis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos.

    Ministerija nurodo, kad sustabdžius kvietimą išoriniame SPIS portale nebeveikia prašymo forma BP-1. Tai reiškia, kad naujų prašymų pateikti nebegalima, o gyventojams, planavusiems kreiptis artimiausiu metu, teks laukti atnaujinto finansavimo.

    Tokie kvietimų stabdymai paprastai susiję su konkrečiam laikotarpiui suplanuoto asignavimų krepšelio išnaudojimu. Praktikoje tai sukuria „langą“, kai teisę į paramą atitinkantys žmonės negali pradėti procedūrų vien dėl lėšų trūkumo, todėl didėja neapibrėžtumas planuojant būsto pirkimą ir kredito ėmimą.

    Gyventojams rekomenduojama sekti oficialią ministerijos ir SPIS informaciją dėl kvietimo atnaujinimo, nes tokiais atvejais prašymų teikimas gali būti atnaujintas tik skyrus papildomą finansavimą ar patvirtinus naują kvietimo etapą. Taip pat svarbu įsivertinti, kad subsidijų ir kompensuojamų kreditų sąlygos gali būti tikslinamos, todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti aktualius reikalavimus.

  • Juodkrantės kvartetas „Neringa“ laimėjo „Sidabrinius balsus“: pirmoji vieta kamerinių ansamblių finale

    Juodkrantės kvartetas „Neringa“ laimėjo „Sidabrinius balsus“: pirmoji vieta kamerinių ansamblių finale

    Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis kvartetas „Neringa“ pelnė aukščiausią įvertinimą nacionalinio konkurso „Sidabriniai balsai“ finale. Kamerinių ansamblių kategorijoje kolektyvui skirta pirmoji vieta.

    Šiemet konkursas sulaukė itin didelio dėmesio: pavasarį regioniniuose turuose varžėsi daugiau nei 100 atlikėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Į finalą Vilniuje buvo pakviesti 18 stipriausių solistų ir kolektyvų, atrinktų po atrankinių etapų.

    „Sidabriniai balsai“ Lietuvoje laikomas vienu svarbiausių vokalinės muzikos konkursų, kuriame vertinamas ne tik techninis meistriškumas, bet ir interpretacija, ansamblinis susiklausymas bei sceninė kultūra. Tokie laimėjimai regionų kolektyvams dažnai tampa postūmiu naujiems koncertams ir bendriems projektams.

    Kvarteto „Neringa“ sėkmė taip pat atkreipia dėmesį į pamario krašto kultūrinį gyvenimą, kuriame ryškų vaidmenį atlieka vietos kultūros centrai ir jų suburti kolektyvai. Neringos savivaldybėje veikiančios kūrybinės iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau pristatomos ir nacionaliniu mastu.

    Su pergale sveikinamos kvarteto narės, kolektyvo vadovė Rita Rušinskienė ir koncertmeisteris Aidas Macevičius. Pasiekimas dar kartą primena, kad aukšto lygio atlikėjų Lietuvoje netrūksta ir už didžiųjų miestų ribų.

  • Migruojantis muziejus Juodkrantėje: menininkės Kiliulytės paroda ir XX amžiaus skoniai

    Migruojantis muziejus Juodkrantėje: menininkės Kiliulytės paroda ir XX amžiaus skoniai

    Gegužės 23 dieną Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje kviečia į ketvirtą pavasario sezono projekto Migruojantis muziejus II renginį. Čia žadama ne tik pažintis su šiuolaikiniu menu, bet ir kulinarinė kelionė, jungianti vietos atmintį bei šiandienos temas.

    Renginio centre – Pamario galerijoje reziduojanti menininkė Kotryna Ūla Kiliulytė, pristatysianti parodą Miško objektai. Joje rodomi fotogrametrijos būdu skenuoti Lietuvos, Suomijos ir Škotijos miškų vaizdai, kuriuose matomi ir skaitmeniniai trikdžiai, pabrėžiantys technologijų bei gamtos santykį.

    Menininkės kūryboje svarbi fotografinio atvaizdo logika, kuri dažnai plečiama judančiu vaizdu, tekstu ir instaliacijos elementais. Pastaraisiais metais ji nuosekliai nagrinėja ekologijos ir klimato krizės klausimus, derindama mokslo metodus su asmenine perspektyva, o darbuose pasitelkia drono filmuotą medžiagą ir mikroskopinę fotografiją.

    Po parodos pristatymo numatyta vaizdo kūrinio Arktinis pilnėjimas peržiūra ir pokalbis su žiūrovais. Kūrinyje klimato kaitos tema plėtojama per intymumo ir rūpesčio kitais motyvą, o pasakojimas jungia skirtingus mastelius – nuo mikroskopinių biologinių procesų iki plačių, technologijų fiksuojamų šiaurinių peizažų.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad vakaras kuriamas kaip dialogas tarp meno ir vietos patirčių. Šiuolaikinio meno įspūdžius siūloma aptarti ragaujant Juodkrantės gastronominę atmintį menančius patiekalus, kurie XX amžiaus pabaigoje buvo dažni šeimos šventėse ir iki šiol išlieka vietos tradicijų dalimi.

    Vakaro vaišes kurs Juodkrantėje gastrokultūrą puoselėjanti Dalia Šopienė. Lankytojams numatyta paragauti įdarytos Kuršių marių lydekos, vadinamųjų močiutės salotų ir šventinio deserto skruzdėlyno – patiekalų, kurie neretai siejami su namų tradicijomis ir regiono virtuvės pasakojimais.

    Negalintiems dalyvauti renginyje organizatoriai primena, kad parodą Miško objektai tą dieną bus galima aplankyti ir atskirai. Dalyvavimas renginyje nemokamas, o projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė.

  • Neringoje pristatomas 13-asis almanachas „Dorė“: Rėzos metai, Nidos atmintis ir nauji autoriai

    Neringoje pristatomas 13-asis almanachas „Dorė“: Rėzos metai, Nidos atmintis ir nauji autoriai

    Neringoje gegužės 19 dieną 18 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ rengiamas 13-ojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pristatymas. Į sutiktuves kviečiami leidinio kūrėjai, straipsnių autoriai ir herojai.

    144 puslapių apimties almanachą kartą per metus leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka. Šių metų numeryje pateikiama 12 temų, o tekstus parengė 15 autorių, iš kurių 10 „Dorei“ rašo pirmą kartą.

    Rėzos metai ir europinis kontekstas

    Į jubiliejinius Martyno Liudviko Rėzos metus almanachas įžengia su reikšminga publikacija: dr. Iljos Lemeškino straipsniu apie Prahoje 1827 metais išleistą antrąjį L. Rėzos lietuviškų dainų rinkinį. Pasak leidinio sudarytojų, tuomet 800 egzempliorių tiražu išleista knyga greitai tapo bestseleriu ir peržengė vien akademinį lauką.

    Straipsnyje primenama, kad Rėzos darbai buvo svarbūs ne tik lietuvių kultūrai, bet ir platesniam Vidurio Europos intelektiniam judėjimui. Tokie leidiniai XIX amžiuje dažnai veikė kaip impulsas tautinei savivokai ir kultūriniam atgimimui, todėl Rėzos paveldas almanache pristatomas europiniame kontekste.

    Ar Nida tampa atminties vieta?

    Almanache keliami ir šiandienos klausimai: ar Nida jau gali būti laikoma literatūrine atminties vieta. Šią temą savo įžvalgose nagrinėja prof. dr. Ruth Leiserowitz.

    Kita kryptis – atminties įamžinimo praktikos: dr. Rasa Antanavičiūtė interviu aptaria, kokios įamžinimo formos labiausiai tiktų Neringai. Diskusija aktuali dėl nuolat kintančio kurortinio miesto audinio, kuriame dera saugoti paveldą ir kartu neįšaldyti gyvos aplinkos.

    Vietos istorijos, kūryba ir šių dienų Neringa

    Leidinyje žadami pasakojimai apie naująją Tomo Mano gatvę, Bitininkų taką Pervalkoje ir atminimo ženklą ant „Agilos“ sienos. Taip pat publikuojamas žurnalistės Rasos Kalinauskaitės pokalbis su kraštovaizdžio geografe dr. Giedre Godiene, kuriame dėmesys skiriamas aplinkos kaitai ir Neringos kraštovaizdžio sluoksniams.

    Almanache vietos randama ir Kuršių marių temoms: Edita Anglickaitė-Beržinskienė svarsto apie žvejybą Kuršių mariose kaip Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybę. Tokie tekstai almanachą priartina prie bendruomenės kasdienybės ir tradicijų, kurios formuoja vietos tapatybę.

    „Dorėje“ pristatomas ir žmonių portretų rinkinys: rašoma apie aistringą buriuotoją, Neringos vyriausiąjį architektą Algimantą Zavišą, kūrybines Martyno Liudviko Rėzos premijos laureato Sauliaus Kruopio ir tapytojo Romualdo Kuncos sankirtas. Taip pat publikuojami nidiškės poetės Neringos Abrutytės naujausi eilėraščiai, o tarp debiutuojančių autorių minima nidiškė Elena Tarvainienė.

    Viršelį puošia 2025 metais Neringos mero premija įvertinto fotomenininko Andriaus Repšio fotografija iš ciklo Balti medžiai, sukurto 2020–2022 metais. Almanacho dizainą parengė Aida Zybartė, o sudarytoja ir redaktorė yra Raimonda Meyer-Ravaitytė; leidinys, leidžiamas nuo 2010 metų, finansuojamas Neringos savivaldybės lėšomis.