CP v2

Category: Regionai

  • Anykščių savivaldybė įvertinta VDU ŽŪA: padėka už „Sumanaus moksleivio akademijos“ plėtrą

    Anykščių savivaldybė įvertinta VDU ŽŪA: padėka už „Sumanaus moksleivio akademijos“ plėtrą

    Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įvyko jubiliejinis, penktasis edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ I ir II lygio klasių susitikimas. Renginys tapo mokslo metų uždarymo švente ir kartu pažymėjo projekto 10 metų sukaktį.

    Finale dalyvavo apie 600 moksleivių ir mokytojų iš 18 šalies savivaldybių. Tarp jų ryškiai skambėjo ir Anykščių vardas, o savivaldybei renginyje atstovavo vicemeras Dainius Žiogelis.

    Padėka už indėlį į ugdymą

    Renginio metu Anykščių rajono savivaldybei skirtas oficialus įvertinimas už bendrystę ir prisidėjimą prie projekto veiklų įgyvendinimo. Padėka įteikta vicemerui Dainiui Žiogeliui, pabrėžiant savivaldos vaidmenį sudarant sąlygas moksleiviams įsitraukti į papildomas ugdymo veiklas.

    Organizatorių teigimu, savivaldybių parama yra viena svarbiausių prielaidų, kad tokios iniciatyvos pasiektų regionų jaunimą, o moksleiviai galėtų praktiškai susipažinti su studijų kryptimis ir profesijomis dar mokykloje.

    „Šis projektas – tai investicija į jaunąją kartą. Džiaugiamės, kad Anykščių moksleiviai gali peržengti mokyklos suolo ribas, pažinti universitetinę aplinką ir stiprinti ateities profesijoms reikalingas žinias. Gauta padėka yra įvertinimas visai mūsų bendruomenei“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės vicemeras Dainius Žiogelis.

    Kaip augo „Sumanaus moksleivio akademija“

    „Sumanaus moksleivio akademijos“ ištakos siekia 2016 metus, kai tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete pradėta Verslumo laboratorijos iniciatyva. Pagrindinis tikslas buvo kurti tvarų ryšį su moksleiviais ir padėti jiems anksčiau atrasti dominančias sritis.

    Vėliau projektas plėtėsi tiek temomis, tiek geografija: prie verslumo veiklų prisijungė inžinerijos ir gamtos mokslų užsiėmimai, o dar vėliau atsirado ir ekologijos kryptis. Šiandien iniciatyva jungia 18 savivaldybių moksleivius, mokytojus, universiteto bendruomenę ir partnerius regionuose.

    Akcentas regionams ir ateities kompetencijoms

    Tokie projektai vis dažniau vertinami kaip praktinis būdas stiprinti karjeros ugdymą, ypač regionuose, kur moksleiviams ne visada lengva pasiekti laboratorijas, universitetines erdves ar karjeros konsultavimo tinklus. Universitetinė aplinka suteikia progą išbandyti skirtingas veiklas ir geriau suprasti, kokių gebėjimų reikalauja šiuolaikinės specialybės.

    Renginyje taip pat pagerbtas šviesaus atminimo Akademijos alumnas Irmantas Tarvydis, prisidėjęs prie inžinerinių eksperimentinių klasių idėjos vystymo. Anot organizatorių, jo pavyzdys primena, kad ilgalaikės iniciatyvos gimsta iš žmonių, kurie tiki pokyčiais ir nuosekliai juos kuria.

    Anykščių rajono savivaldybė teigia matanti prasmę tęsti bendradarbiavimą ir skatinti moksleivius išlaikyti smalsumą. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tokios patirtys padeda jauniems žmonėms drąsiau planuoti studijas ir karjeros pasirinkimus.

  • Anykščių rajone įrengs naujus kolumbariumus: nuo liepos 1 dienos keisis nišų skyrimas ir rinkliava

    Anykščių rajone įrengs naujus kolumbariumus: nuo liepos 1 dienos keisis nišų skyrimas ir rinkliava

    Anykščių rajono savivaldybė planuoja plėsti kapinių infrastruktūrą ir 2026 metais įrengti naujus kolumbariumus. Kartu gyventojams primenama, kad nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje Lietuvoje įsigalios atnaujinta kolumbariumų nišų skyrimo tvarka.

    Kur planuojami nauji kolumbariumai

    Savivaldybės teigimu, nauji kolumbariumai numatomi Troškūnų miesto kapinėse. Taip pat kolumbariumų įrengimas planuojamas Kavarsko miesto ir Svėdasų miestelio kapinėse.

    Tokie sprendimai siejami su augančiu kremavimo paslaugų pasirinkimu ir poreikiu turėti daugiau tvarkingai įrengtų vietų urnoms laidoti. Savivaldybės praktikoje tai dažnai reiškia ir mažesnę kapinių plėtros į aplinkines teritorijas būtinybę.

    Kokia tvarka keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Seimas 2026 metų balandžio 9 dieną priėmė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimus, kuriais nustatoma nauja vietinės rinkliavos tvarka. Ji įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikoma savivaldybių biudžeto lėšomis įrengtoms kolumbariumų nišoms.

    Esminis pokytis tas, kad už savivaldybės įrengtos nišos skyrimą bus numatyta vienkartinė vietinė rinkliava. Konkretaus dydžio šiame etape dar nėra, nes jį turės patvirtinti Anykščių rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu.

    Kam bus taikoma rinkliava ir kas dar paaiškės

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad rinkliava bus taikoma toms nišoms, kurios bus įrengtos savivaldybės biudžeto lėšomis po 2026 metų liepos 1 dienos. Tai reikštų, kad naujai planuojami kolumbariumai Troškūnuose, Kavarjske ir Svėdasuose patektų į atnaujintos tvarkos taikymo apimtį.

    Gyventojams žadama vėliau pateikti detalesnę informaciją apie patvirtintus rinkliavos dydžius ir prašymų teikimo procedūrą. Šie praktiniai klausimai paprastai apima, kas gali kreiptis dėl nišos, kokie dokumentai reikalingi ir kokie terminai taikomi.

  • Raguvos sąskrydyje – 965 metrų Bendrystės staltiesė iš 2 600 marškinių ir fiksuotas rekordas

    Raguvos miestelyje gegužės 16 dieną surengtas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos sąskrydis subūrė bendruomenių atstovus iš skirtingų seniūnijų, svečius iš kitų regionų ir socialinius partnerius. Renginys tapo ne tik švente, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip bendros iniciatyvos stiprina vietos ryšius.

    Nuo ryto bendruomenės kūrė savo kiemelius, vaišino lankytojus, bendravo ir dalijosi patirtimis. Oficialus atidarymas pažymėtas vėliavų pakėlimu, o sveikinimuose akcentuota savanorystė, tarpusavio pagalba ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius vietos klausimus.

    Bendrystės staltiesė ir rekordo fiksavimas

    Vienu ryškiausių sąskrydžio akcentų tapo Bendrystės staltiesė, kurios pristatymas virto teatralizuotu pasakojimu apie žmonių istorijas ir antrą gyvenimą daiktams. Idėja rėmėsi tvarumo principu: vietoj naujų medžiagų pasirinkta panaudoti nebenešiojamus drabužius.

    Renginio metu oficialiai išmatuota 965 metrų ilgio ir 125 centimetrų pločio staltiesė, pasiūta iš daugiau nei 2 600 senų marškinių. Rekordo faktą patvirtino „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius, o iniciatyvos autoriai pabrėžė, kad svarbiausia buvo ne skaičiai, o procesas ir žmonių įsitraukimas.

    Staltiesė gimė per daugiau nei keturis mėnesius trukusius siuvimo vakarus ir kūrybines dirbtuves skirtingose Panevėžio rajono vietose. Skaičiuojama, kad prie projekto prisidėjo daugiau nei 350 žmonių, o susitikimai virto neformalia bendruomenių „dirbtuvių“ platforma, kurioje dalytasi įgūdžiais ir istorijomis.

    Veiklos šeimoms ir vietos partnerystės

    Sąskrydžio programoje netrūko veiklų visoms amžiaus grupėms: vyko kūrybiniai užsiėmimai, sportinės rungtys, lauko žaidimai, amatininkų mugė. Lankytojai taip pat susipažino su įvairių tarnybų ir įstaigų veiklomis, kurios kasdien prisideda prie saugumo, sveikatos ir socialinės gerovės rajone.

    Renginyje pristatyta ir tvarios mados kryptį akcentuojanti iniciatyva: kolekcija, sukurta iš nebenešiojamų drabužių, papildė pagrindinę sąskrydžio žinutę apie atsakingą vartojimą. Tokios praktikos vis dažniau pasitelkiamos bendruomeniniuose projektuose, nes jos leidžia vienu metu spręsti atliekų mažinimo ir socialinio įsitraukimo klausimus.

    Šventinę nuotaiką kūrė kapela „Ragauva“, moterų ansamblis „Baladė“, vėliau pasirodė grupės „Dirmantai“ ir „Lietuvaičiai“. Taip pat vyko apdovanojimai, prizų loterija, o norintieji galėjo leistis į pažintinį pasivaikščiojimą po Raguvą.

    Vakare nuleidus sąskrydžio vėliavas jos simboliškai perduotos kitų metų renginio organizatoriams – Krekenavos seniūnijos bendruomenėms. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie sąskrydžiai veikia kaip praktinė bendradarbiavimo mokykla ir stiprina pasitikėjimą tarp žmonių, kuriems svarbi savo krašto ateitis.

    Renginio veiklos finansuotos pagal projektą Du krantai – viena širdis, įgyvendinamą Panevėžio rajono vietos veiklos grupės priemonėmis ir Panevėžio rajono savivaldybės skirtu finansavimu. Tokie projektai paprastai orientuoti į NVO stiprinimą ir vietos gyventojų bendruomeniškumo skatinimą, todėl finansavimas dažniausiai siejamas su ilgalaike socialine nauda.

  • Panevėžio rajone konteinerių kontrolė griežtėja: kameros fiksuoja šiukšlintojus ir baudas

    Panevėžio rajone, prasidėjus šiltajam sezonui ir suaktyvėjus sodų darbams, savivaldybė stiprina konteinerių aikštelių kontrolę. Dėl prie konteinerių paliekamų nerūšiuotų atliekų, senų baldų ir statybinių likučių vis dažniau pasitelkiamos vaizdo stebėjimo kameros.

    Savivaldybės duomenimis, kasmet šalia konteinerių rajone nelegaliai paliekama apie 284,85 tonos atliekų. Tokios šiukšlės vėliau turi būti surenkamos ir išvežamos papildomai, todėl galutinė našta gula ant visų gyventojų per atliekų tvarkymo kaštus.

    Kur jau veikia kameros

    Vaizdo stebėjimo priemonės jau taikomos vienoje didžiausių sodų bendrijų „Ekranas 2“. Taip pat neseniai kamera įrengta Pakuodžiupėlių kaime Paįstrio seniūnijoje, kur, savivaldybės teigimu, nerūšiuojamų atliekų pažeidimai fiksuojami dažniausiai.

    Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos Aušros Vyšniauskienės, kameros veikia ir kaip prevencija, ir kaip priemonė greičiau nustatyti pažeidėjus.

    „Vaizdo stebėjimas veikia ir kaip prevencinė priemonė, ir kaip įrankis greitai surasti pažeidėjus. Kamerų buvimas skatina gyventojus atsakingiau naudotis konteineriais“, – sakė A. Vyšniauskienė.

    Kokios baudos gresia

    Savivaldybė skelbia, kad pernai nustatyta apie pora šimtų pažeidėjų, o šiemet už atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą jau nubausti 145 gyventojai. Iš jų 6 asmenys pažeidė pakartotinai.

    Už pirmą kartą fiksuotą pažeidimą gresia nuo 30 iki 140 eurų bauda. Pakartotinai nusižengus baudos didėja ir gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.

    Žaliosioms atliekoms taikomos atskiros taisyklės

    Sodininkų patogumui bendrijoje „Ekranas 2“ šiltuoju sezonu pastatytas atskiras konteineris žaliosioms sodo ir daržo atliekoms. Į jį galima mesti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, augalų liekanas, krituolius vaisius ir daržoves.

    Savivaldybė pabrėžia, kad į tokį konteinerį negalima mesti kelmų, baldų, čiužinių, stambiagabaričių daiktų, statybinio laužo ar po remonto likusių apdailos medžiagų. Taip pat žaliąsias atliekas būtina išpilti be plastikinių maišų, o pakuotės ir buitinės šiukšlės užteršia turinį ir paverčia jį brangiai tvarkomomis mišriomis atliekomis.

    Nors žaliųjų atliekų konteineris ištuštinamas kartą per savaitę, atliekų vežėjai pastebi, kad konteineriai neretai greitai vėl užpildomi netinkamu turiniu. Savivaldybė primena, kad žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.

    Rajono savivaldybė kviečia sodininkų bendrijas aktyviau prisidėti prie tvarkos: įsirengti uždaras konteinerių aikšteles, aiškiau kontroliuoti atliekų srautus ir prireikus užsisakyti papildomus konteinerius žaliosioms atliekoms. Taip tikimasi sumažinti šiukšlinimą, išlaidas ir konfliktus tarp kaimynų.

  • Trumpųjų tiekimo grandinių parama: ŽŪM ir NMA mokymuose aiškins, kaip išvengti paraiškų klaidų

    Trumpųjų tiekimo grandinių parama: ŽŪM ir NMA mokymuose aiškins, kaip išvengti paraiškų klaidų

    Trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektų Lietuvoje daugėja, tačiau dalis paramos paraiškų vis dar atmetamos arba vertinamos prasčiau dėl pasikartojančių klaidų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad dažniausiai problemos kyla dėl netiksliai užpildytų dokumentų ir ne iki galo suprastų reikalavimų.

    ŽŪM Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyrius kviečia ūkininkus, kooperatyvus, maisto produktų gamintojus, perdirbėjus ir prekyba užsiimančius dalyvius į informacinį renginį–mokymus. Jie vyks 2026 metų gegužės 27 dieną, dalyvauti bus galima gyvai arba nuotoliniu būdu.

    Kas bus aptariama mokymuose?

    Renginį ŽŪM organizuoja kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA). Organizatorių teigimu, mokymų tikslas – aiškiai ir praktiškai paaiškinti, kaip tinkamai parengti paraišką pagal Strateginio plano priemonę Trumpos tiekimo grandinės.

    Per mokymus bus nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios paraiškų pildymo klaidos, detalizuojami pagrindiniai reikalavimai ir pateikiami praktiniai patarimai, kurie gali padėti sustiprinti paraišką vertinimo etape. Taip pat planuojama atsakyti į dalyviams aktualius klausimus, susijusius su įgyvendinimu ir dokumentų parengimu.

    Registracijos terminai ir tvarka

    Norint dalyvauti, reikia registruotis iš anksto ir pasirinkti patogiausią dalyvavimo būdą. Registracija vyksta iki 2026 metų gegužės 25 dienos 12 valandos.

    ŽŪM nurodo, kad dalyvavimo patvirtinimas bus išsiųstas elektroniniu paštu pasibaigus registracijai. Ministerija tikisi, jog praktinio pobūdžio mokymai padės pareiškėjams geriau pasiruošti ir sumažins techninių klaidų, dėl kurių prarandama galimybė gauti paramą.

  • Alytaus rajone startuoja Aplinkos tvarkymo konkursas: paraiškos priimamos iki birželio 22 dienos

    Alytaus rajone startuoja Aplinkos tvarkymo konkursas: paraiškos priimamos iki birželio 22 dienos

    Alytaus rajono savivaldybė paskelbė tradicinį Aplinkos tvarkymo konkursą ir kviečia prisijungti gyventojus, bendruomenes, įstaigas bei verslo atstovus. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne tik įvertinti gražiausiai sutvarkytas erdves, bet ir paskatinti dalintis idėjomis, kurios praverčia visam rajonui.

    Dalyvauti gali Alytaus rajone veikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys: įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės, daugiabučių namų bendrijos, individualių namų ir sodybų savininkai, kaimo turizmo sodybų šeimininkai bei ūkininkai. Tokia plati dalyvių geografija leidžia palyginti skirtingus sprendimus – nuo miesto kiemų iki sodybų ir ūkių teritorijų.

    Kaip bus vertinama aplinka

    Vertinimo komisija atsižvelgs į teritorijos tvarkingumą ir estetiką, pastatų bei jų aplinkos priežiūrą, želdinių įvairovę ir bendrą vientisumą. Taip pat bus vertinami mažosios architektūros sprendimai, originalumas, poilsio erdvių įrengimas, takai bei privažiavimai.

    Tarp svarbių kriterijų numatytas ir racionalus teritorijos panaudojimas bei atliekų tvarkymas. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus ne vien vizualinis vaizdas, bet ir kasdieniai sprendimai, kurie ilgainiui lemia švaresnę ir patogesnę aplinką.

    Kodėl konkursas svarbus rajonui

    Savivaldybė akcentuoja, kad konkursu siekiama puoselėti ir gražinti gyvenamąją bei darbo aplinką, ugdyti kūrybiškumą ir stiprinti gyventojų atsakomybę už savo kraštą. Tokios iniciatyvos dažnai tampa impulsu imtis darbų, kuriuos žmonės atidėliojo, o kartu padeda skleistis gerajai patirčiai tarp kaimynų ir bendruomenių.

    Kasmet konkursas tampa ir savotišku rajono pasididžiavimo ženklu, kai tvarkinga aplinka pastebima ne tik vietos gyventojų, bet ir atvykstančių svečių. Savivaldybė praneša, kad dalyvių lauks padėkos ir dovanos, todėl iniciatyva turi ir papildomą paskatinimą tiems, kurie nori parodyti savo rezultatą viešai.

    Paraiškų teikimas ir terminas

    Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos nuo gegužės 20 dienos iki birželio 22 dienos. Jas galima pateikti Alytaus rajono savivaldybėje, taip pat pateikiant elektroniniu paštu arba per seniūnijas.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas ir pateiktas nuskenuotas arba nufotografuotas. Išsamesnės konkurso sąlygos ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės informaciniuose kanaluose.

  • Iš Airijos į Punios kaimą: Boguslauskai buvusiame tvarte įkūrė „Margirio stalystę“

    Iš Airijos į Punios kaimą: Boguslauskai buvusiame tvarte įkūrė „Margirio stalystę“

    Po ilgų emigracijos metų Airijoje Diana ir Aurimas Boguslauskai sugrįžo į Alytaus rajoną ir jau trejus metus gyvena Punioje. Sutuoktiniai sako, kad sprendimą lėmė ne vien noras grįžti arčiau artimųjų, bet ir siekis vaikams išsaugoti ryšį su savo šaknimis.

    Šeima įsikūrė Dianos tėčio tėviškėje ir kartu su tėvais puoselėja senelių sodybą. Pasak jų, kaimo gyvenimas suteikė tai, ko labiausiai trūko emigracijoje: kasdienį buvimą šalia šeimos, bendruomenės palaikymą ir daugiau ramybės.

    Kas paskatino grįžti

    Aurimas emigranto duonos ragavo Škotijoje ir Airijoje, pastarojoje šalyje praleido apie 15 metų. Jis pradėjo nuo įvairių darbų, vėliau kilo karjeros laiptais ir tapo didelės medicinos reikmenis gaminančios įmonės tiekimo skyriaus vadovo pavaduotoju.

    Toje pačioje įmonėje dirbo ir Diana, kuri buvo išbandžiusi ir savarankišką veiklą. Nors profesinės galimybės Airijoje buvo stabilios, abu vis dažniau svarstė apie darbą sau ir idėją, kuri vėliau tapo šeimos verslu.

    „Anūkams reikia senelių, seneliams reikia anūkų. Dabar visa šeima čia“, – sakė Aurimas.

    Jų sūnūs Adas ir Ajus gimė Airijoje, tačiau šeima nuolat palaikė ryšį su Lietuva ir dažnai grįždavo aplankyti artimųjų. Sugrįžus viskas tapo paprasčiau ir kasdieniškiau: nebereikia planuoti kelionių vien tam, kad pamatytum šeimą.

    Punia ir nauja kasdienybė

    Įsikūrę Punioje, Boguslauskai įsiliejo į vietos gyvenimą ir sako, kad bendruomeniškumo jausmas čia itin stiprus. Vyresnysis sūnus mokosi Butrimonių gimnazijos pirmoje klasėje, o mažesnysis lanko darželį Punioje.

    Diana pasakoja, kad ją traukia kaimo ritmas, gamta ir paprastesnė kasdienybė. Rytais, nuvedusi vaiką į darželį, ji randa laiko pasivaikščioti aplink Margirio piliakalnį, o vakarus dažnai užpildo šeimos ir bendruomenės veiklos.

    Verslas, gimęs emigracijoje

    Sugrįžę į Lietuvą sutuoktiniai nusprendė neieškoti samdomo darbo ir įgyvendinti dar emigracijoje brandintą sumanymą. Buvusiame tvarte jie įkūrė medžio dirbtuves „Margirio stalystė“, kur gamina suvenyrus, dovanas, suoliukus ir įgyvendina nestandartinius klientų pageidavimus.

    Šeima kuria ir individualius užsakymus namams bei įvairioms progoms, o dalį gaminių personalizuoja lazeriniu graviravimu. Pasak sutuoktinių, didelė darbo dalis tenka ne tik gamybai, bet ir maketavimui, užsakymų administravimui, komunikacijai su klientais bei reklamai socialiniuose tinkluose.

    Užsakymų, anot jų, nestinga, tačiau sezonai skiriasi: vienais mėnesiais tenka dirbti intensyviau, kitais darbų būna mažiau. Kol kas, kaip teigia Boguslauskai, ekonomiškai naudingiausia daugumą procesų atlikti patiems, nors ateityje neatmeta ir plėtros.

    „Mūsų gyvenimo moto – imam, darom, bandom. O jeigu nepasiseka, galima galvoti kitą variantą“, – sakė Diana.

    Šiandien šeima lagaminų krautis neplanuoja: jie džiaugiasi įsitvirtinę Punioje ir jau svarsto, kaip toliau auginti medžio dirbinių veiklą. Boguslauskai užsimena turintys ir naujų idėjų, tačiau kol kas jų detaliau neatskleidžia.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje pristatyta fotografijų paroda apie Jo Šventenybės XIV Tibeto Dalai Lamos vizitus Lietuvoje. Ekspozicija kviečia prisiminti ne tik viešnagių akimirkas, bet ir platesnį Lietuvos ryšį su Tibeto laisvės idėja.

    Parodoje rodomi skirtingų metų vizitų kadrai, tarp jų ir Varėnos fotografo Nikolajaus Lysenkovo nuotraukos iš 2013 metais vykusio apsilankymo. Organizatoriai pabrėžia, kad tai dokumentas apie visuomenės laikyseną žmogaus teisių ir laisvės klausimais.

    2013 metais XIV Tibeto Dalai Lama į Lietuvą atvyko tuometės Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkės Dalios Kuodytės kvietimu. Prie vizito organizavimo prisidėjo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

    „Ši paroda yra priminimas, kad laisvė, žmogaus teisės ir tautų teisė išsaugoti tapatybę nėra savaime suprantami dalykai“, – sakė A. Kašėta.

    Renginyje taip pat akcentuotas Dalios Kuodytės indėlis ir jos atminimas. Ji buvo viena nuosekliausių Tibeto rėmimo iniciatyvų Lietuvoje dalyvių ir ilgą laiką dirbo Varėnos rajono savivaldybėje.

    Ryšiai nuo nepriklausomybės pradžios

    Organizatoriai primena, kad XIV Tibeto Dalai Lama Lietuvai svarbus ir istoriniu požiūriu. Po nepriklausomybės atkūrimo jis buvo tarp pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių Lietuvą, telegramą Vytautui Landsbergiui išsiuntęs 1990 metais balandžio 3 dieną.

    1991 metais Dalai Lama pirmą kartą oficialiai lankėsi Lietuvoje ir kreipėsi į žmones iš Seimo tribūnos. Šie vizitai tapo atspirties tašku visuomeninėms Tibeto rėmimo iniciatyvoms, kurios Lietuvoje aktyvėjo ir vėlesniais metais.

    Primenama ir visuomeninių lyderių įtaka, tarp jų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, kuri ilgą laiką buvo siejama su Tibeto kultūros sklaida ir solidarumo idėjomis. Pasak parodos rengėjų, šis kontekstas padeda geriau suprasti, kodėl paroda aktuali ne vien kaip fotografijų rinkinys.

    Aktualus kontekstas: Tibeto padėtis ir simbolinės datos

    Parodos autoriai atkreipia dėmesį, kad Tibeto situacija tarptautinėje darbotvarkėje išlieka jautri. Žmogaus teisių organizacijos pastaraisiais metais kritikuoja priemones, kurios, jų vertinimu, silpnina tibetiečių kalbos ir kultūros tęstinumą, o diskusijos dažnai kyla dėl internatinių mokyklų sistemos.

    Gegužės 17 dieną pasaulyje minima XI Tibeto Pančen Lamos pagrobimo metinė. 1995 metais jis buvo pagrobtas būdamas šešerių, o jo likimas iki šiol nežinomas, todėl šis atvejis dažnai įvardijamas kaip vienas ilgiausiai trunkančių dingimų šiuolaikinėje žmogaus teisių darbotvarkėje.

    „Simboliška, kad paroda jubiliejinius metus užbaigs Dzūkijoje, krašte, kuris gerai supranta laisvės kainą ir atminties svarbą“, – sakė A. Kašėta.

    Parodą Varėnoje parengė Tibeto laisvės judėjimas, fondas „Už Tibetą“, VšĮ „Tibeto namai“ ir Varėnos rajono savivaldybė. Skelbiama, kad ekspozicija Varėnoje veiks iki 2026 metais liepos 6 dienos.

  • Švenčionių rajono NVO taryba atnaujinama: savivaldybė iki 2026 metų birželio 2 dienos laukia kandidatų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms teikti kandidatus į Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą. Kandidatūras prašoma pateikti iki 2026 metų birželio 2 dienos.

    Kaip nurodoma savivaldybės tvarkoje, NVO tarybos tikslas yra skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą Švenčionių rajone bei stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų, įstaigų ir NVO. Taryba šiuo formatu veikia kaip nuolatinė dialogo ir pasiūlymų teikimo platforma sprendžiant vietos bendruomenėms aktualius klausimus.

    Kaip sudaroma NVO taryba?

    NVO tarybos sudėtį tvirtina Savivaldybės taryba, o pačią tarybą sudaro 12 narių. Numatyta, kad 6 nariai deleguojami iš savivaldybėje veiklą vykdančių NVO ar jų filialų, 4 narius skiria Savivaldybės taryba, dar 2 nariai atstovauja Savivaldybės administracijai.

    Už dalyvavimą NVO tarybos veikloje atlygis nemokamas, todėl kandidatams svarbu įsivertinti galimybes skirti laiko posėdžiams ir darbui su pasiūlymais. Praktikoje tokios tarybos dažniausiai padeda savivaldybei tiksliau identifikuoti NVO sektoriaus poreikius ir efektyviau planuoti bendradarbiavimą.

    Kas gali siūlyti atstovą?

    Viena NVO, turinti juridinį statusą ir veikianti socialinėje, sveikatinimo, kultūros, kūno kultūros ir sporto, švietimo, ekologijos ir gamtosaugos, jaunimo reikalų ar vietos bendruomenių veiklos srityse, gali pasiūlyti vieną kandidatą. Pasiūlymas teikiamas raštu savivaldybės administracijai.

    Pateikiant kandidatūrą reikia nurodyti atstovaujamą sritį, siūlomo asmens vardą, pavardę, kontaktus, taip pat pareigas organizacijoje. Prie pasiūlymo būtina pridėti organizacijos nuostatų arba įstatų kopiją, o dokumentus turi pasirašyti organizacijos vadovas.

    Kadencija ir dokumentų pateikimas

    NVO tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Kadencijų skaičius nėra ribojamas, tačiau numatyta taisyklė, kad taryboje negalima dirbti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

    Dokumentus galima pateikti atvykus į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją, siunčiant registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Dėl informacijos ir konsultacijų savivaldybė nurodo, kad galima kreiptis į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę Ramunę Jakubėnienę.

  • Švenčionių tarybos posėdis gegužės 26 dieną: kur vyks ir ką numato mero potvarkio projektas

    2026 metų gegužės 26 dieną Švenčionių rajono savivaldybėje šaukiamas tarybos posėdis. Jis numatytas 10.00 valandą savivaldybės tarybos posėdžių salėje, Vilniaus g. 19, Švenčionių mieste.

    Posėdžio sušaukimą ir darbotvarkės projekto sudarymą apibrėžia Švenčionių rajono savivaldybės mero 2026 metų gegužės 19 dieną pasirašytas potvarkis Nr. (2.1 E) V1-248. Tokie potvarkiai yra standartinė procedūra, kuria formaliai pradedamas tarybos posėdžio organizavimas.

    Gyventojams ši informacija aktuali dėl kelių priežasčių: tarybos posėdžiuose priimami sprendimai dėl savivaldybės biudžeto, vietos paslaugų organizavimo, turto valdymo, investicinių projektų ir kitų kasdienį rajono gyvenimą veikiančių klausimų. Darbotvarkė paprastai lemia, ar bus svarstomi gyventojams jautrūs sprendimai, pavyzdžiui, dėl infrastruktūros, švietimo ar socialinių paslaugų.

    Praktikoje savivaldybės dažniau skelbia ne tik posėdžio laiką ir vietą, bet ir darbotvarkės projektą bei susijusius aiškinamuosius dokumentus, kad bendruomenė galėtų įvertinti planuojamus sprendimus. Todėl artėjant posėdžio datai verta sekti savivaldybės skelbiamą darbotvarkę ir sprendimų projektus, jei jie bus paviešinti.