CP v2

Category: Regionai

  • Visagino tarybos posėdis vyksta dabar: svarstymai, darbotvarkė ir transliacija tiesiogiai

    Visagino tarybos posėdis vyksta dabar: svarstymai, darbotvarkė ir transliacija tiesiogiai

    Visagino savivaldybės posėdžių salėje Parko gatvėje vyksta penktasis 2026 metais savivaldybės tarybos posėdis, kurį gyventojai gali stebėti tiesiogiai. Savivaldybė nurodo, kad posėdis transliuojamas internetu, o pagrindiniai svarstymai pateikti darbotvarkėje.

    Posėdžio darbotvarkė patvirtinta Visagino savivaldybės mero gegužės 22 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. PV-E-117. Joje numatyti klausimai, susiję su savivaldybės sprendimų projektais ir einamaisiais tarybos darbo klausimais.

    Posėdyje dalyvauja ir Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Sigitas Rudokas, prižiūrintis, kaip savivaldybės laikosi teisės aktų reikalavimų. Tokia priežiūra yra įprasta savivaldos praktika, skirta užtikrinti sprendimų teisėtumą ir procedūrų skaidrumą.

    Gyventojams rekomenduojama susipažinti su tarybos sprendimų projektais ir posėdžio medžiaga, nes būtent šiuose dokumentuose atsispindi planuojami balsavimai ir numatomi pokyčiai. Posėdžio transliacija leidžia realiu laiku sekti diskusijas, pasisakymus ir balsavimo rezultatus.

    Informaciją ir nuotraukas pateikė Visagino savivaldybės administracija.

  • Visagino progimnazistai išmatavo klasių apšvietimą ir laimėjo VILNIUS TECH „Ateities inžineriją“

    Visagino progimnazistai išmatavo klasių apšvietimą ir laimėjo VILNIUS TECH „Ateities inžineriją“

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos aštuntokų komanda pelnė pirmąją vietą VILNIUS TECH programoje „Ateities inžinerija“ tematikos „Darnus pastatas“ 5–8 klasių kategorijoje. Nugalėtojais tapo Nazar Skydanenko, Bogdan Smilyj, Dmitrij Melnik ir German Davidiuk.

    Apdovanojimai mokiniams įteikti gegužės 21 dieną VILNIUS TECH surengtame devintojo sezono uždarymo renginyje. Programa skirta 7–12 klasių mokiniams, joje ugdomos STEAM, kūrybiškumo, technologijų ir verslumo kompetencijos sprendžiant realias problemas.

    Projektas apie klasių šviesą

    Konkurse mokiniai pristatė projektą Progimnazijos patalpų apšvietos tyrimas. Jame vertintas mokyklos kabinetų apšvietimas, analizuota, kaip jis atitinka higienos reikalavimus, ir lyginti natūralaus bei dirbtinio apšvietimo skirtumai.

    Tyrimą komanda grindė praktiniais matavimais: apšvietimas fiksuotas skirtingomis oro sąlygomis ir metų laikais, o rezultatai sisteminti ir lyginti tarpusavyje. Taip pat įvertintos energijos sąnaudos ir parengtas chemijos kabineto 3D modelis, padėjęs tiksliau modeliuoti apšvietimo sprendinius.

    Ką parodė matavimai

    Mokinių analizė atskleidė, kad dalyje kabinetų pakankamas šviesos lygis užtikrinamas tik įjungus papildomą dirbtinį apšvietimą. Tokia situacija svarbi ne tik mokymosi kokybei, bet ir energijos vartojimui, ypač tamsesniais metų laikotarpiais.

    Atsižvelgdama į rezultatus, komanda pasiūlė liuminescencines lempas keisti į LED apšvietimą, kuris paprastai yra efektyvesnis ir leidžia lanksčiau valdyti šviesos srautą. Mokiniai pabrėžė, kad sprendiniai turi būti derinami su konkrečių kabinetų paskirtimi ir natūralios šviesos galimybėmis.

    Kas padėjo pasiruošti

    Mokinius konkursui rengė gamtos mokslų mokytoja Alevtina Minasian, o konsultavo dr. Vilūnė Lapinskienė. Projekto autoriai teigia, kad praktinis darbas mokykloje leido sujungti tiksliuosius matavimus, duomenų analizę ir realių patalpų tobulinimo idėjas.

    VILNIUS TECH iniciatyva „Ateities inžinerija“ kasmet skatina mokinius spręsti kasdienes aplinkos, energetikos ir infrastruktūros problemas, o geriausi darbai tampa pavyzdžiu, kaip inžinerinis mąstymas gali būti taikomas dar mokyklos suole.

  • Visagine vyko tarptautinė konferencija Daiktų istorijos: kaip mokiniai atranda šeimos relikvijų vertę

    Visagine vyko tarptautinė konferencija Daiktų istorijos: kaip mokiniai atranda šeimos relikvijų vertę

    Gegužės 20 dieną Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje surengta tarptautinė pradinių klasių mokinių ir mokytojų konferencija Daiktų istorijos. Renginys subūrė Visagino mokyklų bendruomenę ir svečius iš Latvijos, o pagrindine tema tapo kasdieniai daiktai kaip atminties ir tapatybės ženklai.

    Konferencijoje dalyviai buvo kviečiami įprastus namų daiktus pamatyti kaip istorijų nešėjus: šeimos relikvijas, senas knygas, laikrodžius, žaislus ar buities rakandus. Akcentuota, kad tokie daiktai pasakoja ne vien apie paskirtį, bet ir apie žmonių pasirinkimus, vertybes, laikmečio dvasią bei ryšį tarp kartų.

    Renginyje dalyvavo Krāslavos Varavīksnes vidurinės mokyklos mokiniai su mokytoja ir mokyklos vadove Marija Mickeviča. Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino Visagino švietimo pagalbos tarnybos direktorė Eleonora Dutkevičienė.

    Pranešimuose skambėjo asmeninės šeimų istorijos ir smalsūs tyrinėjimai: nuo pasakojimų apie artimųjų gyvenimus iki konkrečių senovinių daiktų kilmės, kelio šeimoje ir jų išsaugojimo. Mokiniai pristatė temas apie šeimos relikvijas ir senelių laikų daiktus, atskleisdami, kaip per objektus galima pažinti praeitį.

    Konferencijos programa papildyta kūrybiniais akcentais: dalyviai minė mįsles, dalijosi jautriais pasakojimais apie močiutes, tradicijas ir daiktus, perduodamus iš kartos į kartą. Tokia forma padėjo vaikams ne tik kalbėti viešai, bet ir mokytis klausytis bei pagarbiai vertinti kitų patirtis.

    Organizatorių teigimu, konferencija tapo tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo erdve, skatinusia smalsumą, kritinį mąstymą ir tyrinėjimą. Pasibaigus renginiui, mokiniams ir mokytojams įteiktos padėkos bei pažymėjimai, o dalyviai paraginti išlaikyti norą klausti, atrasti ir saugoti istorijas, kurios slypi paprasčiausiuose daiktuose.

    Informacija ir nuotrauka: Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija.

  • Mirė buvęs olimpinis prizininkas ir Seimo narys Jevgenijus Šuklinas: kur ir kada vyks atsisveikinimas

    Mirė buvęs olimpinis prizininkas ir Seimo narys Jevgenijus Šuklinas: kur ir kada vyks atsisveikinimas

    Mirė žinomas Lietuvos sportininkas, buvęs kanojininkas, Seimo narys ir Visagino garbės pilietis Jevgenijus Šuklinas. Apie netektį pranešta Visagino savivaldybės informacijoje, pabrėžiant jo indėlį tiek sporte, tiek viešajame gyvenime.

    Jevgenijus Šuklinas gimė 1985 metų lapkričio 23 dieną. Jis išgarsėjo kaip aukščiausio lygio kanojų sporto atstovas, atnešęs Lietuvai pergales tarptautinėse varžybose ir pelnęs pripažinimą sporto bendruomenėje.

    Svarbiausiu jo sportinės karjeros pasiekimu laikomas pasirodymas 2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse. Per karjerą jis taip pat ne kartą tapo Europos ir pasaulio čempionatų prizininku, o kolegos jį apibūdino kaip sportininką, kurio rezultatai buvo paremti disciplina ir nuosekliu darbu.

    Po sporto – darbas politikoje

    Baigęs profesionalaus sportininko karjerą, Jevgenijus Šuklinas pasuko į visuomeninę ir politinę veiklą. 2015 metais jis tapo Visagino savivaldybės tarybos nariu, o 2024 metais pradėjo darbą Seime.

    Jį pažinoję žmonės akcentuoja jo energiją, iniciatyvumą ir norą prisidėti prie miesto bei regiono sprendimų. Savivaldybė pranešime išreiškė užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir sporto bendruomenei.

    Atsisveikinimas vyks Visagine

    Atsisveikinimas su Jevgenijumi Šuklinu vyks Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčios ritualinėje salėje, Santarvės gatvėje 1. Gegužės 30 dieną atsisveikinti bus galima nuo 14.00 valandos iki 20.00 valandos, o gegužės 31 dieną – nuo 10.00 valandos iki 14.00 valandos.

    Šv. Mišios už velionį bus aukojamos Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčioje gegužės 31 dieną 12.00 valandą. Urna išnešama gegužės 31 dieną 14.00 valandą, laidotuvės vyks senose Visagino kapinėse.

    Informaciją apie atsisveikinimą pateikė Visagino savivaldybės administracija.

  • Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskirstė 12,4 mln. eurų finansavimą kelių ir susisiekimo infrastruktūros projektams dešimtyje savivaldybių. Didžiausia suma atiteko Klaipėdos miesto savivaldybei – daugiau kaip 3,1 mln. eurų, kurie bus nukreipti į susisiekimo sprendimus Klaipėdos LEZ teritorijoje.

    Ministerijos teigimu, tokios investicijos skirtos užtikrinti sklandesnį krovinių ir darbuotojų judėjimą, mažinti eismo konfliktus bei gerinti saugą intensyvaus transporto zonose. Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad didžioji dalis projektų orientuota į konkrečias jungtis, kurios tiesiogiai aptarnauja pramonės ir logistikos srautus.

    „Džiugu, kad Klaipėdai skirtas didžiausias finansavimas – tai rodo mūsų miesto svarbą šalies ekonomikai ir tai, kad esame vienas iš reikšmingų investicijų centrų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Didžiausia Klaipėdai skirto finansavimo dalis – 1,64 mln. eurų – numatyta Lypkių sankryžos jungiamųjų kelių rekonstrukcijai. Projekto metu planuojama pertvarkyti sankryžą, įrengti patogesnius įvažiavimus ir išvažiavimus į LEZ teritoriją, taip pat lėtėjimo juostas 141 kelio ruože nuo 227,00 iki 228,64 km.

    Kartu numatytas inžinerinių tinklų atnaujinimas: vandentiekio ir nuotekų sistemos, elektroninių ryšių infrastruktūra, elektros tinklai, planuojami ir dujotiekio tinklų darbai. Rangos darbai pradėti 2025 metais, o užbaigti planuojama dar šiais metais, projekto rangovas – AB „Eurovia Lietuva“.

    Antrasis projektas – Kretainio gatvės statyba Klaipėdos LEZ teritorijoje, kuriai skirta 1,36 mln. eurų. Numatyta įrengti apie 0,95 km ilgio naują gatvę su asfaltbetonio danga, pėsčiųjų ir dviračių takais, sunkiasvoriui transportui pritaikytomis apsisukimo aikštelėmis ir automobilių stovėjimo vietomis.

    Šiame projekte taip pat suplanuoti Pramonės gatvės sankryžos pakeitimai: papildomos posūkių juostos, atnaujintas ženklinimas ir sprendimai, skirti intensyviam eismui. Rangos sutartis sudaryta su UAB „Plungės lagūna“, bendra sutarties kaina siekia apie 1,54 mln. eurų.

    Trečiasis etapas – 132 400 eurų finansavimas Švepelių sankryžos rekonstrukcijos techniniam projektui. Juo numatoma suprojektuoti jungiamąjį kelią į Klaipėdos LEZ, rekonstruoti Švepelių gatvę ir suplanuoti visą reikalingą inžinerinę infrastruktūrą, įskaitant vandentiekį, nuotekas, elektros, dujų ir ryšių tinklus.

    Taip pat projektuojamas gatvės apšvietimas, prijungiant jį prie ESO tinklų, ir ryšių linijų rekonstravimas. Techninį projektą rengia UAB „Tyrens Lietuva“, bendra sutarties vertė siekia apie 174 400 eurų.

    Savivaldybės vertinimu, įgyvendinus visus tris projektus, Klaipėdos LEZ teritorijoje turėtų sumažėti spūstys, pagerėti eismo sauga ir sutrumpėti maršrutų laikas sunkiasvoriui transportui. Tokie sprendimai paprastai laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, vertinamų investuotojų, kai renkamasi vieta gamybai ar logistikai.

    Infrastruktūros atnaujinimas LEZ prieigose ypač aktualus augant krovinių srautams ir didėjant transporto intensyvumui, nes siauresnės jungtys ir pasenusios sankryžos greitai tampa „butelio kakleliais“. Klaipėdos projektai orientuoti būtent į šias vietas, kuriose eismo pralaidumas ir sauga turi didžiausią poveikį kasdieniam verslo veiklos tęstinumui.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti konsoliduotas veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo elektroninėje erdvėje. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas platformas, kuriose nepilnamečiai dažniausiai pasiekiami tiesiogiai.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai ir aiškesnė komunikacija, taip pat pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas būdas užsidirbti. Tai gali būti prašymas nufotografuoti konkretų objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokuojančią žinutę ar atlikti kitą smulkią užduotį.

    Didžiausia rizika slypi tame, kad vėliau tokios veiklos gali būti eskaluojamos ir peraugti į nusikalstamas veikas, keliančias grėsmę tiek nepilnamečiui, tiek valstybės saugumui. Be to, vaikai gali būti spaudžiami, šantažuojami ar gąsdinami paviešinti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar pokalbių ištraukas.

    Kas daroma ir ką turi žinoti vaikai

    Institucijų veiksmų ašis – paprasta prevencinė nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk., kuri bus taikoma švietimo ir informavimo priemonėse. Tikslas – kad vaikai greitai atpažintų įtartiną kontaktą, nesileistų į užduočių vykdymą ir laiku kreiptųsi pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, taip pat aiškius reagavimo algoritmus, jei kyla įtarimų dėl verbavimo. Praktikoje tai reiškia vienodesnius veiksmus mokyklose ir savivaldybėse, greitesnį informacijos perdavimą atsakingoms institucijoms ir stipresnę pagalbą vaikui bei jo šeimai.

    Kodėl išskiriami pažeidžiami vaikai

    Plane atskirai akcentuojama, kad dažnesniu taikiniu tampa socialiai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai, kuriems finansiniai pažadai ar tariamas dėmesys gali atrodyti patrauklūs. Tokiais atvejais verbuotojai išnaudoja ne tik materialinį pažeidžiamumą, bet ir emocinį, kai siekiama pelnyti pasitikėjimą, izoliuoti nuo artimųjų ar daryti įtaką ilgą laiką.

    Institucijos pabrėžia, kad prevencija nėra vien kampanija – tai kompleksas priemonių, apimančių švietimą, socialinę pagalbą, specialistų kompetencijų stiprinimą ir aiškesnius reagavimo mechanizmus. Priemonių sąrašą ketinama nuolat tikslinti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais.

    Gyventojai raginami kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį internete, nepriimti nepažįstamų asmenų prašymų ir neperduoti jiems informacijos ar daiktų. Jei vaikui ar jo artimiesiems kyla įtarimų dėl verbavimo, svarbiausia kuo anksčiau kreiptis į suaugusiuosius, mokyklos administraciją ar atsakingas tarnybas.

  • Klaipėdos abiturientams skambėjo paskutinis skambutis: eisena ir mero palinkėjimai prieš egzaminus

    Klaipėdos abiturientams skambėjo paskutinis skambutis: eisena ir mero palinkėjimai prieš egzaminus

    Klaipėdoje gegužės 29 dieną abiturientams nuaidėjo paskutinis skambutis – simbolinė riba, po kurios baigiasi pamokos ir prasideda brandos egzaminų laikotarpis. Mieste vyko šventinė dvyliktokų eisena ir oficialus pagerbimas, subūręs mokyklų bendruomenes bei artimuosius.

    Šventinė diena tradiciškai prasidėjo abiturientų eisena nuo Lietuvininkų aikštės iki Laikrodžių muziejaus kiemelio. Eisenai iškilmingumo suteikė Juozo Karoso muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras, lydėjęs jaunuolius miesto centre.

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje surengtoje pagerbimo šventėje abiturientus pasveikino Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir mokyklų atstovams įteikė vardinius sveikinimus. Renginyje akcentuota, kad paskutinis skambutis žymi ne tik atsisveikinimą su mokykla, bet ir atsakomybės bei savarankiškumo pradžią.

    „Šis rytas jums – kitoks. Jaučiasi ypatinga nuotaika, skambant šūksniams. Ir paskutinis skambutis šiandien – kitoks: jame daug džiaugsmo, šiek tiek virpesio, jaudulio širdyje. Jis visada atneša tą patį klausimą – kas toliau? Nebijokite kurti, ieškoti, eksperimentuoti, kartais – net daryti kvailystes. Būtent drąsūs žingsniai veda į priekį ir padeda pasiekti tikslus. Linkiu jums drąsiai eiti per gyvenimą, nebijoti svajoti ir kurti savo kelią. Geros nuotaikos – ir nesugriaukite Klaipėdos, nes jos jums dar tikrai prireiks“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Savivaldybės duomenimis, šiemet Klaipėdoje mokyklas baigia 2 134 abiturientai, iš jų 1 448 mokosi savivaldybės pavaldumo mokyklose. Palyginimui, pernai mieste buvo 2 136 abiturientai, o savivaldybės mokyklose jų mokėsi 1 412.

    Abiturientams ši šventė reiškia ir praktinį startą egzaminų maratonui: pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo kovo 30 dieną ir tęsis iki birželio 19 dienos. Pakartotinė sesija numatyta nuo birželio 22 dienos iki liepos 13 dienos.

    Šių metų tvarka numato, kad visi valstybiniai brandos egzaminai sudaryti iš dviejų dalių: pirmoji laikoma III gimnazijos klasėje, antroji – IV gimnazijos klasėje. Abiturientai turi laikyti abi dalis, o net ir nepasisekus pirmajai, antrąją laikyti leidžiama, taip išsaugant galimybę pagerinti galutinį rezultatą.

    Norint gauti brandos atestatą, reikia išlaikyti bent du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą. Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas paprastai būtina išlaikyti ne mažiau kaip tris egzaminus, įskaitant lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką ir vieną pasirinktą dalyką, o menų studijoms gali būti taikomos išimtys.

  • Vytenio ir Kauno gatvėse keičiasi eismas: kas ir kada bus uždaryta iki rugsėjo vidurio

    Nuo birželio 1 dienos Vilniuje, Vytenio ir Kauno gatvėse, laikinai keičiasi eismo organizavimas. Pokyčiai susiję su susidėvėjusių šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija, todėl dalyje ruožų vairuotojų laukia susiaurėjimai ir laikini uždarymai.

    Darbai bus vykdomi etapais, kad būtų galima palaikyti bent minimalų pralaidumą ir užtikrinti darbų saugą. Vis dėlto piko metu šiose gatvėse tikėtinos didesnės spūstys, todėl gyventojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir skirti daugiau laiko kelionei.

    Eismas Kauno gatvėje

    Birželio 1–30 dienomis Kauno gatvėje dėl kasimo darbų eismas bus susiaurintas per dvi eismo juostas. Tai reiškia, kad pralaidumas sumažės, o situacija gali keistis priklausomai nuo darbų vietos ir technikos judėjimo.

    Vairuotojams verta atkreipti dėmesį į laikinus ženklus bei kelio darbų signalizaciją. Jei įmanoma, patogiau rinktis alternatyvias arterijas, ypač rytinio ir vakarinio piko metu.

    Įvažiavimas į Vytenio gatvę

    Birželio 8–12 dienomis bus uždarytas įvažiavimas į Vytenio gatvę iš Kauno gatvės. Šiuo laikotarpiu į Vytenio gatvę bus galima patekti iš Naugarduko gatvės.

    Gyventojams ir įmonėms, kurių privažiavimas įprastai vyksta per Kauno gatvę, verta iš anksto perspėti kurjerius, taksi ar atvykstančius svečius. Taip pat gali keistis įprasti trumpieji maršrutai per kvartalą.

    Vienpusis eismas Vytenio gatvėje

    Birželio 12–liepos 15 dienomis Vytenio gatvėje bus įvedamas vienpusis eismas važiuojant nuo Naugarduko gatvės link Kauno gatvės. Vairuotojams, kuriems įprastai reikia judėti priešinga kryptimi, teks rinktis apylankas gretimomis gatvėmis.

    Liepos 15–rugsėjo 15 dienomis eismas bus ribojamas Vytenio gatvės atkarpoje tarp T. Ševčenkos ir Naugarduko gatvių. Eismas bus organizuojamas viena kryptimi nuo T. Ševčenkos gatvės link Naugarduko gatvės.

    Tokio tipo darbai paprastai apima ne tik kasimą ir vamzdynų keitimą, bet ir vėlesnį dangų atstatymą, todėl apribojimai dažnai išlieka iki pilno sutvarkymo. Vairuotojams svarbu sekti laikiną schemą vietoje, nes reali darbų zona gali slinkti, o ženklinimas atnaujinamas pagal etapą.

    Organizatoriai atsiprašo už laikinus nepatogumus. Planuojant keliones šioje miesto dalyje, patartina įvertinti galimus vėlavimus ir, esant galimybei, rinktis viešąjį transportą ar alternatyvius maršrutus.

  • Talino gatvėje mėnesiui ribos eismą: viena juosta uždaroma, srautą valdys laikini šviesoforai

    Nuo birželio 2 dienos iki liepos 1 dienos Talino gatvėje planuojami laikini eismo ribojimai dėl vykdomų darbų. Skelbiama, kad darbų laikotarpiu bus ribojama viena eismo juosta, o transporto srautai bus reguliuojami laikinaisiais šviesoforais.

    Vairuotojams rekomenduojama įvertinti, kad piko metu šioje atkarpoje gali formuotis spūstys, o kelionės laikas pailgėti. Tokiose vietose eismo pralaidumas paprastai mažėja ir dėl įvažiuojančių bei išvažiuojančių darbų transporto priemonių, todėl verta iš anksto pasirinkti alternatyvų maršrutą.

    Pėstiesiems ir dviratininkams taip pat svarbu būti atidiems, nes darbų zonose dažnai laikinai keičiami judėjimo srautai, perėjų vietos ar priėjimai prie šaligatvių. Prašoma vadovautis laikinais kelio ženklais ir laikinais eismo organizavimo pakeitimais.

    Gyventojų atsiprašoma už nepatogumus ir primenama, kad laikini ribojimai taikomi siekiant saugiai atlikti numatytus darbus. Jei situacija keisis, tikėtina, kad informacija bus atnaujinta kartu su patikslintais terminais ar papildomomis eismo schemomis.

  • Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Gegužės 28 dieną Prūdiškių socialinės globos namuose surengti civilinės saugos mokymai darbuotojams, skirti stiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Mokymus vedė civilinės saugos lektorius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus specialistas Dariusz Litwinowicz.

    Mokymų metu aptartos pagrindinės veiksmų taisyklės kilus grėsmei, akcentuotas išankstinis planavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas. Praktikoje tai reiškia, kad dar iki krizės turi būti sutarta, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kokie konkretūs veiksmai atliekami pirmosiomis minutėmis.

    Didelis dėmesys skirtas situacijoms, su kuriomis susiduria socialinės globos įstaigos: gyventojų saugumui, jų palydėjimui ir organizuotai evakuacijai. Pabrėžta, kad tokiose įstaigose svarbu ne tik turėti planą dokumentuose, bet ir užtikrinti, jog personalas jį gebėtų įgyvendinti realiomis sąlygomis, išlaikydamas ramybę ir veiksmų nuoseklumą.

    Mokymuose taip pat aptarta, kodėl krizės metu ypač svarbi aiški komunikacija ir iš anksto suderinti susitarimai su artimaisiais bei kaimynais. Tokie susitarimai padeda sumažinti pasimetimą, o kilus pavojui leidžia greičiau pereiti prie praktinių veiksmų: saugios vietos pasirinkimo, evakuacijos maršruto ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

    Po mokymų Dariusz Litwinowicz įvertino įstaigos turimą priedangą ir pateikė rekomendacijas, kaip dar labiau sustiprinti pasirengimą galimoms grėsmėms. Įstaiga nurodo, kad nuosekliai atnaujinamos žinios ir pratybos padeda kurti saugesnę aplinką tiek darbuotojams, tiek paslaugų gavėjams.