CP v2

Category: Regionai

  • „ACCESSUS“ parodoje Vilniuje – Švenčionių savivaldybės dėmesys būsto pritaikymui ir mobilumui

    Gegužės 15–16 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre LITEXPO, surengta nacionalinė prieinamumo ir asistuojančių technologijų paroda bei konferencija „ACCESSUS“. Joje dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė Jolita Lazdinienė ir asmenų su negalia reikalų koordinatorė Jorinta Venslauskienė.

    Renginyje vienoje erdvėje susitiko žmonės su negalia, jų artimieji, nevyriausybinės organizacijos, viešojo sektoriaus atstovai ir technologijų kūrėjai. Lankytojams pristatyti sprendimai, kurie gali palengvinti kasdienę buitį, padėti judėti, bendrauti ir savarankiškiau gyventi.

    Parodoje daug dėmesio skirta būsto pritaikymui ir universalaus dizaino principams, kurie aktualūs ne tik žmonėms su negalia, bet ir senjorams, laikinai traumą patyrusiems asmenims ar šeimoms su mažais vaikais. Ekspertai akcentavo, kad realią naudą dažnai kuria ne vien brangūs įrenginiai, o gerai apgalvoti, individualiai pritaikyti sprendimai.

    Ekspozicijose pristatytos techninės pagalbos priemonės ir asistuojančios technologijos, skirtos mobilumui, regai, klausai, komunikacijai ir kasdieniams veiksmams namuose. Greta praktinių demonstracijų vyko konsultacijos, kuriose aptarti finansavimo, pritaikymo galimybių ir įrangos parinkimo klausimai.

    Konferencijos programoje aptartos prieinamumo politikos kryptys ir viešųjų erdvių pritaikymo iššūkiai, kurie vis dar išlieka aktualūs daugelyje savivaldybių. Diskusijose kalbėta apie atsakomybių pasidalijimą, sprendimų įgyvendinimo terminus ir tai, kaip gerinti paslaugų pasiekiamumą kasdienėse situacijose.

    Švenčionių rajono savivaldybės atstovų teigimu, dalyvavimas „ACCESSUS“ suteikė galimybę įvertinti naujausias tendencijas ir surinkti praktinių idėjų, kurios gali būti pritaikytos būsto pritaikymo bei prieinamumo sprendimams rajone. Tokie renginiai padeda stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų, specialistų ir organizacijų, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir tiksliau.

  • Lazdijų savivaldybėje – darželio „Drugeliai“ vizitas: klausimai apie svajones ir žaidimų aikšteles

    Lazdijų savivaldybėje – darželio „Drugeliai“ vizitas: klausimai apie svajones ir žaidimų aikšteles

    Lazdijų rajono savivaldybėje apsilankė Lazdijų mokyklos-darželio „Kregždutė“ priešmokyklinukų grupė „Drugeliai“. Vaikų vizitas savivaldybėje tapo proga iš arčiau pamatyti, kaip priimami sprendimai ir ką kasdien veikia skirtingi savivaldybės skyriai.

    Tarybos posėdžių salėje mažieji trumpam tapo diskusijos dalyviais. Vaikai dalijosi mintimis apie tai, kas jiems svarbiausia, kalbėjo apie penktadienius, mėgstamus ledus, taip pat apie žaidimų aikšteles ir didžiausias svajones.

    Vėliau grupė apsilankė merės kabinete, kur vaikai uždavė klausimų ir turėjo galimybę išbandyti vadovo kėdę. Tokie susitikimai dažnai padeda mažiesiems lengviau suprasti, kad savivalda yra arti žmonių, o bendruomenės idėjos gali virsti realiais darbais.

    Pažintinė ekskursija tęsėsi Apskaitos, finansų ir turto skyriuje, kur vaikai sužinojo, kodėl svarbu planuoti lėšas ir prižiūrėti savivaldybės turtą. Taip pat jie aplankė Socialinės globos centro „Židinys“ kabinetus ir susipažino su pagalbos bei rūpesčio kasdienybe.

    Savivaldybėje pažymima, kad tokie vizitai ugdo vaikų smalsumą ir pilietiškumą, o institucijoms primena, kokie klausimai bendruomenei iš tiesų aktualūs. Mažųjų svečių išsakytos idėjos apie žaidimų erdves ir saugią aplinką dažnai sutampa su tėvų bei pedagogų lūkesčiais.

  • Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Kodėl minima ši diena?

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta priminti muziejų vaidmenį visuomenėje ir paskatinti lankytojus atrasti kultūros paveldą. Šią iniciatyvą dar 1977 metais pradėjo Tarptautinė muziejų taryba ICOM, o minėjimas kasmet apima tūkstančius muziejų visame pasaulyje.

    Lietuvoje ši diena dažnai tampa proga muziejams pristatyti naujas ekspozicijas, atverti įprastai nematomas fondų erdves ar pasiūlyti edukacijas šeimoms. Dalis muziejų taip pat rengia susitikimus su kuratoriais ir istorikais, kad lankytojai geriau suprastų eksponatų kontekstą.

    Kokių renginių tikėtis Lietuvoje?

    Nors Tarptautinė muziejų diena minima vieną dieną, praktikoje renginiai neretai išsiplečia į visą savaitgalį. Muziejai akcentuoja patyriminius formatus: temines ekskursijas, kūrybines dirbtuves, pažintinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir skaitmeninėms patirtims, kai dalis ekspozicijų ar pasakojimų pasiekiami nuotoliu. Muziejai taip siekia įtraukti auditorijas, kurios negali atvykti, taip pat pasiūlyti daugiau konteksto prie eksponatų per interaktyvų turinį.

    Kupiškio savivaldybės sveikinimas

    Tarptautinės muziejų dienos proga sveikinimą bendruomenei paskelbė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Pasak jo, muziejai padeda saugoti krašto atmintį ir stiprina ryšį su vietos istorija, todėl ši diena yra proga padėkoti muziejų darbuotojams ir bendruomenėms.

    Tokie sveikinimai primena, kad regionų muziejai dažnai atlieka platesnę misiją nei vien eksponatų pristatymas: jie telkia bendruomenes, renka gyvąją atmintį ir kuria edukacines programas mokykloms. Tarptautinė muziejų diena tampa gera proga prisidėti prie šios veiklos paprasčiausiu būdu, apsilankant muziejuje ar sudalyvaujant renginyje.

  • Lazdijų savivaldybės 2025 metų ataskaita: 50 mln. eurų biudžetas, 60 projektų ir kas keitėsi gyventojams

    Lazdijų savivaldybės 2025 metų ataskaita: 50 mln. eurų biudžetas, 60 projektų ir kas keitėsi gyventojams

    Lazdijų rajono savivaldybė paskelbė 2025 metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgia svarbiausius darbus ir sprendimus, turėjusius tiesioginę įtaką gyventojų kasdienybei. Pagrindinis dėmesys, kaip nurodoma dokumente, buvo sutelktas į švietimą, socialinę apsaugą, sveikatos paslaugų prieinamumą ir infrastruktūros gerinimą.

    Ataskaitoje skelbiama, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas siekė 50 mln. eurų, o kartu su savivaldybės įstaigomis įgyvendinta 60 projektų, kurių bendra vertė viršijo 40 mln. eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis projektų yra ilgalaikiai ir jų rezultatai persikelia į 2026 metus.

    Švietimas ir paslaugų kokybė

    Vienu prioritetų išliko švietimas: tęstos „Tūkstantmečio mokyklų“ programos veiklos, modernizuotos ugdymo erdvės ir stiprintos neformaliojo švietimo galimybės. Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 86 proc. rajono mokinių dalyvavo neformaliojo ugdymo veiklose, o ugdymo įstaigos aktyviau įsitraukė į konkursus ir projektus.

    Akcentuojamas ir ikimokyklinio ugdymo stiprinimas, įskaitant aplinkos atnaujinimą bei dėmesį vaikų maitinimo kokybei. Savivaldybė tai sieja su platesniu tikslu mažinti atotrūkį tarp miesto ir mažesnių gyvenviečių ugdymo galimybių.

    Sveikata, socialinė pagalba ir pavėžėjimas

    Sveikatos srityje savivaldybė akcentuoja paslaugų prieinamumo gerinimą ir gydytojų specialistų pritraukimą, taip pat medicinos įrangos atnaujinimą. Ataskaitoje pažymima, kad Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centrui suteiktas skaidrios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vardas.

    Socialinėje srityje kaip vienas ryškiausių kasdienių sprendimų išskiriama pavėžėjimo paslauga „Lazdijai VEŽA“. Savivaldybės duomenimis, per 2025 metus elektromobiliais pavėžėta daugiau kaip 5 500 keleivių ir nuvažiuota per 126 000 kilometrų, o paslauga ypač aktuali vyresniems gyventojams bei tiems, kuriems sudėtinga pasiekti gydymo ar kitas viešąsias paslaugas.

    Infrastruktūra ir judumas

    Infrastruktūros dalyje ataskaita apima kelių asfaltavimą, viešųjų erdvių tvarkymą, gatvių apšvietimo modernizavimą bei vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą. Taip pat minimi sprendimai, susiję su vietiniu susisiekimu: nustatyti nauji reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, pradėjo veikti naujoji autobusų stotis, rajone eksploatuojami nauji autobusai.

    Sporto ir laisvalaikio infrastruktūroje savivaldybė išskiria rekonstruotą Lazdijų sporto centro sporto salę, kuri, kaip teigiama, tapo svarbia erdve sporto bendruomenei, vaikų užimtumui ir renginiams. Ataskaitoje taip pat apžvelgiamos iniciatyvos jaunimui, bendruomenėms, kultūrai ir sportui, įskaitant nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimą.

    Apibendrindama savivaldybė pažymi, kad 2025 metai buvo intensyvūs ir ne visi planai įgyvendinti pagal pirminius terminus, todėl dalis darbų tęsiami šiemet. Dokumente taip pat dėkojama tarybos nariams, administracijos darbuotojams, seniūnijoms, įstaigų kolektyvams, bendruomenėms ir socialiniams partneriams už indėlį į rajono pokyčius.

    „Ne viskas pavyko taip, kaip planavome, o dalis pradėtų projektų persikels į šiuos ir artimiausius metus“, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė.

    Ataskaitos duomenys sudaro pagrindą vertinti, kuriose srityse investicijos davė greičiausiai apčiuopiamą rezultatą, o kur pokyčiams dar reikės laiko. Savivaldybė nurodo sieksianti tęstinumo, ypač paslaugų prieinamumo ir infrastruktūros modernizavimo kryptyse.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos būsto paramai: kas turi šansų ir kodėl verta skubėti

    Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos būsto paramai: kas turi šansų ir kodėl verta skubėti

    Gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos gyventojai kviečiami teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei bus panaudotos visos jam skirtos lėšos.

    Prašymai bus vertinami pagal registracijos Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) laiką. Todėl gyventojams, norintiems padidinti tikimybę gauti paramą, rekomenduojama prašymą pateikti nuo pat 9.00 valandos.

    Kaip pateikti prašymą?

    Pagrindinis ir greičiausias būdas yra pateikti prašymą tiesiogiai per SPIS. Jei tokios galimybės nėra, prašymą galima pateikti atvykus į savivaldybės administraciją arba siunčiant elektroniniu paštu.

    Jei prašymas siunčiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Kam skirta parama?

    Parama skirta asmenims ir šeimoms, kurios neturi tinkamo būsto, turi per mažą ar nusidėvėjusį būstą, taip pat atitinka nustatytas pajamų ir turto ribas. Taikomi ir kiti kriterijai, susiję su pirmuoju būstu ar socialiai jautriomis grupėmis.

    Dažniausiai didesnį prioritetą turi jaunos šeimos, šeimos su vaikais, daugiavaikės šeimos, asmenys su negalia, vieniši tėvai ir asmenys, kurie augo be tėvų globos. Konkretus vertinimas priklauso nuo galiojančių taisyklių ir pateiktų duomenų.

    Kokios sumos ir subsidijos numatomos?

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma asmeniui be šeimos siekia 53 000 eurų. Dviejų ir daugiau asmenų šeimai numatyta iki 87 000 eurų, o būsto rekonstrukcijai galima gauti iki 35 000 eurų, nepriklausomai nuo šeimos sudėties.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos situacijos ir vaikų skaičiaus: jaunos šeimos be vaikų gali tikėtis 15 proc., auginant vieną vaiką taikoma 20 proc., du vaikus 25 proc., o tris ir daugiau vaikų, taip pat tam tikroms jautrioms grupėms, numatyta 30 proc. kompensacija.

    Gyventojams patariama iš anksto pasiruošti dokumentus ir įsitikinti, kad SPIS paskyra veikia, o reikalingi duomenys yra tikslūs. Kadangi registracijos laikas gali turėti lemiamą reikšmę, delsimas kvietimo pradžioje neretai sumažina galimybes patekti į finansuojamų prašymų sąrašą.

  • Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    2026 metų gegužės 14 dieną Marijampolėje įvyko Marijampolės regiono plėtros tarybos inicijuotas susitikimas, subūręs regiono savivaldybių merus ir jų komandas. Kartu dalyvavo ir tarybos administracijos darbuotojai, dirbantys su Europos Sąjungos fondų projektų planavimu bei įgyvendinimu.

    Į susitikimą atvyko Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau valdyti projektų eigą, kai vienu metu reikia laikytis tiek nacionalinių, tiek ES reikalavimų.

    Kas stringa įgyvendinant projektus?

    Susitikime aptarti einamojo laikotarpio regioninių projektų įgyvendinimo klausimai, kurie praktikoje dažniausiai susiję su terminų derinimu ir procedūromis. Taip pat kalbėta apie rizikas, kurios kyla dėl pirkimų, projekto apimties keitimo ar brangstančių darbų, kai prireikia tikslinti biudžetus.

    Didelę dalį aptarimų sudarė institucijų tarpusavio koordinavimas, kad sprendimai savivaldybes pasiektų greičiau. Regionams tai ypač svarbu, nes vėlavimai gali turėti tiesioginę įtaką suplanuotų darbų pradžiai ir finansavimo panaudojimui.

    Ruošiamasi 2028–2034 laikotarpiui

    Ne mažiau svarbi tema buvo 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpio investavimo kryptys ir planuojami pokyčiai, kurie gali paveikti projektų rengimą. Savivaldybėms aktualu iš anksto žinoti, kaip gali keistis prioritetai, kokios sritys bus labiau remiamos ir kokių rezultatų bus tikimasi.

    Tokie susitikimai leidžia anksčiau susiderinti dėl praktinių reikalavimų ir sumažinti riziką, kad parengti projektai vėliau turės būti iš esmės perrašomi. Regiono plėtros taryba pabrėžė, kad tęstinis dialogas su ministerijomis ir agentūromis yra būtinas, siekiant užtikrinti aiškesnį planavimą ir stabilesnį projektų įgyvendinimo tempą.

  • Kalvarijos dalyvaujamasis biudžetas: kurie 2026 metais įgyvendinami projektai surinko daugiausia balsų?

    Kalvarijos dalyvaujamasis biudžetas: kurie 2026 metais įgyvendinami projektai surinko daugiausia balsų?

    Gyventojų balsai nulėmė prioritetus

    Kalvarijos savivaldybėje jau ketvirtus metus įgyvendinamas dalyvaujamasis biudžetas, kai dalį savivaldybės lėšų panaudojimo krypties tiesiogiai pasirenka patys gyventojai. Šiemet iniciatyva vėl sulaukė aktyvaus įsitraukimo, o balsavimas išryškino aiškius bendruomenės prioritetus.

    Savivaldybės administracija viešam balsavimui buvo pateikusi 7 projektų idėjas. Daugiausia dėmesio sulaukė viešųjų erdvių tvarkymas ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra, ypač krepšinio aikštelių atnaujinimas ar įrengimas.

    Kurios idėjos surinko daugiausia balsų

    Pagal paskelbtus balsavimo rezultatus daugiausia palaikymo sulaukė Atviros viešosios erdvės Aistiškiuose projektas, surinkęs 211 balsų. Antroje vietoje liko dvi idėjos, surinkusios po 160 balsų: Sangrūda, pontoninis lieptas į salą ir Pietinio miestelio krepšinio aikštelės atnaujinimas.

    Tarp kitų balsavime dalyvavusių siūlymų buvo Poilsio erdvė prie tvenkinio Jungėnuose, kuri gavo 158 balsus, Krepšinio aikštelė Mockų parkelyje su 59 balsais, Trakiškių kaimo viešųjų erdvių kokybės gerinimas su 50 balsų ir Krepšinio aikštelė Brukų kaime, surinkusi 42 balsus.

    Kiek lėšų skirta ir kas bus finansuojama

    Gyventojų idėjoms įgyvendinti Kalvarijos savivaldybės biudžete numatyta 60 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu tikslinamos pateiktų idėjų sąmatos, todėl galutiniai darbų apimčių sprendimai priklausys ir nuo realių kaštų.

    Gegužės 18 dieną vykusiame dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo konsultacinės darbo grupės posėdyje nuspręsta orientuotis į daugiausia balsų surinkusias idėjas. Tai reiškia, kad pirmiausia finansavimas bus nukreiptas į projektus, kurie surinko didžiausią gyventojų palaikymą.

  • Joniškio ir Skuodo savivaldybės tariasi dėl jaunimo politikos: kas keisis vasaros užimtume

    Joniškio ir Skuodo savivaldybės tariasi dėl jaunimo politikos: kas keisis vasaros užimtume

    Joniškio rajono savivaldybės vadovai, Jaunimo reikalų tarybos ir jaunimo atstovai susitiko su Skuodo rajono savivaldybės bei Skuodo atviro jaunimo centro komanda. Susitikime dėmesys sutelktas į tai, kaip realiai veikia jaunimo politikos priemonės savivaldybėse ir kur dar yra neišnaudotų galimybių.

    Abiejų savivaldybių atstovai aptarė jaunimo įsitraukimą į veiklas, iniciatyvų skatinimą ir vasaros užimtumo programą, kuri daugelyje savivaldybių laikoma vienu praktiškiausių būdų įtraukti moksleivius į darbo rinką. Taip pat kalbėta apie atvirųjų jaunimo centrų kasdienę veiklą ir Jaunimo reikalų tarybų vaidmenį, kai reikia greitai reaguoti į jaunimo poreikius.

    Akcentas – bendri projektai

    Susitikime aptarti kylantys iššūkiai ir bendradarbiavimo modeliai, kurie leistų greičiau įgyvendinti vietos jaunimo iniciatyvas. Aptarta ir praktika dalintis sprendimais, kurie pasiteisina kitoje savivaldybėje, ypač planuojant veiklas mažesnėse bendruomenėse.

    Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir Skuodo rajono savivaldybės vicemerė Inga Jablonskė pabrėžė, kad reguliarios darbinės konsultacijos sustiprina institucijų ryšius ir padeda sukurti daugiau galimybių bendriems projektams. Taip pat akcentuota, kad stipresnis partnerių tinklas yra svarbus siekiant tarptautinių iniciatyvų.

    Jaunimo centrai ir tarybos – praktinė grandis

    Daug dėmesio skirta tam, kaip jaunimo centrai ir Jaunimo reikalų tarybos gali efektyviau derinti veiklas su mokyklomis, vietos įstaigomis ir darbdaviais. Aptarta, kad aiškesnės informacijos apie galimybes sklaida dažnai lemia, ar jaunimas iš tiesų pasinaudoja siūlomomis programomis.

    Po susitikimo Skuodo rajono savivaldybės atstovai aplankė Atvirąjį jaunimo centrą, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centrą bei Žagarę. Vizitų metu su gimnazistais ir vietos įstaigų atstovais aptartos jaunimo iniciatyvos ir konkretūs bendradarbiavimo scenarijai ateičiai.

  • Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Tarptautinės muziejų dienos proga Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasveikino muziejininkus ir išskyrė Neringos krašto atminties puoselėtojų darbą. Jo teigimu, muziejai padeda ne tik saugoti istoriją, bet ir kurti gyvą ryšį tarp praeities ir šiandienos bendruomenės.

    Sveikinime pabrėžta, kad muziejininkų veikla prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo ir perduoda sukauptas žinias ateities kartoms. Pasak mero, kasdienis darbuotojų įsitraukimas atsiskleidžia per prasmingas iniciatyvas ir lankytojams kuriamas patirtis.

    „Jūsų darbas saugo mūsų krašto atmintį, padeda pažinti istoriją, puoselėti kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms“, – sakė Darius Jasaitis.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją koordinuoja Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši proga dažnai tampa impulsu muziejams atverti daugiau erdvių lankytojams, pristatyti naujas ekspozicijas ar edukacines veiklas ir kalbėti apie kintantį muziejų vaidmenį visuomenėje.

    Neringos meras muziejininkams palinkėjo įkvėpimo, kūrybiškumo ir lankytojų dėmesio. Sveikinimo pabaigoje jis padėkojo už atsidavimą ir kasdienį darbą, padedantį išlaikyti kultūrinę atmintį gyvą.

  • Kėdainiuose atidarytas atnaujintas Tilto gatvės tiltas per Nevėžį: kada žada baigti visus darbus

    Kėdainiuose atidarytas atnaujintas Tilto gatvės tiltas per Nevėžį: kada žada baigti visus darbus

    2026 metų gegužės 17 dieną Kėdainiuose eismui atidarytas po rekonstravimo atnaujintas tiltas per Nevėžį Tilto gatvėje. Tai viena svarbiausių miesto jungčių, nes upė Kėdainius dalija į dvi dalis, o tiltas kasdien naudojamas tiek vietiniams, tiek atvykstantiems.

    Nors transporto eismas jau leidžiamas, rangovai dar gali atlikti baigiamuosius darbus, dėl kurių galimi trumpalaikiai ribojimai. Gyventojai raginami sekti laikiną ženklinimą ir planuoti keliones atsižvelgiant į situaciją vietoje.

    Tiltas buvo uždarytas po incidento

    Šis tiltas yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 ruože, o eismas juo buvo apribotas po 2023 metais įvykusios statinio kraštinės sijos griūties. Vėliau, 2024 metų rugsėjį, tiltas buvo visiškai uždarytas, nes prireikė esminių rekonstravimo darbų.

    Sprendimas neapsiriboti tik remontu priimtas įvertinus statinio būklę, nustatytas pažaidas ir šiuolaikinius reikalavimus laikomajai galiai bei pastovumui. Tokiose situacijose prioritetu laikomas ne tik konstrukcijų tvarumas, bet ir eismo sauga bei patogus judėjimas visiems dalyviams.

    Kas pasikeitė po rekonstravimo

    Įgyvendinant projektą rekonstruotos krantinės ir tarpinės atramos, įrengta nauja plieno ir betono perdanga, pereinamosios plokštės bei lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema. Taip pat įrengta hidroizoliacija, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti metaliniai atitvarai ir turėklai, įrengtas apšvietimas.

    Po rekonstravimo tilto ilgis siekia 87,75 metro. Važiuojamojoje dalyje įrengtos dvi 3,25 metro pločio eismo juostos, o bendras asfalto dangos plotis su apsauginėmis juostomis siekia 8 metrus.

    Šalitilčiai išplatinti ir pritaikyti pėsčiųjų bei dviratininkų eismui, kad judėjimas abiem kryptimis būtų saugesnis. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa įprasta praktika, kai rekonstruojant svarbias jungtis siekiama atskirti srautus ir mažinti konfliktines situacijas.

    Kaina ir darbų vykdytojas

    Tiltas per Nevėžį buvo pastatytas 1962 metais, todėl jo būklę ilgainiui veikė tiek konstrukcijų amžius, tiek išaugęs eismo intensyvumas. Pastaraisiais metais fiksuoti dangos pažeidimai, vandens kaupimasis, deformacijos ir kiti defektai, kurie didino rizikas eksploatacijai.

    Rekonstravimo darbus atliko UAB „Kauno keliai“, o projekto vertė viršija 3,7 mln. eurų su PVM. Atsižvelgiant į strateginę vietą mieste, tikimasi, kad atnaujintas tiltas sumažins apylankų poreikį ir pagerins susisiekimą per Nevėžį.