Category: Regionai

  • Meras sveikina Tarptautinės muziejų dienos proga: kodėl muziejai tampa gyvomis bendruomenės erdvėmis

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika Tarptautinės muziejų dienos proga pasveikino muziejininkus, kultūros paveldo puoselėtojus ir istorinės atminties saugotojus. Sveikinime pabrėžta muziejų reikšmė išsaugant praeities liudijimus ir perduodant juos ateities kartoms.

    Pasak mero, muziejuose praeitis prabyla per išsaugotas istorijas, daiktus ir žmonių atmintį. Čia susitinka praeitis ir dabartis, o sukauptos vertybės padeda geriau pažinti krašto dvasią, kultūrinį paveldą ir žmones.

    „Jūsų atsakingas ir prasmingas darbas leidžia išsaugoti tai, kas brangu ir svarbu ateities kartoms“, – sakė Saulius Jauneika.

    Sveikinime taip pat akcentuota, kad šiuolaikiniai muziejai vis dažniau veikia ne vien kaip ekspozicijų erdvės, bet ir kaip atviri bendruomenės traukos centrai. Lietuvoje ši kryptis stiprėja: muziejai plečia edukacijas, renginių programas, bendradarbiauja su mokyklomis, vietos kūrėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Pastaraisiais metais muziejai vis daugiau dėmesio skiria patirčiai ir įtraukimui, o prie to prisideda skaitmeniniai sprendimai ir nauji pasakojimo būdai. Virtualūs turai, skaitmenintos kolekcijos, interaktyvūs eksponatų pristatymai ir DI sprendimai padeda pasiekti auditorijas, kurios anksčiau į muziejų užsukdavo rečiau.

    Meras padėkojo už profesionalumą, kūrybiškumą ir pastangas muziejus paversti gyvomis kultūros erdvėmis. Muziejininkams palinkėta įkvėpimo, naujų idėjų, prasmingų darbų ir lankytojų dėmesio.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją inicijavo Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši diena primena, kad muziejai svarbūs ne tik kaip paveldo saugotojai, bet ir kaip vietos, kurios stiprina kultūrinę atmintį, skatina pažinimą bei dialogą.

  • Prienų rajone vyks KASP pratybos „Tvirtas skydas“: kur ir kada galima tikėtis karių judėjimo

    Prienų rajone vyks KASP pratybos „Tvirtas skydas“: kur ir kada galima tikėtis karių judėjimo

    Prienų rajone artimiausiu metu planuojamos Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karinės pratybos „Tvirtas skydas“. Pratybų metu gyventojai gali pastebėti didesnį karių ir karinės technikos judėjimą, taip pat suintensyvėjusią veiklą viešose ir miškingose teritorijose.

    Tokios pratybos paprastai organizuojamos siekiant patikrinti savanorių parengtį, ryšio ir valdymo grandines bei sąveiką su kitais gynybos sistemos vienetais. KASP treniruotėse dažnai akcentuojamas teritorinės gynybos scenarijus, reagavimas į kintančias situacijas ir užduočių vykdymas realistiškoje aplinkoje.

    Ko tikėtis pratybų metu

    Gyventojams pratybos dažniausiai reiškia matomus patrulius, karių judėjimą keliais ir vietiniais maršrutais, trumpalaikius sustojimus bei veiklą tam tikruose plotuose. Priklausomai nuo užduočių, gali būti naudojami imitaciniai šaudmenys, o tai kartais sukelia trumpalaikį triukšmą.

    Svarbu atkreipti dėmesį į laikinus ribojimus ar prašymus neartėti prie vykdomų veiksmų zonų, jei tokie būtų skelbiami vietoje. Pratybų metu kariškiai paprastai laikosi nustatytų saugumo taisyklių, o gyventojų prašoma elgtis atsakingai ir netrukdyti vykdomoms užduotims.

    Kaip elgtis pastebėjus kariškių veiklą

    Jei pratybų metu pastebite neįprastą judėjimą savo gyvenamojoje teritorijoje, pirmiausia rekomenduojama vadovautis oficialia savivaldybės ir kariuomenės pateikiama informacija. Kilus klausimų dėl eismo, triukšmo ar prieigos ribojimų, tikslinga kreiptis į savivaldybę arba pratybas organizuojančius atsakingus asmenis, jei jų kontaktai nurodomi pranešimuose.

    Gyventojams taip pat primenama nefotografuoti ir neviešinti detalių, kurios galėtų atskleisti pratybų taktiką, tikslias vietas ar karių judėjimo maršrutus realiu laiku. Tokia praktika padeda išlaikyti pratybų tikslus ir bendrą saugumą.

  • Vilniaus senamiestyje Gatvės muzikos dieną skambės Dainų šventės dainos: kviečia prisijungti

    Vilniaus senamiestyje Gatvės muzikos dieną skambės Dainų šventės dainos: kviečia prisijungti

    Kur ir kada vyks pasidainavimai

    Šį šeštadienį Vilniaus senamiestyje vyks Gatvės muzikos diena, kai įvairiose miesto vietose gros ir dainuos muzikantai. Prie renginio jungiasi ir Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku ratu kartu“ atlikėjai.

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus etninės kultūros centru kviečia užsukti į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus teatro kiemelį. Čia nuo 12 iki 16 valandos bus galima ne tik klausytis, bet ir patiems dainuoti bei šokti kartu.

    Ką žada organizatoriai

    Renginio sumanymas paprastas: sukurti Dainų šventės repeticijos nuotaiką miesto centre ir suteikti progą prisijungti net tiems, kurie šventėje nedalyvauja. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien koncertas, o atvira bendruomeniška veikla.

    „Laukiant po 10 metų į Vilnių sugrįžtančios moksleivių dainų šventės „Laiku ratu kartu“, kviečiame popietę praleisti dainuojant, šokant ir susitinkant. Tai proga parepetuoti ir prisiminti vienybės jausmą“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Norintiems įsitraukti žadama pagalba vietoje: dainų žodžiai bus pateikiami lankstinukuose, o šokių žingsnelius mokys artėjančioje Dainų šventėje pasirodysiantys moksleiviai. Taip siekiama, kad prisijungti galėtų ir pirmą kartą šiuos kūrinius girdintys vilniečiai ar miesto svečiai.

    Programa ir ką dar pamatysite

    Nuo 12 iki 12.30 valandos numatyta pučiamųjų instrumentų orkestro programa. Nuo 12.30 iki 14 valandos pasirodys Dainų dienos dalyviai, o nuo 14 iki 15.30 valandos koncertuos Ansamblių vakaro dalyviai.

    Nuo 15.30 iki 16 valandos programą pristatys Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos moksleiviai. Renginyje pasirodys Vilniaus miesto mokyklų ir muzikos mokyklų kolektyvai, o kiemelyje visą dieną vyks amatų edukacijos.

    Organizatoriai primena, kad renginys yra nemokamas, todėl tai gali tapti patogiu sustojimu tarp kitų Gatvės muzikos dienos pasirodymų. Tokie pasidainavimai dažnai tampa ir šventės „apšilimu“ prieš didžiuosius Dainų šventės renginius vasarą, kai repeticijos persikelia į didžiąsias scenas.

  • Gegužės 23 dieną Vilniuje vyks Laimingo jaunimo diena: žygis, Laimės pieva ir koncertas

    Gegužės 23 dieną Vilniuje vyks Laimingo jaunimo diena: žygis, Laimės pieva ir koncertas

    Emocinė sveikata – tema, kurią sunku nutylėti

    Lietuvos jaunimas tarptautiniuose tyrimuose dažnai minimas tarp laimingiausių, tačiau kasdienybėje nemaža dalis jaunuolių susiduria su nerimu, vienišumu ar perdegimu. Emociniai sunkumai dažnai lieka nepastebėti, nes pagalbos paieškos vis dar lydimos stigmos ir baimės būti nesuprastam.

    Organizacijos, teikiančios emocinę paramą, atkreipia dėmesį, kad kreipimųsi skaičiai nemažėja, o daliai jaunų žmonių pokalbis su specialistu ar savanoriu tampa pirmuoju žingsniu link realios pagalbos. Šiame kontekste vis dažniau akcentuojama prevencija, bendruomeniškumas ir paprasti įpročiai, padedantys stiprinti emocinį atsparumą.

    Kas laukia prie Baltojo tilto?

    Gegužės 23 dieną Vilniuje, prie Baltojo tilto, antrą kartą rengiama Laimingo jaunimo diena – atviras emocinės sveikatos festivalis, kuriame dalyvavimas nemokamas. Renginio tikslas – kalbėti apie savijautą aiškiai ir paprastai, kartu pasiūlant veiklų, kurios padeda patirti ryšį ir bendrystę.

    Nuo 14 valandos numatytas žygis Lengvu žingsniu su „Swedbank“, organizuojamas kartu su „Walk15“. Organizatoriai kviečia žygiuoti kaip galimybę stabtelėti, skirti laiko sau ir pasikalbėti su šalia esančiais, o ne tik siekti rezultato ar tempo.

    Nuo 16 valandos renginio erdvėje įsikurs Laimės pieva – vieta kūrybinėms dirbtuvėms, aktyvioms veikloms, žaidimams ir pokalbiams. Čia bus jungiamos emocinės, fizinės ir finansinės sveikatos temos, kad lankytojai galėtų ne tik išgirsti patarimų, bet ir praktiškai išbandyti, kas veikia kasdienybėje.

    Koncertas ir renginio partneriai

    Vakaro kulminacija – gyvo garso koncertas, kuriame pasirodys Pijus Opera, Monika Pundziūtė, „SHWR“, „Saulės kliošas“, „Galera“ ir kiti atlikėjai. Organizatoriai taip pat žada netikėtą vakaro svečią, kurio vardas iš anksto neatskleidžiamas.

    Renginį kuria „Jaunimo linija“ kartu su partneriais „Swedbank“, Vilniaus miesto savivaldybe ir TV3 žiniasklaidos grupe. Renginio idėja – padėti jaunam žmogui jaustis saugiai kalbant apie savo būseną, o pagalbos ieškojimą matyti kaip stiprybę, o ne silpnumą.

    „Jei norime emociškai atsparios ateities Lietuvos, rūpintis jaunimo emocine sveikata turime jau šiandien – kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaustųsi saugūs kalbėti ir ieškoti pagalbos“, – sakė „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė.

    „Prisidėdami prie šio renginio prisidedame prie realios pagalbos jaunimui ir galimybės pasiekti daugiau jaunų žmonių. Vilniuje gyvena ketvirtadalis visų Lietuvos vaikų, todėl partnerysčių reikia tam, kad žinutė pasiektų kuo platesnę auditoriją“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti kviečiami ne tik jauni žmonės, bet ir visi, kuriems svarbi emocinė sveikata bei palaikanti miesto bendruomenė. Renginys suplanuotas taip, kad kiekvienas galėtų rasti sau tinkamą formatą: nuo ramaus pasivaikščiojimo iki pokalbio ar koncerto.

  • Šv. Florijono diena Vilniaus rajone: ugniagesiams padėkos ir nauja technika bei mokymai iki 2027 metų

    Šv. Florijono diena Vilniaus rajone: ugniagesiams padėkos ir nauja technika bei mokymai iki 2027 metų

    Vilniaus rajone gegužės 16 dieną paminėta ugniagesių globėjo šv. Florijono diena, skirta padėkoti ugniagesiams gelbėtojams už kasdienį darbą ir pasirengimą reaguoti į nelaimes. Renginiai apėmė ir dvasinę, ir praktinę programos dalį, įtraukiant bendruomenę bei partnerius iš Lenkijos.

    Minėjimas prasidėjo Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios už Vilniaus rajono ugniagesių bendruomenę ir jų artimuosius. Ši dalis priminė, kad tarnyba dažnai reiškia riziką, o psichologinis ir bendruomeninis palaikymas pareigūnams yra ne mažiau svarbus nei techninis pasirengimas.

    Vėliau Nemenčinės kultūros centre vyko iškilminga padėkos ceremonija, kurioje pabrėžta ugniagesių atsakomybė ir savivaldybės siekis gerinti darbo sąlygas. Apdovanoti labiausiai nusipelnę pareigūnai, o dėmesys skirtas ir tarnybos tęstinumui bei motyvacijai regione.

    „Nuoširdžiai dėkoju už jūsų pasiaukojantį darbą ir drąsą. Linkiu, kad iškvietimų būtų kuo mažiau, o kiekviena pamaina baigtųsi saugiu sugrįžimu namo“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Renginio metu ugniagesių savanorių gretas papildė du nauji nariai, taip akcentuojant savanorystės svarbą mažesnėse bendruomenėse. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie savanorių vaidmenį pirmosiose reakcijos grandyse, ypač ten, kur profesionalių pajėgų atvykimas gali užtrukti ilgiau.

    Edukacija bendruomenei ir varžybos

    Šventinė programa tęsėsi Nemenčinės miško estradoje, kur gyventojams pristatytos gaisrinės saugos edukacijos ir praktiniai užsiėmimai. Tokie renginiai paprastai orientuoti į prevenciją, nes nemaža dalis gaisrų kyla dėl kasdienių rizikų: netvarkingos elektros instaliacijos, neatsargaus elgesio su ugnimi ar netinkamai prižiūrimų šildymo įrenginių.

    Stadione prie Nemenčinės gimnazijų surengtos ugniagesių kovinio išsidėstymo varžybos, kuriose dalyvavo komandos iš Lietuvos ir Lenkijos. Tokie pratimai aktualūs ne tik sportiniu aspektu: jie padeda standartizuoti veiksmus, tikslinti komandinį koordinavimą ir greitinti sprendimų priėmimą realių incidentų metu.

    Projektas pasienio rizikoms mažinti

    Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ir Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugija kartu su partneriais iš Korycino valsčiaus įgyvendina „Interreg VI-A Lietuva–Lenkija“ programos projektą. Jo vertė siekia 1 470 000 eurų, o pagrindinis tikslas – stiprinti reagavimo į nelaimes sistemas miškų ir durpynų ekosistemose pasienio zonoje.

    Projektas numatytas vykdyti iki 2027 metų balandžio pabaigos: planuojama stiprinti krizių valdymą, rengti efektyvesnes miškų ir durpynų gaisrų valdymo strategijas, didinti bendruomenių pasirengimą ir atnaujinti techniką bei įrangą. Ši kryptis ypač svarbi, nes ilgėjant sausrų laikotarpiams ir dažnėjant karščio bangoms, gaisrų rizika atvirose teritorijose didėja, o jų suvaldymui reikia specializuotų taktikų.

    Mokymai vyksta dviem etapais: teoriniai seminarai suplanuoti gegužės 15 dieną, o taktiniai mokymai numatyti gegužės 17 dieną. Praktiniuose užsiėmimuose dėmesys sutelkiamas į gesinimo specifiką miškuose ir durpynuose, kur situaciją apsunkina sunkiau pasiekiamos vietovės, vandens tiekimo logistika ir galimas ugnies plitimas po žeme.

    Nauja technika ir istorinis akcentas

    Minėjimo metu paskelbta, kad Vilniaus rajonas sulauks naujos ugniagesių technikos: artimiausiu metu į Kalvelius turėtų atvykti Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugijos įsigytas gaisrinis automobilis. Taip pat pranešta, kad kitų metų pavasarį Kabiškių ugniagesių komandai bus perduotas visiškai naujas automobilis, kuris gali pagerinti operatyvumą ir saugumą vykstant į iškvietimus.

    Renginyje prisimintas ir Vilniaus rajono paveldas: Buivydžių šv. Jurgio bažnyčioje saugoma reta šv. Florijono relikvija-skulptūra, siejama su corpisanti tradicija. Pranešta, kad rugsėjo 20 dieną Buivydžiuose planuojamos šv. Mišios, skirtos relikvijos perkėlimui į naują relikvijorių, kuriam lėšas surinko patys ugniagesiai.

  • Aitvarų festivalis Zapyškyje: Nemuno slėnyje virš senosios bažnyčios pakilo menas, muzika ir varžybos

    Šeštadienį Nemuno slėnyje prie senosios Zapyškio bažnyčios įvyko 21-asis tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Nors oras nelepino, renginys sutraukė šeimas, aitvarų sporto entuziastus ir meno gerbėjus iš įvairių vietovių.

    Susirinkusiuosius sveikino Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė. Ji pabrėžė, kad festivalio stiprybė yra bendrystė ir žmonių noras būti kartu net tuomet, kai dangų užtraukia lietaus debesys.

    Šių metų programoje ryškiai atsiskleidė vizualioji festivalio pusė. Zapyškio padangėje skraidė didelio formato aitvarai–vėliavos, kuriuos pristatė aitvarų meistrai Tadas Surkys ir Donatas Dumsko, o jų kompozicijose atgijo dailės motyvai.

    Renginio erdvėse vyko ir kūrybinės veiklos, į kurias įsitraukė tiek vaikai, tiek suaugusieji. Organizatoriai akcentavo, kad edukacijos tampa ne mažiau svarbia festivalio dalimi nei skraidinimas, nes padeda pažinti vėją, konstrukcijas ir paprastą fizikos principų pritaikymą.

    Edukacijų pievoje lankytojai galėjo dalyvauti įvairiose dirbtuvėse, išbandyti parasparnio simuliatorių, lauko žaidimus ir kūrybines veiklas. Taip pat netrūko pramogų, kurios sujungė technologinį smalsumą, rankdarbius ir aktyvų laisvalaikį.

    Vienu azartiškiausių festivalio akcentų tapo aitvarų varžybos, vykusios dviejose amžiaus grupėse: iki vienuolikos metų ir nuo dvylikos metų. Varžyboms vadovavo ilgametis teisėjas Jonas Kriščiūnas, o nuotaiką renginyje kūrė sporto žurnalistas ir komentatorius Rytis Kazlauskas.

    Festivalio scena taip pat sulaukė daug dėmesio: skambėjo grupės „Superkoloritas“ ir svečių iš Latvijos „Sudden Lights“ muzika. Atidarymo programoje aktorius ir dainuojamosios poezijos atlikėjas Mindaugas Ancevičius kartu su Kauno rajono meno mokyklos jaunių choru atliko festivalio himnu tapusią dainą „Aitvaras“, o vakarą užbaigė DJ Dee pasirodymas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad aitvarų festivaliai vis dažniau tampa ne vien pramoga, bet ir kultūriniu renginiu, jungiančiu dizainą, muziką bei bendruomenines iniciatyvas. Zapyškio renginys išlaiko šią kryptį ir kasmet siekia pritraukti vis platesnę auditoriją, kuriai svarbios patirtys po atviru dangumi.

  • Marijampolėje Kazio Griniaus 160-metį pažymėjo gyvai: instaliacija prabilo Prezidento balsu

    Marijampolėje Kazio Griniaus 160-metį pažymėjo gyvai: instaliacija prabilo Prezidento balsu

    Marijampolėje surengtas renginių ciklas, skirtas Prezidento Kazio Griniaus 160-osioms gimimo metinėms. Iniciatyva „Epocha per vieną dieną“ sujungė miesto istoriją, gyvą teatrinę patirtį ir koncertinę programą, kviesdama į Griniaus laikmetį pažvelgti šiuolaikiškai.

    Minėjimo pradžia tapo teatralizuota ekskursija „Grinių takais“, kurios metu dalyviai keliavo miesto erdvėmis, siejamomis su Prezidento gyvenimu ir darbu. Tokia forma vis dažniau pasitelkiama Lietuvos miestuose, nes leidžia istoriją patirti ne per datų išvardijimą, o per pasakojimą ir emociją.

    Vytauto Didžiojo parke pristatyta interaktyvi Prezidento Kazio Griniaus skulptūrinė instaliacija, kuri lankytojus pasitinka ne vien kaip paminklas, bet ir kaip informacijos šaltinis. Skelbiama, kad instaliacijoje pateikiama informacija pritaikyta ir užsienio svečiams, tad objektas gali tapti nauju traukos tašku miesto svečiams ir edukacijoms.

    Pastaraisiais metais tokie sprendimai tampa ryškia kultūros komunikacijos tendencija: miestai ieško būdų, kaip istorinius asmenis pristatyti interaktyviai, įtraukiant garsą, pasakojimą ir skaitmeninius elementus. Tai ypač aktualu jaunajai auditorijai ir turistams, kuriems svarbi aiški, greitai pasiekiama informacija viešosiose erdvėse.

    Vakarinė programos dalis persikėlė į Marijampolės dramos teatrą, kur pristatyta koncertinė ir sceninė programa „Šokyje atgimstanti istorija“. Joje pasirodė folkloro ansamblis „Pogranicze“, Marijampolės ukrainiečių bendruomenė „Porička“, MRU Sūduvos akademijos istorinio šokio grupė „Reverence“ ir Marijampolės kultūros centro kolektyvai.

    Žiūrovams taip pat pristatyta Marijampolės pučiamųjų orkestro ir solistės Neringos Nekrašiūtės programa. Renginio kulminacija tapo muzikinė komedija „Amerika pirtyje“, kuri, organizatorių teigimu, sulaukė gausių publikos ovacijų ir išryškino vietos teatro trupės profesionalumą.

    Renginiuose dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis, Savivaldybės tarybos nariai ir Seimo narys Karolis Podolskis. Savivaldybė akcentavo, kad Kazio Griniaus atminimas mieste puoselėjamas nuosekliai, o tokie renginiai stiprina vietos tapatybę ir primena Marijampolės ryšį su modernios Lietuvos valstybingumo istorija.

    „Marijampolė išskirtinai saugo ir puoselėja Prezidento Kazio Griniaus atminimą, o mums didelė garbė, kad būtent čia jis gyveno ir dirbo“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

    Organizatoriai pabrėžia, kad istorinės atminties renginiai šiandien vis dažniau kuriami kaip patyriminės istorijos formos, kuriose susitinka skirtingos meno disciplinos. Marijampolės atvejis rodo, kad derinant edukaciją, viešąsias erdves ir profesionalią sceną galima sukurti turinį, aktualų tiek bendruomenei, tiek miesto svečiams.

  • Šeimų šventė 2026 Marijampolėje persikėlė į vidų: tradicijas keitė oras, bet šurmulys tik augo

    Šeimų šventė 2026 Marijampolėje persikėlė į vidų: tradicijas keitė oras, bet šurmulys tik augo

    Marijampolėje surengta tradicinė Šeimų šventė šiemet įgavo kitą formą: dėl permainingų orų visa programa iš lauko persikėlė į Marijampolės kultūros centrą. Organizatoriai sako, kad sprendimas leido išlaikyti saugumą ir patogumą, o dalyvių nuotaika nuo to nė kiek nenukentėjo.

    Įprastai šventę pradėdavusi dvynukų ir trynukų eisena šį kartą neįvyko, tačiau tradicijos buvo išsaugotos kitu būdu. Dvynukų, trynukų ir gausios šeimos buvo pakviestos į sceną, pristatytos žiūrovams, pasveikintos ir apdovanotos simbolinėmis dovanėlėmis.

    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, sveikindamas susirinkusiuosius, akcentavo kasdienės bendrystės svarbą ir laiko šeimai vertę. Pasak organizatorių, būtent tokios šventės padeda stiprinti bendruomeniškumą ir primena, kad šeimai skirtos paslaugos bei veiklos aktualios ne tik švenčių metu.

    „Šeima prasideda ne nuo didelių progų ar ypatingų datų. Ji prasideda nuo kasdienio buvimo kartu – nuo pokalbio, apkabinimo, kantrybės ir laiko vienas kitam“, – sakė meras Povilas Isoda.

    Didžiojoje salėje vyko meniniai pasirodymai, kuriuose pasirodė įvairūs kolektyvai ir jaunieji atlikėjai. Žiūrovai stebėjo tautinių šokių programą, klausėsi muzikinių numerių, o vaikai, kaip įprasta tokiose šventėse, įsitraukė spontaniškai ir šoko net tada, kai muzika trumpam nutildavo.

    Kultūros centro vestibiulyje ir koridoriuose veiklas pristatė Marijampolėje veikiančios įstaigos ir organizacijos. Lankytojai galėjo susipažinti su šeimoms skirtomis iniciatyvomis, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, išbandyti įvairius užsiėmimus ir pasikalbėti su specialistais.

    Dalis pramogų persikėlė ir į lauką, kai tik tam atsirado tinkamesnės sąlygos. Vaikų dėmesį traukė muilo burbulai, lipdymo ir minkymo žaislai, personažai, taip pat veidukų piešėjai, prie kurių nusidriekė eilės.

    Šventės programoje šiemet išryškėjo ir dar viena kryptis, vis dažniau matoma šeimoms skirtuose renginiuose: daugiau vietos skirta pokalbiui apie tėvystę ir kasdienius iššūkius. Diskusijoje buvo dalijamasi patirtimis ir ieškoma atsakymų į praktinius klausimus, pabrėžiant, kad tėvystė yra nuolatinis mokymasis.

    Renginį vainikavo dovana šeimoms: nemokama filmo „Spygliukė“ peržiūra kino teatre Spindulys. Organizatoriai tikisi, kad šventė ir toliau išliks viena ryškiausių miesto bendruomeninių tradicijų, net jei kasmet tenka prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

  • Mažeikių Senamiesčio parke Vaiko dieną šokiu pažymėjo per 450 pradinukų: kas vyko „Sušoktinyje“

    Vaiko dienai skirta šokių šventė

    Mažeikių Senamiesčio parke gegužės 15 dieną surengta antroji rajoninė šokių šventė „Sušoktinis“, skirta Vaiko dienai paminėti. Į bendrą ratą susibūrė per 450 pradinukų, kurie atliko tradicinius lietuvių liaudies šokius.

    Renginį inicijavo Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos bendruomenė, pakvietusi prisijungti ir kitas miesto mokyklas. Organizatoriai pabrėžė, kad šventės tikslas buvo ne varžytis, o drauge patirti bendrystę, judesiu ir muzika pažymint vaikams svarbią dieną.

    Sveikinimai ir padėkos dalyviams

    Šventę atidarė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, renginyje dalyvavo ir Seimo narė Ingrida Braziulienė. Susirinkusiuosius pasveikino ir Mažeikių švietimo centro direktorė Laima Petrulevičienė.

    Padėkas mokiniams, mokytojams ir tėvams išsakė Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos laikinai einantis direktoriaus pareigas Sigitas Petrikas. Akcentuota, kad tokie renginiai stiprina mokyklų partnerystę ir skatina vaikus domėtis lietuvių etnine kultūra.

    Kokie šokiai ir kas kūrė nuotaiką

    Šventėje sušokta 10 lietuvių liaudies šokių, tarp jų „Graži mūsų šeimynėlė“, „Šiaudų batai“, „Kiaulė grikiuos“, „Kiškelį“, „Pliauškutį“, „Malūnėlį“, „Oira“, „Linksmas šokis“, „Grandskveras“ ir „Suktinis“.

    Prie bendro šokio prisijungė Pavasario ir Kalnėnų progimnazijų, „Ventos“ progimnazijos, Sodų pagrindinės mokyklos, „Žiburėlio“ ir „Vyturio“ pradinių mokyklų mokiniai. Renginio ritmą kūrė atlikėjas ir etninės kultūros puoselėtojas Adrijus Alminas su komanda, o pertraukos metu pasirodė mokyklos vokalinis ansamblis „Šypsenėlė“.

    Vaiko dienos minėjimai vis dažniau įgauna bendruomeninį formatą, kai parkai ir miesto erdvės tampa scena vaikų kūrybiškumui ir aktyviam laisvalaikiui. Organizatoriai tikisi, kad „Sušoktinis“ taps tęstine tradicija, kasmet į Mažeikius sutraukiančia vis daugiau jaunųjų šokėjų.

  • Mažeikiuose surengta Vaiko ir Šeimos dienų šventė: nuo kūrybinių užduočių iki roboto astronauto

    Mažeikiuose gegužės 15 dieną, penktadienį, senamiestyje prie fontano, šalia Senamiesčio stoties, vyko Vaiko dienos ir Tarptautinės šeimos dienos šventė. Renginyje lankytojų laukė žaidimai, kūrybinės užduotys, susitikimai ir įvairios pramogos visai šeimai.

    Šventės organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai skirti ne tik pramogai, bet ir bendrystei stiprinti. Viešose miesto erdvėse vykstančios iniciatyvos vis dažniau orientuojamos į skirtingo amžiaus dalyvius, kad veiklų rastų ir vaikai, ir tėvai.

    Susirinkusiuosius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė ir Šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Daiva Meškienė. Renginio metu jos linkėjo bendruomenei šiltų akimirkų ir prasmingo laiko kartu.

    Veiklos vaikams ir tėvams

    Šventėje dalyviai turėjo progą susitikti su roboto astronauto personažu, vaišinosi cukraus vata, rinkosi piešinius ant veido ir laikinas tatuiruotes. Tokios veiklos dažnai tampa traukos centru mažiesiems, o tėvams suteikia progą dalyvauti kartu.

    Vienu iš akcentų tapo bendras kūrybinis sumanymas fiksuoti ilgiausią šeimos piešinį. Organizuoti ir kiti žaidimai bei užduotys, skatinusios bendradarbiavimą ir kūrybiškumą.

    Kodėl tokios šventės svarbios?

    Tarptautinė šeimos diena kasmet minima gegužės 15 dieną, o Vaiko dienos renginiai Lietuvoje dažnai organizuojami pavasarį, pasibaigus mokslo metų įtampai. Savivaldybės ir bendruomenės centrai šiuo laikotarpiu vis dažniau renkasi atviras erdves mieste, kad šventė būtų prieinama platesniam ratui gyventojų.

    Renginiai, kuriuose derinamos pramogos ir kūrybinės veiklos, prisideda prie bendruomenės ryšių stiprinimo, vaikų užimtumo ir pozityvaus laisvalaikio kultūros. Organizatoriai tikisi, kad tokios iniciatyvos taps tradicija ir ateityje pritrauks dar daugiau šeimų.