Category: Regionai

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: kuo skiriasi testamentai ir kokių klaidų vengti

    Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: kuo skiriasi testamentai ir kokių klaidų vengti

    Paskaita vyks gegužės 21 dieną

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Ji vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, nuo 16 valandos.

    Organizatoriai nurodo, kad paskaitos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Taip pat bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą, todėl dalyvauti galės ir klausos negalią turintys žmonės.

    Ką svarbu žinoti apie testamentus?

    Paskaitos tema skirta praktiniams paveldėjimo teisės klausimams: testamentams, jų skirtumams nuo kitų sandorių ir dažniausiai pasitaikančioms klaidoms. Lektorė Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus, žada aiškiai paaiškinti, kokie sprendimai realiose situacijose sukelia daugiausia nesusipratimų.

    Pranešimo metu bus aptarta, kas laikoma testamentu ir kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto dokumento. Taip pat bus paaiškinta, kokius teisinius padarinius skirtingi testamentų tipai gali sukelti paveldėtojams.

    Testamentas, dovanojimas ar išlaikymas iki gyvos galvos?

    Organizatoriai akcentuoja, kad paskaitoje bus palyginta, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Tai svarbu, nes šie sprendimai dažnai painiojami, nors jų pasekmės turtui ir įsipareigojimams gali būti iš esmės skirtingos.

    Taip pat planuojama aptarti, ar įmanoma testamentą sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, bei kokių formalių reikalavimų būtina laikytis. Paskaitos pabaigoje numatyti praktiniai pavyzdžiai ir atsakymai į gyventojams aktualius klausimus.

    Dalyvauti kviečiami visi norintys, tačiau registruojantis prašoma itin atidžiai nurodyti elektroninio pašto adresą, kad organizatoriai galėtų atsiųsti priminimą paskaitos dieną. Norintys po paskaitos gali gauti dalyvavimo pažymėjimą, kuris, kaip nurodoma, paprastai išsiunčiamas per dvi savaites.

    Prisijungti prie transliacijos bus galima per „Zoom“ ir „Youtube“ kanalą, o registracija vyksta per „Docs“ formą. Organizatoriai taip pat ragina šia informacija pasidalyti bendruomenėse, socialiniuose tinkluose ir vietinėje žiniasklaidoje.

  • Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis: paroda Palangos kurorto muziejuje atveria naujus kadrus

    Paroda apie Palangą tarpukariu

    Palangos kurorto muziejus birželio 5 dieną 16 valandą kviečia į fotografijų parodos Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis atidarymą. Ekspozicija pristato tarpukario kurorto vaizdus, užfiksuotus menininko, kurio kūrybinis palikimas šiandien vertinamas ir kaip meno, ir kaip istorijos šaltinis.

    Paroda įrengta muziejaus erdvėse ir skirta Gerardo Bagdonavičiaus 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Lankytojai kviečiami pamatyti Palangą ne tik kaip atostogų vietą, bet ir kaip kasdienybės miestą, kuriame ryškėja anuometinė aplinka, žmonių įpročiai ir nuotaikos.

    Kuo išsiskyrė Gerardas Bagdonavičius

    Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) buvo įvairiapusis kūrėjas: grafikas, fotografas, scenografas, ekslibriso tradicijos puoselėtojas, pedagogas, kraštotyrininkas ir kolekcininkas. Jo veiklos laukas platus, o darbai iki šiol padeda tyrinėti Lietuvos miestų vizualinę istoriją.

    Pirmojo pasaulinio karo metais su šeima pasitraukęs į Rusiją, jis mokėsi Vitebske ir Jaroslavlyje, kur pradėjo dirbti kino studijoje laborantu ir artimiau susipažino su fotografijos principais. Vėliau Saratove jis gilino dailės žinias, o grįžęs į Lietuvą savo patirtį pritaikė kurdamas ir fiksuodamas tiek kultūrinį gyvenimą, tiek kasdienius miestų peizažus.

    Kas matoma ekspozicijoje

    Fotografijose atsiveria ir atpažįstami Palangos simboliai, ir mažiau matomi kurorto fragmentai. Šalia tilto, paplūdimio bei poilsiautojų siluetų čia matyti miestelio vaizdai, gyventojų buities akimirkos, o kai kuriuose kadruose pasirodo ir pats autorius.

    Ekspozicijos vertė slypi ne vien nostalgijoje, bet ir dokumentinėje medžiagoje: tokie vaizdai leidžia lyginti, kaip keitėsi pajūrio urbanistika, viešosios erdvės ir poilsio kultūra. Šiandien, kai vis daugiau kultūros institucijų skaitmenina archyvus ir stiprina regionų atminties projektus, tokios parodos tampa svarbiu tiltu tarp praeities liudijimų ir dabarties žiūrovo.

    Parodos organizatorius yra Palangos kurorto muziejus, rėmėjas Palangos miesto savivaldybė, partneris Šiaulių Aušros muziejus. Muziejus kviečia apsilankyti ir skirti laiko ramiai apžiūrai, kad fotografijose užfiksuota Palanga atsiskleistų ne tik kaip vaizdas, bet ir kaip pasakojimas apie savo laiką.

  • Gegužės 19 dieną Klaipėdoje – kur verslui rasti finansavimą: ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijos

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje vyks finansavimo ekspertų susitikimas su regiono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovais. Renginys numatytas 11 valandą Klaipėdos Kultūros fabrike (Bangų g. 5A).

    Susitikime bus pristatomos aktualios investicijų ir finansavimo galimybės, kurios gali būti svarbios tiek smulkesnėms įmonėms, tiek didesniems projektams. Praktinė renginio dalis skirta individualiems klausimams ir konkrečioms situacijoms aptarti.

    Dalyviai galės pasikonsultuoti su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertais. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ILTE individualioms konsultacijoms reikalinga atskira išankstinė registracija, o CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Į patį renginį taip pat būtina registruotis iš anksto. Tokia tvarka leidžia planuoti konsultacijų srautus ir skirti daugiau laiko prioritetiniams klausimams, pavyzdžiui, dėl finansavimo sąlygų, tinkamų išlaidų ir paraiškų rengimo.

    Renginio darbotvarkėje numatytas finansavimo priemonių pristatymas ir konsultacijų blokai, orientuoti į Klaipėdos regiono poreikius. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti trumpą projekto aprašą ir pagrindinius skaičius, kad konsultacija būtų kuo tikslesnė.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: kuo skiriasi testamentas ir dovanojimas, ką svarbu žinoti

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Joje bus aptariami praktiniai klausimai, kurie dažniausiai iškyla planuojant turto perdavimą artimiesiems.

    Paskaita vyks gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, jos trukmė apie 1,5 valandos. Renginys bus verčiamas į lietuvių gestų kalbą, todėl prieinamas ir klausos negalią turintiems dalyviams.

    Testamentas ir kiti sandoriai

    Pagrindinė tema – testamentai, jų rūšys ir teisiniai padariniai. Bus paaiškinta, kuo skiriasi paties asmens surašytas ir notaro patvirtintas testamentas, kokie reikalavimai taikomi jų galiojimui ir kokios klaidos dažniausiai tampa ginčų priežastimi.

    Taip pat bus aptarta, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Tokie skirtumai svarbūs ne tik dėl būsimo turto perėmimo, bet ir dėl galimų pasekmių šeimos narių santykiams, turto disponavimui bei ginčų rizikai.

    Ar įmanoma viską sutvarkyti nuotoliu?

    Vienas iš akcentų – ar testamentą galima sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, ir kokios sąlygos tam taikomos. Ši tema ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie gyvena toliau nuo notarų biurų ar dėl sveikatos negali atvykti į vietą.

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Pristatymo metu bus pateikiami praktiniai pavyzdžiai ir atsakoma į dalyviams aktualius klausimus, kad informacija būtų pritaikoma kasdienėse situacijose.

    Registracija ir prisijungimas

    Norint gauti priminimą apie paskaitą, kviečiama registruotis iš anksto. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu tiksliai įvesti savo el. pašto adresą, nes klaidos atveju priminimas gali nepasiekti.

    Dalyviai galės prisijungti per „Zoom“ arba stebėti transliaciją „Youtube“ platformoje. Jei registracijos anketoje bus pažymėta, kad reikalingas dalyvavimo pažymėjimas, jis bus išsiųstas per dvi savaites po renginio.

  • Jurbarko savivaldybė skelbia gyventojų paslaugų sąrašą: ką galima sutvarkyti vienoje vietoje

    Jurbarko rajono savivaldybės administracija yra paskelbusi gyventojams teikiamų administracinių paslaugų sąrašą. Jame paprastai nurodoma, kokius prašymus galima pateikti, kokių dokumentų gali reikėti ir į ką kreiptis savivaldybėje.

    Toks sąrašas gyventojams padeda greičiau susiorientuoti, ar klausimas sprendžiamas savivaldybėje, ar kitoje įstaigoje. Taip pat lengviau suplanuoti vizitą, iš anksto pasiruošti reikalingus duomenis ir išvengti pakartotinių apsilankymų.

    Savivaldybės svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir pasirinkimus, susijusius su statistika bei rinkodara. Nurodoma, kad dalis slapukų yra būtini svetainės veikimui, o kitus lankytojas gali leisti arba atmesti pagal savo poreikius.

    Paaiškinama, kad svetainės naudojimo statistikai gali būti pasitelkiama „Google Analytics“ sistema, o surinkti duomenys pateikiami apibendrintai ir nėra skirti tiesiogiai identifikuoti žmogų. Tokia statistika padeda įvertinti, kurie puslapiai dažniausiai lankomi ir kurias svetainės vietas verta tobulinti.

    Taip pat minima „Google ReCaptcha“ apsauga, kuri naudojama interneto formose siekiant atskirti realius vartotojus nuo automatizuotų robotų ir sumažinti nepageidaujamų užklausų srautą. Norint, kad užklausų formos veiktų sklandžiai, gali būti reikalingas sutikimas dėl našumo slapukų.

  • Palangos kurorto muziejuje kviečia gyvoji istorija: ką ir kaip valgė nuo akmens amžiaus iki LDK?

    Palangos kurorto muziejus birželio 6 dieną rengia gyvosios istorijos lauko edukaciją Senovės mityba ir maisto saugojimas. Programa kviečia patirti praeitį per kasdienį, bet visada smalsumą keliantį klausimą: ką žmonės valgė ir kaip išsaugodavo maistą be šiuolaikinių technologijų.

    Edukacija apima laikotarpį nuo akmens amžiaus iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės formavimosi pradžios. Dalyviai ne tik klausysis pasakojimų, bet ir praktiškai susipažins su išgyvenimo sprendimais, kuriuos anuomet diktavo gamtos ciklai, sezoniškumas ir riboti ištekliai.

    Kaip buvo saugomas maistas?

    Užsiėmimo metu bus demonstruojami archajiški maisto išsaugojimo būdai, kuriais žmonės rėmėsi šimtmečius. Tokios technikos leido sukaupti atsargų nepalankiam sezonui, o kartu formavo ir mitybos įpročius bei produktų pasirinkimą.

    Kita svarbi programos dalis skirta skonio evoliucijai: nuo vietinių žolynų ir laukinių augalų iki vėliau pasirodžiusių prieskonių. Dalyviai galės atsekti, kaip keitėsi ingredientai, kaip plėtėsi žinios apie jų panaudojimą ir kokią įtaką tam darė prekybos ryšiai.

    Rekonstrukcija, kurią galima paliesti

    Organizatoriai pabrėžia rekonstrukcijos tikslumą: edukacijoje naudojami rūbai, įrankiai ir indai atkurti pagal archeologinius radinius. Tai leidžia praeitį ne tik įsivaizduoti, bet ir pamatyti iš arti, suprantant, kaip atrodė kasdieniai daiktai ir kaip jie buvo naudojami.

    Programoje paliečiama ir gėrimų tema: kas buvo geriama skirtingais laikotarpiais bei kaip tokius gėrimus galima pasigaminti patiems. Žingeidiausi dalyviai po užsiėmimo galės išsinešti ir tikslesnių receptų idėjų, pritaikomų namuose.

    Edukaciją veda archeokulinaras Marijus Mališauskas. Užsiėmimas nemokamas, pradžia birželio 6 dieną 11 valandą, vieta Palangos kurorto muziejus.

  • Patvirtintas „Rail Baltica“ planas Kaunas–Vilnius: kur ir kada numatyti pagrindiniai infrastruktūros darbai

    Patvirtintas „Rail Baltica“ planas Kaunas–Vilnius: kur ir kada numatyti pagrindiniai infrastruktūros darbai

    Patvirtintas projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Tai svarbus žingsnis, įtvirtinantis teritorijų planavimo sprendinius ir sudarantis aiškesnį pagrindą tolesniems projektavimo bei statybos etapams.

    Patvirtinimas reiškia, kad konkrečiai apibrėžiami planuojami inžinerinės infrastruktūros sprendimai, reikalingi geležinkelio koridoriui ir su juo susijusioms komunikacijoms. Tokiuose planuose paprastai numatomi reikalavimai dėl susisiekimo sprendinių, inžinerinių tinklų, sankirtų ir kitų techninių elementų suderinimo.

    Dokumentai, susiję su specialiuoju planu ir nutarimu, skelbiami teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje. Gyventojams bei suinteresuotoms įmonėms tai yra pagrindinis oficialus kanalas susipažinti su patvirtintais sprendiniais ir jų apimtimi.

    Praktiškai patvirtintas planas paprastai mažina neapibrėžtumą dėl trasos ir infrastruktūros sprendinių, todėl toliau lengviau organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, techninį projektavimą ir rangos darbų planavimą. Kartu tai leidžia tikslinti sąnaudas, terminus ir poveikio aplinkai bei eismo organizavimo sprendinius statybų metu.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas patvirtintų sprendinių įgyvendinimui per techninio projektavimo darbus ir derinimus. Kiekviename etape papildoma informacija įprastai teikiama per oficialias informacines sistemas ir viešai skelbiamus projekto pranešimus.

  • „Gryna Energija“ planuoja tris iki 8 000 kW vėjo elektrines Kaišiadorių rajone: ką svarbu žinoti gyventojams

    „Gryna Energija“ planuoja tris iki 8 000 kW vėjo elektrines Kaišiadorių rajone: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kur planuojamos vėjo elektrinės?

    Bendrovė „Gryna Energija“, UAB pranešė planuojanti statyti tris vėjo elektrines Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Projektas numatomas keliuose sklypuose Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje ir Žaslių seniūnijoje, taip pat su visa būtina inžinerine infrastruktūra.

    Pagal paskelbtą informaciją, kiekvienos planuojamos vėjo elektrinės įrengtoji galia neturėtų viršyti 8 000 kW, o bendra veikla apimtų elektros energijos gamybą. Tokie projektai Lietuvoje dažniausiai derinami su teritorijų planavimo, poveikio aplinkai ir tinklų prijungimo procedūromis.

    Kas ir kokiose zonose gali teikti prieštaravimus?

    Pranešime nurodoma, kad informacija skirta ir tiems žemės sklypų savininkams, kuriems nepavyko įteikti registruotų pašto siuntų arba kurių gyvenamoji vieta nedeklaruota ar nežinoma. Tokiais atvejais viešas paskelbimas tampa viena iš informavimo priemonių.

    Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio nuostatas, žemės sklypų savininkai, kurių sklypai patenka į įstatyme apibrėžtas teritorijas su statybos apribojimais, gali raštu teikti prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos. Taip pat numatyta galimybė sudaryti susitarimą su projekto vystytoju.

    Prieštaravimai, kaip nurodyta pranešime, gali būti pateikiami per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Praktikoje tai reiškia, kad suinteresuoti asmenys turi ribotą laiką įsivertinti situaciją, pasitikslinti, ar jų sklypas patenka į atitinkamas zonas, ir priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų.

    Kokios numatytos išimtys ir ribojimai?

    Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas numato išimtis, kada naujų pastatų statyba ar patalpų įrengimas tam tikrose teritorijose gali būti leidžiamas, tačiau jos taikomos tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokios nuostatos paprastai susijusios su saugos reikalavimais, atstumais ir planuojamos veiklos suderinamumu su aplinka.

    Be to, nurodoma, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai pagal įstatymo nuostatas negali teikti prieštaravimo dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybos. Tai svarbi detalė tiems, kurie valdo miškų paskirties sklypus planuojamo projekto apylinkėse.

    Dėl papildomos informacijos ir prieštaravimų teikimo gyventojai kviečiami kreiptis į „Gryna Energija“ nurodytais kontaktais. Tokiais atvejais verta prašyti pateikti planuojamų objektų schemą, atstumus iki artimiausių sodybų bei paaiškinimą, kokia konkreti procedūra taikoma konkrečiam sklypui.

  • „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai Birštone: kur mokykloms dar trūksta ir kas veikia

    Mokymai Birštone ir praktiniai vizitai

    Gegužės 7 ir 8 dienomis Birštone vyko projekto „Tvari mokykla 2030“ savivaldybių koordinatorių mokymai. Juose dalyvavo ir projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.

    Mokymuose aptarta projekto įgyvendinimo apžvalga ir tobulinimo kryptys, taip pat koordinatorių veiklų planavimas bei savivaldybių bendradarbiavimo formatas. Dėmesys skirtas ir kasmetinių veiklų suderinimui, kad mokyklų pažanga būtų vertinama nuosekliai.

    Programą papildė pažintiniai vizitai į dvi Birštono švietimo įstaigas: lopšelį-darželį „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokyklą. Vizitų metu buvo dalijamasi patirtimi, kaip tikrinti mokyklų įsivertinimus ir suvienodinti požiūrį į skirtingus kriterijus.

    Įsivertinimai: kas sekasi prasčiau

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovė pristatė 2025 metų įsivertinimų analizę ir įžvalgas, kokios pamokos matomos iš mokyklų vertinimo bei pokyčių planų. Akcentuota, kad daliai mokyklų sudėtingiausia tvarumo veiklas paversti visos bendruomenės įpročiais, o ne pavienėmis iniciatyvomis.

    Įvardyta, kad silpniau atliepiami bendruomenės įtraukimo, vietovių ryšių bei gamtos ir kultūros paveldo kriterijai. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad mokykloms pritrūksta partnerystės su vietos bendruomene, nuoseklios komunikacijos ir ilgalaikių veiklų, kurios būtų integruotos į ugdymą.

    „Svarbiausia, kad įsivertinimas virstų aiškiu pokyčių planu ir realiais veiksmais, o ne formaliu dokumentu“, – sakė LINEŠA specialistė.

    Kas padeda įtraukti daugiau mokyklų

    Mokymų metu koordinatorės, taip pat ir dalyvės, neseniai stažavusios Nyderlanduose, dalijosi gerosiomis praktikomis. Aptarta, kad geriausiai veikia aiškus susitarimas dėl tvarumo lyderystės mokykloje, reguliarus pažangos sekimas ir matomas pripažinimas už pasiektus rezultatus.

    Taip pat pristatyti „Atvirų durų“ vizitai į III pakopos mokyklas, kurie gali padėti perimti praktinius sprendimus iš pažengusių bendruomenių. Nagrinėta ir DofE programa kaip veiklų kryptis, papildanti tvarumo tikslus per jaunimo įsitraukimą, atsakomybių pasidalijimą ir ilgalaikes iniciatyvas.

    Diskusijose sutarta, kad naujų mokyklų įsitraukimą dažniausiai pagreitina gerosios patirties sklaida savivaldybės viduje, politinis palaikymas ir aiškiai įvardyta nauda pačiai mokyklai. Mokymus užbaigusi dalyvių refleksija pabrėžė, kad koordinatorių bendruomenė stiprėja, o bendri susitarimai padeda išlaikyti vienodesnį vertinimą ir kryptingesnius pokyčius.

  • Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Gegužės 16 dieną Balninkuose surengtas nacionalinės iniciatyvos Samaningi kilometrai žygis, skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Renginys kvietė bendruomenę ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir per patirtį prisiliesti prie Lietuvos laisvės kovų istorijos.

    Žygio dalyviai rinkosi prie buvusios Balninkų mokyklos, kur vyko registracija ir buvo giedamas Lietuvos himnas. Susirinkusius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika bei renginio organizatoriai.

    Dalyviai leidosi į 22 kilometrų maršrutą, pasirinkdami žygį kaip būdą pagerbti partizanų atminimą ir sustiprinti pilietiškumo jausmą. Tokie renginiai dažnai suburia skirtingo amžiaus žmones ir tampa proga vietos istoriją pažinti ne per formalius minėjimus, o per bendrą veiklą.

    Iniciatyvą Samaningi kilometrai organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Ji siejama su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos įprasminimu, akcentuojant ryšį tarp istorinės atminties, visuomenės įsitraukimo ir šiandienos valstybės gynybos kultūros.

    Organizatorių teigimu, žygiai įvairiuose Lietuvos regionuose skatina domėtis konkrečių vietovių laisvės kovų epizodais ir partizanų struktūrų istorija. Balninkų žygis tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip atminimo iniciatyvos gali jungti fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir istorinį sąmoningumą.