CP v2

Category: Regionai

  • Iniciatyva Tėčiai skaito vaikams grįžta į bibliotekas: Ignalinoje vaikams skaitys Merūnas Vitulskis

    Iniciatyva Tėčiai skaito vaikams grįžta į bibliotekas: Ignalinoje vaikams skaitys Merūnas Vitulskis

    Skaitymas garsiai tampa bendryste

    2026 metais iniciatyva Tėčiai skaito vaikams tęsia tradiciją visoje Lietuvoje, kviesdama tėčius ir vaikus daugiau laiko praleisti kartu su knyga. Garsinis skaitymas čia tampa ne tik pramoga, bet ir paprastu būdu stiprinti ryšį šeimoje.

    Specialistai pabrėžia, kad reguliariai vaikams skaitant garsiai plečiamas žodynas, lavėja dėmesio koncentracija ir gerėja teksto suvokimas. Ne mažiau svarbu ir emocinė nauda: vaikai dažniau sieja skaitymą su saugumu, artumu ir kasdieniu ritualu.

    Susitikimas Ignalinoje

    Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje renginys numatytas gegužės 20 dieną, 11 valandą. Jo metu vaikams skaitys dainininkas Merūnas Vitulskis.

    Tokie svečių skaitymai bibliotekose dažnai pritraukia šeimas, kurios įprastai rečiau lankosi kultūros renginiuose, o vaikams sukuria papildomą motyvaciją imti knygą į rankas ir namuose. Bibliotekoms tai taip pat proga priminti apie nemokamas paslaugas, vaikų literatūros fondus ir edukacines veiklas.

    Kodėl dėmesys skiriamas tėčiams?

    Iniciatyvos organizatoriai akcentuoja, kad tėčių įsitraukimas į vaikų skaitymo įpročius turi ilgalaikę reikšmę. Kai vaikai mato skaitančius tėčius, skaitymas tampa natūralia kasdienybės dalimi, o ne vien mokyklos pareiga.

    Kartu tai mažina ir stereotipą, kad garsinis skaitymas yra tik vieno iš tėvų atsakomybė. Praktikoje net trumpi vakariniai skaitymai ar knygos aptarimas po renginio gali tapti pastoviu šeimos susitarimu, kuris ilgainiui formuoja tvirtesnius mokymosi ir bendravimo įgūdžius.

  • Ignalinos mokinių sėkmė konkurse Wave on Wave-2026: nugalėtojai įvertinti tarp 377 darbų

    Ignalinos mokinių sėkmė konkurse Wave on Wave-2026: nugalėtojai įvertinti tarp 377 darbų

    Tarptautinis vaikų kūrybinių darbų konkursas Wave on Wave-2026 šiemet surengtas jau dvyliktą kartą. Juo siekiama skatinti mokinius mąstyti apie technologijų įtaką kultūrai ir menui, kartu ugdant jų kūrybinius gebėjimus.

    2026 metais konkurso tema buvo XX amžiaus technologijos, pasirinkta minint Lietuvos radijo 100-metį. Organizatoriai akcentavo, kad technologijų raida keitė ne tik kasdienybę, bet ir meno formas, nuo fotografijos iki garso įrašų ir transliacijų.

    Konkurse dalyvavo keturios šalys: Latvija, Honkongas, Estija ir Lietuva. Iš viso pateikti 377 darbai iš 64 ugdymo įstaigų, todėl konkurencija buvo itin didelė.

    Vertinimo komisija darbus lygino pagal atlikimo techniką ir amžiaus grupes, o šiais metais įtraukė ir naują kategoriją – mišri technika. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendenciją ugdyme derinti tradicines priemones su šiuolaikiniais sprendimais ir įvairiomis medžiagomis.

    Ryškiai pasirodė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Keramikos ir Dailės studijų mokiniai. Pirmąsias vietas skulptūros kategorijoje pelnė Rimgailė Maskoliūnaitė 6–10 metų amžiaus grupėje ir Agnė Cicėnaitė 16–19 metų grupėje.

    Antroji vieta 16–19 metų amžiaus skulptūros grupėje atiteko Jogai lei Maskoliūnaitei. Moksleivius konkursui ruošė meninio ugdymo mokytoja metodininkė Jolita Bužinskienė.

    Organizatorių teigimu, tokie konkursai padeda jauniesiems kūrėjams ne tik pristatyti savo darbus tarptautinei auditorijai, bet ir mokytis reflektuoti technologijų istoriją bei jos poveikį meninei raiškai. Ignalinos mokinių pasiekimai dar kartą parodė, kad regionuose ugdomi talentai sėkmingai konkuruoja plačiame tarptautiniame kontekste.

  • Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymai dėl būsto pritaikymo žmonėms su negalia – ir per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymai dėl būsto pritaikymo žmonėms su negalia – ir per SPIS

    Kas keičiasi nuo gegužės 12 dienos

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia prašymą dėl būsto ir (ar) aplinkos pritaikymo galės pateikti ne tik įprasta tvarka, bet ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Toks sprendimas aktualus žmonėms, kuriems dėl judėjimo ar sveikatos būklės sudėtinga atvykti į įstaigą, taip pat tiems, kurie nori sutrumpinti prašymo pateikimo laiką ir dokumentus tvarkyti nuotoliniu būdu.

    Kam skirta paslauga ir ką reiškia pritaikymas

    Prašymus gali teikti gyventojai, turintys teisę į būsto pritaikymo paslaugą pagal galiojančią tvarką. Paprastai ši paslauga siejama su sprendimais, kurie padeda žmogui saugiai ir savarankiškai judėti namuose bei prie jų.

    Būsto ar aplinkos pritaikymas gali apimti įėjimo, laiptų, sanitarinių patalpų ar kitų būtinų erdvių pakeitimus, kad jie atitiktų individualius mobilumo poreikius. Sprendimų apimtis priklauso nuo konkrečios situacijos ir vertinimo.

    Kaip pateikti prašymą per SPIS

    Elektroninis prašymo pateikimas per SPIS reiškia, kad gyventojui nebereikia visų veiksmų atlikti fiziškai, o prašymo kelias tampa lengviau atsekamas. Prisijungimas prie SPIS įprastai vyksta per elektroninę atpažintį, todėl gyventojas gali pateikti informaciją saugiai ir patogiai.

    Prieš teikiant prašymą verta pasiruošti pagrindinius duomenis ir dokumentus, kurių gali prireikti vertinant poreikį: informaciją apie negalią, gyvenamąją vietą ir planuojamus pritaikymo sprendimus. Jei kyla klausimų, gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybę dėl konsultacijos, kokie dokumentai reikalingi konkrečiu atveju.

    Elektroninė galimybė teikti prašymus laikoma viena iš priemonių mažinti administracinę naštą ir didinti paslaugų prieinamumą. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį pateikimą, mažiau klaidų pildant formas ir patogesnį bendravimą dėl prašymo patikslinimų.

  • Birštone vyks funkcinės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19 ir 20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos patikrinti pasirengimą, jei sutriktų vandens ir elektros energijos tiekimas. Scenarijus apima mobilizacijos ir ekstremaliųjų situacijų atvejus, kai gyventojus reikia aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu alternatyviais būdais.

    Pratybos numatytos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Ką tikrins pratybos?

    Tokio tipo funkcinės pratybos paprastai orientuotos į realius sprendimus, o ne į teoriją: kaip būtų organizuojamas gyventojų informavimas, kur ir kaip būtų paskirstomas geriamasis vanduo, kaip užtikrinamas maisto tiekimas, jei įprasta logistika sutriktų. Taip pat vertinama, ar savivaldybė turi aiškų veiksmų planą, atsakingų institucijų sąveiką ir reikiamus resursus.

    Pratybose svarbi ir gyventojų dalis, nes praktikoje didžiausi iššūkiai kyla ne vien dėl resursų, bet ir dėl informacijos sklaidos bei žmonių srautų valdymo. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir stebėti, kaip būtų veikiama sutrikus esminėms paslaugoms.

    Renginys apie saugumą Birštone

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Jo metu bus aptariami praktiniai saugumo klausimai ir sprendimai, kuriuos gyventojai gali taikyti jau dabar.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas įvairiems sutrikimams yra kasdienio atsparumo dalis, todėl tokios pratybos padeda pastebėti silpnąsias vietas ir jas ištaisyti dar iki realios krizės. Gyventojams tai proga iš arčiau pamatyti, kaip veikia pagalbos organizavimas ir kokių veiksmų gali prireikti netikėtai nutrūkus paslaugoms.

  • Alytaus regiono savivaldybės svarsto, kaip modernizuoti vietinės rinkliavos sąskaitas ir aptarnavimą

    Gegužės 13 dieną UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) surengtame pasitarime regiono savivaldybių atstovai aptarė, kaip atnaujinti vietinės rinkliavos administravimą ir gyventojų aptarnavimą. Pagrindinis dėmesys skirtas paslaugų skaitmenizavimui, patogesniam atsiskaitymui ir greitesnei komunikacijai su mokėtojais.

    Susitikime pristatyta kryptis mažinti popierinių sąskaitų siuntimą ir dažniau rinktis skaitmeninius pranešimus. ARATC pabrėžė, kad tai galėtų mažinti administracines sąnaudas, o gyventojams suteikti paprastesnį būdą laiku gauti informaciją apie mokėjimus ir terminus.

    Bendrovė „Perlas IT“ aptarė sprendimus, kurie leistų palaipsniui pereiti prie elektroninių pranešimų, kartu išplečiant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis galimybes. Taip pat akcentuota, kad daliai gyventojų svarbu išlaikyti alternatyvas, pavyzdžiui, galimybę sąskaitas atsispausdinti „Perlo“ terminaluose.

    Kita diskusijų dalis buvo skirta klientų duomenų bazės kūrimo idėjai. Tokia sistema leistų tiksliau ir greičiau informuoti gyventojus apie mokėjimo būdus, įsiskolinimus, lengvatas, pranešimų siuntimo kanalus ir kitus svarbius pokyčius, kartu sumažinant rankinio darbo apimtis.

    Pasitarime aptartos ir dirbtinio intelekto galimybės klientų aptarnavime. Bendrovė „Novian“ pristatė DI grįstą skambučių centro sprendimą, kuris realiuoju laiku galėtų atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus lietuvių kalba apie vietinę rinkliavą, sąskaitas, mokėjimo terminus, lengvatas ir atliekų tvarkymo paslaugas.

    ARATC atstovai pabrėžė, kad modernizacija būtų orientuota į du tikslus: patogesnį gyventojų aptarnavimą ir efektyvesnį administravimą savivaldybėse. Tolimesni sprendimai priklausys nuo pasirinktų technologinių priemonių, jų diegimo kaštų bei duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo reikalavimų įvertinimo.

    UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacija

  • Senjorus Birštone suburs Gamtos išminties ratas: Nemuno krantinei kurs idėjas su DI įrankiais

    Birštone rengiama senjorams skirta kūrybinė popietė Gamtos išminties ratas, kviečianti prisidėti prie Nemuno pakrantės viešųjų erdvių vizijų. Susibūrimas yra Naujojo europinio bauhauzo festivalio programos dalis ir įtrauktas į tarptautinio projekto „GreenInCities“ veiklas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra vien diskusija ar prisiminimų pasidalijimas. Dalyviai bus kviečiami bendrai kurti sprendimų idėjas, kaip krantinė galėtų būti patogi žmogui ir kartu palanki pakrantės gyvūnams, mažinant galimus konfliktus tarp rekreacijos ir gamtos poreikių.

    Kaip vyks susibūrimas?

    Renginio metu bus pristatyta Naujojo europinio bauhauzo kryptis, akcentuojanti darną, estetiką ir įtrauktį, taip pat projekto „GreenInCities“ taikomi praktiniai įrankiai. Tai kontekstas, padedantis vietos iniciatyvas susieti su platesnėmis Europos miestų ir kurortų žalinimo tendencijomis.

    Vėliau dalyviai dirbs su parengtais žemėlapiais ir aptars, kokių pokyčių labiausiai reikia Birštono Nemuno krantinės erdvėms. Tokia metodika leidžia surinkti konkrečius pasiūlymus apie takus, poilsio zonas, priedangą nuo saulės, apšvietimą ir gamtai jautrias vietas.

    Atskira dalis bus skirta vienam Nemuno pakrantėje gyvenančiam gyvūnui geriau pažinti ir jo buveinės poreikiams aptarti. Naudojant DI įrankius bus kuriamos vizualios idėjos, kaip suderinti žmogaus poilsį ir gyvūnų gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, parenkant tinkamesnes vietas ramybės zonoms ar natūralesniems pakrantės sprendimams.

    Kodėl kviečiami būtent senjorai?

    Organizatorių teigimu, vyresnio amžiaus gyventojai dažnai turi ilgametę vietos pažinimo patirtį ir gali tiksliai įvardyti, kaip pakito pakrantė, kokios vietos buvo patogiausios skirtingoms veikloms ir kur dažniausiai kyla praktinių problemų. Tokios įžvalgos gali papildyti architektų ir planuotojų sprendimus realiais kasdienio naudojimo pavyzdžiais.

    Taip pat siekiama, kad krantinės plėtra būtų patogi visoms kartoms ir labiau atitiktų skirtingų žmonių judumo bei poilsio poreikius. Įtraukus senjorus ankstyvoje idėjų stadijoje, didėja tikimybė, kad būsimi sprendimai bus aiškesni, priimtinesni bendruomenei ir draugiškesni aplinkai.

    Renginys vyks Birštono viešojoje bibliotekoje, planuojama trukmė nuo 10.00 iki 13.30 valandos. Susibūrimą organizuoja Birštono savivaldybė ir Kauno technologijos universitetas.

  • Panevėžio rajone išrinkti meninio skaitymo konkurso „Pavasario žiedai“ laureatai: kas laimėjo?

    Konkurso scena Krekenavoje

    Gegužės 8 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko Panevėžio rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių meninio skaitymo konkursas „Pavasario žiedai“. Renginį kartu su šeimininkais organizavo Panevėžio rajono švietimo centras, o tradicija kasmet suburia jaunuosius skaitovus iš skirtingų ugdymo įstaigų.

    Konkursas tapo ne tik kalbinės raiškos švente, bet ir proga paminėti Motinos dieną. Vaikų deklamuojami eilėraščiai, išraiškingas žodis ir nuoširdumas čia svarbūs tiek pat, kiek ir galutinis komisijos sprendimas.

    Kas dalyvavo ir kaip vertino?

    Šiemet konkurse pasirodė 17 vaikų iš Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“, Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“, Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“ ir Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“. Taip pat dalyvavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“, Raguvos gimnazijos Miežiškių skyrius, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius bei Piniavos mokykla-darželis Bernatonių skyrius.

    Renginys vyko dviejose amžiaus grupėse: 4–5 metų ir 6–7 metų vaikams. Skaitovų pasirodymus vertino komisija, kurioje dirbo Panevėžio rajono švietimo centro metodininkė Vaiva Balčėtienė, Krekenavos seniūnijos vyresnioji socialinė darbuotoja Audronė Paškevičienė ir Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Skirma Juknevičienė.

    Komisijos vertinime paprastai daug reikšmės turi ne tik teksto atmintinumas, bet ir dikcija, intonacija, emocinis tikslumas bei drąsa prieš auditoriją. Organizatoriai pabrėžė, kad išrinkti geriausius buvo sudėtinga, nes visi vaikai buvo gerai pasirengę.

    Nugalėtojai dviejose amžiaus grupėse

    4–5 metų amžiaus grupėje pirmąją vietą laimėjo Iglė Bistraitė iš Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“, ją parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Diana Rankelienė. Antrąją vietą pelnė Agota Vaitekūnaitė iš Piniavos mokyklos-darželio, ją parengė mokytoja Agnė Bartoševičienė.

    Trečioji vieta šioje grupėje atiteko Godai Klimašauskaitei, taip pat iš Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“. Ugdytinę konkursui ruošė ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Donata Magylienė.

    6–7 metų amžiaus grupėje pirmąją vietą laimėjo Eva Petrulaitytė iš Piniavos mokyklos-darželio Bernatonių skyriaus, ją parengė mokytoja metodininkė Jurgita Kuncienė. Antroji vieta skirta Sofijai Karaman iš Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“, kurią parengė mokytoja Jūratė Jakubonienė.

    Trečiąją vietą užėmė Austėja Brazauskaitė iš Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“. Ją konkursui parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Griedrė Survilienė.

    Visi dalyviai apdovanoti padėkomis ir atminimo dovanomis, o prizinių vietų laimėtojai bei juos parengusios mokytojos įteikti Panevėžio rajono švietimo centro diplomai ir prizai. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Jūratė Januškienė specialiu prizu išskyrė jauniausią konkurso dalyvę Iglę Bistraitę.

    „Tokie renginiai padeda vaikams mokytis aiškiai kalbėti, klausytis ir drąsiai reikšti mintis, o bendruomenei suteikia progą susitikti ir pasidžiaugti mažųjų pastangomis“, – sakė viena iš renginio organizatorių.

    Renginio organizatoriai dėkojo vaikams, mokytojams ir tėvams už pasirengimą bei palaikymą, o konkursą palydėjo šventiška pavasarinė nuotaika ir gausūs aplodismentai. Tikimasi, kad „Pavasario žiedai“ ir toliau išliks erdve, kurioje ankstyvasis skaitymas garsiai tampa svarbia vaiko kalbinės ir emocinės raidos dalimi.

  • Nordplus „Let’s STEAM outdoors“ vizitas Panevėžio rajone: ką atsivežė Latvijos ir Estijos pedagogai

    Nordplus „Let’s STEAM outdoors“ vizitas Panevėžio rajone: ką atsivežė Latvijos ir Estijos pedagogai

    2026 metais gegužės 11 ir 12 dienomis Pažagienių mokykloje-darželyje vyko tarptautinis Nordplus projekto „Let’s STEAM outdoors“ partnerių susitikimas. Į Panevėžio rajoną atvyko 11 pedagogų iš Latvijos ir Estijos, kurie kartu su Lietuvos komanda tęsė veiklas, skirtas STEAM ugdymo idėjoms lauko aplinkoje kurti.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai išbandyti metodus, kaip priešmokyklinio amžiaus vaikams integruoti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką už klasės ribų. Pasak organizatorių, lauko erdvės leidžia vaikams mokytis per tyrinėjimą ir patirtį, o ne vien per užduotis prie stalo.

    STEAM lauke: nuo rūšiavimo iki kūrybos

    Vizito metu svečiai dalyvavo praktinėse veiklose, kurias parengė Pažagienių mokyklos-darželio pedagogai. Dalis užsiėmimų buvo orientuoti į aplinkosauginį ugdymą ir kasdienius įgūdžius, kurie vėliau natūraliai persikelia į vaikų elgesį namuose.

    Dalyviai išbandė veiklų ciklą Mokomės rūšiuoti – saugome Žemę, kuriame atliekų rūšiavimas buvo siejamas su stebėjimu, skaičiavimu ir paprastais bandymais. Taip pat pristatytas „Tvarus medžio kelias“, leidęs vaikams pažinti medžio savybes, panaudojimą ir tvarumo idėją per kūrybines konstrukcijas.

    Šios veiklos atspindi platesnę ugdymo kryptį, kai STEAM vis dažniau siejamas su tvarumu ir realiomis situacijomis. Ugdymo praktikoje tai reiškia, kad vaikai ne tik kuria ar skaičiuoja, bet ir mokosi priimti atsakingus sprendimus, diskutuoti bei dirbti komandoje.

    Mokymasis už mokyklos ribų

    Svarbi vizito dalis buvo veiklos už ugdymo įstaigos ribų, leidusios partneriams pamatyti skirtingas STEAM taikymo aplinkas. Projekto dalyviai lankėsi Naujamiesčio meno galerijoje, kur edukacijoje kūrė dekoracijas iš natūralių, ekologiškų medžiagų.

    Vėliau svečiai apsilankė Naujamiesčio lopšelyje-darželyje Bitutė, kur susipažino su STEAM ugdymui pritaikytomis vidaus ir lauko erdvėmis. Tokie vizitai leidžia palyginti skirtingus sprendimus ir greičiau pritaikyti pasiteisinusias idėjas savo įstaigose.

    Antrąją dieną delegacija vyko į bendrovę „Aukštaitijos vandenys“, kur susipažino su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo procesais. Ši patirtis tapo realaus gyvenimo pavyzdžiu, kaip mokslas ir inžinerija kasdien prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo.

    Kuo tokie vizitai svarbūs?

    Susitikimo metu projekto partneriai taip pat vedė veiklas vaikams, tarp jų ir anglų kalbos pamokas, integruodami STEAM metodus bei kūrybines užduotis. Tokia praktika padeda ugdymo turinį sieti su kalbine raiška ir skatina vaikų smalsumą per teminį mokymąsi.

    Organizatoriai tikisi, kad Lietuvoje išbandytas veiklas Latvijos ir Estijos pedagogai adaptuos savo ugdymo įstaigose, o sukaupta patirtimi dalysis su kolegomis. Kitas projekto partnerių susitikimas planuojamas Estijoje, kur bus pristatytos ir išbandomos Estijos pedagogų parengtos STEAM ugdymo lauke idėjos.

    Pažagienių mokykla-darželis, priėmęs projekto svečius, pabrėžė aktyvų partnerių įsitraukimą ir atvirumą naujoms praktikoms. Vizitą papildė kūrybinės veiklos Pragiedrulių kūrybiškumo centre ir meno stiklo studijoje „GlassRemis“, kurios sustiprino menų integravimo į STEAM svarbą.

  • Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajono savivaldybei skirta 500 000 eurų tikslinė valstybės investicija melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui ir remonto darbams. Finansavimas numatytas pagal tęstinę priemonę, skirtą valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams atnaujinti žemės savininkų ir kitų naudotojų sklypuose.

    Sprendimas įtvirtintas žemės ūkio ministro 2026 metų sausio 6 dieną įsakymu, kuriuo patvirtintas tikslinių investicijų sąrašas. Varėnos projektas orientuotas į prasčiausios būklės valstybinius melioracijos objektus, kurių nusidėvėjimas dažniausiai didina užmirkimo ir vietinių potvynių riziką.

    Kur planuojami darbai?

    Pagal parengtą investicinį projektą darbai numatyti kelių seniūnijų teritorijose. Kaniavos seniūnijoje tvarkymo darbai planuojami Ūtos, Pakuliškių, Molinės ir Kruklių kaimuose, Matuizų seniūnijoje – Urkionių ir Butvydonių kaimuose, o Varėnos seniūnijoje – Pakaršio kaime.

    Kaniavos seniūnijoje planuojama rekonstruoti 9,1 kilometro griovių ir 6 pralaidas, Matuizų seniūnijoje – 4,7 kilometro griovių, 6 pralaidas ir tiltą. Varėnos seniūnijoje numatyta rekonstruoti siurblinę, kuri paprastai yra kritinis elementas teritorijose, kur vandens perteklius turi būti pašalinamas mechaniniu būdu.

    Kodėl melioracija vėl tampa prioritetu?

    Melioracijos tinklai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, o jų būklė prastėja dėl nusidėvėjimo ir nepakankamų investicijų. Pralaidos, grioviai, tiltai ir siurblinės daro tiesioginę įtaką tam, kaip greitai po liūčių ar pavasario polaidžio pasišalina vanduo, todėl jų gedimai gali lemti užmirkusius laukus, prastesnį kelių pralaidumą ir žalas infrastruktūrai.

    Pastaraisiais metais dažnėjant intensyvioms liūtims ir staigiems kritulių pikams, savivaldybėms ypač aktualu prioritetą teikti avarinės būklės objektams. Tokie projektai dažniausiai duoda greičiausią efektą, nes pagerina vandens nuvedimą konkrečiuose probleminiuose ruožuose.

    Kada darbai turėtų prasidėti?

    Preliminariai numatyta, kad rekonstravimo darbai vyks 2026 metų trečią ir ketvirtą ketvirčiais. Tikslesni terminai priklausys nuo techninių sprendinių, viešųjų pirkimų eigos ir rangos darbų organizavimo.

    Įgyvendinus projektą tikimasi pagerinti melioracijos sistemos patikimumą ir sumažinti rizikas teritorijose, kuriose užmirkimas kartojasi. Savivaldybei tai taip pat reiškia mažiau avarinių situacijų ir aiškesnį planą, kaip nuosekliai tvarkyti problemiškiausius valstybei priklausančius objektus.

  • Marcinkonių stoties galerijoje – Algirdo Jako paroda „Grandininė plokštė“: technika ir nerimo epocha

    Marcinkonių stoties galerijoje – Algirdo Jako paroda „Grandininė plokštė“: technika ir nerimo epocha

    Gegužės 24 dieną, 13 valandą Marcinkonių stoties galerijoje (Kastinio g. 1C, Marcinkonys) atidaroma Algirdo Jako personalinė paroda „Grandininė plokštė“. Parodoje pristatomi darbai aliuminio plokštėse, kuriose susipina mechanikos detalės, skaitmeninių įrenginių nuorodos ir laiko žymės.

    Kūriniai konstruojami iš pieštų fragmentų ir veržtais tvirtinamų siluetų, primenančių ir industrinį paviršių, ir įrenginių vidų. Menininko kuriamas žvilgsnis sąmoningai „nežmogiškas“: jis primena drono trajektoriją ar akimirką, kai krentantis telefonas fiksuoja paskutinį kadrą.

    Laikas iki silicio revoliucijos?

    Parodos pavadinime užkoduota įtampa tarp grandinės, plokštės ir jungties: mechaninis amžius čia ne nyksta, o bando eiti greta tranzistorių ir mikroschemų. Darbuose išryškėja kūno ir technologijos persidengimas, kai detalės ima priminti žmogaus siluetą, o organiškos formos virsta ikonų ir schemų kalba.

    Ši įtampa rezonuoja su platesne šiuolaikinio meno kryptimi, kurioje technologijų kasdienybė analizuojama ne kaip patogumas, o kaip patirtis, kelianti nerimą, sekimo jausmą ir nuolatinę savistabą. Tokiuose pasakojimuose DI ir duomenų kultūra neretai tampa fonu klausimams apie kūno „permatomumą“, elgsenos matavimą ir tai, kaip įpročiai pamažu virsta rodikliais.

    Vieta, kuri keičia kūrinius

    Marcinkonių geležinkelio stoties aplinka parodai suteikia papildomą sluoksnį: čia technologijos tema susitinka su infrastruktūra, judėjimu ir senesnių mechanizmų logika. Pats menininkas pabrėžia tiesioginį ryšį su savo studija Vilniaus geležinkelio stotyje, Bėgių parke, todėl darbų eksponavimas stotyje tampa ne tik estetiniu, bet ir geografiniu ryšiu.

    Naujasis kontekstas nukreipia dėmesį į rankų darbą ir į tai, kaip skaitmeniniai procesai realybėje remiasi fiziniu veiksmu, įrankiais, varžtais, plokštėmis. Tokia perspektyva leidžia parodą skaityti ir kaip pasakojimą apie technologijų istoriją, kur nauja ne panaikina sena, o su ja susiklijuoja, kartais trūkinėdama.

    Kas kuria parodą ir kada ją aplankyti

    Algirdas Jakas gyvena Vilniuje, yra studijavęs grafiką Vilniaus dailės akademijoje ir skulptūrą Hamburgo menų universitete HFBK. Jo meninė praktika orientuota į nerimo ir savidiagnozės formų tyrimą, pasitelkiant su hobiais ar terapine veikla siejamas medžiagas ir technikas, taip pat DIY estetiką.

    Parodos kuratorė yra Milda Dainovskytė, dizainą kūrė Inga Navickaitė-Drąsutė, parodos budėtojai-edukatoriai – Laura Garbštienė ir Šarūnas Šimkus. Galeriją kuruoja Laura Garbštienė, o paroda yra projekto „Parodų ciklas Marcinkonių stoties galerijoje 26“ dalis.

    Paroda veikia nuo 2026 metų gegužės 24 dienos iki birželio 14 dienos. Aplankyti ją galima šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 iki 17 valandos, arba iš anksto susitarus telefonu 061416255.