CP v2

Category: Regionai

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasinaudojo daugiau nei 72 tūkst. žmonių

    Pagalba, kuri pasiekia visą Lietuvą

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo, o jo teikiama pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius šalies gyventojų. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, jos bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio.

    Pagrindinis tikslas – stiprinti prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, kad sunkumai būtų sprendžiami anksčiau, nelaukiant, kol krizė peraugs į ilgalaikes problemas. Praktikoje tai reiškia lengviau prieinamas paslaugas ir platesnį specialistų tinklą savivaldybėse.

    Kokias paslaugas galima gauti?

    Kompleksinės paslaugos šeimai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugos nemokamos, o žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, bet kelias tarpusavyje derančias paslaugas.

    Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks modelis orientuotas į realų kasdienį pritaikomumą: ne tik emocinę paramą, bet ir konkrečius įrankius bendravimui, konfliktų sprendimui, tėvystės įgūdžiams ar streso valdymui.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Rezultatai ir aktualios temos

    Remiantis 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos pavyksta pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per projekto laikotarpio dalį skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų, o bendra suteiktų paslaugų apimtis siekia beveik 900 000 valandų. Kad pagalba būtų pasiekiama ir tiems, kuriems trukdo logistika ar šeiminės aplinkybės, tam tikrais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ir užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelė dalis užklausų susijusi su skyrybomis, šeimos konfliktais, priklausomybių įveikimu, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimu. Prevencinis požiūris šiose srityse ypač svarbus, nes laiku suteikta pagalba gali sumažinti ilgalaikių pasekmių tikimybę ir poreikį vėliau taikyti intensyvesnes intervencijas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    Kas koordinuoja ir kur kreiptis

    Projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Toks partnerystės modelis leidžia paslaugas pritaikyti vietos poreikiams ir išlaikyti vienodą paslaugų prieinamumo principą skirtinguose regionuose.

    Kiekvienoje savivaldybėje paslaugas koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl konsultacijų ir registracijos. Gyventojams tai yra pagrindinis kontaktinis taškas, padedantis greičiau suprasti, kokia pagalba šiuo metu tinkamiausia.

  • Gegužės 19 dieną startuoja prašymai būsto paramai: kas suspės gauti kompensaciją ir subsidiją

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Ji apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymai bus priimami ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki kol pasibaigs kvietimui skirta lėšų suma. Ministerija pabrėžia, kad užsidarius kvietimui vėliau pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Kiek lėšų skiriama kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatyta apie 5,6 mln. eurų. Ministerija atkreipia dėmesį, kad realus priimtų sprendimų skaičius priklausys nuo pateiktų prašymų apimties ir konkrečių pareiškėjų situacijų.

    Jeigu prašymų teikimo metu paaiškėtų, kad lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs kvietimo pabaigą. Tai reiškia, kad kvietimas gali baigtis ir anksčiau nei 16.00 valandą.

    Kur ir kaip teikti prašymą?

    Šiais metais prašymus bus galima pateikti ir per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Ministerija akcentuoja, kad elektroninis pateikimas turėtų sutrumpinti procesą ir sumažinti poreikį vykti į įstaigas.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ragina gyventojus, atitinkančius reikalavimus, pasinaudoti galimybe. Pasak jos, galimybė teikti prašymus per SPIS turėtų būti patogesnė daliai pareiškėjų.

    „Šiemet sukurta galimybė teikti prašymus per SPIS padaro šią procedūrą paprastesnę“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat numatyta sąlyga dėl turimo būsto: pareiškėjai negali turėti ar per pastaruosius 5 metus būti turėję gyvenamojo būsto. Išimtis taikoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, tačiau jei jis nepritaikytas poreikiams, parama gali būti skiriama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį. Ministerija primena, kad kiekvienas atvejis vertinamas pagal teisės aktuose įtvirtintas sąlygas ir pateiktus duomenis.

    Gyventojams patariama dar prieš kvietimo pradžią įsivertinti, ar atitinka pajamų, turto ir būsto turėjimo kriterijus, ir pasiruošti reikalingą informaciją. Kadangi kvietimas trunka vieną dieną ir gali baigtis anksčiau dėl lėšų limito, praktikoje svarbus tampa ir pateikimo greitis.

  • Švenčionių rajono meras sveikina Tarptautinės šeimos dienos proga: ką ši data primena šiandien

    Tarptautinė šeimos diena

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė mero sveikinimą Tarptautinės šeimos dienos proga. Ši diena kasmet minima gegužės 15 dieną ir primena, kad šeima išlieka svarbiausia bendruomenės atrama tiek kasdienybėje, tiek krizių metu.

    Tarptautinę šeimos dieną Jungtinės Tautos įtvirtino siekdamos atkreipti dėmesį į šeimų gerovę, jų socialinę ir ekonominę situaciją bei valstybės vaidmenį kuriant šeimai palankią aplinką. Skirtingose šalyse ši data siejama ir su viešomis iniciatyvomis, skatinančiomis tarpusavio supratimą, pagarbą ir pagalbą artimiausiems.

    Kodėl ši diena svarbi savivaldybėms

    Savivaldybių lygmeniu šeimos tema dažnai atsispindi per paslaugas, kurios realiai paliečia žmonių gyvenimą: vaikų ugdymą, socialinę paramą, pagalbą patiriančioms sunkumus šeimoms, dienos centrų veiklą. Būtent vietos institucijos dažniausiai yra pirmasis taškas, į kurį kreipiamasi dėl konsultacijų ar pagalbos.

    Pastaraisiais metais didesnis dėmesys skiriamas ir emocinei gerovei, smurto artimoje aplinkoje prevencijai, pagalbai auginantiems vaikus su specialiaisiais poreikiais. Savivaldybėms tai reiškia ne tik finansinius sprendimus, bet ir partnerystę su mokyklomis, sveikatos priežiūros įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Kas dažniausiai akcentuojama sveikinimuose

    Oficialiuose sveikinimuose Tarptautinės šeimos dienos proga paprastai pabrėžiama bendrystė, tarpusavio pagarba, rūpestis vaikais ir vyresniais šeimos nariais. Taip pat primenama apie paprastus, bet reikšmingus dalykus: skiriamą laiką artimiesiems, susikalbėjimą ir palaikymą.

    Švenčionių rajono mero sveikinimas šiai progai tampa ir simboline proga priminti, kad šeimos stiprybė dažnai gimsta kasdieniuose sprendimuose. Nuo to, kiek esame linkę išgirsti vieni kitus ir padėti, priklauso ne tik šeimos mikroklimatas, bet ir platesnės bendruomenės atsparumas.

  • Meras sveikina Vaikų gynimo dieną: ko šiemet labiausiai reikia vaikams ir šeimoms Švenčionyse

    Švenčionių rajono savivaldybės meras Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga kreipėsi į rajono vaikus, jų tėvus, globėjus ir visus, kas kasdien prisideda prie vaikų gerovės. Sveikinime pabrėžta, kad vaikystė turi būti saugi, oriai aprūpinta ir kupina galimybių augti.

    Tarptautinė vaikų gynimo diena kasmet minima birželio 1 dieną ir primena ne tik šventę, bet ir atsakomybę už vaiko teises. Lietuvoje vaiko teisių apsaugą koordinuoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, o savivaldybėms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant paslaugų prieinamumą šeimoms.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama emocinei vaikų sveikatai, patyčių prevencijai ir saugumui skaitmeninėje erdvėje. Specialistai pabrėžia, kad vaikams svarbiausia stabilumas, suaugusiųjų dėmesys ir aiškios ribos, o šeimoms reikalinga laiku suteikiama psichologinė ir socialinė pagalba.

    Savivaldybėms aktualu ne tik šventinių renginių organizavimas, bet ir ilgalaikės priemonės: kokybiškas ugdymas, užimtumas po pamokų, sporto ir kultūros veiklos, vaikų dienos centrų paslaugos. Tokios priemonės padeda mažinti socialinę atskirtį ir stiprina bendruomenės ryšį.

    Sveikinime akcentuota, kad kiekvienas vaikas turi jaustis matomas ir išgirstas, o suaugusieji privalo kurti aplinką, kurioje vaiko interesai būtų pirmoje vietoje. Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga bendruomenė kviečiama neapsiriboti simboliniais žodžiais, o kasdieniais veiksmais prisidėti prie vaikų saugumo ir gerovės.

  • Gegužės 15 dieną minima Šeimos ir Vaiko diena: kodėl ši data svarbi ir ką ji primena

    Gegužės 15 dieną minima Šeimos ir Vaiko diena: kodėl ši data svarbi ir ką ji primena

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, o Lietuvoje ši data neretai siejama ir su Vaiko dienos paminėjimais įvairiose bendruomenėse. Tai proga ne tik pasveikinti artimuosius, bet ir priminti, kad šeimos gerovė tiesiogiai susijusi su vaikų saugumu, emocine sveikata ir galimybėmis augti.

    Tarptautinę šeimos dieną Jungtinės Tautos įtvirtino siekdamos atkreipti dėmesį į šeimos reikšmę visuomenei ir į iššūkius, su kuriais susiduria tėvai bei vaikai. Pastaraisiais metais šios temos vis dažniau aptariamos per psichologinės gerovės, darbo ir šeimos derinimo, demografijos ir skurdo rizikos prizmę.

    Kas šiandien kelia didžiausius iššūkius?

    Lietuvoje šeimų kasdienybę veikia keli ryškūs veiksniai: pragyvenimo kaštai, paslaugų prieinamumas regionuose ir augantis emocinės sveikatos problemų matomumas. Specialistai pabrėžia, kad vaikų gerovei svarbu ne tik materialinis stabilumas, bet ir suaugusiųjų dėmesys, aiškios ribos bei saugi aplinka.

    Vaiko teisių apsaugos praktikoje akcentuojama ankstyvoji pagalba šeimai, kai sunkumai sprendžiami dar iki krizės. Tam svarbus mokyklos, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir savivaldybės bendradarbiavimas, nes vienos grandies pastangų dažnai nepakanka.

    Ką verta padaryti per šią dieną?

    Šeimos ir Vaiko dienos minėjimas gali būti paprastas, bet prasmingas: skirti laiko pokalbiui, bendram pasivaikščiojimui ar susitarimui dėl mažų kasdienių pokyčių namuose. Tėvams dažnai padeda ir sąmoningas dėmesys rutinai, miegui, ekranų laikui bei tarpusavio susitarimams, kurie mažina konfliktų tikimybę.

    Ši data taip pat primena, kad šeimos stiprinimas yra ne vien asmeninis reikalas, bet ir bendruomenės bei valstybės atsakomybė. Ilgalaikiai sprendimai susiję su prieinama pagalba tėvams, kokybiškomis ugdymo ir sveikatos paslaugomis bei aplinka, kurioje vaikas jaučiasi išgirstas ir saugus.

  • Kupiškio savivaldybė skelbia papildomą vaikų stovyklų finansavimą: paraiškas priima iki gegužės 22 dienos

    Kupiškio savivaldybė skelbia papildomą vaikų stovyklų finansavimą: paraiškas priima iki gegužės 22 dienos

    Kupiškio rajono savivaldybė paskelbė papildomą mokinių ir vaikų laisvalaikio projektų finansavimo konkursą. Jo tikslas – sudaryti daugiau galimybių prasmingam užimtumui ir poilsiui per mokinių atostogas, organizuojant dienines, stacionarias ar turistines stovyklas savivaldybės teritorijoje.

    Konkursas skirtas Kupiškio rajone gyvenantiems ir arba ugdomiems vaikams, o veiklos turi vykti tik tomis mokinių atostogų dienomis, kurios numatytos tų mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose, tvirtinamuose švietimo, mokslo ir sporto ministro. Savivaldybė pabrėžia, kad veiklos negali dubliuoti jau iš kitų šaltinių finansuojamų užimtumo iniciatyvų.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje veikiantys juridiniai asmenys, kurių nuostatuose ar įstatuose įteisinta vaikų neformaliojo švietimo veikla. Taip pat dalyvauti gali laisvieji mokytojai, jei jų planuojamos veiklos atitinka konkurso sąlygas.

    Minimalus projekto veiklose dalyvaujančių vaikų skaičius – 15. Jei planuojama organizuoti poilsį vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tokios grupės dydis turi būti ne mažesnis kaip 6 vaikai.

    Reikalavimai stovyklų organizatoriams

    Vienai 15 vaikų grupei turi būti užtikrintas bent vienas su vaikais dirbantis asmuo. Savivaldybė akcentuoja, kad su vaikais dirbantys asmenys turi būti įgiję pedagoginį išsilavinimą arba teisės aktų nustatyta tvarka išklausę pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.

    Taip pat būtina turėti galiojantį teisėto darbo su vaikais patvirtinimą QR kodu. Stacionarioms stovykloms su nakvyne taikomas papildomas reikalavimas – pateikti higienos pasą, leidžiantį vykdyti stovyklų veiklą.

    Kiek lėšų liko ir iki kada teikti?

    Šiam papildomam kvietimui numatyta likusi suma mokinių ir vaikų laisvalaikio projektams finansuoti – 981 euras. Savivaldybė nurodo, kad negalima teikti paraiškų toms veikloms, kurioms šiais metais finansavimas jau buvo skirtas.

    Dokumentus Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 22 dienos. Savivaldybė taip pat įspėja, kad komisija, derindama skirtingų projektų grafikus ir siekdama sudaryti galimybę vaikams dalyvauti daugiau nei vienoje veikloje, gali pasiūlyti koreguoti projekto įgyvendinimo datas.

    „Komisija, atsižvelgdama į projektų pareiškėjų nurodytas veiklų įgyvendinimo datas, gali siūlyti kitas projekto įgyvendinimo datas. Pareiškėjui nesutikus, projektas gali būti nefinansuojamas“, – nurodoma konkurso aprašo sąlygose.

  • Lazdijų rajono taryboje permainos: po sudėties pokyčių priesaiką davė Sigita Lenauskienė

    Lazdijų rajono taryboje permainos: po sudėties pokyčių priesaiką davė Sigita Lenauskienė

    Lazdijų rajono savivaldybės taryboje įvyko sudėties pokyčiai: 31-ajame tarybos posėdyje priesaiką davė Sigita Lenauskienė ir vėl prisijungė prie tarybos darbo. Po priesaikos ji įgijo visas tarybos nario teises ir pareigas.

    S. Lenauskienė į tarybą buvo išrinkta kadencijos pradžioje, tačiau naujas mandatas jai suteiktas po pasikeitusios tarybos sudėties. Pasikeitimai įvyko Vyriausiajai rinkimų komisijai patenkinus tarybos narės I. Šaparauskienės prašymą nutraukti įgaliojimus prieš terminą.

    Mandatas S. Lenauskienei skirtas pagal Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų sąrašą. Tokia procedūra taikoma savivaldos rinkimuose, kai tarybos narys pasitraukia anksčiau laiko, o jo vieta atitenka tos pačios politinės jėgos sąrašo kandidatui, turinčiam teisę perimti mandatą.

    Tokie pasikeitimai paprastai reiškia, kad taryboje gali keistis komitetų sudėtis, darbo krūviai ir atsakomybės sritys, ypač jei pasitraukęs narys ėjo pareigas komitetuose ar darbo grupėse. Artimiausiuose posėdžiuose sprendžiama, prie kurių tarybos veiklų S. Lenauskienė bus priskirta ir kokiose srityse dirbs aktyviausiai.

    Savivaldybės taryba yra pagrindinė vietos savivaldos institucija, priimanti sprendimus dėl biudžeto, strateginių programų, viešųjų paslaugų ir savivaldybės turto valdymo. Todėl kiekvienas sudėties pasikeitimas turi reikšmę ir tarybos darbotvarkės tęstinumui, ir politiniams balsų santykiams priimant sprendimus.

  • „Panevėžio energija“ pradeda hidraulinius bandymus: gegužę–liepą daliai gyventojų dings karštas vanduo

    „Panevėžio energija“ pradeda hidraulinius bandymus: gegužę–liepą daliai gyventojų dings karštas vanduo

    Pasibaigus šildymo sezonui AB „Panevėžio energija“ pradeda centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų hidraulinius bandymus. Bendrovė nurodo, kad darbai planuojami gegužės–liepos mėnesiais, o jų metu daliai vartotojų laikinai bus nutrauktas šilumos ir karšto vandens tiekimas.

    Hidrauliniai bandymai kasmet atliekami tam, kad prieš kitą šildymo sezoną būtų patikrintas vamzdynų stiprumas ir sandarumas. Taip siekiama iš anksto aptikti silpnas, susidėvėjusias ar korozijos paveiktas vietas ir jas sutvarkyti dar iki didžiausių apkrovų žiemą.

    Ką reiškia hidrauliniai bandymai?

    Bandymų metu į šilumos tinklus paduodamas didesnis nei įprastai slėgis, todėl greičiau išryškėja galimi vamzdynų pažeidimai. Aptikus defektus, organizuojami būtini remonto darbai, kad vėliau būtų išvengta netikėtų avarijų ir šilumos tiekimo sutrikimų šildymo sezono metu.

    Bendrovė pabrėžia, kad karšto vandens ir šilumos tiekimas stabdomas dėl saugumo: padidinto slėgio neatlaikytų pastatų šilumos punktų įranga bei kai kurios vidaus sistemos. Laikinas atjungimas laikomas mažesniu nepatogumu nei galimi gedimai šaltuoju metų laiku.

    Kur ir kada nebus karšto vandens?

    Konkrečios teritorijos ir tikslios dienos, kada vartotojams bus laikinai nutrauktas tiekimas, skelbiamos AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje. Bendrovė taip pat informuoja, kad likus 10 dienų iki bandymų pranešimai pateikiami savivaldybių svetainėse, o gyventojai papildomai informuojami SMS žinutėmis.

    Norintys gauti pranešimus kviečiami atnaujinti kontaktinius duomenis ir patikslinti telefono numerį arba el. pašto adresą. Tai galima padaryti telefonu, el. paštu arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių savo mieste.

    Kodėl tai svarbu prieš žiemą?

    Šilumos tinklų patikra ir prevencinis remontas leidžia sumažinti gedimų tikimybę, kai šilumos poreikis didžiausias. Reguliari tinklų priežiūra taip pat prisideda prie mažesnių šilumos nuostolių trasose ir efektyvesnio energijos naudojimo.

    AB „Panevėžio energija“ ragina gyventojus iš anksto pasitikrinti skelbiamus grafikus ir planuoti kasdienius poreikius atsižvelgiant į laikinus tiekimo ribojimus. Bendrovė akcentuoja, kad tokie darbai yra planinė ir būtina infrastruktūros parengimo šaltajam sezonui dalis.

    „Hidrauliniai bandymai padeda laiku nustatyti vamzdynų defektus ir išvengti avarijų, kurios šildymo sezono metu sukeltų kur kas didesnių nepatogumų“, – teigiama AB „Panevėžio energija“ pranešime.

  • Lazdijų tarybos posėdis: priimti 56 sprendimai, nuo kapinių plėtros iki mokyklų klasių komplektų

    Lazdijų tarybos posėdis: priimti 56 sprendimai, nuo kapinių plėtros iki mokyklų klasių komplektų

    Lazdijų rajono savivaldybės 10-oji taryba 31-ajame posėdyje apsvarstė 56 klausimus ir priėmė sprendimų paketą, kuris palies tiek kasdienes paslaugas, tiek ilgalaikį rajono planavimą. Tarp svarbiausių temų – švietimo tinklas, atliekų tvarkymas, teritorijų planavimas ir projektai, orientuoti į investicijų pritraukimą.

    Posėdyje priesaiką davė ir prie tarybos darbo vėl prisijungė Sigita Lenauskienė. Tokie pasikeitimai tarybos sudėtyje paprastai reiškia, kad sprendimų priėmimo procesuose grįžta tęstinumas komitetuose ir balsavimuose, o daliai klausimų gali būti perskirstytos atsakomybės.

    Taip pat nuspręsta suteikti Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardą Vytautui Žukauskui. Savivaldybė sprendimą grindė jo ilgamečiu indėliu į kultūros puoselėjimą, kūrybinę veiklą ir iniciatyvas, kurios, pasak tarybos, prisidėjo prie Veisiejų krašto žinomumo Lietuvoje ir už jos ribų.

    Taryba pritarė 2025 metų veiklos ataskaitoms, apimančioms savivaldybės, administracijos ir savivaldybės įstaigų darbą. Tokie dokumentai savivaldybių praktikoje tampa pagrindu vertinant, ar įgyvendinami strateginiai tikslai, ir kokių korekcijų reikia planuojant kitų metų biudžeto prioritetus.

    Švietimo srityje patvirtinti 2026–2027 mokslo metų klasių komplektai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bei mokinių skaičius rajono mokyklose. Šie sprendimai paprastai susiję su demografinėmis tendencijomis ir finansavimu, nes nuo mokinių skaičiaus priklauso mokyklų tinklo planavimas, pedagogų poreikis ir ugdymo organizavimas.

    Gyventojams aktualūs pokyčiai numatyti ir paslaugų įkainių srityje: patvirtinti atnaujinti VšĮ „Lazdijų kultūros centras“ ir VšĮ „Lazdijų švietimo centras“ teikiamų atlygintinų paslaugų įkainiai. Savivaldybė tokius sprendimus dažniausiai sieja su sąnaudų pokyčiais bei paslaugų prieinamumo išlaikymu, todėl galutinis poveikis gyventojams priklausys nuo konkrečių kainų ir taikomų lengvatų.

    Atliekų tvarkymo srityje patvirtinta atliekų turėtojų ginčų ir skundų nagrinėjimo tvarka, taip pat atnaujintos Lazdijų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Tokie pakeitimai dažniausiai skirti aiškesniam procesui, kai gyventojai ginčija sąskaitas, konteinerių aptarnavimą ar rūšiavimo reikalavimus, o savivaldybei – mažinti interpretacijų ir nesusipratimų riziką.

    Teritorijų planavimo darbotvarkėje – Lazdijų rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimas ir Veisiejų miesto teritorijos bendrojo plano rengimo pradžia. Bendrieji planai nubrėžia plėtros kryptis, nustato prioritetus infrastruktūrai ir apsaugo teritorijas, kuriose svarbios gamtinės ar kultūrinės vertės, todėl tokie sprendimai paprastai daro įtaką tiek statyboms, tiek investicijų pritraukimui.

    Atsižvelgus į bendruomenės, seniūnaičių ir parapijos nuomonę, pritarta Šventežerio civilinių kapinių plėtrai prie esamų kapinių miestelyje. Savivaldybės sprendimą siejo su siekiu išsaugoti gyventojams svarbią, lengvai pasiekiamą laidojimo vietą, o tolesni veiksmai paprastai apima projektavimą ir žemės tvarkymo procedūras.

    Posėdyje pritarta ir dalyvavimui projektuose, susijusiuose su infrastruktūros plėtra bei visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumu. Savivaldybė planuoja dalyvauti projekte „Elektros infrastruktūros plėtra investicijų pritraukimui Lazdijų rajone“, o Lazdijų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras – projekte, orientuotame į integruotas, mokslu pagrįstas paslaugas tikslinėms grupėms.

    Galiausiai patikslinta Lazdijų miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategija, kuri, savivaldybės teigimu, leistų pritraukti papildomą finansavimą gyventojų švietimui civilinės saugos klausimais. Pastaraisiais metais savivaldybėse ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti pasirengimui ekstremalioms situacijoms, todėl strateginiai dokumentai vis dažniau numato informavimo, mokymų ir bendruomenių įtraukimo priemones.

  • Panevėžio vyskupijos šimtmetis Kupiškyje: konferencijoje aptartos istorijos ir tikėjimo pamokos

    Panevėžio vyskupijos šimtmetis Kupiškyje: konferencijoje aptartos istorijos ir tikėjimo pamokos

    Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos konferencijų salėje gegužės 15 dieną surengta konferencija „Šimtas metų Dievo keliu“, skirta Panevėžio vyskupijos šimtmečiui paminėti. Renginį organizavo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapija, o į diskusijas ir paskaitas susirinko dvasininkai, akademinės bendruomenės atstovai bei vietos gyventojai.

    Konferenciją atidarė Kupiškio dekanato dekanas Mindaugas Šakinis, pabrėžęs sukakties reikšmę ne tik tikintiesiems, bet ir visam regionui. Pasak jo, per šimtmetį vyskupija tapo nuoseklaus bendruomeniškumo, tarnystės ir tikėjimo tęstinumo ženklu, kurio patirtys aktualios ir šiandien.

    Akcentai apie bendruomenės vaidmenį

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Sveikinimo kalboje jis išskyrė, kad tokios iniciatyvos padeda išlaikyti ryšį su krašto istorija, stiprina kultūrinį ir dvasinį gyvenimą, o bažnyčia daugeliui bendruomenių tradiciškai buvo ir išlieka telkianti atrama.

    Konferenciją moderavo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Moderatorės vedamas renginio formatas leido derinti istorines įžvalgas su praktiniais klausimais, aktualiais šių dienų visuomenei ir parapijoms.

    Pranešimai: nuo istorijos iki kasdienės etikos

    Konferencijoje skaityti pranešimai apėmė platų temų spektrą: nuo Lietuvos bažnytinės provincijos kūrimosi iki šiandienos socialinių ir moralinių dilemų. Pranešėjai akcentavo, kad Bažnyčios istorija Lietuvoje glaudžiai persipina su švietimu, socialine pagalba, kultūros paveldu ir vietos tapatybe.

    Pal. Jurgio Matulaičio draugijos ses. Viktorija Plečkaitytė MVS pristatė temą apie palaimintojo Jurgio Matulaičio vaidmenį, kalbėdama apie atsinaujinimo idėjas ir institucinius pokyčius. Ši kryptis išryškino, kaip dvasiniai lyderiai prisidėjo prie Bažnyčios struktūros stiprinimo bei visuomenės telkimo sudėtingais istoriniais laikotarpiais.

    „Carito“ kapelionas, Vilniaus arkivyskupijos monsinjoras teol. lic. Žydrūnas Vabuolas pranešime kėlė kasdienį, bet visuomet jautrų klausimą apie išmaldą ir pagalbos prasmę. Dėmesys buvo nukreiptas į atsakomybę, orumą ir tai, kaip pagalba gali tapti ne vien momentiniu gestu, bet ilgalaikio solidarumo išraiška.

    VDU Teologijos fakulteto dėstytojas kun. dr. Mozė Mitkevičius kalbėjo apie biblinį pažadą ir palaiminimo sampratą, akcentuodamas, kad religiniai tekstai dažnai interpretuojami kaip bendruomenės kūrimo ir atsakomybės kvietimas. Pranešime aptarta, kaip tikėjimo tradicija formuoja vertybinius pasirinkimus ir viešąjį gyvenimą.

    Istorikė-muziejininkė Aušra Jonušytė pristatė Kupiškio bažnyčios istoriją, aptardama kunigus fundatorius ir architektūrinį paveldą. Ši tema konferencijoje tapo tiltu tarp dvasinės istorijos ir materialios kultūros, primenant, kad sakraliniai pastatai dažnai yra ir vietos istorijos dokumentai.

    Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto sinodiškumo misionierius kun. dr. Gediminas Jankūnas pranešime analizavo katalikiško veikimo tradiciją ir sinodiškumo sampratą Panevėžio vyskupijoje. Aptarta, kaip bendruomenių įsitraukimas ir dialogas tampa svarbiais veiksniais sprendžiant šiandienos pastoracinius bei socialinius iššūkius.

    Šimtmetis kaip gyvas procesas

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad konferencija tapo ne vien iškilmingu minėjimu, bet ir erdve apmąstyti, kaip Panevėžio vyskupijos patirtis gali būti aktuali dabarties bendruomenėms. Šimtmetis pristatytas kaip gyvas procesas, kuriame istorijos atmintis dera su šiandienos poreikiais.

    Konferencijos pabaigoje dėkota pranešėjams, organizatoriams ir dalyviams už bendrystę bei prasmingas įžvalgas. Pasak renginio rengėjų, tokie susitikimai stiprina ryšius tarp parapijų, ugdo dialogą ir primena, kad regiono dvasinis gyvenimas gali būti matomas ir kaip kultūrinės tapatybės dalis.

    Organizatoriai taip pat priminė, kad renginio akimirkos užfiksuotos nuotraukose, kurios skelbiamos savivaldybės socialinių tinklų kanaluose. Taip siekiama, kad konferencijos turinys ir sukakties minėjimo nuotaika pasiektų ir tuos, kurie dalyvauti negalėjo.