CP v2

Category: Regionai

  • Palanga kviečia Gedulo ir vilties dieną: tylos minutė, Mišios ir atminties valanda prie kryžiaus

    Birželio 14 dieną Palangoje vyks Gedulo ir vilties dienos minėjimas, skirtas pagerbti sovietinių represijų, trėmimų ir netekčių paliestus žmones. Miesto bendruomenė kviečiama sustoti, prisiminti istorines patirtis ir kartu išlaikyti gyvą atmintį apie laisvės kainą.

    Gedulo ir vilties diena Lietuvoje kasmet primena 1941 metais prasidėjusius masinius gyventojų trėmimus, kai tūkstančiai žmonių buvo prievarta išvežti į atokius Sovietų Sąjungos regionus. Istorikų vertinimu, represijos palietė įvairias visuomenės grupes, o tremties patirtys iki šiol išlieka svarbia kolektyvinės atminties dalimi.

    Minėjimo Palangoje programa prasidės 11.59 valandą visuotine Tylos minute. Ji skirta asmeniniam susikaupimui ir pagarbos išraiškai visiems, kurie neteko namų, artimųjų ar galimybės gyventi laisvoje šalyje.

    12 valandą bus aukojamos šv. Mišios Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir ieškoti vidinės stiprybės bei bendrystės, kuri padeda išlaikyti pagarbą žmogaus orumui.

    13.15 valandą vyks atminties valanda prie Tremtinių kryžiaus Vytauto gatvėje 31. Ši vieta Palangoje tapo simboliniu tašku, primenančiu tremtinių ir politinių kalinių likimus, o renginyje tradiciškai akcentuojama pareiga perduoti istorinę patirtį jaunajai kartai.

    Renginių organizatoriai kviečia palangiškius ir miesto svečius dalyvauti minėjime, skirti laiko susikaupimui ir prisidėti prie istorinės atminties puoselėjimo. Gedulo ir vilties dienos prasmė apima ne tik gedulą, bet ir viltį, kurią žmonės išsaugojo net sunkiausiomis aplinkybėmis.

  • Palangoje – muzikinis savaitgalis Kurhauze: nemokami koncertai ir džiazo finalas

    Palanga paskutinį gegužės savaitgalį kviečia į koncertų ciklą Kurhauze, kuriame susitinka klasika, sakralinė muzika ir džiazas. Per tris dienas numatyti trys skirtingi vakarai, skirti tiek šeimoms, tiek ieškantiems ramesnės kultūrinės alternatyvos kurorte.

    Programa startuoja gegužės 28 dieną 16 valandą jaunųjų pianistų koncertu Muzikos tiltai. Kurhauzo koncertų salėje pasirodys Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokiniai, o klausytojams renginys bus nemokamas.

    Gegužės 29 dieną 18.30 valandą Palangoje koncertuos Karlo Gustavo motetų choras iš Karlshamno Švedijoje. Kolektyvas, puoselėjantis daugiau nei šimtmečio chorinės muzikos tradiciją, pristatys sakralinės muzikos programą, apimančią skirtingas epochas ir stilistikas.

    Programoje žadami kūriniai nuo Felixo Mendelssohno iki šiuolaikinių autorių, tarp jų ir Vytauto Miškinio. Organizatoriai akcentuoja, kad choras gastroliuoja įvairiose Europos šalyse ir išsiskiria emocionaliu atlikimu bei jautriu erdvių išnaudojimu, o šis koncertas taip pat nemokamas.

    Muzikinį savaitgalį gegužės 30 dieną 18 valandą užbaigs džiazo vakaras, kuriame pasirodys pianistas Egidijus Buožis ir trimitininkas Valerijus Ramoška. Skambės džiazo standartai ir autorinės kompozicijos, o programos ašis – improvizacija ir muzikantų tarpusavio dialogas scenoje.

    Bilietais į džiazo koncertą rūpinasi Bilietai.lt ir Palangos turizmo informacijos centras, o kiti du savaitgalio renginiai lankytojams atviri nemokamai. Kurortas tokiu formatu siūlo aiškią kultūrinę kryptį: per trumpą laiką patirti kelis žanrus ir pasirinkti artimiausią nuo fortepijono klasikos iki gyvo džiazo skambesio.

  • Kaip keitėsi Jurbarko savivalda nuo 1990 metų: rinkimų taisyklės, merai ir lūžiai iki 2023 metų

    Atkūrus nepriklausomybę savivalda Lietuvoje buvo kuriama beveik nuo nulio, todėl 1990 metais savivaldybių tarybų rinkimų tvarka smarkiai skyrėsi nuo dabartinės. Jurbarko rajone tuomet sudarytos 75 vienmandatės apygardos, o tarybos nariai, anuomet vadinti deputatais, buvo renkami tiesiogiai kiekvienoje apygardoje.

    Tuomet kandidatų kėlimas buvo gerokai atviresnis nei šiandien: kandidatus galėjo siūlyti ne tik politinės organizacijos, bet ir patys gyventojai susirinkimuose, o norint išsikelti pačiam reikėjo rinkėjų palaikymo parašais. Išrinktu buvo laikomas kandidatas, gavęs daugiau nei pusę balsavusių rinkėjų.

    Konkurencija buvo didelė: į Jurbarko rajono tarybą iškelta 241 kandidatas, vidutiniškai po 3,5 į vieną vietą. Rinkėjų aktyvumas taip pat išsiskyrė, nes pirmajame balsavime dalyvavo 71 proc., o pakartotiniame – 75,5 proc. rinkėjų, kai vėlesniais metais savivaldos rinkimuose dalyvavimas dažniausiai mažėjo.

    1990–1995 metų sprendimai krizėje

    1990 metų balandžio 18 dieną išrinkti 68 Jurbarko rajono tarybos deputatai susirinko į pirmąją sesiją, kurioje buvo suformuota tuometinė valdžios struktūra. Rajono tarybos pirmininku išrinktas Antanas Juozas Kazakevičius, o vykdomosios valdžios vadovu, tuomet vadintu valdytoju, tapo Saulius Lapėnas.

    Tuo metu atstovaujamoji ir vykdomoji valdžios buvo ryškiai atskirtos: taryba paprastai posėdžiaudavo rečiau, o kasdienius sprendimus dažniau priimdavo valdyba. Savivaldybės darbą sunkino ir bendras Lietuvos politinis bei ekonominis spaudimas, įskaitant energijos išteklių tiekimo ribojimus ir ūkinio gyvenimo sutrikimus.

    1991 metais, iš pareigų pasitraukus Sauliui Lapėnui ir jo vadovautai valdybai, taryba nauju valdytoju išrinko Praną Vaišvilą. Šiai komandai teko spręsti klausimus tuo metu, kai keitėsi ūkio sistema, stiprėjo privatizavimo procesai ir brendo socialinė įtampa.

    1991 metų pabaigoje ir 1992 metų pradžioje prasidėjo kolūkių likvidavimo procesas, buvo sudaromos laikinosios administracijos. Lygiagrečiai vyko įmonių ir būsto privatizavimas, žemės reforma bei nuosavybės teisių atkūrimas, o tai savivaldybėms kėlė daug praktinių ir teisinių iššūkių.

    1994–1997 metų reformos ir nauja rinkimų sistema

    1994 metais Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą, kuris įtvirtino funkcijų skirstymą į savarankiškąsias ir deleguotąsias. Kartu keitėsi institucinė sandara ir rinkimų modelis, o 1995 metais Jurbarko rajone pereita prie vienos daugiamandatės apygardos ir proporcinės sistemos, kai balsuojama už partijų sąrašus.

    1995 metų rinkimuose Jurbarko rajono taryba buvo suformuota dvejiems metams, o rinkėjų aktyvumas siekė 49,23 proc. Į pirmąjį posėdį susirinkusi taryba meru išrinko Stasį Makūną, o administratoriaus pareigoms paskyrė Rimandą Plevoką, vėliau šias pareigas perėmė Algimantas Dagys.

    Įsigaliojus reformoms, neliko apylinkių tarybų ir apylinkių viršaičių, o vietoje jų atsirado seniūnijos. 1995 metais seniūnų skyrimas buvo glaudžiai susietas su politine savivaldybės kadencija, todėl dalyje teritorijų pasikeitė iki tol dirbę vadovai.

    Šis laikotarpis parodė ir trumpesnių kadencijų ribotumą: dveji metai dažnai buvo per trumpas laikas stabiliai politikai bei administravimui. Vėliau Konstitucijos pataisos savivaldybės tarybos kadenciją pailgino iki 3 metų, o nuo 2003 metų įtvirtinta 4 metų kadencija.

    2000–2003 metų posūkis: Konstitucinio Teismo sprendimas

    2000 metais pasirodė nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kuri aiškiau apibrėžė savivaldybės kontrolieriaus, seniūnijų, mero ir administracijos vadovo įgaliojimus. Tačiau modelis vis tiek išliko intensyvių korekcijų objektas, nes teisinė sistema bandė prisitaikyti prie praktinių savivaldos poreikių.

    2002 metų gruodžio 24 dieną Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tuometinis savivaldos modelis neatitinka Konstitucijos. Po to 2003 metų vasario 25 dieną nutrūko savivaldybės valdybos įgaliojimai, o vykdomosios institucijos vaidmuo buvo perorientuotas į administracijos direktoriaus instituciją.

    Šis sprendimas iš esmės pakeitė valdžios balansą savivaldybėse: administracijos direktorius tapo pagrindine vykdomąja grandimi, o jo atsakomybė ir įgaliojimai išsiplėtė tiek vidaus administravime, tiek savivaldybės valdyme. Praktikoje tai reiškė aiškesnį atskyrimą tarp politinių sprendimų taryboje ir kasdienės administracijos veiklos.

    Nuo 2004 metų: ES fondai ir tiesioginiai merų rinkimai

    2004 metų gegužės 1 dieną Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, savivaldybėms atsivėrė naujos finansavimo galimybės, o Jurbarko rajone pradėta aktyviau rengti ir įgyvendinti struktūrinių fondų projektus. 2005 metais patvirtintas strateginis 2006–2015 metų plėtros planas, kuris apibrėžė rajono ilgalaikes kryptis.

    2007 metais Jurbarko savivaldybėje suformuota nauja politinė dauguma, o kadencijos metu pirmą kartą savivaldybės istorijoje buvo pareikštas nepasitikėjimas meru ir mero pavaduotoju. 2008 metų gruodžio 18 dieną jie buvo atleisti, o merą tarybai pavyko išrinkti tik 2009 metų sausio 5 dieną.

    2015 metų savivaldos rinkimai tapo istoriniu lūžiu visoje Lietuvoje, nes pirmą kartą merus pradėjo rinkti patys gyventojai. Jurbarko rajone meru po antrojo turo tapo pats išsikėlęs kandidatas Skirmantas Mockevičius, o tai parodė augantį tiesioginių rinkimų poveikį vietos politinei konkurencijai.

    2019 metais Skirmantas Mockevičius buvo perrinktas antrajame ture, o 2023 metų kovo 19 dieną – dar kartą perrinktas 2023–2027 metų kadencijai. 2023 metais suformuota tarybos dauguma pasirašė koalicijos sutartį, o vėliau dalis tarybos narių pasiskelbė opozicija, taip pažymint naują politinį etapą rajono valdyme.

    Per daugiau nei tris dešimtmečius Jurbarko savivalda perėjo nuo vienmandačių apygardų ir „deputatų“ rinkimų prie proporcinės sistemos, seniūnijų tinklo ir tiesiogiai renkamo mero. Kartu keitėsi ir sprendimų priėmimo logika: nuo krizinių 1990–1992 metų sprendimų iki šiuolaikinės savivaldos, kurioje vis didesnę reikšmę turi finansavimo šaltiniai, administracinė kompetencija ir vietos politinė atsakomybė.

  • Palanga startuoja su 2026–2027 priėmimu į 5 ir I gimnazijos klases: kada teikti prašymus

    Palanga startuoja su 2026–2027 priėmimu į 5 ir I gimnazijos klases: kada teikti prašymus

    Palangos miesto savivaldybė pradeda 2026–2027 mokslo metų mokinių priėmimą į pagrindinio ugdymo programas, skirtas 5–10 klasėms ir I–II gimnazijos klasėms. Kartu skelbiamas ir papildomas vaikų priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo programas.

    Prašymai dėl priėmimo į 5 klasę ir į 9 klasę (I gimnazijos klasę) priimami 2026 metais nuo birželio 1 dienos iki birželio 25 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad terminai abiem šioms ugdymo pakopoms sutampa, todėl tėvams svarbu neatidėlioti prašymo pateikimo iki paskutinių dienų.

    Pirmenybė ir vieta eilėje

    Priėmime taikomas teritorinis principas: pirmenybė teikiama pasirenkant tą mokyklą, kurios aptarnaujamoje teritorijoje deklaruota vaiko gyvenamoji vieta. Tokia praktika taikoma daugelyje savivaldybių, siekiant užtikrinti vietų paskirstymo aiškumą ir mažinti klasių perpildymo riziką.

    Centralizuota sistema automatiškai apskaičiuoja prioritetus ir vaiko vietą eilėje pagal nustatytus kriterijus. Tai reiškia, kad tėvams svarbiausia teisingai suvesti duomenis ir pasirinkimus, o eiliškumas formuojamas pagal savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kaip pasirašoma sutartis?

    Gavus pasiūlymą mokytis, ugdymo sutartis sudaroma elektroniniu būdu per Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS). Sutartį reikia pasirašyti per 3 darbo dienas, todėl gavus pranešimą rekomenduojama iš karto suplanuoti pasirašymą.

    Jeigu tėvai ar globėjai neturi galimybės prisijungti per Elektroninius valdžios vartus, jie gali kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir gauti pagalbą pateikiant prašymą. Savivaldybė taip pat nurodo, kad išsami informacija apie priėmimo sąlygas, kriterijus ir reikalingus dokumentus skelbiama Savivaldybės teisės aktų registre, švietimo įstaigų interneto svetainėse ir portale mokausi.lt.

    Papildomas priėmimas į darželius ir pradines klases

    Palangoje taip pat skelbiamas papildomas priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. Prašymai teikiami per CPIS, internetu, prisijungiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Į ikimokyklinio ugdymo grupes, skirtas 2–5 metų vaikams, prašymai priimami 2026 metais nuo birželio 1 dienos iki birželio 10 dienos. Tokie pat terminai nustatyti ir priėmimui į priešmokyklinio ugdymo grupes 6 metų vaikams bei į pradinio ugdymo programą, apimančią 1–4 klases.

  • Nuo birželio 1 dienos Palangoje autobusai nemokami Palangiškio kortelės turėtojams

    Palangos gyventojai, turintys Palangiškio kortelę, nuo birželio 1 dienos miesto viešuoju transportu galės naudotis nemokamai. Savivaldybė nurodo, kad lengvata bus taikoma tiek fizinių, tiek virtualių kortelių turėtojams.

    Prieš startą Palangos miesto savivaldybėje buvo išbandyta atnaujinta vietinio susisiekimo sistema, kuri diegiama bendrovės „Vlasava“ maršrutų autobusuose. Bandymų metu pademonstruota įranga ir praktiškai paaiškinta, kaip bus registruojami keleiviai bei kaip veiks kortelių nuskaitymas.

    Kaip bus fiksuojama kelionė

    Įlipus į autobusą kortelę reikės nuskaityti terminale: fizinę kortelę priglaudžiant, o virtualią pateikiant QR kodą. QR kodas bus pasiekiamas programėlėje „e.palanga.lt“ naujoje skiltyje „Autobusų bilietai“.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad programėlėje sugeneruojami QR kodai bus atnaujinami kartą per parą. Toks sprendimas pasirinktas siekiant sumažinti piktnaudžiavimo ir galimų sukčiavimo atvejų riziką.

    Kokie ribojimai galios

    Viena Palangiškio kortele autobuse bus galima pasinaudoti vieną kartą iki maršruto galinės stotelės. Tai reiškia, kad persėdimams ar pakartotiniam įlipimui tame pačiame maršrute gali prireikti naujo registravimo pagal nustatytą tvarką.

    Palangos miesto savivaldybė tikisi, kad nemokamas viešasis transportas palengvins kasdienius gyventojų judėjimo įpročius, ypač gyvenantiems atokesnėse kurorto vietovėse, tokiose kaip Nemirseta, Kunigiškės, Monciškės, Šventoji ar Būtingė. Kartu pabrėžiama ir praktinė nauda transporto organizavimui: realiu laiku matomi keleivių srautai turėtų padėti tiksliau planuoti maršrutus, parinkti tinkamesnės talpos autobusus ir efektyviau prižiūrėti, kaip laikomasi grafikų.

    Skaitmeninis keleivių registravimas taip pat turėtų sustiprinti kontrolės galimybes, nes duomenys leis geriau įvertinti faktinį maršrutų apkrovimą skirtingu paros metu. Savivaldybė pažymi, kad tokia praktika vis dažniau taikoma savivaldybėse, siekiančiose gerinti paslaugos kokybę ir sprendimus grįsti duomenimis, o ne vien gyventojų apklausomis ar pavieniais stebėjimais.

  • Kaišiadorių taryba susirinko į eilinį posėdį: sprendimai ir klausimai, kurie palies gyventojus

    Kaišiadorių taryba susirinko į eilinį posėdį: sprendimai ir klausimai, kurie palies gyventojus

    Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba surengė eilinį posėdį, kuriame svarstyti aktualūs savivaldybės darbotvarkės klausimai. Tokie posėdžiai paprastai apima sprendimus dėl biudžeto vykdymo, savivaldybės įstaigų veiklos, turto valdymo, paslaugų gyventojams ir vietos infrastruktūros.

    Posėdžio įrašas buvo transliuojamas ir vėliau paskelbtas „Youtube“ platformoje, todėl gyventojai gali peržiūrėti svarstymus jiems patogiu metu. Savivaldybėms viešumas svarbus ne tik dėl skaidrumo, bet ir dėl galimybės bendruomenei sekti, kaip priimami sprendimai ir kaip argumentuojami balsavimai.

    Kodėl tai svarbu gyventojams?

    Net ir eiliniuose tarybos posėdžiuose priimami sprendimai dažnai daro tiesioginę įtaką kasdieniams klausimams: nuo vietinių kelių ir viešojo transporto iki švietimo, socialinių paslaugų ar komunalinės infrastruktūros. Praktikoje tai reiškia, kad tarybos balsavimai gali nulemti, kokie projektai bus finansuojami pirmiausia ir kaip bus paskirstomi savivaldybės resursai.

    Gyventojams tai taip pat suteikia progą įvertinti, kaip dirba jų išrinkti tarybos nariai, kokias pozicijas jie užima ir ar kelia bendruomenei aktualias problemas. Posėdžių peržiūra neretai padeda suprasti, kodėl vieni sprendimai priimami greitai, o kiti užstringa dėl derinimų ar skirtingų politinių požiūrių.

    Viešumas ir atskaitomybė

    Lietuvoje dauguma savivaldybių didina posėdžių viešinimą ir skaitmeninių kanalų naudojimą, kad informacija pasiektų daugiau žmonių. Tarybos posėdžių vaizdo įrašai tampa viena iš priemonių mažinti informacijos atotrūkį tarp savivaldos ir gyventojų, ypač kai sprendžiami jautrūs klausimai, susiję su mokesčiais, vietiniais įkainiais ar savivaldybės turto panaudojimu.

    Norintiems sekti konkrečius sprendimus praktiškiausia peržiūrėti posėdžio įrašą ir savivaldybės skelbiamus tarybos sprendimų projektus bei priimtus nutarimus. Tai leidžia tiksliai matyti, dėl ko balsuota, kokie argumentai skambėjo salėje ir kokie įsipareigojimai prisiimti įgyvendinant priimtus sprendimus.

  • Pagėgiuose startuoja pilietinio pasipriešinimo mokymai: kam skirti ir ko per 8 valandas išmoksite

    Pagėgiuose startuoja pilietinio pasipriešinimo mokymai: kam skirti ir ko per 8 valandas išmoksite

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas 2026 metais birželio 12 dieną kviečia Pagėgių ir aplinkinių savivaldybių gyventojus į visos dienos pilietinio pasipriešinimo mokymus. Programa truks 8 valandas ir yra skirta plačiajai visuomenei, norinčiai geriau pasirengti krizinėms situacijoms.

    Renginyje bus vykdomas Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM Nr. 2) – kontaktiniai mokymai, orientuoti į praktinius sprendimus karo grėsmės ar karinio konflikto metu. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – suteikti žinių, kurios padėtų žmonėms veikti racionaliai, saugiai ir koordinuotai.

    Ką apims mokymų programa

    Mokymų metu dalyviai bus supažindinti su pilietinio pasipriešinimo galimybėmis ir gyventojų elgsena krizių metu, remiantis Ukrainos patirtimi. Taip pat bus aptariamos asmeninio ir šeimos pasirengimo rekomendacijos, įskaitant išvykimo krepšio sukomplektavimą ir esminius pasirengimo principus.

    Praktinėje dalyje numatyti pirmosios medicinos pagalbos pagrindai ir įvairūs susišildymo būdai, aktualūs sutrikus įprastoms paslaugoms ar prireikus laikinai evakuotis. Tokie įgūdžiai laikomi kritiškai svarbiais, nes krizėse dažniausiai pirmosios minutės ir valandos priklauso nuo pačių žmonių sprendimų.

    Dalyvių skaičius ir vieta

    Vienoje grupėje galės dalyvauti iki 40 žmonių, o pasiekus maksimalų skaičių registracija bus uždaroma. Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes praktinių mokymų formatui svarbus instruktorių dėmesys kiekvienam dalyviui.

    Mokymai vyks Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje, Jaunimo g. 3, Pagėgiuose. Užsiėmimus ves Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

    Daugiau informacijos ir registracija pateikiama Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento puslapyje, mokymų aprašyme. Straipsnyje nuorodos nepateikiamos.

  • Molėtų tarybos posėdis šiandien 10 valandą: kur stebėti tiesioginę transliaciją ir darbotvarkė

    Molėtų rajono savivaldybės taryba gegužės 28 dieną rengia planinį posėdį, kurio pradžia numatyta 10 valandą. Gyventojai kviečiami stebėti posėdžio eigą nuotoliniu būdu, tiesioginės transliacijos metu.

    Tarybos posėdžių transliacijos pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių savivaldos skaidrumo priemonių, leidžiančių gyventojams sekti sprendimus realiu laiku. Tai ypač aktualu, kai svarstomi klausimai, susiję su vietos biudžetu, viešosiomis paslaugomis ar infrastruktūros projektais.

    Kaip įprasta savivaldybių praktikoje, posėdyje priimami sprendimai fiksuojami protokoluose, o gyventojai turi galimybę vėliau susipažinti su balsavimo rezultatais ir priimtais nutarimais. Tiesioginė transliacija suteikia progą ne tik išgirsti argumentus, bet ir suprasti, kaip formuojamos politinės pozicijos.

    Tiesioginę posėdžio transliaciją galima rasti Molėtų rajono savivaldybės „Youtube“ kanale, o įrašas paprastai išlieka pasiekiamas ir po posėdžio. Jei transliacijos pradžioje kyla techninių trikdžių, dažniausiai padeda puslapio atnaujinimas arba prisijungimas iš kito įrenginio.

    Aktualius posėdžio dokumentus, darbotvarkę ir vėlesnius sprendimų projektus gyventojai įprastai randa savivaldybės skelbiamuose dokumentų archyvuose. Stebint posėdį verta atkreipti dėmesį į sprendimus, kurie gali turėti tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, mokesčiams ar vietos investicijoms.

  • Kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija pajudėjo: beveik 12 km ruožas bus plečiamas iki 2+2

    Kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija pajudėjo: beveik 12 km ruožas bus plečiamas iki 2+2

    Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija perėjo į praktinį etapą: kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ paskelbė rangos darbų viešąjį pirkimą ruožui nuo 19,48 iki 31,10 kilometro. Pagal parengtą techninį darbo projektą beveik 12 kilometrų atkarpa Prienų rajone turėtų būti pertvarkyta į keturių eismo juostų kelią.

    Ši kelio dalis laikoma viena intensyviausių regione, nes jungia Kauno ir Alytaus kryptis bei aptarnauja didelę dalį kasdienio priemiesčių ir regioninio judėjimo. 2023 metais šiame ruože fiksuotas vidutinis paros eismo intensyvumas siekė apie 9 400 transporto priemonių, todėl susisiekimo kokybė ir sauga čia tampa kritiškai svarbios.

    Kas numatyta projekte?

    Pagal projektinius sprendinius ruože planuojamas 2+2 eismo juostų kelias su jungiamaisiais keliais, kad būtų aiškiau atskirti vietinį ir tranzitinį srautą. Toks sprendimas paprastai mažina pavojingų manevrų skaičių ir didina pralaidumą, ypač piko metu.

    Rekonstrukcijos apimtyje numatyti trys tuneliniai pravažiavimai, keli viadukai ties 21,42 kilometro, 24,93 kilometro ir 28,07 kilometro žymomis, taip pat pėsčiųjų viadukas ties 30,12 kilometro žyma. Projektas apima ir tiltą per Šventupę ties 21,08 kilometro žyma.

    Saugumui ir gamtos apsaugai suplanuotos dvi gyvūnų perėjos, o eismo organizavimui ir konfliktinių taškų mažinimui numatytos penkios žiedinės sankryžos. Gyventojų interesams taip pat planuojamos triukšmo užtvaros ir atraminės sienos ten, kur to reikės dėl reljefo ar užstatymo.

    Kodėl šis ruožas laikomas problemišku?

    Nors kelias ne kartą buvo remontuotas, vairuotojai ir vietos gyventojai nuolat akcentavo, kad dangos būklė ir pralaidumas neatitinka realių srautų. Esant dideliam intensyvumui, ypač mišriam lengvųjų automobilių ir sunkiojo transporto judėjimui, dviejų juostų kelias tampa jautrus spūsčių formavimuisi ir avaringumo rizikai.

    Platesnis profilis, atskirti judėjimo srautai ir modernesnės sankryžos turėtų sumažinti staigių lenkimų poreikį bei pagerinti matomumą, o tai tiesiogiai siejama su mažesne sunkių eismo įvykių tikimybe. Tokie sprendimai taip pat gerina kelionės laikų prognozuojamumą, kas svarbu ir kasdieniams keleiviams, ir verslui.

    Kada gali prasidėti darbai?

    Skelbiama, kad po viešojo pirkimo procedūrų ir pasirašius rangos darbų sutartį statybos darbai galėtų startuoti šių metų rudenį. Galutinis projekto įgyvendinimo terminas šiuo metu siejamas su 2029 metų pirmuoju pusmečiu.

    Iki realių darbų pradžios lemiamas etapas bus rangovo parinkimas ir sutarties sąlygų suderinimas, nes nuo to priklausys tiek darbų grafikas, tiek rizikų valdymas statybų metu. Vairuotojams svarbu vertinti, kad prasidėjus rekonstrukcijai šiame koridoriuje laikinų eismo ribojimų išvengti nepavyks, tačiau ilgalaikė nauda turėtų būti reikšminga visam regionui.

  • Prienuose prasidėjo krašto šventė: Baltai mėlyna vakarienė sutelkė bendruomenę ir svečius

    Prienuose gegužės 22 dieną startavo Prienų krašto šventė, tradiciškai pradedama bendruomenę telkiančiais renginiais. Vienu ryškiausių pirmosios dienos akcentų tapo Baltai mėlyna vakarienė Nemuno pakrantėje, į kurią susirinko vietos gyventojai, kraštiečiai ir miesto svečiai.

    Šių metų šventėje Prienų rajono savivaldybė sulaukė tarptautinių partnerių delegacijų iš Lenkijos ir Latvijos. Į Prienus atvyko Kentšyno, Liubanio, Tčevo bei Talsų savivaldybių atstovai, kurie, pasak organizatorių, prie renginių prisidėjo ir savo dalyvavimu, ir ryšių stiprinimu.

    Prieš pagrindinius šventės renginius delegacijos dalyvavo pažintinėse išvykose į Trakus ir Kauną, aplankė Trakų pilį ir Pažaislio vienuolyną. Svečiai domėjosi kultūros paveldu, miesto architektūra bei istorijos sąsajomis, kurias atskleidžia tokie objektai kaip Pacų palikimas Lietuvoje.

    Penktadienį svečiai kartu su savivaldybės atstovais lankėsi Prienų socialinių paslaugų centre, taip pat apžiūrėjo „Žiburio“ gimnazijos STEAM laboratorijas ir „Revuonos“ pagrindinės mokyklos stadioną. Tokie vizitai dažnai naudojami pristatyti savivaldybėje įgyvendinamus projektus, dalintis patirtimi ir ieškoti bendrų iniciatyvų švietimo, socialinių paslaugų ar infrastruktūros srityse.

    Vakare Nemuno pakrantėje surengta Baltai mėlyna vakarienė jau yra tapusi viena labiausiai atpažįstamų Prienų krašto šventės tradicijų. Organizatorių teigimu, jos idėja paprasta: vienoje erdvėje sujungti skirtingas kartas, miestiečius ir svečius, o bendrą nuotaiką sustiprina baltos ir mėlynos spalvų akcentai.

    „Gražiausios šventės gimsta bendrystėje“, – sakė Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.

    Renginyje apsilankė ir kraštietė Seimo narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Meras savo kalboje kvietė gyventojus įsitraukti į visą šventės programą, pabrėždamas aktyvios bendruomenės svarbą ir linkėdamas prasmingų susitikimų.

    Prie šventinės atmosferos prisidėjo ir vandens pramogos: prie pernai atidarytos pontoninės prieplaukos lankytojų laukė laivai, kvietę pasigrožėti Nemuno pakrante plaukiant upe. Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda išnaudoti upės potencialą ir stiprina Prienų, kaip vandens turizmo krypties, patrauklumą.

    Programoje netrūko pasirodymų: šokius dovanojo Prienų kultūros ir laisvalaikio centro bei Prienų Dzūkijos gimnazijos Stakliškių skyriaus mergaičių liaudiškų šokių grupė, taip pat linijinių šokių grupė „Emocija“. Vienu įsimintiniausių vakaro akcentų tapo Lietuvos akrobatinio skraidymo grupės ANBO pasirodymas, prikaustęs susirinkusiųjų dėmesį danguje.

    Vakaro muzikinę dalį kūrė grupė „Memelband“ ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro vokalinė grupė „Aksomas“. Prienų rajono savivaldybė taip pat padėkojo renginio organizatoriams ir partneriams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo, pabrėždama, kad Baltai mėlyna vakarienė yra tik įžanga į visą savaitgalį vykstančius Prienų krašto šventės renginius.