CP v2

Category: Regionai

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kaip registruotis ir kiek laiko truks testas

    Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kaip registruotis ir kiek laiko truks testas

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir atsakingų piliečių. Ši diena akcentuoja gebėjimą suprasti valstybės veikimą, kritiškai vertinti informaciją ir žinoti, kaip elgtis krizių metu.

    Šia proga Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą rengia Pilietiškumo egzaminą. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus Lietuvos Respublikos piliečius, norinčius pasitikrinti žinias ir geriau pasirengti netikėtoms situacijoms.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Dalyviams suteikiama galimybė patiems pasirinkti patogiausią laiką šiame intervale ir užduotis atlikti savarankiškai.

    Numatoma egzamino trukmė yra 40 minučių. Tokia trukmė leidžia testą išspręsti per vieną prisėdimą, o pats formatas orientuotas į praktinių žinių patikrinimą, susijusį su pilietiniu atsparumu ir valstybės gynybos pagrindais.

    Registracija ir prizai dalyviams

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Organizatoriai ragina nelaukti paskutinės minutės, kad prisijungimo dieną nekiltų nesklandumų ir būtų galima sklandžiai pasirinkti norimą laiką.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausias tikslas yra ne apdovanojimai, o platesnis visuomenės įsitraukimas ir žinių stiprinimas.

    Kas prisideda prie iniciatyvos?

    Pilietiškumo egzaminą remia ir įgyvendinti padeda partneriai: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

    Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda stiprinti visuomenės atsparumą ir skatina pilietinį įsitraukimą ne vien šventinėmis progomis. Egzaminas tampa paprastu būdu įsivertinti, ką jau žinome, ir kokių žinių dar trūksta kasdieniame pasirengime.

  • Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ ruošiasi atidarymui: nuo gegužės 18 dienos priims prašymus

    Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ ruošiasi atidarymui: nuo gegužės 18 dienos priims prašymus

    Kaune, Romainiuose, baigiamas įrengti naujas lopšelis-darželis „Vėjukai“, duris planuojantis atverti šių metų rugsėjį. Savivaldybė skelbia, kad tėvų prašymai dėl vaikų priėmimo bus priimami nuo gegužės 18 dienos.

    Numatoma, kad įstaigoje veiks 14 grupių, o iš viso čia galės ugdytis iki 250 vaikų. Darželyje darbą turėtų pradėti apie 100 darbuotojų, o tikslus grupių ir vietų skaičius dar gali kisti pagal realų registracijos metu matomą poreikį.

    Nuo lopšelio iki darželio grupių

    Pagal pateiktą planą, šešios grupės bus skirtos lopšeliui, po 15 vaikų kiekvienoje. Likusios grupės numatytos darželio amžiaus vaikams, po 20 auklėtinių grupėje.

    Kauno savivaldybė primena, kad priimant vaikus į ikimokyklinio ugdymo grupes pirmenybė teikiama šeimoms, kurių vaikai deklaruoti Kauno mieste ir kurių abu tėvai ar globėjai taip pat deklaruoti Kauno mieste.

    Kur ir kaip teikti prašymus?

    Prašymus bus galima pateikti elektroniniu būdu per savivaldybės registracijos sistemą arba atvykus į Kauno savivaldybės Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrių Laisvės alėjoje. Registracijos pradžia numatyta gegužės 18 dieną 11 valandą.

    Prieš teikiant prašymą tėvams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti vaiko ir tėvų deklaravimo duomenis, nes jie dažnai tampa lemiamu kriterijumi sudarant pirmumo eilę. Taip pat verta įsivertinti, ar reikės papildomų dokumentų, jei taikomos išimtys ar lengvatos pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Kuo išsiskiria naujasis pastatas?

    Skelbiama, kad „Vėjukai“ įsikurs moderniame vieno aukšto A++ energinio naudingumo klasės pastate. Projekte numatytos vaikų poreikiams pritaikytos erdvės: žaidimų ir miego zonos, prausyklos ir tualetai, taip pat virtuvėlės grupėse.

    Įstaigoje suplanuoti specialistų kabinetai, universali salė aktyvioms veikloms, virtuvės ir pagalbinės patalpos. Lauko erdvėse numatyta, kad kiekviena grupė turės atskirą išėjimą į vidinį kiemą, o teritorijoje bus įrengtos žaidimų aikštelės, žaliosios zonos ir terasa veikloms gryname ore.

    Patogumui tėvams projektuojama automobilių sustojimo vieta, dviračių stovai bei pėsčiųjų takai. Tokie sprendimai dažnai diegiami naujuose ikimokyklinio ugdymo projektuose, nes didžiausi srautai fiksuojami rytais ir vakarais, kai svarbus saugus ir greitas vaikų išlaipinimas.

    „Nuosekliai dirbame švietimo srityje: modernizuojame ir statome naujas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, plečiame jų tinklą sparčiai augančiuose miesto dalyse“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Darželio direktorė Ingrida Ramanauskaitė-Markevičienė pabrėžia, kad bendruomenė bus kuriama aiškia vertybine kryptimi, orientuota į saugią aplinką ir kokybišką ugdymą. Tuo pat metu įstaiga formuoja ir komandą, todėl ieškoma pedagogų bei techninio personalo.

    „Mūsų vizija – laimingų, sėkmingų ir kūrybingų vaikų mokykla“, – sakė Ingrida Ramanauskaitė-Markevičienė.

    „Vėjukai“ bus viena iš naujų Kauno investicijų į ikimokyklinį ugdymą sparčiai augančiuose rajonuose. Miestas pastaraisiais metais akcentuoja, kad darželių tinklo plėtra ir senesnių pastatų atnaujinimas turi mažinti vietų trūkumą ir trumpinti tėvų keliones į ugdymo įstaigas.

  • Aitvarų festivalis Zapyškyje: kaip patogiausiai atvykti, kur palikti automobilį ir ko tikėtis kelyje

    Iki Tarptautinio aitvarų festivalio „Tarp žemės ir dangaus“ Zapyškyje likus vos kelioms dienoms, organizatoriai ir Kauno rajonas primena svarbiausią praktinę informaciją žiūrovams. Renginys kasmet sutraukia didelius srautus, todėl verta iš anksto suplanuoti kelionę ir atvykimo laiką.

    Patogiausiu pasirinkimu daugeliui lankytojų laikomas viešasis transportas iš Kauno, nes jis leidžia išvengti spūsčių ir parkavimo paieškų. Paprastai renginių dienomis srautai išauga staigiai, tad kelionės trukmė automobiliu gali pailgėti net ir nedideliais atstumais.

    Keliaujantiems nuosavu automobiliu svarbu įvertinti, kad pagrindiniame kelyje į Zapyškį, ypač Kaunas–Šakiai kryptimi, gali formuotis lėtesnio eismo atkarpos. Siekiant sklandesnio atvykimo, rekomenduojama rinktis alternatyvų maršrutą ir automobilį palikti toliau nuo renginio teritorijos, o likusį atstumą nueiti pėsčiomis.

    Atvykus į Zapyškį, į stovėjimo aikšteles žiūrovus nukreips informaciniai ženklai ir eismo reguliuotojai. Žiūrovams numatytos aikštelės skiriasi nuo tų, kurios rezervuojamos dalyviams, todėl pravartu atkreipti dėmesį į ženklinimą ir nebandyti važiuoti į zonas su ribojamu įvažiavimu.

    Norintiems atvykti aktyviau, reali alternatyva yra kelionė dviračiu ar paspirtuku Nemuno pakrantės takais iš Kauno pusės. Toks pasirinkimas ypač patogus šiltu oru, nes leidžia atvykti tiesiai į renginio vietą ir išvengti eismo ribojimų, kurie dažniausiai taikomi piko metu.

    Dar viena galimybė yra persikelti per Nemuną keltu iš artimesnių apylinkių. Kelto grafikas renginių dienomis tampa ypač aktualus, todėl prieš vykstant verta pasitikrinti reisų laikus ir įvertinti, kad dėl padidėjusio keleivių skaičiaus gali tekti palaukti.

  • Dzūkijos mokyklos Gatvės akcija Alytuje: kaip mokiniai per savaitę įtraukė miestą į tvarumo idėjas

    Gegužės 4–8 dienomis Alytuje Dzūkijos mokykla surengė Gatvės akciją, kurią pati bendruomenė pristatė kaip simbolinę dovaną miestui. Kelias dienas mokiniai išėjo į viešąsias erdves ne reklamuotis, o kalbėtis su žmonėmis, dalintis savo kūryba ir priminti, kad bendrystę kuria maži, kasdieniai gestai.

    Akcijos metu mokiniai ruošė ir dovanojo alytiškiams pačių kurtus atvirukus, o susitikimai miesto gatvėse virto trumpais, bet prasmingais pokalbiais. Tokios iniciatyvos mokykloms svarbios ne tik kaip bendruomeniškumo pamoka, bet ir kaip praktinis pilietiškumo ugdymas, kai vaikai mokosi drąsiai bendrauti, pristatyti idėjas ir išgirsti kitą.

    Prie veiklų aktyviai prisidėjo Mokinių taryba, kuri kalbino sutiktus gyventojus ir kvietė dalyvauti improvizuotoje viktorinoje apie Dzūkijos mokyklą. Ši dalis tapo savotišku grįžtamuoju ryšiu: mokiniai sužinojo, ką miestas apie juos jau girdėjęs, o tie, kurie atsakymų nežinojo, gavo progą sužinoti vietoje.

    Mokyklos aplinkoje taip pat atsirado ryškių akcentų: mokiniai gamino didelius gėlių žiedus ir jais papuošė mokyklos pievelę. Kūrybinė instaliacija veikė kaip vizualus ženklas, kad mokykloje vyksta atvira, į miestą nukreipta iniciatyva, o pati erdvė kviečia stabtelėti ir pasidomėti.

    Šių metų Gatvės akcija turėjo ir aiškų tvarumo dėmenį. Dzūkijos mokykla pabrėžė esanti tvarumo lyderė, o iniciatyvą papildė Tvarumo mainų mugė, kurioje mokiniai atsinešė dar tinkamus naudoti, bet jiems nebereikalingus daiktus ir juos iškeitė ar perdavė kitiems.

    Mainų mugės idėja atliepė vis dažniau švietime akcentuojamą kryptį, kai tvarumas aiškinamas ne vien kaip teorija, bet kaip praktiškai išbandomas įprotis. Daiktų pakartotinis panaudojimas ir dalijimasis padeda mažinti perteklinį vartojimą, o vaikams tai tampa suprantamu pavyzdžiu, kaip sprendimai namuose ar mokykloje veikia aplinką.

    Dienų ciklą užbaigusi Gatvės akcija Dzūkijos mokykloje tapo ir viešu mokinių pasiekimu, ir bendruomenės santykio su miestu stiprinimu. Mokykla akcentuoja, kad svarbiausia buvo ne renginio mastas, o tiesioginis ryšys: nuo atviruko iki pokalbio, nuo instaliacijos iki daikto, kuriam suteikiamas antras gyvenimas.

  • Kaune atidaroma akvarelės paroda „Motinystės filosofija“: 13 autorių žvilgsnis į motinos patirtį

    Gegužės 27 dieną 17 valandą Kaune, Audiovizualiųjų menų centre, atidaroma akvarelės paroda „Motinystės filosofija“. Organizatoriai kviečia į renginį, kuriame motinystės tema pristatoma ne kaip vienas atsakymas, o kaip platus patirčių ir prasmių laukas.

    Parodos ašis – motinystė kaip santykis tarp motinos ir vaiko, tačiau ekspozicija apima ir platesnį kontekstą: tapatybės pokyčius, atsakomybę, kasdienybės trapumą ir vidinę brandą. Šiandien, kai viešose diskusijose dažnai susiduria idealizuotas motinystės vaizdinys ir realių iššūkių patirtys, menas tampa būdu šias įtampas pamatyti jautriau.

    Parodos idėja remiasi mintimi, kad motinystė nėra vien biologinis faktas ar šeimos vaidmuo. Tai ir egzistencinis klausimas apie ryšį su laiku, gyvenimo tąsa, pasirinkimus bei ribas, kurios atsiranda kartu su rūpesčiu kitu žmogumi.

    Akvarelė kaip pasirinkta kalba

    Akvarelė pasirinkta neatsitiktinai: ši technika reikalauja subtilumo, tikslumo ir kartu leidžia netikėtumui tapti kūrinio dalimi. Vandens ir pigmento santykis dažnai kuria skaidrumo, lengvumo ir trapumo pojūtį, kuris motinystės temoje atsiskleidžia itin organiškai.

    Ekspozicijoje žiūrovas gali tikėtis ne vien siužetinių motinystės vaizdų, bet ir abstraktesnių interpretacijų, kuriose kalbama apie artumą, laukimą, nuovargį, vidinę tylą ar džiaugsmo akimirkas. Tokia forma leidžia vienai temai skambėti skirtingais tonais, priklausomai nuo autoriaus patirties ir pasirinktos vizualinės kalbos.

    Kas dalyvauja parodoje?

    Parodoje dalyvauja trylika akvarelės kūrėjų – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos nariai. Tarp jų – Benjaminas Jenčius, Rita Kišonienė, Vytautas Lagunavičius, Valerija Medelinskienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Marija Rastenienė, Roma Serapinaitė, Daiva Šlajienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Gintautas Vaičys, Vidmantas Valentas ir parodos kuratorė Violeta Židonytė.

    Kūrėjų įvairovė žada skirtingas nuotaikas ir požiūrius: nuo asmeniškų, intymių pasakojimų iki platesnių, kultūrinius simbolius ir atmintį apmąstančių darbų. Pasak organizatorių, svarbi parodos dalis yra būtent individualių interpretacijų dialogas.

    Kada ir iki kada vyks?

    Parodos atidarymas vyks gegužės 27 dieną 17 valandą Audiovizualiųjų menų centre Kaune. Ekspozicija veiks iki liepos 11 dienos, tad lankytojai turės pakankamai laiko ją apžiūrėti ir sugrįžti dar kartą.

    Paroda „Motinystės filosofija“ siūlo progą sustoti ir į motinystę pažvelgti ne per šūkius ar stereotipus, o per meninę patirtį, kurioje telpa ir šviesa, ir šešėlis. Tai tema, su kuria vienaip ar kitaip susijęs kiekvienas, todėl asmeninės istorijos čia natūraliai virsta bendresniu pasakojimu.

  • Pojūčių naktis Alytuje: Muziejų nakties programa nuo edukacijų iki koncertų ir paskaitos

    Alytuje gegužės 23 dieną vyks Pojūčių naktis, kviečianti į Muziejų nakties renginius, kuriuose dėmesys skiriamas klausai, uoslei, regai, skoniui ir lytėjimui. Organizatoriai žada vakarą, kuriame kultūra patiriama ne tik žiūrint į eksponatus, bet ir dalyvaujant gyvai.

    Programoje numatytos ekskursijos mieste, edukacijos muziejuose, kūrybinės dirbtuvės, koncertai ir paskaita. Renginiai vyks keliose vietose, tarp jų Alytaus kraštotyros muziejuje, Archeologijos muziejuje, miesto centre bei Audiovizualiųjų menų centre.

    Kas laukia programoje?

    Nuo 17 valandos prasidės registracijos reikalaujančios veiklos: edukacija Archeologijos muziejuje ir ekskursija po miestą, skirta tarpukario Alytui. Vakare numatytos kūrybinės veiklos Alytaus kraštotyros muziejuje, taip pat du edukaciniai užsiėmimai parodoje „Fragmentai“ su tapytoja Gabriele Venckute.

    Vėliau programą tęs sceniniai renginiai: Andriaus Kaniavos monospektaklis „Tūla ir kiti“, paremtas Jurgio Kunčino kūrybos motyvais. Muzikinę dalį papildys kanklininkės Erikos Astrauskės koncertas, o nakties pabaigoje suplanuotas koncertas „Pasveikinimas Alytui“.

    Uoslės tema ir registracija

    Vienas ryškesnių vakaro akcentų – paskaita „Atrask uoslės galią“, kurioje dėmesys bus sutelktas į kvapų reikšmę kasdienybėje ir pojūčių pažinime. Šiai paskaitai, kaip ir daliai kitų užsiėmimų, būtina išankstinė registracija, todėl vietų skaičius gali būti ribotas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visi renginiai nemokami, tačiau dalis jų suplanuoti konkrečiais laiko intervalais, tad verta iš anksto susidėlioti maršrutą. Kadangi veiklos vyksta skirtingose erdvėse, patogiausia planuoti vakarą taip, kad tarp renginių liktų laiko persikėlimui.

    Kodėl Muziejų naktis pritraukia žmones?

    Muziejų naktis Europoje ir Lietuvoje kasmet suburia lankytojus dėl išskirtinio formato: muziejai ir kultūros erdvės siūlo specialias programas, kurios dažnai skiriasi nuo įprastų ekspozicijų lankymo. Praktinės edukacijos, gyvi pasirodymai ir teminės ekskursijos tampa proga muziejų patirti kitaip.

    Pojūčių nakties idėja atliepia ir platesnę tendenciją kultūroje, kai vis daugiau dėmesio skiriama patyrimui, įtraukimui ir įvairioms auditorijoms. Tai ypač aktualu šeimoms, jaunimui ir tiems, kurie į muziejų dažniau ateina dėl renginio, o ne vien dėl ekspozicijos.

  • Alytaus gimtadienio eisena „Žalia banga“: organizatoriai kviečia registruotis ir ruoštis žaliais akcentais

    Alytus birželio 12–14 dienomis minės 445-ąjį miesto gimtadienį, o viena laukiamiausių šventės dalių ir šiemet bus eisena „Žalia banga“. Ji planuojama birželio 12 dieną ir tradiciškai suburia miesto įstaigas, organizacijas, bendruomenes, įmones, kolektyvus bei visus Alytų mylinčius žmones.

    Organizatoriai skelbia dalyvių registraciją ir ragina nedelsti, kad būtų galima sklandžiai suplanuoti eisenos rikiuotę, maršruto organizavimą ir saugumą. Registracijos nuorodos viešai neskelbiamos straipsnyje, tačiau ją įprastai pateikia Alytaus miesto savivaldybės kanalai.

    Šių metų šventę lydės Alytaus himno eilutė „Žalio krašto, žalia ir širdis“, todėl eisenos dalyviai kviečiami pasirinkti žalius akcentus ir kurti bendrą vizualinę nuotaiką. Organizatoriai taip pat skatina atsinešti kūrybiškų idėjų, kurios išryškintų kolektyvų tapatybę ir prisidėtų prie bendros šventės atmosferos.

    Eisenos metu žadama muzika, pramogos ir netikėti akcentai visame maršrute, todėl dalyvius kviečiama keliauti iki pat finišo. Pasak organizatorių, būtent vientisas eisenos „pulsas“ leidžia sustiprinti bendruomeniškumo jausmą ir išlaikyti renginio ritmą nuo pradžios iki pabaigos.

    Kaip ir ankstesniais metais, po šventės planuojama išrinkti ir apdovanoti originaliausiai bei kūrybiškiausiai eisenai pasiruošusius dalyvius. Tai tampa papildoma paskata ne tik pasipuošti, bet ir apgalvoti aiškią idėją, kuri būtų atpažįstama žiūrovams.

    Per miesto gimtadienio savaitgalį Alytuje numatomi ir kiti renginiai: koncertai, mugė, sporto veiklos, pramogos šeimoms, maisto erdvės ir įvairūs susitikimai skirtingose miesto vietose. Organizatoriai kviečia susiplanuoti laiką ir į šventę įsitraukti kelioms dienoms, o ne tik vienam renginiui.

  • Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupija mini 100 metų sukaktį, o šiai progai skirta paroda pasakoja šimtmetį apimančią istoriją, glaudžiai susipynusią su Lietuvos likimu. Joje aprėpiami ryškiausi laikotarpiai – nuo tarpukario vilčių ir augimo iki Antrojo pasaulinio karo sukrėtimų, sovietmečio vidinių kovų ir nepriklausomybės metų naujų iššūkių.

    Pasak organizatorių, paroda sąmoningai jungia didžiuosius istorijos lūžius su kasdienybės detalėmis, kurios padeda pajusti laikmetį. Greta rūmų ir šventovių statybų, kankinystės istorijų ir tikėjimo patirčių čia atsiranda ir netikėtos smulkmenos, atveriančios žmogiškąjį pasakojimo sluoksnį.

    Vienas iš tokių fragmentų – prisiminimai apie pirmąjį Telšių vyskupą Justiną Staugaitį ir jo santykį su nauja pareiga bei nežinomybe. Parodos autoriai pabrėžia, kad vyskupijos istoriją kūrė ne abstraktūs procesai, o konkretūs žmonės, priėmę sprendimus ir išgyvenę savo laikmečio įtampas.

    „Minčių ir jausmų, kurie mano sielą varstė, smulkiai nepasakosiu. Lai jos pasilieka tarp manęs ir mano Viešpaties. Trumpai tepasakysiu, kad mano mintys, kur buvusios, kur nebuvusios vis lėkė į man nepažįstamus Telšius. Juk tai mano būsimojo darbo arena, darbo visai naujo, neįprasto. Viešpatie! Ar aš sugebėsiu jį tinkamai atlikti?“, – savo atsiminimuose rašė pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

    Parodoje akcentuojama ir kita mintis: greta „oficialaus“ istorijos laiko egzistuoja vidinis žmogaus laikas, kurį sudaro pasirinkimai, klydimai, kūryba ir ištvermė. Šis požiūris padeda suprasti, kodėl net kasdieniai epizodai gali tapti reikšmingi, kai per juos atsiskleidžia bendruomenės tapatybė ir vertybės.

    Organizatoriai tikisi, kad parodos pasakojimas veiks kaip priminimas, jog šiandienos sprendimai taip pat tampa rytdienos istorija. Sukakties kontekste kviečiama ne tik pažvelgti atgal, bet ir įvertinti, kokias naujas užduotis Bažnyčiai ir regiono bendruomenei kelia dabarties visuomenės pokyčiai.

    Parodos iniciatoriais įvardijami Telšių rajono savivaldybė ir Telšių vyskupija, o rengėjas – Žemaičių muziejus „Alka“. Kuratore nurodoma Monika Sudintaitė, dizainą kūrė Aušra Misiūrienė, parodos istorikė – Janina Bucevičė.

    Parodą sudaro aštuoni sukamų dalių stendai, o kiekvieno stendo antroji pusė papildo pirmojoje pateikiamą laikotarpį ar temą, detaliau atskleisdama kontekstą. Tokia struktūra leidžia lankytojams vienu metu matyti ir bendrą chronologiją, ir gilesnes konkrečių temų istorijas.

  • Pilietinio pasipriešinimo diena Alytuje: Romo Kalantos atminimas priminė, kad laisvė nėra duotybė

    Pilietinio pasipriešinimo dieną Alytuje, Romo Kalantos skverelyje, surengtas minėjimas, skirtas laisvės simboliu tapusio Romo Kalantos atminimui. Renginys tradiciškai vyko Vinco Krėvės gatvėje, šalia namo, kuriame vaikystę praleido R. Kalanta.

    Minėjime dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai, taip pat miesto bendruomenė. Skambėjusios kalbos ir meninė programa pabrėžė ne tik istorinę atmintį, bet ir šiandienos pilietinių pasirinkimų svarbą.

    „Laisvė nėra duotybė. Mes turime už ją kovoti. Šiandien, stovėdami po saugiu dangumi, galime džiaugtis, tačiau visai šalia vyksta pavojingi dalykai. Todėl labai norisi palinkėti kiekvienam sustoti ir pagalvoti, o kas ta laisvė yra man“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė.

    Meninėje programoje skambėjo Darijos Ciūnytės dainos, gitara jai pritarė Ugnius Šerkšnas, pasirodė Alytaus jaunimo centro vokalinė studija „Boružėlė“. Laisvės simboliu tapusį R. Kalantą įtaigiai įkūnijo Nojus Baliūnas.

    Minėjime buvo prisimintas Alytuje gimęs R. Kalanta, jo idealizmas ir laisvės troškimas, taip pat sovietmečiu tiesą rinkęsi žmonės. Prisiminimais dalijosi įvykių liudininkai Vytautas Stanevičius (Vytautas San Simnas) ir Gintautas Unguraitis-Dzilbus.

    Kas nutiko 1972 metais?

    1972 metais gegužės 14 dieną Kaune devyniolikmetis R. Kalanta pasirinko kraštutinę protesto formą prieš sovietinį režimą. Kauno miesto sodelyje, prie tuometinio muzikinio teatro, jis apsipylė degiu skysčiu ir sušuko Laisvę Lietuvai.

    Smarkiai apdegęs jaunuolis buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau mirė 1972 metais gegužės 15 dieną anksti ryte. Priešmirtinė žinutė užrašų knygelėje „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ tapo ryškiu okupacinės sistemos pasmerkimu.

    Kauno protestai ir jų reikšmė

    Sovietų valdžiai paankstinus laidotuves ir bandant sumažinti susibūrimų riziką, Kaune kilo spontaniški protestai. Jaunimas rinkosi miesto centre, nešė gėles į susideginimo vietą, skandavo laisvės šūkius ir atvirai reiškė nepritarimą režimui.

    1972 metais gegužės 18–19 dienomis protestai išaugo į masines demonstracijas, sutraukusias tūkstančius žmonių. Istorikų vertinimu, tai buvo vieni didžiausių antisovietinių neramumų tuometinėje Sovietų Sąjungoje, parodę, kad visuomenės baimė nėra amžina.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    R. Kalantos istorija šiandien dažnai minima kalbant apie pilietinę drąsą ir atsakomybę, kuri lydi laisvę. Minėjimuose akcentuojama, kad pilietinis pasipriešinimas nebūtinai reiškia radikalius veiksmus, tačiau visada prasideda nuo vertybinio pasirinkimo nepritarti neteisybei.

    Minėjimą Alytuje organizavo Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus kultūros centras, o po renginio alytiškiai buvo pakviesti į teminę ekskursiją. Ją vedė Alytaus kraštotyros muziejaus istorikas Vilmantas Dunderis.

  • Marijampolės mokyklos sparčiai keičiasi: amfiteatras, atnaujintos erdvės ir didesnis prieinamumas

    Marijampolės mokyklos sparčiai keičiasi: amfiteatras, atnaujintos erdvės ir didesnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė tęsia investicijas į ugdymo aplinką – atnaujinamos mokyklų erdvės, gerinama infrastruktūra ir didinamas pastatų prieinamumas. Šiuos pokyčius apžiūrėjo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto atstovai kartu su administracijos vadovybe, lankydamiesi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir Marijampolės Ryto progimnazijoje.

    Vizito tikslas buvo įvertinti jau vykstančius darbus bei artimiausius planus, kurie turėtų turėti tiesioginę įtaką mokymosi kokybei ir mokyklų bendruomenių kasdienybei. Savivaldybė akcentuoja, kad moderni aplinka svarbi ne tik ugdymo procesui, bet ir mokinių saugumui, emocinei gerovei bei įtraukties stiprinimui.

    Rygiškių Jono gimnazijoje – naujos erdvės bendruomenei

    Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje didelio dėmesio sulaukė atnaujintas muziejus, kuriame pristatoma gimnazijos istorija ir jos vaidmuo Lietuvos švietimo tradicijoje. Tokios erdvės mokyklose vis dažniau tampa ne vien ekspozicijomis, bet ir edukaciniais centrais, kur istorija integruojama į pamokas, projektus ir bendruomenės veiklas.

    Gimnazijoje pradėti lauko amfiteatro įrengimo darbai – planuojama daugiafunkcė erdvė renginiams, edukacijoms ir susitikimams po atviru dangumi. Tokie sprendimai atitinka pastarųjų metų kryptį mokyklose kurti daugiau atvirų, universalių vietų, kurios pasitarnautų ir po pamokų, ir miesto bendruomenei.

    Tarp artimiausių darbų numatyta ir valgyklos renovacija – planuojama atnaujinti pagrindinę salę bei pagalbines patalpas. Taip pat gimnazijoje įrengtas keltuvas žmonėms su judėjimo negalia, kuris gerina patekimą į pastatą ir stiprina praktinę įtrauktį, vis dažniau keliamą kaip prioritetą švietimo infrastruktūroje.

    Ryto progimnazijoje – dideli darbai lauke ir viduje

    Marijampolės Ryto progimnazijoje didžioji dalis atnaujinimų planuojama užbaigti šiais metais. Mokykloje tvarkomi du vidiniai kiemai ir automobilių stovėjimo aikštelė, o kartu iš esmės atnaujinama lauko infrastruktūra, svarbi ir saugiam judėjimui, ir aktyviam laisvalaikiui per pertraukas.

    Pokyčiai vyksta ir mokyklos viduje – atnaujinami kabinetai, dalis koridorių ir bendrųjų erdvių. Kartu numatytas naujos mokymo įrangos bei baldų atnaujinimas, kuris dažnai tampa lemiamu veiksniu diegiant šiuolaikines ugdymo praktikas, ypač kai daugiau dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimams, komandiniam darbui ir lankstesnėms klasės erdvėms.

    Vizito metu savivaldybės atstovai pabrėžė, kad nuoseklios investicijos į švietimo įstaigas ilgainiui kuria apčiuopiamą rezultatą: patogesnes sąlygas mokiniams, geresnę darbo aplinką pedagogams ir daugiau galimybių mokykloms veikti kaip atviroms, gyvoms bendruomenės erdvėms. Pasak jų, tikslas – kad mokykla būtų ne vien pamokų vieta, bet ir saugi, šiuolaikiška bei visiems prieinama aplinka.