Palangoje gyvenantis žurnalistas ir redaktorius Tomas Viluckas sako, kad negalia nesustabdė jo veiklų, tačiau kasdienėje rutinoje dažnai prireikia kito žmogaus pagalbos. Jo teigimu, asmeninio asistento paslauga tapo esminiu lūžiu, leidusiu judėti laisviau ir daugiau sprendimų priimti pačiam.
Tomas yra krikščioniško naujienų portalo „Laikmetis.lt“ įkūrėjas, todėl didelė dalis jo dienos susijusi su informacija, aktualijomis ir darbu nuotoliu. Vis dėlto, kaip jis pasakoja, gyvenimas neapsiriboja kompiuteriu, o išėjimas į miestą, susitikimai ir dalyvavimas renginiuose reikalauja realios fizinės pagalbos.
Kas pasikeitė atsiradus asistentui
Pasak Tomo, iki asmeninio asistento atsiradimo didžiausia pagalbos našta tekdavo artimiesiems. Tai reiškė, kad šeimos narių darbotvarkė ir galimybės neretai tiesiogiai lemė, kiek jis gali būti mobilus ir kiek reikalų pavyks sutvarkyti.
Įsitraukus asmeniniam asistentui, jo kasdienybėje padaugėjo savarankiškumo: atsirado daugiau progų išvykti, tvarkyti reikalus ir dalyvauti viešame gyvenime. Tomas pabrėžia, kad būtent mobilumas yra svarbiausia šios paslaugos vertė, nes artimieji ne visuomet gali skirti tiek laiko, kiek reikia.
Ryšys ir pasitikėjimas
Tomas teigia, kad geras ryšys su asistentu neatsiranda iš niekur, tačiau jį stiprina bendravimas, aiškiai aptarti poreikiai ir pagarba privatumui. Jo manymu, galimybė paslaugos gavėjui dalyvauti pasirenkant asistentą yra labai svarbi, nes tai daro įtaką paslaugos kokybei ir pasitikėjimui.
Jis atvirai kalba ir apie dažną dvejonę įsileisti nepažįstamą žmogų į asmeninę erdvę. Pasak Tomo, baimė ar nepatogumas yra suprantami, tačiau kokybiškai teikiama pagalba dažnai sukuria tvarų tarpasmeninį ryšį, o kartais ir draugystę.
Ko labiausiai trūksta sistemai
Kalbėdamas apie paslaugos ateitį, Tomas išskiria asmeninių asistentų darbo įvertinimą. Jo teigimu, svarbu ne tik moralinis palaikymas, bet ir adekvatus atlygis, nes nuo to priklauso darbuotojų motyvacija, stabilumas ir paslaugos tęstinumas.
Jis taip pat akcentuoja, kad sistemai reikia daugiau žmonių, ateinančių dirbti iš pašaukimo, ypač jaunimo. Tomas mano, kad ši veikla gali tapti prasminga profesine patirtimi, o visuomenei tai būtų investicija į realesnį žmonių su negalia įtraukimą.
„Būk drąsus ir čiupk šansą, kurį tau siūlo gyvenimas!“, – sakė Tomas Viluckas.
Asmeninio asistento paslauga Lietuvoje siejama su žmogaus teise gyventi bendruomenėje ir kuo mažiau priklausyti nuo artimųjų galimybių. Tomo istorija parodo, kad praktiškai tai dažnai reiškia ne abstrakčią pagalbą, o labai konkretų dalyką: galimybę laiku išvykti, susitikti, dalyvauti veiklose ir išlaikyti orų, aktyvų gyvenimo ritmą.
