CP v2

Category: Regionai

  • Tarptautinė slaugytojų diena: Kelmės meras dėkoja už rūpestį ir primena, kas laiko sveikatos sistemą

    Tarptautinė slaugytojų diena: Kelmės meras dėkoja už rūpestį ir primena, kas laiko sveikatos sistemą

    Tarptautinės slaugytojų dienos proga Kelmės rajono savivaldybė pasveikino rajono slaugytojus ir padėkojo už kasdienį darbą su pacientais. Sveikinime pabrėžtas slaugytojų profesionalumas, kantrybė ir žmogiška šiluma, kuri neretai tampa svarbiausia pagalba gydymo metu.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius akcentavo, kad slaugytojų darbas matomas ne tik ligoninėse ar poliklinikose, bet ir globos, slaugos, ambulatorinių paslaugų srityse. Pasak jo, būtent slaugytojai dažniausiai pirmieji pastebi paciento būklės pokyčius ir užtikrina, kad pagalba būtų suteikta laiku.

    „Dėkojame už jūsų rūpestį, kantrybę, profesionalumą ir kasdien dovanojamą žmogišką šilumą“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Tarptautinė slaugytojų diena minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo data. Ši diena daugelyje šalių skirta atkreipti dėmesį į slaugytojų indėlį sveikatos apsaugos sistemoje, jų kompetencijų svarbą bei iššūkius, su kuriais susiduriama kasdienėje praktikoje.

    Sveikinime slaugytojams palinkėta stiprybės, sveikatos, prasmingų akimirkų ir nuoširdaus pacientų dėkingumo. Savivaldybė pabrėžė, kad slaugytojų darbas yra ne tik medicininė pagalba, bet ir nuolatinis emocinis palaikymas pacientams bei jų artimiesiems.

  • Jaunimo darbuotojo diena Kėdainiuose: meras padėkojo specialistams ir sulaukė svečių iš Šilutės

    Jaunimo darbuotojo diena Kėdainiuose: meras padėkojo specialistams ir sulaukė svečių iš Šilutės

    Kėdainių rajono savivaldybėje Jaunimo darbuotojo dienos proga apsilankė Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Atvirojo jaunimo centro komanda. Kartu atvyko ir svečiai iš Šilutės rajono savivaldybės – su jaunimu dirbantys specialistai bei jaunimo darbuotojai.

    Svečius priėmė ir su jais bendravo meras Valentinas Tamulis, vicemerė Danutė Mykolaitienė ir jaunimo reikalų koordinatorė Justina Koriznaitė. Susitikime aptartos jaunimo politikos kryptys, kasdieniai darbo iššūkiai ir bendradarbiavimo galimybės tarp savivaldybių.

    Minint Jaunimo darbuotojo dieną, savivaldybės vadovai padėkojo jaunimo darbuotojams už nuoseklų darbą kuriant saugią ir palaikančią aplinką jauniems žmonėms. Pabrėžta, kad atvirieji jaunimo centrai ir mobilus darbas su jaunimu dažnai tampa pirmąja vieta, kur jaunuolis gali gauti neformalų palaikymą, konsultaciją ar paskatinimą įsitraukti į veiklas.

    „Ačiū jums už atsidavimą, kantrybę, nuoširdų bendravimą ir gebėjimą įkvėpti jaunus žmones augti, kurti bei tikėti savimi“, – sakė meras Valentinas Tamulis.

    Jaunimo darbuotojams įteiktos simbolinės dovanėlės. Savivaldybė priminė, kad jaunimo darbuotojų vaidmuo bendruomenėje svarbus ne tik organizuojant laisvalaikį, bet ir stiprinant emocinę gerovę, ugdant socialinius įgūdžius bei mažinant jaunimo atskirtį.

    Susitikimas su Šilutės rajono specialistais tapo proga pasidalyti praktinėmis patirtimis ir pasitikrinti, kaip skirtingose savivaldybėse sprendžiami panašūs klausimai. Pasak dalyvių, tokie vizitai padeda greičiau perimti veiksmingus metodus, stiprina profesionalų tinklą ir prisideda prie kokybiškesnių paslaugų jaunimui.

  • Kėdainiuose gegužės 17 dieną – kariuomenės ir visuomenės šventė parke: ką pamatysite kariniame miestelyje

    Kėdainiuose gegužės 17 dieną – kariuomenės ir visuomenės šventė parke: ką pamatysite kariniame miestelyje

    Gegužės 17 dieną Kėdainių miesto parke vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtas renginys. Organizatoriai kviečia gyventojus susitikti miesto parke ir kartu paminėti dieną, kuri kasmet akcentuoja visuomenės ir gynybos sistemos ryšį.

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ragina į renginį, jei yra galimybė, atvykti pėsčiomis ir šiek tiek anksčiau nei 12 valandą. Pasak organizatorių, didžiausias lankytojų srautas paprastai susidaro prasidėjus pagrindinei programos daliai, todėl anksčiau atėjusieji lengviau ras vietą ir galės ramiau apžiūrėti ekspozicijas.

    Kariniame miestelyje – pajėgos ir technika

    Renginio metu parko erdvėje bus įkurtas karinis miestelis, kuriame Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais pristatys savo pajėgas. Tokiuose pristatymuose gyventojai dažniausiai turi progą iš arti pamatyti karių naudojamą ekipuotę, transportą ir susipažinti su skirtingų padalinių užduotimis.

    Organizatorių teigimu, tai viena patogiausių progų visuomenei gyvai susitikti su kariais ir užduoti rūpimus klausimus apie tarnybą, pasirengimą gynybai bei kasdienį kariuomenės darbą. Tokie renginiai taip pat prisideda prie visuomenės informuotumo ir pasitikėjimo institucijomis, ypač saugumo situacijai regione išliekant įtemptai.

    Kodėl ši diena svarbi?

    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena primena ginkluoto ir pilietinio pasipriešinimo istoriją bei pabrėžia, kad valstybės gynyba nėra vien kariuomenės reikalas. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama visuotinei gynybai, pilietiniam pasirengimui ir sąjungininkų buvimo reikšmei.

    Renginyje Kėdainiuose ši idėja išreiškiama per atvirą kariuomenės pristatymą ir bendruomenišką šventę, kurioje laukiami tiek šeimos su vaikais, tiek vyresni gyventojai. Detali programa paprastai skelbiama organizatorių informaciniuose kanaluose, o atvykus į parką lankytojai galės orientuotis pagal vietoje pateikiamas nuorodas ir tvarkaraščius.

  • Kelmės rajono ESOC posėdis: dėmesys gaisrų prevencijai, maudymosi sezonui ir civilinės saugos pratyboms

    Kelmės rajono ESOC posėdis: dėmesys gaisrų prevencijai, maudymosi sezonui ir civilinės saugos pratyboms

    2026 metų gegužės 12 dieną įvyko Kelmės rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) planuotas posėdis. Jame buvo vertinama parengtis sezoninėms rizikoms ir aptarti sprendimai, kurie turėtų mažinti incidentų tikimybę šiltuoju metų laiku.

    Posėdyje daug dėmesio skirta gamtinio pobūdžio gaisrams atvirose teritorijose, miškuose ir durpynuose. Aptartos dažniausios problemos, prevencinių priemonių poreikis bei institucijų pasirengimas reaguoti, kai sausros ir vėjo derinys padidina ugnies plitimo riziką.

    Maudymosi sezonas ir prevencija

    Artėjant maudymosi sezonui, svarstytos skęstančiųjų prevencijos priemonės ir pasirengimas jų įgyvendinimui. Taip pat aptartos įteisintų rajono paplūdimių vandens kokybės stebėsenos ir teritorijų priežiūros procedūros, kad gyventojams būtų užtikrintos aiškios ir saugios poilsio sąlygos.

    ESOC nariai akcentavo, kad praktikoje svarbiausias rezultatas pasiekiamas tada, kai civilinės saugos sistemos pajėgos veikia suderintai. Posėdyje aptartas bendradarbiavimo stiprinimas įgyvendinant prevencines priemones, ypač informuojant gyventojus ir koordinuojant veiksmus tarp tarnybų.

    Pratybos ir ugdymo projektas

    Posėdyje pristatytas pilotinis projektas Karinis ugdymas ir civilinės saugos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms Kelmės rajono ugdymo įstaigose. Taip pat išklausyta informacija apie hantavirusinę infekciją, pabrėžiant rizikų atpažinimo ir informavimo svarbą bendruomenėje.

    Susitikimo metu sutarta dėl savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų: pasirinkta tema, aptartas laikas, dalyviai, vertintojai ir numatyta organizavimo eiga. Tokios pratybos padeda įsivertinti realų pasirengimą ir laiku pastebėti spragas, kurios kasdienėje veikloje gali likti nepastebėtos.

    Atnaujinta grėsmių analizė

    ESOC nariams ir posėdžio dalyviams pristatytas Kelmės rajono savivaldybės grėsmių analizės projektas. Bendru sutarimu jam pritarta, akcentuojant, kad grėsmių vertinimas yra pagrindas planuojant prevenciją, resursus ir reagavimo prioritetus.

    Posėdžiui vadovavo Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Tadas Kasparas, pavaduojantis merą. Savivaldybė nurodė, kad aptarti klausimai bus naudojami planuojant tolesnius veiksmus ir koordinuojant pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

  • Mirė dailininkas Andrius Miežis: kur ir kada vyks atsisveikinimas su Kretingos premijos laureatu

    Mirė dailininkas, Lietuvos meno kūrėjas, Kretingos rajono kultūros ir meno premijos laureatas Andrius Miežis (1970–2026). Žinia apie netektį sukrėtė artimuosius ir Kretingos kultūros bendruomenę, kurioje menininkas daugelį metų buvo ryškiai matomas.

    Atsisveikinimas su A. Miežiu vyks Kretingoje. Jis bus šarvojamas laidojimo namuose „Rimtis“ penktadienį, gegužės 15 dieną, nuo 17 valandos, o karstas išnešamas šeštadienį 14 valandą.

    Amžinojo poilsio dailininkas atguls Kretingos civilinėse kapinėse, Darbėnų plente. Artimieji ir bičiuliai kviečiami palydėti kūrėją, kurio darbai ilgus metus liudijo asmeninę ir kartu atpažįstamą meninę kalbą.

    Kelias nuo Vilniaus iki Kretingos

    Andrius Miežis gimė 1970 metais gruodžio 1 dieną Vilniuje. Nuo jaunystės domėjosi menu, studijavo architektūrą, dirbo Nacionaliniame dramos teatre apipavidalintoju, o vėliau pasirinko savarankišką kūrybos kelią.

    Po vestuvių su žmona menininkas persikėlė gyventi į senelio gimtinę Kretingoje. Čia gimė jo vaikai Fausta ir Gabrielius, o pats dailininkas ėmė aktyviai kurti ir rengti parodas, įsitvirtindamas kaip laisvas menininkas.

    Parodos, įvertinimai ir palikimas

    Nuo 1992 metų A. Miežis surengė daugiau kaip 40 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje bei užsienyje, tarp jų Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Airijoje, Suomijoje, JAV ir Rusijoje. Jo darbai buvo eksponuoti ir Kretingos muziejuje, dalis kūrinių papildė šio muziejaus kolekciją.

    Dailininkas buvo įvertintas tarptautinėmis stipendijomis Vokietijoje, dalyvavo tarptautiniuose meno projektuose ir festivaliuose. 2012 metais jam suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas, o 2016 metais jis apdovanotas Kretingos rajono kultūros ir meno premija.

    A. Miežio kūryboje dažnai susipynė mitologijos, folkloro, šiuolaikinio pasaulio ir žmogaus vidinių būsenų temos. Pasak jį pažinojusiųjų, menininkas išsiskyrė savitu braižu, ryškia simbolika ir jautriu žvilgsniu į šiandienos žmogų.

    Dailininko atminimas išliks artimųjų, bičiulių ir meno bendruomenės širdyse, o jo darbai toliau liudys kūrėjo paliktą pėdsaką Lietuvos kultūroje. Kretingos kraštui tai netektis, paliečianti ne tik žmones, bet ir miesto meninę tapatybę.

  • Pakruojo rajone gegužės 19 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Pakruojo rajone gegužės 19 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Pakruojo rajono savivaldybėje 2026 metų gegužės 19 dieną organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės perduoti dalį pavojingų atliekų, kurios buityje ar veikloje susidaro gana dažnai.

    Nemokamai planuojama surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nešiojamųjų baterijų atliekas bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekas. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą, nes jose gali būti aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų.

    Organizatoriai nurodo, kad dalis atliekų bus surenkama tik sumokant atliekų turėtojui. Tai automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (taikant tam tikras išimtis), automobilių ir pramoninių baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis, sumokant atliekų tvarkytojui, galės priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Tokios atliekos laikomos pavojingomis, nes net ir nedideli alyvos ar techninių skysčių kiekiai gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

    Registracija numatyta iki 2026 metų gegužės 18 dienos el. paštu arba telefonu, kaip nurodo akcijos organizatoriai. Užsiregistravus iš anksto, atliekų surinkimo procesas paprastai vyksta sklandžiau, nes planuojami maršrutai ir atliekų paėmimo apimtys.

    Kodėl šių atliekų negalima mesti į bendrą konteinerį?

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose yra metalų, rūgščių ir kitų cheminių medžiagų, kurios patekusios į aplinką gali kelti riziką sveikatai. Netinkamai laikomos ar išmestos baterijos taip pat didina gaisro riziką, ypač kai jos pažeidžiamos atliekų tvarkymo grandinėje.

    Alyvų ir filtrų atliekose esantys teršalai, patekę į gruntą ar paviršinius vandenis, gali ilgai išlikti ir daryti žalą ekosistemoms. Dėl to tokios atliekos turi būti surenkamos atskirai ir perduodamos atliekų tvarkytojams, kad būtų sutvarkytos saugiai ir, kai įmanoma, perdirbtos.

    Nevažiuojantis automobilis kieme: kuo tai pavojinga?

    Eksploatuoti netinkama transporto priemonė yra potencialus taršos šaltinis: iš jos gali ištekėti kuro, alyvos ar kitų skysčių likučiai. Ilgainiui teršalai patenka į dirvožemį, o nuo ten gali pasiekti ir gruntinius vandenis.

    Palikti automobiliai kelia ir fizines grėsmes, ypač jei yra išdaužyti stiklai ar atviros aštrios detalės. Plastiko, gumos, alyvų, padangų ir kitų medžiagų irimas aplinkoje trunka ilgai, o netinkamas deginimas papildomai teršia orą.

    Projektas įstaigoms ir įmonėms

    Organizatoriai primena, kad įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms taip pat vykdomas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio galima prisijungti rūšiuojant atliekas ir dalyvaujant motyvacinėje sistemoje. Tokios iniciatyvos dažniausiai skirtos didinti rūšiavimo apimtis ir mažinti pavojingų atliekų patekimą į netinkamus srautus.

    Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad rūšiavimas ir perdavimas teisėtai veikiančioms įmonėms padeda ne tik sumažinti taršą, bet ir taupyti žaliavas, kai medžiagos grąžinamos į apyvartą perdirbimo būdu. Todėl gyventojams patariama pavojingas atliekas kaupti atskirai ir pristatyti per akcijas arba į tam skirtas surinkimo vietas.

  • Šiauliuose startuoja pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti hibridines grėsmes ir veikti krizėje

    Šiauliuose startuoja pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti hibridines grėsmes ir veikti krizėje

    Šiauliuose prasideda naujas Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulio (PPM Nr. 1) ir Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulio (PPM Nr. 2) mokymų sezonas. Į 8 valandų trukmės mokymus kviečiami Šiaulių miesto, rajono ir aplinkinių savivaldybių gyventojai, norintys sustiprinti asmeninį ir bendruomenės pasirengimą.

    Mokymai suplanuoti 2026 metų gegužės 24 dieną, rugsėjo 13 dieną, spalio 11 dieną ir lapkričio 8 dieną. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalyvių skaičius ribotas, o susiformavus grupei registracija bus stabdoma.

    Ką apima PPM1 mokymai?

    Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM1) vyks 2026 metų gegužės 24 dieną ir spalio 11 dieną. Jo tikslas – suteikti bazinių žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atpažinti hibridines grėsmes, užkirsti joms kelią ir tinkamai reaguoti.

    Mokymuose daug dėmesio skiriama dezinformacijos ir propagandos atpažinimui, taip pat aptariamos kibernetinės grėsmės ir kasdieniai saugaus elgesio internete principai. Nagrinėjami ir platesni klausimai – nuo energetinio saugumo iki tarptautinės teisės bei žvalgybos temų, kurios svarbios suvokiant šiuolaikinių krizių pobūdį.

    PPM1 grupėje gali dalyvauti iki 50 žmonių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio tipo mokymai aktualūs ne tik krizės atveju – įgytos žinios padeda kasdien kritiškiau vertinti informaciją ir išvengti manipuliacijų.

    Ko mokoma PPM2 modulyje?

    Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM2) vyks 2026 metų rugsėjo 13 dieną ir lapkričio 8 dieną. Jis skirtas gyventojams, kurie nori praktiškai pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms, remiantis Ukrainos patirtimi ir šiuolaikinėmis civilinės saugos rekomendacijomis.

    Dalyviams pristatomas asmeninis ir šeimos pasirengimas, aptariamas elgesys prasidėjus karui ar kitai didelei krizei, mokoma susidėti išvykimo krepšį. Taip pat numatytos praktinės temos, susijusios su pirmąja pagalba ir išgyvenimo pagrindais.

    PPM2 grupę gali sudaryti iki 30 dalyvių, todėl norintiems dalyvauti rekomenduojama registruotis iš anksto. Mokymų turinys orientuotas į realius veiksmus, kuriuos žmogus gali atlikti savarankiškai, nelaukdamas institucijų nurodymų.

    Kas veda mokymus ir kaip registruotis?

    Mokymus veda Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Registracija vykdoma Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir tinkamą datą.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes grupėms užsipildžius registracija bus sustabdyta. Papildomais klausimais gyventojai gali kreiptis el. paštu zaneta.sabockiene@kam.lt arba telefonais +370 706 84 731 ir +370 613 55 971.

  • Teatro forumas PriARTėk Kaišiadoryse: trys dienos spektaklių ir seminaras apie komedijos galią

    Teatro forumas PriARTėk Kaišiadoryse: trys dienos spektaklių ir seminaras apie komedijos galią

    Gegužės 15–17 dienomis Kaišiadorių kultūros centro erdvėse vyksiantis teatro forumas PriARTėk žada sujungti spektaklių programą ir edukaciją kuriantiems teatrą. Organizatoriai kviečia tiek žiūrovus, tiek mėgėjų ir profesionalių trupių bendruomenę susitikti diskusijoms, juokui ir patirtims scenoje.

    Šių metų forume numatyta įvairių žanrų ir režisūrinių sprendimų programa, leidžianti vienoje vietoje pamatyti skirtingą Lietuvos teatrų braižą. Scenoje turėtų pasirodyti tiek profesionalūs kolektyvai, tarp jų Juozo Miltinio dramos teatras, tiek ryškios mėgėjų trupės, todėl renginys orientuotas į plačią auditoriją.

    Forumo ašimi įvardijamas ryšys tarp aktoriaus ir žiūrovo, teksto ir emocijos, o tai ypač aktualu teatro festivalių kontekste, kai publika dažnai ieško ne tik pramogos, bet ir pokalbio su kūrėjais. Pastaraisiais metais Lietuvos scenos menų lauke ryškėja tendencija šalia spektaklių siūlyti aptarimus ir praktines dirbtuves, stiprinančias bendruomenės įsitraukimą.

    Seminaras apie komediją

    Šiemet specialus dėmesys skiriamas komedijos žanrui: numatytas seminaras Komedija kaip kultūrinės edukacijos ir bendruomenės vienijimo forma. Jo metu dalyviai analizuos, kaip humoras gali veikti ne vien kaip pramoga, bet ir kaip priemonė kalbėti apie socialines temas bei įtraukti skirtingas auditorijas.

    Organizatorių teigimu, seminaras bus orientuotas ir į praktinę naudą kuriantiems: nuo idėjų, kaip sustiprinti teksto ir situacijos komizmą, iki to, kaip pritaikyti komediją edukacinėse veiklose. Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto, o išsami programos informacija skelbiama Kaišiadorių kultūros centro kanaluose.

    Kas organizuoja ir kas finansuoja?

    Forumą organizuoja Kaišiadorių kultūros centras, o renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kaišiadorių rajono savivaldybė. Skelbiama, kad visi renginiai yra nemokami, todėl tai galimybė be bilietų įsigyti patirties ir pamatyti skirtingų trupių darbus vienoje programoje.

    PriARTėk formatas išlaiko aiškią kryptį: priartinti teatrą prie žiūrovo ir kartu suteikti erdvę kūrėjams mokytis bei reflektuoti. Trijų dienų programa Kaišiadoryse tampa proga ne tik pamatyti spektaklius, bet ir geriau suprasti, kaip gimsta sceninė emocija ir kodėl komedija neretai pasako daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

  • Jubiliejinis „Mnozil Brass“ šou Palangoje: vienintelis pasirodymas Baltijos šalyse šiemet

    Gegužės 23 d., šeštadienį, 19 val. pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind 2026“ kviečia į išskirtinį gala koncertą Palangos koncertų salėje, kuriame pasirodys pasaulinio garso austrų varinių pučiamųjų ansamblis „Mnozil Brass“. Kolektyvas į Lietuvą atvyksta su jubiliejine programa, skirta 30 metų kūrybinės veiklos sukakčiai.

    Virtuoziškas muzikavimas, teatro elementai, improvizacija ir išskirtinis austrų humoras – būtent tuo garsėja „Mnozil Brass“, jau daugiau nei tris dešimtmečius stebinantis publiką didžiausiose pasaulio koncertų salėse. Ansamblio koncertuose klasikinė muzika, džiazas, popmuzika, opera ir pučiamųjų tradicijos susilieja į nenuspėjamą, energingą ir itin profesionalų muzikinį reginį.

    „Mnozil Brass“ istorija prasidėjo 1990-ųjų pradžioje Vienoje, nedidelėje užeigoje „Mnozil“, esančioje priešais muzikos akademiją. Čia reguliariai rinkdavosi septyni jauni pučiamųjų muzikantai, kurie, grodami be natų ir nevaržydami savo fantazijos, netrukus tapo tikra sensacija. Jų pasirodymai išsiskyrė ne tik humoru ir artistiškumu, bet ir nepriekaištingu muzikiniu meistriškumu.

    Šiandien „Mnozil Brass“ kasmet surengia daugiau nei šimtą koncertų visame pasaulyje ir užpildo tokias garsias erdves kaip Londono „Royal Albert Hall“, Vienos „Burgtheater“, KKL koncertų salė Liucernoje bei operos teatrai Miunchene, Štutgarte ar Vysbadene. Pasirodymas Palangoje – vienintelis Baltijos šalyse šiemet.

    Per tris dešimtmečius buvę studentai tapo savo srities autoritetais ir pedagogais, tačiau jų meilė pučiamųjų muzikai išliko tokia pati stipri kaip ir pirmosiomis dienomis mažoje Vienos užeigoje. Jubiliejinė programa – tai ne tik koncertas, bet ir šventė, kupina muzikos, humoro, netikėtų sceninių situacijų ir neblėstančios kūrybinės energijos.

    Festivalio publika Palangoje turės galimybę išgirsti visus septynis legendinio ansamblio narius: Thomas Gansch (trimitas), Robert Rother (trimitas), Roman Rindberger (trimitas), Leonhard Paul (trombonas, bosinis trimitas), Gerhard Füßl (trombonas), Zoltan Kiss (trombonas) ir Wilfried Brandstötter (tūba).

    Festivalį „Amber Wind 2026“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.

    Daugiau apie MNOZIL BRASS: http://www.mnozilbrass.at

    Daugiau apie festivalį AMBER WIND 2026: https://orkestras.pro/events/amber-wind-2026/

  • Nemokama kompleksinė pagalba šeimai visoje Lietuvoje: projektas KOPA jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Visoje Lietuvoje įsibėgėjęs projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) jau suteikė įvairią prevencinę pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės apsaugos srityje tai vienas didžiausių nacionaliniu mastu vykdomų projektų, orientuotas į šeimas ir asmenis, patiriančius krizes ar ilgalaikius sunkumus.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA numatyta įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai psichosocialinei pagalbai, kad problemos nevirstų gilesnėmis ir brangiau kainuojančiomis pasekmėmis.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Projekto logika paremta tuo, kad žmogui ar šeimai dažnai reikalinga ne viena atskira konsultacija, o keli tarpusavyje derantys sprendimai. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos gali būti derinamos pagal situaciją, pavyzdžiui, tėvystės įgūdžių stiprinimą papildant psichologo konsultacijomis ar mediacija, kai šeima išgyvena konfliktą.

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad pagalba realiai prisidėjo prie jų problemų sprendimo. Gyventojai dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškas rekomendacijas ir tai, kad įgytus įgūdžius galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Pagalbos tinklas veikia nacionaliniu mastu, todėl paslaugos organizuojamos ne tik didmiesčiuose. Skelbiama, kad kas mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų.

    Kad paslaugos būtų pasiekiamos ir tiems, kuriems pagalba dažniausiai „užstringa“ dėl logistikos ar šeimos aplinkybių, kai kuriais atvejais sudaromos papildomos sąlygos. Tai gali būti pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas ir užsiėmimus.

    Projekte taip pat kryptingai dirbama su temomis, kurios pastaraisiais metais ypač dažnai minima kaip emocinių ir socialinių krizių šaltiniai. Tarp jų yra skyrybos ir šeimos konfliktai, priklausomybių įveika, pogimdyminės depresijos rizikos, vienišumas, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Praktiniu lygmeniu paslaugų koordinavimas savivaldybėse siejamas su Bendruomeniniais šeimos namais, kurie padeda nukreipti gyventojus į tinkamiausią pagalbos formą.

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Europos socialinio fondo + ir bendrojo finansavimo lėšomis. Tikslas išlieka aiškus: kad prevencinė ir profesionali pagalba šeimai būtų prieinama visose Lietuvos savivaldybėse, kai jos labiausiai reikia.