Category: Regionai

  • Tarptautinė slaugytojų diena Jonavos ligoninėje: padėkos, diplomai ir žinutė apie jų reikšmę

    Tarptautinė slaugytojų diena Jonavos ligoninėje: padėkos, diplomai ir žinutė apie jų reikšmę

    Jonavos ligoninėje paminėta Tarptautinė slaugytojų diena, skirta atkreipti dėmesį į slaugytojų indėlį pacientų priežiūroje ir visos sveikatos sistemos veikime. Renginyje akcentuota, kad slauga dažnai lieka „nematoma“, nors būtent ji užtikrina kasdienį gydymo tęstinumą.

    Šventėje dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė ir savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Renata Merfeldienė. Susitikimo metu kalbėta apie slaugytojų vaidmenį ligoninėje, jų atsakomybę bei emocinį krūvį, su kuriuo tenka susidurti dirbant su pacientais ir jų artimaisiais.

    „Jūs esate visos šios organizacijos kraujas – be jūsų gyvybingumo, atsidavimo ir pašaukimo jokia ligoninė negalėtų gyvuoti. Jūs kuriate didžiulę vertę, pirmiausia – pacientams. Jūsų darbas yra labai nelengvas, todėl nuoširdžiai dėkoju už kantrybę, atsidavimą ir kasdienį rūpestį žmonėmis“, – sakė Birutė Gailienė.

    Renginio metu slaugytojams skirti padėkos žodžiai už jų kasdienį darbą ir rūpestį pacientais. Taip pat įteikti atminimo diplomai tiems slaugytojams, kuriuos Slaugytojų taryba įvertino už profesionalumą, atsakingumą, nuoširdų darbą ir atsidavimą profesijai.

    Tarptautinė slaugytojų diena pasaulyje minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo data. Ši proga sveikatos įstaigoms dažnai tampa momentu ne tik padėkoti darbuotojams, bet ir priminti visuomenei, kad slaugytojų kompetencijos apima kur kas daugiau nei kasdienę priežiūrą: nuo paciento būklės stebėsenos iki pagalbos suvaldyti skausmą, užtikrinti saugią gydymo eigą ir pasirengimą grįžti namo.

  • Nauja knyga apie vyskupą Joną Kaunecką: asmeninė istorija ir XX amžiaus Lietuvos lūžiai

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pristatyta dr. Algimanto Bučio knyga „Tikėjimo žmogus perversmų Lietuvoje“. Joje literatūriniu ir istoriniu žvilgsniu pasakojama vyskupo emerito Jono Kaunecko gyvenimo istorija, glaudžiai susijusi su sudėtingais XX amžiaus Lietuvos virsmais.

    Autorius knygą parengė remdamasis paties dvasininko liudijimais ir atsiminimais, skelbtais autobiografinėje knygoje „Prieš visus vėjus“. Pasakojime asmeninė biografija persipina su tautinės tapatybės, tikėjimo, kultūros ir moralinių pasirinkimų temomis, kurios ypač aštriai išryškėja okupacijų ir laisvės siekio laikotarpiais.

    Rezistencijos ir sąžinės tema

    Knygoje primenama, kad Jono Kaunecko biografijoje svarbi vieta tenka pasipriešinimui sovietų režimui ir tikinčiųjų teisių gynimui. Šie aspektai Lietuvos istorijoje siejami su pogrindinės spaudos tradicija ir pilietinėmis iniciatyvomis, kurios padėjo išlaikyti religinį bei tautinį sąmoningumą.

    Vyskupas buvo siejamas su pogrindinės spaudos leidyba ir platinimu, dalyvavo „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ veikloje, taip pat buvo vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjų. Tokios veiklos kontekste knyga akcentuoja ne tik institucines kovas, bet ir asmeninę atsakomybę, kai pasirinkimai turi realias pasekmes žmogui ir bendruomenei.

    „Jo istorija primena, kad laisvė ir sąžinė nėra savaime suprantami dalykai, kiekvienai kartai tenka juos saugoti savo pasirinkimais ir laikysena“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Įvertinimai ir pripažinimas

    Už veiklą ginant žmogaus teises ir Lietuvos laisvę Jonas Kauneckas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu bei Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Šie įvertinimai knygoje pateikiami kaip platesnio laikotarpio ženklai, liudijantys, kad rezistencijos ir pilietinės drąsos istorijos Lietuvoje buvo pripažintos valstybės lygmeniu.

    2002 metais Jonas Kauneckas vadovavo Panevėžio vyskupijai, o 2013 metais pasitraukė iš pareigų ir tapo vyskupu emeritu. 2004 metais birželio 1 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras jį pripažino neginkluoto pasipriešinimo dalyviu ir išdavė Laisvės kovų dalyvio pažymėjimą.

    Vėlesniais metais jo veikla įvertinta ir atminties kultūros kontekste: 2014 metais dvasininkas apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnauju Lietuvai“. Knygos pristatymas bibliotekoje tampa proga dar kartą sugrįžti prie asmenybių, kurios sudėtingu metu rinkosi principingumą ir atsakomybę.

    Leidinys dviem kalbomis

    Leidinys išleistas lietuvių ir vokiečių kalbomis, o knygos leidybą finansavo dr. Pranas Kiznis. Dvikalbė forma pasirinkta ir dėl paties vyskupo ryšio su vokiečių kalba, kurią jis mokėsi jaunystėje, o vėliau studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.

    Pasak rengėjų, dvikalbis leidimas plečia knygos auditoriją ir leidžia Lietuvos istorijos patirtis pristatyti platesniam skaitytojų ratui. Kartu tai pabrėžia, kad asmens liudijimai, ypač susiję su laisvės ir žmogaus teisių temomis, išlieka aktualūs ne vienos šalies kontekste.

  • Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai: paraiškų laukia iki birželio 14 dienos

    Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai: paraiškų laukia iki birželio 14 dienos

    Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai, kurių tikslas – išrinkti Metų medį, vėliau atstovausiantį Lietuvai Europos medžio konkurse, ir atkreipti dėmesį į išskirtinius šalies medžius. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne vien grožiui: vertinama ir medžio istorija, ryšys su vietos bendruomene bei jo reikšmė kraštovaizdžiui.

    Rinkimus pagal nustatytus nuostatus organizuoja viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“. Kandidatus atrinks komisija, kurioje dirbs organizatorių, visuomeninių gamtosauginių bei bendruomeninių organizacijų atstovai ir įvairių sričių specialistai.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas konkursui gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Organizatoriai kviečia siūlyti ne tik senus ar įspūdingus medžius, bet ir tuos, kurie turi aiškią kultūrinę, istorinę ar bendruomeninę vertę ir yra tapę vietos tapatybės dalimi.

    Paraiškos priimamos iki birželio 14 dienos. Kandidatų dokumentai teikiami elektroniniu paštu, o organizatoriai ragina paraišką parengti kuo išsamiau, kad komisija galėtų įvertinti ne tik medžio parametrus, bet ir jo pasakojimą.

    Kokios informacijos reikia?

    Paraiškoje būtina nurodyti medžio rūšį, pavadinimą, jei jis žinomas, tikslią augimo vietą ir koordinates. Taip pat prašoma pateikti amžių, aukštį, kamieno apimtį bei kitus fizinius duomenis, kurie padeda palyginti kandidatus ir pagrįsti jų išskirtinumą.

    Ne mažiau svarbi dalis – motyvacija, kodėl medis siūlomas rinkimams, ir vizualinė medžiaga. Reikia pridėti 1–3 nuotraukas arba iki 3 minučių trukmės vaizdo įrašą, taip pat gali būti pateikiami istoriniai faktai, vietos žmonių pasakojimai, legendos ar kiti patvirtinantys duomenys.

    Kada vyks balsavimas ir kada paaiškės nugalėtojas?

    Komisija atrinks iki 12 medžių, kurie pateks į antrąjį etapą. Už juos visuomenė galės balsuoti internetu nuo rugsėjo 14 dienos iki spalio 4 dienos, o atrinktų kandidatų sąrašas bus skelbiamas organizatorių kanaluose.

    2026 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 21 dieną apdovanojimo ceremonijoje Seime. Nugalėtojas kitąmet atstovaus Lietuvai 2027 metų Europos medžio konkurse.

    Rinkimai siejami ir su platesniu kontekstu: tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje yra įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Organizatoriai pažymi, kad konkursas prisideda prie šios vertybės matomumo ir skatina bendruomenes fiksuoti bei saugoti vietos gamtos paveldą.

    Organizatoriai primena, kad kandidatams svarbus ne tik amžius ar dydis, bet ir gyvybingumas, priežiūros istorija bei aiškiai pagrįstas santykis su vietove. Dėl to siūlant medį verta įtraukti bendruomenės liudijimus ir patikimą informaciją apie jo reikšmę.

  • Pavasarį įsibėgėja darbuotojų paieška: kur daugėja laisvų vietų ir ką tai reiškia Trakams

    Pavasarį įsibėgėja darbuotojų paieška: kur daugėja laisvų vietų ir ką tai reiškia Trakams

    Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad pavasarį Lietuvoje tradiciškai suaktyvėja darbuotojų paieška, o šiemet darbdaviai laisvų vietų skelbia ypač daug. Kovą 4 400 darbdavių registravo 15 400 darbo pasiūlymų, o balandį jų skaičius išaugo iki 16 000. Tokios tendencijos didina galimybes greičiau įsidarbinti ir Trakų rajono savivaldybės gyventojams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pavasario augimas dažniausiai siejamas su sezoniškumu ir projektų startais, tačiau šiemet paklausa auga platesniame sektorių spektre. Laisvų vietų daugėja tiek kvalifikuotiems specialistams, tiek pagalbiniams darbuotojams, o darbdaviai aktyviau ieško žmonių ir trumpesniems laikotarpiams, ir nuolatiniam darbui.

    Kur šiuo metu labiausiai reikia darbuotojų?

    Didžiausias poreikis išlieka gamybos sektoriuje, kuriame antrą mėnesį iš eilės skelbiamų darbo vietų skaičius viršijo 3 000. Dažniausiai ieškoma plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, medienos ir metalo apdirbimo staklių operatorių, sandėliavimo darbuotojų, suvirintojų, siuvėjų ir kepėjų.

    Ne mažiau aktyvios ir statybos: kovą darbdaviai paskelbė beveik 2 000 pasiūlymų, o balandį dar apie 1 800. Tarp paklausiausių profesijų išlieka elektrikai, kelininkai, vamzdynų montuotojai, betonuotojai, ekskavatorininkai ir sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai.

    Artėjant vasarai ryškėja apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus sujudimas. Darbdaviai ieško virėjų, virtuvės pagalbininkų, padavėjų, barmenų, kambarių tvarkytojų ir valytojų, o dalis pasiūlymų orientuoti į sezoninį darbą.

    Sezoninis poreikis didėja ir žemės ūkyje bei miškininkystėje, kur dažniau ieškoma pagalbinių ir trumpalaikių darbuotojų. Tokie pasiūlymai paprastai atsiranda pavasarį ir išlieka aktualūs iki vasaros pabaigos, todėl tai gali tapti greičiausiu keliu grįžti į darbo rinką.

    Kaip tuo gali pasinaudoti Trakų gyventojai?

    Trakų rajono savivaldybėje įgyvendinama Užimtumo didinimo programa orientuota į tuos, kuriems įsidarbinimas sunkesnis dėl įgūdžių stokos, ilgesnės pertraukos darbe ar socialinių aplinkybių. Programos tikslas yra ne tik laikinas užimtumas, bet ir nuoseklus pasirengimas grįžti į darbo rinką, stiprinant profesinius ir socialinius įgūdžius.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalyviai gali gauti daugiau pagalbos ieškant tinkamų darbo pasiūlymų, įsitraukti į užimtumo priemones, mokymus ar laikinus darbus. Savivaldybė bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir vietos darbdaviais, kad informacija apie aktualias pozicijas pasiektų žmones laiku.

    „Darbo rinka siunčia aiškų signalą: darbuotojų poreikis auga beveik visuose sektoriuose, todėl svarbu, kad Trakų rajono savivaldybės gyventojai turėtų kuo daugiau galimybių pasinaudoti atsiveriančiomis darbo vietomis. Užimtumo didinimo programa padeda žmonėms sugrįžti į darbo rinką, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir įgyti naujų įgūdžių“, – sakė Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė.

    Šiais metais programoje dalyvauja daugiau kaip 100 bedarbių ir asmenų, besirengiančių grįžti į darbo rinką. Augant laisvų vietų skaičiui pavasarį, savivaldybė tikisi, kad tai suteiks daugiau realių galimybių Trakų krašto gyventojams greičiau rasti darbą ir įsitvirtinti ilgesniam laikui.

  • Zarasų rajone e. aukcione parduodami du savivaldybės butai: startas nuo 415 eurų

    Zarasų rajone e. aukcione parduodami du savivaldybės butai: startas nuo 415 eurų

    Kas parduodama ir kur?

    Zarasų rajono savivaldybės administracija paskelbė apie nekilnojamojo turto pardavimą viešo elektroninio aukciono būdu. Aukcione bus siūlomi du savivaldybei priklausantys butai Samanių kaime, Imbrado seniūnijoje, adresu Beržų g. 8.

    Pirmasis parduodamas objektas – 55,39 kv. m butas su 4,98 kv. m rūsiu (Beržų g. 8-2). Antrojo objekto bendras plotas – 70,27 kv. m, jam priklauso 4,30 kv. m rūsys (Beržų g. 8-9).

    Aukciono datos ir svarbiausios sumos

    Elektroninis aukcionas vyks 2026 metų gegužės 28 dieną nuo 9.00 valandos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 13.59 valandos. Dalyvių registracija numatyta 2026 metų gegužės 25 dieną nuo 0.00 valandos iki 2026 metų gegužės 26 dienos 23.59 valandos.

    Pirmojo buto pradinė pardavimo kaina – 415 eurų, antrajam nustatyta 425 eurų pradinė kaina. Pradinis įnašas atitinkamai siekia 41,50 euro ir 42,50 euro, o registracijos mokestis abiem atvejais yra 54 eurai.

    Kaip vyks dalyvavimas ir atsiskaitymas?

    Dalyvių registravimas vykdomas prisijungiant elektroninių varžytynių sistemoje ir patvirtinant tapatybę joje numatytais būdais. Norint dalyvauti, iki registracijos pabaigos privaloma būti sumokėjus registracijos mokestį ir garantinį įnašą, nurodytą prie konkretaus objekto.

    Minimalus kainos didinimo intervalas nustatytas 100 eurų. Už laimėtą turtą reikia atsiskaityti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, o notaro ir kitas su sandoriu susijusias išlaidas apmoka pirkėjas.

    Butų apžiūra numatyta 2026 metų gegužės 22 dieną. Savivaldybė nurodo, kad apie pageidavimą apžiūrėti objektus būtina informuoti iš anksto už aukcioną atsakingą darbuotoją Zarasų rajono savivaldybės administracijoje.

  • Zarasuose po ilgos pertraukos kils naujas daugiabutis: 12 socialinių butų gausioms šeimoms

    Zarasuose po ilgos pertraukos kils naujas daugiabutis: 12 socialinių butų gausioms šeimoms

    Zarasuose pradedamas projektas, kurio miestas laukė ne vienus metus: Taikos gatvėje 12 planuojama statyti naują daugiabutį. Savivaldybė pabrėžia, kad tai bus vienas svarbiausių pastarojo meto žingsnių plečiant socialinio būsto pasiūlą rajone.

    Numatyta, kad naujasis gyvenamosios paskirties pastatas turės 12 butų ir bus skirtas socialiniam būstui, pirmiausia gausioms šeimoms, turinčioms teisę į socialinio būsto nuomą. Bendras pastato plotas sieks 1 069,07 kv. m, o pats projektas turėtų prisidėti prie didesnio būsto prieinamumo pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Finansavimas ir terminai

    Planuojama, kad statybos bus baigtos 2027 metų spalio mėnesį. Bendra statybos darbų vertė siekia 1 837 393,47 eurų.

    Didžioji dalis lėšų bus skiriama iš Europos Sąjungos fondų – 1 561 784,44 eurų, o likusi suma, 275 609,03 eurų, numatyta iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto. Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos priemonę, orientuotą į pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinių skirtumų mažinimą.

    Kodėl socialinis būstas svarbus?

    Socialinio būsto plėtra savivaldybėse paprastai siejama su praktiniu poreikiu trumpinti laukiančiųjų eiles ir pasiūlyti tinkamas gyvenimo sąlygas šeimoms, kurios rinkoje būsto išsinuomoti ar įsigyti negali. Tokie projektai dažnai vertinami kaip ilgalaikė investicija į socialinę atskirtį mažinančią infrastruktūrą, ypač mažesniuose miestuose.

    Įgyvendinus šį etapą, Zarasų rajono savivaldybėje socialinio būsto fondas turėtų augti, o gyventojams, laukiantiems būsto, atsirastų daugiau realių galimybių gauti šeimos poreikiams pritaikytą, saugią ir stabilias gyvenimo sąlygas užtikrinantį būstą.

    Projekto užsakovas – Zarasų rajono savivaldybė, kuri nurodo, kad tai bus reikšmingas postūmis ne tik socialinio būsto srityje, bet ir bendram miesto gyvenamosios aplinkos atnaujinimui.

  • Suvieko ežero pakrantėje prasideda atnaujinimas: žvejams ir poilsiautojams įrengs naują infrastruktūrą

    Suvieko ežero pakrantėje prasideda atnaujinimas: žvejams ir poilsiautojams įrengs naują infrastruktūrą

    Suvieko ežero pakrantėje Suvieko kaime, Imbrado seniūnijoje, pradedami tvarkybos darbai, kuriais viešoji erdvė bus pritaikyta rekreacinei žvejybai, poilsiui ir turizmui. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinta pakrantė taps patogesnė tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams.

    Darbai vykdomi įgyvendinant projektą Zarasų rajono viešųjų pakrančių pritaikymui rekreacinei žvejybai ir turizmui. Tokie projektai paprastai orientuojami į praktišką infrastruktūrą, kuri mažina chaotišką automobilių statymą, saugo pakrantes nuo išmindžiojimo ir gerina bendrą tvarką prie vandens telkinių.

    Ką planuojama įrengti?

    Projekto metu Suvieko ežero pakrantėje numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir valčių nuleidimo vietą. Taip pat planuojama suformuoti paplūdimio zoną, pastatyti persirengimo kabiną, įrengti pavėsinę, suoliukus ir šiukšliadėžes.

    Tokie sprendimai svarbūs ne tik poilsiui, bet ir aplinkosaugai: aiškiai įrengtos vietos poilsiautojams ir žvejams padeda sutelkti srautus ten, kur infrastruktūra tam pritaikyta. Tai mažina šiukšlinimo riziką, saugo augmeniją pakrantėse ir leidžia patogiau prižiūrėti teritoriją.

    Kada darbai bus baigti?

    Numatoma, kad darbai startuoja 2026 metais gegužės 8 dieną, o pabaiga planuojama 2026 metais lapkričio 8 dieną. Bendra darbų vertė siekia 32 549,69 eurų.

    Projektas finansuojamas 100 proc. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Savivaldybės teigimu, investicijos į viešąsias pakrantes prisideda prie rekreacinio turizmo plėtros ir sudaro sąlygas atsakingesniam poilsiui gamtoje.

  • VTEK: Zarasų vicemerė Aurelija Trimonytė supainiojo interesus atstovaudama savo įstaigai

    Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužės 12 dieną konstatavo, kad Zarasų rajono vicemerė Aurelija Trimonytė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. VTEK sprendimu, eidama vicemerės pareigas ji savivaldybėje atstovavo savo pačios įsteigtai viešajai įstaigai.

    Tyrimo duomenimis, Aurelija Trimonytė yra viešosios įstaigos „Sprendimų centras“ steigėja ir dalininkė. 2025 metais balandžio 2 dieną ir gegužės 8 dieną ji „Sprendimų centro“ vardu pateikė Zarasų rajono savivaldybei paraiškas dėl finansavimo skyrimo.

    VTEK taip pat nurodė, kad vėliau vicemerė pateikė ir finansavimą gavusio projekto „Tobulėjame kartu“ ataskaitas. Komisijos vertinimu, tokie veiksmai reiškė atstovavimą juridiniam asmeniui institucijoje, kurioje ji eina pareigas, todėl tai laikyta įstatymo pažeidimu.

    Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas draudžia valstybės politikams ir pareigūnams atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims bei ginti jų interesus savo institucijoje. Ši nuostata skirta užkirsti kelią situacijoms, kai asmens ryšiai su organizacijomis gali daryti įtaką sprendimams dėl paramos, sutarčių ar kitų savivaldybės skiriamų išteklių.

    Komisija pranešė, kad tyrimas pradėtas gavus pranešimą. VTEK sprendimai dėl interesų konflikto paprastai tampa pagrindu savivaldybėms peržiūrėti vidines procedūras, o pareigūnams primena pareigą nusišalinti ir nedalyvauti procesuose, susijusiuose su jų privačiais ryšiais.

  • Zarasų rajone naktį prognozuojamos pavojingos šalnos: įspėja dėl daržų, žiedų ir uogakrūmių

    Zarasų rajone naktį prognozuojamos pavojingos šalnos: įspėja dėl daržų, žiedų ir uogakrūmių

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, kad Zarasų rajone naktį iš gegužės 13 dienos į gegužės 14 dieną prognozuojamos šalnos. Kai kur jos gali pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio lygį, todėl gyventojai raginami imtis apsaugos priemonių.

    Pagal prognozes, šalnų laikotarpis numatomas nuo gegužės 13 dienos 22.00 valandos iki gegužės 14 dienos 8.00 valandos. Didžiausia rizika tenka žemumoms ir atviroms vietovėms, kur atšalimas paprastai būna staigesnis.

    Šalnos ypač pavojingos jautresniems lauko augalams: ką tik pasodintoms daržovėms, gėlėms, vaismedžių žiedams, uogakrūmiams ir ankstyvoms kultūroms. Net trumpas temperatūros kritimas žemiau nulio gali apdeginti lapus, pažeisti žiedus ir sumažinti būsimą derlių.

    Sodininkams ir daržininkams patariama dar prieš saulėlydį augalus uždengti orui pralaidžiomis dangomis, pavyzdžiui, agroplėvele ar audiniu. Svarbu, kad uždangalas nespaustų augalų tiesiogiai, nes prispaustose vietose pažeidimų rizika išauga.

    Jei augalai auginami vazonuose, rekomenduojama juos įnešti į šiltesnę patalpą arba perkelti arčiau pastatų, kur mikroklimatas švelnesnis. Ryte, temperatūrai pakilus, dangas reikėtų nuimti, kad augalai neperkaistų, gautų šviesos ir būtų vėdinami.

    Sinoptikai primena, kad gegužę šalnos Lietuvoje nėra reta išimtis, ypač rytiniuose rajonuose, kur naktys dažniau būna giedros ir vėsesnės. Aktualius perspėjimus ir prognozes gyventojai raginami sekti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamoje informacijoje.

  • Ignalinos delegacija Serocke: aptarė bendrus projektus ir įteikė draugystę simbolizuojančią dovaną

    Ignalinos delegacija Serocke: aptarė bendrus projektus ir įteikė draugystę simbolizuojančią dovaną

    Gegužės 7–10 dienomis Ignalinos rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama vicemero Imanto Umbražiūno, lankėsi Serocke Lenkijoje. Vizitas surengtas tęsiant ilgametę partnerystę, kurią Ignalina ir Serockas puoselėja nuo 1999 metais pasirašytos kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutarties.

    Ignalinos atstovai kartu su kitų šalių delegacijomis dalyvavo oficialiame Serocko burmistro Artūro Borkovskio priėmime. Gegužės 9 dieną svečiai įsiliejo į miesto globėjo šv. Voicecho šventę, kuri prasidėjo vandens ir žuvų tematikos eisena, o vėliau tęsėsi sveikinimais bei koncertine programa.

    Renginiuose vyko tradiciniai delegacijų susitikimai ir apsikeitimas kraštą reprezentuojančiomis dovanomis. Serocko burmistrui Artūrui Borkovskiui vicemeras Imantas Umbražiūnas įteikė kalvystės meistro Arnoldo Samogito Kairio darbą, simbolizuojantį Ignalinos ir Serocko draugystę.

    Pasak savivaldybės, šventėje taip pat dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Italijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos ir Vengrijos savivaldybių. Tokie susitikimai dažnai tampa platforma aptarti kultūros, sporto ir jaunimo mainų iniciatyvas bei planuoti naujus bendrus projektus.

    Sveikinimo kalboje vicemeras Imantas Umbražiūnas akcentavo prasmingą ilgametį bendradarbiavimą ir šiltus ryšius, kurie leidžia geriau pažinti šalių kultūras ir ieškoti praktinių partnerystės krypčių. Delegacija dėkojo už priėmimą ir Serocko kraštui linkėjo klestėjimo bei taikos.

    Kartu su vicemeru į Lenkiją vyko savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Rakštelienė, Komunalinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Petkūnienė, renginiuose vertėjavusi, ir vairuotojas Juozas Stalyga. Vizito metu svečiams buvo parengta kultūrinė programa, į kurią įtraukta pažintinė ekskursija po Serocką ir išvyka į Varšuvą.

    Savivaldybės teigimu, tokie vizitai padeda palaikyti gyvus tarpinstitucinius ryšius ir kurti tęstinumą, kai bendradarbiavimas remiasi ne vien formalumais, bet ir konkrečiomis partnerių patirtimis. Tai ypač aktualu planuojant bendrus renginius, mainų programas ir ilgalaikes iniciatyvas, kurios stiprina bendruomenių ryšius abiejose šalyse.