Category: Regionai

  • Alytuje modernizuos 8 priedangas: 320 000 eurų investicija ir tikslas didinti atsparumą iki 2027 metų

    Alytaus miesto savivaldybė praneša pradedanti antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą: 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašyta projekto sutartis dėl priedangų įrengimo ir modernizavimo miesto valdomuose objektuose. Projektą įgyvendina savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o tinkamų išlaidų finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc. Bendra numatyta suma yra iki 320 000 eurų, o veiklas planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gegužės 11 dienos.

    Kodėl priedangos tampa prioritetu?

    Priedangų modernizavimas siejamas su didesniu grėsmių vertinimu regione, taip pat su dažnėjančiomis ekstremaliosiomis situacijomis, kurios gali sutrikdyti įprastą miesto infrastruktūros veikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik priedangų skaičius, bet ir jų realus funkcionalumas: atsparumas, įranga, galimybė užtikrinti bazinius poreikius bei saugų buvimą.

    Pagal savivaldybės pateikiamus duomenis, Alytaus mieste didelė dalis esamų priedangų priskiriamos žemesnio atsparumo lygiui. Taip pat nurodoma, kad patekimas į beveik visas priedangas nėra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, o dalyje patalpų trūksta vėdinimo ir priešgaisrinių sprendimų arba reikalingi papildomi evakuaciniai išėjimai.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti?

    Projekto tikslas – įrengti, modernizuoti arba patobulinti 8 priedangas savivaldybės valdomuose pastatuose, stiprinant jų atsparumą ir didinant prieinamumą. Skelbiama, kad penkios iš šių priedangų po atliktų darbų turėtų pasiekti aukštesnį atsparumo lygmenį.

    Numatoma, kad dalyje priedangų bus gerinama bazinė infrastruktūra ir įsigyjama reikalinga įranga. Tarp planuojamų pirkinių įvardijamos sulankstomos kėdės, talpyklos geriamajam vandeniui sukaupti, taip pat pagalbos priemonės nelaimės atveju, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai ir kitos būtinos priemonės.

    Gyventojų aprėptis ir savivaldybės siekiai

    Savivaldybė nurodo, kad Alytaus mieste yra 50 477 gyventojai, o formaliai vieta priedangose šiuo metu užtikrinta 69,9 proc. gyventojų. Vis dėlto akcentuojama, kad vien vietų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: ar priedangos yra pakankamai atsparios ir pritaikytos realiam naudojimui, kai svarbu vėdinimas, gaisrinė sauga, prieinamumas ir atsarginiai sprendimai elektros tiekimui.

    Miesto keliamas reikalavimas – užtikrinti, kad priedangose laikinai apsisaugoti nuo oro pavojaus galėtų 60 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų. Tačiau savivaldybė taip pat deklaruoja platesnį tikslą: ieškant naujų įtrauktinų objektų ir gerinant esamų priedangų būklę, siekti, kad laikinai apsisaugoti priedangose galėtų 100 proc. Alytaus gyventojų.

  • Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti antrąjį projekto VRM-003-K-056 „Priedangų infrastruktūros modernizavimas“ etapą. Savivaldybė skelbia, kad darbais siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir sumažinti rizikas gyventojų saugumui.

    Šiame etape numatyta investuoti į penkias priedangas, esančias švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose Naujojoje Akmenėje ir Ventoje. Planuojama, kad atnaujinimai padės užtikrinti saugesnes sąlygas gyventojams, kai priedangos būtų reikalingos krizių ar nelaimių metu.

    Pagrindinis numatytas sprendimas visose penkiose vietose yra apsauginių skydų langams įrengimas. Tokios priemonės paprastai siejamos su poreikiu sumažinti stiklo šukių ir antrinių fragmentų keliamą pavojų, kai įvyksta sprogimo banga ar kiti staigūs poveikiai pastatui.

    Dar keturiose įstaigose planuojama įrengti mobilias nuovažas, kad įėjimai ir išėjimai būtų patogesni riboto judumo asmenims. Taip pat numatyta įsigyti elektros generatorius, kurie leistų palaikyti būtinas funkcijas sutrikus elektros tiekimui.

    Dviejose priedangose bus įrengiami autonominiai dūmų signalizatoriai ir vėdinimo sistemos. Pagal poreikį taip pat bus atliekami vidinių konstrukcijų išmontavimo darbai, įrengiamas pagrindas ir įsigyjami pagalbos priemonių komplektai, reikalingi nelaimės atveju.

    Savivaldybė pabrėžia, kad modernizacija skirta platesniam atsparumui didinti, įtraukiant ir asmenis su negalia, kuriems ekstremaliosios situacijos kelia didesnę riziką. Tikimasi, kad atnaujintos priedangos padės efektyviau organizuoti gyventojų saugumą ir sumažinti pažeidžiamumą įvairių nelaimių metu.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonę Nr. 07-019-10-04-01, kuria siekiama stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius. Nurodoma projekto trukmė yra nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų spalio.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, tokio pat dydžio numatytas ir finansavimas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o vykdytojas yra Akmenės rajono savivaldybės administracija.

  • Marijampolės savivaldybė skelbia konkursą: Finansų ir strateginio planavimo skyriaus specialisto alga

    Marijampolės savivaldybė skelbia konkursą: Finansų ir strateginio planavimo skyriaus specialisto alga

    Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė konkursą į Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Atranka vykdoma per centralizuotą valstybės tarnybos sistemą, o kandidatai dokumentus teikia tik elektroniniu būdu.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,3 baziniais dydžiais, todėl darbo užmokestis sudaro 2 337,40 eurų neatskaičius mokesčių. Galutinis atlygis priklauso nuo taikomų mokesčių ir individualios kandidato situacijos.

    Priėmimo į pareigas metu numatomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Toks terminas valstybės tarnyboje taikomas siekiant įvertinti, ar kandidatas tinkamas konkrečioms funkcijoms, o pačios pareigos atitinka lūkesčius ir kompetencijas.

    Dokumentų teikimas vyksta per Viešojo valdymo agentūros administruojamą Atrankos į valstybės tarnybą modulį, o pagrindinis skelbimas pateikiamas viešojo sektoriaus darbo skelbimų platformoje. Dokumentai priimami 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo.

    Dėl konkurso administravimo ir procedūrinių klausimų nurodomas Marijampolės savivaldybės kontaktinis telefonas, o papildoma informacija teikiama ir elektroniniu paštu. Konkurso administravimo, dokumentų priėmimo ir konkurso vykdymo funkcijas atlieka konkursą inicijuojanti įstaiga.

  • Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje, prie daugiabučio Kauno g. 48, pradėti naujos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai. Tvarkomoje teritorijoje jau nuimamas augalinis sluoksnis ir ruošiami pagrindai, nuo kurių priklausys dangos patvarumas ir ilgaamžiškumas.

    Projektu siekiama sumažinti stovėjimo vietų trūkumą kvartale ir aiškiau suvaldyti automobilių srautus prie gyvenamųjų namų. Savivaldybės skelbiama informacija rodo, kad darbai orientuoti į kasdienio patogumo didinimą, bet kartu numatomi ir sprendimai pėstiesiems.

    Numatyta įrengti 53 automobilių stovėjimo vietas. Aikštelėje bus formuojami nauji konstrukciniai sluoksniai, klojama asfaltbetonio danga, tvarkomi kelio bortai, o greta projektuojamas ir naujas šaligatvis, kad pėsčiųjų judėjimas būtų saugesnis.

    Planuojama, kad infrastruktūra bus pritaikyta įvairiems gyventojų poreikiams. Projekte numatytos 2 specialios stovėjimo vietos žmonėms su negalia, įrengiant patogesnį privažiavimą, ženklinimą ir taktilinius paviršius.

    Taip pat paliekama galimybė ateityje įrengti 4 elektromobilių stovėjimo vietas su įkrovimo stotelėmis. Tokia praktika vis dažniau taikoma miestuose, kai aikštelės suplanuojamos taip, kad prireikus būtų galima paprasčiau įdiegti papildomą elektros infrastruktūrą.

    Projekte numatyta ir lietaus vandens surinkimo sistema, kuri padeda apsaugoti dangas nuo vandens kaupimosi bei greitesnio irimo. Tokie sprendimai aktualūs dėl dažnesnių intensyvių liūčių ir didesnių apkrovų daugiabučių kiemuose, kur parkavimas paprastai yra itin koncentruotas.

  • Marijampolė ieško Geležinkelio g. reklaminių stendų savininkų: iki birželio 1 dienos – pašalinti

    Marijampolė ieško Geležinkelio g. reklaminių stendų savininkų: iki birželio 1 dienos – pašalinti

    Marijampolės savivaldybės administracija prašo atsiliepti reklaminių stendų, įrengtų Geležinkelio gatvėje valstybinėje žemėje, savininkus. Savivaldybė nurodo, kad stendai stovi šalia gatvės, tačiau jų duomenų Nekilnojamojo turto registre aptikti nepavyko.

    Pasak savivaldybės, turimais duomenimis stendai šioje vietoje galėjo būti įrengti maždaug 2005–2010 metais. Dėl to administracija ragina kuo skubiau susisiekti ir pateikti informaciją apie nuosavybę ar atsakingą asmenį.

    Terminas ir kas nutiks neatsiliepusiems

    Savininkų prašoma iki 2026 metų birželio 1 dienos susisiekti su Savivaldybės administracija ir pasirūpinti stendų pašalinimu. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra valstybinės žemės teritorija, todėl neteisėtai įrengti objektai gali būti šalinami priverstinai.

    Jeigu iki nurodytos datos stendų savininkai neatsilieps, reklaminiai stendai bus demontuoti. Savivaldybė iš anksto įspėja, kad vėliau savininkams gali tekti spręsti demontuoto turto atsiėmimo ir kitas su tuo susijusias procedūras.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė kviečia kreiptis į Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Nurodomas kontaktas: J. Basanavičiaus a. 1, Marijampolė, 322 kabinetas, telefonas +370 682 16486.

    Savivaldybės teigimu, tokie pranešimai padeda greičiau identifikuoti valstybinėje žemėje esančių objektų savininkus ir užtikrinti aiškią atsakomybę už jų priežiūrą. Tai ypač aktualu, kai registre nėra duomenų, o stendai gali kelti klausimų dėl teisėtumo, eismo saugumo ar aplinkos tvarkymo reikalavimų laikymosi.

  • Ketvirtokai Savivaldybėje: ką Marijampolės merui Povilas Isoda atsakė apie gamtą ir miesto laimę

    Ketvirtokai Savivaldybėje: ką Marijampolės merui Povilas Isoda atsakė apie gamtą ir miesto laimę

    Marijampolės „Ryto“ progimnazijos ketvirtokai, lydimi mokytojos Inetos Zubrickienės, apsilankė Savivaldybėje ir susitiko su Marijampolės savivaldybės meru Povilu Isoda. Vizitas tapo praktine pilietiškumo pamoka, leidusia vaikams iš arti pamatyti, kaip veikia savivalda ir kokie sprendimai lemia miesto kasdienybę.

    Pirmoji susitikimo dalis vyko Savivaldybės konferencijų salėje, kur meras trumpai pristatė savo darbo pobūdį ir atsakomybes. Didžiausią dėmesį mokiniai skyrė ne formaliems pristatymams, o klausimams, kurie atskleidė, kas jiems svarbiausia: gamta, miesto jaukumas ir žmonių savijauta.

    Klausimai, kurie nustebino merą

    Vienas pirmųjų klausimų buvo apie gamtą ir jos svarbą miesto gyvenime. Meras įvertino rūpestį gamta 9 balais iš 10 ir pabrėžė, kad žalios erdvės, parkai ir patogios vietos pasivaikščiojimams kuria aplinką, kurioje žmonės gali pailsėti, leisti laiką su šeima ir jaustis geriau.

    Tokie akcentai atliepia ir platesnę Lietuvos savivaldybių kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama viešosioms erdvėms, jų prieinamumui bei patogumui įvairaus amžiaus gyventojams. Miestų planavime dažniau kalbama ne tik apie infrastruktūrą, bet ir apie gyvenimo kokybę, kurią lemia kasdieniai, paprasti dalykai.

    Kodėl pasirinko būti meru?

    Paklaustas, kodėl nusprendė tapti savivaldos vadovu, Povilas Isoda kalbėjo apie ryšį su gimtuoju kraštu ir norą prisidėti prie savivaldybės augimo. Vaikai teiravosi ir provokuojančiai: kokio kito miesto meru jis norėtų būti, tačiau meras atsakė, kad savęs kito miesto vadovu neįsivaizduoja, nes Marijampolė jam yra ypatingai brangi.

    Kalbėdamas apie tai, kas darbe teikia daugiausia džiaugsmo, meras išskyrė paprastą, bet aiškų matą: laimingus žmones. Jo teigimu, didžiausias atlygis yra matyti besišypsančius miestiečius ir žinoti, kad priimti sprendimai realiai palengvina kasdienį gyvenimą.

    Kokias vietas mieste renkasi pats?

    Ketvirtokai domėjosi ir asmeniškesniais dalykais, pavyzdžiui, kur meras labiausiai mėgsta būti Marijampolėje. Jis išskyrė Vytauto Didžiojo parką bei pasivaikščiojimus palei Šešupę kaip vietas, kuriose galima atsikvėpti ir ramiai pabūti gamtoje.

    Vėliau susitikimas persikėlė į mero kabinetą, kur vaikai apžiūrėjo mero regalijas ir Savivaldybei skirtus apdovanojimus. Vizito pabaigoje netrūko smalsių klausimų, o pati viešnagė paliko gerų emocijų ir priminė, kad pilietinis smalsumas dažnai prasideda nuo labai paprasto noro suprasti, kaip veikia miestas.

  • Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kasdienė įstaigos apimtis

    Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre kasdien sprendžiami klausimai, su kuriais susiduria dauguma gyventojų: registracija vizitams, tyrimai, siuntimai, konsultacijos ir pagalba tada, kai jos reikia skubiai. Įstaiga veikia kaip pirmasis kontaktas su sveikatos sistema, todėl darbo tempas čia retai sulėtėja.

    Centre dirba 188 specialistai: šeimos gydytojai, slaugytojai, odontologai, psichikos sveikatos komanda, socialinės globos darbuotojai ir kiti darbuotojai. Prie šeimos gydytojų prisirašę daugiau nei 17 tūkstančių pacientų, tad vien organizacinių sprendimų kasdien prireikia labai daug.

    Įstaigos duomenimis, per dieną suteikiama daugiau kaip 500 sveikatos priežiūros paslaugų. Registratūra ir kitos grandys telefonu sulaukia nuo 400 iki 800 skambučių, o už kiekvieno jų slypi konkreti situacija, kurią reikia išspręsti greitai ir tiksliai.

    Kaip atrodo diena centre?

    Darbas prasideda dar prieš septintą ryto: ruošiami kabinetai, tikslinami vizitų grafikai, derinami slaugos išvykimai į namus ir specialistų darbo planai. Kai pacientai ima rinktis koridoriuose, vienu metu vyksta konsultacijos, procedūros, tyrimai ir registracija.

    Pasibaigus priėmimams gydytojų ir slaugytojų darbotvarkė nesibaigia: vertinami tyrimai, pildomi medicininiai dokumentai, rengiami siuntimai, tęsiamos konsultacijos telefonu. Praktikoje tai reiškia, kad dalis sprendimų dėl paciento gydymo priimama jau po kabineto durų užvėrimo.

    Centre teikiama ir pagalba pacientams namuose, pasitelkiant tam pritaikytus automobilius bei reikalingą įrangą. Tokios paslaugos ypač svarbios vyresnio amžiaus ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms, kai kelionė į gydymo įstaigą tampa rimtu iššūkiu.

    Ne tik gydymas, bet ir emocinė pagalba

    Įstaigos veikla apima ne vien šeimos mediciną: dirbama ir Psichikos sveikatos dienos stacionare, taip pat slaugos ir socialinės globos skyriuose bei Gudelių ambulatorijoje. Skirtinguose padaliniuose sprendžiami tiek medicininiai, tiek kasdienės priežiūros klausimai, kai žmogui reikia nuolatinės pagalbos.

    Centro vadovė Dženita Sabašinskienė pabrėžia komandos vaidmenį ir tai, kad paslaugų kokybę lemia ne tik procedūros, bet ir žmogiškas kontaktas. Pacientams dažnai svarbu ne vien gydymo planas, bet ir aiškus paaiškinimas, kantrybė bei jausmas, kad jie nėra palikti vieni su problema.

    Įstaiga nuolat ieško modernesnių sprendimų ir geresnių sąlygų pacientams bei darbuotojams, tačiau pagrindinis veiklos principas išlieka tas pats: pirminėje grandyje svarbiausia yra prieinamumas ir nuoseklus paciento kelias nuo pirmo skambučio iki tęstinės priežiūros.

    „Svarbiausia čia yra žmogus ir komanda, kuri dėl jo dirba“, – sakė Dženita Sabašinskienė.

  • Šiauliuose birželį skambės „Big Band Festival Šiauliai 2026“: nemokami koncertai ir ryškūs svečiai

    Festivalis grįžta į miesto centrą

    Šiauliuose birželį vyksiantis „Big Band Festival Šiauliai 2026“ žada kelias dienas trunkantį džiazo maratoną, kuriame susitiks tradicinis bigbendo skambesys ir šiuolaikinės kryptys. Organizatorių teigimu, programa sudėliota taip, kad patiktų tiek klasikinio džiazo gerbėjams, tiek klausytojams, ieškantiems netikėtų žanrų jungčių.

    Per pastaruosius metus festivalis įsitvirtino kaip vienas ryškiausių bigbendų renginių Lietuvoje ir Baltijos regione, o Šiauliams tapo svarbia vasaros kultūrinio kalendoriaus dalimi. Šių metų programoje numatyti kolektyvai ir solistai iš Lietuvos, Italijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos, Ukrainos bei JAV.

    „Norime, kad festivalyje savo koncertą atrastų ne tik džiazo gerbėjas, todėl ieškome projektų, kurie sukurtų savitą atmosferą ir nustebintų publiką“, – sakė festivalio organizatorė Gretė Každailytė.

    Atidarymas su Šiaulių bigbendu

    Festivalio pradžia numatyta kamerinėje aplinkoje, kur scenoje pasirodys Šiaulių bigbendas, vadovaujamas Raičio Ašmanio. Atidarymo vakare bigbendas gros kartu su trimis solistais tenoriais: Edgaru Davidovičiumi, Juozu Janužu ir Laurynu Viliušu.

    Programoje skambės vokalinės klasikos ir bigbendų aranžuočių deriniai, kuriais siekiama suteikti renginiui iškilmingą pradžią. Organizatoriai tikisi, kad šis vakaras į koncertų salę sugrąžins klausytojus, pasiilgusius ryškių balsų ir didelės orkestrinės dinamikos.

    Koncertai po atviru dangumi

    Festivalio pagrindiniai vakarai persikels į Saulės Laikrodžio aikštę, kur koncertai vyks po atviru dangumi. Čia žiūrovų lauks skirtingų miestų kolektyvai ir tarptautiniai projektai, o programa bus dėliojama taip, kad kistų skambesys ir nuotaika nuo pirmųjų pasirodymų iki vakaro kulminacijos.

    Tarp numatomų pasirodymų minimi „Pan Big Band“ su vokaliste Kristina Jatautaite ir Marijampolės džiazo orkestras, scenoje pasirodysiantis kartu su ukrainiete Anastasiia Bukina. Šiaulių bigbendas taip pat pristatys programą su Niujorke kuriančia vokaliste Laura Taglialatela ir gitaristu Alessandro Florio, įnešiančią daugiau soulo ir Viduržemio jūros regiono spalvų.

    Vienu iš vakarų akcentų įvardijamas Kauno bigbendo ir amerikiečių vokalisto Karl Frierson pasirodymas. Organizatoriai pabrėžia, kad šis koncertas į Šiaulius atveš soulo ir ritmenbliuzo energiją, kurioje didelę reikšmę turės improvizacija ir stipri sceninė charizma.

    Šeštadienio programoje numatoma plati stilistinė amplitudė: nuo latvių „Mirage Orchestra“ iki Nyderlandų grupės „Life n Times“, jungiančios soulą ir funką su bigbendo pučiamųjų skambesiu. Taip pat planuojamas išskirtinis projektas, kuriame dalyvaus Jievaras Jasinskis, „Vilnius JJAZZ Ensemble“, prancūzų „La Caja Negra“ ir vokalistė Ilana Bensemhoun.

    Festivalio uždarymui pasirinktas Šiauliams simbolinis susitikimas: grupė BIX pasirodys kartu su jaunimo džiazo orkestru „Romuva“, mininčiu 15 metų jubiliejų. Organizatorių teigimu, specialiai šiam koncertui BIX kūriniai bus papildyti pučiamųjų aranžuotėmis, o finalas taps dalimi Šiaulių miesto gimtadienio renginių.

    Skelbiama, kad „Big Band Festival Šiauliai 2026“ koncertai bus nemokami. Festivalį organizuoja Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, o renginį finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

  • Šiaulių savivaldybė įvertinta už švietimo kokybės vadybą: ką keičia „Nuolatinis tobulinimas švietime“ mokyklose

    Šiaulių savivaldybė įvertinta už švietimo kokybės vadybą: ką keičia „Nuolatinis tobulinimas švietime“ mokyklose

    Šiaulių miesto savivaldybė pateko tarp savivaldybių, kurios Lietuvoje padarė didžiausią pažangą diegiant švietimo kokybės vadybą. Įvertinimas įteiktas 2026 metų balandžio 29 dieną Nacionalinėje švietimo agentūroje vykusioje nacionalinio ugdymo įstaigų tinklo „Nuolatinis tobulinimas švietime“ inauguracinėje konferencijoje.

    Apdovanojimas savivaldybei skirtas už nuoseklų kokybės vadybos principų diegimą, ugdymo kokybės stiprinimą ir aktyvų švietimo įstaigų bendradarbiavimo skatinimą. Renginyje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros atstovai, savivaldybių bei mokyklų bendruomenių nariai.

    Kur sistema jau taikoma?

    Šiaulių mieste „Nuolatinis tobulinimas švietime“ šiuo metu taikomas penkiose ugdymo įstaigose. Tai Gytarių progimnazija, Salduvės progimnazija, Ragainės progimnazija, Stasio Šalkauskio gimnazija ir Šiaulių universitetinė gimnazija.

    Praktikoje tai reiškia ne vien formalius kokybės dokumentus, bet kasdienius susitarimus, aiškius tikslus ir bendrą požiūrį į mokymosi pažangą. Savivaldybės ir mokyklų tikslas yra stiprinti kultūrą, kurioje sprendimai priimami remiantis duomenimis, o bendruomenė nuosekliai vertina, kas veikia, ir koreguoja veiksmus.

    Ką reiškia nuolatinis tobulinimas?

    Sistemos tikslas yra kurti mokyklos kultūrą, kurioje kiekvienas bendruomenės narys prisideda prie pažangos, o mokymasis vertinamas kaip nuolatinis procesas. Daug dėmesio skiriama mokinio atsakomybei už rezultatus, asmeninių tikslų kėlimui, refleksijai ir aktyviam dalyvavimui pamokose.

    Šis požiūris siejamas su šiuolaikinėmis švietimo vadybos tendencijomis, kai ugdymo kokybė stiprinama per aiškius kriterijus, nuoseklų grįžtamąjį ryšį ir bendruomenės susitarimus. Tokia praktika padeda mokyklai veikti kaip besimokanti organizacija, gebanti prisitaikyti prie kintančių mokinių poreikių ir ugdymo turinio reikalavimų.

    Ko tikimasi iš dalyvavimo nacionaliniame tinkle?

    Pasak savivaldybės atstovų, dalyvavimas nacionaliniame tinkle suteikia daugiau galimybių dalintis gerąja patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų. Tai svarbu ne tik atskiroms mokykloms, bet ir visai savivaldybės švietimo sistemai, kai sprendimai derinami tarpusavyje ir nukreipiami į apčiuopiamus pokyčius.

    Konferenciją organizavo VšĮ „Švietimo inovacijų partneriai“. Renginyje vyko ekspertų pranešimai, diskusijos ir praktinės veiklos, o mokyklų bendruomenės pristatė pavyzdžius, kaip kokybės vadybos sprendimai pritaikomi realiame ugdymo procese.

    Nuotraukų autorius – fotografas Elvis Žaldaris.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta: gegužės 14 dieną internetu bus galima pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Pilietiškumo egzaminas grįžta: gegužės 14 dieną internetu bus galima pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą kviečia gyventojus dalyvauti Pilietiškumo egzamine. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir geriau suprasti, kaip veikia valstybė bei kokios yra piliečių teisės ir pareigos.

    Pasitikrinti žinias bus galima gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Egzamino trukmė numatyta apie 40 minučių, o dalyviai galės patys pasirinkti, kada jiems patogiausia atlikti užduotis per nurodytą laiką.

    Tokio tipo iniciatyvos pastaraisiais metais įgauna papildomą svarbą dėl išaugusio dėmesio visuomenės atsparumui, informaciniam saugumui ir krizėms. Praktikoje pilietiškumo žinios siejasi ne tik su Konstitucijos pagrindais, bet ir su gebėjimu atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti šaltinius bei suprasti, kaip mobilizacijos ar civilinės saugos sprendimai veikia bendruomenes.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto, nes dalyvavimas planuojamas savarankiškai, be fizinio atvykimo.

    Pilietiškumo egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.