CP v2

Category: Regionai

  • Anykščiuose tartasi dėl ES fondų projektų: savivaldybės įvardijo dažniausias administravimo klaidas

    Anykščiuose tartasi dėl ES fondų projektų: savivaldybės įvardijo dažniausias administravimo klaidas

    Gegužės 12 dieną Anykščiuose surengtas Utenos regiono plėtros tarybos organizuotas savivaldybių atstovų pasitarimas, skirtas Europos Sąjungos fondų lėšomis įgyvendinamų projektų administravimui. Susitikime aptarta, kaip savivaldybėms efektyviau planuoti darbus, valdyti rizikas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą.

    Pasitarime dalyvavo Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės pavaduotoja Diana Naujalė ir agentūros specialistai. Jie pristatė institucijų lūkesčius savivaldybėms bei akcentavo, kad didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ne dėl idėjų trūkumo, o dėl dokumentų ir procesų valdymo.

    Kur dažniausiai stringa projektai?

    Diskusijose aptartos savivaldybėse dažniausiai pasitaikančios projektų administravimo klaidos, dėl kurių vėluoja terminai arba sudėtingėja atsiskaitymas už atliktus darbus. Tarp aktualiausių temų minėtas reikalavimų laikymasis, tinkamas išlaidų pagrindimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas komandoje.

    Taip pat kalbėta apie praktinius projektų įgyvendinimo klausimus: kaip planuoti pirkimus, valdyti rangos darbų grafikus, užtikrinti pokyčių kontrolę ir laiku reaguoti į situacijas, kai prireikia koreguoti sprendinius. Akcentuota, kad ankstyvas rizikų identifikavimas ir nuoseklus dokumentavimas sumažina tikimybę susidurti su finansinėmis korekcijomis ar ilgesnėmis derinimo procedūromis.

    Ieškota sprendimų savivaldybių problemoms

    Savivaldybių atstovai įvardijo problemas, su kuriomis susiduriama administruojant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, ir aptarė galimus sprendimo principus. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su projektus prižiūrinčiomis institucijomis, kad klausimai būtų sprendžiami anksčiau, o ne jau atsiradus pažeidimo rizikai.

    Molėtų rajono savivaldybei pasitarime atstovavo administracijos direktorius Sigitas Žvinys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Živilė Žalienė, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Deimantė Narušienė bei Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimvydas Pranskus. Susitikimo metu aptarti klausimai aktualūs visoms Utenos regiono savivaldybėms, įgyvendinančioms skirtingo masto investicinius projektus.

  • Prienų krašto šventė gegužės 22–31 dienomis: koncertai, miuziklas ir kvietimas jungtis į eitynes

    Prienų krašto šventė gegužės 22–31 dienomis: koncertai, miuziklas ir kvietimas jungtis į eitynes

    Dešimt dienų renginių Prienuose

    Gegužės 22–31 dienomis Prienų krašte vyks tradicinė Prienų krašto šventė, kviečianti gyventojus ir svečius į dešimties dienų renginių ciklą. Šių metų šūkis KURTI–ŠVĘSTI–BŪTI pabrėžia bendruomeniškumą ir kvietimą susitikti įvairiose miesto ir rajono erdvėse.

    Organizatoriai skelbia, kad programoje suplanuoti skirtingų žanrų renginiai, skirti įvairaus amžiaus auditorijoms. Dalis veiklų numatoma atvirose erdvėse, todėl lankytojams verta sekti naujausią informaciją dėl tikslių laikų ir vietų.

    Koncertai, vakarienė ir miuziklas

    Šventės programoje numatyta vadinamoji Balta mėlyna vakarienė, kurioje pasirodys grupės „MemelBand“ ir „Aksomas“. Taip pat suplanuoti Šampaninio Kauno choro, grupės „G&G Sindikatas“ ir atlikėjos Natalijos Bunkės koncertai.

    Renginių ciklą papildys miuziklas „Sulaužyti sparnai“ bei kitos kultūrinės ir bendruomeninės veiklos. Tokia programa atspindi pastarųjų metų Lietuvos savivaldybių švenčių kryptį, kai greta didžiųjų koncertų siekiama pasiūlyti ir įvairesnių patirčių, pritraukiančių šeimas bei regiono svečius.

    Eitynės gegužės 30 dieną

    Vienu iš šventės akcentų turėtų tapti šventinės eitynės, kurios vyks gegužės 30 dieną. Į jas kviečiami Prienų krašto organizacijų, įstaigų, bendruomenių nariai, kraštiečiai ir miesto svečiai.

    Skelbiama, kad eitynių dalyviai apie 18.00 valandą pajudės iš Prienų Laisvės aikštės Vasaros estrados link. Norintys žygiuoti kartu kviečiami registruotis iki gegužės 20 dienos, o papildoma informacija teikiama organizatorių nurodytais kontaktais.

    Šventės organizatoriai taip pat kviečia prekybininkus prisijungti ir prekiauti renginių metu. Tokia praktika įprasta didesniems regioniniams renginiams, nes leidžia lankytojams patogiai rasti maisto, gėrimų ir suvenyrų, o vietos verslams suteikia papildomą galimybę pasiekti auditoriją.

    Aktualiausia šventės informacija ir programos atnaujinimai paprastai skelbiami organizatorių komunikacijos kanaluose, todėl planuojantiems atvykti rekomenduojama pasitikrinti detales prieš konkretų renginį. Tai ypač svarbu, jei programoje numatyti lauko pasirodymai ar keliuose taškuose vykstantys koncertai.

  • Mato Šalčiaus premija: paskelbtas konkursas kelionių tematikos darbams, paraiškos iki gegužės 21 dienos

    Prienų rajono savivaldybė paskelbė kasmetinį konkursą Mato Šalčiaus premijai gauti. Ši premija skirta įvertinti žurnalistinius darbus, kurie skatina pasaulio pažinimą ir kelionių tematiką pateikia brandžiai, išsamiai bei profesionaliai.

    Konkursas organizuojamas kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga, o premijos dydis siekia 2 000 eurų. Apdovanojimas gali būti skiriamas už autorinius spaudos, radijo, fotografijos, televizijos ar interneto žiniasklaidos darbus, paskelbtus per kalendorinius metus.

    Kas gali teikti kandidatus?

    Kandidatus premijai gali siūlyti pirminės žurnalistinės organizacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos skyriai ir klubai, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, taip pat patys žurnalistai. Atrankoje gali dalyvauti Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariai, Prienų krašto studentai, studijuojantys žurnalistiką, arba žurnalistai, kilę iš Prienų krašto.

    Pateiktus darbus vertins specialiai sudaryta Mato Šalčiaus premijos skyrimo komisija. Į ją įtraukiami deleguoti Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos nariai, todėl sprendimą priims profesinę patirtį turintys žiniasklaidos bendruomenės atstovai.

    Kokie terminai ir dokumentai?

    Dokumentai konkursui priimami nuo 2026 metų balandžio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 21 dienos imtinai. Paraiškas galima pateikti Prienų rajono savivaldybės administracijai elektroniniu paštu arba pristatyti adresu Laisvės a. 12, 59126 Prienai.

    Siūlydamas kandidatą, pareiškėjas turi išvardyti premijai teikiamus darbus, pateikti reikalingus dokumentus ir pridėti rekomendaciją. Jei dokumentus teikia pats kandidatas, privaloma kompetentingo asmens ar organizacijos rekomendacija.

    Dėl dokumentų teikimo tvarkos ir konsultacijų galima kreiptis į Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiąją specialistę Živilę Rusevičienę. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos.

  • KOPA projektas įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Vienas didžiausių Lietuvoje socialinės prevencijos projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projektu siekiama, kad psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir visose savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA numatyta įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, todėl artimiausiais metais paslaugų apimtis ir pasiekiamumas turėtų dar augti.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    KOPA paslaugos gyventojams teikiamos nemokamai ir orientuotos į ankstyvą pagalbą, kai problemas dar galima spręsti greičiau ir paprasčiau. Daug dėmesio skiriama situacijoms, kurios dažniausiai paliečia ne vieną žmogų, o visą šeimos sistemą.

    Pagalbos spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Esminis principas yra paslaugų derinimas, kai žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje susijusias paslaugas.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Tokia komandinė sudėtis leidžia spręsti tiek emocinius, tiek socialinius ar santykių sunkumus, kurie dažnai susipina tarpusavyje.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugos visoje Lietuvoje

    KOPA modelis remiasi nacionaliniu tinklu, todėl paslaugos koordinuojamos vietoje ir pritaikomos pagal konkrečios savivaldybės gyventojų poreikius. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba planuojama kuo arčiau žmogaus kasdienybės, o ne vien centralizuotai didžiuosiuose miestuose.

    Skirtingose savivaldybėse kas mėnesį organizuojama apie 1 000 veiklų, o per projekto laikotarpį suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Tokie mastai rodo, kad projektas veikia ne kaip pavienė iniciatyva, o kaip nuoseklus prevencinės pagalbos mechanizmas.

    Siekiant sumažinti praktines kliūtis, kai kuriais atvejais sudaromos papildomos sąlygos paslaugoms gauti, pavyzdžiui, organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tai ypač svarbu regionuose ir šeimoms, kurios neturi artimųjų pagalbos.

    Kokius pokyčius gyventojai jaučia?

    Projektas orientuotas į prevenciją, todėl jo tikslas yra padėti žmonėms anksčiau, nei sunkumai virsta ilgalaikėmis krizėmis. Praktikoje daug dėmesio skiriama skyrybų ir santykių krizių valdymui, priklausomybių temoms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumo patirtims bei vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimui.

    Pagal apklausų duomenis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodo, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti problemas. Dažniausiai įvardijamos naudos yra specialistų profesionalumas, praktiški patarimai ir įgyti įgūdžiai, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Projekto įgyvendinimas paremtas plačia partneryste, įtraukiant savivaldybes ir atsakingas valstybės institucijas. Kiekvienoje savivaldybėje paslaugų teikimą koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl konsultacijų ir nukreipimo į tinkamiausias paslaugas.

  • Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Žygis subūrė gausią bendruomenę

    Gegužės 9 dieną Tauragėje surengtas tradicinis pėsčiųjų žygis Europos dienai paminėti „KODAS: ŽALIA“. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo beveik 800 žmonių, o dalyvių srautai Pilies aikštėje jautėsi nuo pat starto.

    Žygis tapo ne vien sportiniu iššūkiu, bet ir bendruomenės susibūrimu, į kurį įsitraukė šeimos, jaunimas ir vyresnio amžiaus žygeiviai. Dalyviai rinkosi pagal pasirengimą ir laiką, kurį gali skirti trasai.

    6 ir 14 kilometrų trasos

    Trečius metus iš eilės organizuojamas renginys šiemet pasiūlė dvi skirtingo sudėtingumo trasas: 6 ir 14 kilometrų. Trumpesnį maršrutą pasirinkusieji ėjo per pėsčiųjų tiltą, Tarailių mikrorajoną ir tęsė kelionę pėsčiųjų bei dviračių taku palei Jūros pakrantę.

    Ilgesnė trasa buvo skirta norintiems platesnės pažinties su Tauragės erdvėmis. Žygeiviai aplankė J. V. Kalvano ir Kartų parkus, keliavo miesto aplinkkeliu, ėjo per J. Oko mišką, kirto Beržės ir Aerodromo mikrorajonus, o finišą taip pat pasiekė prie Jūros.

    Tvarumo žinutė ir edukacija

    Organizatoriai pabrėžia, kad „KODAS: ŽALIA“ idėja siejama su tvarumu ir aplinkosauginiu sąmoningumu. Šiemet abiejose trasose dalyvių laukė informacinės lentelės, kurios priminė pagrindinius tvarių pasirinkimų principus kasdienybėje.

    Nuskenavę QR kodus, žygeiviai galėjo atlikti interaktyvias užduotis ir pasitikrinti žinias. Tokia forma, kuri derina judėjimą ir trumpus edukacinius sustojimus, vis dažniau pasirenkama bendruomeniniuose renginiuose, nes padeda įtraukti skirtingo amžiaus dalyvius.

    Finišas Pilies aikštėje

    Finiše Pilies aikštėje dalyvių laukė apdovanojimai, užkandžiai ir bendras renginio uždarymas. Žmonės dalijosi įspūdžiais ir akcentavo, kad patogiausia renginio dalis yra aiškiai sužymėtos trasos bei galimybė pasirinkti atstumą.

    Organizatoriai tikisi, kad „KODAS: ŽALIA“ ir toliau išliks kasmetine Europos dienos tradicija Tauragėje, kuri stiprina bendruomeniškumą ir skatina aktyvų laisvalaikį. Prie renginio įgyvendinimo prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė ir EUROPE DIRECT Tauragės ir Klaipėdos apskritys, partneriai buvo Tauragės sporto centras, Tauragės atvira jaunimo erdvė, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras ir VILVI.

  • Nuo gegužės 14 dienos startuoja registracija į 2026 metų stovyklas: vietų skaičius ribotas

    Tauragės rajono savivaldybė praneša, kad registracija į 2026 metų vaikų ir jaunimo vasaros poilsio programas prasidės gegužės 14 dieną 8.00 valandą. Tėvai ir globėjai kviečiami vaiką registruoti susisiekiant tiesiogiai su pasirinktos stovyklos organizatoriais jų nurodytais kontaktais.

    Šiais metais konkursui pateiktos 38 paraiškos, o planuojama įgyvendinti 60 programų pamainų. Iš viso stovyklose galės dalyvauti apie 2 443 vaikai ir jaunuoliai, o tikslinės grupės apima ir socialinę riziką patiriančių šeimų vaikus bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

    Numatoma, kad į programas bus įtraukti 169 socialinę riziką patiriančių šeimų vaikai, 139 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai ir 65 iš užsienio sugrįžę gyventi ar atostogauti į Lietuvą vaikai. Taip pat planuojama dalis vietų vaikams iš Ukrainos, gavusiems prieglobstį Lietuvoje, tačiau faktiniai skaičiai vykdymo metu gali nežymiai kisti.

    Finansavimas ir atrankos kriterijai

    2026 metais savivaldybė vasaros poilsio programoms skiria 100 000 eurų, o bendras finansavimo poreikis siekia apie 171 989 eurus. Paraiškas vertino nepriklausomi recenzentai, o galutinius siūlymus nagrinėjo savivaldybės komisija.

    Sprendžiant dėl lėšų paskirstymo buvo vertinama programų kokybė, veiklų įvairovė, dalyvių skaičius, trukmė ir kaina. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kai kuriose stovyklose gali būti taikomas dalyvio mokestis, kurį mažina savivaldybės skiriamas finansavimas.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Skirstant finansavimą didžiausias dėmesys skirtas programoms, kurios sudaro realias galimybes dalyvauti vaikams su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Taip pat siekiama, kad daugiau galimybių gautų jaunesnio amžiaus vaikai, kad tėvams būtų paprasčiau suderinti darbą ir vaikų atostogų laiką.

    Akcentuojama ir praktinė datos riba: bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams skirtos stovyklos gali prasidėti tik pasibaigus mokslo metams, tai yra antroje birželio pusėje. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikai, priklausomai nuo programos, gali dalyvauti ir anksčiau.

    Kokios veiklos laukia stovyklose?

    Programose numatytos edukacijos, ekskursijos, sporto užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai bei socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas. Organizatoriai pastebi, kad vis daugiau dėmesio skiriama patyriminiam mokymuisi, STEAM veikloms ir sveikos gyvensenos temoms.

    Tarp dažniau pasirenkamų išvykų krypčių minimi Pagramančio regioninis parkas, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras, Taurų nuotykių parkas, ekologiniai ūkiai, gyvūnų globos organizacijos ir žirgynai. Savivaldybė pabrėžia, kad konkrečią informaciją apie laiką, trukmę ir registracijos eigą skelbia patys programų vykdytojai.

    Šiemet programas įgyvendins ir nauji teikėjai, tarp jų VšĮ „Ašvienis Žirgo gija“, Tauragės kultūros centras, VšĮ „Tauragės futbolas“ bei Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Jie siūlo veiklas nuo pažinties su žirgais ir kūrybinių užsiėmimų iki kino kūrimo, sporto treniruočių ar pasirengimo Moksleivių dainų šventei.

  • „Samaningi kilometrai“ tampa tarptautiniai: gegužės 16 dieną žygiai vyks Europoje ir JAV

    „Samaningi kilometrai“ tampa tarptautiniai: gegužės 16 dieną žygiai vyks Europoje ir JAV

    Pilietinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“, skirta partizanų atminimui ir pilietiškumui stiprinti, šiemet plečiasi už Lietuvos ribų. Organizatoriai kviečia gegužės 16 dieną žygiuoti ne tik Lietuvos regionuose, bet ir keliose Europos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Iniciatyva siejama su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimu. Žygių idėja paprasta: prisiminti laisvės kovotojų kelią, o dalyvavimu parodyti, kad istorinė atmintis nėra vien ceremonija, bet ir asmeninis pasirinkimas.

    Žygiai vyks ir užsienyje

    Šiais metais prie „Samaningi kilometrai“ kviečiamos prisijungti ir lietuvių bendruomenės užsienyje bei Lietuvą palaikantys sąjungininkai. Skelbiama, kad žygiai planuojami Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje ir JAV.

    Organizatorių teigimu, tarptautinis formatas padeda sutelkti diasporą ir primena, kad Lietuvos laisvės kovų istorija aktuali ir šiandien. Toks žingsnis taip pat stiprina ryšį tarp pilietinių iniciatyvų ir valstybės gynybos kultūros, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio.

    „Šiandien, kaip ir anuomet, priešiškos jėgos bando perrašyti istoriją ir silpninti pasitikėjimą savo valstybe, todėl kiekvienas žingsnis partizanų takais saugo tiesą ir neleidžia ištrinti mūsų istorijos“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Maršrutai Lietuvoje ir gyva patirtis

    Lietuvoje žygiai numatomi skirtinguose regionuose, tarp jų Trakų, Ukmergės–Molėtų apylinkėse, Merkinėje, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, taip pat Utenos, Tauragės, Radviliškio, Kretingos ir Telšių rajonuose. Idėja – ne tik nueiti atstumą, bet ir pasirinkti maršrutus, susijusius su partizanų istorija.

    Pasak organizatorių, žygių metu dalyviams siūloma klausytis pasakojimų ir specialiai parengtų garso įrašų, kad istorija būtų patiriama ne vien per datas ar faktus. Tokios priemonės padeda įtraukti ir tuos, kurie su partizanų tema iki šiol buvo susidūrę mažiau, o ypač jaunimą.

    „Partizanai ėjo ne dėl nuotykių, o todėl, kad neturėjo pasirinkimo sustoti. Šiandien eidami jų keliais parodome, kad laisvė mums vis dar svarbi, nesvarbu, kur gyvename“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

    Kodėl tokie žygiai svarbūs dabar?

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija istorinę atmintį jungti su praktiniu pilietiškumu ir bendruomeniškumu. Žygiai, edukacinės veiklos ir gyvos istorijos pasakojimai tampa forma, kuri leidžia ne tik pagerbti žuvusiuosius, bet ir stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai.

    Organizatorių teigimu, „Samaningi kilometrai“ skatina veikti kartu: jungtis šeimoms, draugams, kolektyvams ir bendruomenėms. O gegužės 17 dieną Lietuvos kariuomenė kviečia į minėjimą Kėdainiuose, kur numatoma Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos programa.

    „Eikime ten, kur vaikščiojo partizanai, ir prisiminkime, ką jie padarė. Tokie žygiai ugdo sąmoningumą, nes būtent veiksmas leidžia suprasti, ką reiškia būti laisvam ir atsakingam“, – sakė projekto vadovė Rugilė Grendaitė.

  • Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Susitikimas Tauragėje: ką aptarė?

    Gegužės 7 dieną Tauragėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai ir pagalbai nukentėjusiems asmenims. Į diskusiją susirinko savivaldybių, teisėsaugos, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos, užimtumo tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo suderinti praktinius veiksmus, kaip anksčiau atpažinti rizikos situacijas ir užtikrinti pagalbą žmonėms, kurie galimai patiria išnaudojimą. Taip pat aptarta, kokių resursų trūksta regione ir kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Statistika: atvejų nefiksuota, pagalba teikiama

    Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis ir socialinės bei psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ atstovai pristatė veiklą ir situaciją Tauragės apskrityje. Nors oficialiai prekybos žmonėmis atvejų Tauragėje nefiksuota penkerius metus, specialistai akcentavo, kad tai nebūtinai reiškia problemos nebuvimą.

    Anot pristatytos informacijos, per praėjusius metus pagalba suteikta aštuoniems asmenims. Tai rodo, kad žmonės vis dar susiduria su išnaudojimo rizikomis, o pagalbos grandis regione turi veikti ne tik reaguodama į nusikaltimus, bet ir užkardydama juos ankstyvoje stadijoje.

    Kas labiausiai pažeidžiami ir kur kyla rizika?

    Institucijų atstovai įvardijo pagrindines rizikos grupes: bedarbius, priklausomybių turinčius asmenis, jaunuolius ir vienišas mamas. Pabrėžta, kad didesnė rizika atsiranda, kai žmogus yra socialiai pažeidžiamas, neturi stabilios gyvenamosios vietos ar pajamų, patiria skolas ar priklausomybes.

    Didžiausia rizika išskirta žemės ūkio, statybų, maitinimo, pramogų ir transporto sektoriuose. Šiose srityse dažniau pasitaiko neformalūs susitarimai, sezoninis darbas, tarpininkavimas, o tai sudaro prielaidas darbo išnaudojimui, dokumentų sulaikymui ar manipuliacijai žmogaus pažeidžiamumu.

    Tarp aptartų iššūkių minėtas prevencinių priemonių trūkumas regione, specialisto, nuosekliai dirbančio prekybos žmonėmis srityje, nebuvimas, ribotos laikino apgyvendinimo galimybės ir visuomenės informuotumo stoka. Dėl to dalis atvejų gali likti nepastebėti, o nukentėję žmonės pagalbos ieškoti per vėlai.

    Specialistai akcentavo, kad prekyba žmonėmis dažnai slepiasi po iš pirmo žvilgsnio teisėto darbo ar paslaugų pasiūlymo forma. Dėl to itin svarbūs aiškūs atpažinimo signalai, aktyvus institucijų keitimasis informacija ir praktinės pagalbos keliai, kuriuos žmogus suprastų iš karto.

    „STROM“ gairės: ką jos keičia savivaldybėms?

    Susitikimo metu dr. Dalia Puidokienė pristatė „STROM“ projekto gaires savivaldybėms, skirtas stiprinti Baltijos šalių atsparumą prekybai žmonėmis. Gairėse numatytos priemonės apima rizikos situacijų atpažinimą, prevencijos organizavimą, pagalbos teikimo užtikrinimą ir bendradarbiavimo stiprinimą.

    Akcentuota, kad tokios gairės savivaldybėms padeda susitarti dėl aiškaus veiksmų algoritmo, kai kyla įtarimų dėl išnaudojimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį nukentėjusio asmens nukreipimą į pagalbą, geresnę institucijų koordinaciją ir mažesnę tikimybę, kad žmogus liks vienas su problema.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad prevencija regione turi būti nuolatinė, o ne epizodinė, ir apimti ne tik informavimą, bet ir konkrečius sprendimus dėl paslaugų prieinamumo. Taip pat pabrėžta, kad prekybos žmonėmis tema reikalauja jautraus darbo su pažeidžiamais žmonėmis, užtikrinant saugumą, konfidencialumą ir ilgalaikę pagalbą.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Pagalba arčiau žmonių

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA), skirtas prevencinei psichosocialinei pagalbai šeimoms ir asmenims, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o jos bendra vertė siekia 60 mln. eurų.

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o jo tikslas – kad pagalba būtų prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse. Dėmesys skiriamas ankstyvai intervencijai, kai sunkumus dar galima spręsti greičiau ir paprasčiau.

    Kokios paslaugos teikiamos?

    Paslaugų paketas apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją ir vaikų bei paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalba teikiama nemokamai, o žmogus ar šeima gali gauti kelias skirtingas paslaugas, jei jos tarpusavyje papildo viena kitą.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Tokia sudėtis leidžia spręsti ne vieną konkretų klausimą, o visą situaciją – nuo emocinės savijautos iki santykių ir kasdienio funkcionavimo.

    Rezultatai ir apimtys

    Pagal Centrinių projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą ir praktiškus patarimus, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

    Skelbiama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose surengiama apie 1 000 veiklų, o per dalį projekto laikotarpio suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Siekiant, kad pagalba pasiektų ir sunkiau ją gaunančius žmones, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų metu.

    Projekte daug dėmesio skiriama dažniausioms krizėms, su kuriomis susiduria šeimos: skyryboms, santykių įtampai, priklausomybių pasekmėms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui ir vaikų bei paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Šios temos aktualios visoms savivaldybėms, todėl paslaugų tinklas kuriamas taip, kad būtų pritaikomas vietos poreikiams.

    Programa įgyvendinama su plačiu partnerių tinklu, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir metodinę pagalbą teikiančiomis organizacijomis. Kreiptis dėl paslaugų galima per savivaldybėse veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja pagalbos suteikimą vietoje.

  • Ukmergės darbdaviams – kvietimas į jaunimo užimtumo vasarą programą: registracija iki liepos 15 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė penktus metus tęsia jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, kuria siekiama padėti moksleiviams prasmingai įsidarbinti vasaros metu. Kartu skatinami ir darbdaviai, nes numatyta darbo vietos išlaikymo kompensacija už įdarbintą jauną žmogų.

    Programa skirta 14–19 metų jaunimui, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą Ukmergės rajono savivaldybėje ir mokosi rajono bendrojo ugdymo įstaigose. Į ją įtraukiami ir abiturientai, baigę mokyklą iki rugpjūčio 31 dienos, kad vasaros darbas taptų pirmu žingsniu į darbo rinką.

    Dalyvauti kviečiami visų teisinių formų darbdaviai, registruoti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje arba joje veikiantys. Vienas darbdavys kompensaciją gali gauti daugiausia už 3 jaunus darbuotojus, todėl programa aktuali ir smulkesniems verslams, ir didesnėms įstaigoms, ieškančioms sezoninės pagalbos.

    Praėjusių metų rezultatai rodo, kad priemonė veikia praktiškai: 2025 metais programa pasinaudojo 16 Ukmergės rajono darbdavių, o kompensacijos buvo suteiktos už 29 jaunus darbuotojus. Savivaldybė tikisi, kad šiemet įsitrauks dar daugiau įmonių, nes jaunimui ši patirtis dažnai tampa pirmuoju oficialiu darbu ir galimybe įgyti realių įgūdžių.

    Registracija į programą vyks nuo 2025 metų birželio 1 dienos iki liepos 15 dienos, registracijos formą reikia pateikti elektroniniu paštu. Programos nuostatos ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje, o dėl įgyvendinimo konsultuoja jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Sandra Mackevičienė.