CP v2

Category: Regionai

  • Tvari mokykla 2030: ką iš Birštono mokymų parsivežė savivaldybių koordinatoriai ir mokyklos

    Tvari mokykla 2030: ką iš Birštono mokymų parsivežė savivaldybių koordinatoriai ir mokyklos

    Gegužės 7 ir 8 dienomis vyko darbotvarkės Tvari mokykla 2030 koordinatorių mokymai, kuriuose dalyvavo savivaldybių atstovai. Tarp jų buvo ir Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja, tvarumo koordinatorė Monika Gutė.

    Mokymus organizavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyrius. Dėmesys sutelktas į tai, kaip praktiškai planuoti koordinatorių veiklas ir užtikrinti, kad tvarumo sprendimai mokyklose būtų nuoseklūs, o ne vienkartinės iniciatyvos.

    Kas aptarta mokymuose?

    Programoje pristatytas darbotvarkės Tvari mokykla 2030 įgyvendinimas ir savivaldybių vaidmuo siekiant bendrų tikslų. Taip pat aptarta DofE programa, kuri mokyklose dažnai naudojama ugdant mokinių atsakomybę, įsitraukimą ir socialines kompetencijas.

    Diskusijose akcentuota, kad sėkmingam įgyvendinimui svarbūs aiškūs prioritetai, matuojami rezultatai ir koordinatorių bendradarbiavimas su mokyklų bendruomenėmis. Praktinis planavimas padeda susieti tvarumą su ugdymo turiniu ir kasdieniais mokyklos sprendimais.

    Gerosios praktikos Birštone

    Mokymų dalyviai aplankė Birštono vaikų lopšelį-darželį Vyturėlis ir Birštono meno mokyklą. Vizitų metu aptarti konkretūs pavyzdžiai, kaip tvarumo principai gali būti pritaikomi skirtingose ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į jų poreikius ir galimybes.

    Taip pat pasidalinta įspūdžiais ir gerosiomis praktikomis iš stažuotės Nyderlanduose. Dalyviai aptarė, kokie sprendimai galėtų būti pritaikomi Lietuvoje ir kaip sustiprinti savivaldybių koordinatorių tarpusavio tinklą, kad patirtys greičiau pasiektų mokyklas.

  • Visagino „Verdenės“ gimnazistai prisijungė prie tarpžemyninio projekto: patarlės sujungė 16 mokyklų

    Visagino „Verdenės“ gimnazistai prisijungė prie tarpžemyninio projekto: patarlės sujungė 16 mokyklų

    Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokiniai šiemet vėl prisijungė prie tarptautinio projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“, kuris vyksta jau dešimtus metus. Jubiliejinė projekto dalis subūrė mokyklas iš skirtingų šalių ir žemynų, o pagrindine ašimi tapo patarlės ir jų reikšmės skirtingose kultūrose.

    Šių metų tema buvo patarlės lietuvių ir ispanų kalbomis, o projekte dalyvavo 16 mokyklų iš Europos, Pietų Amerikos ir Afrikos. Prie iniciatyvos prisijungė ugdymo įstaigos iš Lietuvos ir Ispanijos, taip pat iš Argentinos, Venesuelos bei Seutos.

    Projekto metu mokiniai ne tik rinko ir lygino patarles, bet ir jas iliustravo, ieškodami, kaip tas pats posakis gali būti suvokiamas skirtinguose regionuose. Toks formatas skatina kalbinį sąmoningumą, kūrybiškumą ir gebėjimą pastebėti kultūrinius niuansus, kai ta pati mintis vienur skamba pažodžiui, o kitur turi visai kitą atspalvį.

    Per dešimtmetį jau išleista 10 dvikalbių patarlių žodynų, o naujausias leidinys lietuvių ir ispanų kalbomis pavadintas „Kol gyveni, tol ir mokaisi. Cada día se aprende algo nuevo“. Jį iliustravo ir Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokiniai, kuriuos į veiklas įtraukė mokytojos Aušra Gigelevičienė, Lina Navickienė ir Danguolė Savičienė.

    Projektas sulaukė pripažinimo ir tarptautinėje leidybos bendruomenėje: jis buvo pastebėtas prestižinėje Londono knygų mugėje. Ten iniciatyva nominuota „Iternational Excellence Awards“ apdovanojimuose ir pateko tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje „Educational Learning Recourses“.

    Organizatorių teigimu, tokie projektai mokiniams suteikia progą ugdyti kalbų kompetencijas, stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir patirti, kad mokymasis gali vykti už klasės ribų. Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat padeda mokykloms kurti ilgalaikes partnerystes ir dalintis ugdymo praktikomis.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokamos psichosocialinės paslaugos jau pasiekė 72 tūkstančius žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokamos psichosocialinės paslaugos jau pasiekė 72 tūkstančius žmonių

    Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas KOPA, skirtas prevencinei psichosocialinei pagalbai, įpusėjęs jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius Lietuvos gyventojų. Projektas, kurio bendra vertė siekia 60 mln. eurų, bus įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio ir apima visas šalies savivaldybes.

    KOPA tikslas – padėti šeimoms ir pavieniams asmenims dar tada, kai sunkumai neperaugo į gilesnes krizes. Prevencinių paslaugų logika paprasta: kuo anksčiau žmogus gauna konsultaciją ar praktinę pagalbą, tuo mažesnė tikimybė, kad problemos virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinės sveikatos pasekmėmis.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    Projekte teikiamos nemokamos paslaugos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalba gali būti derinama, todėl žmogus ar šeima dažnai gauna ne vieną, o kelias tarpusavyje susijusias paslaugas.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai. Toks komandinio darbo modelis leidžia spręsti ne vieną konkretų klausimą, o platesnį situacijos kontekstą, kai, pavyzdžiui, emociniai sunkumai persipina su tėvystės iššūkiais ar santykių krize.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Pagalba visoje Lietuvoje

    Projektas paremtas nacionaliniu paslaugų teikimo modeliu: kiekvienoje savivaldybėje pagalbą koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai. Tai svarbu regionams, kur specialistų paslaugos dėl kainos, atstumo ar eilių neretai būna sunkiau pasiekiamos.

    Siekiant sumažinti praktines kliūtis, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai padeda paslaugas pasiekti tėvams, vienišiems globėjams ar žmonėms, kuriems sudėtinga derinti konsultacijas su darbu.

    Ką rodo rezultatai ir tendencijos?

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Apklausuose didelė dalis paslaugų gavėjų pabrėžia specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir realiai pritaikomus įgūdžius kasdienėse situacijose.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios Lietuvoje ypač aktualios: skyryboms ir šeimos krizėms, priklausomybių įveikai, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Projekto vykdytojai akcentuoja, kad pokyčiai dažnai prasideda nuo vieno žmogaus, bet ilgainiui paliečia visą šeimą.

    Projektą KOPA įgyvendina platus partnerių tinklas: apie 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Tokia partnerystė leidžia paslaugas pritaikyti vietos poreikiams ir išlaikyti vienodą pagalbos kokybės kryptį nacionaliniu mastu.

  • Kaune vykusioje Lietuvos fizikos olimpiadoje visaginietis Matvej Simonov vėl tarp prizininkų

    Kaune vykusioje Lietuvos fizikos olimpiadoje visaginietis Matvej Simonov vėl tarp prizininkų

    Prizinė vieta šalies etape

    Kovo 26–28 dienomis Kaune surengtoje 73-ojoje Lietuvos fizikos olimpiadoje varžėsi gabiausi mokiniai iš įvairių šalies miestų. Tarp jų ryškiai pasirodė Visagino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos mokinys Matvej Simonov, iškovojęs trečiąją vietą.

    Organizatoriai pažymi, kad šalies etape dalyviai paprastai sprendžia tiek teorines užduotis, tiek atlieka eksperimentinę dalį, kur vertinamas ne tik atsakymas, bet ir taikomas mąstymas. Tokie rezultatai laikomi svarbiu žingsniu siekiant aukšto lygio pasiekimų tiksliųjų mokslų srityje.

    Antri metai tarp geriausių

    Šis apdovanojimas Matvejui Simonov nėra atsitiktinis: jau antrus metus iš eilės jis patenka tarp šalies etapo prizininkų. Mokyklos bendruomenė pabrėžia, kad tai nuoseklaus darbo, atkaklumo ir ilgalaikio pasirengimo rezultatas.

    Tokie pasiekimai dažnai atveria papildomas galimybes dalyvauti mokslinėse stovyklose, konsultacijose, olimpiadų atrankose bei sustiprina stojimo į fizikos, inžinerijos ar informatikos kryptis perspektyvas. Be to, jie prisideda prie regionų mokyklų matomumo nacionaliniu mastu.

    Padėka mokytojams ir šeimai

    Mokykla taip pat dėkoja mokytojams ir tėvams už palaikymą, kuris olimpiadų kelyje dažnai tampa lemiamu veiksniu. Pasak bendruomenės, kryptingas ugdymas ir nuolatinis grįžtamasis ryšys padeda mokiniams išlaikyti motyvaciją bei tobulinti problemų sprendimo įgūdžius.

    Informaciją apie pasiekimą pateikė fizikos mokytoja metodininkė Loreta Akopova. Visagino mokyklos bendruomenė Matvejui linki sėkmės ateities iššūkiuose ir tolesnių laimėjimų.

  • Klaipėdoje kyla futbolo maniežas su oro kupolu: darbai įsibėgėja, aiškėja 3 mln. eurų projekto apimtis

    Klaipėdoje kyla futbolo maniežas su oro kupolu: darbai įsibėgėja, aiškėja 3 mln. eurų projekto apimtis

    Klaipėdoje tęsiami pripučiamo futbolo maniežo su slėginiu oro kupolu statybos darbai Sportininkų gatvėje. Statybvietė jau aptverta, o paruošiamieji žemės darbai, kaip skelbiama, yra užbaigti.

    Šiuo metu rangovai tęsia futbolo aikštės pagrindų įrengimą ir drenažo tinklų darbus, kurie yra būtini dirbtinei dangai ir aikštės eksploatacijai bet kokiu sezonu. Skelbiama, kad dalis suplanuotų pagrindų įrengimo darbų jau atlikta, o artimiausiu metu numatoma pradėti atraminės sienelės įrengimą.

    „Projektas juda į priekį, statybos vyksta sparčiai, o kiekvienas etapas priartina prie tikslo – erdvės, kurioje Klaipėdos vaikai, jaunimas ir futbolo bendruomenė galės sportuoti visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Tai investicija į miesto sporto infrastruktūrą ir jaunimo užimtumą“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Įgyvendinus projektą, mieste turėtų atsirasti moderni dirbtinės dangos futbolo aikštė, dengiama slėginiu pripučiamu kupolu. Tokie sprendimai Lietuvoje dažniausiai pasirenkami dėl galimybės treniruotis šaltuoju sezonu, sumažinti rungtynių atšaukimų riziką ir stabiliau planuoti sporto mokyklų bei klubų užimtumą.

    Skelbiama, kad bendra projekto vertė siekia apie 3 000 000 eurų, o darbus atlieka UAB „Agorta“. Be aikštės ir kupolo, manieže numatyta įrengti persirengimo ir buitines patalpas, apšvietimą bei kitą sportinei veiklai reikalingą infrastruktūrą.

  • Stariškiai Klaipėdoje: pristatomi trys naujojo pietinio centro projektai ir kviečiama visuomenė

    Stariškiai Klaipėdoje: pristatomi trys naujojo pietinio centro projektai ir kviečiama visuomenė

    Naujasis pietinis centras

    Klaipėda tęsia pietinės miesto dalies plėtros planus: Stariškių rajone numatomas naujas miesto centras, kurio kryptys įtvirtintos 2021 metais patvirtintame bendrajame plane. Savivaldybė skelbia, kad dabar žengiama į kitą etapą – visuomenei pristatomi urbanistinės idėjos konkurso darbai.

    Stariškių teritorija apima beveik 100 hektarų, todėl čia planuojami sprendiniai gali daryti reikšmingą įtaką tiek gyvenimo kokybei, tiek miesto ekonomikai ir susisiekimui. Pagrindinis tikslas – sukurti šiuolaikišką, patogią ir žalią aplinką, kuri natūraliai susietų miestą su Kuršių mariomis.

    „Stariškių teritorija – tai beveik 100 hektarų erdvė, kurioje turime realią galimybę sukurti šiuolaikišką, žmonių poreikius atitinkančią miesto erdvę. Siekiame, kad ši teritorija atsivertų vandeniui, kurtų ryšį su Kuršių mariomis ir būtų patogi judėti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Pasak savivaldybės, ši miesto dalis ateityje galėtų tapti traukos centru su poilsio ir rekreacinėmis erdvėmis, pramogomis, paslaugų vietomis bei nauja gyvenamąja aplinka. Akcentuojama, kad planuojama plėtra turi būti integruota į kraštovaizdį ir kuriama taip, kad teritorija veiktų kaip gyvas miesto audinys, o ne atskiras kvartalas.

    Marina ir viešosios erdvės

    Vienas ryškiausių numatomų akcentų – mažųjų laivų marina, kuri teritorijai suteiktų marinistinį identitetą. Aplink marinos zoną planuojama formuoti viešąsias erdves, kurios galėtų tapti tiek kasdienio laisvalaikio vieta, tiek renginių ir miesto turizmo traukos tašku.

    Toks sprendinys atitinka ir platesnę Europos miestų praktiką, kai pakrančių teritorijos atveriamos žmonėms: prioritetas teikiamas pėsčiųjų ir dviračių ryšiams, žaliosioms erdvėms, mišrioms funkcijoms bei patogiam pasiekiamumui. Tai ypač aktualu Klaipėdai, kur miesto identitetas glaudžiai susijęs su vandeniu ir uosto kultūra.

    Konkurso darbai ir gyventojų įsitraukimas

    Ieškant tinkamiausio sprendinio, anksčiau buvo parengta galimybių studija, įvertinta esama situacija ir pasiūlyti keli teritorijos vystymo scenarijai. Po diskusijų su bendruomene savivaldybė nurodo išgryninusi kryptį, geriausiai atliepiančią Stariškių ateities viziją.

    Urbanistinės idėjos konkursui pateikti trys projektai, o prieš paskelbiant nugalėtoją gyventojai kviečiami su jais susipažinti ir teikti pastabas. Fizinė ekspozicija įrengta Kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ Klaipėdoje, o skaitmeninė paroda taip pat pateikiama savivaldybės kanaluose.

    Viešas projektų pristatymas numatytas gegužės 25 dieną nuotoliniu būdu, o komisijos posėdis, kuriame bus vertinami pateikti sprendiniai, planuojamas gegužės 26 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad gyventojų komentarai iki vertinimo pabaigos gali padėti tiksliau įvardyti viešojo intereso prioritetus, ypač kalbant apie judumą, želdynus ir prieigas prie vandens.

    Pasibaigus konkurso procedūroms ir išrinkus geriausią idėją, su projekto autoriais būtų tęsiamos derybos dėl tolesnių planavimo ir projektavimo darbų. Galutinis tikslas – suformuoti aiškų pagrindą sprendiniams, kurie nulems, kaip Stariškių rajonas atrodys ir veiks ateinančiais dešimtmečiais.

  • Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Atidaryta aikštelė prie Santaros klinikų

    Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, oficialiai pradėjo veikti sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Ji skirta donorų organų, pacientų ir skubios medicininės pagalbos logistikai, kad kritinė pagalba pasiektų ligoninę kuo greičiau.

    Atidarymo metu aikštelėje nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, atlikęs bandomąjį tūpimą. Taip praktiškai pademonstruota, kaip būtų vykdomi skubūs skrydžiai, įskaitant donorų organų pergabenimą bei reagavimą ekstremalių situacijų metu.

    „Ši aikštelė yra svarbi miesto infrastruktūros dalis, kuri stiprina Vilniaus pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais ir yra skirta medicininės pagalbos logistikai. Ji leis greičiau reaguoti ir taip prisidės prie vilniečių saugumo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kuo ji pakeis iki šiol buvusią praktiką

    Didelės skubos skrydžiai neretai vyksta iškart atsiradus poreikiui, todėl dalis jų tenka ir nakties metui. Iki šiol itin skubiais atvejais sraigtasparniai leisdavosi žiedinėje sankryžoje, tačiau infrastruktūra nebuvo pritaikyta saugiems nusileidimams bei greitam paciento perdavimui.

    Naujoje aikštelėje įrengti atskiri įvažiavimo ir išvažiavimo keliai greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Tai leidžia sklandžiau organizuoti judėjimą ir trumpinti laiką nuo nusileidimo iki paciento ar organų perdavimo medikams.

    Projektas, kainavęs 1,26 mln. eurų

    Projekto vertė siekia 1,26 mln. eurų, o įgyvendinimas truko apie 9 mėnesius. Darbus koordinavo miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“, kuri rūpinosi sprendiniais sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Aikštelė paženklinta pagal tarptautinius aviacijos reikalavimus, įrengtas specialus apšvietimas, kad pilotams būtų užtikrintas geras matomumas ir sudėtingesnėmis oro sąlygomis. Apšvietimas aktyvuojamas kartu su eismo reguliavimo sprendiniais, kai nusileidimo ar pakilimo metu prireikia trumpam suvaldyti transporto srautus šalia aikštelės.

    „Šis projektas – tai kur kas daugiau nei tik sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Tai garantija, kad gyvybiškai svarbi pagalba bus suteikta laiku, nepaisant įvairiausių aplinkybių“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė.

    „Medicinoje kartais gyvybę lemia ne valandos, o minutės. Tokiose situacijose infrastruktūra tampa gydymo dalimi“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

    Pasak projekto rengėjų, sprendiniai suplanuoti taip, kad mieste sumažėtų rizikos veiksniai, o pacientų transportavimas būtų kuo tiesesnis ir aiškesnis. Nenaudojami sankryžos plotai sutvarkyti ir apželdinti, kad sprendinys darniau įsilietų į miesto aplinką.

    Nors sraigtasparniai Lietuvoje jau seniai pasitelkiami donorų organų pervežimui, nauja aikštelė prie didžiausios šalies universitetinės ligoninės leidžia labiau standartizuoti ir pagreitinti procesus. Praktikoje tai reiškia mažiau neapibrėžtumo nusileidimo vietoje ir daugiau galimybių veikti pagal aiškią, iš anksto suderintą schemą.

  • K. Jelskio gatvės rekonstrukcija: nuo gegužės 13 dienos iki birželio 17 dienos keisis eismas

    Keisis eismo tvarka

    Nuo gegužės 13 dienos iki birželio 17 dienos dėl K. Jelskio gatvės rekonstrukcijos darbų bus ribojamas transporto priemonių eismas šia gatve. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutą ir įvertinti galimus vėlavimus.

    Darbus vykdant eismas bus nukreipiamas apylanka, vadovaujantis laikinais kelio ženklais. Savivaldybė ragina atkreipti dėmesį į pasikeitusius prioritetus sankryžose ir galimus susiaurėjimus važiuojamojoje dalyje.

    Privažiavimas gyventojams

    Vietos gyventojams privažiavimas bus užtikrinamas per darbų zoną, tačiau jis gali būti apsunkintas priklausomai nuo darbų etapo. Jei darbų metu keisis įvažiavimo vietos ar laikini privažiavimai, sprendimai bus žymimi vietoje laikinais ženklais.

    Vairuotojų prašoma būti atidžių, laikytis sumažinto greičio reikalavimų ir vadovautis laikinais kelio ženklais. Taip pat primenama palikti didesnį atstumą iki kelininkų technikos ir pėsčiųjų, ypač ties statybvietės įvažiavimais.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams

    Rekonstrukcijos laikotarpiu didesnės spūstys tikėtinos piko valandomis, todėl trumpesniam maršrutui verta rinktis alternatyvias gatves. Jei važiuojate pro darbų zoną, būtina sekti ne tik ženklus, bet ir laikiną kelio ženklinimą.

    Gyventojų ir eismo dalyvių prašoma supratingumo dėl laikinų nepatogumų. Baigus darbus tikimasi saugesnio eismo ir geresnės gatvės būklės.

  • Maišiagaloje su jaunimu aptarta civilinė sauga: kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir veikti krizėje

    Maišiagaloje su jaunimu aptarta civilinė sauga: kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir veikti krizėje

    Gegužės 4 dieną Maišiagaloje surengtame susitikime su jaunimu pagrindinis dėmesys skirtas civilinei saugai ir praktiniam pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Renginyje dalyvavę mokiniai aptarė, kaip atpažinti rizikas, iš anksto planuoti veiksmus ir išlaikyti ramybę netikėtų įvykių metu.

    Susitikimą organizavo VšĮ „Vilniaus socialinis klubas“. Į diskusiją įsitraukė Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos ir Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos moksleiviai.

    Į renginį pakviestas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos specialistas Dariusz Litwinowicz dalijosi įžvalgomis apie tai, kas svarbiausia pirmosiomis krizės minutėmis. Pokalbiuose akcentuota, kad pasirengimas prasideda ne nuo pagalbos tarnybų atvykimo, o nuo namų ir mokyklos lygmens įpročių.

    Jaunimas diskutavo, kodėl žmonių elgsena ekstremaliose situacijose skiriasi, kas padeda nepasimesti ir kaip iš anksto susitarti dėl veiksmų su artimaisiais. Aptarta ir tai, kad aiškus šeimos planas bei žinojimas, kur rasti patikimą informaciją, mažina paniką ir padeda greičiau priimti sprendimus.

    Praktinių užsiėmimų metu dalyviai atliko situacijų valdymo pratimus, modeliavo galimus scenarijus ir vertino, kokie sprendimai būtų saugiausi skirtingomis aplinkybėmis. Taip pat išryškintas bendruomenės vaidmuo, nes koordinuota kaimynų, mokyklos ir institucijų komunikacija gali tapti lemiamu veiksniu krizės metu.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad civilinė sauga nėra vien teorija, o kasdieniai įgūdžiai, kuriuos verta ugdyti nuosekliai. Susitikimas Maišiagaloje tapo proga jaunimui ne tik gauti žinių, bet ir praktiškai išbandyti, kaip veikia pasirengimo principai realistiškose situacijose.

  • Jubiliejinis tarptautinis MTB maratonas „Wilia“ Nemenčinėje: šimtai sportininkų ir purvinas iššūkis trasoje

    Jubiliejinis tarptautinis MTB maratonas „Wilia“ Nemenčinėje: šimtai sportininkų ir purvinas iššūkis trasoje

    Gegužės 10 dieną Nemenčinėje surengtas X-asis jubiliejinis tarptautinis MTB maratonas „Wilia“, į kurį atvyko daugiau nei 250 dviratininkų ir bėgikų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Renginys vyko permainingomis oro sąlygomis, o po liūties trasos dalyviams tapo gerokai sudėtingesnės.

    Organizatoriai pabrėžė, kad „Wilia“ yra dalis pasienio maratonų ciklo, vykstančio rytų Lenkijoje, tačiau Nemenčinėje jis įgijo ir pažintinį atspalvį. Dalis sportininkų į Vilniaus kraštą atvyko dar išvakarėse, apžiūrėjo trasą ir aplankė Vilnių.

    Distancijos dviratininkams ir bėgikams

    Dalyviai galėjo rinktis pagal pasirengimą pritaikytas distancijas: „Mikro“ 200 metrų, „Mini“ 6 kilometrų, „Fit“ 19 kilometrų ir „Mega“ 38 kilometrų pusmaratonį. Ketvirtus metus prie renginio prisijungę bėgikai varžėsi 6 ir 19 kilometrų trasose.

    Renginio pradžioje startavo bėgikai, o komandinėje įskaitoje ryškiausiai pasirodė Vilniaus rajono sporto centro atstovai. 6 kilometrų rungtyje OPEN kategorijoje greičiausias buvo Erik Černiavski, o moterų OPEN įskaitoje geriausią laiką užfiksavo Asta Venskaitytė.

    19 kilometrų bėgime OPEN kategorijoje nugalėjo Tomas Jateiko, o moterų OPEN įskaitoje pirmą vietą pelnė Lina Aluze. Skirtingose amžiaus grupėse užfiksuota ir daugiau ryškių rezultatų, parodžiusių, kad renginyje konkuruoja tiek patyrę, tiek jaunieji sportininkai.

    Miško takai, Neries pakrantės ir „Everestas“

    Dviračių varžybos persikėlė į miško takus ir Neries pakrantes, o startas buvo duotas biatlono šaudykloje. Maršrutas driekėsi per Kreivalaužių ir Liepių apylinkes, pasižymėjo banguotu reljefu, staigiais posūkiais bei stačiomis įkalnėmis.

    Po penktadienio liūties trasoje netrūko purvo, o kai kur sportininkams teko įveikti vandens ruožus ir slidžias atkarpas vos kelių dešimčių centimetrų atstumu nuo upės. Vienu iš labiausiai aptariamų segmentų tapo stati įkalnė, dalyvių praminta „Everestu“, kurį tik daliai pavyko įveikti nenulipus nuo dviračio.

    19 kilometrų „Fit“ distancijoje OPEN vyrų kategorijoje nugalėjo Tadas Mackelis, o moterų OPEN įskaitoje greičiausia buvo Ugnė Peciulytė. 38 kilometrų „Mega“ pusmaratonyje vyrų OPEN kategorijoje pirmą vietą iškovojo Mikolaj Szeliga, o moterų OPEN įskaitoje laimėjo Inga Stuopienė.

    Apdovanojimai ir bendruomenės vaidmuo

    Prizininkams įteikti medaliai ir prizai, o apdovanojimuose dalyvavo olimpietis Karolis Dombrovskis, fondo „Maratony Kresowe“ prezidentas Mirosław Barej ir Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski. Organizatoriai akcentavo, kad apdovanojimai buvo skirti ir amžiaus grupių nugalėtojams, taip pabrėžiant renginio atvirumą skirtingo pasirengimo dalyviams.

    Vyriausiu dalyviu tapo Seimo narys Algirdas Sysas, laimėjęs „Mega“ pusmaratonio 70+ kategorijoje. Visos dienos metu dalyvius ir žiūrovus lydėjo muzika, o po finišo sportininkai buvo vaišinami tradiciniais patiekalais.

    Renginio organizatoriai pabrėžė šūkio Aistra – varžybos – draugystė prasmę, nes starto linijoje susitiko skirtingų šalių sportininkai ir bendruomenės. Maratoną įgyvendinti padėjo Vilniaus rajono sporto centras, Nemenčinės seniūnija, bendrovė „Nemenčinės komunalininkas“, fondas „Maratony Kresowe“ ir Vilniaus rajono savivaldybė.