CP v2

Category: Regionai

  • Panevėžio rajonas pristatė programėlę: naujienos, renginiai ir paslaugos gyventojams vienoje vietoje

    Panevėžio rajono savivaldybė gyventojams pristatė mobiliąją programėlę „Panevėžio rajonas“, kuri skirta kasdienius savivaldybės reikalus perkelti į vieną patogų kanalą. Joje vienoje vietoje pateikiamos naujienos, pranešimai apie svarbius įvykius, renginių informacija ir kitos paslaugos, kurių dažniausiai ieškoma skirtinguose savivaldybės puslapiuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas – kad aktuali informacija žmones pasiektų greitai ir aiškiai, be papildomų paieškų internete. Programėlė taip pat orientuota į bendruomenių įsitraukimą, nes leidžia paprasčiau sekti vietos aktualijas ir planuoti dalyvavimą rajono gyvenime.

    „Šią programėlę sukūrėme tam, kad svarbiausia informacija gyventoją pasiektų paprastai ir greitai – tiesiai į telefoną“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Programėlėje numatyti momentiniai pranešimai, kurie turėtų padėti operatyviai informuoti apie pasikeitimus ar skubius pranešimus. Tokia funkcija ypač aktuali, kai gyventojams reikia greitai sužinoti apie laikinas paslaugų pertraukas, eismo ribojimus ar kitus vietos klausimus.

    Kas matoma programėlėje?

    Programėlėje gyventojai randa savivaldybės naujienas ir renginių kalendorių, o informacija pateikiama taip, kad būtų patogu ją peržiūrėti telefone. Savivaldybė nurodo, kad kalendorius padeda atsirinkti renginius pagal temas, o naujienos pasiekiamos kaip įprastame portale, tik vienoje vietoje.

    Taip pat integruotas atliekų išvežimo grafikas: įvedus adresą galima matyti konkrečias datas ir gauti priminimus. Ši funkcija praktinė, nes mažina riziką praleisti išvežimą, o kartu leidžia greitai pasitikrinti rūšiavimo informaciją.

    Programėlėje numatytos ir savivaldybės apklausos, kurios leidžia gyventojams patogiau pateikti nuomonę dėl vietos iniciatyvų ar planuojamų sprendimų. Tokie įrankiai dažnėja ir kitose savivaldybėse, nes tai paprastesnis būdas pasiekti žmones nei vien tik interneto svetainė ar socialiniai tinklai.

    Kaip užtikrinamas saugumas?

    Savivaldybė skelbia, kad vartotojų tapatybė programėlėje gali būti patvirtinama per Elektroninius valdžios vartus (VIISP). Tai reiškia, kad tapatybės patvirtinimas remiasi valstybinėmis priemonėmis, kurios įprastai naudojamos prieigai prie elektroninių paslaugų.

    Praktikoje tai aktualu tais atvejais, kai programėlėje planuojama teikti labiau personalizuotas paslaugas ar funkcijas, susietas su gyventojo duomenimis. Savivaldybė taip pat praneša, kad ateityje programėlę ketinama plėsti, įtraukiant daugiau kasdieniams poreikiams svarbių paslaugų.

    Gyventojai kviečiami prisidėti

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia bendruomenes ir organizatorius dalintis informacija apie renginius bei vietos aktualijas, kad jos pasiektų programėlės naudotojus. Toks turinio papildymas, pasak savivaldybės, turėtų padėti sukurti vieną aiškų informacijos centrą, aktualų ne tik gyventojams, bet ir rajono svečiams.

    Programėlę „Panevėžio rajonas“ savivaldybė pristato kaip nemokamą sprendimą, kurio paskirtis – sumažinti informacijos išskaidymą ir sutrumpinti kelią iki dažniausiai reikalingų atsakymų. Jei projektas bus nuosekliai pildomas ir prižiūrimas, jis gali tapti pagrindiniu kanalu kasdieniams rajono pranešimams ir paslaugoms telefone.

  • Krekenavoje atidengta memorialinė lentelė: įamžintas Holokauste nužudytų litvakų atminimas

    Krekenavoje prie buvusio sinagogos pastato atidengta memorialinė lentelė, skirta 1941 metais per Holokaustą nužudytos miestelio žydų bendruomenės atminimui. Ceremonijoje dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius, vietos bendruomenės nariai ir iš užsienio atvykę svečiai.

    Ant pastato pritvirtintoje lentelėje įrašas pateiktas lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis. Toks sprendimas pasirinktas siekiant, kad žinia būtų aiški tiek vietos gyventojams, tiek iš Lietuvos kilusių litvakų palikuonims, gyvenantiems skirtingose šalyse.

    Atminimo ženklą inicijavo ir parėmė iš Johanesburgo atvykęs litvakas Bernardas Seeffas. Pasak savivaldybės, šis sugrįžimas į protėvių miestelį tapo asmenine duokle šeimos istorijai ir pastanga įamžinti Krekenavos žydų bendruomenę, kuri iki Antrojo pasaulinio karo buvo svarbi vietos gyvenimo dalis.

    „Šiandien atidengta lentelė liudija, kad gyvenimas net ir toliausiai išblaškytus kraštiečius parveda namo. Tegul šis atminimas mums visiems primena: jokia tragedija nepajėgi ištrinti bendrystės dvasios, kuri čia gyvavo šimtmečius“, – sakė rajono meras Antanas Pocius.

    B. Seeffo šeimos ryšys su Krekenava siekia tėvo Morriso ir dėdės Sydney vaikystę, praleistą šiame miestelyje. Nors šeima į Pietų Afriką emigravo 1929 metais, pasakojimai apie gimtinę, Nevėžio vingius ir vaikystės patirtis, anot svečio, liko šeimos atmintyje kaip stipri tapatybės dalis.

    Svečias taip pat priminė, kad Holokausto tragedija palietė ir jo artimuosius: viena tėvo sesuo su dviem vaikais, negavusi galimybės išvykti, žuvo okupacijos metais. Tokie asmeniniai liudijimai, pasak renginio dalyvių, suteikia atminimo iniciatyvoms papildomos prasmės ir padeda vietos istoriją matyti ne tik per datas, bet ir per konkrečių šeimų likimus.

    Vizito metu pažymėta ir kita šeimos istorijos detalė: B. Seeffo mama, kilusi iš Panevėžio, sulaukė 102 metų ir, pasak artimųjų, iki šiol brangina ryšį su Lietuva. Taip pat pabrėžta, kad ir svečio žmona yra litvakė, kurios šeimos šaknys siekia Kėdainius.

    Panevėžio rajone ir kituose Lietuvos miestuose pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, skirtų žydų paveldui ir Holokausto aukų atminimui: ženklinami buvę sinagogų pastatai, tvarkomos senosios kapinės, rengiami edukaciniai renginiai. Tokie atminimo ženklai padeda tiksliau įvardyti vietos bendruomenių netektis ir stiprina istorinę atsakomybę, kuri svarbi tiek vietos gyventojams, tiek litvakų diasporai.

  • Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė laimėjo „Sidabro vainikėlį“: darbai keliauja į nacionalinį turą

    Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė laimėjo „Sidabro vainikėlį“: darbai keliauja į nacionalinį turą

    Dzūkijos regiono baigiamajame Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ renginyje paaiškėjo geriausių darbų autoriai. Tarp laureatų – Daugų Vlado Mirono gimnazijos 7 klasės mokinė Orinta Baležentytė, pelniusi pirmąją vietą.

    Mokinės kūryba įvertinta už tradicinės liaudies dailės puoselėjimą ir kruopštų atlikimą – tai viena svarbiausių konkurso krypčių, skatinančių jaunimą tęsti amatų tradicijas. „Sidabro vainikėlis“ laikomas vienu ryškiausių šalies konkursų, suburiančių talentingus mokinius iš skirtingų regionų.

    Darbus bus galima pamatyti Telšiuose

    Per pastaruosius dvejus metus sukurti ir geriausiai įvertinti Orintos tautodailės darbai šiuo metu eksponuojami respublikinėje parodoje Telšių kultūros centre. Paroda pristato atrinktus moksleivių darbus iš regioninių etapų ir yra svarbi nacionalinio turo dalis.

    Nacionalinio turo apdovanojimai Telšių kultūros centre vyks birželio 2 dieną. Šiame etape paaiškėja stipriausi jaunieji kūrėjai visos Lietuvos mastu, o jų darbai dažnai tampa pavyzdžiu mokykloms bei neformaliojo ugdymo būreliams.

    Orinta kūrybai ruošėsi neformaliojo ugdymo veiklose – pynimo iš vytelių užsiėmimuose. Mokinę konkursui lydėjo ir konsultavo neformalaus ugdymo „Pynimo iš vytelių“ mokytoja Rasa Aleksandravičienė.

    Gimnazijos bendruomenė mokinę sveikina su laimėjimu ir linki sėkmės nacionaliniame etape. Konkurso organizatoriai ir pedagogai pabrėžia, kad tokie pasiekimai prisideda prie gyvų amatų tradicijų tęstinumo ir jaunųjų kūrėjų motyvacijos.

  • Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Vizitas į ekologinį ūkį

    Alytaus rajono Daugų seniūnijos Žvirgždėnų kaime veikiantis Klimkevičių ekologinis ūkis savivaldybės vadovams tapo proga iš arčiau pamatyti, kaip praktikoje atrodo šeimos ūkininkavimas ir ilgalaikės investicijos į kaimo verslą. Ūkyje dirba kelios kartos, o pasirinktas ekologinio ūkininkavimo kelias tęsiamas beveik 25 metus.

    Ūkyje lankėsi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir patarėja verslo plėtros klausimais Ieva Stalevičiūtė. Vizito metu jie susipažino su ūkio veikla, apžiūrėjo naudojamą žemės ūkio techniką ir aptarė kasdienius iššūkius.

    „Kai žmonės dirba žemę su meile, apie savo darbą jie kalba su džiaugsmu ir entuziazmu. Smagu matyti, kad vaikai kartu su tėvais puoselėja ūkio tradicijas, imasi naujovių ir turi aiškią viziją, kurią linkiu jiems įgyvendinti“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Nuo 30 hektarų iki mišraus ūkio

    Klimkevičių ūkio istorija prasidėjo 2002 metais, kai Aldona ir Rimas Klimkevičiai iš Alytaus persikėlė į tėviškę Žvirgždėnų kaime. Pradžioje šeima dirbo apie 30 hektarų, augino daržoves, užsiėmė bitininkyste, o vėliau nuosekliai plėtė veiklą ir investavo į techniką.

    Šiandien ūkis yra mišrus: vystoma augalininkystė ir gyvulininkystė. Augalininkystės plotai siekia apie 680 hektarų, auginami kviečiai, avižos ir grikiai, o galvijų banda sudaro apie 60 gyvulių.

    Ūkininkai atkreipia dėmesį, kad ekologiniame ūkyje ypač svarbus planavimas ir procesų disciplina, nes derlingumas ir tręšimo galimybės skiriasi nuo įprastinės gamybos. Tokiuose ūkiuose didelę reikšmę įgauna sėjomaina, dirvožemio būklė, piktžolių kontrolė ir kaštų valdymas.

    Mieste augę vaikai grįžo į ūkį

    Nors Aldonos ir Rimo Klimkevičių vaikai užaugo mieste, šeima kartu atkūrė sodybą ir atgaivino senelių ūkio tradiciją. Darbai ir atsakomybės pasiskirstyti taip, kad kiekvienas šeimos narys turi aiškią sritį, o tai padeda valdyti didesnį ūkį.

    Tėvai daugiausia rūpinasi gyvulininkyste, sūnus Donatas atsakingas už vadybą ir augalininkystę, dukra Rima prižiūri finansinius reikalus. Donatas su žmona Birute taip pat gyvena kartu su tėvais, todėl sprendimus galima priimti greitai ir operatyviai.

    „Ūkis padidėjo tiek, kad plėsti jau nėra tikslo. Tai, ką turime, reikia optimizuoti“, – sako ūkininkas Donatas Klimkevičius.

    Pasak jo, savivaldybės vadovų apsilankymai ūkiuose padeda abiem pusėms geriau suprasti realią situaciją: nuo investicijų ir darbo jėgos trūkumo iki produkcijos realizavimo. Ūkininkas pabrėžia, kad tiesioginis dialogas dažnai yra efektyvesnis už formalias diskusijas.

    „Pasikalbi, padiskutuoji – tai geresnis būdas suprasti, ko iš tikrųjų reikia ūkininkui ir rajono gyventojui“, – sakė Donatas Klimkevičius.

    Didžiausias klausimas – realizavimas

    Ūkininkai atvirai kalba, kad ekologinės produkcijos realizavimas dažnai tampa sudėtingesnis nei įprastinėje grandinėje. Procesai užtrunka ilgiau dėl sertifikavimo, o pardavimo kelias neretai reikalauja papildomų tarpininkavimo žingsnių ir logistikos sprendimų.

    Klimkevičių ūkis siekia, kad pieno ūkio veikla būtų bent jau nenuostolinga, o augalininkystėje svarbiausia išlaikyti stabilumą. Ūkininkai pabrėžia, jog ekologinėje gamyboje ypač reikšmingas kainų svyravimų amortizavimas, nes sprendimai priimami ilgesniam laikotarpiui.

    Nepaisant iššūkių, šeima ieško naujų galimybių ir semiasi idėjų tarptautinėse žemės ūkio parodose, tarp jų ir Vokietijoje vykstančioje „Žalioji savaitė“. Tokie renginiai, anot ūkininkų, leidžia įvertinti vartotojų kryptis ir matyti, kaip keičiasi ekologiškos produkcijos paklausa.

    Viena iš svarbiausių ateities krypčių, kurią svarsto Klimkevičiai, yra produkto kūrimas nuo pirminės žaliavos iki galutinio vartotojo. Ūkininkai jau yra bandę gaminti speltos miltus, manų kruopas, sėlenas bei kelių rūšių miltus, vertindami, ar perdirbimas gali tapti tvirtesniu verslo modeliu.

    Vizitas Klimkevičių ekologiniame ūkyje savivaldybės atstovams leido ne tik susipažinti su ūkio kasdienybe, bet ir išgirsti konkrečius klausimus, susijusius su rinkomis, investicijomis ir veiklos tęstinumu. Tokie susitikimai, tikimasi, padeda tiksliau planuoti savivaldybės sprendimus ir stiprinti bendradarbiavimą su rajono ūkininkais.

  • Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Varėnos rajono savivaldybėje teikiamos atvejo vadybos paslaugos skirtos žmonėms su psichosocialine ir ar intelekto negalia bei jų artimiesiems. Ši pagalba organizuojama įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama stiprinti paslaugas šeimoje ir bendruomenėje, mažinant institucinės globos poreikį.

    Atvejo vadybininkas pirmiausia įvertina žmogaus situaciją ir poreikius: su kokiais kasdieniais sunkumais susiduriama, kokių paslaugų trūksta, kokie yra lūkesčiai ir galimybės. Remiantis šiuo vertinimu, sudaromas individualus pagalbos planas, kad sprendimai būtų pritaikyti konkrečiai situacijai, o ne bendram šablonui.

    Paslaugos esmė yra koordinavimas ir palydėjimas: atvejo vadybininkas suteikia informaciją apie savivaldybėje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas, konsultuoja dėl galimų pagalbos priemonių ir, prireikus, tarpininkauja institucijose. Taip pat palaikomas ryšys su kitais specialistais, kad pagalba būtų nuosekli ir nenutrūktų keičiantis aplinkybėms.

    Atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti darbingo amžiaus asmenys, turintys psichosocialinę ir ar intelekto negalią, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis. Paslauga taip pat aktuali tiems, kuriems iki 2023 metų gruodžio 31 dienos buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, jei poreikis pagalbai išlieka.

    Norint gauti atvejo vadybos paslaugą, reikia kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkę Daivą Urbelionienę, J. Basanavičiaus g. 40, Varėna, 3 kabinetas. Dėl konsultacijos galima susisiekti telefonu +370 310 31807 arba +370 639 08792, taip pat el. paštu daiva.urbelioniene@varena.lt.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad atvejo vadybininko pagalba skirta ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, kuriems dažnai reikia aiškaus plano, informacijos ir praktinės navigacijos paslaugų sistemoje.

  • Alytaus rajonas kompensuos kelionę į darbą buvusiems bedarbiams: kas gali gauti iki 70 eurų

    Alytaus rajonas kompensuos kelionę į darbą buvusiems bedarbiams: kas gali gauti iki 70 eurų

    Alytaus rajono savivaldybė 2026 metais tęsia užimtumo didinimo programos priemonę, pagal kurią buvusiems bedarbiams gali būti kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. Savivaldybė kviečia gyventojus pasitikrinti sąlygas ir laiku pateikti prašymą, nes kompensacijos mokamos iš savivaldybės biudžeto.

    Į šią paramą gali pretenduoti asmenys, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytaus rajono savivaldybėje. Taip pat būtina, kad iki įsidarbinimo žmogus būtų registruotas Užimtumo tarnybos Alytaus skyriuje ir įsidarbinimo metu turėtų bedarbio statusą.

    Kompensacija taikoma tiems, kurie įsidarbino ne anksčiau kaip nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Išlaidos dengiamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo įsidarbinimo pradžios, todėl savivaldybė ragina neatidėlioti ir dokumentus susitvarkyti kuo greičiau.

    Kelionės į darbą ir atgal išlaidos kompensuojamos pagal atstumą nuo gyvenamosios vietos Alytaus rajone iki darbo vietos, tačiau įskaitoma ne daugiau kaip 20 kilometrų. Maksimali savivaldybės skiriama išmoka siekia iki 70 eurų per mėnesį.

    Kreipiantis dėl kompensacijos reikia pateikti prašymą, nustatytos formos pažymą apie dirbtas darbo dienas, o teikiant pirmą kartą ir papildomus dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą bei darbo santykius. Dokumentai teikiami už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos Alytaus rajono savivaldybės administracijai.

  • Tarptautinė slaugytojų diena Varėnoje: meras A. Kašėta dėkoja už kantrybę ir kasdienę šilumą

    Tarptautinė slaugytojų diena Varėnoje: meras A. Kašėta dėkoja už kantrybę ir kasdienę šilumą

    Tarptautinės slaugytojų dienos proga Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta kreipėsi į slaugytojas, slaugytojus ir jų padėjėjus. Sveikinime pabrėžta, kad šios profesijos žmonės kasdien prisideda prie pacientų saugumo, orumo ir vilties.

    Meras dėkojo už rūpestį, kantrybę ir šilumą, kurią slaugytojai dovanoja žmonėms sudėtingiausiais momentais. Pasak jo, slauga yra ne tik medicininės žinios, bet ir gebėjimas išklausyti, padrąsinti bei padėti atlaikyti ligos keliamą įtampą.

    „Tarptautinės slaugytojų dienos proga nuoširdžiai dėkoju Jums už rūpestį, kantrybę ir kasdien žmonėms dovanojamą šilumą“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

    Sveikinime akcentuota, kad slaugytojų darbas reikalauja nuolatinio profesionalumo, greitos reakcijos ir didelės emocinės ištvermės. Toks įvertinimas ypač svarbus kasdienėje sveikatos priežiūros sistemoje, kur slaugytojai yra vieni artimiausių pacientui specialistų.

    „Linkiu stiprybės, sveikatos, profesinio įvertinimo ir kuo daugiau nuoširdaus žmogiško dėkingumo“, – sakė A. Kašėta.

    Tarptautinė slaugytojų diena minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo diena. Ši proga kasmet primena ne tik slaugos profesijos svarbą, bet ir poreikį užtikrinti tvarias darbo sąlygas, specialistų pritraukimą bei aiškias profesinio augimo galimybes.

  • Tarptautinė slaugytojų diena: Švenčionių meras dėkoja už tylų darbą, kuris kasdien gelbsti gyvybes

    Gegužės 12 dieną minima Tarptautinė slaugytojų diena – proga atkreipti dėmesį į slaugytojų darbą, kuris dažnai lieka už kadro, tačiau lemia pacientų saugumą ir gydymo kokybę.

    Švenčionių rajono savivaldybės meras šia diena pasveikino slaugytojus ir padėkojo už kasdienį rūpestį, kantrybę bei profesionalumą, su kuriuo jie dirba ligoninėse, poliklinikose, slaugos ir globos įstaigose.

    „Jūsų darbas – tai kasdienė atsakomybė ir žmogui labai reikalingas dėmesys, kuris suteikia vilties net sunkiausiomis akimirkomis“, – sakė Švenčionių rajono savivaldybės meras.

    Tarptautinė slaugytojų diena siejama su slaugos pradininke laikoma Florence Nightingale, kurios gimimo dieną ir pasirinkta minėjimo data. Daugelyje šalių ši diena naudojama ne tik padėkoti, bet ir kalbėti apie slaugos sistemos iššūkius.

    Pastaraisiais metais slaugytojų bendruomenė vis dažniau akcentuoja darbuotojų trūkumą, didelį darbo krūvį ir emocinį nuovargį. Sveikatos apsaugos sektoriuje tai tampa vienu svarbiausių klausimų, nes slaugos paslaugų poreikis auga kartu su visuomenės senėjimu.

    Švenčionių savivaldybė primena, kad padėka slaugytojams svarbi ne tik per minėjimus: pacientų ir artimųjų pagarba, bendruomenės palaikymas bei dėmesys sveikatos priežiūros darbuotojų sąlygoms prisideda prie stipresnės sveikatos sistemos kasdienybėje.

  • Švenčionių rajone – 4 nauji elektriniai autobusai: kuriais maršrutais veš UAB „Transporto centras“

    Švenčionių rajone – 4 nauji elektriniai autobusai: kuriais maršrutais veš UAB „Transporto centras“

    Švenčionių rajone į viešojo transporto parką atvyko nauji elektriniai autobusai, kurie, kaip tikimasi, pagerins susisiekimą priemiestiniuose maršrutuose ir sumažins taršą. Vienas autobusų pristatytas Švenčionių rajono savivaldybės vadovams ir administracijos atstovams, kurie po pristatymo išbandė maršrutą Švenčionys–Švenčionėliai.

    Autobusus įsigijo vežėjas UAB „Transporto centras“ – iš viso nupirkti keturi tokio tipo elektra varomi autobusai. Savivaldybė organizuoja keleivių vežimo paslaugas rajone, o vežėjas užtikrina reisų vykdymą ir transporto priemonių eksploatavimą.

    Nauji autobusai ir jų pritaikymas

    Visi keturi autobusai skirti priemiestiniams maršrutams, todėl akcentuojamas patogumas kasdienėms kelionėms. Autobusai yra žemagrindžiai, taip palengvinamas įlipimas senjorams, tėvams su vaikų vežimėliais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

    Transporto priemonėse įrengtos specialios vietos neįgaliesiems, o pats važiavimas elektriniu autobusu įprastai yra tylesnis nei dyzeliniu. Tai svarbu maršrutuose, kur autobusai stoja tankiau, o gyventojai gyvena arčiau pagrindinių kelių.

    Kuriais maršrutais kursuos?

    Skelbiama, kad naujieji elektriniai autobusai planuojami priemiestiniuose maršrutuose į Švenčionėlius, Adutiškį ir Vilnių. Savivaldybės atstovai, bendraudami su gyventojais po bandomosios kelionės, rinko pastabas ir vertinimus apie naujų transporto priemonių patogumą.

    Elektrinio transporto plėtra savivaldybėse siejama ne tik su komfortu, bet ir su ilgalaikiais tikslais mažinti vietinę oro taršą bei triukšmą. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes vis daugiau miestų ir rajonų ieško būdų atnaujinti parką, kartu išlaikant viešąjį transportą patrauklų kasdieniam naudojimui.

    Nemokamas važiavimas rajone

    Švenčionių rajone nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos vietinio, tai yra priemiestinio, reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutuose keleiviai vežami nemokamai. Toks modelis dažniausiai vertinamas kaip priemonė skatinti gyventojus dažniau rinktis autobusą vietoje nuosavo automobilio.

    Praktiškai tai gali reikšti mažesnes kasdienes transporto išlaidas daliai šeimų ir didesnį viešojo transporto prieinamumą tiems, kurie neturi automobilio. Kartu savivaldybei svarbu užtikrinti, kad reisai būtų patikimi, o atnaujintas parkas padėtų išlaikyti paslaugos kokybę.

  • Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Gegužės 8 dieną Seime surengtoje konferencijoje Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų dėmesys sutelktas į tai, kaip savivaldybėse sustiprinti prevenciją ir paslaugas, kurios gyventojus pasiekia dar iki ligų. Renginyje susitiko nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjai, savivaldos, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovai bei ekspertai.

    Diskusijų centre atsidūrė visuomenės sveikatos biurų vaidmuo: nuo sveikos gyvensenos ugdymo ir psichikos sveikatos stiprinimo iki priklausomybių prevencijos bei gyventojų švietimo. Pabrėžta, kad biurai savivaldybėse dažnai tampa pagrindiniu kontaktu bendruomenėms, mokykloms ir šeimoms, kai reikia greitų, praktiškų prevencinių sprendimų.

    Akcentai: jaunimas ir emocinė sveikata

    Renginyje daug dėmesio skirta jaunimo priklausomybių prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui, nes būtent šiose srityse savivaldybės vis dažniau susiduria su augančiais iššūkiais. Aptarta, kad ankstyvosios intervencijos mokyklose ir bendruomenėse gali sumažinti rizikas, tačiau tam reikia nuoseklių programų ir stabilaus jų įgyvendinimo.

    Kalbėta ir apie sveikos gyvensenos ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, kai elgsenos įpročiai formuojasi greičiausiai. Pabrėžta, kad prevencija efektyviausia tada, kai ji paremta realiais vietos duomenimis ir pritaikoma konkrečios savivaldybės situacijai, o ne vykdoma formaliai.

    Specialistų rengimas ir savivaldybių pajėgumai

    Konferencijoje iškelta visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir jų pritraukimo į regionus tema. Akcentuota, kad paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo programų gausos, bet ir nuo darbuotojų kompetencijų, darbo krūvio bei galimybių bendradarbiauti su mokyklomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Taip pat aptarta, kad visuomenės sveikatos biurų veikla tiesiogiai siejasi su nacionaliniais sveikatos tikslais, tačiau įgyvendinimas realybėje neretai remiasi savivaldybių organizaciniu pajėgumu. Tai reiškia, kad vienodų paslaugų prieinamumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu stiprinti koordinavimą ir gerųjų praktikų perėmimą.

    Konferencijoje dalyvavę atstovai

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų ir švietimo įstaigų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Švenčionių rajono savivaldybės delegacija.

    Švenčionių rajonui atstovavo meras Rimantas Klipčius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Kiškėnienė bei Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorė Asta Turskienė. Renginyje aptartos temos aktualios tiek didmiesčiams, tiek regionams, kur prevencinių paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo vietos komandų stiprumo.