Category: Regionai

  • „Verslo vedlys“ startuoja: vienoje vietoje parodys, kokių leidimų ir pažymų reikia konkrečiai veiklai

    Vienas langelis verslo reikalavimams

    Inovacijų agentūra pristatė skaitmeninę platformą „Verslo vedlys“, skirtą įmonėms ir pradedantiesiems verslams, kurie nori greitai suprasti, kokie leidimai, licencijos ar pažymos reikalingi planuojamai veiklai.

    Šis sprendimas orientuotas į dažną praktinę problemą: skirtingi reikalavimai išbarstyti per institucijas, o verslui tenka gaišti laiką ieškant, kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti.

    Kaip veikia „Verslo vedlys“?

    Platforma veikia kaip interaktyvus klausimynas. Vartotojas atsako į klausimus apie veiklos pobūdį, paslaugas ar produktus, veiklos vykdymo vietą ir kitus svarbius aspektus.

    Pagal pateiktus atsakymus sistema suformuoja individualizuotą sąrašą, kuriame nurodoma, kokie dokumentai ar leidimai gali būti reikalingi, kokios institucijos juos administruoja ir kokie tolesni žingsniai laukia.

    „Norėjome, kad verslas vienoje vietoje aiškiai matytų, kokie reikalavimai taikomi konkrečiai veiklai ir kur pradėti“, – sakė Inovacijų agentūros atstovai.

    Kodėl tai svarbu verslui?

    Tokio tipo įrankiai dažnai kuriami siekiant mažinti administracinę naštą: trumpinti laiką nuo idėjos iki veiklos pradžios, sumažinti klaidų tikimybę ir padėti verslui iš anksto įvertinti reguliacinius įsipareigojimus.

    Inovacijų agentūros teigimu, „Verslo vedlyje“ jau sukelta daugiau nei 700 reikalavimų, kuriuos administruoja skirtingos kompetentingos institucijos. Tikimasi, kad augant turinio apimčiai platforma taps kasdieniu orientyru tiek naujiems, tiek veiklą plečiantiems verslams.

    Praktinė nauda ypač aktuali veikloms, kurioms keliami didesni atitikties reikalavimai, pavyzdžiui, maisto tvarkymui, sveikatos paslaugoms, finansinėms paslaugoms, statybų ir inžinerijos darbams ar tam tikroms prekybos rūšims.

    Be to, aiškesnė reikalavimų struktūra padeda iš anksto planuoti terminus ir kaštus, nes leidimų gavimas dalyje sričių gali užtrukti, o dokumentų trūkumai dažnai reiškia pakartotinius derinimus.

  • Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai: daugiau saugumo darbuotojams ir naujos galimybės studentams

    Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumą ir aiškiau apibrėžti kai kurias jų darbo situacijas. Pokyčiai apimtų ir savivaldybėms aktualų teisinį aiškumą dėl pagalbos pinigų mokėjimo.

    Vienas jautriausių siūlymų – galimybė socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų specialistams tam tikrais atvejais fiksuoti garso ar vaizdo įrašus. Toks sprendimas būtų skirtas darbuotojų apsaugai, kai kyla grėsmė jų sveikatai ar saugumui, tačiau kartu reikalautų aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos ir proporcingumo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad įsigaliojus pakeitimams būtų sudarytos saugesnės darbo sąlygos, o darbuotojai turėtų daugiau priemonių apsisaugoti konfliktinėse situacijose. Pastaraisiais metais socialinių paslaugų sektoriuje vis dažniau akcentuojamas perdegimo, agresijos atvejų ir įtampos rizikos valdymas, todėl darbuotojų sauga tampa prioritetu.

    Kita numatoma naujovė – galimybė Socialinį darbą studijuojantiems studentams dirbti socialiniu darbuotoju. Tai galėtų padėti spręsti darbuotojų trūkumo problemą savivaldybėse ir socialinių paslaugų įstaigose, tačiau kartu keltų klausimų dėl praktinio pasirengimo, mentorystės ir atsakomybių paskirstymo.

    Jei pakeitimams pritartų Seimas, savivaldybėms ir įstaigoms tektų atnaujinti vidines tvarkas, ypač susijusias su incidentų valdymu ir darbuotojų saugos užtikrinimu. Taip pat reikėtų aiškiai apibrėžti, kada ir kokiomis sąlygomis galima daryti įrašus, kad būtų suderinti darbuotojų saugumo poreikiai ir asmens duomenų apsauga.

  • Spaudos atgavimo diena Kelmėje: mero sveikinimas primena, kodėl laisvas žodis svarbus šiandien

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – proga prisiminti laikotarpį, kai lietuviška spauda buvo draudžiama, o laisvas žodis tapo drąsos ir pilietiškumo simboliu. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu ir knygnešių pastangomis išsaugoti kalbą bei raštą.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius sveikinime kreipėsi į žurnalistus, redaktorius, leidėjus, bibliotekininkus ir visus, puoselėjančius lietuvišką žodį. Pasak mero, ši diena primena ne tik istoriją, bet ir atsakomybę šiandien užtikrinti laisvą, kritišką ir patikimą informacijos sklaidą.

    „Tai laisvo žodžio, minties ir tautinės savimonės šventė, primenanti knygnešių drąsą, lietuvių kalbos svarbą ir atsakomybę saugoti laisvą bei kritišką informacijos sklaidą“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje Spaudos atgavimo dienos žinutė įgauna papildomą aktualumą: visuomenė kasdien susiduria su dezinformacija, manipuliacijomis ir turinio pertekliumi. Dėl to profesionali žurnalistika, šaltinių tikrinimas ir redakcinė atsakomybė tampa esminėmis prielaidomis pasitikėjimui viešąja erdve.

    Kartu tai ir kalbos bei knygos šventė, skatinanti atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos puoselėjimą švietime, kultūroje, viešajame sektoriuje ir skaitmeninėje erdvėje. Bibliotekos, leidėjai ir mokyklos šią dieną dažnai pasitinka renginiais, kurie primena, kad kalba yra ne tik komunikacijos priemonė, bet ir tapatybės pagrindas.

    Sveikinime pabrėžta ir bendruomeniškumo svarba: pagarba gimtajai kalbai, knygai ir žodžio laisvei gali vienyti žmones ir stiprinti kultūrinį atsparumą. Tokia laikysena ypač reikšminga laikais, kai informacijos kokybė tiesiogiai veikia visuomenės sprendimus ir pasitikėjimą institucijomis.

  • Kelmės rajono savivaldybė iki 2026 metų birželio 10 dienos laukia paraiškų leidinių leidybai finansuoti

    Kelmės rajono savivaldybė iki 2026 metų birželio 10 dienos laukia paraiškų leidinių leidybai finansuoti

    Kelmės rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas leidinių leidybos finansavimui iš savivaldybės biudžeto lėšų. Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 10 dienos.

    Pagal kvietimo sąlygas, parama gali būti skiriama leidiniams, kurie yra reikšmingi Kelmės rajono kultūrai, turizmui ar istorijai, taip pat prisideda prie rajono įvaizdžio formavimo. Taip pat numatytas finansavimas informaciniams leidiniams.

    Dar viena kryptis skirta savivaldybės teritorijoje gyvenančių arba joje gimusių rašytojų leidiniams. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškos turėtų aiškiai pagrįsti leidinio vertę bendruomenei ir numatomą sklaidą.

    Paraiškų teikimo ir lėšų skyrimo tvarką reglamentuoja specialus leidinių leidybos finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas savivaldybės nustatyta tvarka. Dokumentus reikia pateikti Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriui.

    Paraiškas galima pristatyti į savivaldybę adresu Vytauto Didžiojo g. 58, Kelmė, nurodant Švietimo, kultūros ir sporto skyrių. Dėl konsultacijų savivaldybė kviečia kreiptis nurodytais kontaktais.

  • Jurbarko savivaldybė primena svarbiausias išmokas šeimoms: kam priklauso ir kur kreiptis

    Kur kreiptis dėl socialinės paramos

    Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius skelbia atnaujintą informaciją, kur ir kaip gyventojams pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ir socialinių paslaugų. Dalis prašymų priimami seniūnijose pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat nemažą dalį paslaugų galima inicijuoti nuotoliniu būdu.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dėl skirtingų išmokų atsakingi skirtingi specialistai, todėl prieš atvykstant verta pasitikslinti, į kurį kabinetą kreiptis. Gyventojai priimami Dariaus ir Girėno gatvėje 96, Jurbarke, o informacija teikiama ir telefonu.

    Išmokos vaikui: kas priklauso ir kada mokama

    Savivaldybė primena, kad išmoka vaikui Lietuvoje skiriama kiekvienam vaikui nuo gimimo iki 18 metų. Ji gali būti mokama ir vyresniems jaunuoliams, jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki 21 metų.

    Nurodoma, kad bazinis išmokos dydis siejamas su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir mokamas nevertinant šeimos pajamų. Papildoma išmokos dalis gali būti skiriama dviem atvejais: kai šeima augina vieną ar du vaikus ir atitinka pajamų kriterijus, arba kai šeima augina tris ar daugiau vaikų.

    „Prašymai priimami seniūnijose pagal besikreipiančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba gali būti teikiami elektroniniu būdu“, – informuoja Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

    Socialinės paslaugos ir tikslinės kompensacijos

    Socialinės paramos skyrius teikia informaciją ir priima prašymus dėl socialinės priežiūros paslaugų. Tarp jų nurodomos pagalbos į namus paslaugos, socialinė priežiūra šeimai, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, nakvynės namuose ar apsaugotame būste, taip pat intensyvi krizių įveikimo pagalba.

    Gyventojams taip pat aktualios socialinės globos paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba įstaigoje, trumpalaikės ar ilgalaikės globos forma. Atskira kryptis yra laikino atokvėpio paslauga, skirta šeimoms, kurios slaugo ar prižiūri artimąjį ir kurioms reikalingas trumpalaikis palengvinimas.

    Savivaldybė skelbia kontaktus ir dėl tikslinių priemonių, tokių kaip individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, vienkartinė išmoka įsikurti ar finansinė parama užsienyje mirusio asmens palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką. Taip pat pateikiama informacija, kur kreiptis dėl būsto pritaikymo, o dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti nukreipiama į gyvenamosios vietos seniūniją.

    Keičiasi antrojo laipsnio pensijų prašymai

    Jurbarko rajono savivaldybė informuoja, kad nuo 2024 metų liepos 1 dienos pasikeitus Valstybinių pensijų įstatymui, prašymai dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo priimami ne savivaldybėje. Nuo šios datos prašymus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai padaliniai.

    Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar konkretus prašymas teikiamas savivaldybei, seniūnijai, ar Sodrai, nes nuo to priklauso nagrinėjimo terminai ir reikalingi dokumentai. Kilus klausimams dėl socialinės paramos, savivaldybė ragina kreiptis į Socialinės paramos skyrių ir atsakingus specialistus.

  • Pagėgiai kviečia siūlyti kandidatus Kovo 11-osios apdovanojimams: paraiškas priims iki kovo 5 dienos

    Pagėgiai kviečia siūlyti kandidatus Kovo 11-osios apdovanojimams: paraiškas priims iki kovo 5 dienos

    Prasidėjo kandidatų teikimas

    Artėjant Kovo 11-ajai, Pagėgių savivaldybė ruošiasi tradiciniam šventiniam renginiui, skirtam Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms paminėti. Šiemet savivaldybė kviečia bendruomenę aktyviai įsitraukti ir siūlyti kandidatus apdovanojimams.

    Pasiūlymai priimami nuo vasario 24 dienos iki kovo 5 dienos imtinai. Iš pateiktų kandidatūrų planuojama atrinkti tris nominantus, kuriems apdovanojimai bus įteikti šventinio minėjimo metu.

    Kas gali būti siūlomas?

    Siūlyti kandidatus kviečiamos įstaigos, organizacijos, bendruomenės, asociacijos, taip pat verslo atstovai, viešųjų paslaugų teikėjai ir jaunimo iniciatyvos. Savivaldybė akcentuoja, kad dėmesys skiriamas tiems, kurių darbai realiai prisideda prie Pagėgių krašto gerovės ir gyventojų gyvenimo kokybės.

    Kandidatūros gali būti teikiamos už įgyvendintas inovatyvias ir įtraukiančias idėjas, kurios paskatino teigiamus pokyčius bendruomenėje. Taip pat už reikšmingą augimą, išskirtinius rezultatus ir veiklos plėtrą už Pagėgių krašto ar Lietuvos ribų.

    Kokie nuopelnai vertinami?

    Tarp sričių, kuriose laukiama pasiūlymų, minimos kūrybiškos ir jaunimui patrauklios programos ar projektai, atveriantys naujas mokymosi, saviraiškos ar karjeros galimybes. Kartu išskiriamos profesionalios, gyventojų poreikius atliepiančios ir visiems prieinamos viešosios paslaugos.

    Taip pat galima siūlyti iniciatyvas, kurios stiprina bendruomeniškumą, skatina bendradarbiavimą, įtraukia skirtingo amžiaus ir socialinių grupių žmones. Teikiant kandidatą prašoma aiškiai įvardyti konkrečius nuopelnus ir rezultatus, už kuriuos siūloma nominacija.

    Pasiūlymus savivaldybė prašo siųsti elektroniniu paštu: [email protected]. Gyventojai kviečiami nelikti nuošalyje ir kartu pastebėti bei įvertinti tuos, kurie savo darbu, idėjomis ir iniciatyvomis stiprina Pagėgių krašto bendruomenę.

  • Pagėgių atstovės Seimo forume: kokių pokyčių socialinėje politikoje laukia savivaldybės ir gyventojai

    Pagėgių atstovės Seimo forume: kokių pokyčių socialinėje politikoje laukia savivaldybės ir gyventojai

    Diskusijos Seime apie pagalbą žmonėms

    Vasario 24 dieną Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė ir Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro direktorė Vitalija Ivanauskienė dalyvavo Seime vykusiame nacionaliniame forume „Galimybių durys: gyventi kitaip“.

    Renginį inicijavo ir organizavo Seimo narė Daiva Ulbinaitė. Forumo tikslas – sutelkti savivaldybių, ministerijų, socialinių paslaugų teikėjų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ieškant veiksmingesnių sprendimų žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi.

    Temos: socialinis būstas ir kompleksinės paslaugos

    Forume daug dėmesio skirta kompleksinių paslaugų poreikio analizei ir tam, kaip savivaldybėse veikia skirtingų sričių pagalbos grandys. Tokios paslaugos dažniausiai apima socialinę pagalbą, psichologines konsultacijas, pagalbą šeimoms, priklausomybių prevenciją ir palydėjimą į užimtumą.

    Taip pat aptartos socialinio būsto politikos kryptys ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės. Diskusijose akcentuota, kad socialinis būstas, be būsto fondo plėtros, vis dažniau siejamas ir su socialinių paslaugų prieinamumu, kad žmogus galėtų išlaikyti stabilų gyvenimą.

    Paroda apie žmonių patirtis ir bendradarbiavimą

    Renginio metu pristatyta keliaujanti paroda „Kelias. Po visko“, atskleidžianti žmonių istorijas po sudėtingų gyvenimo etapų. Paroda pabrėžia, kad lūžio tašku dažnai tampa laiku suteikta pagalba ir aiškus, nuoseklus pagalbos planas.

    Pagėgių savivaldybės atstovės forume dalyvavo siekdamos stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, perimti kitų savivaldybių gerąsias praktikas ir įvertinti, kokie sprendimai galėtų padėti dar tiksliau atliepti vietos gyventojų poreikius.

    Pasak renginio organizatorių ir pranešėjų, savivaldybių vaidmuo išlieka esminis, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kur pagalbos grandinė stringa, o kur reikalingi aiškesni procesai, didesnis paslaugų prieinamumas ar lankstesni pagalbos modeliai.

  • Potvynių rizika: Vyriausybėje suderinti institucijų veiksmai ir savivaldybių pasirengimas reagavimui

    Potvynių rizika: Vyriausybėje suderinti institucijų veiksmai ir savivaldybių pasirengimas reagavimui

    Pratybos Vyriausybėje

    Lietuvos Vyriausybėje surengtos tarpinstitucinės stalo pratybos, skirtos suderinti atsakingų tarnybų veiksmus galimo potvynio atveju. Jose aptartos sprendimų priėmimo grandinės, informacijos perdavimo kanalai ir greito reagavimo procedūros.

    Nuotoliniu būdu pratybose dalyvavo ir Pagėgių savivaldybės atstovai, kurie kartu su kitomis institucijomis derino veiksmus rizikos zonoje esančiose teritorijose. Dėmesys skirtas tam, kad potvynio situacijoje sprendimai būtų priimami aiškiai ir laiku.

    Ką tikrino ir derino institucijos

    Pratybų metu vertintas gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumas, turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimas, taip pat gelbėjimo darbų organizavimas, jei tektų vykdyti evakuaciją. Tokie scenarijai apima ir kritinės infrastruktūros klausimus, kai svarbu užtikrinti kelių pralaidumą bei ryšio priemonių patikimumą.

    Taip pat iš anksto aptartos gyventojų laikino apgyvendinimo galimybės parengtose vietose ir savivaldybių poreikiai, kuriuos reikėtų tenkinti ekstremaliosios situacijos metu. Praktikoje tai reiškia tiek logistiką, tiek atsakomybių pasidalijimą tarp institucijų.

    Situacija Pagėgių savivaldybėje

    Pagėgių savivaldybėje situacija stebima nuolat, analizuojami hidrologiniai duomenys ir prognozės, o informacija apibendrinama kasdien. Toks stebėjimas leidžia anksčiau pastebėti tendencijas, kai vandens lygis ima kilti palaipsniui.

    Savivaldybė palaiko ryšį su seniūnijomis, vietos gyventojais ir tarnybomis, kad informacija pasiektų atsakingus asmenis operatyviai. Prireikus tai padeda greičiau organizuoti perspėjimą, pagalbą ir kitus veiksmus vietoje.

    Šiuo metu hidrometeorologinė situacija Lietuvoje vertinama kaip stabili. Nors kai kur fiksuojamas laipsniškas vandens lygio kilimas, reikšmingų ar pavojingų pokyčių kol kas nenustatyta.

  • Pagėgiuose ruošiamasi potvyniams: pareigūnai aplankė rizikos kaimus ir priminė 5 žingsnių planą

    Pagėgiuose ruošiamasi potvyniams: pareigūnai aplankė rizikos kaimus ir priminė 5 žingsnių planą

    Pagėgių savivaldybėje stiprinamas pasirengimas galimiems potvyniams: administracijos patarėja ir parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė kartu su Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Alvydu Mikašausku bei Stoniškių seniūnijos seniūne Dalia Alkimavičiene vyko į potvynių rizikos teritorijas.

    Vizito metu aplankyti Plaškių ir Šunelių kaimų gyventojai, taip pat Krakeniškių kaimas, esantis teritorijoje, kuri potvynio metu gali būti užliejama. Pareigūnai su gyventojais aptarė, kaip realiai pasiruošti situacijai, kai pakilęs vanduo apriboja susisiekimą ir sutrikdo įprastas paslaugas.

    Didžiausias dėmesys skirtas būtiniausioms atsargoms: gyventojams priminta pasirūpinti geriamojo vandens ir ilgiau negendančio maisto rezervu, svarbiausiais vaistais, pirmosios pagalbos priemonėmis. Taip pat rekomenduota turėti alternatyvių apšvietimo šaltinių, atsarginių baterijų ir iš anksto įkrautus telefonus bei išorines baterijas, kad būtų galima palaikyti ryšį.

    Pažeidžiamiems asmenims, kuriems potvynio metu sudėtingiausia užtikrinti saugumą ir būtiną priežiūrą, rekomenduota iš anksto persikelti į saugesnes vietas. Gyventojams priminta, kad prireikus gali būti organizuojamas laikinas apgyvendinimas, o apie planuojamą išvykimą prašoma informuoti seniūniją.

    Susitikimuose pristatyta ir 5 žingsnių civilinės saugos programa, skirta aiškiai susiplanuoti veiksmus prieš ekstremalią situaciją ir jos metu. Kartu akcentuota gaisrų prevencijos svarba: gyventojams įteikti dūmų detektoriai ir informaciniai lankstinukai, kaip elgtis potvynio laikotarpiu, kai padidėja rizika dėl šildymo įrenginių, drėgmės ir elektros instaliacijos pažeidimų.

    Specialistai primena, kad potvynio grėsmė dažniausiai didėja staigiai kintant hidrologinėms sąlygoms, todėl svarbu nuolat sekti oficialius perspėjimus ir vietos institucijų informaciją. Praktika rodo, kad iš anksto parengtas veiksmų planas ir elementarios atsargos padeda išvengti didžiausio streso bei užtikrina saugumą pirmosiomis kritinėmis valandomis.

    Gyventojams taip pat priminta naudotis civilinės saugos informacija ir patikrintais patarimais, kurie padeda pasiruošti galimiems gamtiniams pavojams. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės minutės ir pasirengimą vertinti kaip kasmetinę rutiną, ypač gyvenantiems šalia upių ar žemesnėse vietovėse.

  • Pagėgiuose pristatytas Klaipėdos universiteto leidinys: ką atskleidžia Prūsijos atminties tyrimai

    Pagėgiuose pristatytas Klaipėdos universiteto leidinys: ką atskleidžia Prūsijos atminties tyrimai

    Bendradarbiavimas, virtęs konkrečiu darbu

    Pagėgių savivaldybės ir Klaipėdos universiteto bendradarbiavimas, pradėtas sutartimi per Tilžės akto dienos minėjimą, pereina iš deklaracijų į apčiuopiamus rezultatus. Vienas jų – Klaipėdos universiteto leidykloje pasirodęs straipsnių rinkinys „Prūsijos atmintis ir kultūros paveldas“.

    Vasario 23 dieną Pagėgiuose įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo vicemerė Aušra Zongailienė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė ir Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė. Su Klaipėdos universiteto atstovais aptartos tolesnės kryptys, kaip stiprinti regiono kultūrinę atmintį ir įtraukti bendruomenę.

    Ką apima rinkinys apie Prūsijos atmintį

    Leidinys parengtas remiantis Pagėgiuose vykusios mokslinės konferencijos pranešimais, skirtais Prūsijos 500-ųjų metinių paminėjimui. Straipsniuose analizuojama, kaip formuojasi istorinė atmintis, kaip saugomas ir interpretuojamas kultūros paveldas, kokią reikšmę šios temos turi šiandienos visuomenei.

    Toks rinkinys aktualus ne vien akademinei bendruomenei: Mažosios Lietuvos kontekstas vis dažniau aptariamas per tapatybės, paveldo apsaugos, muziejinės veiklos ir švietimo prizmę. Regionams tai svarbu ir praktiškai, nes tyrimai gali tapti pagrindu parodoms, edukacijoms, kultūros maršrutams bei naujoms atminties įprasminimo iniciatyvoms.

    Kas rengė ir kur rasti leidinį

    Mokslo straipsnių rinkinį sudarė prof. emeritas habil. dr. Domas Kaunas ir doc. dr. Silva Pocytė, leidinį parengė habil. dr. Ona Aleknavičienė. Leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybė.

    Knyga prieinama Klaipėdos universiteto bibliotekoje ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Savivaldybė teigia ir toliau sieksianti skatinti mokslo, kultūros įstaigų ir bendruomenės bendradarbiavimą, kad Mažosios Lietuvos istorinis paveldas būtų geriau pažįstamas ir suprantamas.