CP v2

Category: Regionai

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymus verta teikti per SPIS

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymus verta teikti per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos gyventojai galės teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kvietimas galios iki nurodyto laiko arba kol bus išnaudota kvietimui numatyta lėšų suma.

    Parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją. Tai reiškia, kad teisę atitinkantys asmenys gali pretenduoti į finansinę pagalbą, kuri mažina būsto paskolos naštą.

    Prašymus rekomenduojama teikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS. Ministerija pabrėžia, kad elektroninis pateikimas paprastai leidžia greičiau užpildyti formą, išvengti papildomų pasirašymo veiksmų ir sumažina riziką, kad prašymas „užstrigs“ dėl registravimo eilių.

    SPIS pateiktas prašymas automatiškai nukreipiamas savivaldybės administracijai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Taip pat toks prašymas iš karto patenka į registruojamų prašymų srautą, todėl pareiškėjui nereikia laukti, kol jis bus įvestas rankiniu būdu.

    Norintys prašymą gali pateikti ir kitais būdais: atvykę į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu, per kurjerį, elektroniniu paštu arba per atstovą. Jei prašymas teikiamas per atstovą, jo teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro arba kito įgalioto asmens patvirtintu įgaliojimu.

    Kaišiadorių rajono savivaldybė informuoja, kad popieriniai prašymai priimami savivaldybės administracijoje, 106 kabinete. Konsultacijos teikiamos telefonu +370 670 78 934 ir elektroniniu paštu kristina.salvaitiene@kaisiadorys.lt, o elektroniniu paštu siunčiami prašymai kvietimo metu turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Gyventojams patariama neatidėlioti ir iš anksto įsivertinti, ar jie atitinka paramos sąlygas, taip pat pasiruošti duomenis, kurių gali prireikti pildant prašymą. Praktikoje tokie kvietimai neretai sulaukia didelio susidomėjimo, todėl paraiškų teikimas kvietimo pradžioje gali padėti išvengti paskutinės minutės nesklandumų.

  • Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo galės pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Tai reiškia, kad dalį procedūrų bus galima atlikti nuotoliniu būdu, nevykti į savivaldybę vien tam, kad būtų užregistruotas prašymas.

    Elektroninis pateikimas numatytas asmenims, kurie turi teisę į būsto ir (ar) aplinkos pritaikymą pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą tvarką. Tvarkoje apibrėžiama, kaip nustatomas būsto pritaikymo poreikis, kokie darbai gali būti finansuojami ir kokia eiga taikoma sprendžiant dėl pagalbos skyrimo.

    Prašymo pateikimas per SPIS turėtų palengvinti procesą tiems, kuriems sudėtinga atvykti į įstaigas dėl judėjimo, sveikatos ar logistinių priežasčių. Skaitmeninis kanalas taip pat leidžia greičiau pateikti dokumentus ir sekti prašymo būseną, jei tokia funkcija konkrečiai paslaugai sistemoje yra įdiegta.

    Paslauga per SPIS nepakeičia pačios teisės gauti pritaikymą sąlygų: jos ir toliau bus vertinamos pagal galiojančius kriterijus, o sprendimai priimami nustatyta tvarka. Praktikoje prašytojams svarbu pasiruošti pagrindinę informaciją apie būstą ir pageidaujamus pritaikymo sprendimus, kad vertinimas vyktų sklandžiau.

    SPIS yra nacionalinė sistema, per kurią gyventojai teikia prašymus įvairioms socialinės paramos paslaugoms ir išmokoms. Nuo nurodytos datos ji taps ir vienu iš oficialių kanalų pateikti prašymą dėl būsto pritaikymo asmeniui su negalia.

  • Pagėgius pasiekė 3 elektriniai mokykliniai autobusai: kiek kainavo ir kam jie perduoti

    Pagėgius pasiekė 3 elektriniai mokykliniai autobusai: kiek kainavo ir kam jie perduoti

    Pagėgių savivaldybę vasario 20 dieną pasiekė trys nauji elektriniai mokykliniai autobusai, skirti mokinių pavėžėjimui į ugdymo įstaigas ir atgal. Savivaldybė pabrėžia, kad transportas pritaikytas ir vaikams su negalia, o tai turėtų pagerinti kasdienių kelionių patogumą ir saugumą.

    Autobusai įsigyti įgyvendinant projektą Nr. 27-005-P-0002, kuriuo siekiama atnaujinti lengvai pritaikomų transporto priemonių parką. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Pagėgių savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Projekto finansavimo sutartis pasirašyta 2024 metų birželio 12 dieną tarp Pagėgių savivaldybės administracijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros. Bendra projekto vertė siekia 751 624,51 euro, iš jų 637 500 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 114 124,51 euro – savivaldybės biudžeto indėlis.

    Įsigyti trys 22 sėdimų vietų visiškai netaršūs elektriniai autobusai, numatyti mokinių pavėžėjimui ir pritaikyti vežti vaikus su negalia. Du autobusai perduoti Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijai, vienas – Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijai.

    Elektrinių autobusų įsigijimas siejamas ir su platesne viešojo transporto bei savivaldybių autoparko modernizavimo kryptimi, kai prioritetas teikiamas mažesnei taršai ir eksploatacijos kaštų stabilumui. Savivaldybės atstovai taip pat akcentuoja, kad naujesnės transporto priemonės dažnai reiškia ne tik mažiau išmetamųjų dujų, bet ir tylesnę, komfortiškesnę kelionę.

    Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius teigė, kad naujos transporto priemonės yra svarbus žingsnis gerinant pavežėjimo paslaugą rajone.

    „Tai reikšmingas žingsnis gerinant vaikų pavežėjimo sąlygas mūsų savivaldybėje. Tikimės, kad naujieji elektrobusai suteiks daugiau laisvės, patogumo ir saugumo kasdien keliaujant į mokyklas ir iš jų“, – sakė meras.

  • Potvynio pasirengimas Pagėgiuose: suderintos evakuacijos vietos ir aplankyti rizikos zonų gyventojai

    Potvynio pasirengimas Pagėgiuose: suderintos evakuacijos vietos ir aplankyti rizikos zonų gyventojai

    Pagėgių savivaldybėje sušauktas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kuriame aptarta Nemuno vandens lygio dinamika ir įvertintos teritorijos, kuriose potvynio rizika išlieka didžiausia. Savivaldybė teigia, kad dalis praktinių pasirengimo darbų atlikta iš anksto, kad prireikus būtų galima greitai pereiti prie reagavimo.

    Posėdyje suderintos laikino apgyvendinimo ir gyventojų priėmimo vietos, kurios būtų aktyvuojamos evakuacijos atveju. Taip pat peržiūrėta informavimo schema, kad perspėjimai pasiektų žmones laiku, o sprendimai dėl pagalbos ir logistikos būtų priimami vienoje koordinavimo grandyje.

    Pagėgių savivaldybė nurodo, kad seniūnai kartu su parengties pareigūne ir Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais aplankė potvynio rizikos teritorijose gyvenančius žmones. Gyventojams priminta, kokių veiksmų imtis kylant vandeniui, kaip pasiruošti trumpalaikiam išvykimui ir kokia tvarka būtų organizuojama evakuacija.

    Į pagalbą įtrauktos tarnybos

    Operacinių galimybių pristatyme dalyvavo ir kitos institucijos, kurios ekstremalios situacijos metu užtikrina viešąją tvarką, kontrolę bei pagalbą vietoje. Savivaldybės teigimu, reagavimo planavime dalyvauja Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinė, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas.

    Į pasirengimo darbus įtraukti ir komunalinių paslaugų bei sveikatos priežiūros atstovai, kad potvynio metu būtų užtikrintas svarbiausių paslaugų tęstinumas. Posėdyje dalyvavo Pagėgių, Stoniškių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijų vadovai, taip pat „Pagėgių komunalinis ūkis“ ir Pagėgių PSPC.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Hidrologinė situacija Nemuno baseine gali kisti greitai, todėl savivaldybė pabrėžia nuolatinės stebėsenos ir ankstyvo pasirengimo svarbą. Didžiausia rizika paprastai kyla žemumose ir teritorijose prie vandens telkinių, kur vanduo gali apsemti sodybas, vietinės reikšmės kelius ir privažiavimus.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti, kaip būtų pasirūpinta vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir augintiniais, jei tektų laikinai palikti namus. Taip pat verta pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį, įkrautus ryšio įrenginius, dokumentus ir vaistus, o apie galimą pavojų kaimynystėje informuoti tuos, kurie gali negauti pranešimų.

    Po posėdžio savivaldybė pristatė atliktus darbus Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovybei, aptardama tolesnį pasirengimo tempą ir veiksmų koordinavimą. Pagėgių savivaldybė teigia ir toliau stebėsianti vandens lygio pokyčius bei apie sprendimus ir rekomendacijas gyventojus informuosianti atskirai.

  • Renginių saugumas: kada privalo įsitraukti policija, o už ką atsako organizatoriai ir apsauga

    Renginių saugumas: kada privalo įsitraukti policija, o už ką atsako organizatoriai ir apsauga

    Viešų renginių saugumas Lietuvoje remiasi paprastu principu: pirminė atsakomybė už dalyvių ir žiūrovų saugumą tenka renginio organizatoriui, o policija įsitraukia tada, kai to objektyviai reikia viešajai tvarkai ir rizikoms valdyti. Praktikoje tai reiškia, kad koncertų, sporto varžybų ar miesto švenčių saugumo planą pirmiausia parengia ir įgyvendina organizatorius, pasitelkdamas apsaugos tarnybas, savanorius, medikus ir kitus resursus.

    Policijos funkcijos renginiuose apibrėžtos skirtinguose teisės aktuose, tačiau jų taikymo apimtis nevienoda. Susirinkimų įstatymas nustato policijos pareigą užtikrinti viešąją tvarką susirinkimuose, bet šis reguliavimas neapima didelės dalies pramoginių ar sporto renginių, todėl vien šiuo pagrindu policijos dalyvavimas dažnai nėra automatiškai privalomas.

    Kas už ką atsako renginyje

    Organizatorius privalo įvertinti rizikas ir numatyti konkrečias priemones: patekimo kontrolę, srautų valdymą, apsaugą, draudžiamų daiktų prevenciją, aiškią komunikaciją dalyviams ir veiksmų planą incidentams. Taip pat būtina užtikrinti medicininį pasirengimą, ypač kai prognozuojami dideli srautai, didesnė trauma rizika ar renginys vyksta sudėtingoje aplinkoje.

    Viešąją tvarką renginių metu gali padėti užtikrinti privačios apsaugos tarnybos pagal asmens ir turto apsaugą reglamentuojančias nuostatas. Dėl to policijos pasitelkimas vien „bendram saugumui“ ne visada laikomas racionaliu, jei organizatorius turi realias galimybes saugumą užtikrinti savo pajėgomis.

    Policijos vaidmuo labiau siejamas su viešosios tvarkos palaikymu ir greitu reagavimu į nusikalstamas veikas ar rimtus incidentus. Tipinės rizikos, dėl kurių policijos dalyvavimas gali būti būtinas, apima smurto grėsmę, neapykantos kurstymo tikimybę, masinių neramumų scenarijus, reikšmingas transporto spūstis ar situacijas, kai vien organizatoriaus priemonės būtų nepakankamos.

    Leidimai ir rizikų vertinimas savivaldybėse

    Renginiams viešosiose vietose leidimus išduoda savivaldybės, o prašymuose organizatoriai paprastai turi aiškiai nurodyti, kokiomis priemonėmis bus užtikrintas saugumas ir ar planuojami eismo ribojimai. Praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, tačiau bendra kryptis ta pati: leidimo sąlygose turi atsispindėti realus saugumo planas, o ne vien bendro pobūdžio pažadai.

    Eismo ribojimas ne visais atvejais reiškia, kad privaloma policijos pagalba. Tam gali būti taikomi laikini kelio ženklai, atitvarai, nukreipimo sprendimai ir renginyje dirbančių asmenų pagalba, tačiau tokios priemonės turi būti suplanuotos iš anksto ir suderintos taip, kad nekeltų papildomų pavojų eismo dalyviams.

    Policija daugelyje savivaldybių dalyvauja leidimų išdavimo ir rizikų vertinimo procese, teikdama rekomendacijas organizatoriams. Tai padeda iš anksto identifikuoti silpnąsias vietas, pavyzdžiui, per siaurus įėjimus, prastai suvaldytus srautus, netinkamai parinktą teritorijos aptvėrimą ar nepakankamą reagavimo planą ekstremaliai situacijai.

    Kaip sprendžiama dėl policijos pajėgų

    Policija kiekvienu atveju atlieka renginio rizikos vertinimą pagal nustatytą tvarką ir priskiria renginį rizikos lygiui, dažniausiai skirstomam į kelias kategorijas. Vertinant atsižvelgiama į dalyvių skaičių, vietą, laiką, ankstesnių renginių patirtį, galimus konfliktus, transporto situaciją bei poreikį skubiai reaguoti.

    Jei vertinimas rodo, kad policijos pajėgos būtinos, jos planuojamos taip, kad užtikrintų viešąją tvarką renginio prieigose ir kritinėse vietose, kur kyla didžiausia rizika. Kartu pabrėžiama, kad policija vykdo daug aukšto prioriteto funkcijų, todėl pajėgų paskirstymas grindžiamas objektyviu poreikiu, o ne vien organizatorių lūkesčiu perkelti atsakomybę valstybei.

    Organizatoriams tai signalas, kad saugumo planas turi būti ne formalus, o paremtas realiais sprendimais ir aiškia atsakomybių schema. Kuo tiksliau aprašytos priemonės, personalo vaidmenys ir reakcijos procedūros, tuo sklandesnis būna derinimas, o renginys turi daugiau šansų vykti saugiai ir be incidentų.

  • Keičiami natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos, o daliai sklypų tai gali reikšti naujus ribojimus arba, priešingai, jų panaikinimą.

    Pirminiai šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metais ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų. Tarnyba pabrėžia, kad žemėlapiai tikslinami atsiradus pagrįstoms aplinkybėms ir įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus, todėl ribos gali keistis ir vėliau.

    Kas pasikeis po patvirtinimo?

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradės galioti nuo jų įregistravimo registre dienos. Jei teritorija iš žemėlapio bus išbraukta, atitinkami ribojimai nebegalios nuo išregistravimo dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad sklypo savininkams svarbu sekti ne tik viešinamus projektinius pakeitimus, bet ir registravimo momentą. Būtent registras tampa atskaitos tašku, nuo kada ribojimai taikomi teisiškai ir gali turėti įtakos planuojamiems darbams ar sandoriams.

    Kokie pagrindiniai ribojimai taikomi?

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką ar kitaip keisti žolynų būklę. Išimtys numatytos tikslinėms tvarkymo priemonėms, pavyzdžiui, krūmų šalinimui, invazinių rūšių naikinimui, ganymui ar šienavimui.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą ar ardyti augalinę dangą, taip pat paversti pelkę ar šaltinyną ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar retinti medžius ir krūmus, jei darbai nesuardo pelkės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Tai ypač aktualu ūkininkams, planuojantiems šienavimo ar ekstensyvaus ganymo veiklas, kurios dažnu atveju laikomos palankiomis buveinių būklei palaikyti.

    Kaip savininkams pasitikrinti ir teikti prašymus?

    Viešinami būtent žemėlapių pakeitimų projektai, o sklypo paieškai paprastai naudojamas unikalus sklypo numeris. Projektiniai pakeitimai gali būti patvirtinti ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo, todėl tai yra laikotarpis, kai verta įvertinti, ar pakeitimas paliečia jūsų sklypą.

    Žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Prašyme turėtų būti nurodytas sklypo unikalus numeris, atstovavimo pagrindas ir aiškūs argumentai, kodėl ribos turėtų būti keičiamos.

    Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino ir gali vykti nuolat, nes gamtinė situacija kinta: buveinės susiformuoja, nyksta arba pasislenka jų ribos. Dėl to savininkams, planuojantiems melioracijos, želdinimo ar žemės dirbimo darbus, svarbu reguliariai pasitikrinti sklypo statusą ir įsitikinti, kad planuojama veikla neprieštarauja galiojančioms sąlygoms.

  • Pilietinio pasipriešinimo mokymai Pagėgiuose: 8 valandos praktikos, ką svarbu žinoti iš anksto

    Pilietinio pasipriešinimo mokymai Pagėgiuose: 8 valandos praktikos, ką svarbu žinoti iš anksto

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas 2026 metais birželio 12 dieną kviečia Pagėgių ir aplinkinių savivaldybių gyventojus į visos dienos pilietinio pasipriešinimo mokymus. Jie truks 8 valandas ir bus skirti plačiajai visuomenei, norinčiai sustiprinti pasirengimą krizių ar karo grėsmės atvejais.

    Organizatoriai nurodo, kad tai Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulio PPM Nr. 2 kontaktiniai mokymai. Pagrindinis tikslas – suteikti dalyviams žinių ir praktinių įgūdžių, kurie padėtų orientuotis karinės grėsmės ar konflikto metu ir priimti kasdienius, saugumo požiūriu svarbius sprendimus.

    Ką apims mokymai

    Mokymų programoje numatyta pilietinio pasipriešinimo galimybių apžvalga ir praktiniai pavyzdžiai, remiantis Ukrainos patirtimi. Taip pat bus aptariamas asmeninis ir šeimos pasirengimas, kad kritiniu metu būtų aišku, ką daryti pirmomis valandomis ar paromis.

    Viena iš temų – išvykimo krepšys ir jo turinys: kokių priemonių realiai prireikia, o kas dažnai įdedama be reikalo. Praktinių užsiėmimų dalyje dalyviai mokysis pirmosios medicinos pagalbos pagrindų ir įvairių susišildymo būdų, kurie svarbūs tiek nutrūkus šildymui, tiek esant būtinybei laikinai keisti buvimo vietą.

    Registracija ir dalyvių skaičius

    Skelbiama, kad vienoje grupėje gali būti iki 40 žmonių, todėl surinkus maksimalų dalyvių skaičių registracija bus uždaroma. Dėl ribotų vietų gyventojams rekomenduojama neatidėlioti sprendimo, jei planuojama dalyvauti.

    Registracija vykdoma Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį PPM2 ir datą. Mokymus ves Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

    Kur vyks mokymai

    Mokymų vieta – Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, Jaunimo g. 3, Pagėgiai. Organizatoriai pažymi, kad tai kontaktiniai mokymai, todėl dalyvavimas numatytas gyvai visą dieną.

    Pilietinio pasirengimo mokymai pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis aktualesni dėl prastėjančios regiono saugumo aplinkos ir didesnio dėmesio visuomenės atsparumui. Praktiniai įgūdžiai, tokie kaip pirmoji pagalba, šeimos planas ir būtiniausių priemonių paruošimas, dažniausiai įvardijami kaip lengviausiai pritaikomi kasdienybėje, nelaukiant krizės.

  • Kauno pilis–Garliava–Veiveriai–Skriaudžiai: nutraukiamas 102-asis maršrutas, kas važiuos toliau?

    Kauno pilis–Garliava–Veiveriai–Skriaudžiai: nutraukiamas 102-asis maršrutas, kas važiuos toliau?

    Prienų rajono savivaldybė informuoja, kad nutraukiamas 102-asis maršrutinio taksi maršrutas Kauno pilis–Garliava–Veiveriai–Skriaudžiai. Iki šiol šiuo maršrutu keleivius vežė UAB „Paulimitas“.

    Pasak savivaldybės, sprendimas reiškia, kad gyventojams keisis įprastas susisiekimo modelis, tačiau siekiama, kad viešojo transporto paslauga nenutrūktų. Dėl to derinami laikini sprendimai kartu su Kauno rajono savivaldybe.

    Numatyta, kad 106-asis priemiestinio susisiekimo maršrutas Kauno autobusų stotis–Juragiai–Jurginiškiai bus pratęstas iki Skriaudžių. Šiuo maršrutu keleivius veš UAB „Kautra“ autobusai.

    Laikinas maršruto pratęsimas pasirinktas tam, kad gyventojų pavėžėjimas vyktų be pertrūkių, kol bus pasirašyta Kauno rajono ir Prienų rajono savivaldybių bendradarbiavimo sutartis. Sutartyje turėtų būti apibrėžtas bendro 106-ojo priemiestinio maršruto reisų organizavimas ir finansavimas.

    Pasirašius sutartį, 106-ojo maršruto tvarkaraštis gali būti koreguojamas, todėl keleiviams rekomenduojama sekti skelbiamą aktualią informaciją. Apie visus pakeitimus gyventojai bus informuoti papildomai.

    Prienų rajono savivaldybė pažymi, kad pagrindinis tikslas yra išlaikyti susisiekimo tęstinumą ir sumažinti nepatogumus kasdien keliaujantiems į darbą, mokyklas ar gydymo įstaigas. Konkretesnė informacija dėl reisų dažnio ir laikų bus pateikta atskirai, kai bus patikslinti organizaciniai sprendimai.

  • Molėtų savivaldybė kviečia teikti kultūros projektus: kas gali pretenduoti ir iki kada?

    Molėtų rajono savivaldybė paskelbė kultūros projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas organizacijas, planuojančias viešas, ne pelno siekiančias veiklas savivaldybės teritorijoje. Paraiškas gali teikti viešieji juridiniai asmenys, tačiau rajono biudžetinės įstaigos konkurse dalyvauti negali.

    Projektai turi būti skirti visuomenei ir atitikti bent tris savivaldybės nurodytas prioritetines kryptis. Tarp jų minimos iniciatyvos, skatinančios kūrybinę įvairovę, kuriančios naujas kultūros raiškas ir stiprinančios vietos kultūros pasiūlą skirtingoms auditorijoms.

    Taip pat laukiami projektai, kurie ugdo profesionaliojo ir mėgėjų meno partnerystę, stiprina pilietiškumą ir bendruomeniškumą. Savivaldybė akcentuoja ir kultūros paveldo aktualizavimą bei etninės kultūros plėtotę, ypač kai veiklos įtraukia vietos gyventojus ir lankytojus.

    Atskiras dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo kultūriniam bei meniniam ugdymui, edukacijoms ir prasmingam užimtumui. Prioritetu įvardijami ir rajono tapatumą kuriantys projektai, taip pat kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtra, kai ji siejama su inovacijomis ir šiuolaikiniais sprendimais.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 21 dienos. Dokumentai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba, o pateikimo būdai apima atsiuntimą paštu, pateikimą elektroniniu paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba įteikimą savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriui Molėtuose.

  • Lengvai suprantama kalba Lietuvoje: kur rasti patikrintus tekstus ir kodėl jų vis daugiau

    Kas yra lengvai suprantama kalba

    Lengvai suprantama kalba – tai aiškiai, trumpai ir nuosekliai parašyti tekstai, skirti žmonėms, kuriems įprasta administracinė kalba gali būti per sudėtinga. Ji ypač svarbi asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat visiems, kuriems reikia paprastesnių instrukcijų.

    Tokiuose tekstuose vengiama sudėtingų sakinių, perteklinių terminų ir dviprasmybių, o informacija dėstoma žingsnis po žingsnio. Praktikoje tai reiškia, kad žmogus greičiau supranta, ką daryti, kur kreiptis ir kokių dokumentų gali prireikti.

    Kur ieškoti patikrintos informacijos

    Lietuvoje daugėja institucijų ir savivaldybių, kurios skelbia turinį lengvai suprantama kalba. Vienas iš pavyzdžių – Visagino savivaldybės viešinami kvietimai susipažinti su savivaldybe bei teminiai tekstai, pritaikyti paprastesniam skaitymui.

    Tarp dažniausiai lengvai suprantama kalba pateikiamų temų – pasiruošimas ekstremalioms situacijoms, pagalba nukentėjus nuo nusikaltimo ir paaiškinimai, kur bei kaip gauti paslaugas. Tokios temos pasirenkamos neatsitiktinai, nes krizės ar stresinės situacijos metu net ir įprastai sklandžiai skaitantiems žmonėms informacija turi būti kuo aiškesnė.

    Prieinamumo kokybę dažnai didina tai, kad tekstai ne tik parengiami specialistų, bet ir peržiūrimi vertintojų bei išbandomi su tiksline auditorija. Tai padeda pastebėti vietas, kuriose skaitytojui gali pritrūkti konteksto arba kur formuluotė dar gali būti supaprastinta.

    Kodėl tai tampa nauja norma

    Prieinamumas viešajame sektoriuje tampa vis labiau matomas dėl skaitmeninių paslaugų plėtros ir didėjančio dėmesio tam, ar informacija suprantama visiems gyventojams. Kai dalis paslaugų persikelia į internetą, tekstų aiškumas tiesiogiai lemia, ar žmogus gebės savarankiškai užpildyti prašymą, rasti kontaktus ar suprasti savo teises.

    Lengvai suprantama kalba taip pat padeda mažinti administracinę naštą pačioms institucijoms. Kuo aiškesnė informacija pateikiama iš anksto, tuo mažiau skambučių ir paklausimų dėl tų pačių bazinių klausimų, o gyventojai rečiau daro klaidų pildydami dokumentus.

    Tendencija akivaizdi: viešieji tekstai vis dažniau kuriami ne vien teisiškai tikslūs, bet ir praktiškai suprantami. Tai ypač svarbu temose, kuriose sprendimai turi būti priimami greitai, pavyzdžiui, ekstremalios situacijos metu arba ieškant skubios pagalbos.