CP v2

Category: Regionai

  • Zarasų savivaldybė svarstys želdinių šalinimą kelių ir vėjo elektrinių projektams: kur ir kada vyks posėdis

    Zarasų savivaldybė svarstys želdinių šalinimą kelių ir vėjo elektrinių projektams: kur ir kada vyks posėdis

    Zarasų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais gegužės 12 dieną 11.00 valandą šaukiamas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis. Jame bus svarstomi prašymai dėl leidimų šalinti želdinius, susijusius su dviem infrastruktūros projektais.

    Posėdis vyks Zarasų rajono savivaldybės administracinio pastato Didžiojoje salėje, antrame aukšte. Nurodytas adresas: Sėlių aikštė 22, Zarasai.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Pirmuoju klausimu komisija svarstys leidimo išdavimą želdinių šalinimui pagal valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas ruožo nuo 0,00 iki 6,04 kilometro kapitalinio remonto techninį darbo projektą. Tokie sprendimai paprastai reikalingi, kai darbų zona patenka į pakeles, sankasas ar kelio juostą, kur augantys medžiai ir krūmai trukdo rekonstrukcijai.

    Antruoju klausimu bus nagrinėjamas leidimas šalinti želdinius, susijęs su privažiavimo kelių prie vėjo elektrinių įrengimu Zarasų seniūnijoje. Projekte minimos vietovės: Bernatkų, Kavoliškių, Riešutinės I, Šapaukos, Kalinaukos kaimai ir Obeliškės viensėdis.

    Kodėl tokie sprendimai svarbūs?

    Leidimai šalinti želdinius savivaldybėse paprastai vertinami per viešojo intereso prizmę, derinant infrastruktūros plėtrą su aplinkos apsauga. Komisijos posėdžiuose įprastai vertinama, ar želdinių šalinimas yra pagrįstas projektu, ar numatytos kompensacinės priemonės ir kaip bus užtikrinta želdynų atkūrimo tvarka.

    Gyventojams tai aktualu dėl galimo poveikio kraštovaizdžiui, eismo saugai ir gyvenamajai aplinkai, ypač kai darbai vykdomi šalia gyvenviečių ar dažnai naudojamų vietinės reikšmės kelių. Galutiniai sprendimai priklausys nuo komisijos išvadų ir projektų dokumentacijos atitikties taikomiems reikalavimams.

    Informaciją apie posėdį paskelbė Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • Zarasų 520 metų jubiliejus startuoja: ką žada sezono uždanga – nuo dvarų iki kultūros ir sporto

    Zarasų 520 metų jubiliejus startuoja: ką žada sezono uždanga – nuo dvarų iki kultūros ir sporto

    Zarasų rajone gegužės 7 dieną surengtas žurnalistų infoturas tapo savotiška jubiliejinio sezono įžanga: skirtingų redakcijų komandos per vieną dieną aplankė bendruomenes, kultūros erdves, dvarus ir vietos verslus. Savivaldybė siekia, kad 520 metų miesto sukaktis būtų pasakojama ne tik per renginių programą, bet ir per žmones bei vietas, kurios kuria krašto tapatybę.

    Tokie vizitai pastaraisiais metais tapo įprasta turizmo rinkodaros praktika Lietuvoje: regionai konkuruoja dėl vietinio turizmo srautų, todėl vis dažniau akcentuoja autentiškas patirtis, gastronomiją, kultūrą ir trumpus savaitgalio maršrutus. Zarasų atvejis išsiskiria tuo, kad į vieną pasakojimą sujungiami ežerų krašto gamtos motyvai ir ryškūs kultūros taškai.

    Svetingumas ir skoniai

    Vienas šilčiausių susitikimų įvyko Salako bendruomenės „Sakalas“ namuose, kur svečius pasitiko vietos gyventoja Matilda Klonienė. Ji pristatė totoriško šimtalapio kepimo tradiciją ir vaišino ką tik paruoštu kepiniu, primindama, kad kulinarinis paveldas regione dažnai gyvas ne muziejuose, o žmonių namuose.

    Šlyninkos vandens malūne infoturas sutapo su Šv. Stanislovo diena, dar vadinama Cibuliniu, todėl svečiai buvo vaišinami gira ir pyragu. Tokie kalendorinių švenčių akcentai vis dažniau integruojami į turistinius maršrutus, nes padeda lankytojams patirti vietą per konkrečią progą, o ne vien per ekspoziciją.

    Dvarai ir naujos patirtys

    Antazavės dvaras pristatytas kaip paveldo objektas, kuris veikia ne tik kaip istorinis pastatas, bet ir kaip kultūrinė erdvė. Dvarui vadovaujanti Lina Brogaitė-Kažemėkienė žurnalistams akcentavo, kad šiandien tokių vietų sėkmę lemia gebėjimas suderinti paveldosaugą, renginius ir bendruomenės įtraukimą.

    Vasaknų dvare šį sezoną numatomi gastronominiai akcentai: planuojama, kad vasarą dvaro virtuvei vadovaus šeima iš Italijos, kuri kurs patiekalus iš vietinių produktų. Dvaro savininkas Alfonsas Kevišas pristatė ir ateities idėjas, tarp jų – pirties bei SPA kryptį, kuri daugelyje regionų tampa papildomu argumentu keliauti ne tik vasarą.

    Vasaknų dvare pristatyta ir žolelių gira „Herbafizz“, kurią kuria Andrius Vilkas. Degustacijos ir vietinių gamintojų istorijos atliepia platesnę tendenciją, kai regionai kelionių patirtį papildo mažųjų kūrėjų produktais, edukacijomis ir sezoniniais renginiais.

    Kultūra, gamta ir bendruomenė

    Tarp ryškiausių kultūrinių stotelių paminėta Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija, kuri daugeliui svečių paliko stiprų įspūdį dėl ekspozicijos ir atmosferos. Tokios erdvės tampa traukos centrais ne tik meno gerbėjams, bet ir tiems, kurie ieško netikėtų maršrutų už didžiųjų miestų ribų.

    Infoturo metu lankytasi ir poilsio bei sveikatinimo erdvėse, tarp jų – NerDas Villa SPA Resort, kur pristatytos procedūros ir parodomasis masažas. Sveikatinimo paslaugos regionuose dažnai padeda prailginti turistų viešnagę, ypač jei jos derinamos su gamtos maršrutais ir kultūros programa.

    Gamtinių patirčių kryptį papildė susitikimas su „Lapės slėnis AVM“ atstove, kuri pasakojo apie gyvenimą arti gamtos, žvaigždėto dangaus stebėjimą ir žirgininkystę. Šiaurės rytų Lietuvoje tokios patirtys ypač patrauklios dėl mažesnės šviesos taršos ir ežerų kraštovaizdžių.

    Sporto bendruomenės pulsą žurnalistai pajuto susitikę su Zarasų rankinio klubo „Ežerietis“ atstovais, kurie įsitraukė į jubiliejinės šventės komunikaciją. Sporto klubai regionuose dažnai tampa ne tik varžybų organizatoriais, bet ir bendruomenės tapatybės dalimi, telkiančia savanorius, jaunimą ir rėmėjus.

    Dar viena stotelė buvo UAB „Lietuvos žirgynas“ Sartų skyrius, kur pristatyti vykstantys pokyčiai ir siekis erdvę labiau atverti lankytojams. Tokie objektai, turintys aiškią istoriją ir infrastruktūrą, gali tapti svarbiu traukos tašku, jei pasiūlo daugiau nei vien ekskursiją, pavyzdžiui, edukacijas ar renginius.

    Organizatoriai pabrėžia, kad jubiliejinis sezonas Zarasuose bus kuriamas iš daugybės mažų istorijų, o 520 metų sukaktis taps proga į regioną pažvelgti kaip į gyvą, besikeičiančią vietą. Pasak jų, infoturo metu užfiksuotos patirtys vėliau virs publikacijomis ir reportažais, kurie padės planuojantiems kelionę susidėlioti savo maršrutą.

    Tekstas parengtas pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją.

  • Zarasuose startuoja kurortinis sezonas: trys dienos renginių prie Zaraso ežero Didžiosios salos

    Zarasuose startuoja kurortinis sezonas: trys dienos renginių prie Zaraso ežero Didžiosios salos

    Zarasuose gegužės 28–30 dienomis planuojamas vasaros kurortinio sezono atidarymas, apjungsiantis kultūrinius renginius, sportą ir bendruomenines iniciatyvas prie Zaraso ežero. Pagrindiniai veiksmai vyks Zaraso ežero Didžiojoje saloje, o dalis programos persikels į Zarasų rajono savivaldybės viešąją biblioteką.

    Organizatoriai akcentuoja ne tik pramogas, bet ir tvarumą: renginių ašyje – „Darom prie ežerų“ idėja, kviečianti tvarkyti pakrantes bei prisidėti prie švaresnės rekreacinės aplinkos. Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau integruojamos į miestų šventes, siekiant, kad renginiai paliktų ne atliekas, o apčiuopiamą naudą vietovei.

    Kultūra ir parodos bibliotekoje

    Gegužės 28 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje numatyti Poezijos pavasario skaitymai „Būties šviesoj“ ir Zarasų rajono savivaldybės literatūrinės Felikso Jakubausko premijos teikimas. Kitą dieną toje pačioje erdvėje vyks Latvijos fotografų parodos „Greitis, grožis, švelnumas“ atidarymas.

    Bibliotekos programa tampa tarsi įžanga į savaitgalio šurmulį prie vandens: ji orientuota į ramesnį, turiningą laisvalaikį ir sudaro galimybę į renginius įsitraukti skirtingoms auditorijoms. Praktika rodo, kad kurortinių miestų sezono pradžia vis dažniau jungiama su kultūros turiniu, o ne vien koncertais.

    Žygis, sportas ir „Darom prie ežerų“

    Gegužės 29 dieną vakare Kupolėje, Zaraso ežero Didžiojoje saloje, suplanuotas Zarasų fortepijoninio trio klasikinės muzikos koncertas. Ši vieta taps pagrindiniu tašku ir intensyviausią dieną – gegužės 30-ąją.

    Šeštadienio rytą numatytas Didysis Zarasų žygis nuo Kupolės, o dieną paplūdimyje ir sporto erdvėse vyks Zarasų sporto centro organizuojamos veiklos. Programoje – ZUMBA treniruotė, parko tinklinio 3 prieš 3 varžybos ir vyrų krepšinio 5 prieš 5 varžybos, registruojantis vietoje.

    Taip pat suplanuota „Darom prie ežerų“ veikla – Zaraso ežero dugno ir pakrančių tvarkymas. Tokios talkos kurortuose dažniausiai siejamos su sezono startu, nes vasarą padidėję turistų srautai reiškia didesnį krūvį pakrančių infrastruktūrai ir atliekų tvarkymui.

    Šeimų erdvės ir vakaro koncertai

    Dienos programoje numatytas vaikų bėgimas skirtingoms amžiaus grupėms, dalyvių registracija ir apšilimas prieš startą. Organizatoriai nurodo, kad vaikų bėgimui reikalinga išankstinė registracija iki gegužės 28 dienos.

    Nuo popietės Didžiosios salos paplūdimio erdvėje planuojamas Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ edukacinis interaktyvus spektaklis visai šeimai „Peliuko Švariuko atostogos“. Greta numatytos tvarumo dirbtuvės, rūšiavimo edukacijos, kūrybinės ir pažintinės veiklos, pritaikytos tiek vaikams, tiek tėvams.

    Vakarinėje dalyje skelbiami koncertai ir pasirodymai: grupė „Cherry Cake“, Viktoras Prapras kartu su Vladu Kovaliovu, programoje numatant ir legendinės grupės „Hiperbolė“ dainas, taip pat Karinos Krysko pasirodymas. Renginių kulminacijoje planuojamas lazerių šou ir diskoteka po atviru dangumi.

    Organizatoriai kviečia savaitgalį planuoti Zarasuose ir primena, kad kurortinio sezono pradžios renginiai paprastai sutraukia daug lankytojų, todėl verta iš anksto pasidomėti atvykimo, parkavimo ir dalyvavimo sąlygomis. Sezono atidarymo renginių programa orientuota į tris kryptis – poilsį gamtoje, bendruomeniškumą ir švaresnę pakrančių aplinką.

    Informaciją apie programą pateikia Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras.

  • Didžiasalio bibliotekos pripažinimas Vilniuje: „Bibliotekų blyksniuose“ pelnė bendruomeniškiausios titulą

    Didžiasalio bibliotekos pripažinimas Vilniuje: „Bibliotekų blyksniuose“ pelnė bendruomeniškiausios titulą

    Gegužės 6 dieną, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos apdovanojimų ceremonija „Bibliotekų blyksniai“ 2025.

    Renginyje įvertintos bibliotekų iniciatyvos, kurios stiprina skaitymo kultūrą, plečia paslaugas ir telkia vietos žmones. Tarp laureatų šiemet išsiskyrė Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Didžiasalio filialas.

    Jis laimėjo kaimo padalinių kategorijoje „Bendruomeniškiausia biblioteka“. Iš 12 nominuotų bibliotekų Didžiasalio filialas pastebėtas dėl aktyvios bendruomeninės veiklos, kūrybinių iniciatyvų ir gebėjimo suburti skirtingas grupes bendram tikslui.

    Apdovanojimo organizatoriai akcentavo ir bibliotekos bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, socialinės atskirties mažinimą bei vietos tapatybės stiprinimą. Tokios kryptys pastaraisiais metais tampa vis svarbesnės viešosioms bibliotekoms, kurios vis dažniau veikia kaip atviros bendruomenės erdvės.

    Didžiasalyje biblioteka įsitvirtino ne tik kaip knygų skolinimo vieta, bet ir kaip susitikimų bei dialogo centras. Čia gimė veiklos, kuriose gyventojai dalijosi asmeninėmis istorijomis ir kartu kūrė „Molio salą“, įprasminančią krašto atmintį.

    Bibliotekos iniciatyvos taip pat padėjo atgaivinti Senosios Katinautiškės istoriją, subūrusią gausų būrį vietos žmonių. Mažiesiems skaitytojams kurtos veiklos su „Mįsliuku“ tapo priemone atrasti skaitymo ir kūrybos džiaugsmą, o skaitytojų klubas išaugo į nuolatinę, jaukią bendravimo erdvę.

    Filialo bendradarbiavimas su mokykla per bendras pamokas ir projektus sustiprino ryšį tarp ugdymo ir kultūros. Tokie sprendimai ypač reikšmingi mažesnėse gyvenvietėse, kur biblioteka neretai tampa viena pagrindinių vietų neformaliam mokymuisi ir bendruomenės veikloms.

    „Bendruomeniškiausios bibliotekos apdovanojimas mums reiškia patvirtinimą, kad biblioteka gali būti gyva vietos susitikimų erdvė, kurioje kuriami ryšiai ir stiprinama bendruomenė“, – sakė Didžiasalio filialo atstovės.

    Įvertinimas taip pat išryškina bibliotekininkių Audronės Filipavičienės ir Gintarės Jurgelėnienės indėlį. Jų darbas apima ne tik bibliotekines paslaugas, bet ir partnerių telkimą, kultūrinių iniciatyvų koordinavimą bei dėmesį žmonėms, kuriems bendruomenės palaikymas svarbiausias.

  • AB „Kelių priežiūra“ keičia pranešimų liniją: nauji numeriai duobėms ir kliūtims valstybinėse trasose

    AB „Kelių priežiūra“ praneša atnaujinusi kontaktus, kuriais gyventojai gali informuoti apie pavojingas kliūtis ar kelio dangos pažaidas valstybinės reikšmės keliuose. Bendrovė ragina apie pastebėtas problemas pranešti nedelsiant, kad būtų galima greičiau įvertinti situaciją ir organizuoti darbus.

    Nuo šiol apie duobes, dangos deformacijas, užtvindytus ruožus, ant kelio atsiradusias kliūtis ar kitus eismui pavojų keliančius incidentus galima pranešti trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001. Pasak bendrovės, šie kanalai skirti operatyviam informacijos priėmimui ir pranešimų nukreipimui atsakingoms tarnyboms.

    Skambinant trumpuoju numeriu 1801 taikomas minutinis mokestis, kurio dydis priklauso nuo ryšio operatoriaus. Tuo metu skambučio kaina numeriu +370 3 778 8001 priklauso nuo turimo ryšio plano, o pati linija naudojama pranešimams priimti ir jų apdorojimui užtikrinti.

    Kaip dar galima pranešti?

    Norint pranešti nemokamai, bendrovė siūlo užpildyti pranešimo formą savo interneto svetainėje. Šis būdas patogus tais atvejais, kai svarbu pateikti daugiau detalių, pavyzdžiui, tikslią vietą, kryptį, laiką ar pridėti papildomą paaiškinimą.

    AB „Kelių priežiūra“ taip pat primena apie veikiančią integraciją su navigacijos programėle „Waze“. Vairuotojų pažymėtos kliūtys joje gali pasiekti kelininkų darbų organizavimo sistemą, kur pranešimai peržiūrimi, įvertinami ir, esant poreikiui, perduodami nedelsiant šalinti.

    Kaip sprendžiama, kas tvarkoma pirmiausia?

    Bendrovė pabrėžia, kad kiekvieno pranešimo svarba vertinama pagal kelių priežiūros normatyvus. Vertinamas kliūties pavojingumas, pažaidos ribinės reikšmės ir tai, ar situacija kelia tiesioginę grėsmę eismo saugai.

    Jei nustatoma, kad pažaida pasiekė arba viršija ribines reikšmes, arba kliūtis kelia didelį pavojų, darbai organizuojami skubos tvarka. Tai aktualu ir sezonų sandūroje, kai po temperatūrų svyravimų kelio danga dažniau skyla, atsiveria duobės ar atsiranda vandens sankaupos.

    AB „Kelių priežiūra“ prižiūri daugiau kaip 21 500 kilometrų valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje. Bendrovė nurodo, kad priežiūros ir remonto darbai planuojami bei vykdomi vadovaujantis patvirtintais kelių priežiūros dokumentais ir nustatyta tvarka.

  • STASIS sistema www.stasis.lt: interaktyvus žemėlapis parodo, kiek viešieji pastatai pritaikyti negaliai

    Po to, kai Lietuva 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją, valstybė įsipareigojo užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų savarankiškai gyventi ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Viena svarbiausių šio įsipareigojimo dalių – prieinamumas: fizinė aplinka, transportas, informacija ir ryšiai turi būti pasiekiami lygiai su kitais.

    Šį principą taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, numatantis teisę į prieinamą aplinką ir jos įgyvendinimo mechanizmus. Praktikoje tai reiškia, kad viešosios paslaugos turi būti teikiamos taip, jog žmogus su judėjimo, regos, klausos ar kitais sunkumais galėtų į jas patekti ir jomis naudotis be papildomų kliūčių.

    Siekiant nuosekliai stebėti pažangą ir aiškiau matyti, kur problemos išlieka, sukurta Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinė sistema STASIS. Ji pasiekiama internetu adresu www.stasis.lt ir skirta tiek prieinamumo stebėsenai, tiek patogiam informacijos pateikimui visuomenei.

    Viena pagrindinių STASIS dalių – interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiami duomenys apie viešąsias paslaugas teikiančių pastatų prieinamumą. Informacija grupuojama pagal negalios pobūdį, todėl žmogus gali greičiau įvertinti, ar konkretus objektas atitinka jo poreikius, pavyzdžiui, ar yra pritaikytas įėjimas, judėjimo maršrutai ar kiti svarbūs elementai.

    Duomenys STASIS sistemoje pildomi savideklaracijos principu. Viešąsias paslaugas teikiančios institucijos ir įstaigos pirmiausia pačios įsivertina jų valdomų pastatų prieinamumą pagal parengtą klausimyną ir suveda informaciją į sistemą.

    Užsiregistravus STASIS sistemoje, suvesti duomenys automatiškai įvertinami pagal nustatytus kriterijus ir parodomas objekto prieinamumo lygis. Toks modelis leidžia greičiau sukaupti didesnės apimties informaciją, tačiau kartu pabrėžia atsakomybę įstaigoms teikti tikslius, atnaujinamus duomenis.

    Dėl naudojimosi STASIS metodinę pagalbą ir konsultacijas teikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Klausimais, susijusiais su registracija ar duomenų pildymu, galima kreiptis elektroniniu paštu info@stasis.lt.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad tokios sistemos padeda vienoje vietoje sutelkti informaciją apie viešųjų pastatų pritaikymą ir geriau planuoti priemones, kai prieinamumo trūksta. Gyventojams tai tampa praktišku įrankiu iš anksto pasitikrinti, kur galima tikėtis patogesnio patekimo ir paslaugų gavimo.

  • Socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė gegužės 11–15 dienomis: 35 vietos visoje Lietuvoje

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Prie iniciatyvos prisijungia 35 socialinės dirbtuvės, kviečiančios gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis ir kuriama produkcija.

    Socialinės dirbtuvės veikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto „Institucinės globos pertvarka“ kontekste. Šios dirbtuvės yra viena iš bendruomeninių paslaugų, padedančių žmonėms su negalia stiprinti savarankiškumą ir ryšį su darbo aplinka.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia lavina bei palaiko darbinius įgūdžius. Veiklos orientuotos į konkrečius rezultatus: gaminamas produktas arba teikiama paslauga, todėl dalyviai mokosi darbo ritmo, atsakomybių ir kokybės standartų.

    Kartu ugdomi ir bendrieji įgūdžiai, kurie dažnai tampa lemiami siekiant išlikti aktyviems: laiko planavimas, komunikacija, darbas su specialistų pagalba. Praktika rodo, kad nuoseklus palaikymas ir įprasta darbo rutina gali didinti motyvaciją, o kai kuriais atvejais tapti žingsniu į platesnes užimtumo galimybes.

    Kam ši paslauga skirta?

    Paslauga teikiama žmonėms nuo 18 metų, kuriems dėl negalios aplinkybių sudėtinga įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Ji taip pat aktuali tiems, kurie šiuo metu negali pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga arba kuriems reikalingas ilgesnis įgūdžių stiprinimo laikotarpis.

    Socialinės dirbtuvės padeda palaikyti užimtumą ir kasdienę struktūrą, o tai ypač svarbu siekiant mažinti socialinę atskirtį. Tokios paslaugos dažnai kuriamos taip, kad būtų lengviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir palaikyti savarankiškumo įgūdžius.

    Kodėl verta apsilankyti atvirų durų dienomis?

    Atvirų durų savaitė skirta ne tik artimiesiems ar žmonėms, ieškantiems užimtumo galimybių, bet ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei institucijų atstovams. Tai proga gyvai pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kokie produktai ar paslaugos kuriami ir kokios partnerystės galėtų būti prasmingos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimai vietoje padeda geriau suprasti socialinių paslaugų spektrą ir praktinę naudą bendruomenei. Vizitai taip pat gali tapti pradžia bendriems projektams, užsakymams ar kitoms bendradarbiavimo formoms, kurios stiprina tvarią šių dirbtuvių veiklą.

    Dalyvaujančių socialinių dirbtuvių sąrašas ir konkreti apsilankymų tvarka paprastai pateikiami organizatorių informaciniuose kanaluose. Planuojantiems vykti rekomenduojama iš anksto pasitikslinti laiką ir registracijos poreikį pasirinktoje vietoje.

    „Atvirų durų savaitė yra galimybė iš arčiau pamatyti, kaip žmonės su negalia ugdo darbinius įgūdžius ir kuria realius produktus bei paslaugas bendruomenei“, – teigiama Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros pranešime.

  • Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainių rajono savivaldybėje į pasitarimą susirinko ugdymo įstaigų vadovai ir partneriai, dirbantys su vaikų gerove. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovybė, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Švietimo pagalbos tarnybos atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas socialinio ir emocinio ugdymo situacijai rajono mokyklose ir darželiuose, įvardytiems iššūkiams bei veiksmingoms praktikoms. Aptarta, kad visos Kėdainių rajono švietimo įstaigos taiko socialinio ir emocinio ugdymo programas, tačiau jų įgyvendinimo kokybę lemia specialistų ir bendruomenės įsitraukimas.

    Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?

    Socialinis ir emocinis ugdymas apima įgūdžius, kurie padeda vaikams atpažinti emocijas, valdyti stresą, megzti pagarbius santykius ir priimti atsakingus sprendimus. Praktikoje tai dažniausiai vyksta integruojant temas į pamokas, klasės valandėles ar specialius užsiėmimus.

    Specialistai pabrėžia, kad šie įgūdžiai glaudžiai susiję su mokyklos klimatu: kai bendruomenėje aiškios taisyklės, veikia pagalbos mechanizmai ir nuosekliai sprendžiami konfliktai, mažėja patyčių rizika. Tokia kryptis svarbi ir mokymosi pasiekimams, nes emocinis saugumas tiesiogiai veikia dėmesį, motyvaciją bei elgesį klasėje.

    Prevencija ir pagalbos sistemos mokyklose

    Susitikime akcentuota, kad ugdymo įstaigos daug dėmesio skiria patyčių ir smurto prevencijai, o sprendimai ieškomi ne tik po incidentų, bet ir prevenciškai. Mokyklose veikia Vaiko gerovės komisijos, vykdomos prevencinės veiklos, palaikomas bendradarbiavimas su švietimo ir gerovės srities partneriais.

    Taip pat aptarta, kad mokyklose taikomi socialinio emocinio konteksto tyrimai, kuriais siekiama įvertinti mokinių ir darbuotojų savijautą, tarpusavio santykius, saugumo jausmą ir emocinę aplinką. Surinkti duomenys padeda pastebėti tendencijas ir laiku koreguoti priemones, kai kyla rizikos signalų.

    Kur didžiausi iššūkiai?

    Viena ryškiausių problemų, įvardytų pasitarime, yra švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Kai mokyklose ar darželiuose neužtenka psichologų, socialinių pedagogų ar specialiųjų pedagogų, pagalbos laukimo laikas ilgėja, o krizinėse situacijose mažėja galimybių greitai suteikti reikiamą paramą.

    Susitikimo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo su šeimomis sudėtingumą. Nors mokyklos dažniau atvirai kalba apie problemas ir incidentus, konstruktyvus dialogas ne visada užsimezga, ypač kai situacijos susijusios su emociniais sunkumais ar elgesio iššūkiais.

    Pasitarime priminta, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi krizių valdymo komandą ir veiksmų algoritmus, tačiau jų efektyvumą stiprina nuoseklus visų grandžių darbas. Ypatingai pabrėžta tėvų atsakomybė, nes krizinėse situacijose vaikui svarbiausia yra vieninga, rami ir aiški suaugusiųjų laikysena.

    Susitikimo pabaigoje sutarta kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir teikti siūlymus, kaip nacionaliniu lygmeniu būtų galima dar labiau sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą. Tikimasi, kad sprendimuose bus derinamos prevencijos priemonės, specialistų pritraukimas ir praktinės pagalbos mokykloms galimybės.

  • Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje vykusiame susitikime ministerijų ir agentūrų atstovai su Kauno regiono savivaldybėmis aptarė, kaip artimiausiais metais turėtų būti planuojamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos investicijos. Dėmesys skirtas regionų plėtros prioritetams, finansavimo valdymo pokyčiams ir praktiniams projektų įgyvendinimo iššūkiams.

    Į diskusiją įsitraukė Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Kėdainių rajono savivaldybę renginyje atstovavo meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Gintautas Muznikas ir Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešienė.

    Kas keičiasi ES investicijų valdyme

    Pirmojoje dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė.

    Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybėms svarbiausia iš anksto pasirengti projektų portfelį, tiksliai įsivardyti poreikius ir užtikrinti administracinius pajėgumus. Taip pat aptartos kryptys, susijusios su aiškesniais procesais projektų vykdytojams, spartesniu sprendimų priėmimu ir sklandesniu lėšų išmokėjimu.

    Diskusijose išryškėjo ir dažniausi praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės: viešųjų pirkimų terminai, projekto apimties keitimai įgyvendinimo metu, statybos kainų svyravimai ir dokumentacijos derinimų trukmė. Susitikime pabrėžta, kad ankstyvas rizikų įsivertinimas ir nuolatinis tarpinstitucinis informacijos apsikeitimas mažina tikimybę, jog projektai užstrigs arba brangs.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovės, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lepardinienė ir Energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacinio centro vadovė Rūta Mikalauskienė, pristatė Socialinio klimato fondo tikslus ir galimas priemones savivaldybėms.

    Akcentuota, kad fondo kryptys siejamos su pagalba gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms, kai įgyvendinami pokyčiai energetikos ir transporto srityse. Savivaldybėms tai reiškia poreikį iš anksto pasiruošti priemones, kurios realiai mažintų energijos sąnaudas, skatintų efektyvesnį judumą ir kartu būtų administruojamos taip, kad parama pasiektų žmones laiku.

    Ką išsinešė savivaldybės

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai aptarė konkrečius poreikius ir lūkesčius, susijusius su projektų įgyvendinimo tempais, konsultacijų prieinamumu ir aiškesniu institucijų vaidmenų pasidalijimu. Daug dėmesio skirta tam, kaip geriau planuoti projektus taip, kad jie atitiktų tiek regionų plėtros tikslus, tiek realų savivaldybių pasirengimą.

    Susitikime sutarta, kad savivaldybių pasirengimas, nuoseklus projektų valdymas ir institucijų bendradarbiavimas yra esminiai veiksniai, lemiantys, ar ES investicijos virsta apčiuopiama nauda gyventojams. Praktinis tikslas įvardytas aiškiai: mažiau neapibrėžtumo procesų grandinėje ir daugiau prognozuojamumo projektų vykdytojams.

  • APVA pratęsė paramą viešojo sektoriaus autoparkui: dar liko lėšų elektromobiliams ir vandeniliui

    APVA pratęsė paramą viešojo sektoriaus autoparkui: dar liko lėšų elektromobiliams ir vandeniliui

    Viešojo sektoriaus įstaigos, planuojančios atnaujinti automobilių parką mažiau taršiomis transporto priemonėmis, dar turi laiko pateikti paraiškas finansavimui gauti. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pratęsė kvietimą elektromobiliams ir vandeniliu varomiems automobiliams įsigyti, o paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 13 dienos 17 valandos arba kol pasibaigs kvietimui numatytos lėšos.

    Šiam kvietimui 2026 metais iš viso numatyta 2,76 mln. eurų, didžioji dalis skirta naujoms transporto priemonėms. APVA skelbia, kad šiuo metu dar yra likęs daugiau nei 250 000 eurų lėšų likutis naujiems netaršiems automobiliams, o naudotiems elektromobiliams – 37 000 eurų.

    Agentūra atkreipia dėmesį, kad susidomėjimas išlieka aktyvus, todėl jau vertinamos galimybės kvietimą pratęsti dar kartą ilgesniam laikotarpiui. Praktikoje tai reiškia, kad daliai įstaigų apsisprendimą dėl pirkimo gali palengvinti ilgesnis paraiškų teikimo langas ir aiškesnis finansavimo planavimas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Finansavimas skirtas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nevykdo ūkinės veiklos. Tarp galimų pareiškėjų įvardijamos valstybės ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, taip pat tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai.

    Tokiu modeliu siekiama, kad mažataršis transportas pirmiausia atsirastų ten, kur automobiliai intensyviai naudojami kasdienėms viešosioms funkcijoms. Tai apima paslaugas gyventojams, priežiūros, kontrolės, socialinės ar administracinės paskirties keliones.

    Kokio dydžio kompensacijos numatytos?

    Įstaigoms skiriama fiksuota dotacija už įsigytas transporto priemones, tačiau išmoka mokama tik po pirkimo. Už kiekvieną įsigytą naują M1 arba N1 klasės elektromobilį ar vandeniliu varomą automobilį numatyta 15 000 eurų parama.

    Naudotam elektromobiliui taikoma mažesnė, bet vis dar reikšminga dotacija: 7 500 eurų, jei automobilis nėra senesnis nei 4 metų. APVA pabrėžia, kad toks kriterijus padeda užtikrinti, jog į viešąjį sektorių patektų pakankamai naujos kartos transporto priemonės, kurios geriau atitinka eksploatacinius ir saugos reikalavimus.

    Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Finansavimas skiriamas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.