CP v2

Category: Regionai

  • Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja apie įsigaliojusį sprendimą, kuriuo leidžiama pašalinti saugotiną želdinį – gluosnį (sprendimas Nr. SL-3). Nurodoma, kad medis yra patenkinamos būklės, o kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 55 centimetrus.

    Šis gluosnis auga valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Kėdainių rajono savivaldybė, Gegučių parke (Gegučių g. 16, Kėdainiai). Medį planuojama pašalinti dėl infrastruktūros darbų, nes jis patenka į projektuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako trasą.

    Kodėl medis šalinamas?

    Savivaldybės teigimu, sprendimas priimtas atsižvelgiant į planuojamą Gegučių parko susisiekimo komunikacijų rekonstrukciją. Projektas numato gatvių infrastruktūros pertvarkymą ir pėsčiųjų bei dviračių tako įrengimą atkarpoje nuo Gegučių gatvės iki Pavasario gatvės.

    Tokiais atvejais, kai želdiniai patenka į statybos ar rekonstrukcijos zoną, savivaldybės privalo suderinti sprendinius ir laikytis želdinių apsaugos bei tvarkymo reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad prieš šalinant saugotinus medžius turi būti įvertinamos alternatyvos, o leidimas fiksuojamas oficialiu sprendimu.

    Atkuriamoji vertė ir darbų pradžia

    Nurodoma, kad šio želdinio atkuriamoji vertė yra 412 eurų 50 centų. Atkuriamoji vertė paprastai siejama su želdinių atkūrimu ar kompensacinėmis priemonėmis, kai dėl viešųjų interesų medžiai šalinami iš augimo vietos.

    Taip pat pažymima, kad saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradedami ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo įsigaliojusio sprendimo paskelbimo dienos. Šis terminas skirtas užtikrinti procedūrų skaidrumą ir galimybę suinteresuotoms pusėms susipažinti su informacija.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl sprendimo ir planuojamų darbų gyventojai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyrių. Nurodytas kontaktinis asmuo – vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė, telefono numeris +370 347 69545.

    Savivaldybė primena, kad apie želdinių tvarkymo sprendimus dažniausiai skelbiama viešai, o parkų ir viešųjų erdvių rekonstrukcijų metu siekiama suderinti infrastruktūros plėtrą su želdynų išsaugojimu. Tokie projektai miestams padeda gerinti susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams, tačiau kartu reikalauja atidaus sprendimų dėl želdinių pagrindimo.

  • Nuo gegužės 12 dienos įmonėms – iki 1,5 mln. eurų APVA parama energijos taupymui: kas svarbu

    Nuo gegužės 12 dienos įmonėms – iki 1,5 mln. eurų APVA parama energijos taupymui: kas svarbu

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo gegužės 12 dienos priims įmonių paraiškas dotacijoms, skirtoms energijos vartojimo efektyvumui didinti. Vienai įmonei, vertinant ir susijusias įmones, galima parama siekia iki 1,5 mln. eurų, o visam kvietimui numatyta 5 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

    Ši priemonė skirta įmonėms, kurios yra galutiniai energijos vartotojai ir energiją perka savo reikmėms, o ne pardavimui. Parama orientuota į konkrečias investicijas, kurios mažina sąnaudas ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslų, todėl svarbu iš anksto pasiruošti dokumentus ir atsakingai susiplanuoti projektą.

    Kas gali teikti paraiškas

    Į paramą gali pretenduoti privatūs juridiniai asmenys, nedalyvaujantys ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Taip pat kvietime negali dalyvauti pareiškėjai, kurie teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje.

    Esminė sąlyga pareiškėjams – atliktas privalomas energijos vartojimo auditas. Audito ataskaita turi būti parengta ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo dienos, nes finansavimas siejamas su aktualiais ir pamatuojamais efektyvumo sprendimais.

    Kiek finansuojama ir kokie tikslai

    Dotacijos intensyvumas priklauso nuo įmonės dydžio: didelėms įmonėms gali būti finansuojama 30 proc. tinkamų išlaidų, vidutinėms – 40 proc., o mažoms ir labai mažoms – 50 proc. Praktikoje tai reiškia, kad kuo mažesnė įmonė, tuo didesnę projekto dalį galima padengti parama, tačiau galutinis biudžetas vis tiek turi būti pagrįstas ir realistiškas.

    Parama skiriama energijos taupymo priemonėms, numatytoms audito ataskaitoje, pavyzdžiui, apšvietimo modernizavimui, šildymo sistemų efektyvinimui ar technologinių procesų įrangos atnaujinimui. Agentūra pabrėžia, kad projektas turi duoti apčiuopiamą rezultatą: minimalus energijos sutaupymas turi siekti bent 10 MWh per metus.

    Dotacija skiriama vieną kartą įgyvendintoms priemonėms, o investicijos vertinamos per įrangos gyvavimo laikotarpį. Tai svarbu planuojant pirkimus ir techninius sprendimus, nes prioritetas teikiamas ilgalaikiam efektyvumui, o ne trumpalaikiam sutaupymui.

    Kokios išlaidos nelaikomos tinkamomis

    Rengiant paraišką išskirtinai svarbu įvertinti patikslintą netinkamų finansuoti išlaidų sąrašą. APVA nurodo, kad finansavimas neskiriamas transporto priemonėms, įskaitant ratinius ar vikšrinius mechanizmus, mašinas, agregatus ir priekabas, net jei jos naudojamos veikloje.

    Taip pat parama neteikiama įrangai ar įrenginiams, įskaitant hibridinius sprendimus, jei jie naudoja iškastinį kurą ar jo produktus, pavyzdžiui, benziną, dyzeliną ar gamtines dujas. Ši nuostata tiesiogiai siejasi su valstybės kryptimi mažinti iškastinio kuro vartojimą ir finansuoti sprendimus, kurie realiai mažina emisijas.

    Įmonėms rekomenduojama pasitikrinti ir dvigubo finansavimo riziką. Parama nebus skiriama pareiškėjams, kurie jau dalyvauja ankstesniais metais skelbtame analogiškame kvietime privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui.

    Paraiškos nuo gegužės 12 dienos 8 valandos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Prieš teikiant dokumentus verta iš anksto įsivertinti, ar audito rekomendacijos tiksliai sutampa su planuojamomis investicijomis ir ar pasirinkti sprendimai užtikrins reikalaujamą energijos sutaupymą.

    „Kviečiame įmones kruopščiai susipažinti su sąlygomis ir netinkamų išlaidų sąrašu, kad paraiškų teikimas vyktų sklandžiai“, – nurodo APVA.

  • Kėdainiuose pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių vardų kūrėjai: kas laimėjo ir kodėl?

    Kėdainiuose pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių vardų kūrėjai: kas laimėjo ir kodėl?

    Kėdainiuose Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pagerbti vietos konkurso, renkančio gražiausius lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, laureatai. Šiemet konkursas surengtas aštuntą kartą, o apdovanojimai įteikti Daugiakultūriame centre.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pavadinimas dažnai yra pirmasis įmonės prisistatymas klientui, todėl skambesys ir aiški prasmė tampa svarbiu pasitikėjimo signalu. Kėdainiuose ši iniciatyva kasmet skatina rinktis lietuvišką žodį vietoje dirbtinių darinių ar sunkiai ištariamų skolinių.

    Registruotų pavadinimų tendencijos

    Konkurso rengėjų duomenimis, per 2025 metus Kėdainių rajone Registrų centre įregistruotos 126 įmonės ir įstaigos. Tarp pavadinimų ryški tendencija rinktis dirbtinius žodžius, taip pat nemažai pavadinimų sudaryti anglų kalba.

    Tačiau pagal konkurso nuostatus vertinimui tiko tik 20 pavadinimų, kurie aiškiai atitiko lietuviškumo, taisyklingumo ir prasmingumo kriterijus. Iš jų komisija atrinko 10 gražiausių ir paskirstė prizines vietas.

    Kas tapo laureatais?

    Pirmą vietą pelnė VšĮ „Pojūčių sodelis“, dirbanti vaikų su negalia lavinimo srityje, vadovaujama Jurgitos Gasiūnienės. Antra vieta atiteko MB „Gėlėtos mintys“, teikiančiai želdynų projektavimo ir priežiūros paslaugas, vadovei Austėjai Jackienei.

    Trečia vieta skirta MB „Žiedupys“, vykdančiai žemės ūkio veiklą, vadovei Laimai Satkauskienei. Į dešimtuką taip pat pateko MB „Karšta krosnis“, UAB „Rūpestingas glėbys“, UAB „Gėlių kraitė“, VšĮ „Jaukuma“, MB „Erdvės meistrai“ ir MB „Vaizdas ir skonis“.

    Gyventojų balsavimas išrinko atskirą favoritą: gražiausiu bendruomenės akimis pripažintas MB „Radvilų erdvė“ pavadinimas. Šį įvertinimą pelniusios įmonės vadove įvardyta Audronė Aleknienė.

    Renginio akcentai ir žinutė verslui

    Renginio partnerė Kėdainių dailės mokykla prisidėjo kūrybine iniciatyva: mokiniai piešė pavadinimus, o atrinkti darbai tapo simbolinėmis dovanomis laureatams. Organizatorių teigimu, taip pavadinimai įgauna ne tik juridinę, bet ir kultūrinę, emocinę vertę.

    „Pavadinimas yra pirmasis žodis, kuriuo įmonė pasisveikina su pasauliu. Tai pirmas įspūdis ir pirmas signalas žmonėms, kas jūs esate“, – sakė konkurso organizatorė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė.

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis renginyje dėkojo verslams, kurie sąmoningai renkasi lietuviškus pavadinimus. Pasak jo, toks sprendimas stiprina vietos tapatybę ir kuria artimesnį ryšį su bendruomene.

    Valstybinės kalbos inspekcijos atstovas Donatas Smalinskas pabrėžė, kad įmonių pavadinimuose matyti ne vien paslaugos ar prekės aprašymas, bet ir vertybinis pasirinkimas. Jo teigimu, prasmingas lietuviškas pavadinimas padeda būti aiškiau atpažįstamiems ir kuria pasitikėjimą nuo pirmo kontakto.

  • Pakruojo rajone startuoja jaunimo įdarbinimas vasarą: registracija iki birželio 1 dienos, kompensacija darbdaviams

    Pakruojo rajone startuoja jaunimo įdarbinimas vasarą: registracija iki birželio 1 dienos, kompensacija darbdaviams

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija šiemet vėl įgyvendina jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama, kad moksleiviai vasaros atostogų metu galėtų legaliai įsidarbinti, įgyti pirmosios darbo patirties ir praktinių įgūdžių.

    Programa skirta Pakruojo rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiam jaunimui nuo 14 metų, besimokančiam rajono ugdymo įstaigose pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, įskaitant socialinių įgūdžių programas. Dirbti pagal programą galima ne ugdymo proceso metu, birželio–rugpjūčio mėnesiais.

    Numatyta, kad jaunuoliai pagal programą gali dirbti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Savivaldybė pabrėžia, kad tai dažnai tampa patogia galimybe suderinti darbą su poilsiu ir pasiruošimu naujiems mokslo metams.

    Registracija ir dokumentai

    Vieša registracija į programą skelbiama nuo gegužės 18 dienos iki birželio 1 dienos. Paskutinė registracijos ir dokumentų pateikimo diena – birželio 1 dieną iki 17.00 valandos.

    Registruojantis būtina pateikti užpildytą registracijos anketą, kuri turi būti pasirašyta kartu su darbdaviu, bei sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Dokumentus galima atsiųsti el. paštu arba pristatyti į Pakruojo rajono savivaldybę.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pavėluotai pateiktos paraiškos nebus vertinamos. Su atrinktais dalyviais vėliau pasirašoma trišalė bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės administracijos, darbdavio ir įdarbinamo jaunuolio.

    Kiek kompensuojama darbdaviams?

    Darbdaviui už jauną žmogų, įdarbintą visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 577 eurai. Ši priemonė skirta paskatinti įmones ir įstaigas sudaryti daugiau galimybių jaunuoliams įgyti pirmosios darbo patirties.

    Praktikoje tokia schema darbdaviams sumažina dalį darbo užmokesčio kaštų, o jaunimui padeda greičiau suprasti darbo rinkos taisykles, atsakomybes ir kasdienę darbo kultūrą. Savivaldybės paprastai akcentuoja, kad pirmasis darbas vasarą dažnai tampa ir lengvesniu startu renkantis profesinį kelią.

    Kam teikiama pirmenybė?

    Jeigu norinčių dalyvauti jaunuolių bus daugiau, nei programai numatyta lėšų, pirmenybė bus teikiama kelioms grupėms. Tarp jų – jaunimas iš šeimų, auginančių ar globojančių 3 ir daugiau vaikų, taip pat jaunuoliai iš socialinę riziką patiriančių šeimų.

    Taip pat svarbus kriterijus – registracijos laikas: pirmieji užsiregistravę ir pateikę visus dokumentus turi didesnes galimybes patekti į programą. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir iš anksto susisiekti su pasirinktu darbdaviu.

    Jaunuoliai gali kreiptis į programoje dalyvaujančius darbdavius, o taip pat susitarti ir su kitu darbdaviu, kuris dar nėra užsiregistravęs programoje. Tokiu atveju darbdavys gali būti įtrauktas į programą, jei atitinka numatytas sąlygas.

    Dėl registracijos ir programos sąlygų konsultuoja Pakruojo rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Dijana Samuitytė. Savivaldybė primena, kad svarbiausia – laiku pateikti visus dokumentus ir aiškiai suderinti įdarbinimo sąlygas su pasirinktu darbdaviu.

  • Seniūnijos ir bendruomenės: ką iš tiesų reiškia sutikimas su slapukais ir „Google ReCaptcha“?

    Daugelis savivaldybių ir vietos bendruomenių svetainių, tarp jų ir seniūnijų puslapiai, lankytojams rodo pranešimą apie slapukus. Jame prašoma sutikti, kad dalis duomenų būtų naudojama statistikai ir rinkodarai, o kai kurios funkcijos veiktų sklandžiai.

    Slapukai yra nedideli failai, kuriuos naršyklė išsaugo įrenginyje, kad svetainė atpažintų ankstesnius nustatymus ir sesiją. Dažniausiai jie padeda prisiminti pasirinktas kalbas, prisijungimo būseną ar tai, kokiems duomenų tvarkymo tikslams lankytojas sutiko.

    Kuo skiriasi būtini ir kiti slapukai

    Pranešime pabrėžiama, kad dalis slapukų yra būtini, kad veiktų pati svetainė, ir paprastai negali būti išjungti. Jie naudojami bazinėms funkcijoms, pavyzdžiui, puslapių atvaizdavimui, saugumo užtikrinimui ar sutikimo pasirinkimo išsaugojimui.

    Kita slapukų grupė dažnai siejama su statistika ir rinkodara. Statistikos slapukai padeda suprasti, kaip lankytojai naudojasi svetaine, o rinkodaros slapukai gali būti naudojami interesais grįstai reklamai ar pakartotinei komunikacijai.

    Kodėl minimi „Google Analytics“ ir reklamos tikslai

    Tekste nurodoma, kad statistikai gali būti pasitelkiama „Google Analytics“ sistema, kuri leidžia matyti, kurie puslapiai lankomiausi ir iš kur atkeliauja srautas. Tokia informacija paprastai naudojama svetainės veikimui ir turiniui gerinti, tačiau ji vis tiek laikoma duomenų tvarkymu, kuriam daugeliu atvejų reikalingas aiškus sutikimas.

    Rinkodaros tikslai apima reklamų pritaikymą pagal interesus ir veiksmus internete. Jei lankytojas nesutinka su rinkodaros slapukais, svetainė turėtų neįrašyti tokių slapukų, o reklama, jei ji rodoma, būna mažiau personalizuota.

    Kaip „Google ReCaptcha“ susijusi su forma

    Pranešime taip pat minima „Google ReCaptcha“, kuri dažnai naudojama kontaktų ar užklausų formose, kad būtų atskirti realūs vartotojai nuo automatizuotų robotų. Tokios apsaugos tikslas yra sumažinti brukalų srautą ir piktnaudžiavimą formomis.

    Kai kuriais atvejais, kad ši apsauga veiktų korektiškai, svetainei gali reikėti leisti tam tikrus našumo ar funkcinio veikimo slapukus. Dėl to lankytojui ir siūloma pažymėti sutikimą su atitinkama slapukų kategorija.

    Praktiškai tai reiškia, kad sutikimas nėra vien formalumas: jis gali nulemti, ar veiks užklausos forma, kokia apimtimi bus renkami statistiniai duomenys ir ar bus naudojami rinkodaros sprendimai. Jei kyla abejonių, saugiausias kelias yra pasirinkti tik būtinuosius slapukus ir papildomai įjungti tik tas kategorijas, kurios reikalingos konkrečiai funkcijai.

  • Erasmus+ mainai Danijoje: Palangos 14–18 m. jaunuoliams siūloma vieta projekte „The View“ 2026 vasarą

    Palangos jaunimui siūloma galimybė dalyvauti Erasmus+ jaunimo mainų projekte „The View“, kuris vyks Niukøbinge Danijoje 2026 metų birželio 27 dieną–liepos 4 dieną. Organizatoriai kviečia registruotis 14–18 metų jaunuolius, o atrinkti dalyviai sudarys Palangos jaunimo komandą.

    Projektas suburs jaunus žmones iš Lietuvos, Danijos ir Vokietijos. Savaitės programoje numatytos bendros veiklos, tarpkultūriniai vakarai, išvykos bei susitikimai su vietinėmis organizacijomis, kad dalyviai geriau pažintų priimančios šalies bendruomenes ir iniciatyvas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mainai skirti ugdyti komandinio darbo ir bendravimo įgūdžius, taip pat suteikti daugiau pasitikėjimo kalbant angliškai realiose situacijose. Tokie neformalaus ugdymo projektai paprastai remiasi praktiniais užsiėmimais, diskusijomis ir patirtiniu mokymusi, todėl didelė dalis veiklų vyksta per bendras užduotis.

    Projekto „The View“ tematika siejama su jaunimui aktualiais klausimais vietos ir Europos lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant klimatui, gamtai ir tvarumui. Dalyviai bus skatinami geriau suprasti, kaip kasdieniai pasirinkimai veikia aplinką, ir kaip jaunimo iniciatyvos gali prisidėti prie pokyčių bendruomenėse.

    Registracija vyksta iki birželio 1 dienos. Dalyvavimas yra nemokamas, nes padengiamos transporto, apgyvendinimo, maitinimo ir užsiėmimų išlaidos, todėl atrinktiems jaunuoliams svarbiausia pasirūpinti laiku ir motyvacija įsitraukti į savaitės programą.

  • Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Siekiant užtikrinti sklandžią kariuomenės ir civilinės valdžios sąveiką, savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė ir Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros Tauragės rajono savivaldybės karo komendantūros komendanto pavaduotojas Vidmantas Žilakauskas šiandien, vasario 26 d., pasirašė atnaujintą Sąveikos planą.

    Šis planas reglamentuoja visuomenės apsaugos organizavimą, viešosios tvarkos užtikrinimą bei bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis mobilizacijos ar karo atveju. Toks veikimo modelis leidžia gerokai greičiau koordinuoti veiksmus realių krizių metu ir stiprina savivaldybių pasirengimą kritinėms situacijoms.

  • Visose savivaldybėse startuoja gyvensenos tyrimas: anoniminė apklausa parodys, kaip gyvename

    Visose Lietuvos savivaldybėse pradedamas trečiasis suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimas. Jį organizuoja Higienos institutas, o apklausas gyventojams vietoje vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

    Tyrimas vyks nuo kovo 2 dienos iki gegužės 31 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai įvairiose viešose vietose gali būti pakviesti užpildyti anoniminę apklausą.

    Apklausa gali vykti įstaigose, prekybos centruose, renginiuose ar darbovietėse, priklausomai nuo savivaldybės pasirinktų vietų. Organizatoriai pabrėžia, kad atsakymai renkami anonimiškai, o duomenys apibendrinami statistiškai.

    Ką parodys apklausa?

    Tyrimu siekiama įvertinti, kaip gyvena ir jaučiasi suaugę Lietuvos gyventojai. Bus analizuojama savijauta, gyvenimo kokybės ir laimingumo vertinimas bei kasdieniai sveikatos įpročiai.

    Apklausoje numatyti klausimai apie mitybą, fizinį aktyvumą, laiką prie ekranų, keliavimo būdus ir pastangas keisti gyvenseną. Taip pat bus vertinami saugaus elgesio įpročiai, pavyzdžiui, saugos diržų segėjimas, šalmų ir atšvaitų naudojimas.

    Atskirai bus fiksuojamas rizikingo elgesio paplitimas: tabako ir elektroninių cigarečių vartojimas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Tokie duomenys leidžia matyti ne tik bendras tendencijas, bet ir konkrečias sritis, kuriose savivaldybėms labiausiai reikia prevencijos.

    Kaip atrenkami dalyviai?

    Šiemet planuojama apklausti apie 25 000 gyventojų. Taikomas lizdinis imties formavimo būdas, kai respondentai atrenkami iš anksto numatytose viešose vietose, vadinamuosiuose tyrimo lizduose.

    Pasak organizatorių, vienas svarbiausių šios metodikos privalumų yra galimybė gauti palyginamų duomenų ne tik nacionaliniu mastu, bet ir kiekvienoje savivaldybėje. Tai reiškia, kad rezultatai gali tiksliau atskleisti vietos situaciją ir skirtumus tarp regionų.

    Kodėl tai svarbu savivaldybėms?

    Gyvensenos stebėsena Lietuvoje atliekama periodiškai kas ketverius metus. Ankstesnės apklausos vyko 2018 metais, kai apklausta 24 800 asmenų, ir 2022 metais, kai apklausta 25 500 asmenų.

    Nuosekliai renkami duomenys leidžia stebėti įpročių pokyčius ir vertinti, ar taikomos priemonės duoda rezultatų. Tyrimo rezultatai naudojami planuojant sveikatos stiprinimo veiklas savivaldybėse ir priimant sprendimus nacionaliniu lygmeniu.

    Gyventojų dalyvavimas tokiose apklausose dažnai laikomas vienu paprasčiausių būdų prisidėti prie tikslesnio realios situacijos įvertinimo. Kuo daugiau respondentų atsako į klausimus, tuo patikimiau galima planuoti prevencines programas ir tikslines iniciatyvas skirtingoms gyventojų grupėms.

  • Martyno Jankaus muziejus gavo 2 000 eurų: edukacija apie knygnešius sugrįš į Pagėgius

    Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus sulaukė Lietuvos kultūros tarybos dalinio finansavimo projektui, skirtam knygnešystės istorijai aktualinti. Programos Tolygi kultūrinė raida lėšomis muziejaus sumanymui skirta 2 000 eurų.

    Finansavimas numatytas įgyvendinant Tauragės apskrities prioritetą Kultūrinis tapatumas, o projektas konkurse įvertintas 77,80 balo. Teigiamą sprendimą priėmė regioninė kultūros taryba, vertinusi idėjos aktualumą ir poveikį vietos bendruomenei.

    Renginys skirtas spaudos atgavimo dienai

    Projektas Teatralizuotas edukacinis renginys Knygnešių keliais – Jurgio Bielinio misija! planuojamas minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ši data Lietuvoje siejama su lietuviškos spaudos draudimo pabaiga ir primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo saugomas rizikuojant laisve.

    Muziejus renginyje ketina pasitelkti interaktyvias ir teatrines formas, kad istorija būtų suprantama ir įtraukianti skirtingo amžiaus lankytojams. Dėmesys bus skiriamas ne tik faktams, bet ir patirčiai, leidžiančiai geriau suvokti, kodėl knygnešystė laikoma vienu ryškiausių pilietinio pasipriešinimo reiškinių.

    Akcentas – Jurgio Bielinio vaidmuo

    Renginio ašis bus Jurgio Bielinio, vieno žymiausių Lietuvos knygnešių, istorinė misija. Planuojama pristatyti, kaip veikė knygnešių tinklai, kokiais maršrutais buvo gabenama spauda ir kokią reikšmę tam turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės bei spaustuvininkai.

    Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir jo sąsajoms su lietuviško rašto sklaida. Muziejus pabrėžia, kad tokios edukacijos padeda stiprinti istorinę atmintį ir regiono tapatumą.

    Kas bus finansuojama?

    Skirtos lėšos bus naudojamos renginio organizavimo, edukacinių veiklų įgyvendinimo ir viešinimo išlaidoms padengti. Muziejus planuoja aktyviai įtraukti vietos bendruomenes, moksleivius ir jaunimą, kad renginys taptų ne vien stebėjimu, o dalyvavimu.

    Organizatoriai kviečia gyventojus sekti muziejaus ir savivaldybės informaciją dėl tikslaus laiko bei programos. Tikimasi, kad projektas paskatins platesnį domėjimąsi knygnešių istorija ir jos ryšiu su šiandienos kultūriniu savarankiškumu.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o įgyvendinimą koordinuoja Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

  • Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Forumas Seime Pasaulinę NVO dieną

    Vasario 27 dieną, minint Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, Seimo rūmuose surengtas forumas Nevyriausybinės organizacijos ir valstybė: kur esame ir kur norime eiti. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti NVO ir valstybės partnerystę bei užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų nuoseklus.

    Renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės atstovės: vicemerė Aušra Zongailienė, VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkė Viktorija Ūselienė ir Lumpėnų kaimo bendruomenės bei Pagėgių savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Jūratė Mažutienė. Savivaldybės atstovės pabrėžė, kad regionams svarbu turėti tiesioginį balsą nacionaliniuose sprendimuose.

    Kodėl NVO laikomos strateginiu partneriu

    Forume akcentuota, kad nevyriausybinės organizacijos prisideda prie socialinių paslaugų, švietimo, kultūros, jaunimo, sveikatos, aplinkosaugos ir bendruomenių telkimo. Kai visuomenė susiduria su krizėmis, NVO dažnai greičiau pasiekia pažeidžiamas grupes ir gali lanksčiau reaguoti vietoje.

    Valstybės institucijoms NVO svarbios ir kaip grįžtamojo ryšio kanalas, padedantis įvertinti, ar priemonės veikia realiomis sąlygomis. Tuo pat metu pačioms organizacijoms aktualu, kad partnerystė neapsiribotų vienkartiniais projektais, o remtųsi ilgalaikiu planavimu.

    Ko NVO prašo, o ką žada valstybė

    Diskusijose išryškėjo keli praktiniai klausimai, su kuriais NVO dažniausiai susiduria: nenuspėjamas finansavimas, didelė administracinė našta ir nevienoda savivaldybių praktika. Dalis organizacijų siekia aiškesnių taisyklių, kad jų teikiamos paslaugos ir veiklos būtų vertinamos pagal poveikį, o ne tik pagal ataskaitų apimtį.

    Renginyje pabrėžta, kad tvirta valstybės ir NVO partnerystė reikalinga ne tik paslaugų teikimui, bet ir pilietinei visuomenei stiprinti. Aktyvios bendruomenės, savanoriškos iniciatyvos ir vietos organizacijos dažnai tampa pagrindu, nuo kurio prasideda ilgalaikiai pokyčiai regionuose.

    Pagėgių savivaldybės atstovės akcentavo, kad bendruomeniškumas auga tada, kai iniciatyvūs žmonės turi erdvės veikti, o institucijos mato NVO kaip lygiavertį partnerį. Pasak jų, tokie forumai padeda suderinti lūkesčius ir išgryninti bendrus tikslus.