Category: Regionai

  • Valstybės kontrolės auditas: Alytaus apskrityje kultūrinėse veiklose dalyvauja per 70 proc. senjorų

    Valstybės kontrolės 2026 metų balandį paskelbtame audite Aktyvaus senėjimo skatinimas fiksuota, kad Alytaus apskritis išsiskiria visos šalies mastu pagal senjorų įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą. Audito duomenimis, kultūrinėse veiklose čia dalyvauja daugiau nei 7 iš 10 vyresnio amžiaus gyventojų.

    Toks rodiklis siejamas ne su pavienėmis iniciatyvomis, o su nuosekliu savivaldybių, kultūros įstaigų ir bendruomenių darbu. Auditoriai taip pat pažymi bendrą problemą Lietuvoje: tik 2 iš 60 savivaldybių yra numačiusios specialias priemones, nukreiptas būtent į senjorų kultūrinį aktyvumą.

    Kodėl Alytaus senjorai tokie aktyvūs

    Alytuje senjorai dažnai renkasi ne tik būti žiūrovais, bet ir patys dalyvauti veiklose: mokytis, kurti, sportuoti ir jungtis į bendruomenes. Šis įsitraukimas mažina socialinę atskirtį, stiprina ryšius ir padeda spręsti vienišumo problemą, kuri vyresniame amžiuje tampa ypač jautri.

    Miesto savivaldybė pastaraisiais metais didino finansavimą kultūros sričiai. Skelbiama, kad 2022 metais kultūrai buvo skirta 2,9 mln. eurų, o 2026 metais suma išaugo iki 4,1 mln. eurų, tai yra apie 40 proc. augimas.

    Didžiausias šuolis fiksuojamas lėšose, skirtose pačiai kultūrinei veiklai: nuo beveik 300 000 eurų iki daugiau nei 890 000 eurų. Tai rodo kryptį investuoti ne tik į pastatus ar išlaikymą, bet ir į renginių turinį, edukacijas bei įtrauktį.

    Kas siūloma: nuo teatro iki skaitmeninių įgūdžių

    Alytaus miesto teatras senjorams siūlo daugiau nei kelias veiklas ar pavienius renginius: repertuare nurodoma bent dešimt vyresnio amžiaus žmonėms tinkamų spektaklių, o bilietams taikoma 50 proc. nuolaida. Taip pat vykdomas projektas Gyvenimo scena – senjorų įtrauktis į Alytaus miesto bendruomenę, orientuotas į kūrybines dirbtuves ir bendrą rezultatą.

    Alytaus kultūros centras reguliariai rengia senjorams skirtus šokius, kurie tapo atpažįstamu formatu ir pritraukia ne tik nuolatinius dalyvius. Tokios veiklos svarbios dėl paprastos priežasties: jos sukuria progą susitikti, pajudėti ir išlaikyti socialinį ritmą.

    Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dėmesys skiriamas ir praktiniams įgūdžiams, įskaitant skaitmeninį raštingumą. Senjorams siūlomi susitikimai, edukacijos, medijų ir informacinio raštingumo užsiėmimai, kurie padeda saugiau naudotis internetu ir kasdienėmis paslaugomis.

    Kino teatras „Dainava“ taip pat taiko senjorams palankesnes sąlygas, o savivaldybės iniciatyva rengiami nemokami seansai sulaukia didelio susidomėjimo. Nurodoma, kad 2026 metais suplanuoti penki tokie seansai, o salė paprastai būna pilna.

    Aktyvus senėjimas neapsiriboja kultūra

    Kultūrinis aktyvumas Alytuje glaudžiai siejamas su mokymusi ir sveikatingumu. Senjorai dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, kuriose populiarios šokių, dailės, kalbų ir kompiuterinio raštingumo programos, o kai kuriuose užsiėmimuose kasmet dalyvauja keli šimtai žmonių.

    Sveikatinimo srityje organizuojamos reguliarios mankštos, vykdomos prevencinės programos ir teikiamos psichologinės gerovės stiprinimo paslaugos. Papildomą bendruomenės trauką kuria ir Trečiojo amžiaus universitetas, „Bočių“ draugija bei kitos organizacijos, kurios užtikrina nepertraukiamą veiklų pasiūlą.

    Fizinio aktyvumo iniciatyvos apima lengvatines sąlygas lankytis baseine, mankštas kelis kartus per savaitę, sporto renginius ir stovyklas, į kurias senjorai kviečiami atvykti kartu su anūkais. Tokie sprendimai vienu metu sprendžia dvi užduotis: gerina sveikatą ir skatina kartų ryšį.

    Audito išvados ir Alytaus pavyzdys rodo, kad senjorų įtrauktis yra pasiekiama, kai paslaugos pritaikomos pagal realius poreikius, o veiklos vyksta nuosekliai. Tai taip pat primena, kad aktyvus senėjimas priklauso ne tik nuo asmeninės motyvacijos, bet ir nuo miesto politikos, infrastruktūros bei bendruomenės stiprumo.

    „Matydami, kokie yra aktyvūs Alytaus senjorai, siekiame jiems suteikti kuo daugiau galimybių saviraiškai, pasiūlyti įvairių prasmingo laisvalaikio formų, stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir bendruomene bei padėti išvengti vienatvės“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė.

  • Alytuje startuoja seminarų ciklas tėvams: priklausomybės, psichoaktyvios medžiagos ir vaikai prie ekranų

    Alytuje organizuojamas seminarų ciklas vaikų ir paauglių artimiesiems, skirtas dažniausiems paauglystės iššūkiams ir rizikoms aptarti. Dalyviai kviečiami į praktinius susitikimus, kuriuose daug dėmesio bus skiriama priklausomybių prevencijai ir šeimos vaidmeniui.

    Pirmasis susitikimas numatytas gegužės 21 dieną 16 valandą, jo tema – paauglystė ir priklausomybės. Organizatoriai žada kalbėti apie ankstyvuosius rizikingo elgesio signalus, šeimos ribas ir tai, kaip kurti pokalbį su paaugliu taip, kad jis nevirstų konfliktu.

    Gegužės 27 dieną 16 valandą vyks seminaras apie paauglystės uždavinius, iššūkius ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp jaunimo. Dėmesys bus skiriamas situacijoms, kuriose paaugliai patiria bendraamžių spaudimą, ir būdams, kaip artimieji gali stiprinti jų sprendimų priėmimo įgūdžius.

    Trečiasis susitikimas planuojamas gegužės 28 dieną 16 valandą, tema – vaikai ir ekranai. Bus aptariama, kaip susitarti dėl taisyklių namuose, kaip atpažinti probleminį naudojimąsi ekranais ir kaip subalansuoti skaitmeninį laiką su miegu, mokymusi bei fiziniu aktyvumu.

    Mokymai grindžiami socialinės įtakos modeliu, kuris akcentuoja nuostatų, socialinių įgūdžių ir atsparumo spaudimui stiprinimą. Toks požiūris dažnai taikomas prevencijoje, kai siekiama padėti jaunuoliams atpažinti rizikingas situacijas ir išmokti pasakyti „ne“ psichoaktyvioms medžiagoms.

    Seminarai vyks Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Vingio g. 15 A, Alytuje, konferencijų salėje. Nurodoma, kad mokymų metu dalyvių lauks užkandžiai, o registracija vykdoma telefonu 0 615 37363.

    Seminarų ciklą organizuoja Alytaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriu Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Iniciatyva įgyvendinama kaip projekto, finansuojamo 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis, dalis.

  • Mokymai Akmenėje: kaip stiprinamas su migrantais dirbančių specialistų psichikos sveikatos raštingumas

    Mokymai Akmenėje: kaip stiprinamas su migrantais dirbančių specialistų psichikos sveikatos raštingumas

    2026 metais gegužės 6 dieną Akmenės rajone surengti mokymai, skirti asmenims, kurie kasdien dirba su migrantais ir trečiųjų šalių piliečiais. Jų tikslas buvo sustiprinti specialistų psichikos sveikatos raštingumą, emocines kompetencijas ir pasirengimą teikti kultūriškai jautrią pagalbą.

    Mokymus vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus lektorius Paulius Pakutinskas. Juose dalyvavo Akmenės rajono savivaldybės administracijos, paramos šeimai centro, švietimo pagalbos tarnybos, ukrainiečių namų bei savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai.

    Kas akcentuota mokymuose

    Užsiėmimų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atpažinti emocinius sunkumus ir psichikos sveikatos rizikas žmonėms, patiriantiems migracijos stresą, netikrumą dėl ateities ar prisitaikymo iššūkius. Taip pat aptarta, kaip kalbėtis jautriomis temomis ir nukreipti pagalbos, kai jos prireikia.

    Mokymuose akcentuota kultūrinio jautrumo svarba: skirtinga patirtis, kalbos barjeras ir nevienodi lūkesčiai gali apsunkinti pagalbos procesą, todėl specialistams svarbu turėti aiškius bendravimo principus. Dėmesys skirtas ir praktiniams sprendimams, kurie padeda kurti pasitikėjimą bei mažinti įtampą.

    Perdegimo prevencija ir atsparumas

    Atskira dalis skirta emocinio atsparumo stiprinimui ir perdegimo prevencijai. Dirbant su žmonėmis, patiriančiais krizes, specialistai dažnai susiduria su antriniu stresu, todėl svarbu laiku pastebėti nuovargio ženklus ir turėti veikiančius savipriežiūros įrankius.

    Praktinių užduočių metu dalyviai nagrinėjo realias situacijas iš profesinės kasdienybės, dalijosi patirtimi ir aptarė, kas padeda užtikrinti saugesnį darbo ritmą. Tokie mokymai prisideda prie geresnio paslaugų tęstinumo ir kokybiškesnės pagalbos žmonėms, kuriems reikia aiškumo, stabilumo ir palaikymo.

    Ko tikimasi po mokymų

    Organizatorių tikslas, kad sustiprintos kompetencijos būtų pritaikomos kasdienėje praktikoje: nuo pirmojo kontakto iki sudėtingesnių atvejų, kai reikia komandinio darbo ir bendradarbiavimo tarp skirtingų įstaigų. Tai ypač aktualu savivaldybėse, kur paslaugas teikia kelios institucijos, o žmogaus situacija gali greitai kisti.

    Mokymai taip pat stiprina tarpinstitucinį ryšį, kuris svarbus sprendžiant tiek socialinius, tiek psichologinius iššūkius. Kai specialistai turi bendrą supratimą ir panašius veikimo principus, pagalba gali būti suteikiama greičiau, nuosekliau ir jautriau.

  • Darbdaviams dar paliko laiko: pratęstas paraiškų terminas į Jaunimo vasaros užimtumo programą

    Alytaus miesto savivaldybė pratęsė paraiškų priėmimo terminą darbdaviams, norintiems dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Programa skirta tam, kad moksleiviai ir jaunimas vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o darbdaviai galėtų lengviau pritraukti sezoninių darbuotojų.

    Iniciatyva planuojama įgyvendinti liepos–rugpjūčio mėnesiais, o konkreti įdarbinimo trukmė derinama individualiai sudarant darbo sutartį. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbiausias programos tikslas yra realus įsitraukimas į darbo rinką, o ne trumpalaikė veikla be aiškių pareigų ir atsakomybių.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Paraiškas kviečiami teikti Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programa orientuota į vietos darbdavius, kuriems vasaros laikotarpiu dažnai išauga pagalbinių ar sezoninių darbų poreikis.

    Įdarbinami gali būti 14–19 metų Alytaus mieste gyvenamąją vietą deklaravę ir besimokantys jaunuoliai. Taip pat numatyta galimybė įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius ar negalią turinčius jaunuolius, kad vasaros darbas taptų įtraukesnis ir labiau prieinamas.

    Kompensacija darbdaviams ir ribojimai

    Savivaldybė darbdaviams kompensuos iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, o kompensacija bus mokama iki 2 mėnesių. Likusią darbo užmokesčio dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turės padengti darbdavys, o suma bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du jaunuolius. Taip pat nurodoma, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, darbdaviai, susiję su jaunuoliais artimais giminystės ryšiais, ir subjektai, turintys įsiskolinimų savivaldybei.

    Ką svarbu padaryti iki termino pabaigos

    Norint dalyvauti programoje, darbdaviui reikia susirasti jaunuolį arba jaunuoliui rasti darbdavį, užpildyti paraišką ir ją pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviams verta iš anksto apsibrėžti aiškias užduotis, darbo grafiką ir atsakingą asmenį, kuris padės jaunam darbuotojui įsilieti į darbą.

    Paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki 2026 metais gegužės 12 dienos imtinai. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais, o sprendimus dėl dalyvavimo ir finansavimo darbdaviai turėtų planuoti kuo anksčiau, kad įdarbinimas galėtų sklandžiai startuoti vasaros pradžioje.

  • Akmenės rajono mokyklose startuoja mokslo metų pabaigos šventės: kada vyks paskutiniai skambučiai

    Akmenės rajono mokyklose startuoja mokslo metų pabaigos šventės: kada vyks paskutiniai skambučiai

    Akmenės rajono bendrojo ugdymo mokyklose prasideda mokslo metų pabaigos renginių ciklas. Bendruomenės kviečiamos į paskutinio skambučio šventes, padėkos dienos renginius ir mokslo metų užbaigimo minėjimus.

    Skirtingose ugdymo įstaigose numatyti renginiai vyks nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio. Kai kur suplanuotos ir atskiros mokyklos baigimo šventės, skirtos abiturientams.

    Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija

    Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija paskutinį skambutį abiturientams rengs gegužės 28 dieną 13.00 valandą. Kiek vėliau, birželio 4 dieną 11.00 valandą, planuojama padėkos dienos šventė.

    Organizatoriai kviečia mokinius, tėvus ir gimnazijos bendruomenę iš anksto susiplanuoti laiką, nes šie renginiai tradiciškai sutraukia daug dalyvių. Rekomenduojama atvykti anksčiau, kad būtų patogu patekti į renginio erdves.

    Akmenės gimnazija ir Venta

    Akmenės gimnazijoje paskutinio skambučio šventė vyks gegužės 28 dieną 11.30 valandą. Padėkos dienos renginys numatytas birželio 1 dieną 17.00 valandą, o mokyklos baigimo šventė vyks birželio 22 dieną 17.00 valandą.

    Ventos gimnazija paskutinio skambučio šventę planuoja gegužės 29 dieną 12.00 valandą Ventos kultūros namuose. Pasirinkta vieta leidžia patogiai priimti didesnį svečių skaičių ir užtikrinti sklandžią renginio eigą.

    Papilė ir jungtinės mokyklos skyriai

    Papilės Simono Daukanto gimnazijoje bendruomenės padėkos diena vyks birželio 4 dieną 18.00 valandą Papilės Kultūros namuose. Renginys skirtas bendruomenės susitelkimui ir metų darbų įprasminimui.

    Akmenės rajono jungtinės mokyklos Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos skyriuje aštuntų klasių mokinių mokyklos baigimo šventė numatyta birželio 11 dieną 12.00 valandą. Kruopių pagrindinės mokyklos skyriuje mokslo metų pabaigos šventė vyks birželio 12 dieną 12.00 valandą Kruopių kultūros namuose.

  • Marijampolės savivaldybė ieško kalbos tvarkytojo: konkursas, atlygis ir paraiškų terminas

    Marijampolės savivaldybė ieško kalbos tvarkytojo: konkursas, atlygis ir paraiškų terminas

    Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto, kuris vykdytų kalbos tvarkytojo funkcijas. Ieškomas specialistas prisidėtų prie savivaldybės dokumentų ir viešosios komunikacijos kalbos kokybės užtikrinimo.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,0 baziniais dydžiais, o darbo užmokestis sudaro 1 798 eurus prieš mokesčius. Atrinktam kandidatui priėmimo į pareigas metu būtų taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas.

    Dokumentus kandidatai kviečiami teikti elektroniniu būdu per Viešojo valdymo agentūros Atrankos į valstybės tarnybą modulį. Praktikoje tai reiškia, kad visa paraiškos eiga, nuo dokumentų įkėlimo iki informacijos apie atrankos etapus, vyksta centralizuotoje sistemoje.

    Paraiškos priimamos 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Viešojo sektoriaus darbo skelbimų platformoje. Konkurso administravimo, dokumentų priėmimo ir konkurso vykdymo funkcijas atlieka konkursą inicijuojanti įstaiga, tai yra pati savivaldybės administracija.

    Kalbos tvarkytojo pareigybės savivaldybėse paprastai apima teisės aktų, sprendimų projektų, raštų ir viešų pranešimų kalbos tikrinimą, terminijos vienodinimą bei konsultacijas darbuotojams. Pastaraisiais metais tokiose pareigose vis dažniau praverčia ir skaitmeniniai įrankiai, tačiau galutinė atsakomybė už norminės lietuvių kalbos laikymąsi institucijos dokumentuose tenka specialistui.

    Dėl konkurso sąlygų ir pateikimo tvarkos skelbime pateikiami kontaktai, kuriais galima kreiptis dėl papildomos informacijos. Kandidatams rekomenduojama neatidėti dokumentų pateikimo paskutinėms dienoms, kad pakaktų laiko patikrinti, ar visi privalomi duomenys įkelti teisingai.

  • Spaudos atgavimo diena Marijampolėje: pasivaikščiojimas su K. Griniumi ir gyva „Amerika pirtyje“

    Spaudos atgavimo diena Marijampolėje: pasivaikščiojimas su K. Griniumi ir gyva „Amerika pirtyje“

    Marijampolėje paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, subūrusi žurnalistus, komunikacijos specialistus, bibliotekininkus, leidėjus ir visus, kurių kasdienybėje svarbiausias įrankis yra žodis. Renginys šiemet įgijo daugiau istorinio turinio ir pakvietė ne tik pasveikinti profesinę bendruomenę, bet ir prisiminti, kaip formavosi lietuviška spauda bei moderni valstybės idėja.

    Šventės ašimi tapo simbolinis pasivaikščiojimas su Prezidentu Kaziu Griniumi ir jo žmona Joana, skirtas Kazio Griniaus 160-osioms gimimo metinėms. Marijampolė su šiuo valstybės vadovu siejama ne tik atminties ženklais, bet ir platesne regiono istorija, kai miestas buvo svarbus švietimo, visuomeninės veiklos ir lietuvybės židinys.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, primenant lietuviškos spaudos draudimo pabaigą carinės Rusijos imperijoje. 1904 metais panaikinus draudimą, lietuviškas raštas ir periodika įgavo naują pagreitį, o visuomeninis gyvenimas sparčiai modernėjo, todėl ši data šiandien vertinama kaip laisvo žodžio ir pilietinės savimonės simbolis.

    Pasivaikščiojimo metu dėmesys skirtas Kazio Griniaus politiniam keliui ir jo ryšiui su švietimu, kultūra bei spaudos svarba visuomenei. Renginio organizatoriai akcentavo, kad spaudos laisvė nėra vien istorinė pergalė, o kasdienė atsakomybė, ypač skaitmeninės informacijos laikais, kai auditorijų dėmesį vis dažniau veikia algoritmai, dezinformacija ir greitas turinio vartojimas.

    Į programą įtrauktas ir interaktyvus spektaklis „Amerika pirtyje“, laikomas vienu lietuviško teatro pradžios simbolių. Dalyviai neapsiribojo stebėtojo vaidmeniu: jie buvo įtraukti į veiksmą, kad ano laikmečio humoras ir kasdienybė būtų pajuntami gyvai, o istorija virstų ne data, bet patirtimi.

    Vakaro dalyje pristatyta Sūduvos krašto skonių degustacija restobare „Kampas“, kur tradiciniai patiekalai pateikti šiuolaikiškai. Tokie akcentai, anot organizatorių, padeda regiono tapatybę pasakoti įvairiais kanalais: per kalbą, istoriją, sceną ir kulinarinį paveldą.

    Renginys Marijampolėje tapo priminimu, kad spauda, kalba ir knyga Lietuvoje istoriškai buvo neatsiejamos nuo bendruomeniškumo ir pilietinės drąsos. Šiandien, kai informacija plinta akimirksniu, o turinį vis dažniau kuria ir DI, ypač svarbu išlaikyti patikimumo standartus ir kritinį mąstymą, kad laisvas žodis išliktų prasmingas.

  • Tarptautinė konferencija Sūduvos gimnazijoje: kaip menas padeda kalbėti apie save ir pasaulį

    Tarptautinė konferencija Sūduvos gimnazijoje: kaip menas padeda kalbėti apie save ir pasaulį

    Marijampolėje, Sūduvos gimnazijoje, surengta tarptautinė konferencija priminė, kad menas neretai tampa universalia kalba, padedančia aiškiau išsakyti mintis ir išgirsti kitus. Renginys buvo skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti, todėl dėmesys natūraliai krypo į kalbos, kūrybos ir tapatybės ryšį.

    Konferencija gimnazijoje vyko jau šeštą kartą ir subūrė moksleivius bei pedagogus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Danijos, Italijos bei Sakartvelo. Skirtingų šalių patirtys leido palyginti, kaip menas naudojamas ugdyme, bendruomenės telkime ir asmeninei saviraiškai.

    Konferencijos akcentai ir dalyviai

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Matusevičienė. Sveikinimuose pabrėžta, kad kūryba skatina smalsumą, drąsina kelti klausimus ir kurti ilgalaikius ryšius.

    „Linkiu, kad menas ir toliau jus įkvėptų ieškoti, kurti, kelti klausimus ir nebijoti išsakyti savo minčių. Tegul šiandien pristatytos idėjos tampa pradžia naujiems atradimams, draugystėms ir ateities projektams“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Konferencijoje pristatyta 16 pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis. Tokia struktūra leido įtraukti tarptautinius dalyvius ir kartu lavinti viešojo kalbėjimo bei akademinio pristatymo įgūdžius, kurie vis dažniau laikomi esmine šiuolaikinio ugdymo dalimi.

    Apie ką kalbėjo jaunieji pranešėjai?

    Pranešimuose nagrinėta, kaip menas tampa saviraiškos forma ir kodėl kūrybiškumas svarbus ne tik scenai ar galerijai, bet ir kasdieniam žmogaus gyvenimui. Dalis temų siejosi su psichologine gerove, savęs pažinimu, gebėjimu įvardyti emocijas ir patirtis per tekstą, vaizdą ar garsą.

    Diskusijose grįžta prie klausimo, ar galima atskirti kūrėją nuo jo kūrinio, ir kaip menas keičia mūsų požiūrį į visuomenę. Taip pat svarstyta, ar menas pirmiausia kviečia klausytis ir matyti, ar vis dėlto skatina mąstyti ir kritiškai vertinti aplinką.

    Įvertinimai ir apdovanojimai

    Po pranešimų komisija išrinko geriausių darbų autorius ir paskelbė nugalėtojus. Specialiais Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos įsteigtais prizais apdovanoti du pranešimų autoriai.

    Vienas apdovanojimas atiteko Modestai Audrai Mikolanytei, IV a klasės mokinei iš Marijampolės marijonų gimnazijos, už pranešimą Menas – tylus žmogaus sielos pasakojimas. Kitas prizas skirtas Gabrielei Stanynaitei iš Šv. Cecilijos gimnazijos.

  • Šiauliuose koreguos detalųjį planą L. Rėzos g. 34: pasirašyta inicijavimo sutartis, kviečia teikti pasiūlymus

    Šiaulių miesto savivaldybė praneša, kad 2026 metų gegužės 8 dieną pasirašyta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. SŽ-918. Ji susijusi su sklypo L. Rėzos g. 34, Šiauliuose, detaliojo plano sprendinių koregavimu.

    Sprendiniai bus koreguojami žemės sklypo Vėtrungės g. 106, kurio kadastro Nr. 2901/0031:828, ribose. Savivaldybė nurodo, kad kartu numatytas ir planavimo darbų finansavimo klausimas.

    Detaliojo plano rengimo procesas registruotas numeriu K-VT-29-26-791. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys proceso eigą gali stebėti TPDRIS sistemoje.

    Planavimo organizatorius yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius. Plano iniciatoriais įvardijami fiziniai asmenys.

    Visuomenė pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo gali teikti visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo susirinkimo pabaigos. Pasiūlymai priimami raštu, elektroniniu paštu ir per TPDRIS.

  • Šiauliuose baigtas Infekcinių ligų centras: pergalvotas paciento kelias ir pasirengimas krizėms

    Šiauliuose baigtas Infekcinių ligų centras: pergalvotas paciento kelias ir pasirengimas krizėms

    Respublikinėje Šiaulių ligoninėje užbaigtas Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro statybos projektas. Naujojo centro tikslas – užtikrinti visą paslaugų grandinę nuo paciento priėmimo ir skubios pagalbos iki intensyviosios terapijos, laboratorinės diagnostikos ir radiologinių tyrimų.

    Projekto vertė siekia daugiau nei 22 milijonus eurų. Ligoninė pabrėžia, kad tai svarbi investicija į Šiaurės Lietuvos sveikatos sistemos atsparumą, ypač tais atvejais, kai tenka reaguoti į infekcinių ligų protrūkius ar didesnes pacientų srautų bangas.

    Centras pritaikytas atskirti srautus

    Pasak ligoninės, vienas svarbiausių pokyčių – iš esmės pergalvotas paciento kelias ir srautų valdymas. Naujos patalpos suplanuotos taip, kad būtų galima atskirti pacientų judėjimo trajektorijas, užtikrinti izoliaciją ir kartu nestabdyti kitų gydymo paslaugų.

    Tokie sprendimai laikomi kritiškai svarbiais ne tik pandemijų metu. Jie taip pat padeda mažinti infekcijų plitimo riziką kasdienėje ligoninės veikloje, kai būtina greitai identifikuoti įtariamus atvejus ir saugiai organizuoti diagnostiką bei gydymą.

    Akcentas – pasirengimas ekstremalioms situacijoms

    Centro infrastruktūra orientuota į operatyvų reagavimą krizėse: galimybę formuoti atskirus gydymo algoritmus, mobilizuoti resursus ir palaikyti stabilų paslaugų teikimą esant padidintoms apkrovoms. Ligoninė nurodo, kad tai leidžia geriau pasirengti situacijoms, kai svarbus ne tik lovų skaičius, bet ir aiškūs procesai bei logistika.

    Pristatymo metu akcentuota, kad moderni infekcinių ligų bazė yra sisteminis pokytis, kuris turi įtakos ne vien atskiram pastatui, bet ir visam regiono gydymo įstaigų bendradarbiavimui. Tokia infrastruktūra ypač svarbi, kai dalį pacientų reikia nukreipti, izoliuoti arba gydyti pagal skirtingas rizikos grupes.

    Kada centras pradės veikti?

    Centras veiklą pradės etapais, kai bus atliktos visos būtinos procedūros: gautas statybos užbaigimo aktas, užbaigtos registravimo procedūros, išduoti higienos pasai, licencijos ir kiti dokumentai, reikalingi sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

    Į renginį susirinko Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijų, Europos Komisijos atstovai, taip pat regiono gydymo įstaigų ir savivaldybių vadovai. Ligoninė teigia, kad palaipsniui įveiklintas centras turėtų reikšmingai prisidėti prie paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo visame Šiaurės Lietuvos regione.

    „Projektas ženkliai prisidės prie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo, medicinos darbuotojų sąlygų gerinimo ir užtikrins gyvybiškai reikalingas paslaugas pacientams“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė.

    Ligoninės vadovybė pabrėžia, kad projektą įgyvendinti padėjo institucijų ir partnerių bendradarbiavimas, o darbų eigoje teko prisitaikyti prie kintančių statybos rinkos sąlygų ir medicininės įrangos tiekimo grandinių. Pasak įstaigos, galutinis rezultatas turi atitikti tiek medicininius, tiek infrastruktūrinius reikalavimus ir būti orientuotas į paciento saugumą.