CP v2

Category: Regionai

  • Mickūnų gimnazijos stalo tenisininkai Kelmėje laimėjo finalą: merginos ir vaikinai vėl čempionai

    Mickūnų gimnazijos stalo tenisininkai Kelmėje laimėjo finalą: merginos ir vaikinai vėl čempionai

    Gegužės 6 dieną Kelmėje surengtose Lietuvos mažųjų mokyklų žaidynių stalo teniso finalinėse varžybose triumfavo Mickūnų gimnazijos mergaičių ir berniukų komandos. Finale susitiko po šešias stipriausias šalies komandas, į šį etapą pateko tik įveikus atrankos varžybų maratoną.

    Kelias iki finalo buvo ilgas ir pareikalavo stabilumo skirtinguose etapuose: rajoninėse, zoninėse ir tarpzoninėse varžybose. Tik sėkmingai pasirodžius visuose šiuose etapuose mokyklos užsitikrino vietą tarp šešių stipriausių Lietuvoje.

    Kas atstovavo Mickūnams

    Mickūnų gimnazijai Kelmėje atstovavo Kaja Tvorogal, Karina Milto, Gabriela Gulbicka, Eva Chalkovskytė, Erika Abulfatova, Dominykas Grybauskas, Karol Urbanovič ir Edvin Dovgialo. Dauguma sportininkų yra 6 klasės mokiniai, o komandą sustiprino ir vyresnių klasių atstovai.

    Mergaičių komanda finale visus susitikimus laimėjo rezultatu 3:0 ir tapo Lietuvos čempione. Berniukų komanda iškovojo keturias pergales, patyrė vieną pralaimėjimą ir taip pat užėmė pirmąją vietą.

    Per kelias savaites – dar vienas įrodymas

    Mokykla pažymi, kad tai ne vienkartinis šuolis, o nuoseklaus pasirengimo rezultatas. Prieš maždaug tris savaites Mickūnų gimnazijos mergaičių komanda buvo stipriausia ir didžiųjų mokyklų varžybose, o berniukai ten iškovojo antrąją vietą.

    Stalo teniso varžybose tokie rezultatai dažniausiai atspindi ne tik individualų meistriškumą, bet ir komandinę drausmę, susitikimų taktiką bei gebėjimą išlaikyti koncentraciją per visą dieną trunkantį finalą. Mickūnų gimnazijos pasiekimai rodo, kad mokykla šį sezoną išlaiko lyderių kartelę abiejose grupėse.

    Informaciją pateikė ir nuotraukomis pasidalijo Markas Vaitonis, Mickūnų gimnazijos kūno kultūros vyresnysis mokytojas.

  • Riešėje atidarytas knygomatas: Vilniaus rajono gyventojams knygas bus galima atsiimti visą parą

    Riešėje atidarytas knygomatas: Vilniaus rajono gyventojams knygas bus galima atsiimti visą parą

    Riešėje įrengtas naujas Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos knygomatas, leidžiantis užsakytas knygas atsiimti bet kuriuo paros metu. Savivaldybės biblioteka skelbia, kad tai jau antrasis toks sprendimas rajone, o pirmasis knygomatas veikia prie Centrinės bibliotekos Rudaminoje.

    Naujasis knygomatas įrengtas Sporto gatvėje 3, Riešėje, ir skirtas ne tik šios gyvenvietės, bet ir aplinkinių vietovių gyventojams. Kadangi Riešėje nėra bibliotekos padalinio, toks atsiėmimo punktas tampa praktiška alternatyva tiems, kurie iki šiol dėl knygų turėdavo vykti į kitas gyvenvietes.

    Knygomato paslauga orientuota į žmones, kuriems nepatogu lankytis bibliotekoje darbo valandomis, nes leidinius galima atsiimti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi bibliotekose, siekiant suderinti skaitytojų įpročius su didėjančiu patogumo ir greitesnio aptarnavimo poreikiu.

    Leidinius galima užsisakyti portale iBiblioteka arba susisiekiant su Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriumi telefonu ar elektroniniu paštu. Užsakymo metu reikia pasirinkti atsiėmimo vietą, nurodant, kuriame knygomate norima atsiimti leidinius: Rudaminos ar Riešės.

    Biblioteka primena, kad užsakant internetu svarbu pasitikrinti, ar iBiblioteka paskyroje įrašytas teisingas mobiliojo telefono numeris. Kai leidiniai įdedami į knygomatą, skaitytojas gauna SMS žinutę su PIN kodu, o atvykus prie įrenginio tereikia įvesti gautą kodą ir atsiimti užsakymą.

    Grąžinti pasiskolintus leidinius taip pat galima per knygomatą, pasinaudojant grąžinimui skirta vieta. Biblioteka nurodo, kad užsakymų vykdymas ir knygų įdėjimas į knygomatą vyks kartą per savaitę, kiekvieną antradienį.

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos teigimu, knygomatai yra dalis siekio plėsti modernias paslaugas ir sudaryti patogesnes galimybes skaityti, mokytis bei naudotis bibliotekos fondais arčiau namų. Tikimasi, kad naujasis knygomatas Riešėje taps dažnai naudojama paslauga vietos bendruomenei.

    Informacija ir nuotrauka: Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka

  • Festivalis Domeikavoje priminė savarankiško gyvenimo svarbą: kūryba stiprina žmonių su negalia balsą

    Domeikavos laisvalaikio salėje surengtas festivalis „Įkvėpimas 2026“, skirtas Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dienai paminėti. Renginyje pasirodė Kauno rajono ir Kauno miesto žmonių su negalia meno kolektyvai, o programą vedė aktorė ir režisierė Hana Šumilaitė.

    Žiūrovai išvydo skirtingų žanrų pasirodymus – nuo liaudiškų šokių ir dainų iki pantomimos, intermedijų ir cirko numerių. Organizatorių teigimu, toks formatas leidžia vienoje scenoje sutelkti labai skirtingas patirtis ir parodyti, kad kūryba tampa erdve išgirsti žmogų, o ne jo diagnozę.

    Savarankiškas gyvenimas – ne tik sąvoka

    Festivalio dalyvius sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė. Mero akcentuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos kryptis – pareiga sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje, o ne būti atskirtiems nuo įprasto socialinio gyvenimo.

    Šiandien savarankiško gyvenimo idėja vis dažniau siejama ne vien su fiziniu prieinamumu ar paslaugomis, bet ir su galimybe pačiam rinktis: kur gyventi, su kuo gyventi, kaip leisti laiką, kokiose veiklose dalyvauti. Kultūriniai renginiai čia tampa svarbia grandimi, nes stiprina matomumą ir mažina socialinę atskirtį.

    Kauno rajono patirtys: nuo dienos centrų iki grupinio gyvenimo namų

    V. Makūnas pabrėžė, kad Kauno rajone veikia aktyvus neįgaliųjų organizacijų ir bendruomenių tinklas, o pokyčiai tampa apčiuopiami kasdienybėje. Už iniciatyvą organizuojant festivalį meras dėkojo viešosios įstaigos „Tapk laisvas“ vadovei Snieguolei Butrimavičienei ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios telkia žmones, savanorius ir partnerius.

    Kauno rajone plėtojamos ir naujos integracijos formos, orientuotos į gyvenimą bendruomenėje. Garliavoje įkurtas dienos centras „Akvila“ bei Socialinės terapijos namai, o Juragiuose veikiantys „Akvilos“ grupinio gyvenimo namai tapo nuolatine gyvenamąja vieta dešimčiai gyventojų – tai, pasak savivaldybės, padėjo žmonėms sustiprinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Emocinis signalas, kad kryptis teisinga

    Pasak mero, grupinio gyvenimo namai įkurti ir Giraitėje bei Netoniuose, prie to prisidėjo ir viešoji įstaiga „Tapk laisvas“, ir savivaldybės bei valstybės sprendimai. Tokie projektai paprastai reikalauja ne tik infrastruktūros, bet ir nuoseklaus paslaugų tinklo, specialistų, bendruomenės palaikymo.

    V. Makūnas prisiminė jautrią šių namų atidarymo akimirką, kai gyventojai kartu su klebonu Erastu Murausku atliko dainą „Laukiu tavęs“.

    „Kai išgirdau žodžius Čia nuostabu, čia mes norime būti, supratau, kad einame teisingu keliu“, – sakė V. Makūnas.

    Festivalis Domeikavoje tapo priminimu, kad savarankiškas gyvenimas prasideda nuo kasdienių galimybių ir bendruomenės požiūrio. Kuo daugiau tokių erdvių, kur žmogus gali kurti, pasirodyti ir būti priimtas, tuo realesnė tampa lygiavertė įtrauktis.

  • Atvirų durų savaitė socialinėse dirbtuvėse: 35 vietos Lietuvoje kviečia susipažinti iš arčiau

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Jos metu 35 socialinės dirbtuvės kviečia gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis bei dalyvių kuriama produkcija ir paslaugomis.

    Iniciatyva vyksta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto Institucinės globos pertvarka kontekste. Šio projekto kryptis siejama su bendruomeninių paslaugų plėtra, kad daugiau žmonių galėtų gyventi ir veikti bendruomenėje, o ne institucijose.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės yra paslauga, skirta žmonėms su intelekto ir arba psichosocialine negalia, kuriems reikalinga struktūruota, saugi ir specialistų lydima darbinio užimtumo aplinka. Čia ugdomi ir palaikomi bendrieji bei specialieji darbiniai įgūdžiai per praktines, apčiuopiamą rezultatą duodančias veiklas.

    Dirbtuvių dalyviai mokosi planuoti laiką, laikytis susitarimų, dirbti komandoje ir bendrauti su specialistais. Toks kasdienis ritmas padeda stiprinti savarankiškumą ir pasitikėjimą, o užmegztas ryšys su darbuotojais dažnai tampa papildoma motyvacija siekti didesnio įsitraukimo į darbo rinką.

    Kam skirta ši paslauga?

    Paslauga teikiama asmenims nuo 18 metų, kurie dėl negalios sąlygotų priežasčių šiuo metu negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Taip pat ji aktuali tiems, kuriems dar nėra tinkama įdarbinimo su pagalba paslauga arba reikalingas tarpinis etapas, padedantis pasirengti didesniam savarankiškumui.

    Atvirų durų dienos suteikia progą ne tik pamatyti, kaip organizuojamas darbas, bet ir geriau suprasti, kokios pagalbos formos žmonėms su negalia veikia praktiškai. Tai gali būti naudinga ir šeimoms, ir bendruomenės nariams, kurie ieško informacijos apie realias užimtumo galimybes.

    Kodėl verta užsukti?

    Organizatoriai pabrėžia, kad atvirų durų savaitė skirta ne vien smalsiems lankytojams, bet ir potencialiems partneriams. Darbdaviams, nevyriausybinėms organizacijoms, amatininkams bei institucijų atstovams tai galimybė susipažinti su dirbtuvių kompetencijomis ir aptarti bendradarbiavimą socialiniuose projektuose.

    Kauno rajone gegužės 11 dieną lankytojų lauks socialinės dirbtuvės „Pilnos širdys“ Garliavoje, S. Lozoraičio g. 24-1A. Čia bus galima susipažinti su dirbtuvių veikla, pabendrauti su komanda ir pamatyti, kokie darbai gimsta kasdienėje aplinkoje.

  • Vilkija mini 600 metų: naujoje knygoje – nuo Vytauto laiško iki šiandienos miesto atgimimo

    Atnaujintuose Vilkijos kultūros namuose pristatyta knyga Vilkija, skirta vienam seniausių Panemunės miestų ir jo istorijai įamžinti. Renginyje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, vietos bendruomenė, kultūros ir istorijos puoselėtojai bei Vilkijos gimnazijos mokiniai.

    Knygą rengė sudarytoja doc. dr. Inga Daugirdė, istorijos tyrinėtojai Algimantas Daugirdas ir Benediktas Laimutis Marma, taip pat Kauno rajono savivaldybės paveldosaugininkai Rūta Černiauskienė ir Žilvinas Rinkšelis. Leidinyje remiamasi archyvine medžiaga, istoriniais šaltiniais ir vietos atminties pasakojimais.

    Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė pabrėžė, kad tokie leidiniai stiprina bendruomenės ryšį su savo kraštu ir padeda saugoti vietos tapatybę. Pasak jos, knyga gali tapti ne tik istorijos santrauka, bet ir asmenišku atradimu tiems, kurie joje atpažins pavardes, vietovardžius ar šeimos istorijų fragmentus.

    „Vartydami šią knygą žmonės atras ne tik Vilkijos istoriją, bet galbūt ir pažįstamas pavardes, vietas ar dar negirdėtas krašto istorijas. Tai leidinys, padedantis išsaugoti mūsų atmintį ir perduoti ją ateities kartoms“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Vilkijos vardas šaltiniuose

    Leidinyje plačiai pristatoma Vilkijos susiformavimo ir raidos istorija, legendomis apipinta praeitis bei miestelio žmonių vaidmuo skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais. Daug dėmesio skiriama laikotarpiams, kai krašto gyvenimą formavo karai, sukilimai, knygnešystė ir rezistencija.

    Vienu svarbiausių istorinių atskaitos taškų įvardijamas 1426 metais gegužės 3 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškas kryžiuočių ordinui. Jame Vilkijos vardas minimas kaip faktas, leidžiantis aiškiau datuoti miestelio paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose ir susieti jį su platesniu regiono istoriniu kontekstu.

    Miesto atgimimas XXI amžiuje

    Knygoje apžvelgiami ir šiuolaikiniai Vilkijos pokyčiai, siejami su nuosekliomis investicijomis į viešąją infrastruktūrą. Pastaraisiais dešimtmečiais Kauno rajone daug dėmesio skiriama miestelių viešosioms erdvėms, švietimo ir kultūros įstaigoms, o tai tiesiogiai veikia ir vietos patrauklumą gyventojams.

    Leidinyje išskiriami darbai, kurie miestui suteikė naują impulsą: atnaujinti Vilkijos gimnazijos, pirminės sveikatos priežiūros ir kultūros namų pastatai, moderninta aplinka. Miestelis taip pat siejamas su Panemunės turizmo trauka, kur svarbūs ir kraštovaizdžio, ir kultūros paveldo elementai.

    Pasak renginio dalyvių, tokios knygos tampa ilgalaike investicija į vietos istorijos pažinimą. Leidinys gali būti aktualus ne tik vilkijiečiams, bet ir visiems, besidomintiems Lietuvos regionų raida, Panemunės kultūriniu paveldu bei miestelių istorijų išsaugojimu.

  • Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune, ties Ašigalio gatve, artėja prie pabaigos naujo viaduko per A1 magistralę statyba su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Šią savaitę statinyje atlikti privalomi apkrovų bandymai, o atidarymą miestas planuoja birželio pradžioje.

    Tokie bandymai yra standartinė procedūra prieš pradedant eksploataciją: jų metu tikrinama, ar reali konstrukcijos elgsena atitinka projektinius skaičiavimus ir galiojančias normas. Kauno savivaldybės teigimu, darbų vietoje liko tik smulkūs užbaigimo ir estetiniai darbai.

    Kaip vyko bandymai?

    Viaduko laikomoji geba ir deformacijos vertintos pasitelkus sunkiasvorį transportą. Bandymams naudoti šeši keturašiai sunkvežimiai, kurių kiekvienas svėrė po 34 tonas, bendra apkrova viršijo 200 tonų.

    Specialistai atliko statinius ir dinaminius bandymus: sunkvežimiai buvo statomi skirtingose važiuojamosios dalies padėtyse, kad būtų apkrauti skirtingi tarpatramiai. Dinamikos metu vienas sunkvežimis važiavo per konstrukciją skirtingais greičiais, taip pat buvo imituotos stabdymo situacijos.

    „Atlikome statinius ir dinaminius bandymus, matavome konstrukcijos poslinkius ir vertinome, kaip rezultatai sutampa su skaičiavimais“, – sakė „INHUS Engineering“ Ekspertizių skyriaus vadovas Eugenijus Gudonis.

    „Po bandymų koreguojamas skaičiuojamasis modelis, kad būtų suderintas su natūrinių bandymų duomenimis ir įvertintas tinkamumas eksploatacijai“, – teigė E. Gudonis.

    Ką rodo pirmieji rezultatai?

    Preliminariai skelbiama, kad bandymų metu gauti duomenys pakankamai gerai atitiko teorinius skaičiavimus ir projektavimo normų reikalavimus. Galutinės išvados bus pateiktos atlikus detalesnę duomenų analizę ir, prireikus, sukalibravus skaičiavimo modelį.

    Toks kalibravimas inžinerinėje praktikoje svarbus dėl to, kad realias konstrukcijos deformacijas gali veikti medžiagų savybės, temperatūriniai svyravimai, sujungimų standumas ir kiti veiksniai. Įvertinus natūrinių bandymų rezultatus, tikslinama, kaip konstrukcija elgsis esant norminėms transporto apkrovoms kasdienėje eksploatacijoje.

    Kaip keisis eismas?

    Naujasis skirtingų lygių transporto mazgas turėtų palengvinti susisiekimą su Eiguliais ir aplinkiniais mikrorajonais. Taip pat tikimasi, kad dalis srauto bus perkelta nuo Savanorių prospekto, o vairuotojams atsiras patogesnės įvažiavimo ir išvažiavimo kryptys magistralėje.

    Projektas numato infrastruktūrą ne tik automobiliams: įrengti takai pėstiesiems ir dviratininkams. Kauno savivaldybė nurodo, kad eismą naujuoju viaduku planuojama atverti birželio pradžioje, jei užbaigimo darbai ir galutinės bandymų išvados bus patvirtintos laiku.

    Mieste lygiagrečiai įgyvendinami ir kiti tiltų projektai, susiję su pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių jungtimis per Nemuną ir Nerį. Savivaldybė pabrėžia, kad šie projektai yra platesnio susisiekimo tinklo pertvarkos dalis, siekiant tolygiau paskirstyti srautus ir gerinti susisiekimą tarp skirtingų miesto dalių.

  • Kaune minima Vyšyvankos diena: siuvinėti marškiniai tampa ukrainietiškos tapatybės kodu

    Kaune minima Vyšyvankos diena: siuvinėti marškiniai tampa ukrainietiškos tapatybės kodu

    Trečiąjį gegužės ketvirtadienį pasaulyje minima Vyšyvankos diena, skirta ukrainietiškai kultūrai, tradicijoms ir tapatybei. Kaune šia proga rengiami susitikimai ir edukacijos, o mažiausiems kauniečiams perduodamas simbolinis palaikymas iš Ukrainos.

    Vyšyvanka yra tradiciniai ukrainietiški siuvinėti marškiniai, kurių raštai laikomi ne vien puošmena, bet ir kultūriniu kodu. Skirtingi ornamentai per kartas perduoda regioninę tapatybę, šeimos istorijas, o kai kuriose tradicijose raštams priskiriama ir apsauginė, sėkmę bei stiprybę simbolizuojanti reikšmė.

    Pastarąjį dešimtmetį, ypač po 2014 metų įvykių ir Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, vyšyvanka daugeliui tapo aiškiu pilietinės laikysenos ženklu. Ji matoma ne tik švenčių metu, bet ir kasdienybėje, taip pat tarptautiniuose renginiuose, kur siuvinėti marškiniai tampa solidarumo ir matomumo simboliu.

    Kaune dovanos neišnešiotiems naujagimiams

    Šiemet Kauną pasiekė 15 mažų vyšyvankų, siuvinėtų Kyjivo regione, ir 15 tradicinių ukrainietiškų lėlyčių motankų. Šios dovanos perduodamos Kauno klinikoms, kur Neonatologijos klinika rūpinasi neišnešiotais naujagimiais iš didelės Lietuvos dalies.

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad simbolika čia neatsitiktinė: dovanos skirtos patiems mažiausiems, kurių pirmosios savaitės dažnai tampa kova už gyvybę. Ši tradicija siejama su tęstinumo, vilties ir stiprybės idėja, o mažytė vyšyvanka tampa šiltu palaikymo ženklu šeimai.

    „Dar iki karo Kyjive turėjome ypatingą tradiciją Vyšyvankos dieną dovanoti siuvinėtas marškinėles naujagimiams. Atvykusi į Kauną supratau, kad šios tradicijos negalima prarasti, todėl pradėjau ją tęsti ir čia“, – sakė iniciatyvos Kaune autorė Viktorija Krasnikova-Herasymenko.

    „Šios mažytės vyšyvankos mūsų skyriuje turi ypatingą prasmę. Jos primena apie ukrainiečių tautos stiprybę, o kartu ir apie mūsų mažuosius pacientus, kurie nuo pirmųjų gyvenimo dienų kovoja už išgyvenimą“, – sakė Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė.

    Edukacija ir susitikimas Kauno menininkų namuose

    Vyšyvankos dienos minėjimas Kaune tęsis ir vakare: Kauno menininkų namai kvies į renginį, kuriame bus pasakojama apie vyšyvankos istoriją, regioninius skirtumus, siuvinėjimo technikas ir ornamentų reikšmes. Edukaciją ves ukrainiečių menininkė Vira Liashenko.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys atviras, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl reikalinga išankstinė registracija. Tokios iniciatyvos Kaune tampa ne tik kultūros pažinimo forma, bet ir praktiniu būdu palaikyti čia gyvenančią ukrainiečių bendruomenę bei stiprinti ryšius tarp žmonių.

  • Kauno rajone atnaujins dešimtis pėsčiųjų perėjų: daugiau apšvietimo, salelių ir lėtinimo priemonių

    Kauno rajone šiais metais numatyta atnaujinti dalį pėsčiųjų perėjų valstybinės reikšmės keliuose. Darbai orientuoti į didesnį eismo saugumą ir patogesnes sąlygas pėstiesiems intensyvesnio eismo atkarpose bei gyvenvietėse.

    Planuojama diegti kryptinį perėjų apšvietimą, gerinti matomumą ir įrengti eismo saugos saleles. Taip pat bus taikomos greičio mažinimo priemonės, kurios turėtų sumažinti riziką vietose, kur pėstieji kelią kerta dažniausiai.

    Numatoma ir infrastruktūrą pritaikyti žmonėms su regėjimo negalia, kad perėjos būtų aiškiau atpažįstamos ir saugiau naudojamos. Tokie sprendimai dažniausiai apima taktilinius paviršius bei aiškesnį pėsčiųjų judėjimo nukreipimą link perėjos.

    Kur bus tvarkomos perėjos

    Domeikavoje planuojami darbai Vandžiogalos plente ties Vandžiogalos pl. 108 ir 46, taip pat ties Mildos g. 5, Slėnio g. 27, Naujojo gyvenimo g. 1B ir Bažnyčios g. 1. Keliuose taškuose perėjos numatytos ir pačiame Vandžiogalos plento ruože.

    Garliavoje perėjos bus atnaujinamos Garliavos plente ties 41 ir 208 numeriais, taip pat Vytauto gatvėje ties 184, 105A, 67, 39 ir 36, 17 ir 20 numeriais. Į sąrašą įtraukta ir Marijampolės g. 4 esanti perėja.

    Raudondvaryje darbai suplanuoti J. Naujalio gatvėje ties 10 numeriu, o taip pat Naujalio gatvėje ties 12, 20, 27, 57 ir 87 numeriais. Tikimasi, kad atnaujinimai pagerins pėsčiųjų matomumą ir sumažins pavojingų situacijų tikimybę.

    Programa vykdoma visoje šalyje

    Pėsčiųjų perėjų atnaujinimo darbai Kauno rajone vykdomi įgyvendinant AB „Via Lietuva“ eismo saugos gerinimo programą. Tokios priemonės keliuose paprastai diegiamos remiantis avaringumo duomenimis, eismo intensyvumu ir pėsčiųjų srautais, siekiant nuosekliai mažinti skaudžių įvykių riziką.

  • Vidzgiryje startuoja „Jaukūs Jazminai“: keturi daugiabučiai iškils buvusio darželio „Žiogelis“ vietoje

    Alytaus Vidzgirio mikrorajone, Jazminų gatvėje, pradedamas įgyvendinti gyvenamųjų namų kvartalas „Jaukūs Jazminai“. Projektas numatytas buvusio lopšelio-darželio „Žiogelis“ teritorijoje, kur planuojama statyti keturis daugiabučius.

    Statybų startą simboliškai pažymėjo įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Renginyje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ir projektą įgyvendinančios bendrovės „Velaura“ direktorė Julija Griškonienė.

    „Norime kurti aplinką, kurioje šeimoms būtų patogu gyventi kasdien: svarbūs saugumas, erdvė, šviesa ir kokybiška aplinka. Siekiame, kad kvartale formuotųsi ne tik nauji namai, bet ir bendruomenė“, – sakė J. Griškonienė.

    Skelbiama, kad kvartale bus įrengiami dviejų, trijų ir keturių kambarių butai, o projekto vystymas planuojamas etapais. Bendrovė nurodo tikslą statybas užbaigti iki 2028 metų ketvirtojo ketvirčio.

    N. Cesiulis pažymėjo, kad nauji būsto projektai prisideda prie miesto atsinaujinimo ir gyvenimo kokybės. Savivaldybės požiūriu, tokios investicijos ypač svarbios mikrorajonuose, kur gyventojams aktualus patogus susisiekimas ir paslaugų pasiekiamumas.

    Pastaraisiais metais Lietuvos būsto rinka dažniau akcentuoja ne vien kvadratinių metrų kainą, bet ir projekto visumą: aplinkos sutvarkymą, automobilių stovėjimo sprendinius, žaliąsias erdves, vaikų žaidimų zonas bei energinį efektyvumą. Plėtotojai pabrėžia, kad pirkėjai vis dažniau vertina ir tai, kaip naujas kvartalas įsilies į esamą miesto infrastruktūrą.

    Vystytojas teigia sieksiantis, kad „Jaukūs Jazminai“ darniai papildytų Vidzgirio urbanistinį audinį. Tikimasi, kad projektas pritrauks naujų gyventojų ir sustiprins rajono patrauklumą šeimoms, planuojančioms kurti ilgalaikius namus Alytuje.

  • Kryželiu išsiuvinėta tremties ir kūrybos istorija: Alytuje atidaryta Danutės Macikonienės paroda

    Alytaus miesto savivaldybės administracijos pirmo aukšto galerijoje pristatyta Danutės Macikonienės kryželiu siuvinėtų darbų paroda. Ekspozicija kviečia pažvelgti ne tik į kruopščius paveikslus, bet ir į gyvenimo patirtis, kurios juose atsispindi per spalvas, motyvus ir pasirinktą tematiką.

    Parodos autorė gimė 1946 metų vasario 17 dieną Radvilonių kaime, Veisėjų krašte. 1949 metų kovą, būdama trejų, kartu su šeima ji buvo ištremta į Sibirą, kur prabėgo apie dešimt jos vaikystės metų.

    Amatas, gimęs tremtyje

    Būtent tremtyje Danutė Macikonienė pirmą kartą išmoko siuvinėti kryželiu. Vaikystėje įgytas įgūdis vėliau tapo vienu svarbiausių jos kūrybos atramos taškų, o ankstyvieji darbai iki šiol turi ypatingą simbolinę reikšmę.

    Viena iš ryškiausių istorijų parodoje susijusi su pirmuoju autorės siuviniu, kuris, pasak jos artimųjų, sugrįžo į Lietuvą kartu su šeima. Tokie darbai tampa ne tik rankdarbiu, bet ir asmeninės atminties dokumentu, išsaugančiu tai, ko neįmanoma papasakoti keliais sakiniais.

    Sugrįžimas į Alytų ir kūrybos tęstinumas

    1959 metais šeimai sugrįžus į Lietuvą, o nuo 1960 metų apsigyvenus Alytuje, siuvinėjimas kurį laiką buvo likęs nuošalyje. Tačiau prieš maždaug tris dešimtmečius Danutė Macikonienė prie kryželio grįžo iš naujo, ir tai tapo nuosekliu, ilgalaikiu kūrybiniu keliu.

    Parodoje matyti įvairios temos ir motyvai, kuriuos autorė rinkosi bėgant metams: nuo gamtos vaizdų iki dekoratyvesnių kompozicijų. Kryželiu siuvinėti paveikslai reikalauja ypatingo tikslumo, nes galutinis rezultatas formuojamas tūkstančiais smulkių dygsnių, o spalvų perėjimai priklauso nuo kantraus darbo ritmo.

    Atidarymo metu autorė pabrėžė, kad jai visi darbai vienodai brangūs, todėl išskirti vieną mylimiausią būtų sunku.

    „Visi paveikslai man brangūs, kiekvienas siuvinėtas su malonumu“, – sakė Danutė Macikonienė.

    Darbai, iškeliavę į žmonių namus

    Dalis per daugelį metų sukurtų siuvinių tapo dovanomis artimiesiems, giminėms ir draugams, todėl parodoje atsiskleidžia ir bendrystės aspektas. Tokie darbai dažnai gyvena šeimų namuose kaip prisiminimas, perduodamas kartu su istorijomis apie jų atsiradimą.

    Kita dalis kūrinių liko autorės namuose, o kai kurie dar laukia įrėminimo ir progos būti parodyti. Šiemet Danutė Macikonienė paminėjo 80 metų jubiliejų ir simboliškai pažymėjo apie tris dešimtmečius trunkantį sugrįžimą į nuolatinę kūrybą.

    Paroda Alytuje tampa proga pamatyti, kaip asmeninė patirtis gali virsti tylia, bet įtaigia vizualia kalba. Tai ekspozicija apie kruopštumą, ištvermę ir kūrybą, kuri sugeba išlaikyti atmintį ne vien nuotraukose ar dokumentuose, bet ir siūlo bei drobės struktūroje.