Category: Regionai

  • Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė ir prancūzų kultūra: ką atskleis paskaita Čiurlionio namuose

    1930-ųjų pavasarį Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė pirmąjį laišką rašytojui ir Nobelio literatūros premijos laureatui Romainui Rollandui pasirašė „Nepažįstamoji“. Tuo metu ji jam buvo mažai žinoma autorė su įsimintina pavarde, o Rollandas domėjosi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir jo kūrybos recepcija Europoje.

    Šis, platesnei auditorijai menkiau pažįstamas, Čiurlionienės ryšys su prancūzų kultūra, literatūra ir to meto intelektualų tinklais tampa aktualus minint jos 140-ąsias gimimo metines. Lietuvių kultūros istorijoje ji dažnai prisimenama kaip rašytoja, pedagogė ir visuomenės veikėja, tačiau jos tarptautiniai kontaktai ir prancūziškasis kontekstas iki šiol aptariami rečiau.

    Paskaita Vilniuje ir monografijos įžvalgos

    Gegužės 14 dieną 18 valandą M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) vyks vieša paskaita, kurią skaitys monografijos apie Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę autorė dr. Nida Gaidauskienė. Renginyje žadama nuosekliai parodyti, kaip Čiurlionienė susipažino su prancūzų literatūra, kokie autoriai formavo jos skaitymo ir idėjų lauką bei kaip mezgėsi pažintys su Prancūzijos kultūros žmonėmis.

    Paskaitoje numatoma aptarti ir tai, ką Čiurlionienei reiškė Paryžius: ne tik kaip simbolinis Europos kultūros centras, bet ir kaip asmeninių siekių bei profesinių galimybių erdvė. Prancūzų kalbos mokėjimas anuomet dažnai tapdavo raktu į tarptautinius leidinius, korespondenciją, renginius ir platesnę idėjų apytaką, o tai ypač svarbu vertinant aktyvių XX amžiaus pradžios Lietuvos visuomenininkių veiklos mastą.

    Tarptautiniai ryšiai ir pripažinimas

    Organizatoriai primena, kad Čiurlionienės indėlis matomas ne vien literatūroje ar pedagogikoje: ji dalyvavo tarptautiniuose susitikimuose ir atstovavo Lietuvą platesniuose forumuose, tarp jų ir Tautų Sąjungos bei moterų organizacijų veiklose. Tokia veikla buvo svarbi kuriant jaunos valstybės kultūrinį matomumą ir stiprinant ryšius su Vakarų Europa.

    Tarp jos tarptautinio pripažinimo ženklų minimas vardinis „Société des Gens de Lettres“ atminimo medalis. Šis faktas išryškina, kad Čiurlionienės veikla buvo pastebima ir už Lietuvos ribų, o jos kultūriniai ryšiai turėjo konkretų, institucijomis paremtą atgarsį.

    Muzikinė programos dalis

    Renginio programoje numatyta ir muzika: pianistas, tarptautinių konkursų laureatas Joris Sodeika skambins Claude Debussy ir M. K. Čiurlionio kūrinius. Toks derinys organiškai pratęs paskaitos temą, leisdamas sugretinti prancūzų modernizmo ir lietuvių simbolizmo muzikines nuotaikas.

    Paskaita ir koncertinė dalis kviečia į Čiurlionienės pasaulį pažvelgti ne vien per biografijos faktus, bet ir per kultūrinių ryšių audinį, kuriame susitinka literatūra, diplomatija, visuomeninė veikla ir muzika. Tai proga iš arčiau suprasti, kaip asmeninės iniciatyvos ir kalbų mokėjimas galėjo atverti Lietuvai duris į Europos kultūros lauką.

  • Vilniaus rajono mokykloms keliauja 2 500 lenkiškų knygų: kas ir kodėl inicijavo šią paramą

    Vilniaus rajono mokykloms keliauja 2 500 lenkiškų knygų: kas ir kodėl inicijavo šią paramą

    Vilniaus rajono lenkiškoms mokykloms perduodama 2 500 knygų lenkų kalba, surinktų per draugijos „Traugutt.org“ organizuotą akciją „Fala literatury“. Skelbiama, kad leidiniai iki gegužės pabaigos pasieks 14 mokyklų bibliotekų.

    Akcijos esmė buvo ne atsitiktinės dovanos, o tikslingas bibliotekų papildymas tuo, ko labiausiai trūksta. Mokyklos pačios sudarė reikalingų leidinių sąrašus, todėl didelę siuntos dalį sudaro privalomoji literatūra, lenkų klasikos kūriniai ir vaikams bei jaunimui skirtos knygos.

    Organizatoriai pažymi, kad be iš anksto suplanuotų leidinių, mokykloms bus perduotos ir papildomai akcijos metu paaukotos knygos. Tokios iniciatyvos dažniausiai padeda atnaujinti bibliotekų fondus greičiau, nei tai pavyksta padaryti iš įprastų mokyklų biudžetų, ypač kai kalbama apie literatūrą mažesnėmis rinkomis leidžiamomis kalbomis.

    Prie knygų rinkimo prisidėjo dešimtys organizacijų, mokyklų ir kitų įstaigų iš įvairių Lenkijos regionų. Pasak iniciatorių, parama skirta sustiprinti lenkišką švietimą Vilniaus rajone ir sudaryti daugiau galimybių mokiniams ugdyti skaitymo įpročius bei nuosekliai tobulinti lenkų kalbos įgūdžius.

    Projektą organizavo draugija „Traugutt.org“, o partneriu įvardijama Vilniaus rajono savivaldybė. Informacinis partneris buvo „Radio Gdańsk“.

    „Traugutt.org“ teigia jau ne vienus metus bendradarbiaujanti su Vilniaus rajono savivaldybe ir kasmet įgyvendinanti paramos iniciatyvas, skirtas vietos mokykloms bei bendruomenėms. Anot organizacijos, tokie projektai siejami ne tik su švietimo priemonėmis, bet ir su platesniu tikslu palaikyti kultūrinius ryšius bei skaitymo kultūrą tarp jaunų žmonių.

  • Rudaminoje atidaryta lauko paroda apie Lietuvos totorius: Keturiasdešimt Totorių kaimo istorijos

    Rudaminoje atidaryta lauko paroda apie Lietuvos totorius: Keturiasdešimt Totorių kaimo istorijos

    Rudaminoje gegužės 6 dieną atidaryta lauko paroda Totorių kultūrinis paveldas, kviečianti iš arčiau susipažinti su Lietuvos totorių istorija, tradicijomis ir bendruomenės gyvenimu. Parodą pristatė Rudaminos kultūros centras, pakvietęs lankytojus į atvirą erdvę, kur istorija pasakojama per faktus, asmenybes ir išlikusius kultūros ženklus.

    Lietuvos totoriai mūsų šalyje gyvena daugiau nei šešis šimtmečius, o jų atvykimas siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Istorinėje atmintyje totoriai pirmiausia minimi kaip kariai, gynę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir svarbiausius miestus, tačiau ilgainiui jų vaidmuo keitėsi kartu su valstybės ir visuomenės raida.

    Laikui bėgant dalis totorių įsitvirtino kaip žemdirbiai, amatininkai ir prekybos keliuose dirbę vežėjai, garsėję patikimumu bei ryšiais su platesniu regionu. Paroda primena, kad ši bendruomenė Lietuvoje kūrė ne tik karinę, bet ir kasdienę, ūkinę bei kultūrinę istoriją, kuri matoma iki šiol.

    Vienas ryškiausių parodos akcentų yra Keturiasdešimt Totorių kaimas Vilniaus rajone, laikomas viena seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje. Ekspozicija pasakoja apie vietos raidą, žmones ir tradicijas, kurios čia išliko per kartas, kartu prisitaikant prie skirtingų istorinių laikotarpių.

    Parodoje pristatomos ir iškilios asmenybės, siejamos su totorių kultūros puoselėjimu Lietuvoje, tarp jų minimi kunigaikščiai Rudzevičiai, didikai Sobolevskiai ir Mensaidas Bajraševskis. Lankytojams primenama, kad bendruomenės tapatybę dažnai padeda išlaikyti ne tik institucijos, bet ir konkretūs žmonės bei šeimos, perduodančios atmintį ir papročius.

    Ekspozicija apima ir materialųjį paveldą: senas knygas, religinius tekstus, istorinius paminklus, liudijančius, kaip totoriams pavyko išsaugoti savo tikėjimą ir tradicijas gyvenant toli nuo protėvių kraštų. Ypatinga vieta skiriama mečetei kaip bendruomenės centrui, kuri ilgą laiką buvo ne tik maldos, bet ir susitikimų, svarbiausių gyvenimo įvykių erdvė.

    Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenės atstovės Zita Milkamanovič ir Elnara Churlu, kurios pasidalijo asmeninėmis šeimų istorijomis ir pristatė kulinarinį paveldą. Susitikime daug dėmesio skirta tam, kaip tradiciniai patiekalai ir jų ruošimo papročiai išlieka bendruomenės tapatybės dalimi šiandien.

    Svečiai sužinojo apie totorių virtuvę ir jos vietą šventėse, taip pat apie patiekalus, turinčius religinę ar simbolinę reikšmę. Renginio metu lankytojams pristatyti tradiciniai valgiai, tarp jų koldūnai, balandėliai, bastruma, džiovinta žąsiena, taip pat buvo siūloma paragauti chalvos ir šimtalapio.

    Parodos atidarymas tapo proga ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pabendrauti, pasidalyti įspūdžiais bei geriau suprasti, kuo Lietuvos istorija yra daugiakultūrė. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda matyti bendrą šalies paveldą per skirtingų bendruomenių patirtis ir išsaugotus pasakojimus.

    Renginį organizavo Rudaminos kultūros centras.

  • Vilniaus rajonas plečia stipendijų prioritetus: į sąrašą siūloma įtraukti dvi sveikatos specialybes

    Vilniaus rajonas plečia stipendijų prioritetus: į sąrašą siūloma įtraukti dvi sveikatos specialybes

    Vilniaus rajono savivaldybė atnaujina prioritetinių specialybių sąrašą, pagal kurį studentai gali pretenduoti į mėnesines stipendijas. Šiemet siūloma jį papildyti dviem naujomis sveikatos mokslų kryptimis, kad rajonui netrūktų reikalingų specialistų.

    Pasak savivaldybės, sparčiai augant gyventojų skaičiui didėja ir švietimo, socialinių bei sveikatos paslaugų poreikis. Todėl stipendijų modelis siejamas su aiškiu tikslu: pritraukti jaunuolius studijuoti paklausias kryptis ir vėliau juos motyvuoti grįžti dirbti į rajono įstaigas.

    „Sparčiai augant Vilniaus rajonui, didėja ir paslaugų poreikis, todėl savivaldybė investuoja į jaunuolius, pasirengusius tapti rytojaus specialistais ten, kur jų reikia labiausiai“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Įvertinus savivaldybės įstaigų apklausas ir realias įdarbinimo galimybes, į prioritetinių specialybių sąrašą siūloma papildomai įtraukti išplėstinės praktikos slaugą ir sveikos gyvensenos studijas. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent šiose srityse matomas augantis poreikis, susijęs su prevencija, sveikatos stiprinimu ir platesnėmis slaugos kompetencijomis.

    „Savivaldybės stipendija – tai ne tik finansinis palengvinimas studijų metais, bet ir atviros galimybės sėkmingai karjerai Vilniaus rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Stipendija siekia 250 eurų per mėnesį, o ją gaunantys studentai pasirašo dvišalę sutartį. Joje numatoma, kad baigę studijas jie įsidarbins Vilniaus rajono švietimo, socialinių paslaugų, kultūros, sporto ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose ir jose dirbs ne trumpiau kaip 3 metus.

    Šiuo metu savivaldybė yra pasirašiusi 53 sutartis su studentais, pasirinkusiais prioritetines studijų sritis. Didžiausią stipendininkų dalį sudaro būsimieji pedagogai, taip pat socialinio darbo ir slaugos studijų krypties studentai.

    Savivaldybės duomenimis, 2025 metais stipendijos buvo išmokėtos 58 studentams, o tam skirta 110 000 eurų iš biudžeto. Galutinį sprendimą dėl atnaujinto prioritetinių specialybių sąrašo Vilniaus rajono savivaldybės taryba ketina priimti artimiausiame posėdyje gegužės 22 dieną.

  • Nuo gegužės 19 dienos – paraiškos paramai būstui įsigyti: langas trumpas, lėšos ribotos

    Nuo gegužės 19 dienos – paraiškos paramai būstui įsigyti: langas trumpas, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją.

    Prašymai bus priimami ribotą laiką: gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki tol, kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos. Jei lėšų nepakaks visiems norintiems, kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau.

    Prašymai internetu per SPIS

    Gyventojai skatinami prašymus teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Prisijungus prie sistemos užpildoma elektroninė forma „Prašymas suteikti paramą būstui įsigyti (BP-1)“.

    Teikiant prašymą per SPIS, papildomai pasirašyti dokumentų kvalifikuotu elektroniniu parašu nereikia, nes tapatybė patvirtinama prisijungimo metu. Prašymas automatiškai nukreipiamas savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir iš karto įtraukiamas į eilę.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad prašymai, pateikti kitais būdais, vis tiek bus suvedami ir registruojami SPIS. Tokiais atvejais prašymo pateikimo data ir laikas bus skaičiuojami pagal registracijos SPIS sistemoje momentą, o ne pagal tai, kada dokumentai pasiekė savivaldybę.

    Kaip teikti prašymą savivaldybei?

    Jei prašymas teikiamas ne per SPIS, galimi keli būdai: atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį ar atstovą, taip pat elektroniniu paštu. Teikiant elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kitu atveju jis laikomas negaliojančiu.

    Taip pat svarbu, kad prašymas būtų pateiktas tik kvietimo laikotarpiu. Pavėluoti prašymai SPIS neregistruojami ir nenagrinėjami, o sustabdžius kvietimą dėl lėšų pabaigos, SPIS išorės vartotojai prašymų pateikti nebegalės.

    Kas gali pretenduoti ir kokios subsidijos?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių grynosios pajamos bei turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių. Paprastai taip pat taikoma sąlyga neturėti gyvenamojo būsto arba nebūti jo turėjus per pastaruosius 5 metus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinės situacijos. Numatomi 15 proc. subsidija jaunoms šeimoms be vaikų, 20 proc. auginančioms vieną vaiką, 25 proc. auginančioms du vaikus, o 30 proc. skiriama šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat kai kuriais atvejais neįgaliesiems, buvusiems be tėvų globos iki 36 metų ir vieniems vaikus auginantiems tėvams.

  • Gegužės 7-oji primena spaudos laisvę: ką Lietuvai reiškė lietuviškas žodis po 1904 metų

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena 1904 metais panaikintą lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą. Ši data siejama su modernios lietuvių raštijos ir viešojo gyvenimo lūžiu, kai lietuviškas žodis vėl galėjo legaliai sklisti per laikraščius, knygas ir mokyklas.

    1864–1904 metais galiojęs draudimas buvo viena ryškiausių carinės rusifikacijos politikos priemonių: siekta pakeisti lietuvių raštą ir apriboti kultūrinę saviraišką. Tačiau spaudos draudimo metais susiformavo knygnešių tinklas, pogrindinė leidyba ir platus visuomenės solidarumas, kuris padėjo išlaikyti kalbą ir tapatybę.

    Kas pasikeitė po 1904 metų?

    Panaikinus draudimą, lietuviška spauda tapo legali, o tai paspartino švietimo, kultūros ir politinės minties raidą. Plėtėsi leidyba, daugėjo laikraščių, stiprėjo diskusijos apie valstybingumą, pilietines teises ir visuomenės modernizaciją.

    Istorikai šią transformaciją dažnai sieja su tuo meto visuomenės branda: kalba tapo ne tik bendravimo priemone, bet ir politinio bei kultūrinio savarankiškumo ženklu. Spauda leido greičiau telkti bendruomenes, skleisti idėjas ir kurti pasitikėjimą viešu žodžiu.

    Žodžio laisvė šiandien

    Minint šią dieną, vis dažniau kalbama ir apie dabarties iššūkius: informacijos pertekliaus, dezinformacijos ir socialinių tinklų įtaką. Patikima žurnalistika šiandien reikalauja aiškaus faktų tikrinimo, šaltinių skaidrumo ir atsakomybės už viešą poveikį.

    Keičiasi ir pati leidyba: didelė dalis skaitymo persikėlė į skaitmeninę erdvę, o turinio kokybę lemia ne vien greitis, bet ir gebėjimas suteikti kontekstą. Tokiose temose vis dažniau aptariamas ir dirbtinis intelektas, kuris gali padėti apdoroti duomenis, tačiau taip pat kelia klausimų dėl autorystės, patikimumo ir klaidų rizikos.

    Gegužės 7 diena išlieka priminimu, kad kalba, knyga ir laisva spauda nėra savaime suprantamos. Tai vertybės, kurios stiprėja tada, kai jomis rūpinamasi kasdien: skaitant, rašant, tikrinant faktus ir gerbiant viešo žodžio atsakomybę.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas gali dalyvauti, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena, skirta priminti visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje ir atsparume krizėms. Ši diena akcentuoja, kad saugumas prasideda nuo informuotų, susitelkusių ir atsakingų piliečių, suprantančių valstybės veikimą ir pasirengusių veikti ekstremaliomis aplinkybėmis.

    Tą pačią dieną Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM kviečia Lietuvos Respublikos piliečius registruotis ir dalyvauti Pilietiškumo egzamine. Egzaminas rengiamas jau trečią kartą ir skirtas pasitikrinti žinias apie pilietiškumą, valstybės gynybą bei pasirengimą netikėtoms situacijoms.

    Egzaminas vyks nuotoliniu būdu, o registracija ir užduočių atlikimas bus organizuojami specialioje interneto svetainėje. Dalyviai galės prisijungti jiems patogiu metu gegužės 14 dieną nuo 8 iki 18 valandos.

    Numatoma egzamino trukmė sieks apie 40 minučių. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinimo pažymiu nebus, todėl dalyvauti kviečiami visi norintys, nepriklausomai nuo išankstinių žinių ar patirties.

    Vietoje pažymių dalyvių lauks apdovanojimai geriausiai pasirodžiusiems. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

  • „LIDL Grand Prix“ Kačerginėje: Nemuno žiede dviratininkai subūrė šimtus dalyvių ir žiūrovų

    Gegužės 3 dieną Kačerginėje, Nemuno žiedo trasoje, surengtas pirmasis dviračių renginys „LIDL Grand Prix“ pritraukė sportininkus, mėgėjus ir šeimas iš visos Lietuvos. Organizatorių duomenimis, skirtingose distancijose varžėsi daugiau kaip 350 dalyvių, o renginį per dieną aplankė per 1 000 žiūrovų ir svečių.

    Renginys vyko vasariškomis oro sąlygomis, todėl trasa ir aplinkinės erdvės greitai prisipildė sirgalių, palaikymo šūksnių bei dviračių sporto šventės nuotaikos. Į Kačerginę atvyko ir svečių iš Latvijos bei Ukrainos, o tai organizatoriai įvardija kaip ženklą, kad formatas gali tapti įdomus ir regiono mastu.

    Startas šeimoms ir kova trasoje

    Simbolinį startą šeimoms skirtam važiavimui davė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Džiugu matyti, kad Nemuno žiedas tampa vieta, kur susitinka ir sporto profesionalai, ir šeimos, ieškančios aktyvios dienos“, – sakė jis.

    Dalyviai jėgas išbandė 72, 49 ir 29 kilometrų distancijose, o trasoje netrūko greičio, taktinės kovos ir finišo spurtų. Organizatoriai pažymi, kad sportinę intrigą sustiprino ir žinomų Lietuvos dviratininkų dalyvavimas, kuris pritraukė papildomo dėmesio bei žiūrovų.

    Expo zona ir planai tradicijai

    Šalia lenktynių vyko ir expo zona, kurioje lankytojams buvo siūlomos įvairios veiklos, pristatymai bei pramogos visai šeimai. Tokia renginio struktūra atliepė pastarųjų metų sporto renginių tendenciją, kai siekiama kurti ne tik varžybas, bet ir platesnę patirtį žiūrovams.

    Organizatoriai tikisi, kad „LIDL Grand Prix“ Kačerginėje taps kasmetine tradicija ir vienu ryškesnių pavasario dviračių sezono akcentų Kauno rajone. Pasak jų, tikslas yra auginti dalyvių skaičių, išlaikant saugumo ir kokybiškos varžybų organizacijos standartus.

  • Kauno literatūros savaitė: kokius užsienio rašytojus ir ryškiausius lietuvių autorius išgirsime šiemet

    Kauno literatūros savaitė: kokius užsienio rašytojus ir ryškiausius lietuvių autorius išgirsime šiemet

    Kaune gegužės 6–10 dienomis vyks Kauno literatūros savaitė – festivalis, suburiantis tarptautinį pripažinimą pelniusius autorius ir ryškius Lietuvos kūrėjus. Programoje numatyti pokalbiai, skaitymai, diskusijos ir kiti literatūriniai renginiai, kurie vyks ne tik miesto centre, bet ir už jo ribų.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet į festivalį atvyksta autoriai iš 9 šalių. Tarp svečių – vokiečių rašytojas Lutzas Seileris, italų autorė Viola Ardone, Šveicarijos ir Pietų Korėjos kilmės rašytoja Elisa Shua Dusapin, kartvelė Nana Ekvtimišvili, slovėnų poetas ir prozininkas Alešas Štegeris, britų autorė Sally Page ir kiti.

    Festivalio renginiai tradiciškai orientuoti į gyvą pokalbį su publika, o susitikimai su užsienio svečiais vyks su vertimu į lietuvių kalbą. Tokia praktika leidžia išlaikyti platesnę auditoriją ir sustiprina festivalio, kaip atviros kultūrinės platformos, kryptį.

    Lietuviški akcentai programoje

    Kauno literatūros savaitės vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Rūta Eidukevičienė pabrėžia, kad festivalis sąmoningai kuria dialogą tarp pasaulio literatūros ir Lietuvos autorių. Anot jos, programos centre svarbu matyti ne tik atvykstančius svečius, bet ir vietinius balsus, kurie formuoja šiuolaikinės literatūros lauką.

    „Visada mezgame dialogą tarp Lietuvos ir pasaulio literatūros, tačiau festivalio dėmesio epicentre norime matyti ir savo šalies autorius“, – sakė R. Eidukevičienė.

    Vienu iš ryškiausių lietuviškos programos akcentų įvardijamas prozininkas ir vertėjas Valdas Papievis. Jis 2016 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, o nuo 1992 metų gyvena Paryžiuje, tačiau nuolat palaiko ryšį su Lietuva.

    Pastaraisiais metais V. Papievio kūryba sulaukia itin daug dėmesio: naujausias romanas Ankančiam pasauly (2025 metais, „Odilė“) minimas kūrybiškiausių ir vertingiausių metų prozos sąrašuose. Tai autofikcinis pasakojimas, kuriame svarstoma apie regą, netektis, atmintį ir egzistencinę patirtį, o veiksmo erdvės siekia ir Normandijos peizažus.

    Festivalyje taip pat dalyvaus jaunosios kartos rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, kurios debiutinis romanas Pozuotoja (2024 metais) buvo įvertintas literatūrinėmis premijomis ir aptartas kaip vienas ryškesnių metų prozos debiutų. Kūrinys analizuoja žvilgsnio galią, tapatybės paieškas, kūniškumo ir traumos temas.

    Dialogai apie tapatybę ir miestą

    Dar vienas programos akcentas – renginys Išeiviai ir namiškiai, skirtas Kaunui, kūrybai, atminčiai ir tapatybei. Jo idėja remiasi dviejų skirtingų patirčių susitikimu: vienas pašnekovas šiuo metu gyvena Kaune, kitas su miestu siejamas praeities laikotarpiu.

    Šiemet šiame pokalbyje dalyvaus filosofas, rašytojas Gintautas Mažeikis ir tarpdisciplininis menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Darius Žiūra. Renginyje numatoma kalbėti apie išvykimo ir sugrįžimo patirtis, ryšį su vieta ir tai, kaip miestas tampa asmeninių bei kultūrinių istorijų sankirta.

    Festivalio savaitę papildys ir kiti formatai: bendruomeniniai skaitymai, atviros scenos principu veikiantys renginiai, poezijos ir muzikos vakarai. Organizatoriai akcentuoja, kad programa sudaryta taip, jog tiek literatūros profesionalai, tiek atsitiktiniai smalsuoliai rastų jiems artimą formatą.

    Kauno literatūros savaitę organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas ir VšĮ Kauno literatūros biuras. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.

  • Kviečia „Gamtos herojai 2026“: kas gali dalyvauti, iki kada registruotis ir ko ieško komisija

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ paskelbė kvietimą dalyvauti „Gamtos herojai 2026“ atrankoje. Organizatoriai ieško žmonių ir bendruomenių, kurie per pastaruosius metus realiais darbais prisidėjo prie aplinkos saugojimo ir tvarumo.

    Kaip nurodo organizatoriai, šis konkursas skirtas ne vien pavieniams geriems darbams, bet ir ilgalaikėms iniciatyvoms, kurios palieka apčiuopiamą poveikį. Vertinama ne tik idėja, bet ir tai, ar ji įgyvendinta, ar įtraukė kitus ir ar gali tapti pavyzdžiu platesnei auditorijai.

    Kas kviečiami teikti paraiškas?

    Dalyvauti gali aplinkosaugai neabejingos nevyriausybinės organizacijos, įvairios pilietinės iniciatyvos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbus ne dalyvio statusas, o aiškiai pagrįstas indėlis ir pasiektas rezultatas.

    Paraiškose tikimasi matyti konkrečius pavyzdžius, kaip buvo saugoma ir puoselėjama aplinka, kokių veiksmų imtasi šviečiant visuomenę ir kaip idėjos pritaikytos bendruomenėje. Pranašumu laikomas gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti, telkti žmones ir užtikrinti, kad pokytis tęstųsi.

    Ką svarbu žinoti apie terminus ir apdovanojimus?

    Registracija konkursui vyksta iki spalio 31 dienos. Dalyvavimas nemokamas, o nugalėtojams numatytos rėmėjų įsteigtos dovanos.

    Apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu. Organizatoriai taip pat nurodo, kad atrankoje siekiama išryškinti skirtingas tvarumo formas, todėl laukiamos tiek edukacinės, tiek praktinės, tiek bendruomeninės iniciatyvos.

    „Būkite drąsūs, apie gerus darbus kalbėti būtina“, – sako konkurso organizatoriai.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios dabar?

    Pastaraisiais metais tvarumo tema vis dažniau persikelia iš deklaracijų į kasdienius sprendimus: atliekų mažinimą, pakartotinį naudojimą, energijos taupymą, vietos biologinės įvairovės saugojimą ir bendruomenių įsitraukimą. Viešas gerųjų pavyzdžių matomumas padeda ne tik įvertinti aktyvius žmones, bet ir kurti praktinį žinių bei idėjų „banką“ kitiems.

    „Gamtos herojai 2026“ idėja remiasi tuo, kad pokyčiui reikia ne vien politikos ar verslo sprendimų, bet ir nuoseklaus vietos bendruomenių darbo. Būtent tokie projektai dažnai tampa pradžia didesniems pokyčiams mokyklose, organizacijose ar savivaldybėse.