CP v2

Category: Regionai

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie dėžutę suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie dėžutę suklaidino tūkstančius

    Į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis? Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip kasdienė smulkmena, tačiau būtent šis klausimas tapo vienu kebliausių šių metų „Atliekų kultūros“ egzamino dalyviams.

    Balandžio 30 dieną septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas kvietė gyventojus pasitikrinti rūšiavimo žinias ir į savo įpročius pažiūrėti kritiškiau. Organizatoriai akcentuoja, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių kalimas, o nuolatinis mokymasis ir gebėjimas įvertinti situacijos kontekstą.

    Šiemet iniciatyva sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalyvių dalį sudarė moksleiviai, jų prisijungė beveik 15 000, o prie egzamino prisidėjo beveik 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.

    Aktyviausiai įsitraukusių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pastebi, kad rūšiavimo tema vis dažniau tampa ne vien atskira pamoka, o kasdienės mokyklos bendruomenės kultūros dalimi.

    Egzaminą laikė ne tik moksleiviai: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių įmonių ir organizacijų darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, taip pat prisijungė įmonė „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“, dalyvavo ir Radviliškio pagalbos šeimai centras.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolat kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose.“

    „Atliekų kultūros“ egzamine dalyvauti kviečiame jau trejus metus, o dalyvių iš mūsų bendrovės skaičius nuolat auga. Labai vertiname tokias iniciatyvas ir pastangas paskatinti į savo aplinką pažvelgti kitaip, todėl ateityje ir toliau skatinsime savo darbuotojus įsitraukti“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Kur dažniausiai stringama?

    Nors dalyvių skaičius augo, rezultatai parodė, kad kai kurios temos vis dar kelia painiavos. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalis klausimų reikalavo ne mechaninio rūšiavimo taisyklės pritaikymo, o supratimo, kas konkrečiu atveju yra pakuotė, o kas jau tampa atlieka. Būtent tokiose situacijose daugiausia ir atsiranda klaidų, nes sprendimas priklauso nuo daikto paskirties ir to, kaip jis patenka pas vartotoją.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo tema ir jo įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau strigo su teisiniais ir atsakomybės klausimais. Tai rodo, kad rūšiavimo tema neišvengiamai siejasi ir su platesniais sprendimais: pirkimo įpročiais, daugkartinių alternatyvų pasirinkimu, gamintojo atsakomybe už pakuotes.

    Ką rodo šių metų pamokos?

    „Atliekų kultūros“ egzamino patirtis primena, kad kasdienis rūšiavimas dažnai prasideda nuo klausimų, kurie atrodo elementarūs, bet iš tiesų turi niuansų. Medinė dėžutė, parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, daliai dalyvių tapo simboliniu pavyzdžiu, kaip lengva pasiklysti, kai keičiasi pakuočių medžiagos ir sprendimą reikia priimti greitai.

    Pasak organizatorių, tokie rezultatai nėra nusivylimo priežastis, o veikiau aiški kryptis, kur reikia daugiau praktinių paaiškinimų. Kuo dažniau žmonės susiduria su realiais pavyzdžiais ir paaiškinimais, tuo lengviau išsiugdyti įprotį teisingai įvertinti situaciją, o ne spėlioti.

    Egzamino rengėjai tikisi, kad daliai dalyvių šių metų klausimai taps postūmiu dar labiau pasigilinti, o kitąmet sugrįžti tvirčiau pasirengus. Akcentuojama, kad rūšiavimo kultūra stiprėja ne per vieną dieną, o per nuoseklų žinių tikslinimą ir kasdienius sprendimus namuose, mokykloje bei darbe.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai visoje Lietuvoje.

  • Šiauliai įvardijo netvarkingiausias konteinerių aikšteles balandį: kur dažniausiai paliekamos stambiagabaritės atliekos

    Šiauliai įvardijo netvarkingiausias konteinerių aikšteles balandį: kur dažniausiai paliekamos stambiagabaritės atliekos

    Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė 2026 metų balandžio mėnesio netvarkingiausias komunalinių atliekų konteinerių aikšteles, kuriose dažniausiai fiksuotos šalia konteinerių paliktos atliekos. Savivaldybė pabrėžia, kad tvarka prie aikštelių priklauso ne vien nuo atliekų vežėjų, bet ir nuo pačių gyventojų įpročių.

    Pasak savivaldybės, net viena šalia konteinerių palikta atlieka gali tapti vieta, kur pradeda kauptis vis daugiau šiukšlių. Būtent todėl, remiantis Miesto problemų registravimo portale „Sumanus miestas“ gautais pranešimais ir fotofiksacijomis, viešai įvardijamos probleminės vietos.

    Kurios vietos pateko į sąrašą

    Tarp dažniausiai minėtų adresų balandį – aikštelės prie Gegužių g. 51 ir 54, Tilžės g. 42, Draugystės pr. 11 ir 21, Dainų g. 18 ir 46, Vilniaus g. 54 bei Aukštabalio g. 8. Taip pat išskirtas atvejis S. Dariaus ir S. Girėno g. 20, kur atliekos, savivaldybės vertinimu, turėjo būti nuvežtos į netoliese esančią stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę.

    Fotofiksacijos rodo pasikartojančią tendenciją: stambiagabaritės atliekos paliekamos ne pagal nustatytą išnešimo grafiką. Dėl to prie konteinerių formuojasi netvarkos židiniai, o aplinka greitai praranda tvarką ir tampa nepatraukli gyventojams.

    Ką draudžia taisyklės

    Savivaldybė primena, kad pagal galiojančias Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisykles atliekų turėtojams draudžiama palikti komunalines atliekas gatvėse, skveruose, parkuose ir kitur, taip pat draudžiama dėti atliekas šalia konteinerių. Tai galioja ir tada, kai konteineriai būna pilni ar atliekos netelpa dėl nesusmulkintų pakuočių.

    Praktikoje tai reiškia, kad kartoninės dėžės turėtų būti susmulkintos, o stambiagabaritės ar kitos į konteinerius netinkamos atliekos turi būti tvarkomos teisėtais būdais. Savivaldybė akcentuoja, kad netvarkos prie aikštelių prevencija prasideda nuo kasdienių sprendimų namų ūkiuose.

    Kada ir kaip atsikratyti stambiagabaritėmis atliekomis

    Savivaldybė nurodo, kad 2026 metų balandžio mėnesį pirmasis stambiagabaričių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu vyko nuo balandžio 5 dienos iki balandžio 14 dienos. Antrasis surinkimas apvažiavimo būdu pagal grafiką numatytas nuo 2026 metų gegužės 24 dienos iki birželio 2 dienos, o šiuo laikotarpiu atliekos surenkamos nemokamai.

    Gyventojams taip pat primenama apie galimybę stambiagabarites atliekas pristatyti į surinkimo ir kompostavimo aikšteles Šiauliuose ir rajone. Be to, savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas namų ūkis kartą per kalendorinius metus gali pasinaudoti nemokamu individualiu stambiagabaričių atliekų išvežimu, kai atliekos paimamos per kelias darbo dienas nuo užsakymo pateikimo.

    Savivaldybė ragina gyventojus nepalikti jokių atliekų šalia konteinerių, uždaryti konteinerių dangčius ir neužstatyti aikštelių automobiliais. Taip pat kviečiama pastebėjus netvarką ar netinkamą elgesį reaguoti ir prisidėti prie tvarkingesnės miesto aplinkos.

  • Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis švenčia 20-metį: dinozaurai, koncertai ir bilietų kainos

    Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis švenčia 20-metį: dinozaurai, koncertai ir bilietų kainos

    Jelgavoje gegužės 23 dieną Pašto saloje vyks 20-asis Tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Jubiliejinis renginys šiemet kviečia į Juros periodo istorijų temą, kur smėlyje atgims dinozaurai, senoviniai jūrų gyvūnai ir mitologiniai dangaus valdovai.

    Pasak organizatorių, skulptūras kurs 15 menininkų iš 10 šalių, tarp jų – iš Turkijos, JAV, Ukrainos, Ispanijos, Bulgarijos, Lenkijos, Nyderlandų, Estijos, Lietuvos ir Latvijos. Kūrėjai dirbs Jelgavoje gegužės 17–21 dienomis, o žiūrovams festivalio dieną bus pristatyti jau užbaigti darbai.

    Juros periodas smėlyje

    Festivalio sumanymas šiemet remiasi Juros laikotarpiu, kai Žemėje dominavo dinozaurai, o jūrose klestėjo įvairūs ropliai ir bestuburiai. Tokia tema leidžia smėlio skulptūrose derinti mokslinę vaizduotę su menine interpretacija, o didelio masto darbai paprastai kuriami taip, kad būtų atpažįstami ir vaikams, ir suaugusiesiems.

    Be konkurso darbų, lankytojai galės pamatyti ir demonstracinę skulptūrą „Dinozaurų susirinkimas“, taip pat įėjimo erdvę formuojančias skulptūras. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent didelio formato kūriniai dažnai tampa pagrindiniais festivalio traukos taškais ir populiariausiomis vietomis fotografuotis.

    Programa nuo ryto iki nakties

    Festivalio teritorija lankytojams bus atvira nuo 10.00 iki 2.00 valandos nakties. Dienos metu numatyta programa šeimoms: žaidybiniai pasirodymai vaikams, putų vakarėlis, kūrybinės veiklos ir improvizacijos teatro pasirodymai.

    Vakare šventinė nuotaika persikels į po atviru dangumi esančią koncertų salę „Mītava“, kur suplanuoti keli didesni koncertai. Skelbiama, kad scenoje pasirodys Samanta Tīna, „Kautkaili“, „Pienvedēja Piedzīvojumi“ ir Fiņķis.

    Kiek kainuos bilietai?

    Organizatoriai ragina bilietais pasirūpinti iš anksto: iki gegužės 16 dienos taikomos mažesnės kainos, o nuo gegužės 17 dienos bilietai brangs. Bilietus bus galima įsigyti „Biļešu paradīze“ kasose ir internetu.

    Išankstinėje prekyboje dienos bilietas suaugusiajam kainuos 10 eurų, o moksleiviams, studentams, pensininkams ir asmenims su negalia – 5 eurus. Šeimos bilietas (2 suaugusieji ir 2 vaikai arba 1 suaugęs ir 3 vaikai) kainuos 20 eurų, o vaikams iki 7 metų įėjimas nemokamas.

    Nuo gegužės 17 dienos iki gegužės 23 dienos dienos bilietas suaugusiajam kainuos 15 eurų, lengvatinis – 7 eurus. Šeimos bilietas šiuo laikotarpiu kainuos 30 eurų, o vaikams iki 7 metų įėjimas išliks nemokamas.

  • Šiauliuose sutikti NATO oro policijos kariai: savivaldybė kviečia į miesto renginius ir erdves

    Šiauliuose sutikti NATO oro policijos kariai: savivaldybė kviečia į miesto renginius ir erdves

    Šiauliuose surengtas susitikimas su NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių šalių karių atstovais. Miesto vadovai pabrėžė, kad Šiauliai, šalia kurių veikia Zoknių aviacijos bazė, yra viena svarbiausių NATO misijos atramų Lietuvoje.

    Vicemeras Justinas Švėgžda sveikindamas karius akcentavo, kad miesto bendruomenei gerai suprantama oro policijos misijos reikšmė regiono saugumui. Pasak jo, savivaldybė pasirengusi padėti sprendžiant praktinius klausimus ir kvietė misijos dalyvius aktyviai naudotis miesto infrastruktūra.

    „Mums svarbu, kad jaustumėtės čia gerai. Šiauliai yra labai atviras miestas, o mes, kaip savivaldybė, esame pasiruošę padėti bet kokiu klausimu – ar tai būtų sporto iniciatyvos, ar labdaros renginiai. Jūs esate ne tik kariai, bet ir savo šalių ambasadoriai“, – sakė J. Švėgžda.

    Susitikime dalyvavę Prancūzijos kontingento atstovai teigė, kad misijos pradžia buvo sklandi, o įspūdžiai apie Šiaulius – pozityvūs. Kontingento vadas Alexandre Richard pažymėjo, kad kariai jau spėjo įvertinti miesto laisvalaikio galimybes ir gyvenimo kokybę.

    „Mūsų komandai tai buvo labai maloni staigmena. Nesitikėjome tokios gausos veiklų ir tokio gyvybingo miesto. Mums tai puiki vieta – turime puikias sąlygas atlikti savo tiesioginę tarnybą, o po to galime pailsėti mieste ar pabėgioti parkuose“, – teigė A. Richard.

    Rumunijos kontingento atstovai taip pat pasidalijo patirtimis, pabrėždami, kad daliai karių tai nėra pirmoji tarnyba Šiauliuose, todėl jie gali palyginti, kaip miestas keitėsi ir modernėjo. Tokie pakartotiniai vizitai dažnai tampa praktiniu tiltu tarp sąjungininkų bendruomenių ir vietos gyventojų kasdienybės.

    Vicemeras kariams pristatė artimiausius miesto renginius ir laisvalaikio erdves, į kurias kviečiami įsitraukti misijos dalyviai. Tarp akcentuotų galimybių buvo modernus plaukimo ir SPA centras, nemokami teniso kortai parkuose bei stadionai prie ugdymo įstaigų, kurie po pamokų atveriami bendruomenei.

    Taip pat kariai paraginti prisijungti prie „Park Run“ bėgimų, dalyvauti Europos muziejų nakties renginiuose ir užsukti į Šiaulių miesto 790-ojo gimtadienio renginius. Savivaldybė tikisi, kad bendri sporto ir kultūros renginiai padės stiprinti ryšį tarp sąjungininkų karių ir miesto bendruomenės, o Šiauliai ir toliau išliks patogia vieta tarnybai bei kasdieniam gyvenimui.

  • Šiauliuose tikslinamas detalusis planas sklypui Pakartuvių g. 58: kada vyks viešas svarstymas

    Šiaulių miesto savivaldybė informuoja visuomenę apie patikslintus detaliojo plano sprendinius, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į Bonifaco Valančiaus turėtą žemės sklypą buvusiu adresu Pakartuvių g. 58 (dabar K. Kalinausko g. 58a). Sprendiniai teikiami po gauto pasiūlymo išnagrinėjimo, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi.

    Keičiamas supaprastinta tvarka parengtas detalusis planas (TPDR reg. Nr. T00040308), o procesas vykdomas per teritorijų planavimo informacinę sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumento tikslinimas atliekamas derinant teritorijos naudojimo reglamentą su galiojančiais teisės aktais ir Šiaulių miesto bendrojo plano sprendiniais.

    Kas numatoma detaliojo plano sprendiniuose?

    Pagrindinis planavimo tikslas yra nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą, kad jis atitiktų bendrojo plano kryptis ir teisės aktų reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad aiškiau apibrėžiama, kaip teritorija gali būti naudojama ir kokie reikalavimai taikomi sklypams.

    Tarp planavimo uždavinių nurodomas žemės sklypų performavimas ir sklypams taikomos pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei naudojimo būdų nustatymas. Taip pat numatoma įtvirtinti privalomus ir, jei reikia, papildomus teritorijos naudojimo reglamentus bei sklypų formavimo ir pertvarkymo principus.

    Kaip papildomi uždaviniai įvardijami funkciniai ir kompoziciniai ryšiai su gretimomis teritorijomis, urbanistinės struktūros optimizavimas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių suplanavimas. Kartu vertinamas ir servitutų poreikis, o planas rengiamas atsižvelgiant į institucijų išduotose planavimo sąlygose nurodytus reikalavimus.

    Kokie vertinimai nenumatomi?

    Skelbiama, kad papildomi reglamentai nėra nustatomi. Taip pat nurodoma, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nebus atliekamas.

    Be to, neplanuojama rengti konkurso geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti, o teritorijos vystymo koncepcija ir jos nepriklausomas profesinis vertinimas taip pat nebus rengiami. Savivaldybės pateikta informacija rodo, kad procedūra vykdoma supaprastinta tvarka, laikantis nustatytų planavimo etapų.

    Kur susipažinti ir kada vyks svarstymas?

    Planavimo organizatorius yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, o planavimo iniciatorius įvardijamas kaip fizinis asmuo. Plano rengėja nurodoma ARCHITEKTUM UAB.

    Su detaliojo plano keitimo sprendiniais galima susipažinti iš anksto susitarus plano rengėjo patalpose, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje ir teritorijų planavimo informacinėje sistemoje. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti raštu ir per TPDRIS iki viešo svarstymo pabaigos, o svarstymo metu jie gali būti pateikiami ir žodžiu.

    Viešas svarstymas su visuomene (susirinkimas) numatytas 2026 metų gegužės 11 dieną 9.00 valandą plano rengėjo patalpose Biliškių kaime, Kelmės rajone. Gyventojai, kuriems aktualūs sprendiniai, raginami susipažinti su dokumentais ir pastabas pateikti iki nustatyto termino.

  • Mažeikių savivaldybė ieško atliekų tvarkymo centro vadovo: kadencija 5 metams, aiškūs reikalavimai

    Mažeikių rajono savivaldybė paskelbė konkursą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigoms eiti. Atrinktas vadovas būtų priimamas penkerių metų kadencijai.

    Konkursu siekiama užtikrinti nuoseklų regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavimą ir įmonės veiklos tęstinumą. Tokios įmonės vadovui keliami reikalavimai apima tiek vadybines kompetencijas, tiek gebėjimą orientuotis aplinkosaugos ir viešojo sektoriaus reguliavime.

    Ko tikimasi iš kandidatų?

    Pretendentai turi būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą bent vienoje iš nurodytų krypčių, tarp jų aplinkos ar chemijos inžinerija, biotechnologija, aplinkotyra, teisė, vadyba, viešasis administravimas ar ekonomika. Taip pat priimamos ir šioms kryptims prilygintos studijos.

    Reikalaujama ne trumpesnės nei trejų metų vadovavimo patirties įmonėje, įstaigoje arba jų padalinyje, kuriame dirbo ne mažiau kaip 25 darbuotojai. Tai reiškia, kad kandidatai turėtų būti susidūrę su kasdieniais personalo, procesų ir veiklos kontrolės iššūkiais.

    Tarp kompetencijų taip pat nurodomas teisinės bazės išmanymas, įskaitant Lietuvos teisės aktus, Vyriausybės nutarimus, Europos Sąjungos teisę, Aplinkos ministerijos reguliavimą ir kitus dokumentus, susijusius su atliekų tvarkymo sistemos organizavimu bei plėtra. Taip pat pabrėžiamas viešųjų pirkimų ir darbo santykių reguliavimo supratimas.

    Dokumentų pateikimas ir terminas

    Kandidatų dokumentai turi būti pateikiami elektroniniu būdu: pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu arba siunčiant nuskenuotus ir pasirašytus dokumentus. Laiško temoje prašoma nurodyti, kad dokumentai teikiami atrankai į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigas.

    Dokumentai priimami iki 2026 metų gegužės 26 dienos, įskaitytinai. Dėl konkurso sąlygų ir papildomos informacijos nurodoma kreiptis savivaldybės skelbiamais kanalais.

  • Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji vis dar svarbi mums visiems

    Gegužės 7-oji Lietuvoje minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tai proga prisiminti laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o spaudos laisvė tapo ne tik kultūros, bet ir pilietinio pasipriešinimo klausimu.

    Ši diena siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, galiojusiu nuo 1864 metų. Per keturis dešimtmečius lietuviškas raštas lotyniškais rašmenimis buvo persekiojamas, o knygos ir laikraščiai slapta keliavo per sieną knygnešių rankomis.

    Kas minima gegužės 7-ąją?

    Spaudos atgavimo diena primena, kad informacijos laisvė nėra savaime duotas dalykas. Istoriškai lietuvių kalba išliko dėl bendruomenių ryžto, slaptos leidybos, knygnešių tinklų ir žmonių, kurie rizikavo laisve dėl teisės skaityti gimtąja kalba.

    Kalbos ir knygos akcentas šiandien reiškia ir platesnę atsakomybę: puoselėti taisyklingą viešąją kalbą, kritiškai vertinti informaciją, saugoti autorių teises ir palaikyti kokybišką leidybą. Knyga vis dažniau konkuruoja su trumpu turiniu ekranuose, todėl skaitymo įpročiai tampa ir švietimo, ir kultūros politikos klausimu.

    Šiuolaikiniai iššūkiai: nuo dezinformacijos iki DI

    Nors spaudos draudimas liko istorijoje, informacinė erdvė susiduria su naujais išbandymais. Dezinformacija, manipuliatyvios antraštės ir socialinių tinklų algoritmai keičia tai, kaip žmonės pasiekia naujienas ir kaip formuojasi nuomonė.

    Vis didesnį vaidmenį atlieka ir dirbtinis intelektas. DI įrankiai padeda kurti tekstus, versti, apdoroti didelius duomenų kiekius, tačiau kartu kelia klausimų dėl autorystės, klaidų, šališkumo ir patikimumo, ypač kai turinys plinta greitai ir be aiškios atsakomybės.

    Ką reiškia sveikinimai šią dieną?

    Sveikinimai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga dažniausiai skiriami žurnalistams, redaktoriams, rašytojams, vertėjams, leidėjams, bibliotekininkams ir mokytojams. Tačiau iš esmės tai diena visiems, kurie kasdien renkasi kalbėti ir rašyti atsakingai, o informaciją vertina ne pagal triukšmą, bet pagal turinį.

    Gegužės 7-oji primena paprastą dalyką: laisvas žodis reikalauja ne tik teisių, bet ir pareigos. Kalba, knyga ir spauda išlieka tuo pagrindu, ant kurio laikosi švietimas, kultūra ir demokratija.

  • Mažeikiuose pristatytos „Išmanusis miestas 12“ idėjos: kaip siūloma atgaivinti Senamiesčio stotį

    Mažeikių rajono savivaldybėje gegužės 6 dieną lankėsi STRUCTUM organizuojamo projekto „Išmanusis miestas 12“ komanda. Susitikime su savivaldybės atstovais pristatytos Mažeikiams parengtos teritorijų vizijos, planuojamos kryptys ir pažangūs techniniai sprendimai.

    Su projekto komanda aptarimus vedė savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai, atsakingi už architektūrą, urbanistiką, statybas, strateginį planavimą ir investicijas. Pagrindinis dėmesys skirtas tam, kaip siūlomi sprendimai galėtų būti pritaikomi realiame planavimo ir projektavimo etape.

    Fokusas – Senamiesčio stotis

    Dvi studentų komandos pristatė idėjas, kaip pritaikyti Mažeikių Senamiesčio stoties teritoriją kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms. Tarp aptartų krypčių – viešųjų erdvių atgaivinimas, patogesni pėsčiųjų srautai, ryšio su aplinkinėmis miesto dalimis stiprinimas ir vietos bendruomenei skirtų veiklų įveiklinimas.

    Diskusijose akcentuota, kad tokios teritorijos dažnai turi istorinį ir emocinį potencialą, tačiau jį reikia paversti kasdieniais, žmonėms patogiais sprendimais. Savivaldybės atstovai su projekto komanda vertino, kokie scenarijai realistiškiausi, kad vieta taptų traukos centru ne tik renginių metu, bet ir kasdien.

    Sprendimai, kurie gali virsti projektais

    STRUCTUM partneriai susitikime pristatė technines priemones ir technologinius sprendimus, galinčius padėti vystant architektūrines ir urbanistines idėjas. Aptarta, kaip inovacijos gali prisidėti prie tvaresnio planavimo, geresnio erdvių funkcionalumo ir aiškesnių projektavimo sprendinių.

    „Išmanusis miestas 12“ – nacionalinis projektas, sujungiantis savivaldybes, aukštąsias mokyklas, architektūros ir urbanistikos specialistus bei verslo partnerius. Projekto esmė – savivaldybių pateiktoms aktualioms teritorijoms ar iššūkiams kurti inovatyvias, tvarias ir bendruomenėms pritaikytas vizijas, kurios vėliau gali tapti pagrindu konkretiems projektams ir investicijoms.

  • Mažeikiuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimas: registracija iki gegužės 26 dienos, kompensuos 400 eurų

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija skelbia jaunimo ir darbdavių registraciją į Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registracija vyksta nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 26 dienos, o vietų skaičius ribotas.

    Programa skirta sudaryti palankesnes sąlygas moksleiviams vasaros atostogų metu įgyti darbo patirties ir lengviau įsilieti į darbo rinką. Praktikoje tai reiškia daugiau legalių trumpalaikių darbo pasiūlymų ir aiškesnę finansinę motyvaciją darbdaviams priimti jaunus žmones.

    Dalyvauti gali jauni žmonės nuo 14 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje ir besimokantys bendrojo ugdymo arba profesinio parengimo įstaigoje. Į programą taip pat kviečiami darbdaviai, vykdantys veiklą savivaldybės teritorijoje, įskaitant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, organizacijas, ūkininkus bei individualią veiklą vykdančius asmenis.

    Įdarbinimas pagal programą numatytas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, kai nevyksta ugdymo procesas. Savivaldybė nurodo, kad darbdaviui už jauną žmogų, įdarbintą visu darbo laiku, per mėnesį kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų, o suma skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai išdirbtą laiką.

    Kompensacija taikoma, jei jaunuolis pas darbdavį išdirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Jei įdarbinama ne visu darbo laiku, kompensacija apskaičiuojama proporcingai, o nepilnamečiams, kurie pagal Darbo kodekso nuostatas gali dirbti iki 0,75 etato, kompensavimas taip pat siejamas su faktiškai dirbtu laiku.

    Maksimalus jaunuolių skaičius, už kurį vienas darbdavys gali gauti kompensaciją, yra trys. Savivaldybė pažymi, kad jei programoje lieka nepanaudotų lėšų, kompensacija gali būti skiriama ir už didesnį įdarbintų jaunuolių skaičių, tačiau tai sprendžiama pagal programos finansines galimybes.

    Norint dalyvauti programoje, būtina iš anksto suderinti jaunuolio įdarbinimą ir pateikti registracijos dokumentus elektroniniu paštu. Savivaldybė pabrėžia, kad kvietimas dalyvauti bus teikiamas eilės tvarka pagal registracijos datą ir laiką.

    Pasibaigus trišalei sutarčiai, darbdavys, siekiantis gauti kompensaciją, per 10 darbo dienų turi pateikti savivaldybei dokumentus, patvirtinančius įdarbinimą ir patirtas sąnaudas. Galutinis terminas dokumentams pateikti nurodomas iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos.

  • Gegužės 14 dieną remontuos Laisvės gatvės pervažą: nuo ryto iki vakaro eismas bus uždarytas

    Gegužės 14 dieną dėl remonto darbų laikinai bus uždaryta Laisvės gatvės geležinkelio pervaža. Eismo ribojimai numatyti nuo 8.30 valandos iki 17.00 valandos, todėl vairuotojams ir viešojo transporto keleiviams verta iš anksto suplanuoti maršrutą.

    Remonto metu rangovai demontuos ir montuos guminę pervažos dangą. Nurodoma, kad važiuojamoji dalis šį kartą nebus remontuojama, todėl darbai bus sutelkti būtent į pervažos konstrukcijos elementus.

    Uždarymo laikotarpiu eismas per pervažą nevyks, tad realiausia išeitis bus rinktis apylankas. Vairuotojų prašoma būti atidiems, laikytis kelio ženklų ir, artėjant prie darbų zonos, sumažinti greitį.

    Trumpalaikiai pervažų uždarymai paprastai planuojami siekiant užtikrinti saugų geležinkelio ir kelių eismo susikirtimą, ypač kai dėvisi dangos elementai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad laiku atliekama priežiūra padeda sumažinti vibraciją, triukšmą ir riziką sugadinti transporto priemones, todėl tokie darbai dažniausiai derinami taip, kad sutrikdymas truktų kuo trumpiau.