CP v2

Category: Regionai

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, lėšos gali baigtis per vieną dieną

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, lėšos gali baigtis per vieną dieną

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti. Gyventojai galės kreiptis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

    Prašymai bus priimami 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudota kvietimui numatyta suma. Šiam etapui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų, todėl ministerija primena, kad finansavimas gali būti paskirstytas greitai.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, taip pat atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu, per kurjerį ar per atstovą. Savivaldybės priima dokumentus ir elektroniniu paštu, tačiau tokiais atvejais prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad visi kvietimo laikotarpiu ne per SPIS pateikti prašymai vis tiek turi būti suregistruoti SPIS, nes būtent ši sistema naudojama prašymų eiliškumui nustatyti. Dėl to gyventojams rekomenduojama dokumentus teikti tiesiogiai per SPIS, kad būtų išvengta uždelsimo.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos vietovėje, jei atitinkamos kitos sąlygos.

    Paramos būstui įsigyti siekiantys asmenys ir šeimos paprastai negali turėti ir per pastaruosius 5 metus būti turėję gyvenamojo būsto. Išimtis taikoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei turimas būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Asmeniui su negalia arba šeimai, kurioje yra toks asmuo, gali būti taikoma papildoma išimtis, kai turimas būstas nėra pritaikytas specialiesiems poreikiams. Tokiu atveju parama gali būti skiriama turimo būsto rekonstrukcijai, pritaikant jį pagal negalios pobūdį.

    „Prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba kol pasibaigs kvietimui skirtų lėšų suma“, – nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

    Aktuali praktinė detalė pareiškėjams yra laikas: kai kvietimas ribojamas konkrečia suma, didžiausia konkurencija paprastai kyla pirmosiomis valandomis. Dėl to prieš teikiant prašymą verta iš anksto pasiruošti reikalingus dokumentus ir įsitikinti, kad kvalifikuotas elektroninis parašas galioja, jei prašymas bus siunčiamas elektroniniu būdu.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie medinę dėžutę suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie medinę dėžutę suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet vėl parodė, kad net kasdieniai rūšiavimo įpročiai turi daug niuansų. Vienas daugiausia diskusijų sukėlusių klausimų buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis: kurį konteinerį rinktis?

    Egzaminas surengtas jau septintą kartą ir kvietė gyventojus pasitikrinti ne tik taisyklių žinojimą, bet ir gebėjimą jas pritaikyti konkrečiose situacijose. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas retai būna vien mechaninis veiksmas, dažnai reikia įvertinti, ar daiktas laikomas pakuote, ar jau atlieka, tvarkoma kitu būdu.

    Šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalį tradiciškai sudarė moksleiviai – egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

    Aktyviausių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Iniciatyva vis labiau įtraukia ir suaugusiuosius – egzaminą laikė mokytojai, studentai, įmonių ir organizacijų darbuotojai.

    Tarp organizacijų išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, prie egzamino prisijungusi keliomis dešimtimis dalyvių. Minimos ir kitos aktyvios įstaigos bei įmonės, tarp jų Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose.

    „Atliekų kultūros“ egzamine dalyvauti kviečiame jau trejus metus, o dalyvių iš mūsų bendrovės skaičius nuolatos auga. Labai vertiname tokias iniciatyvas ir pastangas paskatinti į savo aplinką pažvelgti kitaip, todėl ateityje ir toliau skatinsime savo darbuotojus įsitraukti“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Rezultatai atskleidė, kad daliai dalyvių sunkiausia ne atpažinti atliekų rūšį, o suprasti kontekstą. Kai kurie klausimai reikalavo ne vien prisiminti taisyklę, bet įvertinti situaciją: ar daiktas yra pakuotė, ar gaminys, kaip jis buvo įsigytas, ar gali būti užterštas maisto likučiais.

    Ryškus pavyzdys – 5–10 klasių grupė, kurioje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Organizatoriai teigia, kad tai signalas, jog teorinių žinių neužtenka: būtina daugiau praktinių pavyzdžių ir aiškių paaiškinimų apie dažniausiai painiojamas situacijas.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė klausimai apie vartojimą ir jo įtaką atliekų kiekiui, o vyresniems – su atliekų tvarkymu susiję teisiniai aspektai. Tai atspindi bendrą tendenciją, kad rūšiavimo kultūrai vis svarbesni tampa ne tik konteinerių spalvų principai, bet ir platesnis supratimas apie atliekų prevenciją, pakuočių vaidmenį bei atsakomybes.

    „Atliekų kultūros“ egzamino organizatoriai tikisi, kad patirtis paskatins dalyvius grįžti kitais metais jau geriau pasirengus. Egzamino idėja, anot jų, yra ne „bausti“ už klaidas, o padėti pamatyti dažniausias spragas ir paskatinti įpročius keisti nuosekliai.

    Projektą organizuoja „VAATC“, jį globoja Aplinkos ministerija, partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

  • Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną vykusiame seniūnų pasitarime aptarti svarbiausi artėjančio sezono darbai: vietinių kelių priežiūra, viešųjų erdvių tvarkymas, pasirengimas renginiams ir prevencija, susijusi su gaisrine sauga bei elgesiu prie vandens. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, seniūnijų atstovai ir Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

    Didelė dalis diskusijų sukosi apie vasaros laikotarpį, kai rajone padaugėja poilsiautojų ir renginių, o kartu išauga rizikos: nuo neatsargiai kūrenamų laužų iki incidentų maudyklose. Sutarta, kad informavimas vietose ir gyvas bendravimas su gyventojais turi išlikti viena svarbiausių prevencijos priemonių.

    Prevencija vasarai: vanduo, laužai, poilsio vietos

    Ugniagesiai gelbėtojai pasitarime priminė, kad vasaros sezonu daugiau dėmesio skiriama kaimo turizmo sodyboms, pirtims, poilsio teritorijoms ir renginių vietoms. Akcentuota, kad praktikoje daugiausia problemų kyla dėl elementarių saugos taisyklių nesilaikymo, todėl tikrinimai ir konsultacijos iš anksto gali padėti išvengti nelaimių.

    Taip pat aptartas saugus elgesys prie vandens, ypač maudyklose ir paplūdimiuose, kur vasarą formuojasi didžiausi žmonių srautai. Numatyta atnaujinti informaciją apie saugų maudymąsi ir ją pateikti aiškiai matomuose informaciniuose stenduose, kad taisyklės būtų suprantamos ir atvykstantiems svečiams.

    Pasitarime priminta ir apie augalinių atliekų deginimo bei laužų kūrenimo tvarką: tai neturėtų tapti nuolatiniu atliekų tvarkymo būdu, o ugnį reikėtų kurti tik tam pritaikytose vietose. Seniūnijoms rekomenduota aktyviau reaguoti į pasikartojančius pažeidimus, nes sausros ir vėjo laikotarpiais rizika išauga ypač greitai.

    Kelių būklė: apvažiavimai ir sunkiasvoris transportas

    Vienas svarbiausių seniūnijų rūpesčių išliko vietinių kelių būklė po žiemos. Nors pavasarį vykdomi profiliavimo, žvyravimo ir išdaužų taisymo darbai, dalyje vietovių situaciją apsunkina sunkiasvoris transportas, kuriam žvyrkeliai dažnai nėra pritaikyti.

    Daug dėmesio skirta Dusetų seniūnijai, kur dėl krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas remonto išaugo eismas per Antalieptę, Naršėnus, Sadūnus ir kitas vietoves. Pabrėžta, kad apvažiavimai neturi virsti ilgalaikiu vietos gyventojų nepatogumu, todėl svarbu fiksuoti kelių būklės pokyčius ir su rangovais tartis dėl pažeistų ruožų atstatymo.

    Salako seniūnijoje, seniūną pavadavusio atstovo teigimu, darbai vyko intensyviai: iki balandžio pabaigos išvežta apie 1 800 kubinių metrų žvyro ir suprofiliuota apie 66 kilometrus kelių. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, kad ne visur tenkina asfalto išdaužų remonto terminai ir darbų kokybė, todėl seniūnijos tikisi tikslesnio planavimo ir aiškesnės atsakomybės.

    Imbrado seniūnijoje pavasarį profiliavimo darbų apimtys viršijo 300 kilometrų, kai kurie ruožai tvarkyti pakartotinai. Tačiau seniūnai akcentavo ir kitą pusę: pagerėjus dangai, dalis vairuotojų linkę viršyti saugų greitį, o tai spartina žvyrkelių dėvėjimąsi, didina nelygumus ir dulkėtumą.

    Kalbėta ir apie dulkėtumo mažinimo priemones ten, kur eismas padidėjo dėl apvažiavimų ar darbų. Sutarta ieškoti galimybių lanksčiau perskirstyti resursus ir reaguoti į realius transporto srautų pokyčius, kad labiausiai apkrauti ruožai neliktų be priežiūros.

    Viešosios erdvės, kapinės ir renginiai: darbų pikas prieš sezoną

    Pasitarime apžvelgti ir kasmetiniai pavasario darbai: tvarkomos viešosios erdvės, parkai, pakrantės, maudyklos, kapinės, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai, lieptai. Seniūnijoms tai yra laikotarpis, kai per trumpą laiką reikia atlikti daug smulkių, bet kasdienę gyvenimo kokybę lemiančių darbų.

    Dusetų seniūnijoje aptarti maudyklų paruošimo klausimai, įskaitant smėlio atvežimą ir planuojamą meldų valymą. Taip pat pristatyti planai dėl Sartų pakrantės projekto, kurio vizualizacijos jau parengtos, o artimiausiu metu numatoma informaciją pateikti visuomenei.

    Turmanto seniūnijoje dėmesys skirtas kapinių ir viešųjų erdvių priežiūrai, prie didesnių kapinių pastatyti biotualetai. Salako seniūnijoje tęsiami tvoros tvarkymo darbai kapinėse, o paraleliai ruošiamasi Salako miestelio 530 metų jubiliejui, todėl planuojama daugiau aplinkos tvarkymo ir gėlynų sodinimo darbų.

    Zarasų seniūnijoje aptarti miesto darbai: remontuojami lieptai, dažomi suolai, tvarkomos gatvės, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Taip pat numatyta atnaujinti įvažiuojant į miestą esantį Zarasų užrašą bei tvarkyti infrastruktūros elementus, kurie labiausiai pastebimi atvykstantiems svečiams.

    Atskira tema tapo atliekų tvarkymas: seniūnai atkreipė dėmesį, kad prie kapinių esantys konteineriai neretai perpildomi, todėl būtina tikslinti išvežimo organizavimą ir kontrolę. Gyventojai taip pat laukia stambiagabaričių atliekų surinkimo grafiko, kuris daugelyje vietovių jau tapęs kasmetiniu poreikiu.

    Pasitarime paliestas ir invazinių Sosnovskio barščių naikinimas, pabrėžiant, kad darbų kokybė turi būti vertinama pagal realų rezultatą, o ne formaliai priimant paslaugą. Sutarta griežčiau tikrinti, ar atlikti veiksmai duoda matomą poveikį ir ar reikia pakartotinių priemonių.

    Seniūnai taip pat aptarė artėjančius bendruomenių renginius ir dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, kurios kai kuriose vietovėse leidžia atgaivinti apleistas erdves. Kartu iškelti klausimai dėl prastos būklės nenaudojamų pastatų, priklausančių bažnyčiai, kurių išsaugojimui reikės bendrų sprendimų su savininkais.

    Pasitarimo pabaigoje akcentuota ir žmogiškųjų išteklių problema: vasarą seniūnijoms ypač reikia žmonių šienavimui, šiukšlių rinkimui ir viešųjų erdvių priežiūrai, tačiau darbuotojų trūkumas didėja. Jei pagalbininkų bus mažiau, savivaldybei gali tekti ieškoti papildomo finansavimo arba daugiau paslaugų pirkti iš išorės.

    Susitikime aptarti ir kvalifikacijos kėlimo klausimai, pabrėžiant, kad seniūnų darbas apima ne tik ūkinius, bet ir socialinius bei teisinius aspektus. Taip pat primintas birželio 12 dieną Anykščiuose vyksiantis Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos suvažiavimas, kuriame bus sprendžiami organizaciniai ir atstovavimo klausimai.

    Pasitarime sutarta, kad bendras tikslas išlieka aiškus: rajonas vasarą turi pasitikti tvarkingas, saugus ir patogus tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Tam reikės nuoseklaus kelių priežiūros, prevencijos ir viešųjų erdvių tvarkymo koordinavimo tarp seniūnijų, savivaldybės ir atsakingų tarnybų.

  • Gegužės 7-oji Lietuvoje: kuo svarbi Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena šiandien?

    Gegužės 7-oji Lietuvoje: kuo svarbi Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena šiandien?

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena 1904 metais panaikintą lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, kuris buvo taikytas kelis dešimtmečius ir paliko gilų pėdsaką šalies kultūroje.

    Spaudos draudimas buvo įvestas po 1863 metų sukilimo, carinei valdžiai siekiant sustiprinti rusifikaciją. Lietuviški leidiniai lotynišku raidynu tapo nelegalūs, o vietoje jų bandyta įtvirtinti rusiškais rašmenimis rašytą vadinamąją graždanką, kuri visuomenėje neprigijo.

    Draudimas paradoksaliai paskatino vieną ryškiausių Lietuvos istorijos reiškinių, knygnešystę. Lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo spausdinami už Lietuvos ribų, ypač Mažojoje Lietuvoje, o vėliau slapta gabenami per sieną ir platinami miesteliuose bei kaimuose.

    Šis pogrindinis tinklas rėmėsi ne tik knygnešiais, bet ir spaudos platintojais, slaptų bibliotekėlių laikytojais, taip pat kunigais, mokytojais ir aktyviais bendruomenių žmonėmis. Knygnešystė Lietuvos atmintyje laikoma ne vien kontrabanda, o pilietiniu pasipriešinimu, padėjusiu išsaugoti kalbą ir raštą.

    UNESCO 2004 metais knygnešystę įvertino kaip išskirtinį, pasaulyje retai sutinkamą reiškinį, kai draudžiama spauda tapo tautinės savimonės ir švietimo varikliu. Dėl to gegužės 7-oji yra ne tik istorijos data, bet ir simbolis, primenantis, kad laisvas žodis visuomet turi kainą.

    Ne vien istorija, bet ir šiandienos klausimai

    Ši diena aktuali ir dabar, kai informacija plinta greičiau nei bet kada, o visuomenė vis dažniau susiduria su klaidinančiu turiniu, propaganda ir pasitikėjimo žiniasklaida krize. Laisvos spaudos idėja šiandien reiškia ne tik teisę skelbti, bet ir pareigą tikrinti faktus bei aiškiai atskirti naujienas nuo nuomonės.

    Keičiasi ir skaitymo įpročiai, vis didesnę reikšmę įgauna skaitmeninės platformos, o kartu auga klausimai dėl autorių teisių, turinio kokybės ir algoritmų įtakos. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena, kad kalba ir raštas nėra savaime duoti, jie išlieka gyvi tik tada, kai jais rūpinamasi.

    Ką verta prisiminti gegužės 7 dieną?

    Spaudos draudimo metais lietuvių kalba ne susilpnėjo, o sustiprėjo, kartu su augančiu tautiniu sąmoningumu ir modernėjančia visuomene. Šiuo laikotarpiu gimė ir sustiprėjo lietuviška periodinė spauda, tarp jos ir tokie leidiniai kaip „Aušra“ bei „Varpas“.

    Minint šią datą dažnai prisimenami ir konkretūs regionai, kuriais ėjo spaudos gabenimo keliai, taip pat vietos bendruomenės, padėjusios slėpti ir platinti leidinius. Tai priminimas, kad istorinius lūžius dažnai lemia ne tik ryškūs lyderiai, bet ir daugybė mažų, rizikingų sprendimų kasdienybėje.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kviečia ne tik pagerbti knygnešius, bet ir įvertinti šiandienos laisvo žodžio ekosistemą. Tai proga paklausti savęs, ar mokame atsakingai vartoti informaciją, saugoti lietuvių kalbą ir palaikyti kokybišką, patikimą žurnalistiką.

  • Ignalinos kiokušin karatė klubo „YOKO“ auklėtiniai Kėdainiuose: bronza ir penkios penktos vietos

    Ignalinos kiokušin karatė klubo „YOKO“ auklėtiniai Kėdainiuose: bronza ir penkios penktos vietos

    Gegužės 1 dieną Ričardo Trimonio vadovaujamo Ignalinos kiokušin karatė klubo „YOKO“ sportininkai startavo Lietuvos vaikų ir jaunučių čempionate Kėdainiuose. Tai vienas didžiausių metų kiokušin karatė renginių, į kurį susirinko 679 dalyviai iš 42 Lietuvos klubų.

    Ignalinos klubo komanda varžėsi keliose amžiaus ir svorio kategorijose, o geriausiai pasirodė Gustė Žilėnaitė. U11 amžiaus grupėje svorio kategorijoje iki 40 kilogramų ji iškovojo trečią vietą, pelnė bronzos medalį ir buvo apdovanota taure bei diplomu.

    Net penki „YOKO“ auklėtiniai čempionate liko per žingsnį nuo apdovanojimų pakylos ir užėmė penktą vietą. U13 amžiaus grupėje svorio kategorijoje per 70 kilogramų penktas buvo Augustinas Semionovas.

    U10 amžiaus grupėje penktą vietą iškovojo Einaras Smaidžiūnas svorio kategorijoje iki 30 kilogramų ir Juozas Dubauskas svorio kategorijoje iki 40 kilogramų. U12 amžiaus grupėje penktas liko Maryan Tereshchenia svorio kategorijoje iki 40 kilogramų, o Aironas Rusteika užėmė penktą vietą svorio kategorijoje per 65 kilogramus.

    Tokio masto nacionaliniai čempionatai kiokušin karatė bendruomenei svarbūs ne tik dėl medalių, bet ir dėl reitinginių taškų bei sportininkų progreso vertinimo. Didelė konkurencija skirtingose amžiaus grupėse dažnai parodo, kiek lemia pasirengimo stabilumas, taktika ir psichologinis atsparumas, ypač kovose dėl patekimo į prizininkų trejetą.

  • NaujienosSveikiname

    NaujienosSveikiname


    Sveikiname

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikinu mūsų krašto žurnalistus, bibliotekininkus, kalbos puoselėtojus. Lietuviškas žodis, saugotas net ir pačiais sudėtingiausiais istorijos laikotarpiais, šiandien yra mūsų tapatybės, kultūros ir vienybės pamatas. Knygos, spauda ir kalba – ne tik žinių šaltinis, bet ir gyvas ryšys tarp praeities, dabarties ir ateities. Dėkoju visiems, kurie saugo lietuvių kalbą, skatina skaitymą, kuria, rašo, informuoja, dalijasi idėjomis, mintimis, stiprina mūsų kultūrinį gyvenimą. Tegul ši diena įkvepia didžiuotis savo kalba, branginti knygą ir nepamiršti žodžio galios. Tegul lietuviškas žodis visada skamba laisvai!

    Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis

  • „Maisto bankas“ kviečia minimalių pajamų gavėjus į mokymus: kokių praktinių įgūdžių išmoksite

    Organizacija „Maisto bankas“ kviečia minimalių pajamų gavėjus dalyvauti mokymuose, skirtuose stiprinti kasdienius įgūdžius ir didinti finansinį bei socialinį atsparumą. Iniciatyva orientuota į žmones, kuriems svarbu ne tik gauti paramą, bet ir išmokti ją panaudoti taip, kad kasdienybė taptų stabilesnė.

    Mokymuose daug dėmesio skiriama praktikai: kaip planuoti išlaidas, susidaryti realų biudžetą ir įvertinti, kur dažniausiai „išsivaikšto“ pinigai. Taip pat aptariami sprendimai, padedantys sumažinti kasdienes sąnaudas ir lengviau susitvarkyti su netikėtomis situacijomis, kai prireikia papildomų lėšų.

    „Maisto bankas“ pabrėžia, kad tokie mokymai yra papildoma pagalbos forma, kuri ilgainiui gali prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės. Dalyviai skatinami aktyviai įsitraukti, užduoti klausimus ir mokymų metu iškart pritaikyti gautas žinias savo situacijai.

    Mokymai ypač aktualūs tuo metu, kai daliai gyventojų finansinis spaudimas išlieka didelis dėl išaugusių būtiniausių prekių ir paslaugų kainų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir nedideli įpročių pokyčiai, pavyzdžiui, aiškesnis apsipirkimo planavimas ar sąskaitų tvarkymas, gali duoti apčiuopiamą rezultatą mėnesio pabaigoje.

    Norintys dalyvauti kviečiami sekti „Maisto banko“ ir savivaldybės skelbiamą informaciją apie registraciją, vietą ir laiką. Paprastai tokie mokymai organizuojami taip, kad būtų prieinami kuo platesniam žmonių ratui, o turinys pritaikomas skirtingoms kasdienėms situacijoms.

  • 40 nemokamų pamokų: kaip savarankiškai naudotis E. sveikata, „Sodra“, MIGRIS ir „Regitra“

    40 nemokamų pamokų: kaip savarankiškai naudotis E. sveikata, „Sodra“, MIGRIS ir „Regitra“

    Nacionalinis projektas Prisijungusi Lietuva pristatė 40 nemokamų savarankiško mokymosi pamokų, skirtų gyventojams, norintiems drąsiau naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Pamokose žingsnis po žingsnio aiškinama, kaip susitvarkyti dažniausiai kasdienybėje pasitaikančius reikalus internetu.

    Mokomoji medžiaga parengta taip, kad būtų suprantama ir tiems, kuriems dar trūksta skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Vienai temai paprastai prireikia nuo 20 iki 60 minučių, o mokytis galima sau patogiu metu ir tempu.

    Projektas akcentuoja, kad mokymuose sąmoningai vengiama perteklinės teorijos ir sudėtingų sąvokų, o vietoje jų pateikiami konkretūs pavyzdžiai ir aiškiai parodyti veiksmai. Tikslas paprastas: kad žmogus galėtų realiai atlikti veiksmus savarankiškai, o ne tik perskaityti, kaip tai teoriškai turėtų atrodyti.

    „Planuodami šias pamokas galvojome apie žmones, kuriems aktualu naudotis e. paslaugomis, tačiau jie dar abejoja ar nepasitiki savo patirtimi. Norėjome, kad kiekvienas žingsnis būtų aiškus ir suprantamas“, – sakė projekto Prisijungusi Lietuva ekspertas Algimantas Merkys.

    Didelė dalis pamokų skirta temoms, su kuriomis gyventojai susiduria dažniausiai: E. sveikata, Valstybinės ligonių kasos paslaugos, „Sodros“ savitarna, E. policija, „Regitra“, taip pat MIGRIS. Aptariamos ir kitos praktinės sritys, pavyzdžiui, viešasis transportas, bibliotekų paslaugos ar aplinkos apsaugos sistemos.

    Atskiras dėmesys skiriamas e. parašui ir dokumentų tvarkymui internetu, nes būtent čia žmonėms dažnai kyla daugiausia klausimų. Pamokose aiškinama, kokios yra e. parašo rūšys, kaip juo prisijungti prie e. valdžios sistemų, pasirašyti dokumentus, patikrinti parašo galiojimą, taip pat kaip parengti ir išsiųsti dokumentus elektroniniu būdu.

    Projektas pabrėžia ir praktinę naudą: elektroninės paslaugos leidžia sutaupyti laiko, sumažina poreikį vykti į įstaigas, padeda išvengti eilių ir daugiau reikalų sutvarkyti tada, kai patogu pačiam. Pasak projekto rengėjų, nuoseklus mokymasis po truputį didina pasitikėjimą ir suteikia daugiau savarankiškumo kasdienėje rutinoje.

    „Svarbiausia – neprarasti smalsumo. Jei mokomės po truputį, nuosekliai ir neraginami, skaitmeninis pasaulis tampa ne kliūtimi, o pagalbininku“, – sakė A. Merkys.

    Nemokamos pamokos pasiekiamos neribotą laiką projekto Prisijungusi Lietuva svetainėje, mokymų skiltyje pasirinkus savarankiško mokymosi dalį. Ten pateikiami visi kursai, kuriuos galima rinktis pagal aktualiausią situaciją ir spręstiną užduotį.

  • Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas būsto paramai: prašymai per SPIS tik iki 16 valandos

    Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas būsto paramai: prašymai per SPIS tik iki 16 valandos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama gali būti teikiama kaip valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas ir arba subsidija.

    Prašymų priėmimas vyks ribotą laiką: gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos. Ministerija pabrėžia, kad kvietimas gali baigtis ir anksčiau, jei pasibaigs jam skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui numatyta apie 5,6 mln. eurų. Tai reiškia, kad sprendimą verta planuoti iš anksto, nes paraiškų teikimo langas trumpas, o finansavimas ribotas.

    Prašymus bus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Taip pat numatyta galimybė kreiptis ir savivaldybės administracijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal savivaldybę, kurioje asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

    Teikiant prašymą savivaldybėje, dokumentus galima pristatyti atvykus, per kurjerį arba per atstovą, kurio teisė atstovauti patvirtinta notaro. Ministerija ragina gyventojus iš anksto pasitikrinti reikalavimus ir pasiruošti dokumentus, kad paraišką pavyktų pateikti per nustatytą laiką.

  • Biržų rajone kviečia paramai 2026 metais: kompensuos priemones nuo elninių ir bebrų žalos

    Biržų rajone kviečia paramai 2026 metais: kompensuos priemones nuo elninių ir bebrų žalos

    Biržų rajono savivaldybė kviečia žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus teikti paraiškas 2026 metų finansinei paramai. Lėšos skiriamos priemonėms, padedančioms sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą miškui, želdiniams ir ūkiui.

    Parama teikiama iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, o išlaidos kompensuojamos tik po to, kai darbai ar pirkimai realiai įvykdyti ir apmokėti. Tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu išsaugoti sąskaitas, apmokėjimo įrodymus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius patirtas išlaidas.

    Kokios priemonės finansuojamos?

    Finansavimas numatytas įvairioms prevencijos priemonėms: nuo repelentų įsigijimo ir želdinių apdorojimo paslaugų iki miško plotų aptvėrimo tvoromis ar apsauginėmis juostomis. Taip pat gali būti kompensuojamos medelių individualios apsaugos priemonės ir jų įrengimas.

    Be to, remiamas laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas gerinančių želdinių pirkimas ir įveisimas, taip pat daugiamečių aukštaūgių augalų įrengimas aikštelėse. Programoje numatyti ir papildomo elninių žvėrių šėrimo miško kirtimo atliekomis darbai, bebraviečių ardymo darbai bei kitos prevencinės priemonės.

    Svarbi sąlyga dėl dvigubo finansavimo

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tos pačios prevencinės priemonės negali būti finansuojamos du kartus. Jei priemonės jau įgyvendintos naudojant Europos Sąjungos paramą, jos negali būti pakartotinai kompensuojamos iš Specialiosios programos lėšų.

    Prieš teikiant paraišką verta pasitikrinti, ar planuojami darbai nėra finansuojami kitomis programomis, ir aiškiai atskirti skirtingų šaltinių remiamas veiklas. Tai padeda išvengti situacijų, kai paraiška atmetama dėl nesuderinamų finansavimo sąlygų.

    Ką būtina nurodyti paraiškoje?

    Paraiškoje reikia aprašyti planuojamų priemonių pobūdį, terminus ir apimtis, taip pat pateikti lėšų poreikį su sąmata. Kadangi finansavimas vykdomas kompensavimo būdu, vertinant paraišką svarbu, ar numatyti veiksmai yra realistiški ir pagrįsti.

    Kartu su paraiška būtina pateikti žemės sklypo planą ar schemą, kurioje matytųsi planuojamos prevencinės priemonės, taip pat detalų numatomų darbų aprašymą su preliminariais skaičiavimais. Taip pat reikalingi dokumentai, patvirtinantys nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisę į sklypą.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 5 dienos Biržų rajono savivaldybės administracijoje, Vytauto g. 59, Biržuose, Viešosios tvarkos skyriuje 316 kabinete (trečiame aukšte). Paraiškas galima teikti ir elektroniniu paštu ekologas@birzai.lt.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai kviečiami kreiptis telefonu +370 615 15 469 arba elektroniniu paštu ekologas@birzai.lt. Savivaldybė primena, kad sprendimą dėl kompensavimo lems ne tik paraiškos turinys, bet ir vėliau pateikti faktinių išlaidų dokumentai.