Category: Regionai

  • Teisingumo ministerija ieško savivaldybių rinkimų komisijų narių: kas gali pretenduoti?

    Teisingumo ministerija ieško savivaldybių rinkimų komisijų narių: kas gali pretenduoti?

    Teisingumo ministerija paskelbė atranką į savivaldybių rinkimų komisijas ir kviečia kandidatuoti norinčius tapti komisijų nariais bei pirmininkais. Atranka susijusi su pasirengimu rinkimų organizavimui savivaldybėse ir siekiu užtikrinti skaidrų, teisėtą rinkimų procesą.

    Kandidatams keliami reikalavimai įtvirtinti Rinkimų kodekse. Pretendentas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, ne jaunesnis nei 18 metų komisijos sudarymo metu, nuolat gyvenantis Lietuvoje ir nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe.

    Taip pat būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas ir nepriekaištinga reputacija, o kandidatas turi atitikti reikalavimus, taikomus kandidatams į Seimo narius. Norint tapti savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku, papildomai reikalaujama turėti darbo rinkimų komisijoje patirties.

    Norint dalyvauti atrankoje, reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją. Kandidatai gali pridėti ir kitus dokumentus, pagrindžiančius atitiktį papildomiems teisingumo ministro nustatytiems kriterijams, pavyzdžiui, teisinio darbo ar darbo rinkimų srityje patirtį.

    Vertinant paraiškas pirmiausia tikrinama, ar asmenys atitinka formalius reikalavimus. Tuomet sudaromas kandidatų eiliškumas, teikiant pirmenybę gyvenantiems ar dirbantiems tos savivaldybės teritorijoje, kurioje siekiama dirbti komisijoje, taip pat atsižvelgiant į profesinę ir rinkimų organizavimo patirtį.

    Komisijų narių ir pirmininkų darbo užmokestis nustatomas pagal Rinkimų kodekso 51 straipsnį ir siejamas su pareiginės algos baziniu dydžiu. Atlyginimas mokamas proporcingai faktiškai dirbtam laikui, todėl galutinis dydis priklauso nuo konkrečių pavedimų ir darbo apimties rinkimų laikotarpiu.

    Dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu, jei prašymas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateiktas būdu, užtikrinančiu asmens atpažintį ir teksto autentiškumą. Taip pat paraiškas galima pristatyti atvykus tiesiogiai arba siųsti paštu Teisingumo ministerijai Vilniuje.

    Prašymai ir dokumentai priimami iki spalio 27 dienos imtinai. Papildoma informacija teikiama nurodytu ministerijos telefono numeriu, o atranka vykdoma vadovaujantis Rinkimų kodeksu ir kandidatų į rinkimų komisijų narius atrankos tvarka.

  • Nuo tėčio dirbtuvių iki „Simbolių dialogo“: antros kartos juvelyrė atveria savo kolekciją

    Nuo tėčio dirbtuvių iki „Simbolių dialogo“: antros kartos juvelyrė atveria savo kolekciją

    Spalio 14 dieną 16.30 valandą Nemenčinės kultūros centre vyks juvelyrės Marijos Vaitiekienės parodos „Simbolių dialogas“ pristatymas. Renginyje lankytojai bus kviečiami susipažinti su kūriniais, kuriuose šiuolaikinė juvelyrika jungiama su baltų simbolikos interpretacijomis.

    Parodos istorija prasideda gerokai anksčiau nei pirmieji eskizai: autorė augo šalia tėčio, juvelyro Jurijaus Mochnačiovo, dirbtuvių. Ilgametė šeimos amato patirtis, mugės ir kasdienis darbas su metalu tapo pagrindu, iš kurio gimė savarankiškas kūrybinis balsas.

    Kelias nuo stebėtojos iki kūrėjos

    Marija Vaitiekienė pasakoja, kad ilgą laiką save matė ne dirbtuvėse, o komunikacijoje, fotografijoje ir istorijų pasakojime. Vis dėlto smalsumas giliau suprasti procesą atvedė į metalų apdirbimo studijas, kur kūryba iš stebėjimo virto praktika.

    Šiuolaikinėje juvelyrikoje vis labiau vertinamas autorinis pasakojimas, riboto tiražo kūriniai ir rankų darbo kilmės skaidrumas, o pirkėjai dažnai ieško ne vien estetikos, bet ir prasmės. Tokios tendencijos ryškėja ir Lietuvoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama kūrinių idėjai, medžiagų kilmei bei tvarumui.

    Medžiaga, tvarumas ir idėja

    Anot kūrėjos, iš tėčio ji perėmė ne tik darbo įgūdžius, bet ir požiūrį į medžiagą: metalo likučiai ar senos detalės gali tapti naujo kūrinio pradžia. Tai atitinka platesnę kryptį juvelyrikoje, kai vis dažniau renkamasi perdirbtas metalas, taisomi ar perdirbami senesni papuošalai, o ilgaamžiškumas laikomas vertybe.

    Kartu svarbi kūrybinė laisvė: idėja dažnai diktuoja formą ir techniką, o ne atvirkščiai. Dėl to juvelyrika tampa ne tik aksesuaru, bet ir konceptualiu objektu, kalbančiu apie žmogaus tapatybę, atmintį ir ryšį su tradicija.

    Ką pasakos „Simbolių dialogas“?

    Pirmoji autorinė kolekcija „Simbolių dialogas“ įkvėpta baltų simbolikos ir jos šiuolaikinių prasmių. Kolekcija skirstoma į keturias temas: „Kilmė – Žemė“, „Ugnis – Transformacija“, „Dangus – Likimas“ ir „Atmintis – Vidinė archeologija“.

    Kūriniuose naudojamos medžiagos parenkamos ne vien dėl išvaizdos, bet ir dėl simbolinių asociacijų: bronza, varis, gintaras, safyras ir meteoritas. Autorė pabrėžia, kad medžiagos pačios savaime neša istorijas, todėl papuošalas tampa dialogu tarp praeities ir dabarties, tarp tradicijos ir šiandienos žmogaus.

    Parodos „Simbolių dialogas“ pristatymas ir patyriminės juvelyrikos dirbtuvės vyks spalio 14 dieną 16.30 valandą Nemenčinės kultūros centre. Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 19 dienos, o renginys nemokamas.

    Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

  • Vilniaus rajono biatlonininkai Ignalinoje skynė medalius: prabilo, kas nulėmė sėkmę

    Vilniaus rajono biatlonininkai Ignalinoje skynė medalius: prabilo, kas nulėmė sėkmę

    Ignalinoje spalio 10–11 dienomis surengtos Lietuvos biatlono taurės varžybos Vilniaus rajono sporto centro atletams tapo itin sėkmingos: skirtingose amžiaus grupėse jie iškovojo prizines vietas ir parodė stabilų pasirengimą sezono pradžioje.

    Pirmąją varžybų dieną sportininkai startavo individualiose rungtyse, kuriose dalyviams teko įveikti nuo 4 iki 10 kilometrų distancijas. Šio formato specifika ta, kad rezultatą lemia ne tik greitis trasoje, bet ir šaudymo tikslumas, todėl net ir keli netaiklūs šūviai gali kainuoti pozicijas.

    2008–2009 metais gimusių vaikinų grupėje Lukaš Mincevič 10 kilometrų distancijoje iškovojo antrąją vietą. Nuotolį jis įveikė per 33 minutes 30,6 sekundės, o per keturis šaudymo etapus suklydo septynis kartus.

    Toje pačioje amžiaus grupėje Dominik Novickas šaudykloje padarė devynias klaidas ir užėmė šeštąją vietą. Jo laikas 10 kilometrų distancijoje siekė 39 minutes 6,9 sekundės.

    2010–2011 metais gimusių berniukų grupėje Antoni Butkevič užėmė trečiąją vietą: 10 kilometrų distanciją jis įveikė per 38 minutes 43,4 sekundės. Šaudykloje sportininkas nepataikė 11 kartų, kas šiame formate paprastai tampa didžiausiu iššūkiu net ir gerai slidinėjantiems dalyviams.

    Toje pačioje grupėje Radoslav Gužauskas taip pat suklydo 11 kartų ir finišavo šeštas, 10 kilometrų trasai sugaišęs 42 minutes 43,3 sekundės. Treneriai pabrėžia, kad sezono pradžioje dažnai ryškiausiai matomas būtent šaudymo stabilumo trūkumas, kurį vėliau padeda išlyginti planingos treniruotės.

    Supersprintas ir jauniausių startai

    Antrąją varžybų dieną sportininkai varžėsi 5 kilometrų supersprinto rungtyje, kurioje šaudoma keturis kartus: du kartus gulint ir du kartus stovint. Už kiekvieną netaiklų šūvį dalyviams teko įveikti 150 metrų baudos ratą, todėl čia ypač svarbus gebėjimas greitai atgauti kvėpavimą po šaudymo.

    Eliza Šidlauskaitė moterų „Open“ kategorijoje iškovojo trečiąją vietą, o jaunimo įskaitoje buvo antra. Sportininkė suklydo septynis kartus, o 5 kilometrų distanciją įveikė per 30 minutes 15,5 sekundės.

    Jauniausiųjų grupėse varžybos vyko 1,2 kilometro distancijoje, šaudant du kartus gulint iš lazerinių šautuvų. Ši rungtis vis dažniau naudojama vaikų varžybose kaip saugi įžanga į biatloną, padedanti ugdyti taiklumą ir varžybinę discipliną be šaudmenų naudojimo.

    2017 metais ir vėliau gimusių berniukų grupėje Maksim Aškelovič iškovojo antrąją vietą, distanciją įveikęs per 8 minutes 19,3 sekundės. Konrad Jackevič finišavo penktas per 8 minutes 52,9 sekundės, o Sylvester Januškevič buvo septintas, jo laikas siekė 10 minučių 16,7 sekundės.

    2015–2016 metais gimusių berniukų grupėje Adam Mincevič užėmė dešimtąją vietą, 1,2 kilometro distanciją įveikęs per 8 minutes 31,0 sekundės. Marselis Karaliūnas finišavo vienuoliktas per 8 minutes 39,3 sekundės.

    Vilniaus rajono sporto centre teigiama, kad tokie rezultatai sezono pradžioje rodo augantį jaunimo potencialą, o tolesnė sėkmė daugiausia priklausys nuo šaudymo tikslumo stabilumo ir gebėjimo išlaikyti tempą skirtingų formatų rungtyse.

    „Šie startai parodė, kad komanda juda teisinga kryptimi, o didžiausia užduotis dabar yra stabilizuoti šaudymą ir išlaikyti progresą viso sezono metu“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Vilniaus rajono sporto centro slidininkės sprogo Anykščiuose: parvežė taurę ir tris medalius

    Vilniaus rajono sporto centro slidininkės sprogo Anykščiuose: parvežė taurę ir tris medalius

    Anykščiuose spalio 10 dieną surengtame IV Lietuvos riedslidžių taurės etape ryškiai sužibėjo Vilniaus rajono sporto centro auklėtinės. Laisvuoju stiliumi vykusiose varžybose jos iškovojo vieną pirmąją ir dvi trečiąsias vietas, o sezono įskaitoje parsivežė ir taurės apdovanojimus.

    Sportininkės varžėsi skirtingose amžiaus grupėse ir distancijose nuo 2 iki 18 kilometrų, todėl rezultatai atspindėjo ne tik greitį, bet ir ištvermę. Riedslidžių varžybų formatas dažnai laikomas svarbia pasirengimo dalimi žiemos sezonui, nes leidžia tikslinti techniką ir fizinį pasirengimą be sniego.

    Medaliai etape ir taškai sezone

    2009–2010 metais gimusių mergaičių grupėje 6 kilometrų distancijoje Eveta Šidlauskaitė finišavo trečia, trasą įveikusi per 21 min. 20 sek. Bendrojoje keturių etapų įskaitoje ji surinko 136 taškus ir galutinėje rikiuotėje užėmė antrąją vietą.

    2013 metais ir jaunesnių mergaičių grupėje nugalėjo Ekaterina Litvinova. Ji 2 kilometrų distanciją įveikė per 5 min. 39 sek., o per visus keturis etapus surinko maksimalų rezultatą – 150 taškų – ir tapo Lietuvos riedslidžių taurės laimėtoja savo grupėje.

    Dar vieną prizinę vietą etape iškovojo Paulina Jasiukevič, 2 kilometrus įveikusi per 6 min. 16 sek. ir užėmusi trečiąją vietą. Sezono įskaitoje ji sukaupė 129 taškus ir bendroje rikiuotėje taip pat finišavo trečia.

    Patricija Kulešo šiame etape liko penkta, distanciją įveikusi per 6 min. 35 sek. Per keturis etapus ji surinko 111 taškų ir bendrojoje įskaitoje užėmė penktąją vietą.

    Kodėl riedslidės svarbios slidininkams

    Riedslidžių varžybos Lietuvoje laikomos vienu svarbiausių vasaros ir ankstyvo rudens slidininkų pasirengimo indikatorių. Laisvasis stilius ypač padeda formuoti darbo rankomis ir kojomis koordinaciją, lavinti aerobinę ištvermę ir išlaikyti varžybinį ritmą iki sniego sezono pradžios.

    Tokie etapai, kai sumuojami taškai per visą ciklą, sportininkams svarbūs tuo, kad skatina stabilumą: lemia ne vienas sėkmingas startas, o nuoseklūs pasirodymai. Vilniaus rajono sporto centro auklėtinių rezultatai rodo, kad parengimo kryptis ir varžybinė praktika duoda apčiuopiamą grąžą jaunųjų sportininkių ugdyme.

    „Sveikiname nugalėtojas ir prizininkes bei linkime sėkmės ir naujų pergalių ateityje“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Paberžėje šaukiama skubi išplėstinė sueiga: spręs dėl 2026 metų eglučių įžiebimo

    Paberžėje šaukiama skubi išplėstinė sueiga: spręs dėl 2026 metų eglučių įžiebimo

    Paberžės seniūnijoje 2026 metų spalio 15 dieną 18.00 valandą vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga. Susitikimas planuojamas seniūnijos patalpose Vilniaus rajone, Vilniaus gatvėje 29, Paberžės miestelyje.

    Sueiga bus organizuojama mišriu būdu, todėl dalyviai galės prisijungti ir nuotoliu per „Microsoft Teams“, ir atvykti gyvai. Toks formatas pastaraisiais metais tapo įprastas savivaldos susitikimuose, nes leidžia įtraukti daugiau bendruomenės narių.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas – 2026 metais planuojami naujametiniai eglučių įžiebimo renginiai Paberžės seniūnijos teritorijoje. Paprastai tokiose sueigose aptariamos vietos, datos, organizavimo tvarka, saugumo reikalavimai ir bendruomenės įsitraukimas.

    Tokie sprendimai svarbūs ne tik dėl šventinės programos, bet ir dėl praktinių dalykų, kurie dažniausiai kyla planuojant renginius viešose erdvėse. Įprastai derinami eismo ir parkavimo sprendimai, triukšmo ribojimai, tvarkos užtikrinimas bei atsakomybės už infrastruktūrą.

    Gyventojai, planuojantys dalyvauti nuotoliniu būdu, paprastai kviečiami pasirūpinti iš anksto veikiančiu ryšiu ir galimybe prisijungti prie „Microsoft Teams“. Tie, kurie vyks į seniūniją, raginami atvykti šiek tiek anksčiau, kad sueiga galėtų prasidėti laiku.

  • Vilniuje naktimis užvers Švitrigailos sankryžas: vairuotojams – aiškūs laikai ir apvažiavimai

    Kas ir kada bus ribojama?

    Vilniuje dėl Švitrigailos gatvės asfaltavimo darbų naktimis laikinai bus ribojamas eismas kelių sankryžų zonose. Savivaldybė informuoja, kad darbai vyks naktį, kad būtų kuo mažiau trikdomas dienos pikas.

    Iš spalio 12 dienos į spalio 13 dieną ir iš spalio 13 dienos į spalio 14 dieną nuo 23 iki 4 valandos bus ribojamas pravažiavimas į A. Vivulskio ir T. Ševčenkos gatves bei iš jų sankirtose su Švitrigailos gatve.

    Ribojimai persikels į kitas sankryžas

    Asfaltavimo darbai bus tęsiami ir kitose Švitrigailos gatvės sankirtose. Dėl to numatyti papildomi naktiniai eismo ribojimai, kurie paveiks įvažiavimus į gretimas gatves.

    Iš spalio 14 dienos į spalio 15 dieną ir iš spalio 15 dienos į spalio 16 dieną nuo 23 iki 4 valandos bus ribojamas pravažiavimas į Naugarduko ir Kauno gatves bei iš jų sankirtose su Švitrigailos gatve.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams?

    Tokio pobūdžio darbai dažniausiai atliekami naktimis, nes tuo metu eismo srautai mažesni, o tai leidžia greičiau užbaigti asfaltavimo etapą ir sumažinti spūsčių riziką. Vis dėlto net ir naktį vairuotojams verta įsivertinti, kad gali tekti rinktis apylankas.

    Planuojantiems keliones rekomenduojama iš anksto pasitikrinti maršrutą, sekti laikinus kelio ženklus ir, jei įmanoma, vengti įvažiavimų į nurodytas sankryžas ribojimų valandomis. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus.

  • Vilnius nuomos butus iki 2026-ųjų: savivaldybė nustatė lubas, ką siūlo ir ko neims

    Vilnius nuomos butus iki 2026-ųjų: savivaldybė nustatė lubas, ką siūlo ir ko neims

    Vilniaus miesto savivaldybė plečia socialinio ir savivaldybės būsto fondą, tačiau šį kartą ne per pirkimą ar statybas, o per ilgalaikę nuomą iš gyventojų ir įmonių. Planas numato nuomotis gyvenamosios paskirties būstus ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kad būtų galima greičiau apgyvendinti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

    Savivaldybės taryba yra nustačiusi maksimalią nuomos kainą: vieno kvadratinio metro naudingojo ploto įkainis negali viršyti 21 euro per mėnesį, įskaitant galimą indeksavimą. Tokia riba taikoma tam, kad savivaldybės patiriamos išlaidos išliktų prognozuojamos, o nuomojami būstai atitiktų viešųjų finansų kontrolės principus.

    Kaip bus renkami būstai?

    Po to, kai skelbiamoms deryboms nebuvo surinkta pakankamai paraiškų, savivaldybė nusprendė tęsti nuomos teisių įsigijimą neskelbiamų derybų būdu. Šis modelis leis procesą vykdyti nuolat, kol bus pasiektas reikalingas būstų skaičius.

    Neskelbiamas derybas planuojama vykdyti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, tačiau terminas gali būti tikslinamas pagal faktinį nuomojamų būstų skaičių ir rinkos situaciją. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra praktinis sprendimas, kai rinkoje sudėtinga pritraukti pakankamai pasiūlymų vienu metu.

    Kokie butai tinka, o kokie ne?

    Nuomos objektas yra 21–47 kvadratinių metrų gyvenamosios paskirties būstai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Prioritetas teikiamas mažesnio ploto, visiškai įrengtiems ir tinkamiems gyventi būstams, nes tokie dažniausiai geriausiai atitinka vieno asmens ar mažų namų ūkių poreikius.

    Būstai gali būti nuomojami kartu su teisiškai įregistruotais priklausiniais, pavyzdžiui, rūsiu ar sandėliuku, jei jie priskirti būstui. Automobilių stovėjimo vietos į šį paketą neįtraukiamos, nes vertinant tokius pasiūlymus savivaldybei svarbiausias yra gyvenamasis plotas.

    Netinkami pasiūlymai apima būstus su bendro naudojimo patalpomis, taip pat įrengtus pusrūsiuose ar palėpėse. Savivaldybė taip pat nenuomos būstų mediniuose ar karkasiniuose pastatuose su krosniniu šildymu, nes tai susiję su saugos, eksploatacijos stabilumo ir energinio efektyvumo rizikomis.

    Ką reikia pateikti savivaldybei?

    Paraiškas galima teikti ir elektroniniu būdu, tačiau kartu privaloma pateikti užpildytą sutikimo formą ir buto kadastrinių matavimų bylos kopiją arba plano kopiją. Šie dokumentai reikalingi tam, kad savivaldybė galėtų įsitikinti teisiniu būsto statusu, plotu ir atitikimu nustatytiems kriterijams.

    Dokumentus galima pateikti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos imtinai. Konsultacijas dėl sąlygų ir dokumentų teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri šiame procese veikia kaip savivaldybės partneris, koordinuojantis pasiūlymų priėmimą ir vertinimą.

    Tokio tipo būstų nuoma savivaldybėms Europoje vis dažniau tampa alternatyva lėtesniems būsto plėtros keliams, ypač kai nuomos rinka įtempta, o socialinio būsto eilės ilgėja. Vilniuje šis sprendimas taip pat vertinamas kaip priemonė greičiau didinti prieinamą būstų skaičių neperimant nuosavybės ir nesukeliant ilgo statybų ciklo.

  • „Green Dialogues“ atskleidė: žalias miestas prasideda ne nuo sodinimo, o nuo dirvožemio

    „Green Dialogues“ atskleidė: žalias miestas prasideda ne nuo sodinimo, o nuo dirvožemio

    Želdynai mieste: svarbu ne skaičius

    Miesto medžiai lemia oro kokybę, karščio salų mažėjimą ir gyventojų savijautą, tačiau vien naujų sodinukų nepakanka. Specialistai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra išsaugoti jau augančius medžius ir sudaryti sąlygas, kad nauji želdiniai prigytų ir išgyventų po kelių metų.

    Šios temos aptartos Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Green Dialogues“, kur daug dėmesio skirta miesto želdinių priežiūrai, dirvožemio būklei ir planavimo sprendimams. Diskusijose akcentuota, kad žalias miestas kuriamas ne pavienėmis akcijomis, o ilgalaike politika ir atsakomybės pasidalijimu.

    Bendra atsakomybė nuo projekto pradžios

    Miesto želdiniai kasdien patiria spaudimą dėl tankėjančio užstatymo, intensyvaus eismo, ribotos erdvės šaknims ir vis dažnesnių karščio bei sausros epizodų. Dėl to medžių apsauga turi prasidėti dar infrastruktūros projektų planavimo etape, kai sprendžiama dėl kasinėjimų, dangų, požeminių tinklų ir statybų logistikos.

    Konferencijoje pabrėžta, kad savivaldybės, rangovai ir bendruomenės turi veikti išvien, nes nuo darbų organizavimo priklauso, ar bus pažeistos šaknys ir dirvožemis. Pasak Vilniaus vicemero Andriaus Grigonio, tik ankstyvas dialogas padeda išvengti klaidų, kai medžiai nukenčia jau vykstant darbams.

    „Norėdami išsaugoti miesto medžius, pagerinti jų augimo sąlygas ir užtikrinti, kad naujai pasodinti želdiniai prigytų, privalome visi suremti pečius – savivaldybė, rangovai, bendruomenės“, – sakė A. Grigonis.

    Praktikoje tai reiškia ir aiškias taisykles statybvietėse, ir realias apsaugos zonas, ir profesionalią arboristų priežiūrą. Vis dažniau pabrėžiama, kad medžio vertė mieste atsiskleidžia per dešimtmečius, todėl trumpalaikė ekonomija, kai taupoma dirvožemiui ar priežiūrai, ilgainiui kainuoja brangiau.

    Krūmai, strategijos ir dirvožemis

    Florencijos universiteto profesorius Francesco Ferrini ragino vertinti ne pasodintų medžių skaičių, o jų išlikimą. Jo teigimu, miestų aplinka medžiams sudėtingėja dėl taršos, šilumos pertekliaus, sutankinto dirvožemio, dirbtinio apšvietimo ir drėgmės stokos, todėl rūšis būtina rinktis galvojant ir apie būsimas klimato sąlygas.

    F. Ferrini taip pat atkreipė dėmesį į krūmų vaidmenį gatvių erdvėse, kur tarša ir vėjo srautai tiesiogiai veikia pėsčiuosius. Tinkamai suplanuotos krūmų juostos gali padėti mažinti dalies teršalų sklaidą į šaligatvius, nors jų efektyvumas priklauso nuo konkrečios vietos, tankio ir priežiūros.

    „Nenuvertinkime krūmų. Oro taršos požiūriu jie gali būti net veiksmingesni už medžius, ypač pasodinti prie gatvių“, – teigė F. Ferrini.

    Konferencijoje aptarta ir Helsinkio patirtis, kur miesto medžių politika patvirtinta 2014 metais. Miesto atstovai pabrėžė, kad strategija padėjo suvienodinti skirtingų padalinių požiūrį, nustatyti atsakomybes ir užtikrinti, kad medžių klausimai būtų įtraukiami į kasdienius sprendimus, o ne paliekami antrame plane.

    Kita svarbi kryptis yra miesto dirvožemis, kuris dažnai lieka nematomas, bet lemia želdinių gyvybingumą. Konferencijoje akcentuota, kad kokybiškas, vandens sulaikymą užtikrinantis dirvožemis mažina sausros žalą, o organinių medžiagų grąžinimas į gruntą padeda atkurti jo struktūrą ir biologinį aktyvumą.

    Hamburgo inovacijų, klimato apsaugos ir žiedinės ekonomikos instituto vadovė Britta Peters pristatė biologinių atliekų panaudojimo dirvožemiui gerinti kryptį, kuri siejama ir su žiedinės ekonomikos tikslais. Tokie sprendimai miestams aktualūs ir dėl augančių liūčių bei sausros kontrastų, kai dirvožemio gebėjimas sugerti ir išlaikyti vandenį tampa kritiškai svarbus.

    Apibendrinant konferencijos išvadas, žalias miestas prasideda nuo planavimo kokybės, profesionalios priežiūros ir dirvožemio, o ne nuo vienkartinių sodinimo akcijų. Jei miestas siekia realaus poveikio, jam reikia ne tik naujų medžių, bet ir aiškių taisyklių, duomenimis paremtų sprendimų bei ilgalaikio finansavimo.

  • Atšvaitas kišenėje nepadės: spalio 15 dieną Vilniuje atšvaitus dalys keliose stotelėse

    Kur ir kada dalys atšvaitus?

    Spalio 15 dieną Vilniuje vyks Atšvaitų dienos akcija, kurios metu gyventojams bus dalijami atšvaitai ir kitos šviesą atspindinčios priemonės. Prie iniciatyvos jungiasi „Vilnius sveikiau“, JUDU, Savivaldybės Viešosios tvarkos grupė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

    Ryte, nuo 7.00 iki 9.00 valandos, „Vilnius sveikiau“ specialistai kartu su JUDU atstovais lauks prie Tuskulėnų rimties parko stotelės (šalia IKI „Minskas“) ir Kalvarijų turgaus stotelės. Čia bus dalijami atšvaitai, primenama, kaip teisingai juos nešioti, ir kodėl svarbu būti matomiems.

    Vakare, nuo 16.00 iki 19.00 valandos, gyventojus pasitiks policijos bendruomenės pareigūnai bei Savivaldybės Viešosios tvarkos grupės pareigūnai. Atšvaitų bus galima gauti Nemenčinės plento, Savanorių prospekto, Karoliniškių ir Stoties stotelėse.

    Kodėl atšvaitas turi būti ne kišenėje?

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema yra ne atšvaitų trūkumas, o jų nenaudojimas. Atšvaitas, paliktas rankinėje ar kišenėje, realiai neatlieka savo funkcijos, nes vairuotojai jo tiesiog nemato.

    Tinkamai pritvirtintas atšvaitas ar šviesą atspindinti juosta tamsiuoju paros metu padeda pėsčiajam išsiskirti iš aplinkos ir suteikia vairuotojui daugiau laiko sureaguoti. Ypač rizikingos situacijos susidaro rudenį ir žiemą, kai eismo sąlygas blogina lietus, rūkas, šlapia danga ir ankstyva tamsa.

    Prevencija vyksta visus metus

    Savivaldybės Viešosios tvarkos grupė praneša, kad prevencijai dėmesys skiriamas ištisus metus, o susitikimuose su bendruomenėmis ir miesto renginiuose kasmet išdalijama daugiau kaip 3 000 atšvaitų. Pasak pareigūnų, svarbiausia, kad priemonės būtų naudojamos kasdien, o ne tik akcijų metu.

    Gyventojai raginami pasirūpinti matomumu ne tik einant pėsčiomis, bet ir judant paspirtukais ar dviračiais, ypač prastai apšviestuose ruožuose. Paprastas įprotis prisisegti atšvaitą gali tapti lemiamu veiksniu, padedančiu išvengti nelaimės.

    Organizatoriai primena, kad matomumas yra bendras eismo saugumo elementas: vairuotojams svarbu rinktis saugų greitį, o pėstiesiems ir dviratininkams pasirūpinti, kad jie būtų pastebimi laiku. Atšvaitas turėtų būti ten, kur jis veikia, o ne ten, kur patogu jį nešiotis.

  • Svarbus daugiabučių sprendimas: paskelbti balsavimo raštu protokolai keturiuose adresuose

    Viešinami daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai, susiję su sprendimais Pavasario g. 14, Liepkalnio g. 3, Kalvarijų g. 43 ir Tvankstos g. 10. Tokie protokolai paprastai fiksuoja, kaip buvo suskaičiuoti savininkų balsai ir ar priimti nutarimai pagal nustatytą tvarką.

    Balsavimas raštu dažniausiai taikomas, kai savininkų susirinkimą sušaukti sudėtinga arba siekiama užtikrinti didesnį dalyvavimą. Protokoluose turi atsispindėti balsavimo iniciatorius, balsavimo laikotarpis, darbotvarkė, balsų pasiskirstymas ir galutinė išvada, ar sprendimas laikomas priimtu.

    Kodėl protokolų viešinimas svarbus

    Protokolų paskelbimas didina skaidrumą ir leidžia savininkams patikrinti, ar jų balsas įskaitytas teisingai. Tai ypač aktualu sprendžiant dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, administratoriaus pasirinkimo, bendrijos steigimo, lėšų kaupimo ar remonto darbų.

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo, įprastai tikrinama, ar buvo tinkamai informuota apie balsavimą, ar laikytasi terminų ir ar teisę balsuoti turėję asmenys buvo įtraukti teisingai. Praktikoje ginčai dažniausiai kyla dėl kvorumo, įgaliojimų ar netikslių duomenų protokoluose.

    Ką verta pasitikrinti savininkams

    Savininkams rekomenduojama peržiūrėti, kokie konkrečiai klausimai buvo teikiami balsuoti ir kokia sprendimo formuluotė įrašyta protokole. Ne mažiau svarbu įsitikinti, ar teisingai nurodyti balsavimo rezultatai ir ar aiškiai pateikta, pagal kokį skaičiavimo principą nustatyta, kad sprendimas priimtas.

    Jeigu protokole pastebimi netikslumai, praktikoje pirmiausia kreipiamasi į namo administratorių, bendrijos valdymo organus arba balsavimą organizavusį asmenį dėl paaiškinimo ir duomenų patikslinimo. Sudėtingesniais atvejais, kai ginčas neišsprendžiamas, sprendimai gali būti ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.

    Kontekstas: balsavimas raštu vis dažnesnis

    Pastaraisiais metais daugiabučių valdyme vis dažniau pasirenkami nuotoliniai ir rašytiniai sprendimų priėmimo būdai, nes jie leidžia greičiau surinkti savininkų valią ir sumažina organizacines sąnaudas. Kartu didėja reikalavimai aiškiai dokumentuoti procesą, kad nekiltų abejonių dėl sprendimų teisėtumo.

    Paskelbti balsų skaičiavimo protokolai keturiuose adresuose leidžia savininkams įvertinti priimtų nutarimų pagrįstumą ir, prireikus, laiku reaguoti. Tokie dokumentai yra svarbi praktinė priemonė užtikrinti, kad daugiabučio valdymo sprendimai būtų priimami skaidriai ir teisėtai.