CP v2

Category: Regionai

  • Visagine birželio 9 dieną rinks elektronikos atliekas ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Visagine birželio 9 dieną rinks elektronikos atliekas ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Visagino savivaldybėje 2026 metų birželio 9 dieną organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiau atsikratyti pavojingų ir specifinių atliekų, kurios netinka į mišrių atliekų konteinerius.

    Nemokamai bus priimamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios atliekos turi būti atskiriamos nuo buitinio srauto, nes jose esančios medžiagos gali teršti aplinką.

    Kas bus surenkama už mokestį

    Dalis atliekų akcijos metu bus surenkama tik sumokant atliekų tvarkytojui. Tarp jų nurodomos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, taip pat automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos, nors konkrečios išimtys dėl amortizatorių gali būti taikomos atskirais atvejais.

    Akcijos organizatoriai taip pat numato galimybę palankiomis sąlygomis priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Ši galimybė aktuali transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantiems asmenims, kuriems dažnai susidaro didesni šių atliekų kiekiai.

    Registracija iki birželio 7 dienos

    Norintys perduoti akcijoje priimamas atliekas raginami registruotis iš anksto iki 2026 metų birželio 7 dienos. Registracija vykdoma el. paštu atliekos@atc.lt arba telefonu +370 5 206 09 01.

    Gyventojams, turintiems eksploatuoti netinkamą automobilį, primenama apie galimybę priduoti nebenaudojamą transporto priemonę ir gauti sunaikinimo pažymėjimą. Taip pat kviečiama pranešti apie kiemuose be priežiūros paliktus nevažiuojančius automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus.

    Kodėl svarbu tvarkyti atskirai

    Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose gali būti metalų, elektrolitų ir kitų cheminių medžiagų, kurios patekusios į aplinką kelia riziką žmogaus sveikatai ir gamtai. Dėl to šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis ir reikia perduoti atliekų tvarkytojams.

    Automobilių alyvos, filtrai ir kitos eksploatacinės atliekos taip pat laikomos taršiomis, nes jų sudėtyje esantys teršalai gali patekti į dirvožemį, vandenį ar orą. Netvarkingai paliktas nevažiuojantis automobilis gali tapti ilgalaikiu taršos šaltiniu, o netinkamai tvarkomos medžiagos, tokios kaip plastikas ar guma, aplinkoje suyra labai lėtai.

    Organizatoriai primena, kad rūšiavimas ir perdavimas perdirbimui padeda mažinti taršą ir tausoti žaliavas. Visagine rengiama akcija skirta supaprastinti šį procesą ir suteikti aiškų būdą saugiai atsikratyti problematiškų atliekų.

  • Paskutinis skambutis „Gerosios vilties“ progimnazijoje: 51 aštuntokui – atsisveikinimas ir padėkos

    Paskutinis skambutis „Gerosios vilties“ progimnazijoje: 51 aštuntokui – atsisveikinimas ir padėkos

    Birželio 3 dieną „Gerosios vilties“ progimnazijoje surengta Paskutinio skambučio šventė, simboliškai pažymėjusi aštuntokų mokslo metų pabaigą ir naujo etapo pradžią. Šiais mokslo metais progimnaziją baigė 51 aštuntokas.

    Šventėje skambėjo sveikinimai ir padėkos žodžiai mokiniams, mokytojams bei tėvams, akcentuota bendruomenės vaidmens svarba ugdymo kelyje. Paskutinis skambutis progimnazijose dažnai tampa riba tarp kasdienės mokyklos rutinos ir artėjančių sprendimų dėl tolesnio mokymosi.

    Progimnazijos direktorė Jolanta Bartkūnienė sveikindama pabrėžė mokinių pastangas ir mokytojų indėlį, taip pat dėkojo tėvams už nuolatinį palaikymą. „Šiandien užverčiate svarbų savo mokyklinio gyvenimo puslapį, o kartu pasiimate tai, ką sukūrėte per aštuonerius metus: žinias, patirtis ir draugystes“, – sakė Jolanta Bartkūnienė.

    Sveikinimo žodį tarė ir savivaldybės vicemeras Vitalius Besakirskas, perduodamas ir mero Erlando Galaguz linkėjimus. „Svarbiausia neprarasti smalsumo ir drąsos rinktis, nes būtent nuo jūsų sprendimų prasideda kelias į ateities tikslus“, – sakė Vitalius Besakirskas.

    Šventinę nuotaiką kūrė mokinių tėvų sveikinimai, palinkėjimai mokyklai ir visai bendruomenei. Tėvų įsitraukimas tokiose ceremonijose dažnai tampa ne tik padėka mokytojams, bet ir aiškiu signalu vaikams, kad jų pastangos pastebėtos.

    Patys aštuntokai dėkojo mokyklos administracijai, mokytojams ir tėvams už suteiktas žinias, palaikymą bei rūpestį. Paskutinio skambučio proga bendruomenei linkėta sėkmės, ryžto ir drąsos siekiant tikslų.

    Informaciją ir nuotraukas pateikė Visagino savivaldybės administracija.

  • Vilnius žengia dar vieną istorinės atminties žingsnį: Taikos progimnazijai siūlomas Leonido Donskio vardas

    Vilnius žengia dar vieną istorinės atminties žingsnį: Taikos progimnazijai siūlomas Leonido Donskio vardas

    Vilniaus Taikos progimnazijos bendruomenė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su iniciatyva mokyklą pervadinti Leonido Donskio progimnazija. Taip siekiama įamžinti 2016 metais mirusio filosofo, visuomenininko ir žmogaus teisių gynėjo Leonido Donskio atminimą.

    Pasak savivaldybės, pavadinimo keitimas būtų siejamas ne tik su simboliniu įamžinimu, bet ir su mokyklos krypties stiprinimu. Mokyklos bendruomenė akcentuoja humanistinio ugdymo idėjas, pilietiškumą ir kritinį mąstymą kaip prioritetus, kuriuos esą aiškiai įkūnijo L. Donskio vieša laikysena ir tekstai.

    „Nėra kitos tokios pastarojo laiko asmenybės Lietuvoje, kurios minties gylis veiktų kaip vaistas. Jo tekstai dabar labai reikalingi apsidairius aplinkui“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Taikos progimnazija veikia Justiniškėse ir buvo įsteigta 2001 metais reorganizavus Mykolo Biržiškos gimnaziją. Mokykloje mokosi 1–8 klasių mokiniai, o iki šiol jos tapatybė buvo siejama su nuostata gyventi taikoje su savimi, kitu žmogumi ir pasauliu.

    Mokyklos vadovybė nurodo, kad baigiantis strateginiam laikotarpiui bendruomenė jaučia „išaugusi“ esamą pavadinimą ir ieško aiškesnės vertybinės ašies. Kartu pabrėžiama ir istorinės atminties aspektas: sovietmečiu „taikos“ sąvoka buvo plačiai naudota propagandoje, todėl pavadinimo keitimas kai kam simboliškai siejasi ir su desovietizacijos logika.

    „Norime kurti humanitarinę kryptį turinčią mokyklą su gilesniu turiniu ir aiškia vertybine ašimi. Siekiame, kad mūsų mokykloje augtų tolerantiškas, komunikuojantis, kritiškai mąstantis ir dialogą gebantis kurti žmogus“, – teigė progimnazijos direktorė Vaida Abramonienė.

    L. Donskis buvo vienas plačiausiai tarptautinėje erdvėje žinomų Lietuvos filosofų ir akademikų, aktyviai pasisakęs demokratijos, pilietinių laisvių ir tolerancijos temomis. Jis taip pat ėjo europarlamentaro pareigas, o jo viešosios eseistikos ir politinės minties darbai dažnai cituojami diskusijose apie nacionalizmą, žmogaus teises ir demokratinių institucijų atsparumą.

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija iniciatyvai jau pritarė. Galutinis sprendimas dėl progimnazijos pavadinimo būtų priimamas Vilniaus miesto taryboje, numatant balsavimą vasaros pabaigoje.

  • Vilniaus kino fondas: 2026 metais 150 tūkst. eurų skirta 8 tarptautinės koprodukcijos projektams

    Vilniaus kino fondas: 2026 metais 150 tūkst. eurų skirta 8 tarptautinės koprodukcijos projektams

    Vilniaus miesto įsteigtas Vilniaus kino fondas paskelbė antrųjų veiklos metų rezultatus ir patvirtino 2026 metų finansavimą. Šiemet konkursui pateiktos 14 paraiškų, iš kurių 11 projektų perduota ekspertiniam vertinimui, o finansavimas skirtas 8 kino projektams.

    Fondas pabrėžia, kad per metus ryškiai išaugo kūrėjų aktyvumas: 2025 metais gautos 7 paraiškos, o finansavimą tuomet gavo 4 projektai. Kartu padidintas ir fondo biudžetas – nuo 100 000 eurų iki 150 000 eurų, todėl šiemet galima paremti daugiau iniciatyvų.

    Augantis susidomėjimas koprodukcijomis

    Vilniaus savivaldybė akcentuoja, kad fondo logika orientuota į bendrą gamybą, kai prie projekto prisideda Lietuvos ir užsienio partneriai. Tokios koprodukcijos dažniausiai padeda pritraukti papildomą finansavimą iš kitų fondų, lengviau pasiekti tarptautinę auditoriją ir festivalių rinką.

    „Matome augantį Lietuvos ir užsienio kino kūrėjų susidomėjimą Vilniumi bei jo teikiamomis galimybėmis tarptautinėms koprodukcijoms. Vilniaus kino fondas tampa svarbiu instrumentu, padedančiu stiprinti miesto matomumą tarptautinėje kino industrijoje“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Kokie projektai gavo finansavimą

    Didžiausio įvertinimo, pagal pateiktą informaciją, sulaukė VšĮ „Uljana Kim ir ko“ projektas – Lietuvos ir Kroatijos kūrybinė dokumentika „Retrospektyva“, kuriam skirta 100 proc. prašyto finansavimo. Tarp finansuotų projektų vyrauja dokumentika, tačiau sąraše yra ir vaidybinis kinas, ir žanriniai sprendimai, įskaitant miuziklą.

    Finansavimas skirtas ir VšĮ „Moonmakers“ Lietuvos ir Latvijos bendros gamybos filmui „Dvigubas autoportretas“, VšĮ „360 laipsnių filmai“ Lietuvos ir Estijos projektui „Pagauti auksą tamsoje“ bei MB „Zero Copy Reel“ socialinės dokumentikos projektui „Žiūrėk, ką sakau!“, kuriamas kartu su Italijos ir Ukrainos partneriais.

    Paramą gavo ir MB „Viktorijos filmai“ kriminalinis draminis miuziklas „Betono muzika“, VšĮ „Dansu films“ vaidybinė drama vaikams „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“, taip pat MB „Zero Copy Reel“ dokumentika „Tautos DNR“ ir VšĮ „Čiobreliai“ Lietuvos ir Ispanijos vaidybinė drama „Pinkala“.

    Ką miestui duoda kino fondas

    Vilniaus kino fondas yra pirmasis Lietuvoje miesto lygmens kino fondas, kryptingai remiantis bendros gamybos projektus. Tokie fondai Europoje dažnai vertinami kaip priemonė ne tik kultūrai, bet ir miesto ekonomikai: filmavimai generuoja užsakymus paslaugų sektoriui, kuria darbo vietas kūrybinėse industrijose, didina miesto žinomumą.

    Vilniaus kino biuro vadovė Jūratė Pazikaitė pažymi, kad paraiškų augimas signalizuoja didėjantį miesto matomumą tarptautinių koprodukcijų žemėlapyje. „Džiaugiamės matydami, kad Lietuvos kino kūrėjai aktyviai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, o Vilnius tampa pasirinkimu kino projektų vystymui ir filmavimams“, – sakė J. Pazikaitė.

    Organizacijos, kurioms skirtas finansavimas, nuo 2026 metų birželio 3 dienos kviečiamos pasirašyti finansavimo sutartis. Tikimasi, kad dalis projektų gamybos darbų bus planuojami Vilniuje, taip stiprinant miesto, kaip filmavimams atviros ir tarptautiniams projektams patrauklios lokacijos, reputaciją.

  • Birželio 4 dieną Nemenčinės apylinkėse vyks kariūnų topografijos pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Birželio 4 dieną Nemenčinės apylinkėse vyks kariūnų topografijos pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Birželio 4 dieną nuo 8.00 iki 14.00 valandos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Nemenčinės apylinkėse, vyks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų topografijos pratybos.

    Pratybų metu kariūnai judės vietovėje su ekipuote, tačiau be ginklų. Organizatoriai pabrėžia, kad tai planuota mokymo veikla, skirta orientavimosi ir darbo su topografine medžiaga įgūdžiams.

    Tokio pobūdžio pratybos paprastai apima maršrutų planavimą, orientavimąsi pagal žemėlapį ir kompasą, vietovės objektų atpažinimą bei užduočių atlikimą realioje aplinkoje. Tai yra baziniai kariniai įgūdžiai, reikalingi tiek mokymuose, tiek vėlesnėse tarnybos užduotyse.

    Gyventojams ir poilsiautojams Nemenčinės apylinkėse patariama išlikti ramiems, jei miško ar priemiesčio teritorijose bus matyti uniformuoti asmenys su kuprinėmis ar kita lauko ekipuote. Pratybos numatytos dienos metu, todėl intensyvesnis judėjimas vietovėje gali būti labiau pastebimas.

    Informaciją apie pratybas pateikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

  • Vilniaus rajono gimnazistai „VU Akademijoje“ pristatė idėjas, kurios gali pakeisti kasdienybę

    Vilniaus rajono gimnazistai „VU Akademijoje“ pristatė idėjas, kurios gali pakeisti kasdienybę

    Gegužės 30 dieną Vilniaus universitete surengtas „VU Akademijos“ pavasario semestro baigiamasis renginys, subūręs Vilniaus rajono savivaldybės gimnazijų moksleivius. Po kelis mėnesius trukusių veiklų jie pristatė projektus, skirtus realiems rajono iššūkiams, o dalyviams įteikti programos baigimo diplomai.

    Šį semestrą komandomis dirbo mokiniai iš Bezdonių Julijaus Slovackio, Egliškių šv. Jono Bosko, Juodšilių šv. U. Leduchovskos, Marijampolio Meilės Lukšienės, Mickūnų, Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko, Rudaminos „Ryto“ ir Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijų. Moksleiviai rėmėsi kūrybinio mąstymo metodika, o idėjas grynino bendraudami su dėstytojais, mentoriais ir universiteto alumnais.

    Programoje jaunimą konsultavo Filosofijos, Matematikos ir informatikos, Komunikacijos, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetų, VU Verslo mokyklos bei Metodinio STEAM centro atstovai. Toks modelis leidžia moksleiviams ne tik susipažinti su studijų aplinka, bet ir praktiškai išbandyti, kaip idėja paverčiama aiškiu planu su auditorija, argumentais ir įgyvendinimo žingsniais.

    „Šešios mūsų jaunimo komandos, ieškodamos sprendimų, kaip pagerinti gyvenimą savo krašte, pademonstravo ne tik kūrybiškumą, bet ir atsakomybę: pristatė konkrečias, brandžias vizijas, orientuotas į realius mūsų rajono poreikius“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, moksleivių projektai rodo augantį pilietiškumą ir norą prisidėti prie tvarių pokyčių, o savivaldybei tai yra proga išgirsti jaunimo balsą dar prieš priimant sprendimus, susijusius su infrastruktūra ar viešosiomis paslaugomis. Baigiamajame renginyje taip pat įvertintos geriausiai pasirodžiusios komandos, kurioms skirti VU ir savivaldybės administracijos įsteigti prizai.

    Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė akcentavo, kad dalyvavimas programoje padeda ugdyti kritinį mąstymą, lyderystę ir komandinio darbo įgūdžius. „Ši unikali akademinė patirtis leido mūsų vyresniųjų klasių gimnazistams ne tik iš arti pažinti aukštojo mokslo aplinką, bet ir ugdyti itin svarbius įgūdžius“, – sakė ji.

    Renginio metu komandos pristatė identifikuotas problemas, atliktų apklausų ir stebėsenos rezultatus, tikslinių auditorijų aprašus bei idėjų įgyvendinimo planus. Tarp siūlymų skambėjo išmaniojo gatvių apšvietimo sprendimai, šaligatvių ir dviračių takų plėtra, susisiekimo tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono gyvenviečių gerinimas, taip pat iniciatyvos, skirtos mažinti mokytojų ir pasirenkamųjų dalykų trūkumą.

    „VU Akademija“ yra nuo 2024 metais įgyvendinama Vilniaus universiteto ir Vilniaus rajono savivaldybės partnerystė, orientuota į daugiau prasmingų popamokinių galimybių ir didesnį jaunimo įsitraukimą į vietos problemų sprendimą. Per dvejus metus programoje dalyvavo mokiniai iš 18 rajono gimnazijų, o diplomai jau įteikti 165 gimnazinių klasių moksleiviams.

    Savivaldybė programos veikloms įgyvendinti iš viso skyrė 45 600 eurų. Organizatorių teigimu, iniciatyva siekia ne tik priartinti universitetą prie regiono bendruomenių, bet ir padėti moksleiviams anksčiau atrasti savo interesų kryptis, išmokti pagrįsti sprendimus duomenimis bei konstruktyviai bendradarbiauti su ekspertais.

  • Rudaminoje vaikai kurs gintarines apyrankes tėčiui: kūrybinės dirbtuvės prieš Tėvo dieną

    Rudaminoje vaikai kurs gintarines apyrankes tėčiui: kūrybinės dirbtuvės prieš Tėvo dieną

    Tėvo diena Lietuvoje 2026 metais bus minima birželio 7 dieną, kaip ir įprasta, pirmąjį birželio sekmadienį. Artėjant šiai progai, šeimos vis dažniau renkasi ne pirktas dovanas, o veiklas, kurios leidžia vaikams padėką tėčiui išreikšti savo rankomis.

    Rudaminoje organizuojamos kūrybinės dirbtuvės vaikams Pasidaryk gintarinę apyrankę tėčiui. Tokia idėja patraukli tuo, kad dovana tampa asmeniška ir prasminga, o pats procesas vaikams virsta patirtimi, kurią lengva prisiminti ilgai.

    Gintaras ir jo prasmė

    Dirbtuvių metu dalyviai supažindinami su gintaro istorija ir simbolika. Gintaras Lietuvoje siejamas su Baltijos regionu, amatais ir tradicijomis, todėl kūryba su šia medžiaga natūraliai įgauna ir edukacinį, ir kultūrinį atspalvį.

    Po trumpos teorinės dalies vaikai pereina prie praktikos ir kuria apyrankes, derindami spalvas, formas bei detales pagal savo sumanymą. Tokios dirbtuvės lavina smulkiąją motoriką, kantrybę ir kūrybiškumą, o kartu padeda vaikams išmokti planuoti darbą nuo idėjos iki rezultato.

    Ne tik dovana, bet ir šeimos tradicija

    Rankų darbo dovanos dažnai tampa proga šeimoje kurti mažas tradicijas, kurios stiprina ryšį ir pabrėžia dėmesį žmogui, o ne daiktui. Tėvo dienos kontekste tai ypač svarbu, nes vaikai pamato, kad rūpestis ir pagarba gali būti išreiškiami paprastai, bet nuoširdžiai.

    Dirbtuves organizuoja Rudaminos kultūros centras. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas yra suteikti vaikams galimybę sukurti unikalią dovaną ir kartu prasmingai praleisti laiką bendruomenėje.

  • Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajone: kur kreiptis ir kokias pajamas reikia atitikti?

    Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajono savivaldybėje teikiama pagal 2021–2027 metų programą, skirtą padėti gyventojams įsigyti būtiniausių maisto ir kasdienių prekių. Parama gali būti suteikiama socialine ar jai lygiaverte kortele ir arba donacijomis, priklausomai nuo nustatytos tvarkos.

    Dėl paramos gyventojai gali kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašymą taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, pasirenkant materialinio nepritekliaus mažinimo programos prašymą socialinei kortelei gauti.

    Kas turi teisę gauti paramą?

    Parama paprastai skiriama, kai asmens ar šeimos vidutinės mėnesio pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį. Šiuo metu tai sudaro 349 eurus 50 centų, todėl vertinant teisę į paramą svarbiausia yra oficialiai apskaičiuotos vidutinės pajamos.

    Savivaldybės nustatytais išimties atvejais parama gali būti skiriama ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, jei situacija laikoma socialiai jautria. Tokiais atvejais pajamų riba gali siekti 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 582 eurus 50 centų per mėnesį.

    Išimtys dažniausiai taikomos daugiavaikėms šeimoms, vienam iš tėvų, auginančiam vaiką ar vaikus, neįgaliems asmenims, senjorams, trečiųjų šalių piliečiams, prieglobsčio prašytojams. Taip pat vertinamos aplinkybės, kai parama reikalinga dėl nelaimės ar ligos.

    Kada pajamos nevertinamos?

    Yra situacijų, kai pajamos paramai gauti nevertinamos, pavyzdžiui, gaisro ar stichinės nelaimės atveju. Pajamų vertinimas taip pat gali būti netaikomas, kai vaikui ar vaikams miršta maitintojas ar maitintojai.

    Tokiais atvejais sprendimai paprastai priimami įvertinus faktines aplinkybes ir pateiktą informaciją, todėl gyventojams rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į seniūniją dėl individualaus situacijos įvertinimo.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Norint gauti socialinę kortelę ir arba donacijas, dažniausiai reikia užpildyti prašymą ir pateikti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens paskutinių trijų mėnesių pajamas. Jei kreipimosi mėnesį pasikeitė pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis, gali būti vertinamos ir kreipimosi mėnesio aplinkybės.

    Dokumentų apie pajamas pateikti nereikia, jeigu reikalinga informacija gaunama iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis duomenų gali būti patikrinta automatiškai, tačiau pareiškėjui vis tiek svarbu pateikti teisingą informaciją apie savo situaciją.

    Taip pat būtina sąlyga, kad asmuo būtų deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajone arba čia faktiškai gyventų ir tuo pačiu metu negautų materialinio nepritekliaus mažinimo paramos kitoje savivaldybėje. Dėl socialinės kortelės išdavimo ir donacijų teikimo tvarkos tiksliausią informaciją suteikia konkreti seniūnija.

    Prašymus paramai gauti reikia teikti iš naujo kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei parama reikalinga 2026 metams, prašymus galima teikti nuo einamųjų metų gruodžio 1 dienos.

  • Kaunas yra Kaunas: naujas maršrutas pristato beveik 50 vietų, kur miestas atsiskleidžia vietinių akimis

    Kaunas yra Kaunas: naujas maršrutas pristato beveik 50 vietų, kur miestas atsiskleidžia vietinių akimis

    Kaunas 618-ojo gimtadienio proga pristatė naują turistinį maršrutą Kaunas yra Kaunas, kviečiantį miestą pažinti ne per įprastus atvirukinius taškus, o per kasdienes vietinių patirtis. Idėja paprasta: mažiau stereotipų ir daugiau tikro ritmo, kuris atsiskleidžia skirtinguose rajonuose, skoniuose ir įpročiuose.

    Maršrutą iliustravo menininkė Eglė Zubkovienė, o jo sudarytojai siūlo žemėlapį naudoti kaip orientyrą, o ne griežtą planą. Jame pažymėta beveik 50 objektų ir patirčių, todėl kiekvienas gali susidėlioti savo dieną pagal nuotaiką: nuo ryto kavos iki vakaro pasivaikščiojimo ar renginio.

    Kas įtraukta į maršrutą?

    Didelė maršruto dalis skirta Kauno sporto kultūrai, kuri daugeliui yra neatsiejama nuo miesto tapatybės. Čia minimos vietos, susijusios su krepšiniu ir didžiaisiais renginiais, taip pat erdvės, kurios savaitgaliais pritraukia šeimas ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjus.

    Ne mažiau dėmesio skiriama skoniams: nuo ilgamečių, vietinių pamėgtų klasikų iki šiuolaikinių restoranų ir kavinių. Maršrutas leidžia palyginti skirtingus Kauno veidus viename pasivaikščiojime, kai tarp kelių stotelių telpa ir nostalgija, ir naujos gastronominės kryptys.

    Miesto kultūra ir netikėti atradimai

    Žemėlapyje atsirado ir vietos, kurios dažnai aplenkiamos skubant, tačiau geriausiai parodo gyvą miesto kultūrą: gatvės menas, kiemų istorijos, mažesnės erdvės bei rajonų charakteris. Tokie taškai maršrutui suteikia intrigos, nes dalį jų lengva praeiti nepastebėjus, jei nežinai, kur dairytis.

    Žaliosios erdvės sudaro atskirą, labai svarbią maršruto dalį: upių pakrantės, parkai ir apžvalgos vietos, kuriose miestas atsiveria kitu kampu. Tai ypač aktualu vasaros sezonu, kai Kaunas tampa patogus tyrinėti pėsčiomis ar dviračiu, o trumpi atstumai tarp sustojimų leidžia derinti miesto šurmulį su poilsiu gamtoje.

    Kur rasti žemėlapį?

    Spausdintą maršruto versiją galima pasiimti Kaunas IN turizmo informacijos centruose Laisvės alėjoje ir Rotušės aikštėje. Taip pat parengta skaitmeninė versija, kad maršrutą būtų patogu naudoti telefone planuojant trumpą išvyką ar visos dienos pasivaikščiojimą.

    Maršrutas Kaunas yra Kaunas orientuotas į tuos, kurie nori iš miesto išsinešti ne tik nuotrauką, bet ir supratimą, kuo Kaunas gyvena šiandien. Tai kvietimas bent trumpam tapti vietiniu: pamatyti, kur renkasi žmonės, ką jie ragauja ir kokias erdves renkasi laisvalaikiui.

  • Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje atnaujins pėsčiųjų ir dviračių taką: kas keisis iki 2026 metų?

    Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje atnaujins pėsčiųjų ir dviračių taką: kas keisis iki 2026 metų?

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kuriuo Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje bus atnaujinta pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Siekiama užtikrinti saugesnį ir patogesnį judėjimą pėstiesiems bei dviratininkams kasdienėse maršrutų atkarpose.

    Pasak savivaldybės, Eibučių gatvės šaligatviai ir pėsčiųjų–dviračių takas dėl ilgo eksploatavimo yra nusidėvėję techniškai ir funkciškai. Dangoje matomi įtrūkimai, nelygumai, vietomis prastėja vandens nuvedimas, atsiranda deformacijų, kurios didina traumų ir incidentų riziką.

    Kur ši jungtis svarbiausia?

    Eibučių gatvės takas įvardijamas kaip reikšminga miesto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, jungianti gyvenamuosius kvartalus su pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Savivaldybės vertinimu, šiame rajone sutelkta daugiau nei 50 proc. miesto darbo vietų ir dalis kasdienių paslaugų, todėl patogios jungtys turi tiesioginę įtaką gyventojų mobilumui.

    Nusidėvėjusi infrastruktūra, anot projekto aprašymo, šiuo metu neužtikrina nepertraukiamo ir komfortiško susisiekimo tarp pagrindinių traukos taškų. Dėl to bendrame tinkle formuojasi trūkstamos jungtys, ribojančios tvaraus judumo pasirinkimą mieste.

    Kokie darbai numatyti?

    Projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką bei apšvietimo infrastruktūrą. Apšvietimas apims elektros energijos tiekimo tinklą, atramas su komplektuojančiais elementais ir šviestuvus, kad tamsiuoju paros metu judėjimas būtų saugesnis ir aiškiau matomas.

    Projektas orientuotas ir į universalaus judumo principus, nes prastesnė tako būklė labiausiai paveikia socialiai jautrias grupes: vaikus, senjorus, žmones su negalia ir dviratininkus. Geresnė danga ir apšvietimas turėtų sumažinti griūčių bei traumų tikimybę ir paskatinti rinktis ėjimą ar važiavimą dviračiu vietoje trumpų kelionių automobiliu.

    Kaina, finansavimas ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 373 906,08 eurų. Iš jų EGADP subsidijos lėšos sudaro 262 661,30 eurų, valstybės biudžeto lėšos – 55 158,86 eurų, savivaldybės biudžeto lėšos – 46 351,99 eurų, nacionalinės viešosios lėšos – 9 733,93 eurų.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšomis.