Category: Regionai

  • Vilniaus rajono dailės mokytojai atskleidė Trakų Vokės įkvėpimą: paroda, kuri stebina

    Vilniaus rajono dailės mokytojai atskleidė Trakų Vokės įkvėpimą: paroda, kuri stebina

    2026 metų spalio 5 dieną Vilniaus rajono Rudaminos meno mokykloje atidaryta VI-ojo Vilniaus rajono dailės mokytojų plenero „Laimingi, nes kūrybingi“ darbų paroda. Renginyje pristatyti tapybos kūriniai, gimę vasaros pradžioje Trakų Vokės dvaro sodybos aplinkoje.

    Pleneras surengtas 2026 metų birželio 22 dieną Rudaminos meno mokyklos dailės metodinės grupės iniciatyva. Organizatorės pabrėžė, kad tokios kūrybinės stovyklos tampa ne tik galimybe kurti, bet ir profesinio bendradarbiavimo forma, kai mokytojai dalijasi metodais, idėjomis ir patirtimi.

    Šiemet plenere dalyvavo dešimties Vilniaus rajono mokyklų dailės mokytojai, atstovaujantys skirtingoms ugdymo įstaigoms ir programoms. Pasak organizatorių, darbų įvairovę nulėmė skirtingos pedagogų kūrybinės praktikos ir individualūs stiliai.

    Pleneras Trakų Vokėje

    Trakų Vokės dvaro sodyba pasirinkta neatsitiktinai: istorinė architektūra, parkas ir gamtos ritmas suteikia daug motyvų tapybai bei eskizams. Tokios erdvės Lietuvoje vis dažniau pasitelkiamos edukaciniams ir kultūriniams projektams, kurie sujungia paveldą su šiuolaikine kūryba.

    Plenero dalyviai kūrė stebėdami aplinką vietoje, fiksuodami šviesą, augmeniją ir dvaro ansamblio detales. Organizatoriai pažymi, kad darbas natūroje lavina pastabumą ir kompozicinį mąstymą, o šios kompetencijos vėliau persikelia ir į mokinių ugdymą.

    Parodos atidarymo akcentai

    Parodos atidaryme autoriai aptarė kūrybinį procesą, pasidalijo plenero įspūdžiais ir patirtimi. Renginys tapo proga sustiprinti profesinę bendruomenę, kuri, pasak dalyvių, ypač svarbi nuolat kintant ugdymo turiniui ir didėjant vizualinio raštingumo poreikiui.

    Šventinę atmosferą sustiprino Rudaminos meno mokyklos smuiko mokytojų Dianos Šivickienės ir Žilvino Švelnio atlikti kūriniai. Muzikinė programa suteikė renginiui iškilmingumo ir padėjo sukurti artimą, bendruomenišką susitikimo nuotaiką.

    Renginio vedėja, dailės metodinės grupės pirmininkė Ivona Dakinevič įteikė plenero dalyviams padėkos raštus. Taip pat padėkota Rudaminos meno mokyklos direktoriui Jurijui Krupičevičiui už palaikymą ir sudarytas sąlygas eksponuoti darbus mokyklos erdvėse.

    Kada galima aplankyti parodą

    Plenero „Laimingi, nes kūrybingi“ darbai Rudaminos meno mokykloje bus eksponuojami iki 2027 metų kovo mėnesio. Lankytojai kviečiami apžiūrėti skirtingų autorių tapybos sprendimus ir įvertinti, kaip tas pats kraštovaizdis atsiskleidžia per individualią kūrėjų optiką.

    Organizatoriai jau planuoja kitą susitikimą ir kviečia Vilniaus rajono dailės mokytojus jungtis prie VII-ojo plenero, numatyto 2027 metų birželio mėnesį. Pasak iniciatorių, tęstinumas leidžia kasmet fiksuoti kūrybines tendencijas ir auginti mokytojų bendruomenės kultūrinį matomumą.

  • Vilniuje ruošiasi priverstinai išgabenti apleistus automobilius: įspėja apie baudas iki 300 eurų

    Vilniaus miesto savivaldybė perspėja gyventojus pasirūpinti neeksploatuojamomis ir be priežiūros paliktomis transporto priemonėmis bendrojo naudojimo vietose. Pasak savivaldybės, tokie automobiliai užima stovėjimo vietas, kelia netvarką ir gali tapti aplinkosaugine problema.

    Savivaldybė primena, kad už neeksploatuojamų transporto priemonių laikymą bendro naudojimo teritorijose gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį gali būti skiriamas įspėjimas, o pakartotinio nusižengimo atveju numatyta bauda nuo 140 iki 300 eurų, taip pat gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas.

    Jei automobilio savininkas nėra žinomas arba jo nepavyksta nustatyti, savivaldybė pradeda procedūras dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Tokiu atveju transporto priemonė gali būti perimama savivaldybės žinion, nuvežama į saugojimo aikštelę ir laikoma iki atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jos statuso.

    Skelbiama, kad perimti savivaldybės žinion planuojamų automobilių sąraše – įvairių markių transporto priemonės, paliktos skirtingose miesto vietose. Tarp adresų minimi, pavyzdžiui, Saulėtekio alėja, Taikos, Architektų, Lazdynų, Ukmergės, Rinktinės gatvės, taip pat Grigiškėse ir kitose seniūnijose.

    Savininkų prašoma iki 2026 metų lapkričio 2 dienos patraukti transporto priemones iš bendrojo naudojimo vietų. Savivaldybė nurodo, kad neįvykdžius šio reikalavimo automobiliai gali būti nuvežami priverstinai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgai stovintys, techniškai netvarkingi ar apleisti automobiliai dažnai tampa ir saugumo klausimu. Tokios transporto priemonės gali trukdyti valyti gatves, apsunkinti eismą kiemuose, o pažeistos konstrukcijos ar nutekėję skysčiai kelia riziką aplinkai.

    Gyventojams primenama, kad pastebėjus viešoje vietoje ilgą laiką nejudantį, akivaizdžiai apleistą automobilį verta apie tai pranešti savivaldybei. Tokie pranešimai padeda greičiau nustatyti savininkus ir užkirsti kelią situacijoms, kai bendro naudojimo erdvės ilgą laiką virsta automobilių sandėliavimo vietomis.

  • Nemenčinėje atidengta įspūdinga neofreska: „Bendrystės ženklai“ jau tampa nauju miesto simboliu

    Nemenčinėje atidengta įspūdinga neofreska: „Bendrystės ženklai“ jau tampa nauju miesto simboliu

    Nemenčinėje pristatyta nauja viešojo meno iniciatyva – neofreska „Bendrystės ženklai“, sukurta menininko Tado Šimkaus. Kūrinys atsirado įgyvendinant Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Vilniaus rajono savivaldybės projektą, kuriuo siekiama stiprinti ryšį su Europos Sąjunga per vietos tapatybę.

    Neofreska nutapyta ant etnografinės architektūros pastato Švenčionių gatvėje Nemenčinėje. Pasak organizatorių, pasirinkta vieta pabrėžia dialogą tarp istorinio paveldo ir šiuolaikinės vizualinės kultūros, kuri vis dažniau tampa miestų atpažinimo ženklu.

    Kas vaizduojama neofreskoje?

    Kūrinio kompozicijoje atsiranda Nemenčinei svarbūs architektūros ir gamtos akcentai: tiltas, bažnyčia, kultūros centras, senamiesčio mediniai pastatai ir gimnazija. Vaizdą papildo Nemenčinės piliakalnio ir netoliese esančio Gėlos ežero motyvai, leidžiantys miestą skaityti per jo kasdienybę ir aplinką.

    Pasirinkta žaisminga iliustratyvi stilistika, retro detalės ir spalvos kuria dinamišką, augančio miesto nuotaiką. Subtiliai integruota Europos Sąjungos simbolika primena, kad vietos savitumas ir bendros europinės vertybės gali būti matomos viename pasakojime.

    Akcentas – bendruomenei ir tapatybei

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad naujasis kūrinys yra daugiau nei dekoras viešojoje erdvėje. Jo vertinimu, neofreska pasakoja apie krašto istoriją, gamtą ir žmones, o viešosiose erdvėse atsirandantis menas gali tapti bendruomenės telkimo priemone.

    „Tai ne tik meno kūrinys viešojoje erdvėje, bet ir pasakojimas apie mūsų kraštą, jo išskirtinumą bei bendruomenę, kuriančią savo miesto dabartį ir ateitį“, – sakė Robert Duchnevič.

    Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis pažymėjo, kad tokie projektai kuria progą susitikti su vietos bendruomene ir įprasminti europines idėjas per konkrečią vietą. Anot jo, siekiama, kad kūrinys taptų natūralia Nemenčinės miesto dalimi, atpažįstama tiek gyventojams, tiek svečiams.

    „Tikiuosi, kad „Bendrystės ženklai“ taps kūriniu, kurį žmonės atpažins kaip miesto dalį“, – sakė Rytis Martikonis.

    Pats neofreskos autorius Tadas Šimkus sako, kad piešinyje sąmoningai palikta erdvės interpretacijoms, kad kiekvienas galėtų rasti artimus ženklus. Jo teigimu, skirtingos detalės kuria bendrą kompoziciją, kurioje įvairovė tampa autentiškumo stiprybe.

    „Nors ir kiekvienas langelis skirtingas, bet bendroje kompozicijoje įvairovė tampa privalumu ir autentika“, – sakė Tadas Šimkus.

    Neofreskų serija artėjant svarbiam laikotarpiui

    „Bendrystės ženklai“ yra antrasis Europos Sąjungai skirtų neofreskų serijos kūrinys, pristatomas artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Pirmasis serijos darbas „Vienybės fortas“ buvo pristatytas Vilniuje, šalia Neries.

    Organizatorių teigimu, ši gatvės meno iniciatyva orientuota į ilgalaikį poveikį: kūriniai viešojoje erdvėje turi ne tik puošti, bet ir kurti atpažįstamą pasakojimą apie bendrystę, pagarbą vietos šaknims ir gebėjimą susitelkti dėl bendrų tikslų.

    Viešojo meno projektai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami kaip miestų atnaujinimo priemonė, prisidedanti prie vietos identiteto, kultūrinio turizmo ir bendruomeninio pasididžiavimo. Nemenčinėje pristatytas darbas šią kryptį papildo lokaliais simboliais ir aiškia žinute apie žmones kaip svarbiausią miesto stiprybę.

  • Paneriuose keičiasi Sandėlių gatvės numeriai: seniūnija suteiks naujus adresus sklypams

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad Panerių seniūnijoje suprojektuotiems žemės sklypams bus suteikti nauji adresai. Tai daroma vadovaujantis galiojančia adresų formavimo ir numerių suteikimo tvarka bei patvirtintu sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu.

    Sprendimas susijęs su Sandėlių gatvėje vykdytu sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, kurį 2026 metais balandžio 28 dieną patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Po šio patvirtinimo seniūnija įprasta administracine tvarka suformuos adresus naujai suprojektuotiems sklypams.

    Numatoma, kad žemės sklypui Nr. 2 su pastatu bus suteiktas adresas Sandėlių g. 16A, o žemės sklypui Nr. 3 su pastatu – Sandėlių g. 16B. Tuo metu žemės sklypui Nr. 1 su pastatais paliekamas adresas Sandėlių g. 16.

    Adresų suteikimas reikalingas tam, kad duomenys registruose sutaptų su faktine teritorijos struktūra, o turtą būtų paprasčiau identifikuoti. Praktikoje tai aktualu ne tik korespondencijai ar navigacijai, bet ir atliekant registravimo procedūras, sudarant sutartis, tvarkant komunalinių paslaugų bei prisijungimų dokumentus.

    Tokie numeracijos pakeitimai dažniausiai atliekami po sklypų padalijimo, sujungimo ar kitų teritorijų planavimo sprendinių, kai vienas adresas nebeatspindi realios situacijos. Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad aiški adresacija mažina administracines klaidas ir palengvina viešųjų paslaugų teikimą.

  • Sinkevičius ir Benkunskas prie stadiono statybų: sutarta dėl esminių pakeitimų be pabrangimo

    Sinkevičius ir Benkunskas prie stadiono statybų: sutarta dėl esminių pakeitimų be pabrangimo

    Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius kartu su Vilniaus meru Valdu Benkunsku apžiūrėjo du didžiausius sostinės ir valstybės bendrus infrastruktūros projektus: Nacionalinę koncertų salę-Tautos namus ant Tauro kalno ir Nacionalinį stadioną Šeškinėje.

    Politikai teigia sutarę dėl bendros krypties, kaip sparčiau ir sklandžiau tęsti darbus. Akcentuojama, kad sprendimai neturėtų didinti nei valstybės, nei savivaldybės finansinių įsipareigojimų.

    „Šie objektai kyla sostinėje, bet yra reikšmingi visai šaliai, todėl turime užtikrinti, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir užbaigimas nevėluotų“, – sakė Mindaugas Sinkevičius.

    „Žmonės laukė dešimtmečius, todėl svarbiausia yra ne pažadai, o realūs darbai statybvietėse“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Nacionalinis stadionas artėja prie stogo

    Skelbiama, kad Nacionalinio stadiono statybų grafiko šiuo metu laikomasi. Rangovė UAB „Naresta“ kartu su partneriais anksčiau nei planuota baigė surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimą.

    Per 9 mėnesius sumontuota daugiau nei 5 000 gelžbetoninių elementų, iš jų 1 766 skirti tribūnoms. Artimiausias etapas yra stogo dengimo darbai, kurie turėtų prasidėti dar šį mėnesį.

    Lygiagrečiai vyksta vidaus patalpų įrengimas, inžinerinių tinklų montavimas ir aplinkinės infrastruktūros paruošimas. Iki metų pabaigos planuojama užbaigti treniruočių aikščių pagrindus, o esant palankioms oro sąlygoms įrengti dalį kelių ir pėsčiųjų takų dangų pagrindų.

    Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutartį įgyvendina UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, o projekto architektūrinius sprendinius rengė „Cloud architektai“. Nurodoma, kad pirmosios futbolo rungtynės stadione galėtų įvykti 2027 metų rudenį, o visas kompleksas būtų baigtas 2028 metų pradžioje.

    Stadiono sutarties korekcijos

    Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė pastaruoju metu derino klausimus, susijusius su koncesijos sutartimi. Teigiama, kad planuojama patikslinti technines charakteristikas taip, kad objektų nauda visuomenei didėtų, tačiau papildomų biudžeto lėšų tam neprireiktų.

    Tokie pakeitimai paprastai reiškia tikslesnius sprendinius dėl funkcionalumo, inžinerinių sistemų ar pritaikymo įvairiems renginiams. Vis dėlto galutiniams sprendimams dar reikės oficialių pritarimų tiek savivaldybės, tiek Vyriausybės lygmeniu.

    Tautos namai: šiemet laukiamas vainikas

    Nacionalinės koncertų salės-Tautos namų statybos ant Tauro kalno pradėtos 2024 metų lapkričio mėnesį. Šiuo metu vienas svarbiausių etapų yra maždaug 24 000 kvadratinių metrų pastato konstrukcijų montavimas.

    Skelbiama, kad trys iš keturių salių korpusų jau pasiekė projektinį aukštį. Mažosios salės konstruktyvas baigtas, sumontuotos stogo metalinės konstrukcijos ir uždengtas fasadas.

    Didžiosios ir repeticijų salėse konstruktyvo darbai pasiekė apie 90 proc., o Tautos namų salėje apie 50 proc. Monolitinių konstrukcijų etapą numatoma užbaigti gruodį ir tai pažymėti simboliniu pabaigtuvių vainiko iškėlimu.

    Fasadų montavimo darbai pradėti birželio mėnesį, o visą fasadą planuojama užbaigti 2027 metų pavasarį. Tuo pat metu projektuojami scenos inžineriniai sprendimai, kurie apima garso sistemas, apšvietimą ir kitą įrangą, reikalingą aukščiausio lygio koncertinei veiklai.

    Projektą valdo Vilniaus vystymo kompanija, generalinė rangovė yra UAB „Gilesta“, dirbanti su UAB „Kaminta“. Projektavo „Arquivio Architects“ ir UAB „Cloud architektai“, o akustikos sprendinius kuruoja „Nagata Acoustics“. Numatoma, kad statybos bus baigtos 2028 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Vyriausybė ir savivaldybė taip pat derina, kaip projektą įtraukti į trimetį valstybės biudžeto planą. Pabrėžiama, kad siekiama išlaikyti stabilų finansavimą ir išvengti vėlavimų, kurie dažniausiai atsiranda dėl viešųjų finansų planavimo ir pirkimų procedūrų.

  • Ūkininkai Seime privers ministrą aiškintis: skelbia 20 mln. eurų, bet daliai ūkių – nulis

    Seime numatytoje žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencijoje žadama pristatyti beveik 20 mln. eurų paramos paketą ūkininkams, kurį lėmė pabrangę degalai ir trąšos. Taip pat turėtų būti aptartas 320 mln. eurų tiesioginių išmokų mokėjimas ir jo grafikas.

    Į renginį ketina atvykti ir kelių ūkininkų organizacijų atstovai, kurie planuoja ministrui užduoti klausimus tiesiogiai. Jų teigimu, skelbiami milijonai neatsako į svarbiausią problemą – dalis ūkių pagal pasirinktą paramos modelį gali likti be jokios kompensacijos.

    Kam parama nepasiekia?

    Didžiausią nerimą kelia nederlingų žemių, pievų ir ganyklų ūkių padėtis, ypač regionuose, kur gyvulininkystė remiasi natūraliomis pievomis. Organizacijų teigimu, pagal pristatytą schemą už ganyklas kai kurie ūkiai negaus nė euro, nors sąnaudos dėl brangusių degalų išaugo visiems.

    Ūkininkai pabrėžia, kad gyvulių ganymas pievose nereiškia, jog pašarai žiemai atsiranda be kaštų. Šienavimas, presavimas ir pašarų išvežimas reikalauja technikos bei degalų, todėl augančios kuro kainos labiausiai smogia mažesniems ir mažiau našiose žemėse dirbantiems ūkiams.

    „Mums svarbiausias klausimas paprastas: kodėl vieniems numatomos kompensacijos, o kiti paliekami be pagalbos, nors degalai ir trąšos brangsta visiems“, – sako ūkininkų organizacijų atstovai.

    Trąšų ir degalų šokas dar nedingęs

    Pastaraisiais metais trąšų kainas stipriai veikė energetikos svyravimai, ypač gamtinių dujų rinka, nuo kurios priklauso azotinių trąšų gamyba. Degalų kainas ūkiuose didina ne tik pasaulinės naftos kainos, bet ir sezoniškumas, kai darbymetis sutampa su didžiausiu dyzelino poreikiu.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokio tipo kompensacijų schemos turi būti aiškios ir administruojamos taip, kad neatsirastų „baltų dėmių“ atskiroms ūkininkavimo kryptims. Priešingu atveju parama gali iškreipti konkurenciją ir paspartinti smulkesnių ūkių pasitraukimą, ypač gyvulininkystės regionuose.

    ES darbotvarkė ir spaudimas dėl dialogo

    Ūkininkų atstovai kelia ir platesnį klausimą dėl Lietuvos pasirengimo darbui Europos Sąjungos lygmeniu, kai svarstomi būsimos žemės ūkio politikos prioritetai. Pasak jų, Lietuvai svarbu turėti aiškią poziciją dėl paramos paskirstymo, šeimos ūkių gyvybingumo ir regionų išlaikymo.

    Organizacijos tvirtina, kad vien pažadai nebeužtenka, o ministerijai būtinas reguliarius susitikimus užtikrinantis dialogas su sektoriumi. Jos akcentuoja, kad sprendimai turi būti paremti realiomis sąnaudomis ir skirtingų ūkininkavimo modelių specifika, o ne vien lengviausiai administruojamais kriterijais.

    Į spaudos konferenciją ketina atvykti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos bei Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos atstovai. Jie tikisi išgirsti, ar parama bus koreguojama taip, kad pasiektų ir tuos ūkius, kuriems ūkininkauti sudėtingiausia.

  • 87 proc. jaunųjų ūkininkų liko sektoriuje, bet LJŪJS įspėja: be paramos dalis neišsilaikys

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys rodo, kad beveik 87 proc. jaunųjų ūkininkų, gavusių paramą įsikūrimui, ir toliau vykdo žemės ūkio veiklą. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga teigia, kad tai svarbus signalas apie priemonių veiksmingumą, bet vien tik tęstinumas dar negarantuoja sėkmės.

    Organizacijos vertinimu, rezultatas susijęs su ilgalaikiu dialogu su Žemės ūkio ministerija ir nuosekliu jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimu. Per daugiau nei 12 metų buvo teikti pasiūlymai dėl įsikūrimo sąlygų, finansavimo prieinamumo ir kartų kaitos skatinimo kaime.

    „Beveik devyni iš dešimties paramą gavusių jaunųjų ūkininkų ir toliau dirba žemės ūkyje. Tai rodo, kad nuosekli politika ir ilgalaikis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra svarbūs“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    LJŪJS pabrėžia, kad NMA skelbiami skaičiai atspindi faktą, jog ūkininkas formaliai išliko sektoriuje, tačiau neatskleidžia, ar ūkis yra pelningas ir pajėgus augti be papildomos paramos. Pasak organizacijos, būtina atskirti veiklos tęsimą nuo ekonominio gyvybingumo, nes deklaruojama žemė ar gyvuliai dar nereiškia stabilios finansinės padėties.

    „Turime aiškiai atskirti ūkininko išlikimą sektoriuje ir ūkio ekonominį gyvybingumą. Tai, kad veikla tęsiama, dar nereiškia, kad ji pelninga ir leidžia planuoti ilgalaikę plėtrą“, – sakė dr. P. Astrauskas.

    NMA analizė taip pat rodo, kad 57 proc. veiklą tęsiančių jaunųjų ūkininkų pasinaudojo papildomomis investicinėmis paramos priemonėmis. LJŪJS tai vertina kaip ženklą, kad vienkartinė įsikūrimo parama dažnai tampa tik pirmu žingsniu, o realus ūkio tvarumas priklauso nuo vėlesnių investicijų ir galimybės modernizuotis.

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad šiandien ūkių atsparumą labiausiai veikia išaugusios sąnaudos, kainų svyravimai ir konkurencingumo spaudimas. Dėl to, pasak LJŪJS, paramos politikos sėkmė turėtų būti vertinama ne tik pagal paramos gavėjų skaičių ar veiklos tęsimą, bet ir pagal tai, ar ūkiai sugeba generuoti stabilias pajamas bei planuoti plėtrą.

    LJŪJS teigimu, kitas žingsnis turėtų būti aiškesni ekonominio gyvybingumo kriterijai ir priemonės, kurios padėtų jauniems ūkininkams ne tik įsitvirtinti, bet ir ilgainiui tapti mažiau priklausomiems nuo paramos. Organizacija pabrėžia, kad tik taip galima užtikrinti realią kartų kaitą ir ilgalaikę žemės ūkio plėtrą.

  • Plikiuose kuriamas naujas centras: vienoje vietoje pagalba vaikams su negalia ir dienos užimtumas

    Plikiuose netrukus prasidės naujo centro kūrimas, kuris turėtų reikšmingai palengvinti kasdienybę šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, ir suteikti daugiau galimybių suaugusiesiems su negalia. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamą projektą, kuriuo bus steigiamas Kompleksinių paslaugų vaikams su negalia ir dienos užimtumo centras.

    Planuojama, kad paslaugos vienoje vietoje sumažins būtinybę vykti į skirtingas įstaigas ar miestus, o pagalbos paieška taps paprastesnė ir greitesnė. Socialinės apsaugos srityje vis labiau akcentuojamas paslaugų prieinamumas arčiau namų, todėl tokie regioniniai centrai laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti atskirtį ir stiprinti šeimų atsparumą.

    Kas keisis Plikiuose?

    Centras įsikurs Plikiuose, Klaipėdos g. 12, o pastate numatytas kapitalinis remontas ir pritaikymas žmonių su negalia poreikiams. Kartu bus įsigyti reikalingi baldai ir įranga, kad paslaugos galėtų startuoti nuo pirmos dienos pilna apimtimi.

    Numatyta, kad centre veiks dvi pagrindinės kryptys: kompleksinės paslaugos vaikams su negalia ir jų šeimoms bei dienos užimtumo paslaugos suaugusiesiems su intelekto ir arba psichikos negalia. Toks modelis atitinka pastarųjų metų kryptį socialinėse paslaugose, kai labiau orientuojamasi į ilgalaikį savarankiškumo stiprinimą ir pagalbą šeimai, o ne vien pavienes konsultacijas.

    Pagalba vaikams ir jų artimiesiems

    Vaikams su negalia ir jų šeimoms centre bus teikiamos kompleksinės socialinės, ugdymo, terapinės ir konsultacinės paslaugos. Tai turėtų tapti vieta, kur vaikai galės nuosekliai lavinti gebėjimus, o artimieji gaus specialistų konsultacijas bei praktinę pagalbą sprendžiant kasdienius iššūkius.

    Planuojama, kad vienu metu paslaugos bus prieinamos iki 10 vaikų su negalia, o per metus jomis galės pasinaudoti ne mažiau kaip 40 vaikų su negalia ir jų šeimų. Toks planuojamas mastas svarbus ir dėl to, kad ankstyva, nuosekli pagalba dažnai lemia geresnius vaiko raidos ir įtraukties rezultatus, o šeimai sumažina perdegimo riziką.

    Dienos užimtumas suaugusiesiems

    Suaugusiesiems su intelekto ir arba psichikos negalia centre bus organizuojamas dienos užimtumas, orientuotas į socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių stiprinimą. Tokios paslaugos paprastai padeda išlaikyti dienos ritmą, stiprina savarankiškumą ir didina dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Numatyta, kad vienu metu dienos užimtumo paslaugas galės gauti 15 suaugusiųjų, o per metus ne mažiau kaip 17 asmenų. Savivaldybės teigimu, tikimasi, kad naujasis centras prisidės prie didesnio žmonių su negalia aktyvumo ir mažesnės socialinės izoliacijos.

    „Šiandien šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, neretai tenka ieškoti pagalbos skirtingose įstaigose, vykti į skirtingus miestus ar ilgai laukti reikalingų paslaugų. Norime, kad tokių rūpesčių būtų kuo mažiau“, – sakė Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus.

    Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 1 196 410,56 euro. Iš jų 814 802,75 euro sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 381 607,81 euro bus skiriama iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto.

    Projekto vykdytoja yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, o įgyvendinimą numatoma užbaigti iki 2029 metų rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra paprastas: kad reikalinga pagalba būtų arčiau namų, o paslaugos būtų lengviau pasiekiamos tiek vaikams, tiek jų šeimoms, tiek suaugusiesiems su negalia.

  • Vilkaviškyje neeilinis gestas Ričardui Makūnui: interaktyvi lentelė prie jo pamėgto suolelio

    Vilkaviškyje neeilinis gestas Ričardui Makūnui: interaktyvi lentelė prie jo pamėgto suolelio

    Vilkaviškyje paminėtos pirmosios muzikui, pedagogui ir kūrėjui Ričardui Makūnui skirtos mirties metinės. Bendruomenė susirinko ne tik prisiminti žmogų, kurio darbas ilgus metus formavo krašto muzikinį gyvenimą, bet ir įprasminti jo palikimą.

    J. Basanavičiaus aikštėje, prie R. Makūno pamėgto suolelio, atidengta interaktyvi atminimo lentelė. Tokie sprendimai vis dažniau pasirenkami siekiant, kad atminimo ženklai būtų ne tik simboliniai, bet ir patogūs pažinti plačiau, ypač jaunajai kartai.

    Į renginį atėjo R. Makūno artimieji, bičiuliai, kolegos, buvę mokiniai ir visi, kurių gyvenimuose jo muzika paliko žymę. Taip pat dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė.

    „Yra žmonių, kurių darbai ir po jų išėjimo nenustoja gyvuoti. Ričardas Makūnas buvo būtent toks žmogus. Jo muzika, atsidavimas savo profesijai ir gebėjimas įkvėpti kitus paliko gilų pėdsaką mūsų krašto kultūriniame gyvenime“, – sakė meras A. Neiberka.

    Po minėjimo Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje buvo aukojamos šv. Mišios, kurių metu skambėjo ir R. Makūno sukurti kūriniai. Organizatoriai pabrėžė, kad gyvas atlikimas yra viena prasmingiausių formų prisiminti kūrėją, kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo muzikos.

    Krašto kultūros žmonės atkreipia dėmesį, kad mokytojų ir koncertmeisterių indėlis dažnai matomas per jų mokinių pasiekimus bei puoselėjamą tradiciją. R. Makūno atvejis tai ypač ryšku, nes jo veikla siejo kūrybą, ugdymą ir bendruomenės telkimą.

    Minėjimas Vilkaviškyje tapo priminimu, jog žmogaus gyvenimas baigiasi, tačiau jo sukurta muzika, perduotos žinios ir išauginta karta išlieka. Interaktyvi lentelė miesto centre kviečia stabtelėti ir prisiliesti prie istorijos, kuri toliau gyvena žmonių atmintyje.

  • Teisingumo ministerija ieško rinkimų komisijų narių: kas gali kandidatuoti ir kiek mokės

    Teisingumo ministerija ieško rinkimų komisijų narių: kas gali kandidatuoti ir kiek mokės

    Teisingumo ministerija paskelbė atranką į savivaldybių rinkimų komisijas ir kviečia teisinį išsilavinimą turinčius žmones kandidatuoti tiek į narius, tiek į komisijų pirmininkus. Šios komisijos yra viena svarbiausių grandžių organizuojant rinkimus ir užtikrinant, kad balsavimo procedūros vyktų pagal Rinkimų kodeksą.

    Norint dalyvauti atrankoje, reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją. Taip pat galima pridėti kitus dokumentus, įrodančius atitiktį teisingumo ministro nustatytiems kriterijams, pavyzdžiui, informaciją apie profesinę patirtį.

    Pagal Rinkimų kodeksą kandidatas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, nebūti susijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe, komisijos sudarymo metu būti ne jaunesnis nei 18 metų ir nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir būtina atitikti kandidatui į Seimo narius taikomus bendruosius kriterijus.

    Kandidatams į savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkus papildomai taikomas patirties reikalavimas: jie turi būti dirbę rinkimų komisijos pirmininku ar nariu. Ministerija pabrėžia, kad praktinės žinios šioje srityje yra svarbios, nes pirmininkui tenka didesnė atsakomybė už komisijos darbų organizavimą ir sprendimų priėmimą.

    Atrankos metu pirmiausia vertinama, ar asmenys atitinka formalius reikalavimus. Vėliau tinkami kandidatai reitinguojami, pirmenybę teikiant tiems, kurie gyvena ar dirba toje savivaldybėje, kurioje siekia tapti komisijos nariu, taip pat atsižvelgiant į teisinio darbo patirtį ir patirtį rinkimų procesuose.

    Už darbą rinkimų komisijoje atlygis mokamas už faktiškai dirbtą laiką ir priklauso nuo pareiginės algos bazinio dydžio. Rinkimų kodekse numatyta, kad už vieną darbo dieną apygardos rinkimų komisijoje komisijos nariui taikomas 0,054, o komisijos pirmininkui 0,067 bazinio dydžio koeficientas, o galutinė suma apskaičiuojama proporcingai dirbtam laikui.

    Dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu, taip pat atvykus tiesiogiai arba siunčiant paštu. Ministerija nurodo, kad elektroniniu būdu teikiamas prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas taip, kad būtų užtikrinta asmens tapatybės patikra ir dokumento autentiškumas.

    Prašymai ir dokumentai priimami iki spalio 27 dienos imtinai. Atranka vykdoma vadovaujantis Rinkimų kodeksu ir kandidatų į rinkimų komisijų narius atrankos tvarka, o dėl papildomos informacijos galima kreiptis ministerijos nurodytais kontaktais.