CP v2

Category: Regionai

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė per 17 000 žmonių.

    Didžiausią aktyvumą tradiciškai rodė moksleiviai: beveik 15 000 mokinių prie iniciatyvos prisijungė per maždaug 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas dažnai priklauso nuo situacijos, o ne nuo vienos taisyklės.

    Šių metų statistika parodė ir silpnąją vietą: vienas, atrodytų, paprastas klausimas daugeliui tapo klupiniu. Dalyvių buvo klausiama, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, ir būtent ši detalė privertė dalį žmonių abejoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokie klausimai tikrina ne atmintinai išmoktą atsakymą, o gebėjimą įvertinti kontekstą. Praktikoje dažniausiai painiava kyla tada, kai reikia atskirti, ar daiktas konkrečiu atveju laikytinas pakuote, ar jau daiktu, kuris tvarkomas kaip atlieka pagal kitą logiką.

    Rezultatai atskleidė ir ryškius skirtumus tarp amžiaus grupių. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinios dar nėra tolygios.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, vyresniems dažniau strigo klausimai, susiję su taisyklėmis ir teisiniais aspektais. Tokia dinamika būdinga ir kasdienėse situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o taisyklės ne visada atrodo vienareikšmės.

    Egzaminas buvo pastebimas ne tik mokyklose: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet minėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie turinio ir edukacijos sklaidos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šių metų patirtis yra pamoka ateičiai: rūšiavimo žinios dažniausiai auga per bandymus ir klaidas, o labiausiai įsimena būtent tie atvejai, kai „paprastas“ klausimas pasirodo turintis daugiau nei vieną niuansą. Tikimasi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasitikintys ir geriau pasirengę įvertinti situacijas, kuriose lemia detalės.

    Norintys pasitikrinti žinias ir po egzamino gali spręsti skirtingų metų klausimus oficialioje egzamino platformoje. Taip siekiama, kad mokymasis nesibaigtų paskelbus rezultatus, o taptų įpročiu kasdienėse rūšiavimo situacijose.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kaip dalyvauti ir kokių prizų laimėtojai gali tikėtis

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kaip dalyvauti ir kokių prizų laimėtojai gali tikėtis

    Gegužės 14 dieną, minint Pilietinio pasipriešinimo dieną, internetu vyks nacionalinis žinių patikrinimo konkursas Pilietiškumo egzaminas. Jį trečius metus iš eilės organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM.

    Konkursas skirtas visiems norintiems pasitikrinti žinias apie pilietinį pasipriešinimą, pasirengimą krizinėms situacijoms ir valstybės gynybą. Organizatorių teigimu, iniciatyvos tikslas yra ne tik testuoti teorines žinias, bet ir paskatinti gyventojus domėtis praktiniais veiksmais, kurie svarbūs krizės ar karo atveju.

    Kaip vyks egzaminas?

    Dalyviai registruosis ir užduotis spręs specialioje interneto svetainėje, o egzaminą bus galima laikyti visą dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Tokia trukmė leidžia prisijungti patogiu metu, todėl dalyvauti gali ir moksleiviai, ir dirbantys gyventojai, ir organizacijos.

    Rezultatai bus vertinami pagal teisingų atsakymų skaičių, o geriausiai pasirodžiusiųjų lauks prizai. Organizatoriai skelbia, kad šiemet numatyti išmanieji laikrodžiai, elektroninės skaityklės ir kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Kur rasti pasirengimo medžiagą?

    Norintiems pasiruošti prieš egzaminą rekomenduojama susipažinti su leidiniu Jei krizė arba karas: kaip elgtis? ir atnaujinti žinias apie asmeninį bei šeimos pasirengimą. Tokia informacija aktuali ne tik egzaminui, bet ir kasdieniam pasirengimui: nuo ryšio planavimo iki būtiniausių atsargų ir veiksmų ekstremalios situacijos metu.

    Taip pat kviečiama gilinti praktinius įgūdžius ir susipažinti su mokomąja medžiaga, skirta pilietinio atsparumo stiprinimui. Pasak organizatorių, nuoseklus pasirengimas ir aiškus veiksmų planas mažina paniką krizės metu, o visuomenės informuotumas tampa svarbia valstybės atsparumo dalimi.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, numatyta 5,6 mln. eurų

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, numatyta 5,6 mln. eurų

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad 2026 metais gegužės 19 dieną skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų, o prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol baigsis numatytos lėšos.

    Ministerija pabrėžia, kad vien prašymo pateikimas dar negarantuoja pažymos, patvirtinančios teisę į paramą. Pažymos išduodamos pagal prašymo registracijos laiką Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į kvietimui numatytą biudžetą.

    Kaip teikti prašymą?

    Siekiant supaprastinti procesą, gyventojai skatinami prašymą teikti per SPIS sistemą. Prisijungus prie sistemos patvirtinama asmens tapatybė, todėl SPIS pateiktas prašymas laikomas pasirašytu ir iš karto patenka savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Prašymą galima pateikti ir kitais būdais: atvykus į savivaldybę, paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį ar per atstovą. Vis dėlto svarbu žinoti, kad prašymų eiliškumui bus vertinama ne pateikimo savivaldybei akimirka, o registracijos SPIS data ir laikas.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu parašu prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją turi asmenys bei šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus. Vertinamos praėjusių kalendorinių metų deklaruotos pajamos ir turtas, kurie negali viršyti nustatytų ribų.

    Vienam asmeniui nustatyta pajamų riba yra 24 698 eurai, o turto riba siekia 30 057 eurus. Dviejų ar trijų asmenų šeimai pajamų riba yra 34 484 eurai, o turto riba 61 046 eurai.

    Keturių ar penkių asmenų šeimai pajamų riba siekia 41 474 eurus, o turto riba 81 317 eurų. Šeimoms nuo šešių asmenų pajamų ir turto ribos didėja pagal nustatytą skalę, pavyzdžiui, dešimties asmenų šeimai pajamų riba yra 69 900 eurų, turto riba 193 390 eurų.

    Parama skirta tiems, kurie perka pirmą būstą Lietuvoje, arba pastaruosius penkerius metus neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti. Taip pat gali būti taikomos išimtys, jei turimas būstas per mažas, vienam asmeniui tenka mažiau nei 14 kvadratinių metrų, arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.

    Atskirai numatyta galimybė asmeniui su negalia ar šeimai, kurioje yra neįgalusis, gauti paramą turimo būsto rekonstrukcijai, jei būstas nepritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Tokiu atveju parama teikiama būtent pritaikymo darbams.

    Kredito sumos ir subsidijos dydžiai

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma asmeniui be šeimos gali siekti 53 000 eurų. Dviejų ar daugiau asmenų šeimai nustatyta didesnė riba – iki 87 000 eurų.

    Turimo būsto rekonstrukcijai, kai būstas pritaikomas ar atnaujinamas, kredito suma gali siekti iki 35 000 eurų, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį. Kreditas gali būti naudojamas būstui pirkti, statyti, pirkti ir statyti, taip pat žemės sklypui įsigyti, jei jis reikalingas planuojamam būstui.

    Subsidija, apmokanti dalį kredito, priklauso nuo šeimos situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką – 20 proc., auginančioms du vaikus – 25 proc.

    Didžiausia, 30 proc. subsidija numatyta šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų. Toks pat dydis taikomas asmenims iki 36 metų, kurie buvo likę be tėvų globos, ir šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaiką ar vaikus.

    Asmenys be šeimos paprastai gali pretenduoti į kreditą be subsidijos, išskyrus atvejus, kai jie turi negalią arba iki 36 metų buvo likę be tėvų globos. Jei vėliau situacija pasikeistų ir atsirastų teisė į subsidiją, ji būtų skaičiuojama nuo kredito likučio, kai kreipiamasi dėl sutarties pakeitimo.

    Gavus savivaldybės pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje. Kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą dėl paskolos suteikimo, o suteikus paskolą sudaroma kreditavimo sutartis.

    Ministerija numato, kad subsidija kredito įstaigai pervedama ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Gyventojams taip pat primenama, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei kvietimui skirtos lėšos būtų panaudotos, o tuomet galimybė teikti prašymus SPIS sistemoje būtų panaikinta.

  • Klaipėda kelia bures į vasarą: laivų paradas, gatvės muzika ir „Meridiano“ burės

    Klaipėda kelia bures į vasarą: laivų paradas, gatvės muzika ir „Meridiano“ burės

    Gegužės 15–16 dienomis Klaipėda kviečia pasitikti vasaros sezoną jūrine švente Keliame bures į vasarą 2026. Dvi dienas mieste vyks koncertai, apdovanojimai, šeimų veiklos ir tradiciniai renginiai, kurie į uostamiestį sutraukia tiek klaipėdiečius, tiek svečius.

    Šventės organizatoriai akcentuoja, kad renginių ašis išlieka jūrinė tapatybė: nuo simbolinių miesto akimirkų iki didelių vakarinių koncertų. Pagrindinės erdvės nusidrieks per senamiestį, Teatro aikštę, Smiltynę ir Kruizinių laivų terminalą.

    Penktadienio akcentai Klaipėdoje

    Pirmąją dieną šurmulį pradės mugė ir gyva muzika Teatro aikštėje, kviečianti ne tik pasiklausyti, bet ir paragauti bei atrasti su jūra susijusias tradicijas. Penktadienio programoje numatyti ir jūrinės kultūros apdovanojimai Albatrosas, kuriais simboliškai padėkojama jūrinės kultūros puoselėtojams.

    Vakare vienu ryškiausių šventės ženklų taps burlaivis „Meridianas“, kuris pasipuoš naujomis burėmis. Teatro aikštėje planuojami koncertai, o scena skirta tiek gerai žinomiems, tiek naujiems Lietuvos atlikėjams.

    Šeštadienį miestas tampa scena

    Šeštadienį Klaipėda gyvens Gatvės muzikos dienos ritmu: skirtingose senamiesčio vietose skambės gyvi pasirodymai nuo akustinių duetų iki grupių koncertų. Šis formatas kasmet keičia įprastą miesto pulsą, nes muzika persikelia į aikštes, skverus ir netikėtas erdves.

    Didžiausia vakaro kulminacija numatoma per tradicinį Laivų paradą, kurį žiūrovai stebi prie vandens, o ypač laukiama iliuminuoto pasirodymo sutemus. Dieną Kruizinių laivų terminale suplanuotos veiklos visai šeimai, įskaitant uosto vilkikų demonstracijas vandenyje.

    Skoniai, apdovanojimai ir vakaro koncertai

    Žvejų gatvėje vyks Žuvies iešmų kovos, kuriose varžysis profesinių mokyklų komandos iš visos Lietuvos. Renginio vedėju numatytas keliautojas ir maisto entuziastas Vytaras Radzevičius, o organizatoriai žada, kad čia bus galima ne tik stebėti, bet ir patirti miesto šventę per skonį.

    Popietę Teatro aikštėje planuojami Aukso paukštės apdovanojimai ir koncertas, o vakare numatytas didysis koncertinis finalas. Organizatoriai ragina programą planuotis iš anksto, nes dalis veiklų vyks skirtingose miesto vietose ir persidengs laike.

    Šventę organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir partneriai, tarp jų kultūros centras Žvejų rūmai bei VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“. Tikimasi, kad renginiai taps aiškiu startu vasaros sezonui ir dar kartą primins, kuo Klaipėda išsiskiria Lietuvos žemėlapyje.

  • „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ skelbia tęsianti sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą. 2026 metais į lietaus nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų.

    Savivaldybės ir įmonės teigimu, tikslas aiškus: sumažinti gatvių užtvindymų riziką per intensyvias liūtis, apsaugoti infrastruktūrą ir gyventojų turtą bei užtikrinti sklandesnį eismą kritulių metu. Pastaraisiais metais ekstremalios liūtys miestuose tampa vis dažnesniu išbandymu, todėl prioritetas teikiamas vietoms, kur vanduo kaupiasi greičiausiai.

    Kas keisis mieste per liūtis?

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad investicijos nukreiptos į ilgalaikį atsparumą, o ne vien reakciją po potvynių. Pasak jo, stiprinami tinklai turi padėti miestui geriau atlaikyti trumpas, bet labai intensyvias liūtis, kurios dažnai sukelia didžiausius sutrikimus.

    „Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą“, – sakė Valdas Benkunskas.

    „Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius akcentuoja, kad problema susijusi su istoriniu infrastruktūros atsilikimu nuo miesto plėtros. Jo teigimu, centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai dengia tik apie 25 proc. Vilniaus, todėl daugelyje rajonų kritulių vanduo tiesiog neturi pakankamai kelių nutekėti.

    „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų“, – sakė Jonas Davidavičius.

    Kur numatyti darbai ir didžiausi projektai?

    Šiemet didžioji investicijų dalis numatyta esamų tinklų remontui ir pralaidumo didinimui intensyvaus eismo gatvėse, kur per liūtis dažniausiai formuojasi vandens sankaupos. Tarp įvardijamų vietų – Savanorių prospektas, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvės.

    Tuo pačiu tęsiama tinklų plėtra Senamiestyje, kur darbai dėl tankios infrastruktūros ir paveldo reikalavimų dažnai yra lėtesni bei sudėtingesni. Minimos Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės, taip pat modernizacijos poreikis Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.

    Vienas didžiausių suplanuotų projektų – Juodojo kelio teritorijoje, kur sprendiniai orientuoti į ekstremalias liūtis. Numatyta įrengti beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą ir nuotekų valymo įrenginius, kad ypač dideli vandens srautai būtų suvaldomi per trumpą laiką.

    Kokie iššūkiai stabdo atnaujinimą?

    „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad darbai Vilniuje dažnai susiduria su praktiniais apribojimais: ribota erdvė po žeme, tankus kitų inžinerinių tinklų išsidėstymas ir statybų metu aptinkami archeologiniai radiniai. Tokiose vietose tenka stabdyti darbus, koreguoti projektus ir derinti sprendinius.

    Nepaisant to, įmonė teigia išlaikanti kryptį ir prioritetą teikianti sisteminiams projektams, kurie duoda didžiausią efektą potvynių rizikos mažinimui. Kaip pavyzdys minimi ankstesni darbai Kalvarijų gatvėje, kur įgyvendintas vienas stambiausių projektų – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų.

    Taip pat nurodoma, kad per 2026 metus Vilniuje nutiesta daugiau nei 5 kilometrai naujų ir atnaujinta per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Pasak „Grindos“, tai svarbus tempas miestui, kuriame lietaus nuotekų infrastruktūra ilgą laiką buvo plėtojama per lėtai, palyginti su urbanizacijos mastu.

    Įmonė primena ir apie Vilniaus tinklų mastą: Geležinio Vilko teritorijos baseine per stiprias liūtis gali susidaryti iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę srautas, o giliausi tinklai kai kur įrengti net 18 metrų gylyje. Tokie skaičiai, pasak specialistų, paaiškina, kodėl miesto atsparumui būtinos ne pavienės priemonės, o nuoseklus kelių metų investicijų planas.

  • Vilnius keičia sklypo Gamyklos g. 16 naudojimo būdą: numatoma pramonės ir sandėliavimo teritorija

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūrą dėl valstybinės žemės sklypo Gamyklos g. 16, Vilniuje (kadastro Nr. 0101/0159:258) naudojimo būdo keitimo. Savivaldybė, būdama šio sklypo patikėtinė, inicijuoja pakeitimą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją.

    Toks sprendimas paprastai reiškia, kad teritorija ateityje galėtų būti pritaikyta gamybos, logistikos ar sandėliavimo veikloms, jeigu būtų įgyvendinti kiti privalomi planavimo ir leidimų etapai. Gyventojams ir suinteresuotoms pusėms svarbu įsivertinti, kaip galimas naudojimo būdo pasikeitimas gali paveikti aplinką, susisiekimą ir kaimynystę.

    Skelbimas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metų gegužės 6 dienos iki 2026 metų gegužės 19 dienos. Per šį laiką suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl planuojamo pakeitimo.

    Pasiūlymus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Kartu nurodoma galimybė teikti pasiūlymus teritorijų planavimo informacinėje sistemoje, kuri naudojama su teritorijų planavimu susijusioms procedūroms ir derinimams.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį ir atsakingo asmens elektroninio pašto adresą. Viešinimo laikotarpiu pateikti argumentuoti pasiūlymai yra įprasta procedūros dalis, padedanti įvertinti suinteresuotų šalių interesus prieš priimant tolesnius sprendimus.

  • Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Užimtumo tarnybos atstovais, kuriame aptartos užimtumo politikos aktualijos ir darbo rinkos situacija rajone. Dėmesys skirtas tam, kaip glaudesnis institucijų darbas galėtų greičiau padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė atsakomybių balanso svarbą ir tai, kad sprendimai turi būti orientuoti į realų žmogaus įsidarbinimą. Pasak savivaldybės, vien tik pasyvi parama problemų neišsprendžia, jei nėra aiškių kelių į darbo vietas ir kompetencijų stiprinimą.

    „Siekiame, kad sistema būtų orientuota į žmogaus įsitraukimą į darbo rinką, o ne vien į pasyvią paramą. Tai jautrus klausimas, tačiau būtina apie jį kalbėti atvirai ir ieškoti sprendimų nacionaliniu lygiu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Susitikime akcentuota, kad viena iš praktinių kliūčių yra duomenų apsikeitimo spragos tarp institucijų. Savivaldybė ir Užimtumo tarnyba sutarė, kad tikslesnė informacija apie vietos poreikius ir gyventojų situaciją leistų greičiau parinkti tinkamas priemones: nuo konsultacijų iki mokymų ar tarpininkavimo su darbdaviais.

    Taip pat aptartas Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo modelis, kai didesnis dėmesys skiriamas vietos situacijai ir padaliniams suteikiama daugiau galimybių dirbti pagal konkrečios teritorijos poreikius. Savivaldybė pabrėžė, kad skirtingose seniūnijose iššūkiai gali skirtis, todėl sprendimai turi būti lankstūs, o pagalba labiau pritaikyta vietos darbo rinkai.

    Susitikimo metu pristatytas Vilniuje veikiantis Karjeros centras, kuriame teikiamos individualios ir grupinės karjeros konsultacijos, organizuojami profesinio orientavimo renginiai. Tokios paslaugos dažnai tampa svarbiu žingsniu žmonėms, keičiantiems kvalifikaciją arba grįžtantiems į darbo rinką po pertraukos.

    Aptartos ir savivaldybės iniciatyvos, susijusios su jaunimo užimtumu. Trečius metus vykdoma vasaros užimtumo programa, o šiais metais joje dalyvauja 18 darbdavių, todėl savivaldybė planuoja stiprinti informacijos sklaidą ir ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau įmonių bei įstaigų.

    Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, gerinti keitimąsi duomenimis ir nuosekliai stebėti darbo rinkos pokyčius. Savivaldybė teigia, kad tikslas išlieka aiškus: daugiau žmonių, realiai įsidarbinusių ir gavusių pagalbą, kuri veikia praktiškai.

  • Marijinės poezijos konkursas Paberžėje: kas pelnė laureatų vardus ir kuo išsiskyrė pasirodymai

    Marijinės poezijos konkursas Paberžėje: kas pelnė laureatų vardus ir kuo išsiskyrė pasirodymai

    2026 metų balandžio 30 dieną Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje surengtas rajoninis marijinės poezijos konkursas Marija širdyje ir žodyje. Renginys vyko gegužės išvakarėse, kai katalikiškoje tradicijoje prasideda Marijos mėnuo, todėl programa natūraliai susitelkė į maldingumą, pagarbą ir kūrybinę refleksiją.

    Į konkursą susirinko mokiniai iš skirtingų ugdymo įstaigų, o jų pasirodymai tapo ne vien deklamavimo varžytuvėmis. Organizatorių teigimu, dalyvių pasirinkti tekstai ir interpretacijos išryškino asmeninį santykį su tema, sceninę kultūrą ir gebėjimą perteikti emociją auditorijai.

    Komisija vertino tartį, raišką, teksto suvokimą ir meninę interpretaciją, o sprendimus, kaip pažymėta renginyje, lėmė itin aukštas bendras lygis. Dalis pasirodymų išsiskyrė brandesniais akcentais ir ritminiu tikslumu, kurie leido kūriniams skambėti įtikinamai net ir didesnėje salėje.

    3–4 klasių laureatai

    Pirmą vietą 3–4 klasių grupėje laimėjo Amelija Lipniewicz iš Avižienių gimnazijos, ją parengė Violeta Chvoinicka. Antrą vietą pelnė Gabriela Tyszkiewicz iš Turgelių Kunigo Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos, ją parengė Beata Narkevičienė.

    Trečia vieta skirta Marek Szabłowski iš Rukainių gimnazijos, parengė Beata Narkevičienė. Pagyrimo raštais apdovanoti Uljana Sidorova iš Šumsko pagrindinės mokyklos ir David Nikolajev iš Mickūnų gimnazijos, juos parengė Romualda Lapševič.

    Taip pat įvertinta Elžbieta Bogdanowicz iš Sudervės Marijano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, parengė Kristina Stankevičienė, ir Adrian Isajev iš Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos, parengė Irma Skwierczynska.

    5–8 klasių laureatai

    5–8 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Amelija Dajnowska iš Sudervės Marijano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, parengė Kristina Stankevičienė. Antrą vietą pasidalijo Deividas Paškevičius iš Paberžės Verdenės gimnazijos, parengė Aurelija Mankevičiūtė-Klimkienė, ir Magdalena Lachowicz iš Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos, parengė Ana Jankovska.

    Trečią vietą pelnė Edvin Szablovski iš Mickūnų gimnazijos, parengė Romualda Lapševič. Pagyrimo raštais apdovanoti Antoni Bogdanowicz iš Sudervės Marijano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, parengė Kristina Stankevičienė, Emilija Bričkovskaja iš Turgelių Kunigo Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos, parengė Beata Narkevičienė, ir Agnija Smeliakova iš Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos, parengė Irma Skwierczynska.

    Ką parodė konkursas?

    Tokie konkursai mokyklose vis dažniau vertinami kaip erdvė ne tik literatūriniam skoniui ugdyti, bet ir viešojo kalbėjimo bei sceninės drąsos įgūdžiams stiprinti. Marijinės poezijos tema papildomai suteikia progą kalbėti apie kultūrinį paveldą ir tradicijas, kurios daugelyje bendruomenių išlieka svarbios.

    Renginio pabaigoje organizatoriai padėkojo mokinius parengusiems mokytojams bei rėmėjams už įsteigtus prizus. Tekstą ir nuotraukas parengė Ana Jankovska, Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija.

  • Nemenčinėje – jubiliejinis bėgimas Konstitucijos dienai: per 300 dalyvių ir svečiai iš Lenkijos

    Nemenčinėje – jubiliejinis bėgimas Konstitucijos dienai: per 300 dalyvių ir svečiai iš Lenkijos

    Gegužės 4 dieną Nemenčinėje, K. Parčevskio gimnazijos stadione, surengtos XX jubiliejinės tarptautinės bėgimo varžybos, skirtos Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienai paminėti. Renginys subūrė daugiau kaip 300 dalyvių ir tapo vienu didžiausių pavasario sporto susitikimų Vilniaus rajone.

    Varžybas organizavo Vilniaus rajono sporto centras kartu su Vilniaus r. Nemenčinės K. Parčevskio gimnazija. Organizatoriai pabrėžė, kad toks formatas leidžia vienoje vietoje sutelkti skirtingo amžiaus bėgikus ir stiprina bendruomeniškumą per sportą.

    Šiemet ypač gausiai startavo vietinių mokyklų mokiniai, daugiausia dalyvių sulaukta iš K. Parčevskio ir Gedimino gimnazijų. Taip pat atvyko bėgikų iš Paberžės, Buivydžių, Bezdonių, Rudaminos ir Juodšilių, o tarptautinį varžybų statusą sustiprino svečiai iš Pultusko Lenkijoje.

    Į Nemenčinę atvykę Pultusko Irenos Ševinskos vardo pagrindinės mokyklos Nr. 4 su sportinėmis klasėmis auklėtiniai prisijungė prie skirtingų distancijų startų. Toks mokyklų bendradarbiavimas, pasak organizatorių, tampa tvaria praktika, kai sporto varžybos kartu atlieka ir pažintinę, ir bendruomeninę misiją.

    Atskiras dėmesys skirtas įtraukties idėjai: Prūdiškių ir Paberžės socialinės globos namų bei Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro atstovai dalyvavo integraciniame 300 metrų bėgime. Visi šio starto dalyviai finiše apdovanoti proginiais medaliais ir atminimo taurėmis už dalyvavimą.

    Prieš integracinį bėgimą dalyviai galėjo išbandyti jėgas baudos metimų ir „cornhole“ rungtyse. Organizatoriai akcentavo, kad tokios veiklos padeda įsitraukti net ir tiems, kuriems tradicinės bėgimo distancijos būtų per didelis iššūkis.

    Pagrindinėse varžybose sportininkai rungėsi 12 amžiaus grupių, o distancijos siekė nuo 300 iki 1 791 metro. Dalyviai startavo 300, 500, 600, 1 000, 1 500 ir 1 791 metrų bėgimuose, todėl tinkamą išbandymą galėjo pasirinkti tiek patys jauniausi, tiek vyresni moksleiviai.

    Jauniausioje, 2017 metais gimusių ir jaunesnių, grupėje 300 metrų distancijoje nugalėtojais tapo Antonina Sokolowska iš Pultusko ir Remigijus Vortiul iš Nemenčinės. 2016–2015 metais gimusių grupėje geriausiai pasirodė Milana Bacevičiūtė ir Artiom Domannikov, abu iš Nemenčinės.

    2014–2013 metais gimusių grupėje pirmąsias vietas iškovojo Paulina Jasiukevič iš Buivydžių ir Airidas Dauda iš Nemenčinės. 2012–2011 metais gimusių grupėje greičiausi buvo Eimantė Jodagalvytė ir Aleksas Orlovas, taip pat atstovavę Nemenčinei.

    Vyresniųjų startuose 2010–2009 metais gimusių grupėje pirmąją vietą užėmė Kondrad Lipinski iš Nemenčinės, o 2008–2007 metais gimusių grupėje greičiausias buvo Dominykas Kropa iš Nemenčinės. Organizatoriai pažymėjo, kad vietos sportininkų rezultatai rodo nuosekliai augantį jaunimo susidomėjimą bėgimu.

    Visi finišavę dalyviai gavo proginius medalius, o 1–3 vietų laimėtojams įteiktos taurės. Apdovanojimus teikę Vilniaus rajono sporto centro atstovai dalyviams linkėjo išlaikyti motyvaciją ir toliau kelti asmeninius tikslus sporte.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokios varžybos turi ir platesnį kontekstą: Konstitucijos dienos paminėjimas per sportą tampa proga susitikti skirtingoms bendruomenėms, o kartu skatina fizinį aktyvumą. Tikimasi, kad jubiliejinis startas taps atspirties tašku dar didesniam dalyvių skaičiui ateinančiais metais.

    Informaciją ir nuotraukas pateikė Adam Sipovič, Vilniaus rajono sporto centro direktoriaus pavaduotojas sportui.

  • Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje surengtame susitikime moksleiviai iš įvairių rajono mokyklų aptarė temas, kurios tiesiogiai paliečia jų kasdienybę ir ateities pasirinkimus. Dėmesio centre buvo jaunimo vasaros užimtumo programa, pilietinis dalyvavimas ir sveikos gyvensenos įpročiai.

    Renginys vyko savivaldybės administracijoje, o į Didžiąją salę susirinkusius jaunuolius pasveikino vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Ji akcentavo, kad jaunų žmonių įsitraukimas padeda priimti labiau subalansuotus sprendimus ir stiprina pasitikėjimą vietos savivalda.

    „Mūsų darbe svarbiausia yra ne tik klausytis, bet ir išgirsti. Nuomonių įvairovė dažnai padeda priimti sprendimus, reikalingus ne tik mūsų rajonui, bet ir visai šaliai“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimą organizavęs Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius jaunimui pristatė, kaip veikia savivaldybė ir kokiais būdais moksleiviai gali dalyvauti sprendimų priėmime. Jaunimo koordinatorius Ernest Stelmach supažindino su jaunimo reikalų tarybos veikla ir pabrėžė, kad vasaros užimtumo programa orientuota į pirmąsias darbines patirtis.

    Anot organizatorių, šiemet programoje jau yra 19 darbdavių, galinčių vasaros laikotarpiu įdarbinti vieną ar kelis jaunuolius. Programa skirta 14–19 metų jaunimui ir siekia padėti saugiai žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje, kartu ugdant atsakomybę bei finansinį savarankiškumą.

    Praktinę pilietiškumo dalį moksleiviams atskleidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė Karolina Petrusevič, moderavusi tarybos posėdžio simuliaciją. Ji pabrėžė, kad sprendimų priėmimo įgūdžiai gali būti ugdomi dar mokykloje, įsitraukiant į mokinių savivaldą.

    „Kiekvienoje mokykloje veikia mokinių taryba, o dalyvavimas jos veikloje padeda išmokti atsakomybės, bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo“, – sakė Karolina Petrusevič.

    Sveikos gyvensenos ir prevencijos temas pristatė Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės Enrika Mečelytė, Aneta Kovalevskaja ir Viktorija Koroliova. Jos su moksleiviais aptarė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, o taip pat diskutavo apie sveikos mitybos principus ir kasdienius pasirinkimus.

    Susitikime dalyvavo 8–12 klasių mokiniai iš Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos, Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos, Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos ir kitų rajono ugdymo įstaigų. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda jaunimui ne tik gauti informaciją, bet ir praktiškai išbandyti, kaip gimsta sprendimai bei kokią įtaką jie turi bendruomenei.