CP v2

Category: Regionai

  • Marijampolėje priešmokyklinukai panėrė į chemiją: eksperimentai pavertė mokslą žaidimu

    Marijampolėje priešmokyklinukai panėrė į chemiją: eksperimentai pavertė mokslą žaidimu

    Marijampolės savivaldybėje priešmokyklinio amžiaus vaikai sulaukė neįprastos dovanos – gyvos pažinties su chemija, kurią lydėjo demonstraciniai eksperimentai ir paprasti, kasdienybėje atpažįstami pavyzdžiai. Edukacijoje mažieji susipažino su medžiagomis, jų savybėmis ir tuo, kaip skirtingi junginiai gali keisti spalvą, formą ar reakcijos eigą.

    Tokios veiklos tampa vis svarbesnės ankstyvajame ugdyme, nes padeda vaikams mokslą sieti ne su teorija, o su patyrimu. Praktiniai bandymai lavina smalsumą, skatina kelti klausimus ir mokytis per stebėjimą, o tai vėliau palengvina gamtos mokslų supratimą pradinėse klasėse.

    Renginio metu vaikams parodyta, kad chemija gali būti saugi ir įdomi, jei laikomasi aiškių taisyklių. Edukatoriai priminė, kad bandymai su ugnimi, kaitinimu ar reakcijomis, kuriose naudojamos stipresnės medžiagos, galimi tik prižiūrint suaugusiesiems ir naudojant apsaugos priemones.

    Savivaldybė pažymi, kad tokios iniciatyvos padeda stiprinti vaikų pasitikėjimą savo gebėjimais ir kuria palankesnį santykį su mokslu nuo pat mažumės. Ankstyvosios edukacijos specialistai pabrėžia ir kitą naudą: eksperimentai ugdo kantrybę, gebėjimą sekti instrukcijas bei dirbti komandoje, kai rezultatas pasiekiamas kartu.

    Organizatoriai tikisi, kad įspūdžiai paskatins vaikus ir namuose domėtis mokslo reiškiniais, tačiau akcentuoja atsakingą požiūrį. Tėvams rekomenduojama rinktis amžiui pritaikytus, saugius bandymus su kasdienėmis priemonėmis, o sudėtingesnius eksperimentus palikti mokyklai ar edukacinėms programoms.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos paramai būstui: priims vieną dieną, lėšų – 5,6 mln. eurų

    Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos paramai būstui: priims vieną dieną, lėšų – 5,6 mln. eurų

    Gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus gauti valstybės paramą būstui įsigyti – valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją. Paraiškos bus priimamos tik vieną dieną, todėl norintys dalyvauti kvietime raginami iš anksto pasiruošti dokumentus ir prisijungimus.

    Prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui skirta apie 5,6 mln. eurų, todėl praktikoje priėmimas gali baigtis anksčiau nei oficiali pabaigos valanda.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Parama skirta asmenims ir šeimoms, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų, taip pat tiems, kurie neturi tinkamo būsto. Paprastai vertinama, ar pareiškėjas neturi būsto arba jo neturėjo per pastaruosius 5 metus.

    Išimtys numatomos tais atvejais, kai turimas būstas laikomas objektyviai netinkamu: pavyzdžiui, kai vienam asmeniui tenka iki 14 kvadratinių metrų ploto arba kai būstas nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc. Tokiais atvejais galimybė gauti paramą gali išlikti, net jei formaliai būstas yra registruotas pareiškėjo vardu.

    Negalią turintiems asmenims taip pat gali būti taikomos papildomos galimybės – parama gali būti skiriama ne tik būstui įsigyti, bet ir turimam būstui pritaikyti. Tai svarbu tais atvejais, kai prioritetas yra pritaikymas savarankiškam gyvenimui, o ne būsto keitimas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), taip pat atvykus į savivaldybės administraciją. Alternatyviai dokumentai gali būti siunčiami paštu ar per kurjerį, o kai kuriais atvejais priimami ir elektroniniu paštu, tačiau tuomet būtinas tinkamas pasirašymas.

    Taip pat leidžiama prašymą pateikti per atstovą, jei jis turi notaro patvirtintą įgaliojimą. Svarbu įvertinti terminus: jei dokumentai siunčiami ne elektroniniu būdu, jie turi pasiekti instituciją laiku, nes vėliau pateikti prašymai nebus nagrinėjami.

    Kas dažniausiai lemia eilę ir sprendimą?

    Praktinis niuansas – prašymų eiliškumas nustatomas pagal registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada žmogus fiziškai pateikė dokumentus savivaldybei. Todėl net pateikiant prašymą vietoje, jis vis tiek bus suregistruotas sistemoje, o lemiamas bus būtent registravimo momentas.

    Visi prašymai turi būti pasirašyti. Jei prašymas teikiamas elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu – kitaip toks prašymas laikomas netinkamu ir nebus nagrinėjamas.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar turi galiojančias prisijungimo priemones prie SPIS ir ar dokumentai parengti taip, kad juos būtų galima pateikti per nustatytą laiko langą. Kadangi kvietimas gali būti sustabdytas pasibaigus lėšoms, sprendimas delsimo atveju gali kainuoti galimybę gauti paramą šiame etape.

  • Gegužės 5-oji: ką veikia vandentvarkos darbuotojai ir kodėl jų darbas miestams svarbus kasdien

    Kas minima gegužės 5 dieną

    Gegužės 5 dieną minima Vandentvarkos darbuotojų diena – proga priminti, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra kritinė kasdienė paslauga, kurią gyventojai dažniausiai pastebi tik sutrikus darbui. Ši diena paprastai skiriama sektoriaus žmonėms, užtikrinantiems, kad vanduo saugiai pasiektų namus, o nuotekos būtų surenkamos ir išvalomos.

    Vandentvarkos grandinė apima geriamojo vandens paėmimą iš požeminių ar paviršinių šaltinių, jo paruošimą, kokybės kontrolę, tiekimą vamzdynais ir slėgio palaikymą tinkle. Kitoje pusėje yra nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas ir aplinkosauginių reikalavimų laikymasis, kad į aplinką nepatektų tarša.

    Darbas, kuris nematomas, kol nestringa

    Vandentvarkos darbuotojų darbas retai matomas, nes didžioji infrastruktūros dalis yra po žeme: magistraliniai vamzdynai, šulinių mazgai, sklendės, siurblinės. Tačiau būtent čia sprendžiamos kasdienės problemos: avarijų lokalizavimas, vandens nuostolių paieška, slėgio režimų valdymas ir įrangos remontas.

    Įprastą dieną darbus sudaro prevencinė tinklų priežiūra, gedimų šalinimas, vandens apskaitos prietaisų patikra, laboratoriniai tyrimai ir skambučių priėmimas iš gyventojų. Po stiprių liūčių ar šalčių krūvis išauga, nes dažnėja nuotekų tinklų perkrovos, įšalai ir vamzdynų pažeidimai.

    Didžiausi iššūkiai: infrastruktūra, klimatas ir sąnaudos

    Viena opiausių temų sektoriuje – senstanti infrastruktūra, kuri didina avarijų riziką ir vandens nuostolius. Kuo daugiau vandens prarandama tinkle, tuo didesnės sąnaudos tenka tiekimo sistemai: daugiau siurbimo, daugiau energijos ir sudėtingesnis slėgio valdymas.

    Klimato kaita taip pat daro spaudimą vandentvarkai: intensyvesnės liūtys trumpu laikotarpiu apsunkina nuotekų sistemas, o sausros didina riziką vandens ištekliams ir skatina taupymo priemones. Prie viso to prisideda energijos kainų svyravimai, nes siurblinių ir valymo įrenginių eksploatacija yra energetiškai imli.

    Augantis dėmesys skiriamas ir naujiems teršalams, kuriuos sudėtingiau pašalinti tradicinėmis technologijomis. Todėl įmonės vis dažniau investuoja į pažangesnį valymą, nuotolinę kontrolę, tinklų skaitmenizavimą ir DI sprendimus, kurie padeda greičiau aptikti gedimus ar prognozuoti avarijas.

    „Kai vanduo iš čiaupo teka įprastai, dažnas apie vandentvarką net nepagalvoja, bet už to stovi budėjimai, laboratorijos ir šimtai kilometrų tinklų“, – sakė sektoriaus atstovas.

    Vandentvarkos darbuotojų diena primena, kad patikima vandens sistema yra ne tik patogumas, bet ir visuomenės sveikatos, aplinkosaugos bei miesto atsparumo pagrindas. Tai ir priminimas gyventojams atsakingai naudoti vandenį, neteršti nuotekų tinklų ir pranešti apie pastebėtus gedimus.

  • Mažeikiuose startavo Karjeros kryptys 2026: verslo miestelis, studijos ir profesijų bandymai gyvai

    Interaktyvi karjeros diena Mažeikiuose

    Mažeikių muziejuje ir šalia jo įsikūrusiame verslo miestelyje prasidėjo interaktyvi karjeros diena Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026. Renginys subūrė moksleivius, tėvus ir mokytojus, taip pat vietos darbdavius bei švietimo įstaigų atstovus.

    Karjeros dienos formatas paremtas praktiniu pažinimu: dalyviai gali ne tik pasiklausyti pranešimų, bet ir vietoje susipažinti su profesijomis bei skirtingais keliais į darbo rinką. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau taikomas savivaldybėse, siekiant mažinti informacijos spragas renkantis studijas ar profesinį mokymą.

    Verslo miestelis ir studijų pasirinkimai

    Šalia Mažeikių muziejaus veikia verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajone veikiančios įmonės pristato savo veiklą, siūlomas pozicijas ir karjeros galimybes. Dalyviai gali tiesiogiai pasikalbėti su darbdaviais, sužinoti, kokių kompetencijų tikimasi ir kokios yra įsidarbinimo bei praktikos galimybės.

    Renginyje taip pat dalyvauja profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai ir kitos įstaigos, supažindinančios su studijų kryptimis, priėmimo keliais ir mokymosi sąlygomis. Šalia studijų pasirinkimų pristatomos ir alternatyvos, tokios kaip pameistrystė ar kvalifikacijos įgijimas per profesinį mokymą, kuris kai kuriose srityse leidžia greičiau pasiekti darbo rinką.

    Profesijų pažinimas ir diskusija apie jaunimo grįžimą

    Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, Lietuvos policijos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai kviečia lankytojus praktiškai susipažinti su tarnybomis ir pasimatuoti profesijas gyvai. Tokie susitikimai padeda geriau suprasti kasdienes pareigas, atrankos principus ir reikalingą pasirengimą.

    Programoje numatytas verslininko ir turinio kūrėjo Marto Tankevičiaus pranešimas, o vėliau vyks panelinė diskusija Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į savo miestą? Diskusijoje dėmesys paprastai krypsta į darbo vietų kokybę, atlygio lūkesčius, būsto prieinamumą, studijų ir grįžimo paskatas, taip pat į bendruomenės ir darbdavių vaidmenį kuriant patrauklią aplinką jauniems žmonėms.

    Renginį organizuoja Mažeikių rajono savivaldybė ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Mažeikių filialas. Dienos pabaigoje planuojami apdovanojimai, o renginio eigą galima stebėti ir nuotoliniu būdu organizatorių socialinių tinklų transliacijoje.

  • Mažeikiuose ryškinamas horizontalusis ženklinimas: kur ir kada vairuotojai turėtų sulėtinti

    Prasidėjo kasmetiniai darbai

    Mažeikiuose pradėti kasmetiniai horizontalaus kelio ženklinimo atnaujinimo darbai. Mieste ryškinamos ir dažomos skiriamosios juostos, „Stop“ linijos bei kiti ženklinimo elementai, kurie laikui bėgant nublunka dėl eismo ir oro sąlygų.

    Atnaujintas ženklinimas svarbus ne tik estetiškai: jis didina matomumą, padeda vairuotojams tiksliau įvertinti atstumus ir manevrus, o pėstiesiems – saugiau kirsti važiuojamąją dalį. Savivaldybės praktikoje tokie darbai dažniausiai planuojami šiltuoju metų laiku, kai dangos sąlygos leidžia kokybiškai atlikti dažymą.

    Kas vykdo darbus ir ko tikėtis eisme

    Darbus atlieka UAB „Gatas“. Vykstant ženklinimui, atskirose miesto vietose gali laikinai siaurėti važiuojamoji dalis, trumpam būti ribojamas greitis arba nukreipiamas eismas, ypač prie sankryžų ir pėsčiųjų perėjų.

    Vairuotojams rekomenduojama atidžiau stebėti laikinuosius kelio ženklus ir kelininkų nurodymus, laikytis saugaus atstumo. Šviežiai nudažytos linijos kurį laiką gali būti jautresnės, todėl svarbu vengti staigių manevrų ir nevažiuoti per dar nevisiškai išdžiūvusią dangą.

    Kodėl horizontalaus ženklinimo atnaujinimas svarbus

    Horizontalusis ženklinimas yra viena iš pagrindinių eismo organizavimo priemonių, padedančių suvaldyti srautus ir sumažinti konfliktines situacijas. Gerai matomos skiriamosios juostos ir aiškios „Stop“ linijos ypač aktualios tamsiuoju paros metu ir per lietų, kai matomumas suprastėja.

    Praktika rodo, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai ženklinimas yra nusidėvėjęs ir tampa sunkiai įžiūrimas. Dėl to atnaujinimo darbai paprastai pirmiausia orientuojami į intensyviausio eismo atkarpas, sankryžas, pėsčiųjų perėjas ir kitus taškus, kur klaidos kaina gali būti didžiausia.

    Gyventojai, pastebėję prastai matomą ženklinimą ar vietas, kuriose jo trūksta, apie tai gali informuoti savivaldybę. Tokie pranešimai padeda tiksliau nustatyti prioritetus ir greičiau spręsti problemas ten, kur jos labiausiai juntamos kasdieniams eismo dalyviams.

  • Mažeikių rajone startavo balsavimas: 6 gyventojų idėjos pretenduoja į 255 000 eurų

    Mažeikių rajono savivaldybė gegužės 5 dieną pradėjo gyventojų balsavimą dėl dalyvaujamojo biudžeto projektų. Iki birželio 1 dienos gyventojai kviečiami išsirinkti idėjas, kurios kitais metais turėtų pagerinti gyvenamąją aplinką ir viešąją infrastruktūrą.

    Šiemet paraiškos buvo priimamos nuo kovo 2 dienos iki balandžio 1 dienos. Savivaldybė sulaukė 13 pasiūlymų, o po vertinimo tinkamais finansuoti pripažinti 6 projektai.

    Kas pateko į balsavimą

    Balsavimui pateikti 2 didelės apimties projektai: A. Vienažindžio pėsčiųjų tako plėtra Laižuvos miestelyje ir Taikos skvero pėsčiųjų takų, lietaus nuvedimo sistemos bei aikštelės sutvarkymas Mažeikiuose.

    Taip pat atrinkti 4 mažos apimties projektai, skirti seniūnijoms, išskyrus Mažeikių seniūniją. Tarp jų yra apšvietimo ir poilsio erdvių sprendimai Laižuvoje, infrastruktūros gerinimas Tirkšliuose, takas link Ventos skardžio Reivyčiuose ir lauko edukacinė erdvė Pikeliuose.

    Kas gali balsuoti ir kaip

    Balsuoti gali Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai nuo 16 metų. Kiekvienoje projektų kategorijoje leidžiama atiduoti balsą tik už vieną pasirinktą projektą.

    Patogiausias būdas balsuoti numatytas elektroniniu būdu per mobilioją programėlę „Mažeikietis“. Joje reikia atsidaryti skiltį Apklausos ir pasirinkti norimą variantą.

    Kiek pinigų skiriama projektams

    Savivaldybė nurodo, kad atrinktas idėjas finansuos iš biudžeto, o bendra suma siekia 255 000 eurų. Gyventojų išrinkti projektai turėtų būti įgyvendinami kitais metais.

    Dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėse dažniausiai vertinamas kaip praktinis būdas įtraukti bendruomenę į sprendimų priėmimą ir tiksliau nukreipti lėšas į kasdienius, konkrečiose vietose labiausiai juntamus poreikius. Mažeikių rajone balsavimas tampa pagrindiniu etapu, lemiančiu, kurios iniciatyvos iš idėjų virs realiais darbais.

  • Mažeikiuose surengta interaktyvi karjeros diena: kokių specialistų rajonui labiausiai reikia?

    Mažeikių muziejuje ir greta jo surengta interaktyvi karjeros diena Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026. Renginyje moksleiviams ir jų tėvams pristatytos rajone veikiančios įmonės, studijų kryptys ir praktinės profesijų pažinimo veiklos.

    Renginio dalyvius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė. Nuotoliniu būdu į susirinkusiuosius kreipėsi „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas, pasidalijęs savo patirtimi.

    Mažeikių muziejaus erdvėse pristatytos įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų programos. Dalyviai galėjo konsultuotis dėl stojimo sąlygų, reikalavimų bei studijų pasirinkimo, o Europe Direct atstovai supažindino su jaunimui skirtomis galimybėmis ir iniciatyvomis.

    Šalia muziejaus veikė verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajono įmonės pasakojo apie veiklos sritis, darbuotojų poreikį ir karjeros perspektyvas. Lankytojai turėjo progą tiesiogiai užduoti klausimus apie darbo aplinką, praktiką, įsidarbinimo galimybes bei kompetencijas, kurių šiandien tikimasi iš jaunų specialistų.

    Savo veiklą pristatė ir uniformuotos tarnybos: Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba, policija bei Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Renginio organizatoriai akcentavo, kad gyvas profesijų pažinimas padeda jaunimui realistiškiau įvertinti kasdienes pareigas ir atsakomybes.

    Renginyje skambėjo ir jaunimo sėkmės istorijos, o turinio kūrėjas Martas Tankevičius pristatė pranešimą apie šiuolaikines komunikacijos tendencijas ir atsakė į klausimus. Tokios temos vis dažniau tampa karjeros renginių dalimi, nes skaitmeniniai įgūdžiai svarbūs daugeliui profesijų, nepriklausomai nuo sektoriaus.

    Diskusijoje Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į Mažeikius? dalyvavo savivaldybės, verslo ir jaunimo atstovai. Aptarta, kokių darbo vietų ir atlygio lūkesčių jauni žmonės tikisi, kokios būsto, laisvalaikio bei bendruomenės paslaugos lemia sprendimą likti ar grįžti, ir kaip rajonas gali stiprinti patrauklumą po studijų.

    Karjeros dienos formatas, sujungiantis studijų pasirinkimą, darbdavių poreikius ir realias profesijų patirtis, organizatorių vertinamas kaip praktiškas būdas mažinti informacijos trūkumą. Tokie renginiai tampa ir proga darbdaviams anksčiau susitikti su potencialiais darbuotojais, o jaunimui geriau suprasti, kokios kompetencijos bus reikalingos artimiausiais metais.

  • Judri aerobikos popietė Utenos darželyje „Želmenėlis“: mamos su vaikais šoko ir sportavo kartu

    Šventė, skirta mamoms

    Balandžio 29 dieną Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“ surengta aerobikos popietė mamoms, į kurią jos buvo kviečiamos atvykti kartu su vaikais. Darželyje netrūko judesio, muzikos ir bendrų veiklų, kurios suartino šeimas ir bendruomenę.

    Renginio idėja paprasta, bet veiksminga: aktyvus laikas drauge leidžia ne tik pajudėti, bet ir kurti ryšį per bendrą patirtį. Tokios iniciatyvos dažnai tampa proga mamoms trumpam atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pasimėgauti kokybišku laiku su vaikais.

    Kodėl bendras judėjimas svarbus?

    Popietės metu mamos kartu su vaikais judėjo pagal aerobikos pratimų sekas, šoko ir atliko lengvus fizinio aktyvumo žaidimus. Veiklos buvo pritaikytos taip, kad įsitrauktų įvairaus amžiaus vaikai, o judėjimas nekeltų papildomo streso ar varžymosi.

    Fizinio aktyvumo įpročiai dažniausiai formuojasi per pavyzdį, todėl bendros treniruotės darželyje padeda vaikams natūraliai susieti judėjimą su geromis emocijomis. Tuo pačiu tai stiprina socialinius ryšius, nes vaikai mato drauge įsitraukiančius suaugusiuosius.

    Bendruomeniškumo akcentas

    Darželio bendruomenė tokiais renginiais siekia palaikyti glaudų ryšį su šeimomis ir kurti atvirą, įtraukiančią ugdymo aplinką. Nors popietė buvo skirta mamoms, jos esmė apėmė visą šeimą, nes vaikai tapo aktyviais dalyviais, o ne stebėtojais.

    „Želmenėlis“ pabrėžia, kad šilti susitikimai, kuriuose vyrauja judėjimas ir žaidimas, padeda kurti pasitikėjimą tarp tėvų ir ugdymo įstaigos. Tokios patirtys dažnai išlieka vaikų atmintyje kaip saugumo ir džiaugsmo kupinos akimirkos.

  • Trakų Vokės dvare – 220 kūrėjų jubiliejinė paroda: taip Lietuvos tautodailė įamžina metus raštuose

    Trakų Vokės dvare – 220 kūrėjų jubiliejinė paroda: taip Lietuvos tautodailė įamžina metus raštuose

    Trakų Vokės dvaro sodyboje Vilniaus rajone 2026 metų balandį surengta jubiliejinė tautodailės paroda Metai įamžinti raštuose. Joje dalyvavo 220 liaudies menininkų iš Vilniaus miesto, Vilniaus ir Utenos regionų, taip pat iš Kėdainių rajono, Elektrėnų, Druskininkų ir Visagino savivaldybių.

    Dvaro erdvėse lankytojams pristatyta plati tradicinės kūrybos panorama: tapyba, grafika, medinės skulptūros, karpiniai, šiaudiniai sodai, verbos, margučiai ir tradicinė keramika. Greta jų eksponuotos kalviškos saulutės, juostos, tautiniai kostiumai, pintinės, muzikiniai instrumentai ir kiti tautinio paveldo darbai.

    Parodos kontekstas sutapo su svarbia sukaktimi: balandžio 30 dieną Trakų Vokės dvare įvyko Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečio minėjimas. Šventėje dalyvavo gausus būrys Utenos rajono tautodailininkų, o renginys tapo proga ne tik pasidžiaugti pasiekimais, bet ir aptarti tradicijų tęstinumo svarbą.

    Renginio dalyvius sveikino kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, viceministrė Renata Kurmin, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės ir Vilniaus krašto tautodailininkų bendrijų atstovai.

    Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė uteniškių vardu padėkojo parodos organizatoriams ir įteikė mero padėką bei dovanas Ramutei Kraujalienei. Ji įvertinta už tradicijų puoselėjimą, nuoseklų dėmesį Utenos regiono tautodailininkams ir jų kūrybos sklaidą Lietuvoje bei už jos ribų.

    R. Kraujalienės veikla glaudžiai susijusi ir su respublikinėmis parodomis, kurias organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras, įskaitant Aukso vainikas ir Sidabro vainikėlis, taip pat Dainų šventėms skirtų ekspozicijų atrankas. Šis nuoseklus darbas dažnai lemia, kad regionų kūrėjų darbai pasiekia platesnę auditoriją ir įgyja tęstinį matomumą.

    Padėkos žodžius R. Kraujalienei taip pat skyrė Utenos rajono tautodailininkų klubo Svirno vadovė Dalia Urbonienė ir ilgametė buvusi vadovė, tautodailininkė Zita Indriūnienė. Šventėje pagerbti ir daugiau kaip 30 metų parodose dalyvaujantys kūrėjai, kuriems įteiktos Kultūros ministerijos padėkos.

    Renginio programą papildė Vilniaus universiteto folkloro ansamblio Ratilio pasirodymas, pristatęs įvairių Lietuvos regionų dainas ir šokius. Tokie pasirodymai parodose ir jubiliejiniuose minėjimuose tampa neatsiejama tradicinės kultūros pristatymo dalimi, leidžiančia paveldo formas matyti kaip gyvą, o ne vien muziejinį reiškinį.

    Paroda Metai įamžinti raštuose išryškino ir platesnę tendenciją: vis dažniau tautodailės renginiai siekia ne tik eksponuoti darbus, bet ir paaiškinti jų kilmę, technikas bei regioninius skirtumus. Tai svarbu jaunosios kartos įtraukimui ir tam, kad tradicinė kūryba išliktų atpažįstama, aktuali ir perduodama kartu su amato žiniomis.

  • Statinių pavadinimų rašymas: kada didžioji raidė, o kada būtinos lietuviškos kabutės „…“

    Statinių pavadinimų rašymas: kada didžioji raidė, o kada būtinos lietuviškos kabutės „…“

    Kas laikoma statiniais?

    Statiniai apima ne tik pastatus, bet ir inžinerinius statinius bei mišrios rūšies objektus. Pastatais laikomi gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti pastatai.

    Inžineriniai statiniai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir panašūs objektai. Mišrios rūšies statiniai dažniausiai apibūdina atvejus, kai pastatai sujungiami su inžineriniais statiniais į vieną kompleksą.

    Tikriniai vardai ir pavadinimai: kur dažniausiai suklystama?

    Tikriniai statinių vardai, ypač vienažodžiai ir vartojami be gimininio žodžio, paprastai rašomi iš didžiosios raidės. Pavyzdžiui, tokie objektų vardai kaip Alhambra ar Luvras lietuviškuose tekstuose laikomi tikriniais vardais.

    Jei statinio pavadinimas sudarytas iš kelių žodžių ir vartojamas su gimininiu žodžiu, jis rašomas pagal įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų principą. Tiesioginės reikšmės pavadinimuose didžiąja raide pradedamas tik pirmasis žodis, o taip pat didžiąja raide rašomi pavadinime esantys tikriniai vardai.

    Gimininiai žodžiai, tokie kaip arena, bokštas, centras, pilis, rūmai, stadionas, stotis, bažnyčia, katedra, tiltas ar viadukas, paprastai rašomi iš mažosios raidės. Išimtis taikoma tik sakinio pradžioje arba kai pats gimininis žodis tampa tikrinio vardo dalimi tradicinėje vartosenoje.

    Kada reikia lietuviškų kabučių „…“?

    Simboliniai statinių pavadinimai rašomi kabutėse, o pavadinimo pirmasis žodis rašomas iš didžiosios raidės. Tai dažnas atvejis, kai pavadinimas labiau primena prekės ženklą ar projekto vardą, o ne tiesioginį apibūdinimą.

    Pavyzdžiai: „Švyturio“ arena, „Utenio“ stadionas, koncertų salė „Compensa“, galerija „Meno niša“, prekybos ir laisvalaikio centras „Saulės miestas“. Tas pats principas galioja ir infrastruktūrai, pavyzdžiui, greitkeliui „Via Baltica“ ar dujotiekiui „Nord Stream“.

    Svarbu atskirti, kad bendriniai patalpų ar erdvių pavadinimai nėra tikriniai, todėl rašomi mažosiomis raidėmis. Tokie junginiai kaip žaidimų kambarys, konferencijų salė ar sporto arena paprastai nėra kabinami į kabutes ir neperkelia į tikrinio pavadinimo kategoriją.

    „Simboliniai statinių pavadinimai rašomi kabutėse iš didžiosios raidės“, – nurodoma lietuvių kalbos rašybos rekomendacijose.

    Kalbant apie kitų šalių objektus, asmenvardžiai ir vietovardžiai statinių pavadinimuose dažniausiai transkribuojami pagal lietuvių kalbos normas. Kai kuriais atvejais, ypač informaciniuose ar reklaminiuose tekstuose, gali būti vartojama ir autentiška rašyba, tačiau tai laikoma išimtimi.

    Kitų šalių statinių tiesioginės reikšmės pavadinimai dažnai verčiami į lietuvių kalbą, kad būtų aiškūs skaitytojui. O autentiški pavadinimai gali būti pateikiami kaip citatos kabutėse, tačiau tokį sprendimą verta rinktis nuosekliai, įvertinus teksto pobūdį ir auditoriją.

    Religinių pastatų pavadinimuose didžiosiomis raidėmis rašomas pirmasis žodis ir visi kiti tikriniai sudedamieji žodžiai. Pavyzdžiui, Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika ar Paryžiaus Dievo Motinos katedra rašomi laikantis tradicinių lietuvių kalbos normų.

    Katalikų bažnyčios oficialiuose pavadinimuose vietovardis paprastai nėra sudėtinė pavadinimo dalis, todėl net nurodant vietą santrumpos Šv. ir Švč. rašomos didžiąja raide. Kai kuriuose religiniuose tekstuose gali būti taikoma stilistinė didžiųjų raidžių vartosena, kai pabrėžiama išskirtinė reikšmė.

    Šios nuostatos remiasi norminiais lietuvių kalbos rašybos šaltiniais ir padeda suvienodinti viešąją vartoseną žiniasklaidoje, dokumentuose bei informaciniuose leidiniuose. Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: tikriniai vardai rašomi didžiosiomis, simboliniai pavadinimai dažniausiai keliauja į lietuviškas kabutes, o gimininiai žodžiai lieka mažosiomis.