CP v2

Category: Regionai

  • Šuns diena Jonavoje: šventinė eisena, pagundų takas ir ŠUOlimpiados orientacinės varžybos

    Šuns diena Jonavoje: šventinė eisena, pagundų takas ir ŠUOlimpiados orientacinės varžybos

    Šuns dienos šventė Jonavoje

    Gegužės 8 dieną Jonavoje vyks Šuns dienai skirtas renginys „ŠUOlimpiada“, kviečiantis į miestą atvykti su augintiniais ir praleisti vakarą lauke. Organizatoriai žada veiklas, kuriose svarbiausia ne greitis ar rezultatas, o bendras laikas su keturkoju.

    Renginys startuos 17 valandą, o pradžios tašku taps Jonavos turizmo informacijos centras. Čia dalyviai bus kviečiami susiburti prieš šventinę eiseną ir pasiruošti bendrai kelionei per miestą.

    Eisena ir pagundų takas

    Kaip ir ankstesniais metais, šventė prasidės eisena, kuri pajudės nuo turizmo informacijos centro ir tęsis iki Joninių slėnio. Prieš žygį keturkojams planuojama įteikti šventinę atributiką, kad eisenos dalyviai būtų lengvai atpažįstami.

    Joninių slėnyje lauks viena smagiausių rungčių – pagundų takas. Ant raudono kilimo šunų lauks skanėstai ir žaislai, todėl užduotis pareikalaus kantrybės ir susikaupimo, o kartu taps proga linksmoms nuotraukoms.

    Orientacinės varžybos ir prizai

    Pagrindinis šių metų akcentas – orientacinės varžybos „ŠUOlimpiada“, kuriose žmonės su šunimis įveiks sužymėtą maršrutą. Trasa parinkta taip, kad būtų įveikiama įvairaus amžiaus ar skirtingo pajėgumo augintiniams, o kelionės metu reikės rasti pažymėtus objektus.

    Komandą gali sudaryti vienas ar keli žmonės, tačiau būtina sąlyga – bent vienas šuo. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas yra pasivaikščioti ir skirti dėmesio augintiniui, todėl dalyviams siūloma neskubėti ir mėgautis pavasarine Jonava.

    Visų, įveikusių trasą, lauks geriausios komandos pažymėjimas, o pirmosios 30 komandų, atsakiusių į papildomą klausimą, bus apdovanotos Jonavos rajono savivaldybės prizais. Prie apdovanojimų prisidės ir mokomoji bendrovė „PurPaw“, įsteigsianti kelis specialius prizus – natūralius džiovintus skanėstus šunims.

    „Smagu, kad Jonavoje formuojasi tradicija Šuns dieną paminėti bendruomeniškai. Tai proga žmonėms pabūti kartu, pasidžiaugti savo keturkojais draugais ir kitaip praleisti laiką mieste“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

    Nors Šuns diena minima balandžio 24 dieną, Jonavoje renginys pasirinktas vėlesniu laiku, siekiant nesutapti su kitų miestų iniciatyvomis ir tikintis palankesnio oro. Organizatoriai kviečia gegužės 8 dieną 17 valandą susitikti prie Jonavos turizmo informacijos centro ir į šventę atvykti kartu su savo keturkojais.

    Renginį organizuoja Jonavos rajono savivaldybė ir Jonavos turizmo informacijos centras. Dalyviams primenama pasirūpinti augintinio saugumu, laikytis vedžiojimo taisyklių ir turėti priemones po šuns surinkti ekskrementus.

  • Jonavoje paminėta Šv. Florijono diena: ugniagesių rikiuotė, apdovanojimai ir varžybos

    Jonavoje paminėta Šv. Florijono diena: ugniagesių rikiuotė, apdovanojimai ir varžybos

    Gegužės 4 dieną Jonavoje paminėta Šv. Florijono, ugniagesių gelbėtojų globėjo, diena. Prie Jonavos sporto arenos vyko iškilminga rikiuotė, apdovanojimų ceremonija ir praktinės varžybos, subūrusios pareigūnus bei moksleivių komandas.

    Renginio metu padėkota už tarnybą ir pagerbti ugniagesiai gelbėtojai, pasižymėję kasdieniu darbu bei profesionalumu. Taip pat pasveikinti ilgametę tarnybą atliekantys pareigūnai, kurių patirtis svarbi tiek komandų pasirengimui, tiek jaunųjų ugniagesių ugdymui.

    „Nuoširdžiai dėkoju jums už bendrystę, drąsą, atsakomybę bei kasdienį pasiryžimą padėti kitiems. Linkiu stiprybės ir saugumo. Tegul šventasis Florijonas jus globoja, kad vykdami į iškvietimus visuomet saugiai sugrįžtumėte namo“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

    Varžybose komandos rungėsi dviejose rungtyse: ugniagesio kostiumo apsirengimo ir ugnies gesinimo bei kovinio žarnų išsidėstymo nuo gaisrinio automobilio. Dalyviai turėjo ne tik greitai atlikti veiksmus, bet ir laikytis saugos bei darbo organizavimo taisyklių, kurios realiose situacijose lemia operacijos sėkmę.

    Žiūrovams taip pat pristatyta autoįvykio simuliacija: ugniagesiai gelbėtojai, pasitelkę specialią gelbėjimo įrangą, demonstravo, kaip išardomas automobilis ir kaip saugiai atliekami nukentėjusiųjų išlaisvinimo veiksmai. Tokie pasirodymai primena, kad didelė dalis iškvietimų susiję ne tik su gaisrais, bet ir su eismo įvykiais bei techniniais gelbėjimo darbais.

    Po finalinių rungčių ugniagesių kategorijoje pirmąją vietą iškovojo Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda. Moksleivių grupėje trečią vietą užėmė Neries pagrindinė mokykla, antrą vietą – Šveicarijos progimnazija, o nugalėtojais tapo Bukonių mokyklos komanda.

    Visi dalyviai apdovanoti atminimo medaliais, o saldus prizas atiteko garsiausiai komandą palaikiusiems Žeimių mokyklos sirgaliams. Organizatoriai pabrėžė, kad tokios varžybos padeda stiprinti bendruomenės ryšį su ugniagesiais gelbėtojais ir skatina jaunimą domėtis saugumu bei civiline sauga.

  • Panevėžio taryba priėmė 54 sprendimus: kaip keisis biudžetas, švietimas ir miesto paslaugos

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę apsvarstė 54 darbotvarkės klausimus ir priėmė sprendimus, apimančius svarbiausias miesto sritis – nuo finansų ir strateginio planavimo iki švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, infrastruktūros ir miesto ūkio.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė teigia, kad posėdyje priimtų sprendimų esmė – aiški kryptis į finansinį stabilumą, paslaugų kokybės didinimą ir saugesnę, patogesnę aplinką gyventojams.

    Biudžetas ir skaidrumas

    Vienas reikšmingiausių posėdžio akcentų – strateginio veiklos planavimo ir biudžeto korekcijos. Taryba tikslino 2026–2028 metų strateginį veiklos planą bei peržiūrėjo miesto biudžetą, perskirstydama prioritetus ir finansavimą.

    Pasak merės, lėšos nukreipiamos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir socialinę gerovę, siekiant, kad sprendimai būtų juntami kasdienėje panevėžiečių rutinoje.

    Didelė posėdžio dalis buvo skirta atskaitomybei ir skaidrumui: patvirtintos Savivaldybės administracijos, taip pat sveikatos, socialinių, kultūros, švietimo įstaigų ir Savivaldybės valdomų įmonių 2025 metų ataskaitos.

    Tokie dokumentai leidžia aiškiau įvertinti pasiektus rezultatus, matyti, kuriose srityse reikalingi pokyčiai, ir pagrįstai planuoti kitus sprendimus, ypač kai kalbama apie paslaugų prieinamumą ir jų kokybę.

    Pokyčiai švietime ir emocinėje gerovėje

    Švietimo srityje priimti sprendimai tiesiogiai palies šeimas ir vaikus. Nustatytas mokinių skaičius klasėse 2026–2027 mokslo metams, atnaujinta priėmimo į lopšelius-darželius tvarka, patvirtinti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos sprendimai.

    Šie žingsniai siejami su tikslesniu resursų planavimu ir ugdymo kokybės užtikrinimu, kad miesto švietimo sistema geriau atlieptų demografinius pokyčius ir bendruomenės poreikius.

    Atskiru ilgalaikiu įsipareigojimu tapo patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės savižudybių prevencijos 2026–2030 metų programa. Savivaldybė tokiu sprendimu stiprina pagalbos sistemą ir akcentuoja emocinės gerovės svarbą.

    Prevencijos programos savivaldybėse paprastai orientuojamos į ankstyvą rizikų atpažinimą, pagalbos prieinamumą ir institucijų bendradarbiavimą, todėl tokie dokumentai laikomi viena iš nuoseklesnių priemonių ilgalaikiams pokyčiams pasiekti.

    Infrastruktūra, transportas ir kasdienės paslaugos

    Gyventojų kasdienybei labiausiai pastebimi sprendimai susiję su miesto ūkiu ir infrastruktūra. Posėdyje koreguoti klausimai, apimantys viešąjį transportą, nekilnojamojo turto valdymą, būsto nuomą ir žemės naudojimą.

    Tokio pobūdžio sprendimai dažniausiai turi tiesioginį poveikį paslaugų patogumui: nuo maršrutų ir judumo iki gyvenamosios aplinkos priežiūros ir aiškesnių taisyklių, kai kalbama apie savivaldybės valdomą turtą.

    Be to, taryba pritarė savivaldybės dalyvavimui tarptautiniame projekte „Istorija kalba“, kuriuo siekiama stiprinti miesto kultūrinį identitetą ir plėsti bendradarbiavimą su Europos partneriais.

    Posėdyje taip pat priimti sprendimai, skirti bendruomeniškumui: pritarta jaunimo politikos įgyvendinimui, nevyriausybinių organizacijų veikloms ir humanitarinės pagalbos teikimui, pabrėžiant miesto solidarumą bei atsakomybę.

    „Svarbiausia – nuosekliai judėti kryptimi, kuri gyventojams matoma kasdien: patogesnis judėjimas, prieinamesnės paslaugos ir geresnė gyvenamoji aplinka“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai priimami įvertinus realius poreikius ir miesto galimybes, o artimiausiu metu gyventojams aktualiausia bus tai, kaip patvirtinti prioritetai atsispindės konkrečiuose darbuose ir paslaugų kokybėje.

  • Panevėžys perka socialinius butus: ieškoma 12 būstų šeimoms ir žmonėms su negalia

    Panevėžio miesto savivaldybė pradeda socialinių būstų įsigijimą, siekdama padidinti jų prieinamumą mieste. Pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje.

    Pagrindinis tikslas – užtikrinti daugiau galimybių gauti tinkamą būstą gausioms šeimoms ir asmenims su negalia. Savivaldybė akcentuoja, kad daliai gyventojų būtinas specialiai pritaikytas būstas, atitinkantis judėjimo ar kitus poreikius.

    Pirkimas – skelbiamų derybų būdu

    Socialiniai būstai bus perkami skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną patvirtintu esamų nekilnojamųjų daiktų pirkimų ir nuomos tvarkos aprašu. Perkančioji organizacija – Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

    Savivaldybė numato įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 40 kv. m, ir 7 trijų kambarių butus, kurių naudingasis plotas nuo 60 iki 80 kv. m. Visi būstai turi būti daugiabučiuose su veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis ir ne žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

    Kur ir iki kada teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymai priimami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame, Laisvės a. 20, Panevėžyje, įėjimas iš Vilniaus g. Pasiūlymus galima pateikti darbo dienomis darbo valandomis arba siųsti paštu.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 metų gegužės 27 dienos 10 valandos. Tą pačią dieną 11 valandą savivaldybės priimamajame 104 kabinete numatytas komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais.

    Gyventojams ir NT rinkos dalyviams tai signalas, kad savivaldybė aktyviai ieško konkrečius reikalavimus atitinkančių butų Panevėžio mieste. Tokie pirkimai paprastai skatina rinkai pasiūlyti daugiau nedidelių, tvarkingų ir energiškai efektyvesnių būstų, kurie tiktų socialinio būsto fondui.

  • Panevėžio centre gyvenamosios zonos: kodėl pėstieji čia svarbiausi ir ką privalo žinoti vairuotojai

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad dalis miesto centro pažymėta kaip gyvenamoji zona, kur eismas organizuojamas kitaip nei įprastose gatvėse. Šiose atkarpose pirmenybė teikiama pėstiesiems, o judėjimas grindžiamas lėtesnio ir atidesnio eismo principu.

    Šylant orams ir didėjant srautams mieste, gyvenamojoje zonoje ypač svarbu pasirinkti saugų greitį ir elgesį, kuris nekeltų pavojaus kitiems. Tai aktualu vairuotojams, pėstiesiems ir mikrojudumo priemonių naudotojams, kurie miesto centre dažnai dalijasi ta pačia erdve.

    Kas pasikeičia gyvenamojoje zonoje

    Gyvenamojoje zonoje pėstieji gali judėti ne tik šaligatviais, bet ir važiuojamąja dalimi, todėl vairuotojai privalo juos praleisti bet kurioje vietoje. Praktikoje tai reiškia, kad automobilio vairuotojas turi būti pasirengęs netikėtam pėsčiųjų manevrui ir važiuoti taip, kad spėtų saugiai sustoti.

    Šiose teritorijose leistinas maksimalus greitis yra 20 kilometrų per valandą, taip pat draudžiama lenkti ir mokyti vairuoti. Išvažiuojant iš gyvenamosios zonos būtina duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nes tokia išvaža traktuojama kaip išvažiavimas iš kiemo ar teritorijos, kurioje prioritetas buvo pėstiesiems.

    Kodėl savivaldybės renkasi tokį sprendimą

    Savivaldybės teigimu, gyvenamosios zonos įrengimas miesto centre yra paremtas eismo saugumo vertinimu, gyventojų poreikiais ir galiojančiais teisės aktais. Tikslas yra suderinti miesto centro gyvybingumą, verslo interesus, gyventojų ramybę ir saugų judėjimą.

    Lėtesnis eismas mažina pavojingų situacijų tikimybę, nes vairuotojui paprasčiau laiku pastebėti į kelią išėjusį pėsčiąjį, vaiką ar sustojusį dviratininką. Kartu tai prisideda prie ramesnės aplinkos, kurioje triukšmo ir staigių manevrų mažiau, o viešosios erdvės tampa patogesnės kasdieniam judėjimui.

    Kur Panevėžyje galioja gyvenamoji zona

    Panevėžio centre gyvenamosios zonos ženklai galioja Elektros, Kranto, Anykščių, Š. Mero, Perkūno, Birutės, T. Moigio gatvėse, taip pat Vasario 16-osios gatvės atkarpoje nuo Kranto gatvės iki Vasario 16-osios gatvės 10. Taip pat žymimos Respublikos gatvės atkarpa nuo Klaipėdos gatvės iki J. Urbšio gatvės, P. Puzino gatvės atkarpa nuo Respublikos gatvės iki Kranto gatvės ir Kauno gatvės atkarpa nuo Respublikos gatvės iki Kranto gatvės.

    Gyvenamoji zona taikoma ir Ukmergės gatvės atkarpose nuo J. Basanavičiaus gatvės link Laisvės aikštės bei nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Staniūnų gatvės. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tai nėra baigtinis sąrašas, nes pastaraisiais metais gyvenamųjų zonų tinklas mieste buvo plečiamas ir kitose teritorijose.

    Skelbiama, kad 2023–2025 metais Panevėžyje gyvenamųjų zonų tinklas išaugo maždaug 5 kilometrais, įtraukiant naujas gatves ar jų atkarpas įvairiose miesto dalyse. Tarp minimų vietų yra Ukmergės ir Biliūno gatvės ties Skaistakalnio parku, taip pat Sporto, Sūkurio, J. Šiaučiūno, Ainių, Ąžuolų, Upės, Aido, K. Binkio, Švyturio, D. Poškos ir kitos gatvės, o ženklai įrengti ir Rožyno, Aukštaičių bei kituose gyvenamuosiuose rajonuose.

    Savivaldybė ragina visus eismo dalyvius būti atidiems ir laikytis gyvenamosios zonos taisyklių, nes jos skirtos saugumui ir patogiam judėjimui. Kuo tiksliau laikomasi nustatytų reikalavimų, tuo mažesnė konfliktų tarp vairuotojų ir pėsčiųjų rizika bei didesnė gyvenimo kokybė centrinėse miesto erdvėse.

  • Panevėžio dailės mokyklos direktorės konkursas baigtas: daugiausia balų surinko Giedrė Valaitienė

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvyko konkursas Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus pareigoms eiti. Dokumentus buvo pateikę trys kandidatai ir visi jie dalyvavo atrankoje.

    Daugiausia balų konkurse surinko Giedrė Valaitienė, ji išrinkta naująja Panevėžio dailės mokyklos direktore. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus kandidatų kompetencijas ir pateiktas veiklos kryptis.

    Patirtis švietime ir karjeros srityje

    G. Valaitienė yra baigusi edukologijos bakalauro studijas Šiaulių universitete ir įgijusi socialinio darbo magistro laipsnį tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Jos profesinė patirtis apima darbą tiek mokyklose, tiek švietimo kokybės vertinimo srityje.

    Ji yra dirbusi bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertintoja, Juozo Miltinio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir ekonomikos mokytoja. Pastaruoju metu ji dirba Juozo Balčikonio gimnazijoje karjeros specialiste ir mokytoja, taip pat vadovauja Lietuvos karjeros specialistų asociacijai.

    Numatomi prioritetai dailės mokykloje

    Pradėjusi eiti pareigas Panevėžio dailės mokykloje, naujoji vadovė planuoja kryptingai stiprinti ugdymo kokybę ir įstaigos vaidmenį miesto kultūriniame gyvenime. Tarp pagrindinių tikslų įvardijamas ugdymo programų peržiūrėjimas ir atnaujinimas, siekiant didesnio šiuolaikiškumo ir lankstumo.

    Taip pat ketinama plėsti partnerystes su kultūros sektoriaus ir kūrybinių industrijų atstovais bei stiprinti bendradarbiavimą su bendrojo ugdymo mokyklomis. Savivaldybė akcentuoja ir planus organizuoti atviras kūrybines veiklas, kurios didintų dailės mokyklos matomumą ir prieinamumą bendruomenei.

    Dar vienas numatomas dėmesio laukas yra tėvų įtraukimas į mokyklos bendruomenės veiklą ir aiškesnė informacijos sklaida. Kartu planuojama nuosekliau stiprinti darbuotojų profesines kompetencijas ir rūpintis psichologiniu mikroklimatu, skatinant komandinį darbą ir dalijimąsi gerąja patirtimi.

    Infrastruktūros klausimai taip pat išlieka tarp prioritetų: planuojama ieškoti papildomų finansavimo šaltinių ir sprendimų, kurie gerintų ugdymo aplinką. Be to, numatoma toliau plėtoti mokinių mokymosi ir kūrybinės pažangos stebėseną bei projektinę veiklą.

    Kada ji pradės darbą

    Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Korupcijos prevencijos įstatyme numatytą tvarką. Gavus reikalingus patvirtinimus, G. Valaitienė darbą Panevėžio dailės mokykloje planuoja pradėti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje.

  • Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvykus konkursui Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktoriaus pareigoms, išrinkta nauja įstaigos vadovė. Atrankoje varžėsi du kandidatai, daugiausia balų surinko ir konkurso laimėtoja tapo Oksana Karoblienė.

    Ji turi ilgametę pedagoginę ir vadybinę patirtį: yra dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vėliau ėjo vadovaujančias pareigas. Šiuo metu O. Karoblienė dirba Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

    Pasak savivaldybės, kandidatė yra sukaupusi patirties organizuojant ugdymo procesą, užtikrinant jo kokybę ir telkiant komandą. Taip pat akcentuojamas bendradarbiavimas su švietimo bendruomene bei dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

    Nurodoma, kad naujoji vadovė yra įgijusi verslo vadybos magistro laipsnį, o profesinę kompetenciją stiprina kvalifikacijos tobulinimo programose. Savivaldybė tikisi, kad ši patirtis prisidės prie progimnazijos augimo, bendruomenės sutelktumo ir į mokinio pažangą orientuotų sprendimų.

    Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Tik po šios procedūros bus galutinai patvirtinta jos darbo pradžios data.

    Švietimo įstaigų vadovų atrankos savivaldybėse paprastai vykdomos vertinant vadovavimo kompetencijas, strateginį planavimą ir gebėjimą telkti bendruomenę. Pastaraisiais metais mokykloms vis dažniau keliami lūkesčiai stiprinti mokinių pasiekimų stebėseną, gerinti emocinį klimatą ir diegti šiuolaikiškus ugdymo metodus.

  • Trakuose, Lukos ežero pakrantėje, nupjauti du jauni gluosniai: savivaldybė prašo pagalbos

    Trakuose, Lukos ežero pakrantėje, nupjauti du jauni gluosniai: savivaldybė prašo pagalbos

    Trakų rajono savivaldybė praneša gavusi informaciją, kad nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 4 dienos Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje buvo neteisėtai nupjauti du jauni medžiai – baltieji gluosniai. Pasak savivaldybės, incidentas užfiksuotas ties buvusia „Nemuno“ sporto baze.

    Nurodoma, kad gluosniai buvo pasodinti įgyvendinant Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių bei želdynų tvarkymo projektą. Šio projekto tikslas – gerinti viešųjų erdvių kokybę, stiprinti miesto ekologinį atsparumą ir puoselėti Trakų aplinką.

    Savivaldybė pabrėžia, jog želdinių niokojimas daro žalą ne tik gamtai, bet ir bendruomenei, nes viešosiose erdvėse augantys medžiai yra bendras visų gyventojų turtas. Tuo pačiu primenama, kad net ir kelių medžių netekimas pakrančių zonose gali turėti praktinių pasekmių: mažėja pavėsis, silpnėja apsauga nuo vėjo, prastėja kraštovaizdžio vientisumas.

    Gyventojų prašo pranešti informaciją

    Siekdama nustatyti pažeidėjus ir incidento aplinkybes, savivaldybė kreipiasi į gyventojus ir prašo pasidalinti bet kokia turima informacija. Pranešimus prašoma teikti Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriui.

    Taip pat akcentuojama, kad pastebėjus želdinių niokojimą viešose vietose, svarbu fiksuoti situaciją ir nedelsiant kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Savivaldybė ragina reaguoti kuo operatyviau, nes tokiais atvejais itin svarbus laikas ir liudytojų duomenys.

    Medžius žada atsodinti

    Trakų rajono savivaldybė informuoja, kad neteisėtai nupjauti medžiai bus atsodinti. Kartu žadama imtis teisinių ir organizacinių priemonių, kad panašūs atvejai ateityje nesikartotų.

    Pasak savivaldybės, viešųjų erdvių želdynai kuriami ilgam laikui ir reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl bendruomenės įsitraukimas ir pranešimai apie pažeidimus išlieka viena svarbiausių prevencijos priemonių. Gyventojai raginami saugoti ir gerbti bendrą aplinką.

  • Trakų rajone ieškomas Lentvario geležinkelio ruožo savininkas: kitaip statinys gali atitekti savivaldybei

    Trakų rajone ieškomas Lentvario geležinkelio ruožo savininkas: kitaip statinys gali atitekti savivaldybei

    Trakų rajono savivaldybė skelbia pradedanti procedūras dėl statinių, kurių savininkai nėra nustatyti arba dokumentais nepatvirtina nuosavybės teisių. Tokiais atvejais savivaldybė gali kreiptis į teismą, kad objektas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.

    Šį kartą kalbama apie geležinkelio kelio ruožą, esantį Vokės gatvėje, Lentvaryje. Savivaldybė nurodo, kad siekia aiškiai identifikuoti, kam priklauso statinys, ir ragina atsiliepti asmenis ar organizacijas, turinčias teisių į šį turtą.

    Jeigu nuosavybės ar kitos turtinės teisės nėra įregistruotos arba jų turėtojai neatsiliepia, teisės aktuose numatytas kelias yra teismo procesas dėl bešeimininkio turto. Praktikoje tai reiškia, kad vėliau tokį objektą galima perimti viešajam interesui užtikrinti, pavyzdžiui, infrastruktūros priežiūrai ar teritorijų planavimui.

    Asmenys, galintys pagrįsti nuosavybės ar kitas turtines teises į minėtą geležinkelio kelio ruožą, kviečiami iki 2026 metų lapkričio 5 dienos kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyrių. Kreipiantis prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius turimas teises.

    Dėl informacijos pateikimo nurodomas kontaktas: Vytauto g. 33, Trakai, 3 aukštas, 322 kabinetas, telefonas (0 528) 25 048, el. paštas karina.ivanauskiene@trakai.lt. Savivaldybė pabrėžia, kad kuo anksčiau pateikiami dokumentai, tuo sklandžiau galima išvengti teisinio ginčo ir užtikrinti aiškų turto statusą.

    Trakų rajono savivaldybės informacija

  • Gegužė Trakų rajone: dešimtys renginių ir Trakų miesto šventė Trakų vasara 2026

    Gegužė Trakų rajone: dešimtys renginių ir Trakų miesto šventė Trakų vasara 2026

    Gegužės mėnesį Trakų rajone suplanuota gausi kultūros, edukacinių ir bendruomeninių renginių programa, skirta tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Savivaldybė kviečia rinktis iš skirtingų formato veiklų ir atrasti renginius pagal amžių, pomėgius bei vietovę.

    Trakų rajonas šiltuoju sezonu tradiciškai išsiskiria renginių įvairove, nes čia susitinka istorinis paveldas, aktyvus turizmas ir vietos bendruomenių iniciatyvos. Dėl to gegužę įprastai daugėja ekskursijų, edukacijų, koncertų, parodų ir susitikimų, skirtų šeimoms bei lankytojams.

    Didžiausias akcentas mėnesio pabaigoje

    Didžiausias mėnesio akcentas numatomas paskutinį gegužės savaitgalį, kai tris dienas vyks Trakų miesto šventė Trakų vasara 2026. Tai vienas didžiausių metų renginių Trakuose, sutraukiantis ne tik vietos bendruomenę, bet ir svečius iš kitų Lietuvos miestų.

    Organizatoriai ragina planuoti apsilankymą iš anksto, nes šventės metu mieste įprastai padidėja lankytojų srautai ir paslaugų paklausa. Tokiais savaitgaliais ypač aktualūs transporto, parkavimo ir apgyvendinimo klausimai, todėl patogiausia pasitikrinti praktinę informaciją prieš vykstant.

    Trakų rajono savivaldybė primena, kad gegužės renginių kalendorius apima visą rajoną, todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į Trakų miestą, bet ir į kitas gyvenvietes. Renginių programą rekomenduojama sekti oficialiuose savivaldybės kanaluose, kur skelbiami patikslinimai ir galimi pasikeitimai.

    Informaciją parengė Trakų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyrius.