CP v2

Category: Regionai

  • Balandį civilinės metrikacijos suvestinė: 4 gimimai, 36 mirtys ir daugiau prašymų MVGDIS

    Balandį civilinės metrikacijos suvestinė: 4 gimimai, 36 mirtys ir daugiau prašymų MVGDIS

    2026 metais balandžio mėnesį Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje užfiksuota pagrindinių civilinės būklės įvykių suvestinė. Per mėnesį registruoti gimimai, mirtys, santuokos ir santuokų nutraukimai, taip pat atlikti įrašų tikslinimai.

    Per balandį įregistruoti 4 gimimai: 1 berniuko ir 3 mergaičių. Dviem vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.

    Per tą patį laikotarpį įregistruotos 36 mirtys: 23 moterų ir 13 vyrų. Vyriausias miręs vyras buvo 89 metų, o vyriausia mirusi moteris sulaukė 100 metų.

    Taip pat įregistruotos 2 santuokos ir 4 santuokų nutraukimai. Be to, atlikti 8 civilinės būklės aktų įrašų papildymai, pakeitimai arba ištaisymai, kai duomenis reikia patikslinti pagal pateiktus dokumentus ar nustatytas aplinkybes.

    Iš viso sudaryti 54 civilinės būklės akto įrašai, o Gyventojų registrui perduoti 25 archyviniai civilinės būklės akto įrašai. Šie veiksmai svarbūs tam, kad duomenys valstybės registruose būtų atnaujinti ir suderinti su archyvine informacija.

    Gyventojams prašant išduoti dokumentus, per mėnesį parengti 33 civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai. Iš jų 1 išrašas išduotas pagal Vienos konvenciją, kai dokumentas reikalingas naudojimui tarptautiniu mastu.

    Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje MVGDIS gauti 56 prašymai ir užduotys. Ši statistika rodo, kad dalis paslaugų ir užklausų vis dažniau administruojama per informacines sistemas, o gyventojai aktyviai naudojasi nuotoliniais pateikimo kanalais.

  • Biržų savivaldybės tarybos 37-ajame posėdyje – sprendimai dėl įstaigų ataskaitų ir projektų

    Biržų savivaldybės tarybos 37-ajame posėdyje – sprendimai dėl įstaigų ataskaitų ir projektų

    2026 metais balandžio 30 dieną įvyko Biržų rajono savivaldybės tarybos 10-ojo šaukimo 37-asis posėdis. Jame dalyvavo visi 25 tarybos nariai, o darbotvarkėje iš viso buvo numatyti 38 klausimai.

    Prieš tvirtinant darbotvarkę, tarybos narių siūlymu vienas sprendimo projektas buvo išbrauktas, todėl galutinėje darbotvarkėje liko 37 klausimai. Dalis klausimų svarstyti uždaroje posėdžio dalyje dėl galimos asmens duomenų atskleidimo rizikos, posėdis nebuvo transliuojamas, tačiau buvo daromas vaizdo ir garso įrašas.

    Svarbiausi patvirtinti dokumentai

    Posėdyje taryba patvirtino kelių savivaldybės valdomų ir su savivaldybe susijusių įstaigų 2025 metų finansinių ataskaitų rinkinius bei vadovybės ataskaitas. Tarp jų – Biržų autobusų parkas, „Biržų vandenys“, „Biržų šilumos tinklai“ ir savivaldybės įmonė Biržų agrolaboratorija.

    Taip pat pritarta socialinių ir sveikatos įstaigų metinių ataskaitų rinkiniams: Biržų rajono Legailių globos namų, „Vaiko užuovėjos“, Biržų rajono savivaldybės poliklinikos, Biržų ligoninės ir savivaldybės visuomenės sveikatos biuro. Šie sprendimai svarbūs vertinant įstaigų veiklos rezultatus, paslaugų apimtis ir planuojant ateinančių metų prioritetus.

    Partnerystė dėl reabilitacijos ir infrastruktūros

    Biržų rajono savivaldybės taryba pritarė bendradarbiavimo sutarčiai su Respublikinės Panevėžio ligoninės valdytoju. Sutartimi numatoma bendromis pastangomis siekti plėtoti Likėnų reabilitacijos ligoninę ir gerinti Pabiržės miestelio infrastruktūrą.

    Sutartyje akcentuota, kad šalys planuoja kartu ieškoti Europos Sąjungos paramos ir valstybės investicijų, dalintis profesine patirtimi bei didinti vietovės žinomumą. Savivaldybės vertinimu, tokia partnerystė gali prisidėti prie sveikatinimo turizmo plėtros ir geresnio medicinos paslaugų prieinamumo rajone.

    Sprendimai dėl patalpų nuomos ir vaikų veiklų

    Taryba taip pat patvirtino Biržų rajono savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano 2025 metų įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita rengiama kasmet, remiantis strateginio planavimo stebėsenos duomenimis ir administracijos, seniūnijų bei biudžetinių įstaigų pateikta informacija.

    Kitas sprendimas – be konkurso 10 metų laikotarpiui išnuomoti Medeikių kaimo bendruomenei savivaldybei priklausančias patalpas Medeikiuose, Liepų gatvėje. Bendruomenei leista patalpas remontuoti savo lėšomis, o patalpos būtų naudojamos planuojamai vaikų edukacijų ir aktyvaus užimtumo erdvei.

    Numatyta, kad patalpų remontui projekto lėšomis būtų skiriama 94 500 eurų. Savivaldybės administracija pritarė dalyvauti projekto paraiškoje partnerio teisėmis ir, gavus finansavimą, prisidėti 5 proc. tinkamų finansuoti išlaidų savivaldybės biudžeto lėšomis, taip pat padengti netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su pridėtinės vertės mokesčiu.

    Posėdyje nustatyta ir atlygintinos vaikų ir jaunimo dienos stovyklos paslaugos kaina Kirdonių universaliame daugiafunkciame centre – 30 eurų už dieną vienam asmeniui. Preliminariai planuojama, kad dienos stovykloje galėtų dalyvauti apie 20 vaikų ar jaunuolių, o paslauga būtų teikiama laisvu nuo pagrindinių centro funkcijų vykdymo metu.

  • Nemokama nuotolinė paskaita apie „LTG Link“: kaip suplanuoti kelionę ir tvarkyti traukinio bilietą

    Kada vyks paskaita?

    2026 metais gegužės 7 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą vyks nemokama nuotolinė paskaita. Renginio trukmė numatyta apie 1,5 valandos.

    Organizatoriai kviečia iš anksto užsiregistruoti, o ketvirtadienio rytą dalyviai gaus priminimą su aktualia informacija apie prisijungimą.

    Ką parodys lektorius?

    Paskaitos tema skirta patogesnėms kelionėms „LTG Link“: nuo kelionės planavimo iki traukinio bilieto įsigijimo. Dėmesys bus skiriamas praktiniams žingsniams, kuriuos galima atlikti skaitmeniniais įrankiais.

    Lektorius, UAB „LTG Link“ pardavimų projektų vadovas Andžejus Keso, žada pristatyti, kaip patogiai suplanuoti kelionę traukiniu ir kur rasti svarbiausią informaciją apie maršrutus.

    Bilietai, keitimas ir grąžinimas

    Paskaitoje taip pat bus paaiškinta, kaip nusipirkti, pakeisti ar grąžinti traukinio bilietą. Atskira dalis bus skirta nuolaidų kuponams ir jų panaudojimui.

    Organizatoriai nurodo, kad bus užtikrinamas vertimas į lietuvių gestų kalbą, todėl renginys pritaikytas platesnei auditorijai.

    Informaciją apie renginį pateikia Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

  • Birštono Muziejaus gatvėje prasidėjo kasimo darbai: savivaldybė prašo keisti parkavimo įpročius

    Kas vyksta Muziejaus gatvėje?

    Birštone Muziejaus gatvėje nuo gegužės 4 dienos pradėti kasimo darbai, vykdant Senamiesčio gatvių rekonstravimo projektą. Savivaldybė informuoja, kad darbų metu gyventojams ir miesto svečiams gali kilti laikinų nepatogumų.

    Prasidėję kasimo darbai paprastai reiškia, kad ruože bus ardoma esama kelio danga ir ruošiamasi inžinerinių tinklų ar konstrukcinių sluoksnių atnaujinimui. Dėl to gali būti ribojamas transporto judėjimas, o kai kuriais etapais keičiamas eismo organizavimas.

    Kur rekomenduojama statyti automobilius?

    Savivaldybė prašo Muziejaus gatvės gyventojų ir Birštono svečių šiuo laikotarpiu automobilius statyti artimiausiose stovėjimo vietose. Tai padeda rangovams saugiai vykdyti darbus ir mažina riziką, kad technika negalės privažiuoti prie kasimo zonų.

    Gyventojams taip pat verta įsivertinti kasdienius maršrutus ir, jei įmanoma, planuoti papildomą laiką kelionei, ypač piko valandomis. Savivaldybės praktikoje rekonstrukcijų metu dažniausiai periodiškai keičiasi darbų zonos, todėl situacija gali kisti iš dienos į dieną.

    Ką svarbu žinoti darbų laikotarpiu?

    Darbų metu rekomenduojama atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus, aptvėrimus ir rangovų nurodymus. Jei turite privažiavimo prie kiemo ar įvažiavimo klausimų, dažniausiai jie sprendžiami pagal darbų etapą, todėl aktualiausia sekti savivaldybės skelbiamą informaciją.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad darbai yra Senamiesčio gatvių rekonstravimo projekto dalis. Tokie projektai paprastai skirti gerinti gatvių būklę, eismo saugą ir pėsčiųjų infrastruktūrą, tačiau trumpuoju laikotarpiu gyventojai susiduria su laikinais ribojimais.

    „Prašome šios gatvės gyventojus ir miesto svečius šiuo laikotarpiu automobilius statyti artimiausiose stovėjimo vietose“, – sakė Birštono savivaldybė.

  • Biržų taryba paskirstė 2026 metų KPPP: kur bus remontuojamos gatvės ir keliai už 1,9 mln. eurų

    Biržų taryba paskirstė 2026 metų KPPP: kur bus remontuojamos gatvės ir keliai už 1,9 mln. eurų

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais balandžio 30 dieną vykusiame posėdyje patvirtino vietinės reikšmės kelių ir gatvių objektų sąrašą, kuriems bus naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos. Sprendimu nustatyta, kokie darbai Biržų mieste ir seniūnijose bus finansuojami savivaldybei 2026 metams skirtu KPPP biudžetu.

    Pagal patvirtintą planą KPPP lėšomis numatoma vykdyti kapitalinį ir paprastąjį remontą, taip pat užtikrinti einamąją kelių priežiūrą bei eismo saugumo priemones. Savivaldybė nurodo, kad šios lėšos skirtos tiek esamos infrastruktūros būklei gerinti, tiek saugesniam eismui užtikrinti.

    Kur numatytas kapitalinis remontas?

    Kapitalinio remonto darbai planuojami Biržų mieste, kur į sąrašą įtrauktos B. Dauguviečio, Rinkos, S. Dagilio, Pirties, Žemaitės, Lauko ir Melioratorių gatvės. Šie projektai paprastai apima esminį dangos ir konstrukcijų atnaujinimą, kai to nebeužtenka padaryti tik lopymu.

    Taip pat kapitalinis remontas numatytas Širvėnos seniūnijoje, vietinės reikšmės kelyje Karajimiškis–Kauniai. Tokie darbai dažniausiai planuojami ten, kur kelio būklė daro įtaką susisiekimui su gyvenvietėmis ir kasdieniams maršrutams.

    Paprastasis remontas ir susisiekimas mieste

    Paprastojo remonto darbai numatyti Biržų mieste J. Janonio gatvėje, kur planuojamas pėsčiųjų takas ir dviračių gatvė, taip pat Gedimino gatvėje. Tokie projektai paprastai siejami su patogesniu judėjimu pėstiesiems ir dviratininkams bei aiškesne eismo organizacija.

    Seniūnijose paprastasis remontas numatytas Juostaviečių kaimo Parko gatvėje, Kučgalio kaimo Pariškių ir Mokyklos gatvėse bei Meilūnų kaimo Pakalnės gatvėje. Savivaldybės praktikoje tai dažniausiai reiškia dangos atnaujinimą ir smulkesnius infrastruktūros tvarkymo darbus, kai nereikia kapitalinės rekonstrukcijos.

    Einamoji priežiūra ir eismo saugumas

    Didelė KPPP dalis skiriama nuolatinei priežiūrai: žvyro dangos kelių priežiūra bus vykdoma Biržų mieste ir Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Pačeriaukštės, Papilio, Parovėjos, Širvėnos ir Vabalninko seniūnijose. Nurodoma, kad prižiūrimas žvyro dangos kelių tinklas siekia 856 kilometrus.

    Asfalto dangos kelių priežiūra taip pat planuojama Biržų mieste ir minėtose seniūnijose, o bendras nurodomas ilgis siekia 158 kilometrus. Be dangų priežiūros, į planą įtrauktos eismo saugumo priemonės, tarp jų horizontalus ženklinimas, kurio apimtis numatyta 110 kilometrų, bei kelio ženklų, atitvarų, apsauginių tvorelių ir šviesoforų priežiūra ar įrengimas.

    Savivaldybė skelbia, kad 2026 metais Biržų rajonui KPPP lėšomis numatyta daugiau nei 1,9 mln. eurų kapitalinio ir paprastojo remonto darbams, nuolatinei kelių priežiūrai ir saugaus eismo priemonėms. Tikimasi, kad patvirtintas objektų sąrašas leis darbus planuoti nuosekliai, o gyventojams suteiks daugiau aiškumo, kur ir kada gali keistis eismo sąlygos.

  • Tvarkote visuomenei atvirą kultūros paveldo objektą? KPD priima paraiškas kompensacijoms

    Tvarkote visuomenei atvirą kultūros paveldo objektą? KPD priima paraiškas kompensacijoms

    Kam skirta kompensacija?

    Kultūros paveldo departamentas (KPD) pradėjo priimti prašymus kompensacijoms už valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų išlaidas. Parama skirta tiems objektams, kurie yra prieinami visuomenei lankyti, todėl kompensacija siejama ne tik su tvarkybos faktu, bet ir su atvirumu lankytojams.

    Kreiptis gali fiziniai asmenys ir privatūs juridiniai asmenys, valdantys valstybės saugomą objektą. Taip pat būtina su KPD būti sudarius apsaugos sutartį ir turėti dokumentus, įrodančius, kad darbai atlikti ne anksčiau kaip per pastaruosius 3 metus nuo prašymo pateikimo dienos.

    Kiek ir už ką kompensuojama?

    Nacionalinio reikšmingumo lygmens objektams numatyta kompensuoti taikomuosius tyrimus iki 75 proc., bet ne daugiau kaip 10 500 eurų. Tvarkybos darbų projektų parengimui gali būti dengiama iki 65 proc., bet ne daugiau kaip 31 500 eurų.

    Didžiausia suma skirta avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo ir arba remonto darbams: kompensuojama iki 45 proc., bet ne daugiau kaip 262 500 eurų. KPD pabrėžia, kad kompensavimo dydis priklauso nuo objekto reikšmingumo lygmens ir patirtų, tinkamai pagrįstų išlaidų.

    Regioninio reikšmingumo lygmens objektams taikomiesiems tyrimams kompensuojama iki 70 proc., bet ne daugiau kaip 10 000 eurų. Tvarkybos darbų projektų parengimas gali būti kompensuojamas iki 60 proc., bet ne daugiau kaip 30 000 eurų.

    Avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo ir arba remonto darbams regioniniu lygmeniu numatyta iki 40 proc. kompensacija, bet ne daugiau kaip 250 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad didesnės apimties darbams vis tiek būtina planuoti ir nuosavą finansinę dalį.

    Iki kada ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymai priimami iki gegužės 30 dienos per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą KPEPIS. Pildant paraišką svarbu pasirinkti paslaugų kelią Apsaugos sutarčių sudarymas ir kompensacijų skyrimas, o tuomet prašymą skirti kompensaciją už privačios nuosavybės tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidas.

    KPD rekomenduoja iš anksto pasiruošti dokumentus, pagrindžiančius atliktus darbus, jų apimtį ir patirtas išlaidas, nes būtent šie duomenys dažniausiai lemia paraiškos vertinimo sklandumą. Taip pat svarbu įsivertinti, ar objektas realiai atitinka reikalavimą būti prieinamam visuomenei lankyti, nes tai yra esminė šios priemonės sąlyga.

    Informacija parengta pagal KPD pateiktus duomenis.

  • Anykščių rajono savivaldybė ieško teisės ir personalo specialisto: konkursas iki 2026 metų gegužės 15 dienos

    Anykščių rajono savivaldybė ieško teisės ir personalo specialisto: konkursas iki 2026 metų gegužės 15 dienos

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė atranką į Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Skelbime nurodoma, kad paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 15 dienos imtinai.

    Tokio pobūdžio pareigybė savivaldoje paprastai apima teisės aktų taikymą ir dokumentų rengimą, darbą su personalo procesais bei vidinių procedūrų užtikrinimą. Dalis funkcijų gali būti susijusios ir su civilinės metrikacijos sritimi, todėl kandidatuojant dažnai vertinama patirtis viešajame sektoriuje.

    Kaip vyksta atranka?

    Valstybės ir savivaldybių institucijose darbuotojų atranka dažniausiai vykdoma konkurso būdu, o kandidatai teikia dokumentus centralizuotai per valstybinę įdarbinimo sistemą. Įprastai prašoma pateikti gyvenimo aprašymą ir kitus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, o vėliau kviečiama į pokalbį ar testavimą.

    Konkursuose viešajame sektoriuje kandidatai paprastai vertinami pagal išsilavinimą, darbo patirtį, teisinių žinių taikymą praktikoje, gebėjimą rengti aiškius dokumentus ir dirbti su procesais. Nors konkrečios sąlygos priklauso nuo pareigybės aprašymo, terminų praleisti nereikėtų, nes pasibaigus skelbimo galiojimui dokumentai nebepriimami.

    Ką verta pasitikrinti prieš teikiant paraišką?

    Prieš pateikiant dokumentus pravartu atidžiai įsivertinti, ar atitinkami reikalavimai išsilavinimui ir darbo patirčiai, taip pat ar turimi reikiami įgūdžiai darbui su teisės aktais ir administraciniais dokumentais. Taip pat verta pasitikrinti, ar visi priedai įkelti tinkamu formatu ir ar nurodyti kontaktai yra aktualūs.

    Skelbime pabrėžiama, kad atranka galioja iki 2026 metų gegužės 15 dienos, todėl kandidatai, planuojantys dalyvauti konkurse, turėtų dokumentus pateikti iš anksto. Išsami informacija apie konkurso sąlygas, reikalavimus ir dokumentų pateikimą skelbiama oficialiame darbo pasiūlymo puslapyje.

  • Anykščiuose 2026 metais užimtumo didinimo programai skirta 58 200 eurų: kam atiteks lėšos

    Anykščiuose 2026 metais užimtumo didinimo programai skirta 58 200 eurų: kam atiteks lėšos

    Anykščių rajono savivaldybėje 2026 metais užimtumo didinimo programai terminuotiems darbams finansuoti skirta 58 200 eurų. Lėšos numatytos iš valstybės tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.

    Savivaldybė nurodo, kad finansavimas paskirtas administracijos direktoriaus 2026 metų balandžio 24 dieną pasirašytu įsakymu Nr. 1-AĮ-198 Dėl Anykščių rajono savivaldybės 2026 metų užimtumo didinimo programos finansavimo. Sprendimu patvirtinta, kurioms organizacijoms ir subjektams bus skiriamos dotacijos darbams vykdyti.

    Pagal programos logiką tokios dotacijos dažniausiai nukreipiamos į trumpalaikius, aiškiai apibrėžtus darbus, kurie padeda laikinai įdarbinti nedirbančius gyventojus ir kartu spręsti vietos bendruomenei aktualias problemas. Tai gali apimti viešųjų erdvių tvarkymą, aplinkos priežiūros darbus ar pagalbą savivaldybės įstaigoms vykdant sezonines veiklas.

    Kas gali gauti finansavimą?

    Šiuo atveju finansavimas numatytas nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms bei viešojo sektoriaus subjektams. Konkrečių gavėjų sąrašą savivaldybė pateikia su įsakymu susietoje informacijoje.

    Praktikoje tokios programos vykdomos partnerystės principu: organizacijos pateikia poreikį darbams ir planuojamą apimtį, o savivaldybė, įvertinusi prioritetus ir biudžetą, paskirsto dotaciją. Tai leidžia greičiau mobilizuoti vietos pajėgumus ir nukreipti žmones į realius, iš anksto suplanuotus darbus.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Užimtumo didinimo programa dažniausiai orientuota į gyventojus, kurie susiduria su didesnėmis kliūtimis grįžti į darbo rinką. Terminuoti darbai gali tapti laikinu sprendimu užtikrinant pajamas, darbo įgūdžių palaikymą ir galimybę vėliau pereiti į nuolatinį užimtumą.

    Savivaldybės teigimu, 2026 metais skirtos lėšos bus naudojamos būtent terminuotiems darbams finansuoti. Finansavimo įgyvendinimo sąlygos, atrankos tvarka ir konkretūs darbų grafikai paprastai detalizuojami vykdymo metu kartu su programos vykdytojais.

  • Sveika mityba nuo mažens Krekenavoje: ką vaikai išmoksta gimnazijoje ir darželyje „Sigutė“?

    Sveikos mitybos įpročiai formuojasi anksti

    Sveika mityba vaikystėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augančio organizmo raidą, energiją ir mokymosi gebėjimus. Specialistai pabrėžia, kad įpročiai, susiformavę ikimokykliniame ir pradiniame amžiuje, dažnai išlieka ir paauglystėje bei suaugus.

    Pirmieji mitybos pagrindai paprastai ateina iš šeimos, tačiau didelę įtaką turi ir ugdymo įstaigos. Kai mokykla ar darželis nuosekliai stiprina žinias apie maistą, vaikams lengviau suprasti, kodėl svarbu reguliariai valgyti, gerti vandenį ir rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Subalansuotas racionas vaikams turi būti įvairus, kad netrūktų pagrindinių maistinių medžiagų. Kasdienėje lėkštėje turi atsirasti daržovės ir vaisiai, pilno grūdo produktai, baltymų šaltiniai bei sveikesni riebalai, o saldinti gėrimai ir itin saldūs užkandžiai turėtų likti retoms progoms.

    Ne mažiau svarbus ir valgymo režimas: aiški pusryčių, pietų ir vakarienės rutina padeda palaikyti pastovų energijos lygį. Toks ritmas siejamas ir su geresne koncentracija pamokose, mažesniu impulsyviu užkandžiavimu, ypač saldumynais.

    Ką rizikuojame prarasti, kai mityba nesubalansuota?

    Ugdymo įstaigose sveikos mitybos tema dažnai siejama ne tik su sveikata, bet ir su kasdieniu vaiko funkcionalumu. Kai racione per daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, didėja antsvorio rizika, o ilgainiui tai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į dažnas, bet kartais nuvertinamas problemas: dantų ėduonį, geležies stoką, nuovargį, prastesnę savijautą. Augančiam organizmui ypač svarbūs ir kalcis bei vitaminas D, nes jie siejami su kaulų ir dantų būkle.

    Vaikams svarbu aiškiai suprasti, kad sveika mityba nereiškia draudimų ar griežtų taisyklių. Dažniausiai tai reiškia geresnį pasirinkimų balansą, daugiau tikro maisto, daugiau vandens ir mažiau produktų, kurie sukurti greitam sotumo ar saldumo efektui.

    Praktika rodo, kad vien teorijos nepakanka, todėl ugdymo įstaigos vis dažniau renkasi interaktyvias pamokas. Jos padeda ne tik išmokti produktų grupes, bet ir suprasti, kaip maistas atsiranda, kas jį augina ir kaip pasirinkimai susiję su aplinka.

    Krekenavoje vaikai mokosi per patirtį

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ sveikos mitybos tema integruojama per praktines veiklas ir nuotolines edukacijas. Tokios pamokos leidžia vaikams ne tik pasitikrinti žinias, bet ir susieti jas su kasdieniais sprendimais.

    Trečiokai ir ikimokyklinukai jau ne vienerius metus įsitraukia į Nacionalinės mokėjimo agentūros organizuojamas iniciatyvas, kuriose aiškinamasi maisto kelias nuo ūkio iki stalo. Vaikai supažindinami su Lietuvos žemės ūkiu, vietinės produkcijos svarba ir atsakingu vartojimu.

    Vienoje iš edukacijų, pavadintoje Operacija Brokolis, akcentuojami praktiniai principai, kaip kasdien didinti daržovių ir vaisių dalį. Taip pat aptariama, kodėl verta rinktis mažiau perdirbtą maistą ir kaip mokytis skaityti paprastus produktų sudėties ženklinimo principus.

    Ugdymo įstaigos pabrėžia ir įtraukimo svarbą: kai vaikai patys dalyvauja maisto ruošime ar degustacijose, jie dažniau ryžtasi paragauti naujų skonių. Tokiu būdu formuojamas ne tik sveikesnis racionas, bet ir pagarbesnis santykis su maistu bei mažesnis švaistymas.

    Sveikos mitybos kelias nuo mažens yra nuoseklus procesas, reikalaujantis ir šeimos, ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo. Kai žinios sutampa su kasdieniais pasirinkimais, vaikams lengviau augti sveikiems, energingiems ir labiau pasitikintiems savo sprendimais.

    „Sveikos mitybos įpročiai vaikystėje yra ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą ir savijautą, todėl svarbiausia kurti palaikančią aplinką ir rodyti kasdienį pavyzdį“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Tarptautinė mokinių konferencija Kėdainiuose: tvarumo tema subūrė Lietuvos ir Europos mokyklas

    Jubiliejinė konferencija su tvarumo akcentu

    Kėdainių kalbų mokykloje surengta dešimtoji tarptautinė anglų kalbos mokinių konferencija Ar žinai, kad…, kurią organizavo Naujamiesčio mokyklos mokytojos Eglė Čepulienė ir Inga Vasiliauskienė. 2026 metais pasirinkta tema Tvarumas – mūsų planetos ribos pakvietė mokinius kalbėti apie klimato kaitą, vartojimą ir atsakingus sprendimus kasdienybėje.

    Konferencijoje akcentuota, kad tvarumas šiandien tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir ekonomikos, socialinės gerovės bei švietimo klausimu. Mokiniai anglų kalba pristatė pranešimus, kuriuose siejo asmenines patirtis su platesnėmis Europos žaliojo kurso kryptimis bei mokyklų vaidmeniu mažinant poveikį aplinkai.

    Dalyviai iš Lietuvos ir užsienio

    Pranešimus gyvai skaitė Panevėžio rajono ir miesto mokiniai: Naujamiesčio mokyklos, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos, Smilgių gimnazijos ir Velžio gimnazijos, taip pat Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos ir „Saulėtekio“ progimnazijos atstovai.

    Tarptautinį renginio mastą sustiprino nuotoliniai pranešimai iš Latvijos, Italijos ir Kroatijos mokyklų. Tokia forma leido mokiniams palyginti skirtingų šalių patirtis, o tvarumo tema įgavo praktinį matmenį per konkrečius pavyzdžius nuo energijos taupymo mokyklose iki atsakingo vartojimo iniciatyvų.

    Parama ir įvertinimai organizatorėms

    Konferencija iš dalies finansuota Švietimo centro lėšomis, kurias Panevėžio rajono savivaldybė skyrė stiprinti mokytojų metodinei veiklai. Tai sudarė sąlygas renginį tęsti ir auginti jo kokybę, ypač skatinant mokinių viešojo kalbėjimo ir kritinio mąstymo kompetencijas.

    Jubiliejinės, dešimtosios konferencijos proga organizatorės Eglė Čepulienė ir Inga Vasiliauskienė apdovanotos Švietimo centro padėkomis. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad kasmet matomas aukštesnis pranešimų lygis ir drąsesnis mokinių įsitraukimas rodo, jog anglų kalbos komunikacija tampa realiu žingsniu į ateities studijas ir karjerą.

    „Gera matyti, kaip kasmet auga konferencijos pranešimų lygis, kaip skleidžiasi jaunieji talentai“, – sakė Švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Renata Jankevičienė.

    Konferencijos dalyviams tai buvo ne tik galimybė pristatyti savo idėjas, bet ir susipažinti su bendraamžiais iš kitų mokyklų bei šalių. Tokie renginiai, orientuoti į aktualias temas ir kalbinę praktiką, vis dažniau vertinami kaip viena veiksmingiausių formų ugdyti XXI amžiaus gebėjimus.