CP v2

Category: Regionai

  • Tiltagaliai: meras pasveikino Klimavičius su deimantinėmis vestuvėmis ir įteikė simbolinį dokumentą

    Tiltagaliuose, Panevėžio rajone, gyvenantys Genė ir Vladislavas Klimavičiai paminėjo deimantines vestuves – 60 metų santuokos sukaktį. Šia proga sutuoktinius aplankė Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius kartu su Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė.

    Vizito metu porai buvo perduoti sveikinimai ir palinkėjimai sveikatos bei ramybės, pabrėžiant ilgametės bendrystės vertę. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios sukaktys rajone laikomos svarbia proga įvertinti šeimos stiprybę ir nuosekliai puoselėjamas vertybes.

    „Tokia graži sukaktis liudija ilgametę bendrystę ir vertybes, kurios lydi visą gyvenimą – pagarbą, kantrybę ir ištikimybę“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Sutuoktiniams įteikta įrėminta santuokos sudarymo akto kopija – simbolinis dokumentas, primenantis prieš šešis dešimtmečius duotus įsipareigojimus. Toks gestas, anot savivaldybės atstovų, tampa ir gražiu šeimos istorijos įprasminimu, kurį galima perduoti vaikams bei anūkams.

    Vladislavui yra 87 metai, o jo sutuoktinė Genė – penkeriais metais jaunesnė. Jie susituokė Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, o po vestuvių įsikūrė Tiltagaliuose: Genė yra kilusi iš Saločių Pasvalio rajone, Vladislavas – iš Tiltagalių.

    Pora pasakoja, kad jų pažintis prasidėjo tuometiniuose kultūros namuose, kur abu įsitraukė į meninę veiklą. Bendri interesai ir kasdienis bendravimas ilgainiui peraugo į šeimą, kuri bėgant metams tapo didesnė: Klimavičiai užaugino tris vaikus ir šiandien džiaugiasi penkiais anūkais.

    „Kantrybė, atlaidumas ir dėmesys vienas kitam padeda išsaugoti gerus santykius ir kartu įveikti visus gyvenimo išbandymus“, – sako Genė Klimavičienė.

    Jubiliejų sveikinimo tradicija rajone

    Panevėžio rajone tęsiama tradicija pasveikinti šeimas, mininčias 50 ir daugiau bendro gyvenimo metų sukaktis. Savivaldybė kviečia jubiliejinių santuokų sulaukusius gyventojus kreiptis į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių, kad būtų suderintas pasveikinimas ir įteiktas simbolinis santuokos akto dokumentas.

    Tokie vizitai dažnai tampa ne tik oficialiu dėmesio ženklu, bet ir proga užfiksuoti šeimos istoriją bei prisiminti bendruomenės tradicijas. Savivaldybė pabrėžia, kad ilgalaikės santuokos sukaktys yra svarbi bendruomeninio gyvenimo dalis, skatinanti tarpusavio pagarbą ir kartų ryšį.

  • Panevėžio rajone ministrė su savivaldybe aptarė negalios paslaugas: kur stringa atokvėpis ir finansavimas

    Panevėžio rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, su vietos vadovais ir socialinių paslaugų teikėjais aptarusi pagalbą šeimoms bei žmonėms su negalia. Susitikime daugiausia dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, jų finansavimui ir tam, kaip sprendimai veikia gyventojus kasdienybėje.

    Ministrė susitiko su savivaldybės meru, vicemeru, administracijos skyrių vadovais, socialinių įstaigų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pasak savivaldybės, pokalbiuose akcentuota, kad didžiausias poreikis dažnai kyla ten, kur slauga ir priežiūra ilgainiui tampa visos šeimos išbandymu.

    „Tikrasis vaizdas atsiskleidžia bendraujant su šeimomis, kurios slaugydamos artimuosius išsenka, joms laikinas atokvėpis yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Dėmesys laikino atokvėpio paslaugai

    Viena pagrindinių diskusijų temų tapo laikino atokvėpio paslauga, skirta trumpam pakeisti artimąjį slaugantį žmogų ir suteikti šeimai pertrauką. Socialinių paslaugų atstovai pabrėžė, kad prašymų daugėja, o finansavimo ir realių sąnaudų neatitikimas savivaldybėms sukuria papildomą naštą.

    Panevėžio rajono specialistų pateiktais skaičiavimais, vieno asmens priežiūros namuose metinis paslaugos poreikis gali siekti 720 valandų, o visos paslaugos kaina viršija 5 700 eurų. Tuo metu valstybės skiriama suma sudaro apie 2 000 eurų per metus, todėl didelė dalis išlaidų tenka savivaldybei.

    „Skaičiuojame, kad visa paslauga vienam asmeniui kainuoja daugiau kaip 5 700 eurų, todėl valstybės skiriamas finansavimas padengia tik dalį išlaidų“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Baronaitė-Šniutė.

    Apsaugotas būstas ir savarankiškumo klausimai

    Susitikime aptartos ir apsaugoto būsto paslaugos, kurios padeda žmonėms su negalia mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių, išlaikant reikalingą specialistų priežiūrą. Panevėžio rajone planuojama įrengti tris apsaugoto būsto vietas, kuriose savarankiškumo įgūdžius ugdytų šeši asmenys.

    Savivaldybės atstovai kėlė klausimą, ar dabartiniai finansavimo prioritetai visada padeda pasiekti pagrindinį tikslą. Anot jų, kai kuriais atvejais didesnis dėmesys komunalinių išlaidų kompensavimui gali nustelbti investicijas į pačias paslaugas, specialistų darbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą.

    Paslaugų tinklas rajone plečiamas

    Pristatant situaciją rajone pabrėžta, kad savivaldybė plečia bendruomenines paslaugas, siekdama, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia galėtų gyventi kuo arčiau įprastos aplinkos. Šiuo metu teikiama asmeninė pagalba, o socialinės reabilitacijos paslaugos pasiekia 199 žmones su negalia.

    Taip pat priminta, kad nuo 2024 metų įgyvendinama atvejo vadyba turi padėti darbingo amžiaus gyventojams greičiau susiorientuoti sistemoje ir gauti reikalingas paslaugas. Savivaldybės teigimu, praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų ir specialistų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikiama laiku.

    Vizito metu ministrė su komanda apsilankė Gustonių socialinės globos namuose ir viešojoje įstaigoje „Vilties sodas“ Biliūnų kaime. Čia ji susipažino su teikiamomis paslaugomis, darbuotojų kasdieniais iššūkiais ir bendruomenės veikla.

  • Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė ugniagesiams: šv. Florijono dieną dėkoja už tarnystę

    Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė ugniagesiams: šv. Florijono dieną dėkoja už tarnystę

    Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė pasveikino ugniagesius šv. Florijono dienos proga. Ši diena Lietuvoje tradiciškai siejama su ugniagesių globėjo šv. Florijono minėjimu ir padėka gelbėtojams už jų kasdienį darbą.

    Sveikinime akcentuojama ugniagesių tarnystė bendruomenei ir pasirengimas reaguoti į nelaimes, kai pagalbos prireikia nedelsiant. Tokie kreipimaisi paprastai primena, kad didžioji dalis gelbėjimo darbų vyksta ne tik didžiųjų įvykių metu, bet ir kasdienėse situacijose.

    Šv. Florijono dienos prasmė

    Šv. Florijono diena daugelyje Europos šalių laikoma ugniagesių profesine švente, kai visuomenei primenama apie gaisrų prevencijos svarbą. Lietuvoje ši proga dažnai minima ir kaip dėkingumo diena tiems, kurie saugo žmonių gyvybes, turtą ir aplinką.

    Pastaraisiais metais ugniagesių darbas vis dažniau siejamas ne vien su gaisrais, bet ir su pagalba eismo įvykiuose, ekstremalių reiškinių padariniais bei kitomis gelbėjimo operacijomis. Dėl to savivaldybių vadovų vieši sveikinimai įprastai tampa ir priminimu apie tarnybų vaidmenį vietos saugumo sistemoje.

    Dėmesys bendruomenės saugumui

    Savivaldybių vadovai šventinių progų metu neretai pabrėžia ir bendradarbiavimo svarbą: nuo gyventojų budrumo iki atsakingo elgesio namuose bei gamtoje. Prevencija išlieka vienu efektyviausių būdų mažinti nelaimių skaičių ir jų padarinius.

    Šv. Florijono dienos proga ugniagesiams linkima saugių pamainų, stiprybės ir visuomenės palaikymo. Tokie linkėjimai atspindi ir paprastą, bet svarbią žinutę: gelbėtojų darbas matomas ir vertinamas, o jų profesionalumas yra neatsiejama kasdienio saugumo dalis.

  • Šv. Florijono diena Alytuje: padėkos ugniagesiams ir daugiau kaip 200 tūkst. eurų tarnybai stiprinti

    Šv. Florijono diena Alytuje: padėkos ugniagesiams ir daugiau kaip 200 tūkst. eurų tarnybai stiprinti

    Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje iškilminga rikiuote paminėta Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, diena. Renginyje akcentuota ugniagesių gelbėtojų tarnybos svarba ir bendruomenės saugumas, o pareigūnams įteiktos padėkos už kasdienį darbą.

    Sveikinimo žodį tarusi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė dėkojo ugniagesiams už drąsą, pasiaukojimą ir pagalbą gyventojams. Pasak merės, ugniagesių darbas dažniausiai matomas tik nelaimės akimirką, tačiau jam būtinas nuolatinis pasirengimas ir stipri komanda.

    Merės padėkomis už nepriekaištingą pareigų atlikimą, žmonių gyvybių ir turto gelbėjimą bei visuomenės švietimą apdovanoti Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai Irmantas Dzedzevičius, Vytautas Buikus ir Gintaras Valūnas. Taip pat padėkota Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams Povilui Genceravičiui ir Almantui Bingeliui.

    Finansavimas ir planuojami darbai

    Renginio metu aptarti ir praktiniai klausimai, susiję su priešgaisrinės apsaugos stiprinimu. Nors priešgaisrinė apsauga yra valstybės deleguota funkcija, savivaldybė teigia nelaukianti vien centrinio finansavimo ir papildomomis biudžeto lėšomis siekianti gerinti ugniagesių darbo sąlygas.

    Šių metų savivaldybės biudžete priešgaisrinei apsaugai papildomai numatyta daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Iš jų 100 tūkst. eurų skirta dviem gaisriniams automobiliams įsigyti, o daugiau nei 100 tūkst. eurų planuojama nukreipti darbo užmokesčiui, kad kiekvienoje komandoje nuolat budėtų bent du ugniagesiai.

    Taip pat numatyti infrastruktūros atnaujinimo darbai Krokialaukio, Makniūnų, Butrimonių ir Pivašiūnų komandų patalpose. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į pastatus ir įrangą tiesiogiai susijusios su reagavimo greičiu ir saugesnėmis darbo sąlygomis, ypač vykstant į sudėtingus gaisrus ar gelbėjimo operacijas.

    Technika, komandos ir iškvietimų statistika

    Skelbiama, kad modernesnis gaisrinis automobilis jau perduotas Butrimonių ugniagesių komandai. Savivaldybė nurodo, jog dėl senstančios ir gendančios technikos atnaujinimo ne kartą kreiptasi į Vidaus reikalų ministeriją, o naudoto automobilio teko laukti daugiau nei dvejus metus.

    Alytaus rajono savivaldybės priešgaisrinė apsaugos tarnyba įkurta prieš 27 metus. Šiuo metu ją sudaro 8 komandos, kuriose dirba 72 darbuotojai.

    2025 metais rajono ugniagesiai į iškvietimus vyko 358 kartus. Nurodoma, kad pernai Alytaus rajone kilo 165 gaisrai, tai yra 31 gaisru daugiau nei 2024 metais, taip pat atlikta 110 gelbėjimo darbų.

    Be reagavimo į gaisrus, savivaldybė akcentuoja ir prevenciją. Siekiant mažinti skaudžių nelaimių riziką, gyventojams išdalinta daugiau nei pusė tūkstančio dūmų detektorių, o bendruomenės saugumas įvardijamas vienu svarbiausių prioritetų.

  • Motinos diena Varėnoje: meras Algis Kašėta siunčia sveikinimą ir primena bendrystės svarbą

    Motinos diena Varėnoje: meras Algis Kašėta siunčia sveikinimą ir primena bendrystės svarbą

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta Motinos dienos proga kreipėsi į rajono gyventojus, sveikindamas mamas ir globėjas. Pasak mero, ši diena skirta padėkai už rūpestį, kantrybę ir kasdienį darbą, kuris dažnai lieka nepastebėtas.

    Savivaldybės paskelbtame sveikinime pabrėžiama, kad Motinos diena svarbi ne tik šeimoms, bet ir visai bendruomenei. Dėmesys motinystei čia įvardijamas kaip pagarba vertybėms, kurios kuria saugesnę ir atviresnę aplinką vaikams bei jaunimui.

    Padėka mamoms ir globėjoms

    Algis Kašėta savo sveikinime akcentuoja, kad motinos vaidmuo apima ne vien kasdienius rūpesčius, bet ir emocinę atramą šeimai. Anot jo, mamos dažnai tampa tais žmonėmis, kurie pirmieji pastebi, padrąsina ir padeda atsitiesti sudėtingesnėse situacijose.

    Sveikinime taip pat išskiriamas globėjų ir močiutų indėlis, kai jos prisideda prie vaikų auklėjimo ir šeimos gerovės. Meras ragina šią dieną skirti nuoširdžiam dėkingumui ir dėmesiui artimiausiems žmonėms.

    Kodėl Motinos diena svarbi bendruomenei

    Savivaldybių vadovų sveikinimai Motinos dienos proga pastaraisiais metais vis dažniau tampa proga kalbėti ne tik apie šventinę tradiciją, bet ir apie bendruomeniškumą. Tokiuose kreipimuose dažnai pabrėžiama emocinės sveikatos, tarpusavio paramos ir artimųjų ryšio reikšmė.

    Varėnos rajono savivaldybės žinutė šią dieną sieja su dėkingumu ir pagarba, kuri, mero teigimu, turėtų lydėti ne tik per šventes. Jo nuomone, paprastas dėmesys, skambutis ar apsilankymas gali tapti svarbiausia dovana.

    Tradicija, kuri išlieka aktuali

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį ir kasmet suburia šeimas bendrai šventei. Nors šventės forma keičiasi, jos esmė išlieka ta pati: padėka už meilę, rūpestį ir atsidavimą.

    Varėnos rajono savivaldybės mero sveikinimas primena, kad šventinės gėlės ar dovanos nėra svarbiausia. Daug reikšmingesni, anot kreipimosi, yra nuoširdūs žodžiai ir laikas, kurį skiriame mamoms bei tiems, kurie kasdien atlieka motinystės vaidmenį.

  • Varėnos rajono meras kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus: padėka už budėjimą ir kasdienę riziką

    Varėnos rajono savivaldybės meras paskelbė sveikinimą ugniagesiams gelbėtojams, pabrėždamas jų darbo svarbą ir nuolatinę parengtį reaguoti į nelaimes. Kreipimesi akcentuota, kad tai profesija, kurioje sprendimus tenka priimti per sekundes, o atsakomybė dažnai susijusi su tiesiogine rizika sveikatai ir gyvybei.

    Tokie savivaldybių vadovų sveikinimai paprastai siejami su Šv. Florijono diena ir Ugniagesių globėjo minėjimu, kai visoje Lietuvoje dėmesys sutelkiamas į priešgaisrinės saugos temą. Tai proga priminti ne tik apie gelbėtojų kasdienybę, bet ir apie visuomenės indėlį į saugumą, kai prevencija padeda išvengti skaudžių incidentų.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistema Lietuvoje apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus vandenyje, reagavimą į cheminius incidentus ar stichinių nelaimių padarinius. Todėl savivaldybėms svarbu kalbėti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, nes didelė dalis rizikų kyla ne tik miestuose, bet ir kaimiškose vietovėse.

    Kontekste išryškėja ir sezoniškumas: šiltuoju metų laiku daugėja iškvietimų dėl pernykštės žolės deginimo, miškų ir durpynų gaisrų, taip pat nelaimių prie vandens telkinių. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad didelė dalis iškvietimų susiję su žmogaus neatsargumu, o paprasti įpročiai, tokie kaip tvarkingi dūmų detektoriai ar atsakingas elgesys gamtoje, tiesiogiai mažina nelaimių skaičių.

    Merų ir kitų institucijų dėmesys ugniagesiams gelbėtojams dažnai apima ir praktinius klausimus, susijusius su komandų aprūpinimu, technikos atnaujinimu bei savanoriškos priešgaisrinės veiklos stiprinimu. Vietos bendruomenėms tai svarbu todėl, kad pirmosios minutės po pranešimo apie gaisrą ar nelaimę neretai lemia, ar bus išgelbėtas turtas ir žmonių gyvybės.

    Gyventojams primenama, kad apie gaisrą ar nelaimę visada būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir, jei saugu, imtis pirminių veiksmų iki atvykstant gelbėtojams. Atsakingas reagavimas, aiškiai nurodyta vieta ir tiksli informacija apie situaciją padeda tarnyboms greičiau priimti sprendimus ir efektyviau paskirstyti pajėgas.

  • „Regio-Silience“ konferencija Olštyne: kaip ES rytiniai pasienio regionai ieško atsparumo ir augimo

    „Regio-Silience“ konferencija Olštyne: kaip ES rytiniai pasienio regionai ieško atsparumo ir augimo

    2026 metais balandžio 28–29 dienomis Olštyne, Lenkijoje, surengta tarptautinė „Regio-Silience“ konferencija Stronger and Safer Together – From Challenges to Opportunities. Renginys sutelkė dėmesį į Europos Sąjungos rytinių pasienio regionų atsparumą, saugumą ir plėtros galimybes.

    Konferencijoje susitiko regionų ir savivaldybių, ministerijų bei tarptautinių organizacijų atstovai iš kelių Europos valstybių. Diskusijose aptarta, kaip geopolitinės įtampos ir besikeičiančios ekonominės sąlygos keičia pasienio teritorijų prioritetus: nuo kasdienių paslaugų užtikrinimo iki kritinės infrastruktūros ir pasirengimo krizėms.

    Ko tikimasi iš naujo ES finansavimo

    Vienas pagrindinių konferencijos akcentų buvo būsimi Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir jų kryptys pasienio teritorijoms. Dalyviai svarstė, kaip paramą labiau orientuoti į atsparumą didinančias investicijas, kurios vienu metu sprendžia ir saugumo, ir ekonominio gyvybingumo klausimus.

    Praktiniame lygmenyje daug dėmesio skirta infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms ir inovacijoms, kurios gali padėti regionams pritraukti verslą bei išlaikyti gyventojus. Aptarta, kad pasienio savivaldybėms aktualūs ne tik keliai ar ryšiai, bet ir civilinės saugos sprendimai, energijos tiekimo patikimumas, sveikatos paslaugų pasiekiamumas.

    Švenčionių rajono dalyvavimas

    Švenčionių rajonui konferencijoje atstovavo savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Vaitkevičiūtė ir Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Rasa Turlienė. Delegacija akcentavo, kad tokie susitikimai padeda savivaldybėms geriau pasirengti naujiems kvietimams ir partnerystėms.

    Dalyvavimas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi su kitais regionais ir užmegzti kontaktus, kurie vėliau gali virsti bendrais projektais. Pranešimuose ir diskusijose kartota, kad pasienio teritorijoms svarbu ne pavienės iniciatyvos, o nuoseklus projektų portfelis, apimantis ekonomiką, turizmą, inovacijas ir paslaugas gyventojams.

    Bendras įsipareigojimas bendradarbiauti

    Konferencijos metu pasirašytas bendras įsipareigojimo pareiškimas, kuriuo dar kartą patvirtintas dalyvaujančių regionų siekis stiprinti bendradarbiavimą, atsparumą ir tvarią plėtrą Europos rytiniuose pasienio regionuose. Dokumentą pasirašė Suomijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir Lietuvos atstovai.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad rezultatus lemia trys dalykai: kryptingos investicijos, bendri standartai pasirengimui krizėms ir reguliarus institucijų dialogas tarp regionų. Pasak jų, būtent ši kombinacija leidžia pasienio teritorijoms iš iššūkių pereiti prie galimybių ir išlaikyti konkurencingumą.

    Konferencijoje taip pat akcentuota, kad atsparumo stiprinimas vis dažniau siejamas su inovacijomis, įskaitant DI taikymą planavime, rizikų vertinime ir viešųjų paslaugų organizavime. Tikimasi, kad artimiausiais metais tokie sprendimai taps reikšminga dalimi projektų, finansuojamų pagal tarpregioninio bendradarbiavimo programas.

  • Švenčionių tarybos posėdis: 24 klausimai, 3,2 mln. eurų infrastruktūrai ir naujas garbės ambasadorius

    Balandžio 30 dieną įvyko Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 23 tarybos nariai. Darbotvarkėje buvo 24 klausimai, taip pat išklausyti 3 informaciniai pranešimai apie savivaldybei reikšmingų įstaigų ir bendrovių veiklą.

    Posėdžio pradžioje tarybai pristatytos 2025 metais parengtos veiklos ir finansinės ataskaitos. Aptartos UAB „VAATC“, UAB „Gren Švenčionys“ ir UAB „Švenčionių komunalinis centras“ metinės vadovybės ataskaitos, kurios savivaldybėms svarbios vertinant paslaugų tęstinumą, kainodarą ir investicijų poreikį.

    Patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos 2025 metų ataskaitų rinkinys. Taryba taip pat pritarė viešųjų įstaigų „Pabradės orkestras“ ir „Švenčionių saugaus eismo mokykla“ 2025 metų ataskaitoms bei 2026 metų veiklos planams.

    Socialinės paslaugos ir sveikata

    Patvirtintas Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro 2025 metų ataskaitų rinkinys. Centras veiklą vykdė 11 padalinių, o paslaugų poreikis augo tiek šeimoms, tiek senjorams ir asmenims su negalia.

    Ryškiausias šuolis fiksuotas Bendruomeniniuose šeimos namuose: 2025 metais paslaugas gavo 600 asmenų, kai 2024 metais jų buvo 313. Čia teikiamos kompleksinės paslaugos, apimančios individualias ir grupines konsultacijas, tėvystės mokymus bei šeimos mediaciją.

    Globos centro paslaugomis naudojosi 49 šeimos, o mokymuose būsimiems globėjams dalyvavo 12 asmenų. Vaikų dienos centrai „Šaltinėlis“ skirtingose rajono vietovėse užtikrino užimtumą ir maitinimą 103 vaikams.

    Pagalbos namuose paslaugomis iš viso pasinaudojo 520 asmenų: 281 gyventojui teikta pagalba į namus, o 66 suteikta dienos socialinė globa asmens namuose. Taip pat patenkinti 369 prašymai dėl aprūpinimo judėjimo techninės pagalbos priemonėmis, o 146 gyventojai pasinaudojo transporto paslauga vykstant į gydymo ir kitas įstaigas.

    Patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2025 metų ataskaitų rinkinys. Biuras nurodė 898 organizuotus renginius ir 10 793 dalyvius, taip pat 71 parengtą publikaciją sveikatos stiprinimo temomis.

    Ugdymo įstaigose pravesta 1 099 sveikatos ugdymo renginiai, kuriuose dalyvavo per 5 600 mokinių ir per 1 000 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Per metus suteikta pirmoji pagalba 1 985 mokiniams, o individualių konsultacijų traumų, mitybos ir lytiškumo temomis suteikta 1 253.

    Taryba pritarė viešosios įstaigos „Švenčionių rajono sveikatos centras“ 2025 metų ataskaitoms ir 2026 metų veiklos planui. Įstaiga nurodė aptarnaujanti 79 proc. rajono gyventojų, tai sudaro 16 868 asmenis.

    Didelis dėmesys skirtas prevencijai: pranešta, kad prevencinėse programose dalyvavusių asmenų skaičius išaugo daugiau nei ketvirtadaliu ir siekė 8 290, o storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aktyvumas padidėjo 214 proc. Taip pat fiksuotas augantis paslaugų poreikis namuose ir psichikos sveikatos srityje.

    Infrastruktūra, paskola ir KAM lėšos

    Posėdyje pritarta ilgalaikės paskolos ėmimui. Tokie sprendimai savivaldybėse dažniausiai siejami su investiciniais projektais ir būtinybe užtikrinti stabilų darbų finansavimą, kai dalis projektų vykdomi etapais.

    Taip pat pritarta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir savivaldybių susitarimui dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo bei plėtojimo. Numatyta, kad šiemet savivaldybėms, turinčioms poligonus, ministerija skirs 11 000 000 eurų, o Švenčionių rajonui šiame susitarime numatyta apie 3 200 000 eurų.

    Lėšas planuojama nukreipti keliams, vandentiekio sistemoms, švietimo ir kitai svarbiai infrastruktūrai gerinti. Savivaldybės tokias investicijas sieja ne tik su poligonų veiklos poveikio mažinimu, bet ir su kasdienės gyvenimo kokybės gerinimu vietos gyventojams.

    Patvirtinta savivaldybės infrastruktūros plėtros programos lėšų panaudojimo 2025 metų ataskaita. Taryba taip pat patikslino 2026 metais numatomų vietinės reikšmės kelių ir gatvių tvarkymo objektų sąrašą.

    Sprendimai dėl turto ir bendruomenės

    Taryba pritarė sprendimams dėl savivaldybės turto ir žemės nuomos: svarstytos pirmumo teisės pirkti bendrojoje nuosavybėje esantį žemės sklypą suteikimo sąlygos ir sprendimai dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono. Taip pat pritarta nutraukti valstybinės žemės nuomos 1998 metų balandžio 30 dieną sudarytą sutartį.

    Pakoreguotos vietinės rinkliavos už leidimų prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo nuostatos. Atsižvelgus į Pabradės seniūnijos prašymą, nustatyta nauja viešoji vieta, kurioje leidžiama teikti paslaugas Pabradėje, aikštelėje prie pastato Vilniaus g. 73.

    Taryba taip pat pritarė savivaldybės administracijos dalyvavimui partnerio teisėmis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento projekte. Be to, pakeistas jaunimo savanoriškos tarnybos Švenčionių rajone organizavimo tvarkos aprašas.

    Vienu labiausiai pastebimų sprendimų tapo garbės ambasadoriaus vardo suteikimas kraštiečiui Tomui Stūgliui. Jis pristatomas kaip kūno rengybos ir atletinio rengimo specialistas, asmeninis treneris, įkūręs sporto klubą „Salė“ Vilniuje bei kalnų kelionių agentūrą „Varom į kalnus“.

    T. Stūglys taip pat žinomas kaip ištvermės sportininkas, įveikęs „Ironman“ distancijas, ir alpinistas, įkopęs į Akonkagvą bei Kilimandžarą. Nurodoma, kad 2024 metais jis tapo antruoju lietuviu, iškėlusiu Lietuvos vėliavą Manaslu viršūnėje, o šiuo metu yra išvykęs į Everesto ekspediciją.

    Kito tarybos posėdžio data numatyta 2026 metais gegužės 26 dieną. Savivaldybė akcentuoja, kad posėdžiuose svarstomi sprendimai apima tiek kasdienes paslaugas, tiek ilgalaikes investicijas, darančias įtaką infrastruktūrai ir viešųjų paslaugų kokybei.

  • Tarptautinės veterinarijos dienos proga Lazdijuose nemokamai ženklino augintinius: ką būtina žinoti

    Tarptautinės veterinarijos dienos proga Lazdijuose nemokamai ženklino augintinius: ką būtina žinoti

    Lazdijų miesto parke, minint Tarptautinę veterinarijos dieną, surengta gyvūnų ženklinimo akcija, subūrusi augintinių šeimininkus ir veterinarijos specialistus. Renginio metu gyventojams buvo suteikta galimybė greitai ir patogiai pasirūpinti augintinių identifikavimu bei registracija.

    Lazdijų rajono savivaldybė pranešė, kad iniciatyva įgyvendinta bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Žmonės galėjo ne tik paženklinti gyvūnus, bet ir pasikonsultuoti dėl kasdienės priežiūros, profilaktikos bei atsakingo laikymo.

    Pasak organizatorių, nemokama paslauga pasinaudojo 11 rajono gyventojų. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie renginiai padeda didinti augintinių šeimininkų sąmoningumą ir primena, jog gyvūno suženklinimas svarbus ne tik dėl teisinių reikalavimų, bet ir dėl praktinių priežasčių.

    Specialistai primena, kad suženklintas ir registre esantis augintinis gerokai lengviau grąžinamas šeimininkui, jei pasiklysta ar pabėga. Ženklinimas taip pat palengvina veterinarinių procedūrų administravimą ir leidžia tiksliau identifikuoti gyvūną, jei kyla ginčų dėl nuosavybės ar atsakomybės.

    Lazdijų rajono savivaldybė tikisi, kad tokio pobūdžio iniciatyvos taps tęstinės ir ateityje. Organizatoriai akcentuoja, kad prevencinės priemonės ir prieinama konsultacija kuria saugesnę aplinką tiek augintiniams, tiek bendruomenei.

  • Lazdijuose tvarkomi dviračių takai: kur atsiras naujos atkarpos ir kiek kainuos beveik 2,1 km darbų

    Lazdijuose tvarkomi dviračių takai: kur atsiras naujos atkarpos ir kiek kainuos beveik 2,1 km darbų

    Trys atkarpos Lazdijuose

    Lazdijuose įrengiamos ir atnaujinamos trys pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpos, kurios turėtų pagerinti susisiekimą mieste ir padidinti eismo saugumą. Savivaldybė skelbia, kad darbai vyksta keliose Turistų gatvės vietose ir jungtyje tarp Turistų ir Vilniaus gatvių.

    Projektu siekiama, kad kelionės dviračiu ar pėsčiomis tarp gyvenamųjų kvartalų, paslaugų vietų ir pagrindinių gatvių būtų patogesnės, o judėjimas taptų aiškesnis visiems eismo dalyviams. Tokie sprendimai ypač aktualūs šiltuoju sezonu, kai dviratininkų srautai miestuose išauga.

    Naujas takas tarp Turistų ir Vilniaus gatvių

    Tarp Turistų ir Vilniaus gatvių įrenginėjama maždaug 400 metrų ilgio atkarpa. Numatyta atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų srautus: pėstiesiems bus klojamos trinkelės, o dviratininkams – asfalto danga.

    Šioje vietoje taip pat planuojamos poilsio zonos su suoliukais, apšvietimas ir sprendimai, pritaikyti žmonėms su negalia. Praktikoje tai reiškia ne tik patogesnį pravažiavimą, bet ir didesnį saugumo jausmą tamsiu paros metu.

    Turistų gatvėje atnaujinamos dvi atkarpos

    Turistų gatvėje, šalia sodininkų bendrijos SB „Baltajis“, atnaujinama daugiau nei 800 metrų tako atkarpa. Skelbiama, kad bus tvarkoma sankasa, klojama nauja asfalto danga ir įrengiamas ženklinimas.

    Dar viena atkarpa Turistų gatvėje, apie 900 metrų ilgio, jungs žiedines sankryžas. Numatoma taką praplatinti, pakloti naują dangą ir atnaujinti ženklinimą, kad eismas būtų sklandesnis ir patogesnis prasilenkti.

    Iš viso darbai apima apie 2 100 metrų takų infrastruktūros. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai turėtų sumažinti konfliktines situacijas, kai pėstieji ir dviratininkai dalijasi ta pačia erdve, ypač intensyvesnio judėjimo vietose.

    Darbai vykdomi pagal projektą Lazdijų rajono bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas. Bendra projekto vertė siekia beveik 779 000 eurų, iš jų 662 000 eurų skiria Europos Sąjunga, o apie 117 000 eurų prisideda Lazdijų rajono savivaldybė.

    Projektas finansuojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano Naujos kartos Lietuva lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus numatytus darbus mieste bus sudarytos geresnės sąlygos judėti be variklio transporto, o takai taps patogesni kasdieniams maršrutams.