Category: Regionai

  • Vilniaus rajone aptarta Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva: kada startuos mobilios klinikos

    Vilniaus rajone aptarta Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva: kada startuos mobilios klinikos

    Vilniaus rajono savivaldybėje balandžio 30 dieną lankėsi projekto Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva partneriai iš Olštyno. Susitikime aptartas projekto įgyvendinimo progresas, artimiausi darbai ir planuojamas mobilių sveikatos priežiūros paslaugų startas.

    Į Vilniaus rajoną atvyko Varmijos ir Mozūrų plaučių ligų centro Olštyne atstovai, dalyvaujant savivaldybės administracijai ir Vilniaus rajono poliklinikos komandai. Savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė pristatė rajono situaciją, vykdomus sveikatos ir sporto projektus bei išryškino pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria atokesnėse vietovėse gyvenantys žmonės.

    „Matome aiškią šios partnerystės naudą – ji prisideda prie geresnių sprendimų sveikatos srityje ir kuria apčiuopiamą naudą tiek Vilniaus rajono, tiek Olštyno gyventojams“, – sakė vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Pasak savivaldybės, projektas laikomas vienu iš praktinių žingsnių, skirtų gerinti paslaugų prieinamumą, kai pacientams sudėtinga nuvykti į gydymo įstaigas dėl atstumo, amžiaus, judėjimo ar viešojo transporto trūkumo. Mobilios klinikos leidžia dalį pirminės sveikatos priežiūros paslaugų perkelti arčiau gyvenamosios vietos, o tai ypač aktualu priemiestinėms ir kaimiškoms teritorijoms.

    Vizito metu taip pat aptarta, kaip bus organizuojamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir keitimasis praktika. Tokie Interreg projektai paprastai orientuoti į pasienio regionų paslaugų kokybės suvienodinimą, specialistų kompetencijų stiprinimą ir praktinių sprendimų diegimą, kurie būtų pritaikomi abiejose šalyse.

    Kas numatyta projekte?

    Projektas Lietuvos–Lenkijos mobilios sveikatos iniciatyva įgyvendinamas pagal Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programą. Skelbiama, kad jo tikslas – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, stiprinant Lietuvos ir Lenkijos institucijų partnerystę.

    Numatoma, kad Lietuvoje bus įsigytos dvi mobilios klinikos, skirtos šeimos gydytojų ir odontologijos paslaugoms teikti Vilniaus rajone. Lenkijoje planuojama įsigyti mobilią kliniką plaučių ligų patikroms, o sukaupta patirtis ir veiklos modeliai bus derinami tarp abiejų partnerių.

    Kam labiausiai pravers mobilios paslaugos?

    Mobilių klinikų modelis dažniausiai orientuotas į žmones, kurie dėl objektyvių priežasčių rečiau pasiekia įprastas gydymo įstaigas: vyresnio amžiaus gyventojus, žmones su negalia, taip pat šeimas, gyvenančias teritorijose, kur sveikatos paslaugų tinklas retesnis. Tokiose vietovėse ypač svarbios profilaktinės apžiūros, ankstyvas rizikų įvertinimas ir reguliarus kontaktas su pirminės grandies specialistais.

    Projekto dalyviai pabrėžia, kad mobilios paslaugos nėra pilnas poliklinikos pakaitalas, tačiau jos gali sumažinti eiles, sutrumpinti kelią iki gydytojo ir paskatinti žmones kreiptis anksčiau. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių laiku atlikti pirminius patikrinimus, konsultacijas ar būtiniausias odontologines procedūras.

    Kokie artimiausi žingsniai?

    Skelbiama, kad balandžio 29 dieną vyko mokymai, skirti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijoms stiprinti ir projekto veikloms koordinuoti. Tokie mokymai paprastai apima pacientų srautų planavimą, paslaugų teikimo mobilioje aplinkoje organizavimą, duomenų apsaugos ir kokybės standartų laikymąsi.

    Toliau bus derinami praktiniai sprendimai, susiję su maršrutais, paslaugų apimtimi ir suderinamumu su esama Vilniaus rajono poliklinikos infrastruktūra. Savivaldybė akcentuoja, kad dėmesys bus skiriamas būtent atokesnių vietovių gyventojų poreikiams.

    Nuotr. Vilniaus rajono poliklinika

  • Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną svarstė kelių infrastruktūros klausimus: Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų paskirstymą, tvarkos aprašo pakeitimus ir 2026–2028 metų darbų prioritetus. Tarybos sprendimai apima tiek lėšų dalybų principus, tiek aiškesnį strateginių objektų eiliškumą.

    KPPP lėšos savivaldybėms yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių planuoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių remontą, rekonstrukciją, naują tiesimą ir eismo saugos sprendimus. Praktikoje tokios programos ypač reikšmingos rajonams, kuriuose kelių tinklas platus, o gyvenviečių išsidėstymas netolygus.

    KPPP lėšų dalybos: kas keičiasi

    Taryba pritarė KPPP lėšų, skirtų vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklo plėtrai bei priežiūrai, tvarkos aprašo pakeitimams. Savivaldybė nurodo, kad aprašas paskutinį kartą buvo atnaujintas 2025 metais sausio 17 dieną.

    Esminė naujovė yra papildytas paskirstymo kriterijus: 20 proc. programos lėšų numatyta paskirstyti visoms seniūnijoms po lygiai. Toks sprendimas paprastai vertinamas kaip bandymas sumažinti atotrūkį tarp didesnių ir mažesnių seniūnijų, kai vien gyventojų skaičius ar kelių ilgis ne visuomet atspindi minimalų būtinybės lygį.

    Kita 20 proc. dalis, kaip ir anksčiau, skiriama strategiškai svarbiems savivaldybės objektams ir jau pradėtiems projektams užbaigti. Likę 60 proc. tenka seniūnijoms pagal nustatytą formulę, kuri apjungia gyventojų skaičių ir vietinės reikšmės kelių bei gatvių ilgį.

    Kiek lėšų numatyta 2026 metams

    Pagal patvirtintą paskirstymą 2026 metais vietinės reikšmės kelių ir gatvių plėtrai, priežiūrai ir saugaus eismo priemonėms numatyta 7 485 eurai. Šios lėšos paskirstytos 23 Vilniaus rajono seniūnijoms.

    Sprendimuose taip pat įtvirtinta, kad dalis lėšų apskaičiuojama atsižvelgiant į seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, o kita dalis siejama su seniūnijai priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgiu. Savivaldybės praktikoje toks modelis leidžia subalansuoti poreikius tarp tankiau apgyvendintų teritorijų ir tų vietovių, kur didžiausias iššūkis yra ilgas kelių tinklas.

    2026–2028 metų prioritetai keliams ir gatvėms

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų vietinės reikšmės kelių ir gatvių strateginių objektų prioritetinės eilės sąrašą, kuriame numatytas darbų eiliškumas 2026 metams. Savivaldybė pabrėžia, kad šis sąrašas kasmet peržiūrimas, tikslinamas ir iš naujo tvirtinamas taryboje.

    Taip pat patvirtinta 2026–2028 metų remontuotinų, rekonstruojamų ir naujai tiesiamų objektų prioritetinė eilė visose 23 seniūnijose. Savivaldybės teigimu, sąrašas sudarytas pagal seniūnaičių išplėstinių sueigų protokolus, tarybos narių pasiūlymus, galiojantį tvarkos aprašą ir ankstesnį 2025–2027 metų kelių darbų planą.

    Tokiu planavimo principu siekiama sudaryti aiškų darbų eiliškumą, lengviau prognozuoti lėšų poreikį ir suteikti gyventojams daugiau aiškumo, kokie infrastruktūros projektai planuojami konkrečiose teritorijose. Tai ypač aktualu tuomet, kai kelių darbų sezonas trumpas, o projektų apimtys konkuruoja dėl to paties finansavimo lango.

    Gyventojams, norintiems sekti sprendimų priėmimą, savivaldybė primena, kad tarybos posėdžius galima stebėti tiesiogiai ir peržiūrėti įrašus. Skelbiama, kad transliacijos verčiamos į gestų kalbą, o taip pat viešinami komitetų posėdžių įrašai.

  • Nemenčinės seniūnijoje šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga nuotoliu: aptars kelių darbus

    Nemenčinės seniūnijoje šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga nuotoliu: aptars kelių darbus

    Nemenčinės seniūnijoje 2026 metų gegužės 6 dieną 16.15 valandą vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga. Susitikimas organizuojamas nuotoliniu būdu, todėl prisijungti galės ne tik seniūnaičiai, bet ir kviesti bendruomenių atstovai.

    Tokios sueigos paprastai šaukiamos tuomet, kai reikia greitai suderinti kelių gyvenviečių poreikius ir sprendimus, susijusius su kasdienėmis viešosiomis paslaugomis. Savivaldos praktikoje nuotolinis formatas vis dažniau pasirenkamas dėl patogumo ir galimybės dalyvauti platesniam ratui žmonių.

    Svarbiausias klausimas – kelių būklė

    Pagrindinis sueigos darbotvarkės klausimas – kelių pagerinimo darbai ir su tuo susiję sprendimai. Tokiose diskusijose dažniausiai aptariami prioritetai, darbų eiliškumas ir konkretūs ruožai, kuriems pirmiausia reikalingas remontas ar priežiūra.

    Kelių infrastruktūros klausimai seniūnijose dažnai apima ne tik dangos atnaujinimą, bet ir greičio mažinimo priemones, ženklinimą, žvyrkelių priežiūrą bei privažiavimus prie gyvenamųjų teritorijų. Sueiga yra viena iš vietų, kur bendruomenės lūkesčiai gali būti aiškiai įvardyti ir užfiksuoti.

    Bus aptariami ir kiti klausimai

    Darbotvarkėje numatyta ir kiti klausimai, todėl dalyviai galės kelti aktualias temas, susijusias su seniūnijos kasdieniais poreikiais. Paprastai tai apima viešųjų erdvių priežiūrą, saugumo situaciją, gyventojų informavimą ar artėjančius darbus.

    Sueigos metu aptartos išvados ir sutarti veiksmai dažniausiai tampa pagrindu tolesniems seniūnijos sprendimams bei komunikacijai su savivaldybės administracija. Gyventojams tai yra proga išgirsti, kas planuojama, ir tiksliau suprasti, kaip formuojami darbų prioritetai.

  • Paberžės seniūnijoje šaukiama seniūnaičių sueiga: aptars 2026 metų lėšas ir jų perskirstymą

    Paberžės seniūnijoje šaukiama seniūnaičių sueiga: aptars 2026 metų lėšas ir jų perskirstymą

    Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, 2026 metų gegužės 7 dieną 15.30 valandą vyks seniūnaičių sueiga. Susitikimas bus organizuojamas mišriu būdu: dalyviai galės prisijungti nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“ arba atvykti į seniūniją adresu Vilniaus g. 29, Paberžės miestelis.

    Seniūnaičių sueiga yra savivaldos praktikoje taikomas darbo formatas, kai seniūnaitijų atstovai su seniūnija aptaria aktualius bendruomenės klausimus. Tokie susitikimai paprastai skirti suderinti prioritetus, įsivardyti pagrindinius poreikius ir susitarti dėl veiksmų bei atsakomybių artimiausiam laikotarpiui.

    Pagrindinis šios sueigos darbotvarkės klausimas bus 2026 metų seniūnaičių veiklai skirtų lėšų panaudojimas. Bus aptariamos ir praktinės galimybės, susijusios su lėšų atsisakymu bei jų perskirstymu, kad finansavimas būtų nukreiptas ten, kur bendruomenei jo labiausiai reikia.

    Tokio tipo sprendimai dažniausiai aktualūs, kai per metus keičiasi planai, išryškėja nauji poreikiai arba dalies numatytų darbų neįmanoma įgyvendinti laiku. Perskirstymo aptarimas leidžia išvengti situacijų, kai lėšos lieka nepanaudotos, o kiti darbai ar iniciatyvos dėl finansavimo stokos sustoja.

    Darbotvarkėje numatytas ir punktas kiti klausimai, kuris suteikia galimybę sueigos metu iškelti papildomas temas. Gyventojams, norintiems, kad konkretus klausimas būtų aptartas, įprastai naudinga iš anksto kreiptis į savo seniūnaitį arba seniūniją ir pateikti pasiūlymą su trumpu argumentuotu paaiškinimu.

  • Alytaus smulkiajam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais vyksiantį projektų konkursą, skirtą smulkaus ir vidutinio verslo idėjoms įgyvendinti mieste. Parama orientuota į projektus, kurie kuria arba vysto inovatyvius produktus ir paslaugas bei prisideda prie naujų darbo vietų atsiradimo.

    Finansavimas numatytas kompensavimo būdu: vienam laimėtojui gali būti skiriama iki 8 000 eurų, tačiau ne daugiau kaip 80 proc. tinkamų išlaidų. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos, o PVM mokėtojams kompensavimas skaičiuojamas be pridėtinės vertės mokesčio.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Paraiškas kviečiami teikti pareiškėjai, atitinkantys smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat svarbus teritorinis kriterijus: įmonės ar filialo registracijos vieta turi būti Alytaus mieste, o jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, jo deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Alytuje.

    Dar viena esminė sąlyga – veiklos trukmė: parama skirta tiems, kurie Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje verslą plėtoja ne ilgiau nei 36 mėnesius. Praktikoje tai reiškia, kad konkursas labiausiai orientuotas į naujai įsikūrusius ar ankstyvoje stadijoje esančius verslus, kuriems dažniausiai trūksta apyvartinių lėšų investicijoms į augimą.

    Kokios išlaidos ir terminai svarbiausi?

    Svarbu įsivertinti, kad ši parama nėra avansinė išmoka: lėšos skiriamos kompensuojant jau patirtas ir pagrįstas išlaidas, todėl pareiškėjams paprastai reikia suplanuoti pinigų srautus ir dokumentų tvarkymą. Konkurso sąlygose akcentuojama, kad kompensuojamos išlaidos turi būti patirtos konkurso vykdymo metais, laikantis nustatytų terminų.

    Paraiškos konkursui priimamos iki 2026 metų gegužės 11 dienos. Savivaldybė ragina prieš teikiant dokumentus įdėmiai susipažinti su paraiškos forma ir su išlaidų kompensavimo sutarties sąlygomis, kad vėliau nekiltų rizika prarasti galimybę gauti finansavimą dėl formalių neatitikimų.

    Kodėl tokia parama aktuali 2026 metais?

    Smulkiajam verslui tokio dydžio kompensacija dažnai tampa praktine pagalba apsisprendžiant investuoti į įrangą, paslaugų plėtrą, skaitmeninimą ar naujo produkto parengimą rinkai. Nors 8 000 eurų nėra suma, keičianti visą verslo modelį, ji gali būti lemiama ankstyvame etape, kai svarbiausia greitai pasiekti pirmuosius pardavimus ir sukurti stabilias darbo vietas.

    Savivaldybės konkursai paprastai vertinami ir kaip vietos ekonomikos stiprinimo priemonė: jie skatina, kad daugiau jaunų įmonių kurtųsi ir augtų regione, o inovatyvesni sprendimai atsirastų ne tik didmiesčiuose. Dėl to pareiškėjams verta aiškiai parodyti, kokią naudą projektas sukurs Alytui ir kaip planuojamas rezultatas bus pasiektas per realistišką laiką.

  • Erasmus+ darbo stebėjimas Lenkijoje: ką Alytaus „Sakalėlio“ mokytojos parsivežė į pamokas

    Pagal Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veiklas Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokytoja Gintarė Andriejauskienė ir mokinio padėjėja Justina Micevičienė balandžio 20–24 dienomis lankėsi Lenkijoje, Klomnice miestelio G. Piramowicza pradinėje mokykloje.

    Vizito metu projekto dalyvės susipažino su mokyklos bendruomene, ugdymo aplinka ir kasdieniu pamokų organizavimu. Stebėdamos skirtingas pamokas jos vertino, kaip taikomi metodai veikia mokinių įsitraukimą, motyvaciją ir mokymosi pažangą.

    Ugdymo metodai, kurie pasiteisina

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokymuisi per patirtį: praktinėms užduotims, tyrinėjimui ir mokymuisi per žaidimą. Pasak vizito dalyvių, mokiniai buvo aktyvūs, įpratę dirbti komandoje ir reflektuoti pamokos pabaigoje, o tai stiprina kritinio mąstymo ir savarankiškumo įgūdžius.

    Nors Lietuvos ir Lenkijos pradinio ugdymo kryptys turi panašumų, labiausiai išsiskyrė aiškiai apgalvotas pamokų „ritmas“ ir įvairios veiklos, leidžiančios vaikams keisti užduočių pobūdį. Tokia struktūra padeda išlaikyti dėmesį ir kartu kuria įtraukią aplinką skirtingiems mokymosi poreikiams.

    Aplinka, kuri padeda mokytis

    Vizito dalyvės atkreipė dėmesį į mokyklos erdves: poilsio zonas, žaidimų kampelius ir vietas, kur mokiniai gali trumpam nusiraminti ar pabūti atokiau. Tokie sprendimai svarbūs ne tik emocinei savijautai, bet ir mokymosi kokybei, ypač kai klasėje yra įvairių ugdymosi poreikių vaikų.

    Pasak projekto dalyvių, jauki ir saugi aplinka veikia kaip prevencinė priemonė, mažinanti įtampą ir skatinanti bendradarbiavimą. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje mokykloje, kur vis daugiau dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui ir socialinių emocinių kompetencijų stiprinimui.

    Idėjos STEAM ir įtraukčiai

    Lenkijoje pasisemta idėjų STEAM veikloms ir aktyviems mokymo metodams, kurie gali būti pritaikomi tiek fizinio ugdymo, tiek gamtos mokslų pamokose. Taip pat aptarta, kaip mokymosi pagalbą teikiantys specialistai ir mokinio padėjėjai gali dar tiksliau įsitraukti į pamokos planavimą ir kasdienes užduotis.

    Vizito patirtis sustiprino supratimą, kad tarptautinis darbo stebėjimas padeda ne tik perimti konkrečias praktikas, bet ir kritiškai įsivertinti savo kasdienį darbą. Erasmus+ mobilumai dažnai tampa impulsu atnaujinti veiklas, drąsiau išbandyti naujus sprendimus ir stiprinti mokyklos bendruomenės profesinę kultūrą.

    Kartu su profesine patirtimi projekto dalyvės praplėtė ir kultūrinį akiratį: aplankė Klomnice apylinkes, Ogrodzienec pilį, Olsztyn pilies griuvėsius, Jasna Gora katedrą bei Krokuvą. Kelionės metu jos domėjosi vietovių istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu.

  • Alytaus profesinis rengimas keičia karjeros pasirinkimą: mokiniai profesiją išbando dar mokykloje

    Alytaus profesinio rengimo centras jau antrus metus kviečia bendrojo ugdymo mokyklų mokinius išbandyti profesinio mokymo modulius dar besimokant gimnazijoje. Šiais mokslo metais programose dalyvauja 93 mokiniai, o praėjusiais metais modulius sėkmingai baigė 54 jaunuoliai.

    Prie iniciatyvos jungiasi ne tik Alytaus miesto mokiniai. Į užsiėmimus atvyksta ir Alytaus rajono Butrimonių bei Šalčininkų rajono gimnazistai, todėl programa tampa platesnio regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu.

    Kaip veikia moduliai?

    Mokiniai renkasi praktiką orientuotus modulius, kuriuose daug dėmesio skiriama realiems įgūdžiams ir darbui su įranga. Tarp pasirinkimų yra plaukų puoselėjimo procedūros, TR1 kategorijos traktorių vairavimas, specialiųjų užsakymų vykdymas bei transporto priemonių diagnostika moderniomis diagnostinėmis sistemomis.

    Užsiėmimai paprastai vyksta kartą per savaitę po pamokų ir trunka apie 2–3 valandas, todėl juos lengviau suderinti su mokykliniu krūviu. Modulių apimtis siekia 5–10 kreditų, tai atitinka maždaug 110–220 valandų, o mokymasis gali trukti nuo 1 iki 2 metų.

    Baigę modulį mokiniai laiko kompetencijų egzaminą ir gauna pažymėjimą, patvirtinantį konkrečias įgytas kompetencijas. Toks formatas leidžia ne tik pasitikrinti, ar profesija tinka, bet ir turėti apčiuopiamą rezultatą, kuris gali praversti stojant ar ieškant pirmo darbo.

    Kodėl tai svarbu mokiniams?

    Karjeros specialistai pabrėžia, kad modulius dažniausiai renkasi motyvuoti ir smalsūs mokiniai, norintys praktiškai pasitikrinti savo pasirinkimus. Tokia patirtis padeda mažinti atotrūkį tarp teorinio mokymosi ir realių darbinių situacijų, su kuriomis jaunuoliai susiduria jau studijų metu ar pirmoje darbovietėje.

    „Programavimu besidomintis mokinys gali išbandyti save pasirinkdamas mobiliųjų robotų montavimo ir programavimo modulį ir suprasti, ar ši kryptis jam iš tiesų artima“, – sakė Alytaus profesinio rengimo centro karjeros specialistė Edita Smaidžiūnienė.

    Centro atstovai taip pat pastebi, kad dalis mokinių, baigusių modulius, vėliau nusprendžia tęsti mokslus profesinio rengimo centre. Tai rodo, kad ankstyvas profesijų išbandymas gali tapti tikslesnio karjeros sprendimo pagrindu, ypač kai jaunuoliai dar tik svarsto, ką rinksis po mokyklos.

    Patirtys iš užsiėmimų

    Praktiniuose kabinetuose mokiniai susiduria su užduotimis, kurios reikalauja susikaupimo ir komandinio darbo. Vieni mokosi elektros grandinių logikos ir schemų, kiti gilina klientų aptarnavimo, etiketo ar maisto ir gėrimų pateikimo pagrindus, o treti išbando grožio srities įgūdžius.

    „Išmokau, kaip reikia serviruoti stalus, aptarnauti klientus, gaminti kokteilius. Įgijau daug žinių ir man čia labai patiko“, – sakė Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinė Gabija Vaitulevičiūtė.

    Mokiniai pabrėžia, kad tokie moduliai leidžia įgyti žinių, kurios praverčia ne tik ateities planams, bet ir kasdienybėje, o kai kuriais atvejais atveria kelią pirmajam darbui. Alytaus profesinio rengimo centro vykdomas modelis tampa aiškiu pavyzdžiu, kaip profesinis mokymas gali būti integruojamas į mokyklos etapą ir padėti jaunimui apsispręsti anksčiau.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Akmenės rajonas startuoja su jaunimo užimtumo vasarą programa: registracija, kompensacijos ir terminai

    Akmenės rajonas startuoja su jaunimo užimtumo vasarą programa: registracija, kompensacijos ir terminai

    Akmenės rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti 2026 metų jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama sudaryti daugiau galimybių jauniems žmonėms per vasaros atostogas įgyti darbo patirties, o darbdaviams – lengviau pasiūlyti pirmąsias darbo vietas.

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Akmenės rajone ir besimokantiems savivaldybės teritorijoje esančiose bendrojo ugdymo įstaigose pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Dalyvauti gali ir abiturientai, baigę mokyklą iki rugpjūčio 31 dienos, taip pat jaunuoliai, besimokantys pagal socialinių įgūdžių programas.

    Registracija ir terminai

    Registracija į programą numatyta nuo 2026 metų gegužės 1 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, todėl dalyviai bus kviečiami eilės tvarka pagal registracijos datą ir laiką.

    Jaunuoliai, susiradę darbdavį arba pasirinkę jį iš savivaldybės viešinamo sąrašo, turi iki 2026 metų birželio 1 dienos pateikti registracijos dokumentus. Nepilnamečiams papildomai reikalingas tėvų, globėjų ar rūpintojų sutikimas.

    Kokia parama numatyta darbdaviams?

    Darbdaviams, įdarbinantiems 14–21 metų jaunuolį ir mokantiems ne mažiau kaip 1 MMA, numatyta kompensacija. Už vieną mėnesį, išdirbtą visu jaunuoliui leistinu darbo krūviu, kompensuojama 577 eurai, o dirbant mažesniu krūviu suma skaičiuojama proporcingai.

    Kompensacijos taikomos 2026 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas. Taip pat nurodoma, kad jaunas žmogus toje pačioje darbovietėje, kurioje ketina dirbti programos laikotarpiu, neturi būti įdarbintas anksčiau nei 2026 metų liepos 1 dieną.

    Kas gali dalyvauti kaip darbdavys?

    Dalyvauti programoje kviečiami Akmenės rajone veiklą vykdantys juridiniai asmenys, organizacijos ir ūkininkai, taip pat fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė taip pat gali būti viena iš programoje dalyvaujančių organizacijų.

    Darbdaviai, norintys būti įtraukti į savivaldybės viešinamą sąrašą, turi iki 2026 metų gegužės 25 dienos pateikti pagrindinę informaciją apie organizaciją, kontaktus, numatomą darbo pobūdį, pareigybę ir siūlomą darbo krūvį, taip pat atsakingus asmenis, kurie lydės jaunuolį darbo vietoje.

    Taip pat numatyta nuotolinė konsultacija darbdaviams ir jaunuoliams 2026 metų gegužės 7 dieną 15:00 valandą. Konsultacijoje bus aptariamos programos sąlygos ir bendrieji jaunuolių įdarbinimo vasarą principai.

    Dėl papildomų klausimų savivaldybė nurodo, kad galima kreiptis į Akmenės rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorę Rūtą Brazlauskaitę.

  • Marijampolės rajone gegužės 4–22 dienomis vyks NATO pratybos: ko tikėtis gyventojams

    Marijampolės rajone gegužės 4–22 dienomis vyks NATO pratybos: ko tikėtis gyventojams

    Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2026 metų gegužės 4–22 dienomis vyks Lietuvos kariuomenės organizuojamos tarptautinės karinės pratybos, kuriose dalyvaus Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariai. Mokymai vyks tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu, todėl pokyčius kasdienėje aplinkoje gyventojai gali pajusti ir vakarais.

    Pratybų metu bus vykdomos įvairios taktinės užduotys, skirtos treniruotis veikti kartu su valstybės institucijomis ir kitomis organizacijomis, reaguojant į skirtingo pobūdžio grėsmes. Tokios pratybos paprastai orientuotos į greitą situacijos įvertinimą, koordinavimą ir sprendimų priėmimą, kai vienu metu reikia dirbti kelioms tarnyboms.

    Gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karių judėjimą, karinės technikos kolonų važiavimą bei girdėti imitacinius šūvius. Karių veiksmai vyks įvairiose savivaldybės vietose, o judėjimas numatytas tiek pėsčiomis, tiek ratinėmis transporto priemonėmis.

    Kas bus naudojama pratybose?

    Mokymų metu planuojama naudoti bepiločius orlaivius, imitacinius šaudmenis, pirotechniką ir ginklus. Tokios priemonės dažniausiai pasitelkiamos realistiškam situacijų atkūrimui, kad kariai ir kitos tarnybos galėtų treniruotis kuo artimesnėmis realioms sąlygoms.

    Jei pratybų metu matysite bepiločius orlaivius ar girdėsite triukšmą, tai nebūtinai reiškia realų incidentą, tačiau svarbu laikytis saugaus atstumo ir netrukdyti pratybų veiksmams. Taip pat rekomenduojama būti atidesniems keliuose, kai juda technikos kolonos.

    Sauga ir gyventojų ramybė

    Pratybų organizatoriai nurodo, kad veikla bus vykdoma laikantis priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Tai ypač aktualu naudojant pirotechniką ir imitacines priemones, kurios gali kelti papildomą riziką sausuoju metų laiku.

    Tarptautinės pratybos yra nuosekli NATO atgrasymo ir pasirengimo dalis, leidžianti sąjungininkams geriau suderinti veiksmus konkrečiose vietovėse ir realiose infrastruktūros sąlygose. Gyventojų prašoma išlikti ramiais, supratingais ir, esant poreikiui, vadovautis institucijų pateikiama informacija.

  • Gegužės 1 dieną autobusai mieste ir priemiestyje nevažiuos: ką svarbu žinoti keleiviams

    Gegužės 1 dieną autobusai mieste ir priemiestyje nevažiuos: ką svarbu žinoti keleiviams

    Gegužės 1 dieną, minint Tarptautinę darbo dieną, vietinio reguliaraus susisiekimo autobusai mieste ir priemiestyje nevažiuos. Tai reiškia, kad tądien bus sustabdytas įprastas keleivių vežimas vietiniais maršrutais.

    Gyventojams, planuojantiems keliones į darbą, gydymo įstaigas ar iš anksto suplanuotus vizitus, verta pasitikrinti alternatyvas ir kelionę suplanuoti iš anksto. Praktikoje dažniausiai tenka rinktis pavežėjus, taksi arba keliauti nuosavu automobiliu.

    Kaip tai paveiks keliones?

    Įprastai tokie pakeitimai labiausiai paliečia keleivius, kurie kasdien vyksta priemiestiniais maršrutais iš aplinkinių gyvenviečių į miestą ir atgal. Dėl nekursuojančių autobusų gali būti sudėtingiau pasiekti ir miesto pakraščiuose esančias vietas.

    Jei turite jungiamųjų kelionių planų, verta įvertinti, kad vietinio susisiekimo nebuvimas gali sutrikdyti persėdimus ir atvykimo laiką. Ypač tai aktualu, kai vietinis autobusas įprastai naudojamas kaip pirmoji kelionės atkarpa.

    Ką daryti keleiviams?

    Prieš vykstant rekomenduojama pasitikslinti, ar jūsų maršrutas patenka į vietinio reguliaraus susisiekimo kategoriją, nes būtent šie maršrutai gegužės 1 dieną nekursuos. Taip pat verta iš anksto susiplanuoti grįžimą, kad nereikėtų sprendimų ieškoti paskutinę minutę.

    Jei kelionė būtina, realiausios alternatyvos dažniausiai yra pavėžėjimo paslaugos, taksi arba kelionė nuosavu transportu. Planuojant verta numatyti didesnį laiko rezervą, nes šventinę dieną gali keistis ir kitų paslaugų darbo laikas.

    Apie pokyčius informavo Marijampolės savivaldybės administracija.