CP v2

Category: Regionai

  • Biržuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimo programa: registracija iki birželio 5 dienos

    Biržuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimo programa: registracija iki birželio 5 dienos

    Biržų rajono savivaldybės administracija ketvirtus metus iš eilės įgyvendins „Biržų rajono savivaldybės Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą“. Šiemet į programą kviečiami registruotis tiek jauni žmonės, tiek darbdaviai, norintys vasarai pasiūlyti pirmąsias darbo patirtis.

    Registracija į programą vyksta iki birželio 5 dienos. Savivaldybė akcentuoja, kad vietų skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti raginami neatidėlioti sprendimo.

    Kam skirta programa?

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie deklaravę gyvenamąją vietą Biržų rajono savivaldybėje ir mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Taip pat gali dalyvauti jaunuoliai, besimokantys pagal socialinių įgūdžių programas.

    Numatytas įdarbinimo laikotarpis yra nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, kai nevyksta ugdymo procesas. Savivaldybė pabrėžia, kad programos tikslas yra didinti jaunimo užimtumą per vasaros atostogas ir padėti sklandžiau integruotis į darbo rinką.

    Kokia parama numatyta darbdaviams?

    Darbdaviams, registruotiems ir veiklą vykdantiems Biržų rajone, už vieną mėnesį išdirbtą pilną etatą bus kompensuojama 400 eurų, jei įdarbinamas programos reikalavimus atitinkantis jaunuolis. Jeigu jaunuolis dirba ne visu etatu, kompensacija bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Pažymima, kad nebus kompensuojamos išlaidos, susijusios su viršvalandžiais, atostoginiais, nedarbingumo išmokomis, kompensacijomis už nepanaudotas atostogas, taip pat darbu savaitgaliais ar šventinėmis dienomis. Tai reiškia, kad darbdaviams svarbu iš anksto įsivertinti darbo grafiką ir planuojamas sąnaudas.

    Dalyvauti programoje gali Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, vykdantys veiklą Biržų rajono savivaldybėje, taip pat smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai bei individualios veiklos vykdytojai. Savivaldybė tikisi, kad įsitraukimas padės jaunuoliams įgyti darbinių įgūdžių ir susipažinti su realiais darbdavių lūkesčiais.

    Su programos įgyvendinimu susijusiais klausimais gyventojai gali kreiptis į jaunimo reikalų koordinatorę V. Strelcovą. Registracijos dokumentai ir programos finansavimo tvarkos aprašas skelbiami oficialiuose savivaldybės ir teisės aktų informacijos kanaluose.

  • Birštono merės sveikinimas Motinos dienai: padėka mamoms, močiutėms ir globėjoms visoje savivaldybėje

    Artėjant Motinos dienai Birštono savivaldybės merė kreipėsi į mamas, močiutes ir globėjas, pabrėždama jų kasdienio rūpesčio, kantrybės ir meilės svarbą šeimoms bei bendruomenei. Tokie sveikinimai savivaldybėse tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir priminti, kokią didelę emocinę ir socialinę atramą kuria artimiausi žmonės.

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl šiuo laikotarpiu daugėja bendruomeninių iniciatyvų, koncertų ir renginių, skirtų šeimoms. Savivaldybių vadovų žinutės dažnai akcentuoja ne vien biologines mamas, bet ir močiutes bei globėjas, kurios neretai prisideda prie vaikų auginimo ir kasdienės gerovės.

    Pastaraisiais metais viešosios įstaigos ir savivaldybės vis daugiau dėmesio skiria globos temai, kviesdamos bendruomenes pastebėti globėjų vaidmenį. Tai ypač aktualu kalbant apie vaikų emocinį saugumą, stabilumą ir ryšį su suaugusiaisiais, kurie prisiima atsakomybę auginti ir lydėti vaiką.

    Birštono savivaldybės sveikinimas Motinos dienos proga yra simbolinis priminimas apie bendruomenės dėkingumą ir pagarbą tiems, kurie kasdien rūpinasi vaikais ir šeima. Tokios progos taip pat skatina prisiminti artimuosius, skirti laiko padėkai ir stiprinti tarpusavio ryšius.

  • Kupiškis švenčia 546-ąjį gimtadienį: meras dėkoja bendruomenei ir siunčia žinią ateičiai

    Kupiškis švenčia 546-ąjį gimtadienį: meras dėkoja bendruomenei ir siunčia žinią ateičiai

    Kupiškis šiemet mini 546-ąjį gimtadienį. Šiai progai skirtame sveikinime Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas pabrėžia, kad sukaktis svarbi ne vien kaip datos skaičius, bet ir kaip miesto tapatybės bei bendruomenės ryšio ženklas.

    Anot mero, per šimtmečius Kupiškis keitėsi ir augo, tačiau išliko gyvas dėl žmonių darbų, tradicijų ir tarpusavio pasitikėjimo. Jis akcentuoja, kad miesto stiprybė pirmiausia matuojama kasdienėmis pastangomis ir gebėjimu susitelkti, kai to reikia.

    Bendruomenei skirta padėka

    Sveikinime meras dėkoja kupiškėnams už kasdienį triūsą, kultūros puoselėjimą ir rūpestį savo miestu bei vieni kitais. Pasak jo, būtent gyventojai kuria Kupiškį tokį, kokiu galima didžiuotis šiandien, ir tokį, kurį verta perduoti ateities kartoms.

    „Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš Jūsų – už kasdienį triūsą, už puoselėjamą kultūrą, už rūpestį savo miestu ir vieniems kitais“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas.

    Mero žinutėje taip pat ryški mintis, kad bendruomeniškumas nėra vien šventinė nuotaika. Tai nuolatinis darbas, apimantis savanorystę, kaimynystės ryšius, paramą vietos iniciatyvoms ir realius sprendimus, padedančius miestui išlikti patraukliam gyventi.

    Žvilgsnis į miesto ateitį

    Sveikinime linkima, kad Kupiškio kraštas ir toliau klestėtų, netrūktų naujų idėjų, prasmingų darbų ir iniciatyvų. Meras išskiria siekį, kad Kupiškis būtų vieta, kur gera gyventi, kurti ir sugrįžti, o šis akcentas atliepia ir platesnes regionų tendencijas Lietuvoje.

    Pastaraisiais metais daugelyje šalies miestų vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad viešosios paslaugos, kultūrinis gyvenimas ir darbo galimybės stiprintų vietos bendruomenes. Kupiškio gimtadienio proga išsakytas kvietimas kurti ir imtis iniciatyvų tampa priminimu, kad miesto ateitis priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo žmonių įsitraukimo.

    Sveikinime taip pat kreipiamasi į šventės svečius iš kitų miestų ar valstybių, kviečiant dalintis bendryste ir džiaugtis šventine diena. Meras pabrėžia, kad tokios sukaktys sustiprina ryšį su gimtuoju kraštu ir sukuria progą susitikti tiems, kurie į Kupiškį sugrįžta bent trumpam.

    „Linkiu, kad mūsų kraštas ir toliau klestėtų, kad jame netrūktų naujų idėjų, prasmingų darbų ir gražių iniciatyvų“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas.

  • „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: gegužę šildymas pigs 6,1 proc., pigiau ir karštas vanduo

    „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: gegužę šildymas pigs 6,1 proc., pigiau ir karštas vanduo

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėja iki 7,08 cento už kilovatvalandę be PVM. Palyginti su 2026 metų balandžiu, kaina krinta 0,46 cento už kilovatvalandę, arba 6,1 proc.

    Galutinė kaina gyventojams ir kitiems vartotojams, taikant 21 proc. PVM, sudarys 8,57 cento už kilovatvalandę. Tai reiškia, kad įprastame šildymo sąskaitų krepšelyje, ypač pereinamuoju sezonu, pokytis turėtų būti juntamas, nors reali suma priklausys nuo suvartojimo ir pastato energinio efektyvumo.

    Šilumos kainą centralizuotame šildyme paprastai labiausiai veikia kuro ir superkamos šilumos savikaina, taip pat prognozuojamas šilumos poreikis ir faktiniai įmonės kaštai. Pavasarį kainų pokyčius dažnai lemia pigesnis kuro krepšelis, mažėjanti šilumos gamybos apkrova ir perskaičiuojamos sąnaudos pagal reguliuojamą kainodarą.

    „Panevėžio energija“ taip pat paskelbė karšto vandens kainą Kupiškio rajono gyventojams, įvertinus šilumos kainą ir geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo tarifus. Nuo gegužės karštas vanduo Kupiškio rajone kainuos 11,18 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Gyventojams verta atkreipti dėmesį, kad karšto vandens kaina priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, taip pat nuo to, kiek šilumos reikia vandeniui pašildyti. Dėl to skirtingose savivaldybėse ar tiekėjų aptarnaujamose teritorijose galutiniai tarifai gali skirtis net ir esant panašioms šilumos kainoms.

  • Gegužės 1-oji – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia: ką ji realiai pakeitė žmonėms

    Gegužės 1-oji – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia: ką ji realiai pakeitė žmonėms

    Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metais gegužės 1 dieną. Ši data žymi strateginį valstybės pasirinkimą būti bendros Europos politikos, ekonomikos ir vertybių erdvėje.

    Narystė Europos Sąjungoje Lietuvai suteikė ne tik simbolinę priklausymo Vakarams prasmę, bet ir konkrečias teisines bei finansines priemones. Per du dešimtmečius jos poveikis labiausiai matomas kasdieniuose sprendimuose: nuo kelių ir viešųjų paslaugų iki darbo galimybių užsienyje.

    Kodėl ši diena svarbi šiandien?

    Europos Sąjunga Lietuvai reiškia dalyvavimą bendroje rinkoje, kurioje galioja vienodos konkurencijos ir vartotojų apsaugos taisyklės. Tai padėjo verslui lengviau eksportuoti, o gyventojams paprasčiau keliauti, mokytis ir dirbti kitose valstybėse narėse.

    Ne mažiau svarbi ir politinė narystės pusė: sprendimai Briuselyje tiesiogiai veikia nacionalinius teisės aktus, nuo aplinkosaugos iki skaitmeninės rinkos. Todėl narystė kasmet vis labiau siejama ne su švente, o su kasdieniais pasirinkimais ir atsakomybe.

    Investicijos regionuose ir infrastruktūroje

    Vienas apčiuopiamiausių narystės rezultatų yra Europos Sąjungos fondų investicijos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir regionų plėtrą. Daugelyje savivaldybių tai reiškė atnaujintus kelius, modernizuotas mokyklas, darželius, kultūros ir sporto erdves.

    Tokios investicijos dažnai tampa ilgalaikiu pagrindu pritraukti naują verslą ir išlaikyti gyventojus regionuose. Kartu tai kelia ir kokybės kartelę: projektai turi atitikti skaidrumo, tvarumo ir viešųjų pirkimų standartus.

    Laisvė judėti ir iššūkiai darbo rinkai

    Laisvas asmenų judėjimas atvėrė galimybes studijuoti ir dirbti užsienyje, o daliai žmonių tai tapo realiu finansiniu šuoliu. Kartu Lietuva susidūrė su emigracijos ir darbo jėgos trūkumo problema, kuri ypač paveikė regionus ir kai kurias profesijas.

    Pastaraisiais metais ši dinamika keičiasi: dalis žmonių grįžta, o į Lietuvą atvyksta dirbti ir kurti gyvenimą kitų šalių piliečiai. Narystė Europos Sąjungoje daro šiuos procesus labiau reguliuojamus, bet kartu reikalauja sprendimų dėl integracijos ir socialinių paslaugų.

    Gegužės 1-oji primena, kad narystė Europos Sąjungoje nėra vien istorinė data kalendoriuje. Tai nuolatinis dalyvavimas bendruose sprendimuose, kurie lemia Lietuvos saugumą, ekonomikos kryptį ir kasdienį žmonių gyvenimą.

  • Lazdijuose Motinos dienos popietė subūrė bendruomenę: jautrūs mokinių pasirodymai ir padėkos mamoms

    Lazdijuose Motinos dienos popietė subūrė bendruomenę: jautrūs mokinių pasirodymai ir padėkos mamoms

    Penktadienį Lazdijuose surengta šilta Motinos dienai skirta popietė, subūrusi vietos bendruomenę prasmingai pradėti šventinį savaitgalį. Renginio metu daug dėmesio skirta nuoširdžiam padėkos žodžiui mamoms ir artumo jausmui, kuris dažnai tampa svarbiausiu šios šventės akcentu.

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, o įvairiuose miestuose ir miesteliuose įprasta ją pasitikti bendruomeniniais renginiais, koncertais ar mokinių pasirodymais. Tokie susitikimai dažnai tampa proga sustoti kasdienybės skubėjime ir priminti, kad dėmesys artimiesiems nėra tik šventinė tradicija.

    Scenoje – mokinių dainos ir šokiai

    Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Lazdijų meno mokyklos mokiniai ir mokytojai, parengę dainų ir šokių programą. Susirinkusieji klausėsi muzikinių kūrinių, stebėjo šokio pasirodymus, o salėje netrūko plojimų ir palaikymo jauniesiems atlikėjams.

    Kultūrinės programos, kuriose dalyvauja vaikai ir jaunimas, daugeliui šeimų yra svarbi Motinos dienos dalis. Tokie pasirodymai tampa ne tik dovana mamoms, bet ir bendruomenės stiprinimo ženklu, kai jaunieji kūrėjai į šventę įneša gyvybės, nuoširdumo ir tikrumo.

    Sveikinimai ir linkėjimai mamoms

    Renginio metu šilčiausi sveikinimai perduoti ir nuo Lazdijų rajono savivaldybės vadovybės. Administracijos direktorė Šarūnė Dumbliauskienė mamoms linkėjo džiaugsmo, sveikatos, ramybės ir kuo daugiau gražių akimirkų artimųjų apsuptyje.

    Popietę lydėjo šypsenos, jaudulio kupinos akimirkos ir dažnai kartoti padėkos žodžiai mamoms. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia šios šventės mintis paprasta: dėkingumas ir pagarba turėtų lydėti ne tik Motinos dieną, bet ir kasdien.

  • Seime atidaryta Kėdainių dailės mokyklos mokytojų paroda: kuo išsiskiria Lietuvos vidury ekspozicija

    Seime atidaryta Kėdainių dailės mokyklos mokytojų paroda: kuo išsiskiria Lietuvos vidury ekspozicija

    Seimo II rūmų parodų galerijoje atidaryta Kėdainių dailės mokyklos mokytojų kūrybinių darbų paroda Lietuvos vidury. Atidaryme, Seimo narės Jurgitos Sejonienės kvietimu, dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis.

    Paroda Seime pristato pedagogų kūrybą ir kartu primena, kad meninis ugdymas regione nėra tik mokyklinė veikla. Tokios ekspozicijos parlamente dažnai tampa proga plačiau kalbėti apie kultūros sklaidą už didmiesčių ribų ir meno edukacijos reikšmę bendruomenėms.

    Renginio organizatoriai akcentuoja Kėdainių, kaip geografinio Lietuvos centro, tapatybę, kuri ir atsispindi parodos pavadinime. Ekspozicijoje lankytojams pristatomi skirtingi autorių braižai, o pati paroda siekia paskatinti dialogą tarp kūrėjų, švietimo bendruomenės ir sprendimų priėmėjų.

    Paroda tęsia Kėdainių dailės mokyklos pristatymų Seime tradiciją. Anksčiau parlamente buvo surengta ir šios mokyklos mokinių darbų paroda, taip pabrėžiant kūrybinės veiklos tęstinumą nuo mokinių iki mokytojų.

    Seimo parodų erdvė yra atvira lankytojams nustatytu laiku, todėl planuojantiems apsilankyti rekomenduojama pasitikrinti galiojančią lankymo tvarką ir registracijos sąlygas. Parodos atidarymas Seime taip pat tampa papildomu impulsu Kėdainių krašto kultūros iniciatyvoms būti labiau matomoms nacionaliniu mastu.

  • Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko susitikimas, skirtas globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Daugiausia dėmesio skirta tam, kaip savivaldybėms sekasi užtikrinti, kad asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucijose.

    Susitikime dalyvavo Kauno regiono savivaldybių atstovai, tarp jų ir Kėdainių rajono savivaldybės delegacija. Kėdainiams atstovavo vicemerė Danutė Mykolaitienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė, asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daiva Čižinauskienė bei VšĮ „Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims“ vadovė Asta Rekštienė.

    Renginyje aptarta, kaip realiai veikia bendruomeninės paslaugos ir kokių sprendimų reikia, kad jos būtų prieinamos, saugios ir tęstinės. Taip pat analizuoti svarbiausi stebėsenos rodikliai, padedantys vertinti pažangą pereinant nuo institucinės globos prie individualių paslaugų bendruomenėje.

    Pristatydama situaciją Kėdainių rajone, Gintarė Vainauskienė apžvelgė paslaugų plėtros kryptis ir įvardijo praktinius iššūkius. Tarp jų akcentuojamas paslaugų prieinamumas skirtingose rajono teritorijose, kvalifikuotų specialistų pritraukimas ir poreikis užtikrinti nuoseklų pagalbos tęstinumą žmogui keičiantis jo gyvenimo situacijai.

    Diskusijose taip pat aptarti nevyriausybinių organizacijų veiklos sunkumai, nes būtent jos dažnai tampa pagrindiniais partneriais teikiant kasdienę pagalbą, atokvėpio paslaugas ar užimtumo sprendimus. Dalyviai sutarė, kad partnerystė tarp savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų turi būti stiprinama ne deklaratyviai, o per aiškius susitarimus ir stabilų paslaugų finansavimą.

    Ypatingas dėmesys skirtas strateginei socialinių paslaugų plėtrai Kauno regione iki 2030 metų. Tokie planai svarbūs tam, kad deinstitucionalizacija nebūtų vien trumpalaikis projektas, o ilgalaikis pokytis, kuriame kartu veiktų būsto sprendimai, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūra, užimtumas ir žmogaus teisių užtikrinimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toliau nuosekliai plėtos bendruomenines socialines paslaugas, orientuotas į savarankišką gyvenimą ir orumą. Ministerijoje vykęs susitikimas įvardijamas kaip svarbi praktinė platforma pasitikrinti pažangą, palyginti regionų patirtis ir sutarti dėl sprendimų, kurie leistų paslaugas priartinti prie žmogaus kasdienybės.

  • Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Gyventojų susidomėjimas parama elektromobiliams pastaraisiais mėnesiais pastebimai išaugo, todėl Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ruošiasi priemonės tęstinumui. Agentūra skelbia, kad šiuo metu aktyvaus kvietimo lėšų likutis siekia apie 2,3 mln. eurų, o papildomas finansavimas jau planuojamas.

    APVA teigimu, didėjant paraiškų skaičiui siekiama išvengti situacijos, kai kompensacijos baigtųsi anksčiau nei gyventojai spėtų pateikti dokumentus. Praktikoje tai reiškia, kad naujas kvietimas gali būti paskelbtas artimiausiu metu, derinant sprendimus su Susisiekimo ministerija.

    Paraiškų tempas auga

    APVA nurodo, kad šiuo metu vidutiniškai sulaukiama daugiau nei 600 paraiškų per mėnesį. Tai rodo ne tik išaugusį visuomenės dėmesį mažataršiam transportui, bet ir tai, kad daliai pirkėjų kompensacija tampa svarbiu argumentu priimant sprendimą.

    „Matome, kad gyventojų susidomėjimas auga – šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sulaukiame virš 600 paraiškų. Svarstantiems apie tokį pirkinį turime gerų žinių – investicijos į elektromobilumą nesustoja“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.

    Kiek galima susigrąžinti?

    Pagal šiuo metu taikomą tvarką gyventojas, įsigijęs naują grynąjį elektromobilį, gali susigrąžinti 5 000 eurų. Pasirinkus naudotą, bet ne senesnį kaip 4 metų elektromobilį, kompensacija siekia 2 500 eurų.

    Paramą galima gauti tik gryniesiems M1 klasės elektromobiliams, todėl įkraunami hibridai ir įprasti hibridiniai automobiliai į šią priemonę nepatenka. APVA pabrėžia, kad tokios taisyklės taikomos siekiant didžiausio tiesioginio poveikio taršos ir triukšmo mažinimui.

    Kaip teikiamos paraiškos?

    Paraiškų teikimas vyksta per APVIS sistemą, o procesas supaprastintas integruojant reikalingus duomenis iš Regitros registrų. Praktikoje pareiškėjui dažniausiai pakanka suvesti savo duomenis ir elektromobilio VIN numerį, o atitiktis kriterijams įvertinama automatiškai.

    Pasak APVA, tokia integracija sutrumpina vertinimo laiką ir sumažina klaidų tikimybę, todėl sprendimai dėl kompensacijų gali būti priimami greičiau. Tai ypač aktualu augant paraiškų srautui ir artėjant kvietimo lėšų ribai.

    Nuo 2022 metų birželio taikoma priemonė jau prisidėjo prie maždaug 10 000 elektromobilių įsigijimo. APVA duomenimis, iki šiol didesnė dalis paramos teko naudotiems automobiliams: išmokos skirtos apie 7 000 naudotų ir apie 3 000 naujų elektromobilių.

    Per beveik ketverius metus išmokėta apie 32,7 mln. eurų, o 2022–2026 metų laikotarpiui šiai priemonei iš viso numatyta 35 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš ES Modernizavimo fondo lėšų, o papildomi kvietimai planuojami atsižvelgiant į paklausą ir likusį biudžetą.

  • Kėdainiuose startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 31 dienos

    Kėdainiuose startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 31 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybė skelbia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos „Vasara – tobulėjimui“ pradžią. Nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 31 dienos kviečiami registruotis jauni žmonės ir darbdaviai, norintys dalyvauti šių metų vasaros įdarbinime.

    Programa skirta didinti jaunimo užimtumą per vasaros atostogas, suteikiant galimybę įgyti pirmosios darbo patirties ir susipažinti su realia darbo rinka. Įdarbinimas planuojamas ne ugdymo proceso metu, nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos.

    Kam skirta programa?

    Dalyvauti gali 14–21 metų jauni žmonės, deklaravę gyvenamąją vietą Kėdainių rajono savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje veikiančiose bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Registracija vyksta kartu su darbdaviu, todėl svarbu iš anksto susirasti darbo vietą.

    Darbdaviais gali būti Kėdainių rajone veiklą vykdantys juridiniai asmenys, kitos organizacijos, ūkininkai arba individualią veiklą vykdantys asmenys. Taip siekiama, kad programos nauda liktų vietos darbo rinkoje, o jaunuoliai galėtų dirbti arčiau namų.

    Kokia parama darbdaviams?

    Darbdaviui, įdarbinusiam programos reikalavimus atitinkantį jaunuolį, už vieno mėnesio pilnu etatu išdirbtą laiką numatyta 520 eurų kompensacija. Jei jaunas žmogus dirbs ne visu darbo krūviu, kompensacija bus skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Tokio tipo priemonės savivaldybėse dažnai pasitelkiamos tam, kad darbdaviams būtų lengviau priimti jauną darbuotoją, skirti laiko apmokymams ir mentorystei. Jaunuoliams tai galimybė įgyti darbinių įgūdžių, atsakomybės ir supratimo apie darbo santykius.

    Kaip vyks atranka, jei vietų pritrūks?

    Savivaldybė įspėja, kad vietų skaičius ribotas, o registracijų gali būti daugiau nei programai numatyta lėšų. Tokiu atveju prioritetas bus teikiamas jauniems žmonėms, turintiems mažiau galimybių integruotis į darbo rinką, taip pat tiems, kuriems tai pirmoji patirtis šioje programoje.

    Jei keli prašymai atitiks prioritetus vienodai, reikšmės turės registracijos data ir laikas. Dokumentus reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 31 dienos 15 valandos, o jaunuoliams iki 16 metų papildomai būtinas vieno iš tėvų ar atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas.

    Registracijai reikalinga užpildyta registracijos forma ir sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo, kurie pateikiami el. paštu savivaldybei. Dėl detalių ir konsultacijų nurodytas atsakingas savivaldybės specialistas, į kurį galima kreiptis programos laikotarpiu.