CP v2

Category: Regionai

  • Nuo gegužės odontologinė pagalba namuose sunkios negalios žmonėms: kam priklauso ir kaip gauti

    Nuo gegužės odontologinė pagalba namuose sunkios negalios žmonėms: kam priklauso ir kaip gauti

    Sveikatos apsaugos ministerija praneša plečianti odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su sunkia negalia: nuo gegužės 1 dienos gydymo įstaigos galės legaliai ir pagal aiškius reikalavimus teikti būtinąją odontologinę pagalbą paciento namuose. Tam numatyta atskira licencijuojama paslauga, į kurią galės pretenduoti tiek viešosios, tiek privačios įstaigos.

    Naujovė skirta žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į odontologijos kabinetą, tačiau susiduria su ūmiais skausmais ar uždegiminėmis būklėmis. Ministerija pabrėžia, kad tikslas yra sumažinti atvejus, kai žmogus priverstas ilgai kentėti dantų skausmą vien dėl mobilumo ar sveikatos apribojimų.

    „Labai svarbu, kad žmonės su sunkia negalia nebūtų priversti kęsti dantų skausmo, pagalba juos turi pasiekti kiek įmanoma operatyviau“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

    Kam priklauso paslauga

    Būtinoji odontologinė pagalba gyvenamojoje vietoje bus teikiama gyventojams, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 proc. dalyvumo lygis. Taip pat ji numatyta asmenims, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

    Paslauga bus aktuali tais atvejais, kai dėl būklės žmogus negali pats atvykti į gydymo įstaigą, o situacija reikalauja skubios pagalbos. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad būtinoji odontologinė pagalba pasiektų pacientą ten, kur jis gyvena, o ne tik ten, kur yra kabinetas.

    Kada komanda gali vykti į namus

    Pagal nustatytus kriterijus, vizitas į paciento gyvenamąją vietą galimas, kai skundžiamasi labai stipriu, priepuolinio pobūdžio 8–10 balų danties, burnos ar žandikaulio skausmu. Taip pat, kai skausmas nepraeina vartojant geriamuosius skausmą malšinančius vaistus.

    Į namus gali būti vykstama ir dėl kraujavimo ar pūliavimo po chirurginės odontologinės intervencijos, taip pat kai įtariama ūmi uždegiminė žandikaulių liga. Tai reiškia, kad paslauga orientuota į ūmias, neatidėliotinas situacijas, o ne į planinį gydymą.

    Kokios procedūros atliekamos namuose ir kas už tai moka

    Gydytojas odontologas paciento gyvenamojoje vietoje galės įvertinti burnos ertmės būklę, taikyti vietinę nejautrą arba suleisti nuskausminamųjų. Taip pat galimas nesudėtingas dantų ar šaknų šalinimas, minkštųjų audinių ar alveolės užsiuvimas, kraujavimo stabdymas, laikino užpildo uždėjimas neatliekant burnos ertmės preparavimo.

    Numatytos ir kitos būtinos intervencijos, pavyzdžiui, incizija ir drenavimas, dantenų kišenės praplovimas bei vaistinių preparatų paskyrimas. Į paciento namus vyks komanda, sudaryta iš gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo padėjėjo, o prireikus kartu gali vykti ir vairuotojas.

    Ministerija nurodo, kad viešosios įstaigos suteiktos būtinosios paslaugos pacientui nekainuos, jos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Jei pagalbą namuose suteiks privati gydymo įstaiga, pacientui už paslaugą teks susimokėti savo lėšomis.

    Paslaugos teikimas įstaigoms nėra privalomas, todėl pacientams rekomenduojama iš anksto pasidomėti, ar jų pasirinkta gydymo įstaiga yra įgijusi licenciją ir teikia būtinąją odontologinę pagalbą namuose. Siekiant paskatinti įstaigas įsitraukti, numatytas skatinamasis priedas už šių paslaugų teikimą.

  • Pakruojo krašte paminėtos Juliaus Juzeliūno 110-osios gimimo metinės: muzikos vakarai ir edukacijos jaunimui

    Pakruojo krašte paminėtos Juliaus Juzeliūno 110-osios gimimo metinės: muzikos vakarai ir edukacijos jaunimui

    Balandžio 28 dieną Pakruojo rajone surengti renginiai, skirti kompozitoriaus, pedagogo ir visuomenės veikėjo Juliaus Juzeliūno 110-osioms gimimo metinėms paminėti. Minėjimai vyko Pakruojyje, Žeimelyje ir Linkuvoje, įtraukiant tiek muzikos profesionalus, tiek vietos bendruomenę.

    Pakruojyje renginys pradėtas muzikiniu pasirodymu: Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos mokinė Simona Žiliūtė kartu su mokytoja Svajone Stulgaitiene atliko Juozo Pakalnio kūrinį. Vėliau muzikologas Vaclovas Juodpusis prisiminimais apžvelgė Juliaus Juzeliūno gyvenimo kelią ir kūrybos kontekstą.

    Apie minėjimo prasmę ir atminties puoselėjimo svarbą kalbėjo Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė. Renginio akcentu tapo Juliaus Juzeliūno muzikos programa, kurią atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Jovita Vaškevičiūtė ir pianistas Andrius Vasiliauskas.

    Artimųjų liudijimai ir gyvas atminimas

    Ypatingą toną vakarui suteikė kompozitoriaus šeimos dalyvavimas. Sūnus, fizikas ir akademikas Gediminas Juzeliūnas dalijosi prisiminimais apie tėvą, šeimos istoriją ir ryšį su Žeimeliu, o renginio dalyviai išvydo ir filmo ištrauką apie Juzeliūnų šeimą.

    Kitas sūnus, kompozitorius Tomas Juzeliūnas, pristatė savo kūrybinį kelią ir atliko kelis autorinius kūrinius. Toks šeimos įsitraukimas suteikė minėjimui ne tik oficialumo, bet ir asmeniškumo, leidžiančio geriau suprasti kūrėjo laikmetį bei vertybes.

    Pakruojis, Žeimelis ir Linkuva įtraukė jaunimą

    Renginiuose dalyvavusius svečius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Jie dėkojo prisidedantiems prie kraštiečio atminimo saugojimo ir pabrėžė, kad kultūrinė atmintis gyva tada, kai į ją įtraukiamos skirtingos kartos.

    Tą pačią dieną Žeimelio pagrindinės mokyklos ir Linkuvos gimnazijos mokiniams surengtos edukacijos, skirtos Juliaus Juzeliūno palikimui pristatyti. Tokios veiklos padeda jaunimui ne tik išgirsti apie ryškias asmenybes, bet ir susieti krašto istoriją su šiandienos kultūrinėmis patirtimis.

    Žeimelyje svečiai taip pat aplankė prie mokyklos augantį ąžuolą, kurį 1996 metais, minėdamas savo 80-ąsias gimimo metines, pasodino pats Julius Juzeliūnas. Šis simbolinis ženklas bendruomenei tapo gyvu ryšiu su kompozitoriumi ir priminimu, kad kultūros paveldas kuriamas ne tik koncertų salėse, bet ir kasdienėse vietos istorijos erdvėse.

    Minėjimą Pakruojyje vedė Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas. Edukacijose ugdymo įstaigose dalyvavo ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovai, prisidėję prie programos įgyvendinimo.

  • Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, skirtas vaikų globos ir paslaugų šeimoms stiprinimo klausimams. Į savivaldybę atvyko projekto, orientuoto į vaikų saugumo didinimą bei pagalbos globėjams plėtrą, vadovė Rugilė Ladauskienė ir projekto veiklų ekspertė Dovilė Montvilaitė.

    Svečius priėmė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė, administracijos direktorė Aušra Dvelienė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Diskusijoje taip pat dalyvavo su vaikų globa dirbantys savivaldybės bei rajono įstaigų vadovai ir specialistai.

    Susitikime apžvelgta naujausia situacija rajone ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama užtikrinant vaikų saugumą. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nuo 2025 metų rajone veikiančiuose krizių centruose buvo apgyvendinta 19 vaikų ir 14 suaugusiųjų.

    Taip pat aptarta atvejo vadybos apimtis: rajone yra 276 šeimos, kurioms taikoma ši pagalbos forma. Pabrėžta ir budinčio globėjo vaidmens svarba, nes Pakruojo rajone šiuo metu dirba vienas budintis globėjas, laikinai priimantis be tėvų priežiūros likusius vaikus ir užtikrinantis jiems kasdienę priežiūrą bei emocinį saugumą.

    Susitikimo metu diskutuota apie savivaldybės finansavimą globėjams, paramos priemones be tėvų globos likusiems vaikams ir praktinius sprendimus, kaip mažinti krizių atvejų pasekmes. Taip pat pasidalinta informacija, kad nuo 2023 metų iš nesaugios aplinkos buvo paimta 250 vaikų.

    Atvykusios specialistės pristatė kitų savivaldybių ir didžiųjų miestų patirtis, akcentuodamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmę. Susitikime sutarta tęsti darbą stiprinant paslaugų tinklą ir ieškant sprendimų, padedančių užtikrinti kuo saugesnę aplinką be tėvų globos likusiems vaikams.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

    L. Katiliaus nuotraukos

  • Tarptautinė džinsų diena Pakruojyje: kodėl paprasta apranga tapo žinute prieš seksualinį smurtą

    Tarptautinė džinsų diena Pakruojyje: kodėl paprasta apranga tapo žinute prieš seksualinį smurtą

    Paskutinis balandžio trečiadienis iš pirmo žvilgsnio atrodo įprasta diena, tačiau daugelyje šalių jis įgauna aiškią socialinę prasmę. Tądien minima Tarptautinė džinsų diena, skirta solidarumui su seksualinio smurto aukomis ir visuomenės dėmesiui šiai jautriai problemai.

    Prie iniciatyvos šiemet prisijungė ir Pakruojo rajono savivaldybės vadovai bei administracijos darbuotojai, darbą pasirinkę pradėti vilkėdami džinsus. Tokiu simboliniu gestu siekiama priminti, kad seksualinis smurtas nėra aukos kaltė, o stereotipai apie aprangą neturi jokio pagrindo.

    Kas yra Tarptautinė džinsų diena?

    Tarptautinė džinsų diena pasaulyje žinoma kaip „Denim Day“ ir kasmet minima paskutinį balandžio trečiadienį. Iniciatyva kviečia visuomenę ne tik apsivilkti džinsus, bet ir kalbėti apie sutikimo svarbą, aukų palaikymą bei atsakomybę, kuri visada tenka smurtautojui.

    Šios dienos esmė yra reakcija į vadinamąjį aukos kaltinimą, kai po seksualinės prievartos bandoma aiškinti, kad smurtą esą išprovokavo išvaizda, elgesys ar apranga. Tarptautinė džinsų diena primena, kad tokie aiškinimai normalizuoja smurtą ir apsunkina kreipimąsi pagalbos.

    „Džinsų alibi“ istorija ir jos pamoka

    Minėjimo ištakos siejamos su devintojo dešimtmečio pabaigoje Italijoje įvykusia byla, kai vairavimo instruktorius seksualiai išnaudojo savo mokinę. Nors vyras iš pradžių buvo nuteistas, vėliau, apskundus sprendimą, jis buvo išteisintas, argumentuojant, kad mergina vilkėjo itin aptemptus džinsus, todėl esą „turėjo padėti“ juos nusimauti.

    Šis argumentas vėliau plačiai imtas vadinti „džinsų alibi“ ir tapo simboliu, kaip teisinėje ir visuomeninėje praktikoje gali būti perkelta atsakomybė nuo smurtautojo aukai. Būtent todėl džinsai pasirinkti kaip ženklas, kad apranga nėra ir negali būti prievartos priežastis ar pasiteisinimas.

    Kodėl tokie minėjimai svarbūs savivaldoje?

    Viešojo sektoriaus institucijų įsitraukimas į socialines iniciatyvas dažnai turi praktinį efektą, nes padeda aiškiau pasiekti gyventojus ir mažinti tylą, kuri vis dar gaubia seksualinį smurtą. Matomumas taip pat skatina kalbėti apie pagalbos galimybes, prevenciją ir empatiją nukentėjusiems.

    Pakruojo rajono savivaldybės prisijungimas prie Tarptautinės džinsų dienos primena, kad jautrios temos nėra vien privačios istorijos. Tai visuomenės saugumo ir žmogaus teisių klausimas, kuriam reikia nuoseklaus dėmesio, švietimo ir aiškios žinutės: atsakomybė visada tenka smurtavusiam asmeniui.

  • Pakruojo savivaldybėje atsisveikinta su 22 metus dirbusia Danute Ivanauskiene: kolegų padėkos ir linkėjimai

    Pakruojo savivaldybėje atsisveikinta su 22 metus dirbusia Danute Ivanauskiene: kolegų padėkos ir linkėjimai

    Danutė Ivanauskienė 2026 metų balandžio 30 dieną baigė darbą Pakruojo rajono savivaldybės administracijoje. Ji 22 metus dirbo Socialinės rūpybos skyriaus Socialinės paramos poskyryje, socialinių išmokų specialistės pareigose Klovainių seniūnijoje.

    Ilgametę darbuotoją paskutinę darbo dieną pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis. Susitikimo metu meras įteikė padėką už ilgametį, nuoširdų ir profesionalų darbą, prisidėjusį prie Pakruojo krašto gyventojams svarbių socialinės paramos sprendimų.

    „Danutės darbas buvo paremtas atsakomybe ir pagarba žmogui, o tai socialinės paramos srityje yra ypač svarbu“, – sakė Saulius Margis.

    Prie sveikinimų prisidėjo vicemerė Simona Lipskytė, savivaldybės administracijos direktorė Aušra Dvelienė, Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė ir Socialinės paramos poskyrio vedėja Ramunė Macijauskienė. Kolegų teigimu, Danutė Ivanauskienė buvo žmogus, į kurį visada galima buvo kreiptis patarimo sudėtingesnėse situacijose.

    Socialinių išmokų administravimas savivaldybėse yra viena jautriausių viešojo sektoriaus sričių, kur svarbūs ir teisės aktų išmanymas, ir tikslumas, ir aiški komunikacija su gyventojais. Tokiose pareigose ilgametė patirtis dažnai tampa esminiu veiksniu užtikrinant sklandų paslaugų teikimą bei pasitikėjimą institucijomis.

    Pakruojo rajono savivaldybė Danutei Ivanauskienei palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. Bendruomenės vardu padėkota už nuoseklų darbą, dėmesį žmonėms ir indėlį į kasdienį socialinės paramos sistemos funkcionavimą.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Pakruojo diabeto klubo „Vita“ susirinkimas: savivaldybė padėkojo už 25 metus švietėjiškos veiklos

    Pakruojo diabeto klubo „Vita“ susirinkimas: savivaldybė padėkojo už 25 metus švietėjiškos veiklos

    Pakruojo rajone veikiantis diabeto klubas „Vita“ surengė visuotinį narių susirinkimą, kuriame aptarti nuveikti darbai ir planai. Į susitikimą atvyko Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė.

    Susirinkime akcentuota, kad diabeto prevencija ir ankstyvas ligos nustatymas daugeliui žmonių prasideda nuo paprastos, aiškios informacijos ir bendruomenės palaikymo. Tokios organizacijos kaip „Vita“ padeda gyventojams geriau suprasti rizikos veiksnius, reguliarios sveikatos patikros svarbą ir kasdienius įpročius, darančius įtaką gliukozės kontrolei.

    Vicemerė Simona Lipskytė klubo vadovei Adelei Dobilienei padėkojo už ilgametę švietėjišką ir visuomeninę veiklą, prisidedančią prie rajono gyventojų sveikatos stiprinimo. Taip pat pabrėžta, kad prevenciniai renginiai ir nuoseklus informavimas padeda žmonėms laiku atkreipti dėmesį į galimus ligos požymius ir kreiptis į medikus.

    Minint 25 metų vadovavimo klubui „Vita“ sukaktį, Adelei Dobilienei įteikta Pakruojo rajono savivaldybės mero Sauliaus Margio padėka. Joje įvertinta aktyvi ir ilgametė veikla, grindžiama bendruomeniškumu bei žmogiškosiomis vertybėmis.

    Susirinkimo metu pristatytos klubo veiklos ir finansinės ataskaitos, aptarti ateities darbai bei tęstinės iniciatyvos. Naujos kadencijos laikotarpiui klubo pirmininke ir toliau išrinkta Adelė Dobilienė.

  • Jurbarko rajono 2025 metų biudžetas patvirtintas: kur numatytos didžiausios išlaidų kryptys

    Jurbarko rajono savivaldybės taryba patvirtino 2025 metų savivaldybės biudžetą. Sprendimu nustatytos pagrindinės savivaldybės pajamų ir išlaidų kryptys bei finansavimo prioritetai metams.

    Biudžetas savivaldybėse paprastai apima kasdienes viešąsias paslaugas ir ilgalaikius projektus: švietimą, socialinę paramą, kelių ir gatvių priežiūrą, aplinkos tvarkymą, kultūros ir sporto infrastruktūrą. Šios sritys daugeliui gyventojų yra tiesiogiai jaučiamos, nes lemia paslaugų prieinamumą ir jų kokybę.

    Kas keičiasi 2025 metais?

    Patvirtintas 2025 metų biudžetas yra tęstinis dokumentas, kuris remiasi ankstesniais sprendimais ir strateginiu planavimu. Savivaldybė, kaip ir kitos Lietuvos savivaldybės, biudžetą derina su ilgalaikiais tikslais, todėl kartu vertinami ir suplanuoti darbai keliems metams į priekį.

    Tokie sprendimai įprastai nustato, kaip bus finansuojamos savivaldybės programos ir kokia tvarka bus skirstomos programų sąmatos. Tai svarbu ne tik administracijai, bet ir įstaigoms bei projektų vykdytojams, nes nuo tvarkos priklauso lėšų panaudojimo terminai, atsiskaitymo reikalavimai ir priežiūros mechanizmai.

    Ryšys su strateginiu veiklos planu

    Kartu su metiniu biudžetu savivaldybėse dažnai tvirtinami ir vidutinės trukmės strateginiai veiklos planai. Jie padeda susieti einamųjų metų finansavimą su kelių metų prioritetais, kad investicijos ir paslaugų plėtra nebūtų fragmentiška.

    Jurbarko rajono savivaldybė ankstesniais metais biudžetus taip pat siejo su atitinkamais strateginiais veiklos planais, apimančiais kelių metų laikotarpį. Toks modelis leidžia aiškiau planuoti tęstinius projektus, pavyzdžiui, infrastruktūros atnaujinimą ar viešųjų paslaugų modernizavimą.

    Sprendimai ir tvarkos, kurie lemia lėšų panaudojimą

    Biudžeto vykdymui svarbūs ne tik tarybos sprendimai, bet ir savivaldybės vidaus tvarkos aprašai, kurie reglamentuoja, kaip finansuojamos priemonės, kokios sutartys sudaromos ir kaip teikiamos ataskaitos. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles tiek savivaldybės padaliniams, tiek biudžetinėms įstaigoms.

    Taip pat taikomos biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, kurios apibrėžia, kaip rengiami projektai, kokia tvarka tikslinamos sąmatos metų eigoje ir kaip užtikrinama finansinė drausmė. Gyventojams tai aktualu dėl skaidrumo, nes tokie dokumentai nustato kontrolės principus ir atsakomybės ribas.

    Patvirtintas 2025 metų Jurbarko rajono savivaldybės biudžetas paprastai tampa pagrindu visų metų savivaldybės sprendimams, pradedant įstaigų finansavimu ir baigiant viešaisiais pirkimais. Detalesnėse biudžeto ir programų sąmatose atsispindi, kokie konkretūs darbai ir paslaugos bus finansuojami per metus.

  • Motinos dienos sveikinimas: ką verta pasakyti mamai šiandien ir ko geriau vengti, pataria psichologai

    Motinos dienos sveikinimas: ką verta pasakyti mamai šiandien ir ko geriau vengti, pataria psichologai

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl daugeliui tai proga sustoti ir padėkoti mamai už rūpestį, laiką bei kasdienius darbus. Nors dažniausiai pakanka trumpo palinkėjimo, vis daugiau žmonių ieško žodžių, kurie skambėtų asmeniškai ir tikrai.

    Psichologai pabrėžia, kad nuoširdžiausias sveikinimas paprastai yra konkretus ir paremtas realia patirtimi. Vietoj bendrų frazių labiau veikia paprastas pastebėjimas apie tai, ką mama padarė, ko išmokė ar kaip prisidėjo prie jūsų gyvenimo.

    Ką pasakyti, kad skambėtų nuoširdžiai?

    Geras Motinos dienos sveikinimas dažnai prasideda nuo padėkos už konkretų dalyką: už kantrybę, palaikymą, pagalbą sunkiu metu ar tiesiog už kasdienį buvimą šalia. Tai leidžia mamai išgirsti ne tik gražius žodžius, bet ir aiškią žinutę, kad jos pastangos buvo pastebėtos.

    Jei santykis artimas, tinka ir trumpas prisiminimas, pavyzdžiui, apie vaikystės situaciją, kai mama padėjo, paguodė ar padrąsino. Net viena detalė gali suteikti sveikinimui šilumos ir išskirtinumo.

    „Man svarbiausia išgirsti, kad vaikai prisimena ne dovanas, o tai, kaip kartu gyvenome ir ką vieni kitiems reiškėme“, – sako psichologė.

    Ko geriau vengti sveikinime?

    Nors Motinos diena dažnai siejama su šventiška nuotaika, jautresniuose santykiuose per daug pompastiški žodžiai gali skambėti dirbtinai. Jei ryšys šiuo metu įtemptas, verčiau rinktis neutralią, pagarbią formuluotę ir vengti pažadų, kurių neketinate įgyvendinti.

    Taip pat verta atsargiai vartoti frazes, kurios gali skambėti kaip spaudimas ar kaltė, pavyzdžiui, užuominos apie tai, kiek mama „turėjo paaukoti“. Daugeliui mamų svarbiau ne priminimai apie auką, o nuoširdus ryšys ir dėmesys šiandien.

    Maži gestai, kurie sustiprina žodžius

    Sveikinimas dažniausiai veikia stipriausiai, kai jį lydi laikas kartu arba apgalvotas dėmesys. Tai gali būti skambutis, apsilankymas, bendri pietūs ar paprastas pasivaikščiojimas, jei mama to nori.

    Jei susitikti nepavyksta, padeda trumpa asmeninė žinutė, kurioje aiškiai parašyta, už ką esate dėkingi, ir kada planuojate pasimatyti. Svarbiausia, kad žinutė būtų skirta konkrečiam žmogui, o ne atrodytų kaip nukopijuota universali frazė.

    Motinos dienos sveikinimas neturi būti ilgas, kad būtų prasmingas. Dažniausiai užtenka kelių sakinių, kurie pasako tai, kas svarbiausia: matau, vertinu, dėkoju ir myliu.

  • Kovo 29-oji – Lietuvos narystės NATO diena: ką ji šiandien reiškia mūsų saugumui ir regionui

    Kovo 29-oji – Lietuvos narystės NATO diena: ką ji šiandien reiškia mūsų saugumui ir regionui

    Kovo 29 dieną minima Lietuvos įstojimo į NATO diena – sukaktis, kuri kasmet primena, kad šalies saugumas yra paremtas kolektyvine gynyba ir sąjungininkų įsipareigojimais. Lietuva NATO nare tapo 2004 metais, o narystė Aljanse tapo vienu svarbiausių valstybės saugumo politikos lūžių po nepriklausomybės atkūrimo.

    NATO kolektyvinės gynybos principas, įtvirtintas 5-ajame Šiaurės Atlanto sutarties straipsnyje, reiškia, kad išpuolis prieš vieną sąjungininkę laikomas išpuoliu prieš visas. Šis įsipareigojimas yra esminė atgrasymo dalis, ypač augant įtampoms regione ir keičiantis Europos saugumo aplinkai.

    Kas pasikeitė nuo 2004 metų?

    Per du dešimtmečius NATO buvimas Baltijos šalyse tapo labiau matomas ir praktiškas: stiprintos oro policijos misijos, didintas pratybų intensyvumas, plėtotas pajėgų priėmimas ir sąveika. Kartu keitėsi ir Lietuvos gynybos prioritetai – daugiau dėmesio skiriama kariuomenės parengčiai, rezervo stiprinimui ir visuomenės atsparumui.

    Pastaraisiais metais NATO taip pat daugiau investuoja į greitesnio pastiprinimo planavimą, logistiką, vadovavimo struktūras ir reagavimo greitį. Tokie pokyčiai svarbūs ne tik karinei gynybai, bet ir aiškiai signalizuoja, kad regiono saugumas yra bendras visų sąjungininkų interesas.

    Vienybė ir atsakomybė tampa kasdienybe

    Narystės NATO diena dažnai minima kaip solidarumo simbolis, tačiau jos prasmė yra ir labai praktiška: saugumas prasideda nuo pasitikėjimo tarp sąjungininkų ir nuoseklaus darbo namuose. Tai apima ir valstybės institucijų pasirengimą krizėms, ir kritinės infrastruktūros apsaugą, ir visuomenės informacinį atsparumą.

    „Narystė NATO aljanse yra stiprus mūsų valstybės saugumo garantas, leidžiantis drąsiai žvelgti į ateitį ir kurti stiprią, laisvą bei demokratišką Lietuvą“, – sakė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius.

    Kartu ši diena primena, kad gynyba nėra vien kariuomenės užduotis: pilietiškumas, bendruomeniškumas ir pasirengimas veikti krizių metu prisideda prie bendro atsparumo. Dėl to NATO diena tampa ne tik istorine data, bet ir proga iš naujo įvertinti, kaip kiekvienas sprendimas šiandien stiprina Lietuvos saugumą rytoj.

  • Pagėgių miesto VVG paskelbė du kvietimus PĮP: kam skirti Nr. 11-675-K ir Nr. 11-676-K

    Du kvietimai Pagėgiuose

    Pagėgių miesto vietos veiklos grupė (VVG) paskelbė du kvietimus teikti vietos plėtros projektų įgyvendinimo planus (PĮP) pagal Pagėgių miesto 2024–2028 metų vietos plėtros strategiją. Kvietimai pažymėti numeriais Nr. 11-675-K ir Nr. 11-676-K.

    Abu kvietimai orientuoti į socialinės įtraukties priemones, kurios jungia socialinius, kultūrinius ir neformaliojo švietimo elementus. Taip pat akcentuojamos fizinės ir emocinės sveikatos veiklos, pritaikytos skirtingų socialinių grupių poreikiams.

    Ką finansuoti numatoma?

    Pagal kvietimų aprašymą, projektų idėjos turi būti susijusios su priemonėmis, padedančiomis mažinti socialinę atskirtį ir didinti bendruomenės įsitraukimą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia veiklas, kurios vienu metu sprendžia kelias problemas, pavyzdžiui, socialinių įgūdžių stiprinimą ir prasmingą užimtumą.

    VVG kvietimuose pabrėžiama integruoto požiūrio logika, kai socialinė parama derinama su kultūrinėmis ar švietimo veiklomis. Tokie projektai paprastai vertinami palankiau, jei aiškiai parodo, kokiai tikslinei grupei skirti ir kokį pokytį planuojama pasiekti.

    Terminai ir kur rasti sąlygas

    PĮP priėmimo laikotarpis abiem kvietimams nurodytas nuo 2026 metų kovo 31 dienos 08:00 iki 2025 metų gegužės 29 dienos 17:00. Atsižvelgiant į tai, kad datos pateiktos nenuosekliai, pareiškėjams rekomenduojama terminus pasitikslinti oficialiuose kvietimų puslapiuose.

    Detali informacija apie reikalavimus, atrankos kriterijus ir dokumentus skelbiama viešai kvietimų aprašuose. Ten pat pateikiamos ir gairės vietos projektų vykdytojams bei prioritetinių kriterijų sąrašai.

    „Jeigu svarstote teikti PĮP, rekomenduojame kreiptis konsultacijai dar prieš rengiant galutinį planą, kad būtų aiškiai suderintos veiklos, tikslinės grupės ir atrankos kriterijai“, – sakė Pagėgių miesto VVG projekto vadovė Tomas Gricienė.

    Dėl konsultacijų nurodoma kreiptis į projekto vadovę Tomą Gricienę el. paštu vvgpagegiai@gmail.com arba telefonu +370 643 15805. Prieš teikiant paraišką verta įsivertinti, ar projekto veiklos atitinka kvietimo kryptį ir ar suplanuoti rezultatai yra pamatuojami.