CP v2

Category: Regionai

  • Visaginas skelbia 2026 metų kultūros ir meno projektų konkursą: kam skirs iki 20 000 eurų

    Visaginas skelbia 2026 metų kultūros ir meno projektų konkursą: kam skirs iki 20 000 eurų

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė 2026 metų Kultūros ir meno sričių projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas miesto kultūrinę veiklą vykdančias organizacijas. Savivaldybė tikisi paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas, didinti kultūros paslaugų prieinamumą ir sudaryti daugiau galimybių gyventojų saviraiškai.

    Paraiškas gali teikti Visagino savivaldybės teritorijoje kultūrinę veiklą vykdantys pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, turintys NVO žymą, taip pat kultūros srityje dirbančios viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra savivaldybė. Savivaldybės biudžetinės įstaigos paraiškų teikti negali, tačiau gali dalyvauti projektuose kaip partnerės.

    Finansavimo kryptys ir sumos

    Konkursas apima dvi pagrindines kryptis: kultūros ir meno projektų įgyvendinimą Visagino savivaldybėje bei kultūros ir meno festivalių organizavimą. Pirmojoje kryptyje vienam projektui numatomas finansavimas nuo 1 000 iki 3 600 eurų, o festivalių kryptyje suma gali siekti nuo 2 500 iki 20 000 eurų.

    Projektų turiniu siekiama stiprinti kultūrinį dialogą ir į veiklas įtraukti įvairias visuomenės grupes, taip pat plėsti kultūros paslaugų pasiūlą. Akcentuojamas aukšto meninio ir profesinio lygio Lietuvos ir užsienio šalių kultūros bei meno pristatymas Visagine, įskaitant festivalių organizavimą mieste.

    Kokie prioritetai keliami projektams?

    Vertinant paraiškas, kultūros ir meno projektų kryptyje išskiriami keli prioritetai: Visagino istorinės atminties aktualizavimas, bendruomenės įtraukties skatinimas ir daugiatautiškumo puoselėjimas. Taip pat numatytas profesionaliojo meno skatinimas ir sklaida bei Visagino identiteto stiprinimas.

    Festivalių organizavimo kryptyje prioritetas įvardijamas aiškiai: Visagino savitumo formavimas. Savivaldybė signalizuoja, kad remiami renginiai turėtų ne tik pritraukti auditoriją, bet ir prisidėti prie miesto įvaizdžio bei kultūrinio išskirtinumo.

    Terminai ir svarbiausios sąlygos

    Pareiškėjas turi prisidėti ne mažiau kaip 10 proc. nuo planuojamos savivaldybės biudžeto lėšų sumos, skirtos projekto veiklų išlaidoms finansuoti. Taip pat numatyta, kad projekte suplanuotos veiklos turi būti įgyvendintos ir už jas atsiskaityta iki 2026 metų gruodžio 20 dienos.

    Paraiškų pateikimo terminas nustatytas iki 2026 metų gegužės 29 dienos imtinai. Paraiškos teikiamos Visagino savivaldybės administracijai elektroninėmis priemonėmis, o kitais būdais arba po termino gautos paraiškos nebus vertinamos.

    Dėl konkurso sąlygų ir pateikimo tvarkos informacija teikiama savivaldybės darbo valandomis nurodytais kontaktais. Savivaldybė primena, kad svarbu pateikti visus privalomus dokumentus ir tinkamai suplanuoti biudžetą, nes projektų vertinime reikšmingi ir aiškūs veiklų bei išlaidų pagrindimai.

  • Gegužės 1-oji Visagine: meras primena Tarptautinės darbo dienos prasmę ir padėką darbuotojams

    Gegužės 1-oji Visagine: meras primena Tarptautinės darbo dienos prasmę ir padėką darbuotojams

    Gegužės 1-oji minima kaip Tarptautinė darbo diena, skirta atkreipti dėmesį į darbo vertę ir darbuotojų teises. Šia proga į visaginiečius kreipėsi Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, pabrėžęs kasdienio darbo svarbą miesto gyvenimui.

    Savo sveikinime meras akcentavo, kad darbas dažnai būna kantrus ir nepastebimas, tačiau kuria bendruomenės pagrindą. Pasak jo, Visaginas išsiskiria darbščiais, atsakingais ir vieni kitus palaikančiais žmonėmis, o tai esą yra miesto stiprybė ir tapatybės dalis.

    „Šiandien pagerbiame kiekvieno žmogaus darbą – kasdienį, kantrų, dažnai nepastebimą, tačiau kuriantį visa ko pagrindą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Mero teigimu, kiekvienas etapas, nuo idėjos iki jos įgyvendinimo, prisideda prie bendros ateities kūrimo. Jis linkėjo, kad darbas teiktų ne tik stabilumą, bet ir įkvėpimą bei prasmę, o žmonės didžiuotųsi tuo, ką sukuria savo pastangomis.

    Tarptautinė darbo diena Lietuvoje yra valstybinė šventė ir nedarbo diena, todėl daugeliui ji tampa proga ne tik pailsėti, bet ir prisiminti, kokią vietą kasdienybėje užima darbas. Savivaldybės vadovo žinutė šiemet orientuota į bendruomeniškumą ir pagarbą kiekvienam dirbančiajam, nepriklausomai nuo profesijos ar pareigų.

  • Gegužės 1-oji Lietuvai: ką įstojimas į Europos Sąjungą pakeitė kasdienybėje ir miestuose

    Gegužės 1-oji Lietuvai: ką įstojimas į Europos Sąjungą pakeitė kasdienybėje ir miestuose

    Gegužės 1 dieną minima Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena – data, kuri daugeliui siejasi ne tik su istoriniu sprendimu, bet ir su apčiuopiamais pokyčiais kasdienybėje. Narystė ES sustiprino politinį ir ekonominį šalies saugumą, atvėrė bendrą rinką bei palengvino judėjimą, studijas ir darbą kitose valstybėse.

    Per daugiau nei du dešimtmečius ES narystė tapo vienu svarbiausių Lietuvos modernizacijos veiksnių. Dalis viešosios infrastruktūros projektų, nuo kelių ir viešojo transporto iki švietimo, kultūros ir aplinkosaugos sprendimų, buvo įgyvendinti pasitelkiant ES finansines priemones ir bendras taisykles.

    Kas pasikeitė žmonėms?

    Gyventojams ES pirmiausia reiškia laisvę keliauti ir gyventi kitose Bendrijos šalyse, taip pat aiškesnes vartotojų teises, vienodesnius produktų ir paslaugų standartus. Praktikoje tai atsispindi ir kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, perkant internetu iš kitų ES valstybių ar sprendžiant ginčus dėl paslaugų kokybės.

    Kartu narystė reiškia ir bendras taisykles, kurios keičia rinką: nuo konkurencijos reikalavimų iki duomenų apsaugos ir aplinkosaugos standartų. Dėl to įmonėms atsirado daugiau galimybių eksportuoti, tačiau išaugo ir atsakomybė laikytis vienodų žaidimo taisyklių visoje ES.

    Miestams tai daugiau nei simbolika

    Ši diena ypač matoma savivaldybių lygmeniu, kur ES kryptis dažnai virsta konkrečiais sprendimais: viešųjų erdvių atnaujinimu, energinio efektyvumo didinimu, socialinių paslaugų stiprinimu. Miestams, kurie yra daugiakultūriai ir orientuoti į atvirumą, ES vertybinis pagrindas dažnai tampa kasdienės bendruomenės politikos dalimi.

    Visaginas, kaip daugiakultūris miestas, šią dieną dažnai išskiria kaip priminimą apie bendrą Europos kryptį ir pagarbą įvairovei. Savivaldybės bendruomenė pabrėžia, kad narystė ES siejasi su galimybe kurti, bendradarbiauti ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą skirtingų kultūrų aplinkoje.

    „Ši diena mums primena svarbų Lietuvos pasirinkimą – būti stiprios, vieningos ir vertybėmis grįstos Europos dalimi“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Ko tikėtis toliau?

    Pastaraisiais metais ES darbotvarkėje daugiau vietos užima saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga, energetinė nepriklausomybė ir atsparumas krizėms. Šios kryptys tiesiogiai paliečia ir Lietuvą: nuo investicijų į energetikos projektus iki sprendimų, susijusių su pramonės konkurencingumu bei inovacijomis, įskaitant DI taikymą viešajame sektoriuje ir versle.

    Gegužės 1-oji primena, kad narystė ES nėra vien praeities įvykis ar formalus statusas. Tai kasdien veikiantis sprendimų ir vertybių rėmas, nuo kurio priklauso ir miestų plėtra, ir valstybės galimybės greičiau reaguoti į ekonominius bei geopolitinius iššūkius.

  • Vilniaus oro uosto Rodūnios kelyje planuojami darbai: AAA pradėjo atranką dėl poveikio aplinkai

    Aplinkos apsaugos agentūra balandžio 30 dieną paskelbė, kad gavo atrankos informaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos Vilniuje, Rodūnios kelio 2 ir 2B teritorijoje. Dokumentai pateikti dėl transporto paskirties pastato statybos, esamo pastato dalies rekonstravimo ir oro uosto infrastruktūros atnaujinimo.

    Planuojamos veiklos organizatorius yra AB „Lietuvos oro uostai“. Atrankos procedūra skirta įvertinti, ar šiai veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.

    Paskelbtame pranešime nurodoma, kad atrankos informacija parengta nepriklausomos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo konsultantės. Tokiuose dokumentuose paprastai aprašomas projekto mastas, alternatyvos, numatomi darbai ir galimi poveikio veiksniai, pavyzdžiui, triukšmas, oro tarša, transporto srautai ar statybos darbų poveikis aplinkiniams.

    Gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami teikti pasiūlymus Aplinkos apsaugos agentūrai per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Terminas pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną po paskelbimo, o pateiktos pastabos turi būti įvertintos priimant atrankos išvadą.

    Agentūra taip pat informuoja, kad priimta atrankos išvada ir, kai taikoma, papildyta atrankos informacija bus paskelbta viešai. Pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams bus pranešta raštu, kaip jų pastabos buvo įvertintos priimant sprendimą.

  • Juodojo kelio eismo ribojimai gegužės 2–3 dienomis: kas keisis važiuojant link Tolimosios gatvės

    Gegužės 2–3 dienomis Juodajame kelyje bus laikinai ribojamas eismas dėl inžinerinių tinklų remonto darbų. Vairuotojams rekomenduojama planuoti kelionės laiką su atsarga, nes darbų zonoje galimi trumpi stabtelėjimai.

    Ribojimai bus taikomi važiuojant iš centro Tolimosios gatvės kryptimi. Prieš sankryžą su Gurių gatve transporto srautas bus nukreipiamas į priešpriešinio eismo juostą, todėl atkarpoje keisis įprasta eismo organizavimo tvarka.

    Darbų vietoje laikinai susiaurės važiuojamoji dalis, o eismą reguliuos eismo reguliuotojai. Tikėtina, kad piko metu dėl pralaidumo sumažėjimo gali formuotis eilės, ypač jei eismo intensyvumas bus didesnis nei įprasta.

    Vairuotojų prašoma išlikti ypač atidiems, laikytis laikinų kelio ženklų ir eismo reguliuotojų nurodymų. Taip pat svarbu pasirinkti saugų greitį, nevažiuoti per arti priekyje esančios transporto priemonės ir iš anksto persirikiuoti, jei to reikės darbų zonoje.

    Atsakingos tarnybos atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad tokie darbai būtini patikimam miesto inžinerinių tinklų veikimui. Po remonto darbų pabaigos eismas Juoduoju keliu turėtų grįžti į įprastą režimą.

  • Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus rajone rengiama švietimo įstaigų pertvarka: parengtos biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kalvelių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos. Pagal numatomą sprendimą įstaiga būtų reorganizuojama jungimo būdu, ją prijungiant prie Vilniaus r. Šumsko pagrindinės mokyklos.

    Savivaldybė nurodo, kad Kalvelių lopšelis-darželis yra registruotas kaip juridinis asmuo, o duomenys apie jį kaupiami ir saugomi Registrų centro Juridinių asmenų registre. Po reorganizavimo juridinis asmuo nebetęstų veiklos savarankiškai, o veiklą tęstų Vilniaus r. Šumsko pagrindinė mokykla.

    Numatoma, kad Šumsko pagrindinė mokykla turės struktūrinį padalinį – Kalvelių ikimokyklinio ugdymo skyrių. Šis skyrius veiktų Kalveliuose ir vykdytų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Tuo metu Šumsko pagrindinės mokyklos buveinėje Šumsko miestelyje būtų tęsiamos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos lenkų mokomąja kalba. Tokia struktūra reiškia, kad ugdymas būtų organizuojamas skirtingais adresais, tačiau administracinė atsakomybė koncentruotųsi vienoje įstaigoje.

    Pagal paskelbtas reorganizavimo sąlygas, Kalvelių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Šumsko pagrindinei mokyklai pereitų nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai apimtų sutarčių, turto, įsipareigojimų ir kitų su įstaigos veikla susijusių teisių perėmimą.

    Savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl reorganizavimo ir su tuo susijusių dokumentų galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Papildomai nurodoma, kad su dokumentais galima susipažinti ir pačių įstaigų interneto svetainėse.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse paprastai siejamos su tinklo efektyvinimu, administracinių funkcijų sujungimu ir paslaugų prieinamumo užtikrinimu, kai ugdymo įstaigos veikia mažesnėse gyvenvietėse. Galutinis reorganizavimo įgyvendinimas priklausys nuo tolesnių procedūrų ir sprendimų, numatytų savivaldybės dokumentuose.

  • Vilniaus r. Kabiškių lopšelis-darželis jungiamas prie Eitminiškių mokyklos: kas keisis nuo 2026 metų

    Vilniaus r. Kabiškių lopšelis-darželis jungiamas prie Eitminiškių mokyklos: kas keisis nuo 2026 metų

    Vilniaus rajone planuojama švietimo įstaigų pertvarka, kuri palies Didžiųjų Kabiškių ir Eitminiškių bendruomenes. Parengtos Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos.

    Numatoma, kad Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelis-darželis bus reorganizuojamas jungimo būdu, prijungiant jį prie Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinės mokyklos. Po reorganizavimo veiklą tęs Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinė mokykla, perimdama prijungiamos įstaigos teises ir pareigas.

    Prie Eitminiškių pagrindinės mokyklos bus įsteigtas struktūrinis padalinys – Didžiųjų Kabiškių ikimokyklinio ugdymo skyrius. Šis skyrius veiks Liepų gatvėje Didžiųjų Kabiškių kaime ir vykdys ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Pagal pateiktą informaciją, Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinei mokyklai pereis nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai reiškia, kad administravimas, dokumentų valdymas ir atsakomybės bus sutelktos vienoje įstaigoje, o ugdymo veikla turėtų būti tęsiama padalinio forma.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse dažniausiai siejamos su švietimo tinklo optimizavimu, administracinių funkcijų suvienodinimu ir resursų planavimu ilgesniam laikotarpiui. Tėvams aktualiausi klausimai paprastai būna dėl ugdymo tęstinumo, priėmimo tvarkos, darbuotojų pokyčių ir kasdienės veiklos organizavimo padalinyje, todėl savivaldybės dokumentuose paprastai detalizuojamos reorganizavimo sąlygos ir atnaujinami nuostatai.

    Dėl reorganizavimo ir susijusių dokumentų nurodoma kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Įstaigų nuostatų ir reorganizavimo sąlygų projektai pateikiami savivaldybės informacijoje, kad gyventojai galėtų susipažinti su planuojamais pakeitimais iki sprendimų įsigaliojimo.

  • Gegužės 4–8 dienomis Nemenčinės seniūnijoje vyks Karinių oro pajėgų pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Gegužės 4–8 dienomis Nemenčinės seniūnijoje vyks Karinių oro pajėgų pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kur ir kada vyks pratybos

    Gegužės 4–8 dienomis Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lauko taktikos pratybos. Jose dalyvaus Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos kariai.

    Tokio tipo lauko pratybos skirtos treniruoti veiksmus realioms sąlygoms artimoje aplinkoje, kai personalas ir technika veikia ne vien poligonuose. Kariuomenė tokių mokymų metu tikrina procedūras, ryšio ir koordinavimo veiksmus bei pasirengimą vykdyti užduotis.

    Eismas ir kasdienė veikla

    Kariuomenė nurodo, kad pratybų metu transporto priemonės judės tik keliais. Tai reiškia, kad karinė technika ar tarnybiniai automobiliai gali būti dažniau pastebimi vietiniuose maršrutuose pratybų laikotarpiu.

    Taip pat pabrėžiama, kad civilių kasdienė veikla neturėtų būti trikdoma. Vis dėlto gyventojai raginami išlikti dėmesingi kelyje, ypač siauresnėse atkarpose, kur gali vykti intensyvesnis tarnybinio transporto judėjimas.

    Kas praneša ir kur kreiptis

    Informaciją apie planuojamas pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba. Prireikus papildomų paaiškinimų, gyventojams aktualiausia sekti oficialius savivaldybės ir kariuomenės pranešimus, kurie paprastai patikslina praktinius organizavimo aspektus.

    Nemenčinės seniūnijos teritorijoje pratybų dienomis galima tikėtis didesnio karių matomumo ir su tarnyba susijusios veiklos viešose erdvėse. Kariuomenė primena, kad pratybos yra planuota parengties dalis, skirta užtikrinti užduočių vykdymą taikos metu ir krizių atvejais.

  • Vilniaus rajone startuoja stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: kur ir kada važiuos vežėjai

    Vilniaus rajone startuoja stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: kur ir kada važiuos vežėjai

    Vilniaus rajone gegužės ir birželio mėnesiais vyks stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Atliekas iš gyventojų ims tik iš anksto užsiregistravusių asmenų, registracija buvo vykdoma iki balandžio 24 dienos.

    Surinkimo dieną individualių valdų gyventojai iki 7 valandos ryto turi išnešti didelių gabaritų atliekas prie savo valdos, kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies. Taip užtikrinama, kad specialusis transportas galėtų greitai ir saugiai jas paimti.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Vilniaus rajone gyventojai dėl surinkimo turėjo kreiptis į pagal teritoriją priskirtą atliekų vežėją ir pateikti kontaktus, tikslų paėmimo adresą bei nurodyti atliekų kiekį ir rūšis. Šią paslaugą atlieka „Nemenčinės komunalininkas“ ir „Nemėžio komunalininkas“, o grafikai skelbiami pagal aptarnaujamas teritorijas.

    Svarbu nepamiršti, kad stambiųjų ir pavojingų atliekų negalima palikti prie bendro naudojimo konteinerių. Tokie palikimai laikomi pažeidimu, be to, jie didina netvarką ir gali kelti riziką aplinkai bei žmonių saugumui.

    Sodų bendrijoms taikoma tvarka

    Sodų bendrijose surinkimas organizuojamas kitaip, nes specialusis transportas ne visada gali privažiuoti prie kiekvienos sodo valdos. Tokiais atvejais atliekų surinkimo vietos turi būti parinktos ir suderintos iš anksto, kad gyventojams būtų aišku, kur atnešti atliekas.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti savo seniūnijos grafiką ir pasiruošti atliekas taip, kad jos netrukdytų eismui ir pėstiesiems. Jei kyla neaiškumų dėl konkrečios teritorijos, patogiausia kreiptis į priskirtą vežėją.

    Kokias atliekas paims, o ko ne

    Apvažiavimo metu bus surenkamos stambiosios atliekos, pavyzdžiui, seni baldai ir buities rakandai, taip pat kai kurie santechnikos įrenginiai. Taip pat bus priimamos pavojingos buityje susidarančios atliekos, įskaitant galvaninius elementus, dažų, lakų ir skiediklių likučius, buitinės chemijos produktus bei akumuliatorius.

    Tačiau dalis atliekų apvažiavimo būdu nebus surenkama. Statybos ir remonto atliekos, padangos, buitinė technika ir elektros prietaisai turi būti pristatomi į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kur gyventojai juos paprastai gali priduoti nemokamai pagal nustatytą tvarką.

  • Rudaminoje uždaryta paroda ir nuskambėjo smuikas: kaip muziką mokiniai pavertė spalvomis

    Rudaminoje uždaryta paroda ir nuskambėjo smuikas: kaip muziką mokiniai pavertė spalvomis

    Rudaminos kultūros centre balandžio 28 dieną surengtas vakaras sujungė dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingas kalbas: vaizdą ir garsą. Renginio metu vyko parodos uždarymas ir koncertas, kuriame skambėjo smuiko muzika.

    Parodoje lankytojai galėjo pamatyti Rudaminos meno mokyklos mokinių darbus, sukurtus klausantis smuiko kūrinių. Idėja paprasta, bet įgyvendinimas reikalauja daug jautrumo: muzikinę nuotaiką perkelti į linijas, spalvų ritmą ir formų dinamiką.

    Darbai atlikti įvairiomis technikomis, todėl kiekvienas kūrinys skirtingai atskleidė tą patį šaltinį: garsą. Naudotos sausosios pastelės, akvarelė, aliejinės pastelės, guašas ir mišri technika, leidusi sluoksniuoti įspūdį ir kurti ryškesnį emocinį kontrastą.

    Koncerte – jaunieji smuikininkai

    Parodos uždarymą pratęsė koncertas, kuriame pasirodė Rudaminos meno mokyklos mokinės Safira Augulevič, Kornelija Novicka, Augustė Seliatickytė, Estera Jakimovič ir Kamila Špakovska. Kiekviena atlikėja publikai pristatė po kūrinį, atskleisdama skirtingą smuiko skambesio charakterį.

    Kartu su mokiniais pasirodė ir jų mokytojas Žilvinas Švelnys, su kuriuo buvo atlikti bendri kūriniai, taip pat nuskambėjo ir jo solinis numeris. Koncerto akompanimentą atliko koncertmeisterė Jelena Ščerbakova.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Tokie vakarai vis dažniau tampa kultūros centrų ir meno mokyklų praktika, kai edukacija pristatoma ne kaip pamoka, o kaip patirtis. Muzikos ir dailės sintezė ugdo gebėjimą interpretuoti, o ne tik atkartoti, ir padeda jauniesiems kūrėjams drąsiau ieškoti savos raiškos.

    Renginį organizavo Rudaminos kultūros centras ir Rudaminos meno mokykla. Vakaro atmosfera priminė, kad pavasariškas atsinaujinimas gali skambėti ne tik natomis, bet ir spalvomis.